2017-04-26 Nr. AB-9010-3-61-3-00995-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-28-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00995-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai dėl išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir atsakovas) 2017 m. vasario 27 d. pirkimų vertinimo išvadą Nr. 4S-617.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 29 d. nutartimi pareiškėjo skundą priimti atsisakė.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas siekia iškelti ginčą dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 27 d. pirkimų vertinimo išvados Nr. 4S-617, kuria konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, teisėtumo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo ginčijamoje išvadoje nėra suformuluoti jokie privalomi įpareigojimai ar nurodymai, kurie sukeltų pareiškėjui realių teisinių pasekmių ir darytų įtaką jo teisių bei pareigų apimčiai. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad ginčijama atsakovo išvada negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

II. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčijama atsakovo išvada pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Pabrėžia, kad šios išvados pagrindu buvo paskirta drausminė nuobauda pareiškėjo vadovui, be to, išvada pažeidė gerą pareiškėjo reputaciją, kadangi buvo paskelbta visuomenės informavimo priemonėse.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos bylos pagal pareiškėjo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 29 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, padaręs išvadą, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) nustatyta tvarka.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir atsakovas) 2017 m. vasario 27 d. pirkimų vertinimo išvadą Nr. 4S-617.

Vertinant pareiškėjo skundo reikalavimo priimtinumo klausimą, pirmiausia pažymėtina, jog pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-288-438/2016).

Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 17–21 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. Atsižvelgus į šias teises normas, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Nagrinėjamu atveju skundžiama Viešųjų pirkimų tarnybos išvada surašyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu (b. l. 7–9).

Viešųjų pirkimų įstatymo 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta viena iš Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijų – vykdyti šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoti, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų ir sudarytų pirkimo sutarčių sąlygų įsigyjant reikalingų prekių, paslaugų ar darbų ir kaip užtikrinamas tinkamas pirkimų planavimas, pirkimo sutarčių vykdymas, taip pat vertinti pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus.

Nagrinėjamu atveju atsakovas 2017 m. vasario 27 d. viešųjų pirkimų vertinimo išvadoje nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, nediskriminavimo bei lygiateisiškumo principus ir Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Įvertinusi pareiškėjo skundžiamą viešųjų pirkimų vertinimo išvadą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad jokie įpareigojimai pareiškėjui nagrinėjamu atveju skundžiamoje išvadoje nesuformuluoti (vertinimo išvadoje Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad nagrinėjamu atveju „apsiriboja vertinimu“), todėl tokio pobūdžio aktas negali būti administracinės bylos dalyku.

Pažymėtina, kad toks Viešųjų pirkimų tarnybos išvados vertinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011; 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-395/2012; 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015; 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1376-575/2015; 2016 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-28-756/2016).

Pareiškėjas tvirtina, kad šios išvados pagrindu pareiškėjo vadovui buvo paskirta drausminė nuobauda. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad būtent šis individualus teisės aktas dėl drausminės nuobaudos skyrimo turėtų būti laikomas aktu, tiesiogiai sukeliančiu teisines pasekmes pareiškėjo vadovui. Teikiant skundą teismui dėl šio teisės akto panaikinimo gali būti dėstomi ir argumentai, susiję su atsakovo išvados galimu nepagrįstumu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo išvada pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas