fd7cb19f-920d-4ef8-bb20-b9b90642845e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                               Civilinė byla Nr. 2A-1255/2014                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01988-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: 129.19.2. (S)                                                                                                                                     LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                2014 m. spalio 1 d.                                                                          Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Nijolės Piškinaitės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D.

Ž. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10-160/2014 pagal ieÅ¡kovės D. Ž. ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei Nordea Bank, veikiančiam per akcinės bendrovės Nordea Bank Lietuvos skyrių, dėl sutarties pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančia. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė D. Ž. (buvusi pavardė – M.) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:

1) pripažinti negaliojančia 2008 m. gegužės 16 d. būsto kreditavimo sutarties dalį dėl kredito gavėjos D. M.;

2) pripažinti, kad 640 000 Lt kredito grÄ Å¾inimas yra asmeninė kredito gavėjo sutuoktinio A. M., mirusio 2011 m. kovo 14 d., prievolė. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2008 m. gegužės 16 d. A. M. ir D. M. su atsakovu Nordea Bank Finland Plc, veikiančiu per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių (teisių perėmėjas – Nordea Bank AB, veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, toliau – ir Nordea bankas) sudarė bÅ«sto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/05/920 (toliau – ir Kreditavimo sutartis) dėl 640 000 Lt kredito, kuris buvo skirtas paskolai iÅ¡ akcinės bendrovės (toliau – ir AB) banko Snoras pagal 2006 m. birželio 21 d. paskolos sutartį Nr. 031-02564 refinansuoti ir refinansavimo iÅ¡laidoms padengti.

IeÅ¡kovės teigimu, Kreditavo sutarties dalis, kurioje ieÅ¡kovė nurodyta kaip kredito gavėja, pripažintina negaliojančia pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.90 ir 1.91 straipsnius, nes sudarant Kreditavimo sutartį jos (ieÅ¡kovės) suderinta valia nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta ir ji neturi atsakyti už sutarties padarinius. Kreditavimo santykiai atsirado tik tarp atsakovo ir kredito gavėjo A. M.. A. M. prieÅ¡ sutarties sudarymÄ ir po jos pasiraÅ¡ymo veikė nesÄ Å¾iningai ir Å¡i aplinkybė buvo žinoma arba turėjo bÅ«ti žinoma atsakovui.

Nuo ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningai buvo nuslėpti kai kurie faktai ir reikÅ¡minga informacija, kuriÄ Å¾inodama, ieÅ¡kovė nebÅ«tų pasiraÅ¡iusi Kreditavimo sutarties. Banko įstaiga, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, negalėjo iÅ¡duoti didelės paskolos, atsakovas taip pat nesiėmė jokių priemonių gautų pinigų panaudojimo paskirčiai patikrinti. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad A. M. yra buvęs ieÅ¡kovės vyras. Iki santuokos ieÅ¡kovė gyveno Klaipėdoje, turėjo privatų renginių organizavimo verslÄ bei dirbo Klaipėdos muzikiniame teatre, augino 1996 m. vasario 10 d. gimusiÄ dukrÄ .

Su A. M. susipažino 2007 metų rugpjūčio mėnesį ir susituokė vos po 4 mėnesių. Draugystės metu A. M. ieÅ¡kove labai rÅ«pinosi, rodė ypatingÄ dėmesį, puikiai save reprezentavo, buvo žymus sportininkas, vadovavo Lietuvos kultÅ«rizmo federacijai, gyveno trijų kambarių bute naujai pastatytame name Vilniuje, buvo įkÅ«ręs tris sporto klubus, taip pat jam priklausė sporto klubas ,,Victoria Gym“, tačiau A. M. nutylėjo apie skolas ir priklausomybę alkoholiui. Vėliau ieÅ¡kovė suprato, kad santuoka jam buvo reikalinga tik tam, jog galėtų iÅ¡spręsti finansines problemas – jis žinojo, kad neįregistravęs santuokos, negalės gauti banko kredito, todėl ieÅ¡kovės sutikimas pasiraÅ¡yti ginčijamÄ sutartį jam buvo labai svarbus.

PraÅ¡ant A. M., 2008 m. gegužės 8 d. ieÅ¡kovė pasirašė 1 mėnesio paskolos sutartį Nr. 04/2008, kurioje nurodyta, kad V. J. (V. J.) paskolina jai 135 000 Lt klubo veiklai. TÄ pačiÄ dienÄ A. M. ir V. J. sudarė laidavimo sutartį Nr. 02/2008, pagal kuriÄ laiduotojas A. M. įsipareigojo kaip solidarus skolininkas atsakyti visu savo turtu, jei ieÅ¡kovė neįvykdys visos ar dalies prievolės V. J.. Realiai pinigai ieÅ¡kovei nebuvo perduoti, tačiau sporto klubo ,,Victoria Gym“ vyr. finansininkė iÅ¡rašė kasos pajamų orderį, kuriame nurodė, kad pagal paskolos sutartį priėmė iÅ¡ ieÅ¡kovės 135 000 Lt.

Tuo pat metu A. M. pareiÅ¡kė, kad susitarė su Nordea banku dėl paskolos gavimo, kuri reikalinga jo bÅ«stui iÅ¡pirkti. Iki to laiko ieÅ¡kovė nežinojo, kad A. M. pagal 2006 m. birželio 21 d. paskolos sutartį Nr. 031-02564 yra gavęs AB banko Snoras paskolÄ , kurios grÄ Å¾inimui užtikrinti buvo įkeitęs savo butÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad A. M. paaiÅ¡kino, jog bÅ«sto statybai (iÅ¡pirkimui) yra gavęs AB banko Snoras paskolÄ , tačiau Nordea bankas pasiÅ«lė palankesnes bÅ«sto kreditavimo sÄ lygas, o ieÅ¡kovė, kaip jo sutuoktinė, registruota ir gyvenanti su nepilnamete dukra jam priklausančiame bute, turi dalyvauti pasiraÅ¡ant sutartį.

Tai vėliau patvirtino ir Nordea banko atstovas, kuris paaiÅ¡kino, kad nors Nordea bankas tik refinansuoja anksčiau gautÄ A. M. paskolÄ , žmonos sutikimas yra bÅ«tinas. IeÅ¡kovei buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad A. M. 2006 metais dar prieÅ¡ santuokÄ paimtÄ asmeninio pobÅ«džio paskolÄ iÅ¡ AB banko Snoras perima atsakovas. Pats A. M. patikino, kad kredito suma (640 000 Lt) yra žymiai mažesnė už buto rinkos vertę (tuo metu ji galėjo bÅ«ti daugiau negu 800 000 Lt), todėl butÄ Ä¯keitus bankui, skolos grÄ Å¾inimas bus pilnai užtikrintas.

Tačiau gavęs paskolÄ , A. M. ėmė gerti, o ieÅ¡kovė iÅ¡ gydytojų sužinojo, kad sutuoktinis yra alkoholikas. Dėl to 2008 metų pavasarį ieÅ¡kovė sugrįžo gyventi į KlaipėdÄ , kur vėliau sužinojo, kad dėl A. M. skolų bankams, kredito įstaigoms bei įvairioms bendrovėms yra įtraukta į skolininkų sÄ raÅ¡us, o turtas yra areÅ¡tuotas.IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad A. M. nuo jos slėpė visus dokumentus, todėl ji negalėjo realiai įvertinti susidariusios padėties.

Gavusi dalį dokumentų, ieÅ¡kovė sužinojo, kad atsakovas suteikė 640 000 Lt kreditÄ 242 819,31 Lt paskolai refinansuoti, o likusiÄ dalį iÅ¡mokėjo A. M. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Victoria gym“ (Å¡iuo metu bankrutavusi UAB „Rokba“) įstatiniam kapitalui padidinti ir kiti pinigai įneÅ¡ti į bendrovės kasÄ . Vėliau ieÅ¡kovė rado kasos pajamų orderį, kuriame nurodyta, kad UAB „Victoria Gym“ iÅ¡ A. M. 2008 m. gegužės 20 d. priėmė 394 000 Lt.

Taigi Nordea bankui iÅ¡ anksto buvo žinoma, kad didesnė dalis skirtos paskolos bus panaudota ne pagal paskirtį. Sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ A. M. skola AB bankui Snoras sudarė 242 819,31 Lt, o ieÅ¡kovė, pasiraÅ¡ydama Kreditavimo sutartį, suprato, kad A. M. skola atitinka naujo suteikto kredito dydį ir, jog visi pinigai bus panaudoti A. M. butui iÅ¡pirkti. Be to, 2008 m. gegužės 9 d. Nordea banko pažymoje nurodyta, kad bankas priėmė sprendimÄ iÅ¡duoti A. M. ir D. M. 640 000 Lt kreditÄ , kuris suteikiamas kreditui iÅ¡ AB banko Snoras.

IeÅ¡kovės įsitikinimu, esant anksčiau gautos paskolos refinansavimui, ieÅ¡kovės, kaip kredito gavėjo, teisinis statusas buvo niekinis ir Å¡ioje dalyje Kreditavimo sutartis yra negaliojanti. IÅ¡situokti su A. M. ieÅ¡kovė norėjo dar 2008 metų pavasarį, tačiau atsiradę rÅ«pesčiai to padaryti neleido. 2010 metų pradžioje Klaipėdos miesto apylinkės teismui ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas 2010 m. liepos 26 d. nutartimi bylÄ sustabdė, nes paaiÅ¡kėjo nauji duomenys apie kitus A.

M. kreditorius. Patikslintas prašymas bei sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisme buvo įregistruotas 2010 m. lapkričio mėnesį, posėdis paskirtas 2011 m. balandžio 11 d., tačiau A. M. dar 2011 m. kovo 14 d. mirė. Ieškovė pažymėjo, kad prašyme dėl santuokos nutraukimo A. M. pripažino, kad visi pinigai (640 000 Lt), gauti pagal Kreditavimo sutartį, buvo panaudoti jo asmeniniams tikslams ir kad sutuoktinė gautais pinigais nesinaudojo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad nėra pagrindo pripažinti ieÅ¡kovės ginčijamÄ sandorį negaliojančiu pagal CK 1. 90 ir 1.91 straipsnius.Teismas nurodė, kad ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino pasitikėjusi sutuoktiniu A. M., kad pinigai skolinami jo ankstesnėms skoloms padengti, bei tikėjo, jog bÅ«tinas jos, kaip sutuoktinės, dalyvavimas, nerodo, kad sandoris sudarytas labai nenaudingomis jai sÄ lygomis ar apgaulės bÅ«du. IeÅ¡kovė nenurodė jokių sveikatos trÅ«kumų, dėl kurių nebÅ«tų galėjusi suvokti sandorio esmės, pati sandorius patvirtino savo paraÅ¡u, o atsižvelgiant į tai, kad kreditas buvo paimtas bÅ«stui finansuoti, turėjo aiÅ¡kiai suprasti, kad sutuoktiniams refinansavus ankstesnę asmeninę A.

M. skolÄ dėl buto įsigijimo ir įrengimo, butas tampa bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dėl to abu sutuoktiniai atsakingi už skolos grÄ Å¾inimÄ . Teismas konstatavo, kad sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovei buvo naudinga bendromis sutuoktinių lėšomis refinansuoti buto įsigijimo iÅ¡laidas, nes tuo pat metu ieÅ¡kovė įgijo turtÄ â€“ butÄ , kurio įsigijimo iÅ¡laidos buvo padengtos abiejų sutuoktinių skolintais pinigais. Teismas pažymėjo, kad paskolos paėmimo metu ieÅ¡kovė dirbo bendrovėje UAB „Victoria Gym“, skolinosi iÅ¡ trečiųjų asmenų pinigus ir juos įnešė į UAB „Victoria Gym“ sÄ skaitÄ , taigi dalyvavo bendrovės veikloje, kurios vadovu ir akcininku buvo jos sutuoktinis A.

M.. Ta aplinkybė, kad dalis kredito lėšų, kuris buvo suteiktas Å¡eimos reikmėms, yra perduota UAB „Victoria Gym“, negali pakeisti sudarytos Kreditavimo sutarties Å¡alių, kadangi Nordea banko kaltės dėl netinkamo kredito panaudojimo nenustatyta. Aplinkybė, kad sutuoktiniai tarėsi santuokÄ nutraukti bendru pareiÅ¡kimu ir skolÄ bankui pripažinti tik A. M. asmenine skola, nesudaro pagrindo susiklosčiusius su banku santykius vertinti kitaip. Sprendimas dėl tokio sutuoktinių susitarimo nebuvo priimtas.

Esant banko prieÅ¡taravimui ir atsižvelgiant į Kreditavimo sutarties sÄ lygas bei tai, kad Kreditavimo sutartis dėl jos netinkamo vykdymo jau buvo nutraukta, teismo nepatvirtintas susitarimas nesukelia teisinių pasekmių.Teismas taip pat nustatė, kad paraiÅ¡koje kreditui gauti įvardijama, jog suteikiamas bÅ«sto kreditas, įgyjamo bÅ«sto kaina – 640 000 Lt, taip pat nurodoma, kad paskola skirta ir gautai iÅ¡ AB banko Snoras paskolai refinansuoti. Teismo vertinimu, laikyti, kad normaliai atidus ir protingas žmogus nebÅ«tų pateikęs tokios paraiÅ¡kos, nėra pagrindo.

Kreditavimo sutartyje taip pat aiÅ¡kiai nurodoma, kokio dydžio kreditas ieÅ¡kovei ir jos sutuoktiniui suteikiamas, ieÅ¡kovė pasirašė, kad su Kreditavimo sutartyje nurodytomis sÄ lygomis yra susipažinusi ir sutinka, todėl laikyti, kad sudarant sutartį ieÅ¡kovė suklydo ar buvo pažeisti teisingumo, protingumo ar sÄ Å¾iningumo principai, nėra pagrindo. Teismas nurodė, kad sudarant sandorį buvo įvertintas įkeičiamas butas ir garažas, jų vertė virÅ¡ijo paskolos sumÄ , todėl buto įsigijimo iÅ¡ sutuoktinių lėšų (gauto kredito) refinansavimas, ieÅ¡kovei bÅ«tų suteikęs naudos, jeigu paskola bÅ«tų iÅ¡mokėta ir turtas nebÅ«tų nuvertėjęs. IeÅ¡kovė, sudarydama sandorį, aiÅ¡kiai prisiėmė rizikÄ , o Å¡eiminių bei nekilnojamojo turto rinkos aplinkybių pasikeitimas negali bÅ«ti laikomas esminiu suklydimu dėl sandorio sudarymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė D. Ž. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. sprendimÄ panaikinti ir priimt naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas be ieÅ¡kinyje nurodytų motyvų grindžiamas ir Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismo iÅ¡vada, kad byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys suklydimÄ ar apgaulę, grindžiama bendromis nuostatomis ir padaryta be teisinės situacijos analizės. Ä®rodymų vertinimas atliktas formaliai, naudingai tik atsakovui.

Ä® Kreditavimo sutarties sÄ lygÄ dėl kredito gavėjo ieÅ¡kovė buvo įraÅ¡yta nesÄ Å¾iningai, pasinaudojant jos suklydimu dėl nuslėptų faktų ir reikÅ¡mingos informacijos, kuriÄ Å¾inodama, ieÅ¡kovė nebÅ«tų pasiraÅ¡iusi sutarties. ReikÅ¡minga informacija paaiÅ¡kėjo po A. M. mirties, kai ieÅ¡kovė jo bute rado svarbius dokumentus, liudijančius, kad dar 2003 m. lapkričio 26 d. A. M. ir UAB Å iaulių banko turto fondas pasirašė bÅ«simo buto ir garažo statybos sutartis, o 2004 m. rugsėjo 10 d.

AB Sampo banko suteiktas kreditas buvo skirtas butui ir garažui iÅ¡ UAB Å iaulių banko turto fondo įsigyti. AB bankas Snoras suteikė A. M. paskolÄ , skirtÄ 2004 m. rugsėjo 10 d. kreditavimo sutarčiai refinansuoti, tačiau visi AB banko Snoras suteikti pinigai (250 000 Lt) buvo pervesti ne į AB Sampo banko sÄ skaitÄ , bet į A. M. sÄ skaitÄ . Atsakovo suteiktas kreditas taip pat buvo skirtas refinansuoti įsiskolinimÄ (252 444 Lt), atsiradusį pagal 2006 m. birželio 21 d. paskolos sutartį tarp A. M. ir AB banko Snoras.

Byloje yra Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 14 d. nutartis, kurioje nurodoma, kad ieÅ¡kovė su A. M. pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti teismo leidimÄ butui įkeisti, kuriame jie gyvena su nepilnamečiu vaiku (ieÅ¡kovės dukra), ir teismas nustatė, kad butas įkeičiamas gautam iÅ¡ atsakovo kreditui, skirtam iÅ¡ AB banko Snoras gautai paskolai refinansuoti, užtikrinti. IeÅ¡kovė manė, kad pasiraÅ¡ydama paraiÅ¡kÄ bÅ«sto kreditui gauti, ji iÅ¡reiÅ¡kia neprieÅ¡taravimÄ dėl A.

M. ankstesnės paskolos refinansavimo. ParaiÅ¡koje nėra jokio praÅ¡ymo gauti 640 000 Lt kreditÄ , o Å¡i įraÅ¡yta suma rodė tik įgyjamo bÅ«sto kainÄ . Pinigų suma, kuri paraiÅ¡koje rodė tik buto vertę, Kreditavimo sutartyje buvo įraÅ¡yta kaip kredito suma, o taip daryti nebuvo galima, nes praÅ¡omos paskolos dydis turėjo atitikti refinansavimui skirtÄ sumÄ . Po paraiÅ¡kos buvo pateikti pasiraÅ¡yti kiti dokumentai, tarp kurių, matyt, buvo ir Kreditavimo sutartis. Toje situacijoje ieÅ¡kovė net neturėjo galimybės visiÅ¡kai susipažinti su sutartimi ir jÄ apsvarstyti, nes paraiÅ¡ka ir sutartis buvo pasiraÅ¡omi tuo pat metu, o to bankai įprastai nedaro.Buto nuosavybė A.

M. vardu įregistruota dar iki santuokos sudarymo, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad kreditas buvo paimtas butui finansuoti ar Å¡eimos interesais. Buvo refinansuojama paskolos sutartis, tačiau tai nėra bÅ«sto kreditavimas ar jo įsigijimas, kaip tÄ apibrėžia specialiosios teisės normos. Ginčijama Kreditavimo sutartis atsirado iÅ¡ anksčiau sudarytų sutarčių, todėl ir visi prievoliniai santykiai formavosi tik tarp Nordea banko ir kredito gavėjo A. M., o ieÅ¡kovė, kaip kredito gavėja, įraÅ¡yta neteisėtai.

Bankas privalėjo aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti ieÅ¡kovei visÄ informacijÄ apie A. M. suteiktus kreditus. Be to, bankas turėjo teisę tik pareikalauti, kad ieÅ¡kovė duotų sutikimÄ refinansuoti ankstesnę A. M. paskolÄ .IeÅ¡kovė neturėjo pagrindo abejoti A. M. ir, pasiraÅ¡ydama dokumentus su trečiaisiais asmenims, dalyvavo tik kaip A. M. statytinis asmuo. IeÅ¡kovė tik vėliau suprato, kad A. M., įdarbindamas jÄ sporto klubo „Victoria Gym“ pardavimų ir reklamos vadybininke, tai padarė dėl to, kad gautų paskolÄ .

Atsakovas Nordea Bank AB, veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsakovas atsiliepime nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: IeÅ¡kovė nepaneigė to, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas ginčui iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingas aplinkybes. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės tik teigia, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip to nori ieÅ¡kovė.

Tačiau ieÅ¡kovė neįrodė, kad ji kaip bonus pater familias negalėjo žinoti aplinkybių, susijusių su A. M. sandoriais, sudarytais iki Kreditavimo sutarties sudarymo, be to, ieÅ¡kovė nepaneigė to, kad ir žinodama visas aplinkybes, ji vis dėlto bÅ«tų sudariusi Kreditavimo sutartį. IeÅ¡kovė painioja Kreditavimo sutarties sudarymo momentÄ su vėlesnėmis atsiradusiomis aplinkybėmis, susijusiomis su, ieÅ¡kovės teigimu, A. M. veiksmais.Tiek negrÄ Å¾into kredito, tiek visų kitų mokėtinų sumų grÄ Å¾inimas yra bendra skolininkų A.

M. ir D. M. prievolė Nordea bankui, už kuriÄ jie atsako solidariai. Kredito grÄ Å¾inimas, kaip solidari kredito gavėjų prievolė Nordea bankui, atsirado abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Kredito paėmimas buvo Å¡eimos interesais. Tai, kad vėliau vienas iÅ¡ sutuoktinių naudojo kreditÄ ne tais tikslais, kuriais kitas sutuoktinis tikėjosi, nedaro įtakos abiejų sutuoktinių solidariai atsakomybei. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria iÅ¡duotas leidimas įkeisti A.

M. priklausantį butÄ , turinys akivaizdžiai patvirtina kredito gavimÄ Å¡eimos poreikiams tenkinti. Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 punkte sutuoktiniai patvirtino, kad sutartis yra sudaroma Å¡eimos poreikiams tenkinti ir neprieÅ¡tarauja Å¡eimos interesams. Pažymėtina, kad bankas neatsisakė abiejų skolininkų solidariosios prievolės, o vieno iÅ¡ bendraskolių mirtis kreditoriui įtakos neturi. Be to, faktinių aplinkybių visuma rodo, kad gautas kreditas buvo naudojamas bendriems sutuoktinių interesams (taip pat ir 394 500 Lt dalis, nes pati ieÅ¡kovė dalyvavo UAB „Victoria Gym“ veikloje ir sutuoktiniai turėjo bendrų interesų investuoti pinigus į bendrÄ veiklÄ ir gautÄ pelnÄ panaudoti Å¡eimos poreikiams), o Kredito sutarties sÄ lygose niekur nėra numatyta, kad imamas kreditas iÅ¡ banko yra asmeninė A.

M. prievolė.Kredito naudojimo paskirtis kreditavimo sutartyse nurodoma kredito davėjo naudai. Kai kredito gavėjas panaudoja kreditÄ ne pagal paskirtį, tai pagal CK 6.877 straipsnį kreditorius turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti kreditÄ ir kitas sumas prieÅ¡ terminÄ , bet tai nereiÅ¡kia, kad dėl savo paties veiksmų netinkamai panaudojant kreditÄ , skolininkas iÅ¡vengia kredito grÄ Å¾inimo. Bylai yra svarbi aplinkybė, kad Hipotekos lakÅ¡tui sudaryti ieÅ¡kovė ir A. M. bankui pateikė jų pačių užsakymu parengtÄ nekilnojamojo turto vertinimÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad buto ir garažo vertė 2008 m. balandžio 25 d. buvo 720 000 Lt.

Savo ruožtu ieÅ¡kovės nurodomų 2003–2004 metų sutarčių sudarymo metu turtas buvo statomas su daline apdaila ir jo bÅ«klė bei vertė neatitinka 2008 metais buvusios faktinės bÅ«klės. Be to, jeigu sutuoktiniai bÅ«tų iÅ¡mokėję visÄ pasiimtÄ kreditÄ , ieÅ¡kovė bÅ«tų įgijusi teisę į buto pripažinimÄ bendrÄ ja jungtine nuosavybe, taigi Kreditavimo sutarties sudarymas ieÅ¡kovei buvo naudingas.Nėra pagrindo abejoti banko sÄ Å¾iningumu. Sutuoktiniai savo noru ir sÄ moningai abiejų vardu kreipėsi į Nordea bankÄ dėl kredito suteikimo, abiejų vardu pateikė paraiÅ¡kÄ Nordea bankui, ieÅ¡kovė pati atvyko į šį bankÄ su sutuoktiniu, susipažino su sutarties sÄ lygomis ir, neturėdama jokių klausimų ir pretenzijų, pasirašė sutartį savo rizika.

IeÅ¡kovės teiginiai apie sÄ lygų nesupratimÄ atsirado tik po to, kai buvo pradėtas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas. Savo ruožtu teiginiai, kad ieÅ¡kovė nesuvokė, dėl kokių priežasčių vyksta į Nordea bankÄ arba nesuvokė, kÄ pasiraÅ¡o, gali patvirtinti tik ieÅ¡kovės nerÅ«pestingÄ elgesį. IeÅ¡kovė pasirašė Kreditavimo sutartį kaip kredito gavėjas, taip pat pasirašė kaip skolininkė Hipotekos lakÅ¡te ir mokėjo palÅ«kanas už gautÄ kreditÄ , t. y. pati vykdė Kreditavimo sutartį.

Dalyvaudama visuose sandoriuose ieÅ¡kovė negalėjo nesuprasti savo atliekamų veiksmų turinio ir nenumatyti prisiimamos rizikos. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas netenkintinas.           Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

           Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nagrinėja pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ pagal ieÅ¡kovės D. Ž. apeliaciniame skunde nustatytas ribas.IÅ¡ ieÅ¡kovės D. Ž. ieÅ¡kinio bei bylos medžiagos matyti, kad Å¡ioje byloje ginčas tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo Nordea banko kilo dėl Kreditavimo sutarties sÄ lygos, nustatančios, kad ieÅ¡kovė yra kredito gavėja, pripažinimo negaliojančia pagal CK 1.90 ir 1.91 straipsnius ir 640 000 Lt kredito grÄ Å¾inimo prievolės pripažinimo asmenine ieÅ¡kovės buvusio sutuoktinio A.

M., mirusio 2011 m. kovo 14 d., prievole. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡alių nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus. Su tokia pirmosios instancijos teismo konstatacija ieÅ¡kovė nesutinka ir apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo bÅ«tų patenkintas ieÅ¡kinys.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentus, priėjo prie iÅ¡vados, kad iÅ¡ esmės ieÅ¡kovės apeliacinis skundas grindžiamas nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų įvertinimu, kadangi, ieÅ¡kovės manymu, byloje esantys įrodymai ir jos nurodytos aplinkybės, kurios sudaro ieÅ¡kinio pagrindÄ , patvirtina ieÅ¡kovės pozicijos pagrįstumÄ ir bÅ«tinumÄ tenkinti ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus reikalavimus.Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė, jog ieÅ¡kovė neįrodė ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo, pirmiausia pasisakytina dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ .

CPK 178 straipsnis nurodo, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡vadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginÄÄ , teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.).

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , t. y. ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino Å¡alių pateiktus įrodymus ir nustatė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes Å¡iai bylai iÅ¡spręsti, vadovaujasi pirmiau nurodytomis proceso normomis ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė D. Ž. ir A. M. 2007 m. gruodžio 28 d. sudarė santuokÄ (I t., b. l. 20). BÅ«damas UAB „Victoria Gym“ direktoriumi, A. M. 2008 m. sausio 31 d. sudarė darbo sutartį su ieÅ¡kove ir ieÅ¡kovė buvo priimta dirbti pardavimų ir reklamos vadybininke (I t., b. l. 188-189).

IeÅ¡kovė 2008 m. gegužės 8 d. sudarė su V. J. paskolos sutartį Nr. 04/2008, kuria ieÅ¡kovė pasiskolino iÅ¡ V. J. 135 000 Lt, o 2008 m. gegužės 20 d. pasiskolinti pinigai buvo grÄ Å¾inti (I t., b. l. 22-23). Paskolos sutartimi Nr. 05/2008 ieÅ¡kovė paskolino UAB „Victoria Gym“ 135 000 Lt sumÄ (I t., b. l. 25-26) ir Å¡ie pinigai, remiantis kasos pajamų orderiu (I t., b. l. 27), buvo įneÅ¡ti į UAB „Victoria Gym“ kasÄ . Atsakovas Nordea bankas 2008 m. gegužės 9 d. pažyma apie kredito suteikimÄ pranešė ieÅ¡kovei ir A.

M., kad Nordea bankas priėmė sprendimÄ A. M. ir D. M. skirti 640 000 Lt paskolÄ (I t., b. l. 28). IÅ¡ Nordea banko 2008 m. gegužės 9 d. praÅ¡ymo dėl įsiskolinimo padengimo AB bankui Snoras (I t., b. l.

29) matyti, kad Nordea bankas kreipėsi į AB bankÄ Snoras dėl sutikimo antriniam A. M. priklausančio buto ir garažo įkeitimui bei prašė informuoti apie A. M. negrÄ Å¾into įsiskolinimo likutį, kuris, remiantis AB banko Snoras atsakymu (I t., b. l. 30), tuo metu sudarė 242 819,31 Lt.Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. gegužės 14 d. nutartimi patenkino A. M. ir D. M. praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti teismo leidimÄ Ä¯keisti A. M. priklausantį butÄ , kuriame tuo metu ieÅ¡kovė gyveno kartu A.

M. ir ieÅ¡kovės nepilnamete dukra (I t., b. l. 171). IÅ¡ Å¡ios nutarties turinio matyti, kad teismas vertino, ar paskolos ėmimas atitinka Å¡eimos poreikius, ar sandoris su Nordea banku nepažeis pareiÅ¡kėjos vaiko interesų, ir nenustatęs jokių kliūčių, iÅ¡davė pareiÅ¡kėjams leidimÄ .IÅ¡ D. M. ir A. M. pasiraÅ¡ytos paraiÅ¡kos bÅ«sto kreditui gauti (I t., b. l. 172-175) matyti, kad eilutėje „kredito suma“ jokie skaičiai nėra nurodyti, o eilute žemiau įraÅ¡yta, jog įsigyjamo bÅ«sto kaina yra 640 000 Lt.

Paraiškoje taip pat įrašyta, kad A. M. priklausančio turto kaina (buto ir garažo) – 720 000 Lt.Byloje ginčijama Kreditavimo sutartis Nr. BK 08/05/92D sudaryta 2008 m. gegužės 16 d. tarp Nordea banko ir dviejų kredito gavėjų – A. M. ir D. M.. Kreditavimo sutartimi sutuoktiniams A. M. ir D. M. buvo suteikta 640 000 Lt kredito suma (Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 2.1 punktas) paskolai iš AB banko Snoras pagal 2006 m. birželio 21 d. paskolos sutartį Nr. 031-02564 refinansuoti ir refinansavimo išlaidoms padengti (2.7 punktas).

Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 1.2 punkte aiÅ¡kiai nustatyta, kad kredito gavėju Nr. 2 yra D. M.. Sutartis Å¡alių pasiraÅ¡yta (Specialiosios dalies 5 punktas) ir joje nurodyta, kad sutartis sudaroma Å¡eimos poreikiams tenkinti ir neprieÅ¡tarauja Å¡eimos interesams. Be to, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė Å¡ioje sutartyje pasirašė patvirtinimÄ , kad jai visi sutarties punktai žinomi ir su ja aptarti individualiai, su visomis sutarties sÄ lygomis ji susipažino iki sutarties sudarymo, visos sutarties sÄ lygos jai yra suprantamos ir aiÅ¡kios, su jomis sutinka, taip pat patvirtino, jog sutartis sudaroma Å¡eimos poreikiams tenkinti ir neprieÅ¡tarauja Å¡eimos interesams (I t., b. l. 8-19, 150-161). 2008 m. gegužės 16 d. notaras patvirtino hipotekos lakÅ¡tÄ , pagal kurį skolininkai A.

M. ir D. M. kreditoriui Nordea bankui įkeitė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įkainotÄ 690 000 Lt, ir negyvenamÄ jÄ patalpÄ (garaÅ¾Ä ), įkainotÄ 30 000 Lt (iÅ¡ viso turtas įkainotas 720 000 Lt) 640 000 Lt paskolos grÄ Å¾inimui užtikrinti (I t., b. l. 162-165). IeÅ¡kovė šį lakÅ¡tÄ pasirašė kaip skolininkė. Pagal bylos duomenis 2008 m. gegužės 19 d. A. M. padengė 244 385 Lt skolÄ AB bankui Snoras (I t., b. l. 31), o 2008 m. gegužės 20 d. Nordea bankas iÅ¡mokėjo A. M. 394 500 Lt sumÄ grynais pinigais (I t., b. l.

32) į Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 2.5 punkte sutuoktinių nurodytÄ banko sÄ skaitÄ . IÅ¡ byloje pateikto kasos pajamų orderio (I t., b. l.

33) matyti, kad A. M. 2008 m. gegužės 20 d. į UAB „Victoria Gym“ kasÄ Ä¯nešė 394 000 Lt grynais pinigais.Atsakovas Nordea bankas 2009 m. gegužės 7 d. A. M. ir D. M. pranešė, kad skolininkai turi 15 907,27 Lt įsiskolinimÄ pagal Kreditavimo sutartį, kurio nepadengus iki 2009 m. gegužės 22 d., sutartis, remiantis jos Bendrosios dalies 13.1 punktu, bus laikoma nutraukta nuo 2009 m. gegužės 22 d., bus kreiptasi į atitinkamo miesto teismo hipotekos skyrių ir pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto turto (I t., b. l. 166).

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi įkeistas turtas areÅ¡tuotas, o 2010 m. kovo 15 d. nutartimi nutarta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ įkeisto turto skolÄ : 640 000 Lt negrÄ Å¾into kredito, 24 746,84 Lt nesumokėtų palÅ«kanų, 75 116,67 Lt įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanų, 764 Lt nesumokėtų mokesčių (iÅ¡ viso 740 627,51 Lt), 132 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų bei 1 730,30 Lt atstovavimo iÅ¡laidų ir 16 procentų dydžio sutartinių metinių įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanų, skaičiuojant palÅ«kanas nuo pakartotinio pareiÅ¡kimo gavimo dienos, t. y. nuo 2010 m. kovo 10 d., iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos (I t., b. l. 167-170).Byloje taip pat yra pateiktas 2010 m. gegužės 3 d.

D. M. ir A. M. praÅ¡ymas nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (I t., b. l. 34-35) ir patvirtinti jų pasiraÅ¡ytÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (I t., b. l. 36-37), kurioje Å¡alys tarėsi, kad paimta iÅ¡ Nordea banko 640 000 Lt paskola bus asmeninė A. M. paskola (t. y. kreditÄ butui įsigyti įsipareigoja grÄ Å¾inti pats A. M.). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 26 d. nutartimi civilinę bylÄ dėl santuokos nutraukimo sustabdė iki pareiÅ¡kėjai pateiks naujÄ patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ ir patikslintÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nes paaiÅ¡kėjo, kad pareiÅ¡kėjai turi daugiau kreditorių (I t., b. l. 38).

Pažymėtina, kad ir patikslintame praÅ¡yme ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių dėl kredito grÄ Å¾inimo Nordea bankui sutuoktiniai susitarė analogiÅ¡kai, t. y. kad tai bus asmeninė A. M. prievolė (I t., b. l. 43-45). Tačiau nei praÅ¡yme, nei sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra nurodyta, kad Nordea bankas sutiko pripažinti kredito grÄ Å¾inimo prievolę asmenine A. M. prievole, to nebuvo konstatavęs ir teismas. A. M. mirė 2011 m. kovo 14 d. (I t., b. l. 21), todėl byla dėl santuokos nutraukimo iÅ¡ esmės liko neiÅ¡nagrinėta ir buvo nutraukta (III t., b. l. 8).

IeÅ¡kovė D. Ž. po A. M. mirties paveldėjo jo turtÄ pagal testamentÄ (II t., b. l. 114-120), tarp paveldimo turto yra ir A. M. priklausęs butas bei garažas, kurie, kaip minėta, buvo įkeisti Nordea bankui.IeÅ¡kovė D. Ž. 2011 m. liepos 19 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia Kreditavimo sutarties dalį dėl kredito gavėjos (ieÅ¡kovės) ir pripažinti, kad 640 000 Lt kredito grÄ Å¾inimas yra asmeninė kredito gavėjo A. M., mirusio 2011 m. kovo 14 d., prievolė.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindė tuo, kad kreditavimo santykiai atsirado tik tarp atsakovo ir A. M., A. M. veikė nesÄ Å¾iningai, ir apie tai buvo žinoma atsakovui. IeÅ¡kovė teigė, kad pasiraÅ¡ydama Kreditavimo sutartį, kaip kredito gavėja, neteisingai suvokė jos sudarymo aplinkybes ir sandorį sudarė dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis). Taip pat ieÅ¡kovė, ieÅ¡kinyje formuluodama savo reikalavimus, yra nurodžiusi ir CK 1.91 straipsnį. IeÅ¡kovė akcentavo, kad pagal Kreditavimo sutarties sÄ lygas kredito gavėju galėjo bÅ«ti tik A.

M., nes atsakovui buvo žinoma, jog įkeičiamas butas yra A. M. nuosavybė, o atsakovas refinansuos A. M. paskolÄ , gautÄ iki santuokos sudarymo, ir kuri buvo susijusi su jam priklausančio buto įsigijimu, o taip pat atsakovas dalį kredito (394 500 Lt) pervedė A. M., kuris Å¡iuos pinigus pervedė UAB „Victoria Gym“ (ir atsakovas tai žinojo). IeÅ¡kovės teigimu, Kreditavimo sutarties sÄ lyga, kad ji yra kredito gavėja, buvo nustatyta, nesÄ Å¾iningai pasinaudojant jos neakylumu, patirties stoka ir kt., sudarydama Kreditavimo sutartį ji neteisingai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl minėtos sutarties sÄ lygos, nes pasiraÅ¡ydama jÄ suvokė, jog tokiu bÅ«du tik iÅ¡reiÅ¡kia sutikimÄ A.

M. gauti paskolÄ . Apeliaciniame skunde nurodomos tos pačios aplinkybės bei teigiama, kad ieÅ¡kovė, pasiraÅ¡ydama dokumentus, susijusius su pinigų sutartimis su V. J. ar bendrove, dalyvavo kaip A. M. „statytinis asmuo“. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad atsakovo valia pinigai (394 500 Lt) buvo pervesti A. M., ir atsakovas žinojo, kad tie pinigai nebus panaudoti paskolai refinansuoti, bei atsakovas nevykdė pareigos kontroliuoti, kaip panaudojami pinigai, todėl dėl atsakovo ir A. M. susitarimo pinigai atiteko UAB „Victoria Gym“ (dabar UAB „Rokba“), kuriai iÅ¡kelta bankroto byla.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik ginčijamos sutarties formaliu vertinimu ir neatsižvelgė į jos sudarymo, įsipareigojimų vykdymo aplinkybes. Analizuojant ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčijama Kreditavimo sutartis, kurios sudarymÄ nustato CK 6.881 straipsnis. Primintina, kad pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sÄ lygomis lėšas (kreditÄ ), o kredito gavėjas įsipareigoja gautÄ sumÄ grÄ Å¾inti kreditoriui ir mokėti palÅ«kanas.

Kai bankas iÅ¡moka kredito sumÄ kredito gavėjams, atsiranda kredito gavėjų, įsipareigojusių bankui grÄ Å¾inti kreditÄ , prievolė grÄ Å¾inti kredito sumÄ su nustatytomis palÅ«kanomis bankui. Kredito gavėjas nurodomas sutartyje jį įvardijant kredito gavėju ar asmeniu, kuriam suteikiamos kredito lėšos, ar nurodant, kam faktiÅ¡kai perduodamas (sumokamas, perleidžiamas kitu bÅ«du) kredito sutarties dalykas. Tuo atveju, kai kredito gavėjais yra nurodyti keli asmenys, kurių teisės ir atsakomybė sutartyje vienodos, o įsipareigojimas grÄ Å¾inti kreditÄ priimtas kaip solidarioji prievolė, tai visi jie vertinami kaip kredito gavėjai.

Jeigu atskiram ar keletui kredito gavėjų pagal sutarties nuostatas galėjo bÅ«ti perduota banko suteikiamo kredito suma ir ji buvo vienam ar keliems gavėjams perduota pagal sutarties nuostatas, tai vertinant pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį kredito sutartis yra galiojanti visiems sutartyje iÅ¡vardytiems kredito gavėjams, t. y. ir tiems, kuriems tiesiogiai iÅ¡ banko kredito dalis nebuvo perduota (jei taip vykdydamas kreditavimÄ bankas nepažeidė sutarties nuostatų dėl kredito dalyko perdavimo). Kredito sumos pasiskirstymas yra kredito gavėjų sprendžiamas klausimas, jiems tenka rizika ir atsakomybė, su kuria kredito davėjas nesusijęs, jeigu jam nenustatyta perduodamų kredito lėšų paskirstymo pareiga, ir todėl kredito davėjo interesai neturi nukentėti dėl kredito pasiskirstymo aplinkybių (kredito gavėjų tarpusavio sutartinių ar faktiÅ¡kai susiklosčiusių) (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2014).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2003; kt.). CK 1.90 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais; nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį.

Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad suklydimu laikomas neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai iÅ¡reiÅ¡kiama valia sudaryti sandorį. Jeigu Å¡alis sudarė sutartį klaidingai suprasdama faktines ar teisines aplinkybes, taikytinos taisyklės, reglamentuojančios dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimÄ negaliojančiu. Tačiau jeigu Å¡alis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl Å¡io sandorio perspektyvų, Å¡ios taisyklės netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008).

Tam, kad sandoris bÅ«tų pripažintas negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnį, Å¡alies suklydimas sudarant sandorį turi bÅ«ti esminis. Vertinant, ar suklydimas gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip esminis, bÅ«tina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio Å¡alies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sÄ lygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2000; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009).

Pagal CK 1.90 straipsnio 4 dalį sutarties Å¡alies veiksmai vertintini kaip suklydimas, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis. Pagal CK 1.90 straipsnio 5 dalį suklydimas negali bÅ«ti laikomas turinčiu esminės reikÅ¡mės, jeigu Å¡alis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių rizikÄ buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, bÅ«tent jai tenka rizika suklysti.

Taigi pagal Å¡ias įstatymo nuostatas asmens, sudarančio sutartį, elgesys yra vertinamasis kriterijus, sprendžiant, ar atitinkamas asmuo suklydo dėl sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dėl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Neteisingas Å¡ių sandorių turinio elementų suvokimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, kuriomis remiantis konstatuotinas asmens suklydimas ar nesuklydimas dėl sudaromo sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2007 m. sausio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2007 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-101/2007 ir kt.).

Aplinkybė, ar bÅ«tų sudarytas sandoris kitomis sÄ lygomis, nustatoma taikant protingo asmens taisyklę, t. y. taikomas ne tik objektyvusis kriterijus (normaliai atidus ir protingas asmuo), bet ir subjektyvusis (žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį). Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į teigiančio, kad jis suklydo, asmens amžių, sveikatos bÅ«klę, iÅ¡simokslinimÄ , sandorio sudarymo ir kitas bylai svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008).

Pareiga įrodyti, kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis, tenka Å¡aliai, kuri praÅ¡o dėl suklydimo sudarytÄ sandorį pripažinti negaliojančiu (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011). Be to, CK 1.90 straipsnio 4 dalis nustato, kad suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi Å¡alys arba vienÄ Å¡alį suklaidino kita Å¡alis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena Å¡alis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita Å¡alis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi Å¡alis įvykdytų sutartį, prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ar protingumo principams.

Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valios susiformavimui bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dėl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi bÅ«ti tiriamas bei vertinamas ir ieÅ¡kovo elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo.

Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-2007; 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006).Teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje, apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, kuriais grindžiami ieÅ¡kovės reikalavimai, aplinkybes, susijusias su Kreditavimo sutarties sudarymu bei jos vykdymu, atsižvelgdama į CK 1.90 bei 1.91 straipsniuose nurodytas aplinkybes, kurioms esant sandoris pripažįstamas negaliojančiu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad remiantis ieÅ¡kovės nurodytomis aplinkybėmis apie jos klaidinimÄ , reikÅ¡mingų faktų bei informacijos nuslėpimÄ sudarant Kreditavimo sutartį, A.

M. ir atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti ieÅ¡kovės suklydimÄ dėl esminių Kreditavimo sutarties sÄ lygų (CK 1.90 straipsnis) ar ginčijamo sandorio sudarymÄ dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis). Tiek pačios ieÅ¡kovės, tiek atsakovo pateikti įrodymai, atsižvelgiant į kuriuos buvo nustatytos pirmiau paminėtos faktinės aplinkybės, buvusios tiek iki ginčijamos Kreditavimo sutarties sudarymo, tiek sudarymo metu, tiek ir vėliau, leidžia konstatuoti, kad iÅ¡ tikrųjų įkeistas bankams butas bei garažas priklausė ieÅ¡kovės buvusiam sutuoktiniui A.

M., o paskola iÅ¡ Nordea banko buvo paimta be kita ko ir tam, kad bÅ«tų refinansuota A. M. iki santuokos su ieÅ¡kove gauta paskola iÅ¡ AB banko Snoras. Tačiau byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad ieÅ¡kovė nežinojo, jog ji yra kredito gavėja ir kokiÄ konkrečiai kredito sumÄ Nordea bankas suteikė kredito gavėjams ir / ar kokia Å¡ios sumos dalis buvo skirta bÅ«tent įsiskolinimui AB bankui Snoras padengti. Be to, iÅ¡ byloje esančių įrodymų negalima konstatuoti, kad Nordea bankas bÅ«tų tyčia pranešęs ieÅ¡kovei tikrovę neatitinkančius duomenis arba tyčia nutylėjęs reikÅ¡mingas aplinkybes.

IeÅ¡kovės argumentai dėl atsakovo nesÄ Å¾iningumo iÅ¡ esmės paremti tik ieÅ¡kovės subjektyviu įsitikinimu, kuris nepagrįstas jokiais konkrečiais įrodymais, kad Nordea bankas žinojo, jog A. M. nebuvo sÄ Å¾iningas su savo sutuoktine ir neatskleidė ieÅ¡kovei visų esminių aplinkybių. Ta aplinkybė, kad bankas žinojo ieÅ¡kovės Å¡eiminę padėtį ir tai, jog ieÅ¡kovė su A. M. iki ginčijamos sutarties pasiraÅ¡ymo pragyveno 5 mėnesius, tačiau ieÅ¡kovę Kreditavimo sutartyje nurodė kaip kredito gavėjÄ , o ne kaip sutuoktinę, duodančiÄ sutikimÄ kitam sutuoktiniui paimti paskolÄ , savaime nereiÅ¡kia atsakovo nesÄ Å¾iningumo, neteisėtų veiksmų ir nepažeidžia jokių teisės normų.

Savo ruožtu teismas negali naikinti galiojančios sutarties ar jos dalies, remdamasis vien tik ieÅ¡kovės patikinimu, kad ji veikė iÅ¡ esmės nežinodama reikÅ¡mingos sandoriui sudaryti informacijos, pasitikėdama savo sutuoktiniu, o visus reikÅ¡mingus dokumentus, liudijančius apie sutuoktinio įsiskolinimus, ji pamatė tik po sutuoktinio mirties. Pažymėtina ir tai, kad pasitikėjimas sutuoktiniu savaime neatleidžia ieÅ¡kovės nuo pareigos bÅ«ti rÅ«pestinga ir atidžia bei įvertinti pasiraÅ¡omų sandorių ir prisiimamų prievolių sukeliamas teisines pasekmes.Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad kreditavimo sutartims, kaip ir kitoms, taikytinas sutarčių laisvės principas, įtvirtintas CK 6.156 straipsnyje, reiÅ¡kiantis, be kita ko, kad sutarties sÄ lygas Å¡alys nustato savo nuožiÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sÄ lygas nustato įstatymai.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog kreditavimo sutartys nėra specifinės, tai civiliniams santykiams įprastos, dažnai sudarinėjamos sutartys, kurių esmei suprasti specialių finansinių, investavimo ar panaÅ¡ių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2013).Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje nenurodė sveikatos trÅ«kumų ar kitų svarbių priežasčių, dėl kurių ji negalėjo suvokti ginčijamos Kreditavimo sutarties sÄ lygų, ir konkrečiai sÄ lygos, kurioje ji nurodyta kaip kredito gavėja, o ne kaip sutikimÄ duodantis kredito gavėjo sutuoktinė.

Apeliantė taip pat neteigė, kad jai nebuvo leista susipažinti tiek su paraiÅ¡ka kreditui gauti, tiek ir su Kreditavimo sutarties sÄ lygomis, o ta aplinkybė, kad galbÅ«t pati ieÅ¡kovė neįdėmiai iÅ¡analizavo Kreditavimo sutarties sÄ lygas ir / ar paskubėjo jas pasiraÅ¡yti, negali bÅ«ti pripažinta pakankamu pagrindu naikinti Kreditavimo sutarties sÄ lygÄ ir taip pažeisti kitos sandorio Å¡alies (Nordea banko), kurios nesÄ Å¾iningumas taip pat nebuvo įrodytas, teisėtus interesus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pati ieÅ¡kovė nurodo, jog pasiraÅ¡ydama Kreditavimo sutartį suprato, kad ji duoda sutikimÄ sutuoktiniui gauti paskolÄ , o tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė suprato, jog paimama paskola yra ne A.

M. asmeninė paskola, kuri reikalinga tam, kad bÅ«tų patenkinti tik Å¡io asmens poreikiai, o tai, jog paskola imama tam, kad bÅ«tų patenkinti Å¡eimos poreikiai, ir ieÅ¡kovė pagal įstatymÄ yra atsakinga už Å¡ios paskolos grÄ Å¾inimÄ . Kaip jau buvo minėta, iÅ¡ Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 14 d. nutarties, Kreditavimo sutarties sÄ lygų matyti, kad paskola buvo imama, nurodant, jog paskola yra reikalinga Å¡eimos poreikiams tenkinti. Pagal bendrÄ sias sutuoktinių prievoles reglamentuojantį CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ iÅ¡skiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti Å¡eimos interesais.

Pagal prievoles, kylančias iÅ¡ sandorių, bÅ«tinų iÅ¡laikyti Å¡eimos namų Å«kiui ir užtikrinti vaikų auklėjimÄ bei Å¡vietimÄ , abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiÅ¡kiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiÅ¡kai turi bÅ«ti taikoma su Å¡io straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su Å¡eimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rÅ«pestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles.

Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolÄ ar perka prekių iÅ¡simokėtinai, jeigu tai nėra bÅ«tina bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti. Taigi paskolos sutartis gali bÅ«ti priskirta prie nurodytų antrosios grupės prievolių, jeigu ji bÅ«tų sudaryta Å¡eimos interesais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimÄ civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Be to, aplinkybė, jog ieÅ¡kovė kartu su A. M. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami leidimo įkeisti butÄ , o toks leidimas turi bÅ«tų gautas tik tuo atveju, jei turtas pripažintas Å¡eimos turtu (CK 3.85 straipsnio 2 dalis), reiÅ¡kia, kad sudarant Kreditavimo sutartį buvo sprendžiamas klausimas, susijęs su Å¡eimos turtu.Papildomai paminėtina ir tai, kad ieÅ¡kovė iki ginčijamos Kreditavimo sutarties pasiraÅ¡ymo, sudarė ir kitus sandorius (pavyzdžiui, paskolos sutartį su V. J.), be to, kaip ir pati nurodė, ieÅ¡kovė turėjo privatų renginių organizavimo verslÄ , todėl ji akivaizdžiai ne pirmÄ kartÄ dalyvavo sutarties pasiraÅ¡yme ir, elgdamasi protingai ir rÅ«pestingai, turėjo įdėmiai įvertinti sudaromos Kreditavimo sutarties pasekmes.

Paskolos sutartis, sudaryta su V. J., nėra nuginčyta ar pripažinta negaliojančia, todėl teigti, kad Å¡iÄ paskolos sutartį iÅ¡ esmės sudarė A. M., nėra jokio teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė pati nurodė, jog sutuoktinis jai aiÅ¡kino, jog kredito suma (640 000 Lt) yra mažesnė už buto rinkos vertę (tuo metu ji galėjo bÅ«ti daugiau nei 800 000 Lt), todėl jį įkeitus Nordea bankui skolos grÄ Å¾inimas bus visiÅ¡kai užtikrintas (I t., b. l. 93).

Minėtas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytas teiginys iÅ¡ esmės paneigia ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde pateiktus paaiÅ¡kinimus, kad Kreditavimo sutarties sudarymo metu ji nesuprato, kokia buvo kredito suma, nes paraiÅ¡koje kreditui gauti 640 000 Lt suma buvo įraÅ¡yta kaip įgyjamo bÅ«sto kaina. Be kita ko, ieÅ¡kinyje nurodyta aplinkybė patvirtina ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad buto įsigijimo iÅ¡ sutuoktinių lėšų (gauto kredito) refinansavimas, ieÅ¡kovei bÅ«tų suteikęs naudos, jeigu paskola bÅ«tų iÅ¡mokėta ir turtas nebÅ«tų nuvertėjęs.Nepagrįstas ir apeliantės teiginys, kad kreditas negali bÅ«ti laikomas paimtu Å¡eimos interesais, bÅ«stui finansuoti, nes butas A.

M. įgytas dar 2003–2004 metais. Visų pirma, pati ieÅ¡kovė Kreditavimo sutartyje patvirtino, kad sutartis sudaroma Å¡eimos poreikiams tenkinti ir neprieÅ¡tarauja Å¡eimos interesams. Antra, pati ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia, kad ankstesnės A. M. sudarytos kreditavimo sutartys buvo skirtos sutuoktiniui priklausančiam butui įsigyti, o ginčijama Kreditavimo sutartis atsirado iÅ¡ anksčiau sudarytų sutarčių. Taigi Nordea banko iÅ¡duota paskola skirta refinansuoti ne bet kokiÄ A. M. paimtÄ paskolÄ , o bÅ«tent bÅ«sto įgijimo paskolÄ .

Be to, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, sutuoktiniams refinansavus ankstesnę asmeninę A. M. skolÄ dėl buto įsigijimo ir įrengimo, butas galėtų tapti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o tai akivaizdžiai atitiko ir ieÅ¡kovės bei jos Å¡eimos interesus ir tikėtina, jog bÅ«tent tokių pasekmių abu sutuoktiniai siekė (A. M. bute gyveno ne vienas, o kartu su ieÅ¡kove ir jos nepilnamete dukra, vertino butÄ kaip Å¡eimos turtÄ ir kreipėsi į teismÄ dėl leidimo šį butÄ Ä¯keisti).

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliantės argumentų, kad Kreditavimo sutartis turėjo bÅ«ti pripažinta negaliojančia dėl ieÅ¡kovės nurodomų aplinkybių, susijusių su kredito dalies panaudojimu, ir sutinka su atsakovo pozicija, jog kredito panaudojimas ne pagal paskirtį ir sutuoktinių tarpusavio nesusitarimas, neatleidžia skolininko nuo prievolės grÄ Å¾inti kreditÄ bankui, kadangi remiantis CK 6.877 straipsniu paskolos naudojimo tikslas nustatomas bÅ«tent kredito davėjo naudai.

Be to, ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės neįrodė, kad jai nebuvo žinoma, jog dalis kredito sumos buvo pervesta į pačių kredito gavėjų Kreditavimo sutartyje nurodytÄ sÄ skaitÄ ir pinigai buvo įneÅ¡ti į UAB „Victoria Gym“. Atsakovas nėra atsakingas už kredito gavėjų veiksmus, susijusius su kredito panaudojimu. Kaip jau buvo minėta, kredito sumos pasiskirstymas yra kredito gavėjų sprendžiamas klausimas, jiems tenka rizika ir atsakomybė, su kuria kredito davėjas nesusijęs, jeigu jam nenustatyta perduodamų kredito lėšų paskirstymo pareiga, ir todėl kredito davėjo interesai neturi nukentėti dėl kredito pasiskirstymo aplinkybių.

Be to, ieÅ¡kovės nurodomi argumentai, susiję su kredito panaudojimu bei su tuo, kad atsakovas nekontroliavo kredito panaudojimo, nėra susiję su aplinkybėmis, dėl kurių sandoris galėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu ieÅ¡kovės nurodomais pagrindais, nes Å¡ioje byloje yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, susijusios su ta padėtimi, kuri buvo sudarant Kreditavimo sutartį, t. y. ar ieÅ¡kovė teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, nes suklydimo faktÄ galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007).IeÅ¡kovės ieÅ¡kinio ir apeliacinio skundo reikalavimų nepatvirtina ir santuokos nutraukimo byloje pateikta sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nurodyta, kad kreditÄ Nordea bankui turės grÄ Å¾inti A.

M. asmeniÅ¡kai. Nesant kreditoriaus (t. y. Nordea banko) sutikimo, pakeisti solidariosios skolininkų prievolės pobÅ«džio negalima, o teismas, nagrinėjęs santuokos nutraukimo bylÄ , tokios sutarties nepatvirtino. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, iÅ¡skyrus, kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009;

Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimÄ civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).           Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiÅ«riu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų bei laikantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovės apeliacinis skundas nepripažįstamas pagrįstu ir tenkintinu, todėl atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Atsakovas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pateikė teismui praÅ¡ymÄ priteisti 3 303,30 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų teisine analize ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimu) ir Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus (III t., b. l. 108-111).

Pagal CPK 88 straipsnį iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, taigi ir atstovavimo iÅ¡laidos, turi bÅ«ti realios ir pagrįstos. Nagrinėjant ir vertinant atsakovo praÅ¡ymÄ , susijusį su advokato pagalbai apmokėti iÅ¡laidų priteisimu, pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti iÅ¡leistos iÅ¡laidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes:

1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – ir Rekomendacijos) bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008; kt.). Taip pat teismas turi vadovautis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).Pagal Rekomendacijų 8.11 punktÄ už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ negali bÅ«ti priteista didesnė nei 1 500 Lt (1,5 MMA) suma. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų 8.11 punktÄ , į tai, kad advokatė, rengusi atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , atsakovui atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, o apeliantė apeliacinės instancijos teisme nepateikė naujų įrodymų, dėl kurių atsakovo atstovei bÅ«tų bÅ«tina papildomai ruoÅ¡tis bylai, taip pat į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, vadovaudamasi teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, iÅ¡ apeliantės atsakovui priteisia iÅ¡ viso 1 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovui akcinei bendrovei Nordea Bank, veikiančiam per akcinės bendrovės Nordea Bank Lietuvos skyrių, iÅ¡ ieÅ¡kovės D. Ž. 1 500 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                     Kazys Kailiūnas Nijolė Piškinaitė Dalia Višinskienė