fd7e2fbd-fe91-4f03-b3a4-70db01a898ba · Prienų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-4-805/2016Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00097-2015-0                 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1;3.4.4.1;3.4.4.2;3.1.7.7 (S) PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 12 d.Prienai Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant L. A., Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant Pareiškėjai A. P., pareiškėjos A. P. atstovei advokatei R. M., suinteresuotiems asmenims A.

L., L. B., institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje BirÅ¡tono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei M. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. P. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui, A. L., G. L., D. G., J. K., Ž.

B., J. M., L. B., institucijai, teikiančiai iÅ¡vadÄ byloje, BirÅ¡tono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio tėvystės fakto nustatymo, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja A. P. pareiÅ¡kimu teismo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o L.

B. yra jo sÅ«nus (I t. t. b.l. 1-2).PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) susilaukė sÅ«naus L. B., kurio biologinis tėvas V. L., tačiau tėvystė neįregistruota, vaiko gimimo įraÅ¡uose jis nenurodytas vaiko tėvu. V. L. žuvo (duomenys neskelbtini), t.y., dar prieÅ¡ vaiko gimimÄ . Kadangi su V. L. nebuvo susituokę, vaiko gimimo liudijime nurodyti jį tėvu nebuvo galimybės. Su V. L. pareiÅ¡kėja susipažino 1998 metų pabaigoje, po keleto mėnesių apsigyveno kartu jai priklausančioje sodyboje, kartu planavo bendrÄ ateitį, sÅ«nus L. buvo planuotas ir lauktas.

PareiÅ¡kėja ir V. L. iki pat Vidmanto mirties kartu gyveno, vedė bendrÄ Å«kį. V. L. žuvo nelaimingo atsitikimo metu kai nėštumas buvo Å¡eÅ¡i mėnesiai. Gyvendama su V. L., pareiÅ¡kėja intymius santykius palaikė tik su juo, jokių atsitiktinių lytinių santykių neturėjo. V. L. yra biologinis sÅ«naus tėvas, tėvyste niekada ji neabejojo. Å io fakto nustatymas reikalingas tam, kad nepilnamečio sÅ«naus gimimo liudijime bÅ«tų įraÅ¡yti tikslÅ«s tėvo duomenys. Nustačius tėvystę, sÅ«nus įgytų teisę į naÅ¡laičio paÅ¡alpÄ .

V. L. nekilnojamojo turto įgijęs nebuvo, todėl po jo mirties jokio palikimo neliko. Kitokia tvarka gauti dokumentų, kad V. L. nepilnamečio vaiko L. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, ji negali, todėl kreipėsi teismÄ dėl tėvystės fakto nustatymo.Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai – teismo praneÅ¡imu per EPP (II t. b.l. 38, 39). Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad bÅ«tina sÄ lyga juridiniam faktui nustatyti yra negalėjimas kitokia tvarka gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių tuos faktus, arba kai negalima atstatyti prarastų dokumentų.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 3.138 straipsnis nustato, kad vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įraÅ¡ytas gimimo įraÅ¡as ir gimimo įraÅ¡o pagrindu iÅ¡duotas gimimo liudijimas. Gimimo įraÅ¡e yra visi įraÅ¡ai, susiję su vaiko padėtimi tėvų atžvilgiu jam gimstant ir iÅ¡sprendus ginÄÄ dėl jo kilmės, taip pat remiantis tėvystės pripažinimo pareiÅ¡kimu nustačius tėvystę ar įvaikinus – CK 3.140, 3.145-3.148 straipsniai.

Vaikų, kurie gimę prieš įsigaliojant 2000 m. civiliniam kodeksui, gimimo liudijimuose gali būti arba asmenį, kurio apskritai nėra ir nebuvo. G. S. šeimos kodekso (toliau - SŠK) 61 straipsnis ir iki 2001 m. liepos 11 d. galiojusių Civilinės būklės aktų registravimo laikinųjų taisyklių 20.2 punkte buvo nustatyta, kad vaikui gimus iš nesančios santuokoje motinos, kai nėra bendro tėvų pareiškimo ir teismo sprendimo tėvystei nustatyti, vaiko tėvas gimimo įrašų knygose įrašomas pagal motinos pavardę, o vardas – motinos nurodymu.

Todėl siekiant nustatyti kilmę iÅ¡ gimimo liudijimų, iÅ¡duotų remiantis gimimo įraÅ¡ais iki 2001 m. liepos 11 d., ir kilus abejonių dėl patvirtinimo, ar kaip vaiko tėvas įraÅ¡ytas asmuo toks yra, civilinės metrikacijos skyriuje, įregistravusiame gimimÄ , reikia pasitikrinti žinių apie tėvÄ Ä¯raÅ¡ymo pagrindÄ . Galiojusios gimimo įraÅ¡o formos skiltyje „Žinių apie tėvÄ Ä¯raÅ¡ymo pagrindas“ buvo nurodoma, kad remiantis - santuokos liudijimu, bendru tėvo ar vieniÅ¡os motinos pareiÅ¡kimu – įraÅ¡omos žinios apie tėvÄ (iki 2001 m. liepos 11 d. galiojusio Civilinės bÅ«klės aktų registravimo laikinųjų taisyklių 13-22, 27 punktai).

Jeigu tėvas nurodytas vieniÅ¡os motinos pareiÅ¡kimu, tai reiÅ¡kia, kad konkretus asmuo, kaip vaiko tėvas į vaiko gimimo įraÅ¡Ä nėra įtrauktas ir įraÅ¡ytiems duomenims sutampant su konkretaus fizinio asmens duomenimis, teisinių padarinių neatsiranda. CK 3.138, 3.140 straipsniai nustato vaiko kilmės iÅ¡ konkretaus tėvo patvirtinimo tvarkÄ , kitoks vaiko kilmės patvirtinimas teisiniu požiÅ«riu nėra galimas. Vaiko tėvÄ patvirtina gimimo įraÅ¡as ir gimimo įraÅ¡o pagrindu iÅ¡duotas gimimo liudijimas.

Kai vaiko gimimo įraÅ¡e ir gimimo liudijime nėra nurodytas tėvas arba remiantis SÅ K 61 straipsnio pagrindu duomenys apie tėvÄ Ä¯raÅ¡yti fiktyvÅ«s, tai tokie įstatymo nustatyta tvarka priimti dokumentai patvirtina, jog vaiko kilmė iÅ¡ konkretaus tėvo nėra nustatyta, ir vaikas neturi tėvo, su kuriuo galima sieti vaiko kilmę grindžiamas vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Esant įstatyme įtvirtintai vaiko kilmės konkrečių asmenų fakto nustatymo ir įregistravimo tvarkai, juridinis faktas, jog vaiko tėvas nežinomas ar vaikas neturi tėvo ir kt., negali bÅ«ti nustatomas.

PareiÅ¡kėja jokių įrodymų, patvirtinančių, kad L. B. yra V. L. sÅ«nus nepateikė, todėl Å¡iuo pagrindu pareiÅ¡kimas negali bÅ«ti tenkinamas (I t. b.l. 15-16). Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai – teismo praneÅ¡imu per EPP (II t. b.l. 36,37). Atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad jeigu mirusysis atitiks Pensijų įstatymo 34 straipsnyje nurodytas sÄ lygas, nustačius praÅ¡omÄ juridinį faktÄ , kad V.

L., miręs (duomenys neskelbtini), yra L. B. tėvas, sÅ«nui L. B. bus skiriama valstybinio socialinio draudimo naÅ¡laičių pensija, jeigu jis atitiks Pensijų įstatymo 38 straipsnyje nurodytas sÄ lygas Å¡iai pensijai gauti. Atsižvelgiant į tai, kad A. P. sÅ«nus L. B. gimęs (duomenys neskelbtini), jau po pareiÅ¡kėjos santuokos nutraukimo su V. B., todėl tikėtina, kad Å¡is nėra jo tėvas. Pagal CK 3.148 straipsnio 1 dalį, pagrindu tėvystei nustatyti gali bÅ«ti ir įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, iÅ¡laikymas ir pan.

Todėl be medicininės ekspertizės galimi ir kiti įrodymai, surinkti, pateikti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kaip liudytojų parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai, nuotraukos, vaizdo ir garso įraÅ¡ai ir pan. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant (I t. b.l. 49-50). Suinteresuotas asmuo J. K. teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai – teismo praneÅ¡imu (II t. b.l. 30). Suinteresuotas asmuo Ž. B. teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai – teismo praneÅ¡imu (II t. b.l. 29). Suinteresuotas asmuo J.

M. teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai – teismo praneÅ¡imu (II t. b.l. 28).Suinteresuotas asmuo D. G. teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai – teismo praneÅ¡imu (II t. b.l. 31). Suinteresuotas asmuo teismo posėdžio, vykusio 2015 m. gegužės 8 d., metu paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjÄ matė vienÄ kartÄ per brolio V. L. laidotuves, su ja nebendravo, iÅ¡ brolio apie jÄ nėra girdėjusi.Suinteresuotas asmuo G.

L. teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai – teismo praneÅ¡imu (II t. b.l. 32). Suinteresuotas asmuo teismo posėdžio, vykusio 2015 m. gegužės 8 d., metu paaiÅ¡kino, kad tėvas jam sakęs, kad brolis V. gyvena su pareiÅ¡kėja netoliese jo. Aplinkybių, kad brolis turėjo vaikų, ar bÅ«tų susituokęs, nežino. Su V. L. apie tai su kuo jis gyvena neteko kalbėti, su broliu susitikdavo retai, nes gyveno skirtingose vietovėse, artimai nebendravo.Teismo posėdžio metu, vykusio 2015 m. lapkričio 24 d., pareiÅ¡kėja pareiÅ¡kimÄ palaikė, prašė jį tenkinti.

PaaiÅ¡kino, kad su V. L. susipažino 1998 metų rudenį, pradėjo bendrauti, vėliau kartu apsigyveno. Sudegus dieduko namams, ji kartu su V. L. ir savo dviem vaikais L., kuriai buvo penkeri metai ir R., kuriam buvo treji metai, apsigyveno pas pažįstamÄ kaimo gyventojÄ K.. Tuo metu su ja augo nepilnamečiai L. ir R., pirmo vyro V. B. vaikai, su kuriuo santuoka buvo nutraukta 1997 m. sausio 16 d. PareiÅ¡kėja su V. L. kartu gyveno 8-9 mėnesius, kad laukiasi jo vaiko sužinojo gyvendama pas K., buvo 5-6 nėštumo mėnesiai, blogai jautėsi.

Kad laukiasi vaiko pareiškėja V. L. pasakė gegužės-birželio mėnesį. Prieš gimstant kūdikiui V. L., išėjęs iš K. namų, kadangi šeima neturėjo kur kitur prisiglausti, gyveno vargingai, be to, pradėjo konfliktuoti su K., pas kurį gyveno, sutvarkė pareiškėjos dieduko lauko virtuvę (namai (duomenys neskelbtini) kaime buvo sudegę), kur vėliau ji su mažamečiais vaikais parėjo gyventi. Ji įsitikinusi, kad laukėsi V. L. vaiko, tuo metu su kitais vyrais santykių neturėjo, gyvenant pas K., V.

L. visÄ laikÄ gyveno kartu. Jie su V. L. norėjo susituokti, tačiau nebuvo finansinių galimybių, neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos. Su V. L. artimaisiais jokių ryÅ¡ių nepalaikė, tik bendravo su jo tėvu, kuris gyveno gretimame (duomenys neskelbtini) kaime. Tėvui sakė, kad ji laukiasi vaiko, jis žadėjo ateiti pas juos gyventi. V. L. žuvo 1999 m. vasarÄ nuo elektros srovės jiems kartu gyvenant A. M. sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime. V. L. buvo paÅ¡arvotas NemajÅ«nų kaime, jį laidojo tėvas su sugyventine, pareiÅ¡kėja dalyvavo laidotuvėse, po mirties su kitais žuvusiojo artimaisiais nebendravo.

PraÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ Ä¯rodinės liudytojų parodymais, kadangi raÅ¡ytinių duomenų dėl žūties, žuvusiojo kraujo mėginių nėra iÅ¡likusių, nėra iÅ¡likusių duomenų ir prokuratÅ«roje dėl nelaimingo atsitikimo tyrimo fakto. Kitokia tvarka gauti dokumentų pareiÅ¡kėja neturi galimybės. PareiÅ¡kimÄ pareiÅ¡kėja ir jos atstovė jame nuodytais motyvais, faktiniais bylos duomenimis bei iÅ¡klausytų teismo posėdyje liudytojų paaiÅ¡kinimais palaiko pilnoje apimtyje ir praÅ¡o tenkinti.Suinteresuotas asmuo L.

B., apklaustas teismo posėdyje, paaiÅ¡kino, kad prie 8-10 metų iÅ¡ mamos sužinojo, kad jo tėvas miręs, mama tėvÄ parodė nuotraukoje. Mama sakiusi, kad jo tėvas V. L., jis klausė pas mamÄ kur jo tėvas, mama sakė, kad tėvÄ užmušė elektra, pasakė kur palaidotas, tačiau ant kapo nėra buvęs. Mama pasakojusi, kad diedukas gyvena (duomenys neskelbtini), ruošėsi pas jį nuvažiuoti, tačiau vėliau ir jis mirė. Artimųjų iÅ¡ tėvo pusės nėra matęs, jų nepažįsta.

Apie tėvÄ jam pasakojusi buvo ir sesuo L. S.. Prisimena, kad seserų L., V. ir brolio R. tėvÄ V. B., tačiau jo savo tėvu niekada nelaikė ir nevadino, jis buvo jam tik patėvis. Å iuo metu mama susituokusi su T. P., su juo kartu gyvena 7-8 metai, su juo sugyveno tris bendrus vaikus, laukiasi ketvirto. Suinteresuotas asmuo A. L. teismo posėdyje, vykusiame 2015 m. gegužės 8 d., ir posėdžio, vykusio 2015 m. gruodžio 14 d., metu paaiÅ¡kino, kad paskutiniuoju metu jo brolis V. L. dirbo pas Å«kininkus, su juo neteko kalbėti, kad turi moterį, ketina tuoktis.

Brolis po kolÅ«kio iÅ¡irimo gyveno pas žmones, pas kuriuos dirbdavo. Nors jų Å¡eima buvo didelė, tačiau tarpusavyje labai artimai nebendravo, nedažnai susitikdavo. PaaiÅ¡kino, kad jo brolis buvo nevedęs. Jis nežinojo, kad brolis V. L. turi moterį, su kuria kartu gyvena. Prisimena, kad po brolio V. žūties, jis atvažiavo paimti brolio kÅ«no į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , tenai buvo tokie brÅ«zgynai, drėgnos vietovės, gyveno lauko virtuvėlėje. Prisimena, kad jam atvykus į įvykio vietÄ , Å¡alia .buvo moteris ir du nedidukai vaikai.

AntrÄ laidotuvių dienÄ pareiÅ¡kėjÄ atvežė į laidotuves. Per brolio laidotuves suprato, kad pareiÅ¡kėja yra brolio V. L. draugė, buvo akivaizdžiai matyti, kad ji laukiasi. Iki žūties, brolį paskutinį kartÄ buvo matęs daugiau nei prieÅ¡ pusę metų. Vėliau su A. P. ir L. B. jam neteko bendrauti. NeprieÅ¡tarauja praÅ¡omo juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymui.Liudytojas K. L., Prienų rajono PK policijos pareigÅ«nas, parodė, kad pareiÅ¡kėjÄ pažįsta kaip buvusiÄ A.

B., ji maždaug prieÅ¡ penkiolika metų su V. L. vasaros metu gyveno laikinai pas V. J. K., kuris gyvena gretimai lidytojo. V. L. su pareiÅ¡kėja gyveno kaip sugyventiniai, buvo atsikėlę iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaimo, kur buvo sudegusi sodyba. Ar V. L. turėjo vaikų, nežino, žmonės kalbėjo, kad pareiÅ¡kėja laukiasi, buvo stamboka. PareiÅ¡kėja ir V. L. tÄ vasarÄ pas K. gyveno pastoviai, iÅ¡sikėlė rudenį, V. L. žuvo jau gyvendamas (duomenys neskelbtini) kaime. Aplinkybių, kad pareiÅ¡kėja, gyvendami pas KulieÅ¡ių, bÅ«tų turėjusi kitų vyrų, nežino, vakarais ji bÅ«davo kartu su V.

L.. Liudytojas J. V. K. paaiÅ¡kino, kad beveik prieÅ¡ septyniolika metų, kai sudegė pareiÅ¡kėjos dieduko namui (duomenys neskelbtini) kaime, ji maždaug pusę metų gyveno jo namuose. Ji turėjo du vaikus, kurie buvo jos pirmojo vyro V. B., su juo pareiÅ¡kėja buvo iÅ¡situokusi. Po to ji pradėjo lauktis trečio vaiko, kurį pasigimdė jau gyvendama (duomenys neskelbtini). Trečiojo vaiko pareiÅ¡kėja laukėsi nuo V. L.. PareiÅ¡kėja pas liudytojÄ atsikėlė gyventi su dviem vaikais ir V. L., gyveno kaip Å¡eima viename kambaryje, pareiÅ¡kėja kitų vyrų tuo metu neturėjo.

Jis buvo V. L. laidotuvėse, jose dalyvavo ir pareiÅ¡kėja, V. L. giminės pareiÅ¡kėjÄ pripažino, jo tėvas pareiÅ¡kėjÄ laikė marčia. Liudytoja L. S. paaiÅ¡kino, kad yra pareiÅ¡kėjos dukra. Kai ji buvo maža, su broliu, mama ir dieduku A. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Tenai sudegus sodybai, mama apsigyveno socialiniame bÅ«ste BirÅ¡tono vienkiemyje. Po to, tikslios datos neatsimena, mama susipažino su V. L.. Jis pradžioje ateidavo pas mamÄ pasisvečiuoti, po to pasilikdavo ilgiau, o neužilgo ir kartu apsigyveno.

Vėliau jie visi išėjo iÅ¡ suteikto bÅ«sto ir apsigyveno pas K., mama jau laukėsi, mama apie tai kalbėjo ir ji pati suprato. Mama jai ir broliui buvo pasakiusi, kad jie visi kartu gyvens. Pas K. pradžioje gyveno name, po to, kilus nesutarimams, iÅ¡sikėlė į klojimÄ ant Å¡ieno. V. L., grįžęs į sodybÄ (duomenys neskelbtini) kaime, įrengė lauko virtuvę, jÄ apÅ¡iltino, o maždaug po dviejų savaičių tenai sugrįžo ir jie su mama. V. L. stengėsi viskÄ sutvarkyti iki vaiko gimimo, džiaugėsi, kad turės savo vaikÄ , tačiau tvarkydamas elektrÄ Å¾uvo.

Tuo metu mama kitų vyrų neturėjo, V. L. visÄ Â laikÄ buvo kartu su mama, gyveno pastoviai, jų santykiai nebuvo nutrÅ«kę, gyveno kaip vyras ir žmona. Jie visi kartais nueidavo pas V. L. tėvo sugyventinę.Institucija, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, BirÅ¡tono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius iÅ¡vadoje nurodė, kad A. P. teigimu, ji su V. L. gyveno nesusituokę, todėl raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių jų bendrÄ gyvenimÄ , neturi.

Teigia, kad nuo 1998 metų pabaigos iki V. L. žūties gyveno kartu A. P. priklausančioje sodyboje, vedė bendrÄ Å«kį. Skyrius duomenų apie A. P. ir V. L. bendrÄ gyvenimÄ neturi. Institucija, atstovaudama nepilnamečio vaiko L. B., gimusio (duomenys neskelbtini), interesus, teigia, jog tikslinga nustatyti tėvystę. Teismo posėdžio metu atstovė iÅ¡vadÄ palaikė, vienareikÅ¡miÅ¡kai mano, kad iÅ¡klausius liudytojų paaiÅ¡kinimus, pareiÅ¡kimas yra pagrįstas, todėl turi bÅ«ti patenkintas.PareiÅ¡kimas tenkintinas.Pagal formuojamÄ Lietuvos A.

T. praktikÄ dėl įstatymų taikymo tėvystės nustatymo bylose atkreipiamas dėmesys į tai, kad, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad, esant Å¡eimos santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, Å¡is kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iÅ¡ Å¡ių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-761/2002; 2004 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241, ir kt.).

Atsižvelgiant į nurodyto įstatymo reikalavimus ir formuojamÄ praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, teismai, spręsdami bylÄ dėl vaiko, gimusio (duomenys neskelbtini) metais, kilmės nustatymo, privalo taikyti pagrindus, įtvirtintus 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame Civiliniame kodekse. Vaiko kilmės klausimas iÅ¡sprendžiamas nustatant tėvystę. Pagrindinis Å¡iam institutui priskiriamų valstybės teisinių priemonių tikslas – užtikrinti kiekvieno vaiko teisės žinoti, kas yra jo biologiniai tėvai, įgyvendinimÄ .

Tais atvejais, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs, byla dėl tėvystės nustatymo nagrinėjama ypatingos teisenos tvarka pagal CPK nustatytas bylų dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimo taisykles, nepriklausomai nuo to, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės (Lietuvos A. T. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2008. Pagal Lietuvos A. T. praktikÄ , tėvystės nustatymo bylose, pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik ekspertizės iÅ¡vados, bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, iÅ¡laikymas, bet ir kiti įrodymai, kurie gali patvirtinti tėvystę (Lietuvos A.

T. 2004 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 3K-7-607/2004). Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, kai spėjamas vaiko tėvas mirÅ¡ta, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylÄ CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (bylos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo). Tai yra specialaus pobÅ«džio norma, reglamentuojanti tėvystės nustatymo procedÅ«rÄ tuo atveju, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs. IÅ¡vadÄ apie Å¡ios normos specialų pobÅ«dį suponuoja tai, kad ji reguliuoja konkretų, tam tikrais specifiniais pakankamai siaurais požymiais (spėjamo vaiko tėvo mirties faktu; bylos pradėjimo nagrinėti teisme momentu) apibrėžtÄ teisinį santykį.

AiÅ¡kinant Å¡iÄ teisės normÄ , tam, kad byla bÅ«tų nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK V dalies XXVI skyriuje nustatytas taisykles, bÅ«tinos dvi sÄ lygos:

1) spėjamas vaiko tėvas turi būti miręs;

2) iki spėjamo vaiko tėvo mirties byla teisme neturi bÅ«ti pradėta nagrinėti. Nagrinėjamoje byloje abi Å¡ios sÄ lygos egzistavo (spėjamas vaiko tėvas V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), jis buvo be pastovios gyvenamosios vietos, nevedęs, nedirbo, tokias aplinkybes patvirtina (duomenys neskelbtini) mirties akto įraÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9), VÄ® „Registrų centras“ duomenimis V. L. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (b.l. 10), Gyventojų registro tarnybos duomenimis V.

L. mirė (duomenys neskelbtini), jo tėvas A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), motina A. L., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), Gyventojų registro tarnybos papildomai pareikalautais duomenimis V. L. broliai ir seserys - A. L., G. L., D. G., J. K., Ž. B., J. M. įtraukti byloje suinteresuotais asmenimis (b.l. 12, 37) (prijungta civilinė byla Nr. 2-52-878/2014), ((I t. b.l. 30). Civilinė byla dėl tėvystės nustatymo iÅ¡kelta 2013 m. rugsėjo 13 d., palikus praÅ¡ymÄ nenagrinėtÄ antrÄ kartÄ iÅ¡kelta 2015 m. vasario 5 d.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ankstesnė pareiÅ¡kėjos, buvusi pavardė B. santuoka su V. B. nutraukta (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 83). L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime jo motina nurodyta - A. B., tėvas - nenurodytas (I t. b.l. 5-7, 66-68). Å eimos sudėties pažyma patvirtina, kad A. P. augina Å¡eÅ¡is nepilnamečius vaikus, yra daugiavaikė motina (I t., b.l. 4, 87-92), (b.l. 6, 8 (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-52-878/2014)). Pagal teismo paklausimÄ , Kauno apygardos prokuratÅ«ros pateiktais duomenimis, ikiteisminio tyrimo medžiagos dėl V.

L. mirties (duomenys neskelbtini) nėra iÅ¡likusios (I t., b.l.70). 2015 m. gegužės 8 d. Prienų rajono apylinkės, siekdamas nustatyti tėvystės faktÄ moksliniais tyrimais pagal vyriÅ¡kÄ jÄ giminystės linijÄ tarp mirusiojo V. L. brolių G. L. ir A. L. ir L. B. paskyrė DNR ekspertizę tėvystei nustatyti (I t. b.l. 96). Ekspertizės akte Nr. ES 164/15 (01) nurodyta, kad, atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimÄ ir papildomai autosominės DNR tyrimÄ , nepakanka duomenų padaryti iÅ¡vadÄ ar L. B. gali bÅ«ti A.

L. ir G. L. biologinio brolio sÅ«nus (I t. b.l. 111-118). Siekiant nustatyti objektyviÄ jÄ tiesÄ , 2015 m. birželio 26 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi tėvystei nustatyti paskirta papildoma DNR ekspertizė (I t. b.l. 121-122). Ekspertizės akte Nr. ES 218/15 (01) papildomai atlikus V. L. tėvo A. L., mirusio (duomenys neskelbtini), laboratorijoje saugomo kraujo ėminio analizę, nurodyta, kad L. B. tėvas nėra A. L., mirusio (duomenys neskelbtini), biologinis sÅ«nus bei A. L. ir G. L. biologinis brolis, todėl teigiama, kad A.

L., mirusio (duomenys neskelbtini), biologinis sÅ«nus nėra L. B. tėvas (I t. b.l. 137-140). Ekspertams nurodžius, kad suinteresuoti asmenys A. L. ir G. L. bei V. L. nėra biologiniai broliai, moksliniais tyrimais patvirtinti nepilnamečio L. B. tėvystės, neiÅ¡likus V. L., mirusio (duomenys neskelbtini), kraujo mėginio, galimybės nėra, todėl tėvystės faktas įrodinėjamas kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad laukdamasi vaiko pareiÅ¡kėja gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį tik su vienu vyru V.

L., kartu su jais gyveno ir du pareiÅ¡kėjos vaikiai iÅ¡ pirmesnės santuokos, jie gyveno kaip Å¡eima, V. L. tvarkė bei remontavo bÅ«stÄ (duomenys neskelbtini), į kurį ketino parsivežti jų bendrÄ vaikÄ . Liudytoja L. S., pareiÅ¡kėjos dukra, Å¡iuo metu pilnametė, sukÅ«rusi savo Å¡eimÄ , gyvenanti atskirai nuo motinos, parodė, kad, iÅ¡situokus jos tėvams, ji su mažesniu broliu pasiliko gyventi su motina, patvirtino, kad V. L., pareiÅ¡kėjai su juo susipažinus, pradžioje tik apsilankydavo jų namuose, vėliai pasilikdavo ir nakvoti, o netrukus persikėlė kartu gyventi.

Liudytoja paaiÅ¡kino, kad Å¡eima sudegus namams (duomenys neskelbtini) pradžioje gyveno suteiktame socialiniame bÅ«ste BirÅ¡tono vienkiemyje, o vėliau persikėlė gyventi pas kaime gyvenusį pažįstamÄ J. K., o iÅ¡ jo vėliau sugrįžo gyventi į per gaisrÄ sudegusios senelio sodybos V. L. suremontuotÄ lauko virtuvę. Liudytoja patvirtino, kad V. L. labai džiaugėsi, kad turės savo vaikÄ , stengėsi iki vaiko gimimo sutvarkyti namus. L. S. aiÅ¡kiai, logiÅ¡kai papasakojo Å¡ias aplinkybes, jos, nors tuo metu buvus nedilelio amžiaus vaiko, atmintyje puikiai iÅ¡likę to meto vaizdiniai, liudytoja teismo posėdyje nuosekliai atskleidė jų Å¡eimos gyvenimo istorijÄ , buities sÄ lygas, motinos santykius su V.

L., labai aiÅ¡kiai apibÅ«dino detales kaip jų Å¡eima gyveno. Teismas tiki Å¡iais parodymais, nes jie iÅ¡ esmės atitinka ir neprieÅ¡tarauja kitų byloje apklaustų ir neturinčių jokio suinteresuotumo bylos baigtimi liudytojų K. L. ir J. V. KulieÅ¡iaus parodymams. PareiÅ¡kėja A. P. pagal suinteresuotų asmenų bei liudytojų paaiÅ¡kinimus buvo Å¡alia žuvusiojo kÅ«no, ji dalyvavo V. L. laidotuvėse, akivaizdžiai matėsi, jog ji buvo nėščia, kas taip pat, nors ir netiesiogiai patvirtina tarp jų buvus artimÄ ryšį.

Nors V. L. artimieji, apklausti teisme, ir nenurodė, jog su broliu bÅ«tų kalbėję apie jo gyvenime buvusias moteris, ketinimÄ susituokti, kurti Å¡eimÄ , vienok, pagal jų paaiÅ¡kinimus spręstina, kad L. tarpusavyje artimai ir dažnai nebendravo, broliai su Vidmantu susitikdavo kartÄ ar du per metus, gyveno skirtingose vietovėse, todėl natÅ«ralu, kad santykiai tarp Å¡ios Å¡eimos brolių ir seserų nebuvo labai Å¡ilti, todėl natÅ«ralu, kad V. broliams buvo žinoma tik tai, kad jis, iÅ¡irus kolÅ«kiams, uždarbiaudavo pas kaimo žmones privačiai ir pas juos iki dirbo gyveno.

Beje, suinteresuotas asmuo G. L. patvirtino aplinkybes, kad buvo girdėjęs iÅ¡ savo tėvo, kad brolis gyvena su pareiÅ¡kėja netoli (duomenys neskelbtini). Nepilnametis L. B. patvirtino, kad mama prieÅ¡ 7-8 metus) kai jis pradėjo viskÄ suprasti) sakiusi, kad jo tėvas yra V. L., kuris žuvo užmuÅ¡us elektrai, ji pasakojo apie senelį, pas kurį ketino važiuoti, tačiau, nespėjo, senelis numirė. L. B. tėvÄ matė tik iÅ¡ nuotraukos, kuriÄ parodė mama, apie tėvÄ jam buvo pasakojusi ir sesuo L.

B. (S.). Žino, kad V. B. jam patėvis, jis buvo tik sesers Laimos ir brolio Raimundo tėvas.Byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais ir liudytojų, nesuinteresuotų bylos baigtimi bei suinteresuotų asmenų parodymais nėra pagrindo netikėti, nes jie atitinka pareiškėjos išdėstytas bei teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, neprieštarauja tarpusavyje, sutampa detalėse dėl pareiškėjos A. P. gyvenimo su V. L., bendro ūkio vedimo, šeiminių santykių palaikymo iki gimstant kūdikiui, V.

L., esant gyvam, požiÅ«rio į gimsiantį vaikÄ , pareiÅ¡kėjos elgesio, kitų asmenų žinojimo apie tokias aplinkybes. Dėl praÅ¡omo nustatyti fakto savanaudiÅ¡ko turtinio intereso, nesant likusio paveldimo turto, nenustatyta. Kiekvienas vaikas turi žinoti savo tėvus, suinteresuoti asmenys, dalyvavę teismo posėdžiuose, V. L. artimieji neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymui, kitokiu bÅ«du gauti šį faktÄ patvirtinančių dokumentų pareiÅ¡kėja negali, įstatymai nenumato kitokios nustatymo tvarkos, todėl tėvystės nustatymo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 str. 2 d. 9 p.).

Taigi, pirmiau aptartų ir iÅ¡tirtų faktinių bylos duomenų visetu, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ tenkintiTeismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniais, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) – nepilnamečio vaiko L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o jis jo sÅ«nus.Juridinis faktas nustatomas siekiant gauti vaikui priklausančias VSDFV iÅ¡mokas.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                 Loreta Radzevičienė