2021-02-03 Nr. AB-2464-3-62-3-01174-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-102-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01174-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK.

2. Pareiškėjas skunde, procesiniuose dokumentuose „Trūkumų šalinimas“ ir „Atsiliepimas“ (toliau – ir skundas) nurodė, kad jis nuo kalinimo pradžios (laikotarpiu, kurį nurodys atsakovo atstovas), buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje nesaugioje sveikatai aplinkoje. Gyvenamosiose patalpose buvo pelėsis, drėgmė, tarakonai, blakės, prastas apšvietimas, prasta ventiliacija, trūko gyvenamojo ploto ir sanitarinių mazgų, švaraus oro kiekis ir oro judėjimo greitis neatitiko higienos normų reikalavimų (norminio oro švarumo). Gyvenamojoje patalpoje vienu metu gyveno daugiau nei 20 nuteistųjų. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką minimalus vidutinis gyvenamasis plotas vienam suimtajam arba nuteistajam turi būti ne mažesnis nei 4 kv. m, neįskaičiuojant baldais užimamo ploto. Rytais trimis pisuarais, penkiais klozetais ir aštuoniais praustuvais turėdavo naudotis apie 80 žmonių, todėl kildavo barniai. Gyvenamajame sektoriuje nebuvo elementaraus dušo, todėl pareiškėjas negalėjo kasdien juo naudotis, nors, jo teigimu, Europos kalėjimų taisyklių, patvirtintų 2006 m. sausio 11 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto (rekomendacija Nr. R(2006)2), 19.4 punkte numatyta, jog turi būti tinkama įranga tam, kad kalinys galėtų praustis klimatines sąlygas atitinkančioje temperatūroje, jei įmanoma, kiekvieną dieną, tačiau ne rečiau kaip du kartus per savaitę (arba dažniau jei reikalinga) tam, kad būtų užtikrinti higienos reikalavimai. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas teigė patyręs dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, baimę, nerimą, emocinę depresiją, stresą, kitus nepatogumus, suprastėjo regėjimas, nukentėjo miego kokybė, buvo žeidžiamas jo orumas. Kalėdamas pareiškėjas tikėjo, kad valstybės įstaiga viską daro tinkamai, tik vėliau sužinojo, kad realūs pažeidimai buvo nuo pat kalinimo pradžios. Nurodė administracines bylas, kuriose neturtinės žalos atlyginimui buvo priteistos realios sumos ir prašė priteisti neturtinę žalą, bei atmesti atsakovo prašymą taikyti ieškinio senaties terminą, nes tai sudarė galimybę atsakovui išvengti atsakomybės. Pareiškėjas prašė taikyti dešimties metų ieškinio senaties terminą, nes pažeidimai buvo ne vienkartiniai, o besitęsiantys visą kalinimo laikotarpį.

3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje pareiškėjas buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d. Taip pat nurodė gyvenamąsias patalpas, jų plotus, laikotarpius, kuriais pareiškėjas jose buvo apgyvendintas, miegamųjų vietų skaičių jose. Teigė, kad minimaliai tenkanti gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo bausmės atlikimą pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Pravieniškių PN-AK nurodė sanitarinių mazgų įrengimą būriuose, kuriuose buvo apgyvendintas pareiškėjas, nuteistųjų skaičių būriuose.

Atsakovo atstovas tvirtino, kad teisės aktai reglamentuoja, jog įkalinimo įstaigose gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas valo patys apgyvendinti nuteistieji, jiems buvo išduodamos visos patalpų valymui reikalingos priemonės, tarp jų ir pelėsio valymui (natrio hipochlorito vandeninis tirpalas). Jei patalpose buvo pelėsis ar drėgmė, vadinasi nuteistieji netinkamai vykdė savo pareigas arba neinformavo administracijos, kad jas blogai atlieka kitas budėtojas. Atsakovo atstovas nurodė, kad būrio prausykloje buvo įmontuotas karšto vandens šildytuvas, pareiškėjas turėjo galimybę praustis po dušu. 2-ojo sektoriaus būriuose veikė mechaninė patalpų vėdinimo sistema, patalpos galėjo būti vėdinamos ir per langus.

Bendra dirbtinė apšvieta buvo užtikrinama, gavus informacijos apie perdegusias lemputes, jos buvo keičiamos naujomis. Pravieniškių PN-AK pažymėjo, kad kenkėjų kontrolės paslaugas pagal sutartis, ginčui aktualiu laikotarpiu teikė uždaroji akcinė bendrovė „Dezinfa“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Utenos deratizacija“. Informacija apie suteiktą paslaugą buvo registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu du kartus kreipėsi į gydytoją psichiatrą dėl pablogėjusio miego, buvo paskirtas gydymas.

Tvirtino, kad dėl suprastėjusio regėjimo, buitinių parazitų įkandimų ar kitokio sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo įtakoti netinkamos kalinimo sąlygos, į sveikatos priežiūros specialistus pareiškėjas nesikreipė. Į Psichologinės tarnybos specialistus ginčo laikotarpiu pareiškėjas taip pat nesikreipė. Pravieniškių PN-AK nuomone, jokių įrodymų, kad patyrė neturtinę žalą dėl pataisos įstaigos pareigūnų veiksmų, ar patį žalos faktą patvirtinančių įrodymų pareiškėjas nepateikė, todėl jo skundas nepagrįstas.

Atsakovo atstovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista, o pareiškėjo reikalavimą dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas pareiškėjo argumentus dėl nagrinėjamu atveju žalos atlyginimui netaikytino ieškinio senaties termino arba taikytino dešimties metų ieškinio senaties termino, atmetė kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius ieškinio senaties termino skaičiavimą bei taikymą reglamentuojančioms teisės normoms.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildino iš galimai netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d. Teismas atsakovo prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo tenkino ir daliai skundo reikalavimų pritaikė trejų metų ieškinio senaties terminą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Atitinkamai pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki 2016 m. gegužės 24 d. teismo atmesta kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.). Pritaikius trejų metų senaties terminą, teismas laikė, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d.

8. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas pateikė duomenis, jog pareiškėjas laikotarpiais: nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. spalio 10 d. ir nuo 2018 m. lapkričio 8 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d. buvo apgyvendintas 1-o būrio 1-ame miegamajame, kurio plotas 52,16 kv. m, jame buvo 16 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,26 kv. m ploto; nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d. buvo apgyvendintas 1-o būrio 2-ame miegamajame, kurio plotas 66,73 kv. m, jame buvo 21 miegamoji vieta, vienam asmeniui teko 3,2 kv. m ploto.

9. Atsakovo atstovo pateikti duomenys taip pat patvirtino, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. spalio 9 d. pareiškėjas iš 2-ojo sektoriaus buvo išvykęs (į Pravieniškių PN-AK 1-ą ir 3-ią sektorius). Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovo nurodytų miegamųjų, jų plotų, jame buvusių miegamųjų vietų skaičiaus pareiškėjas procesiniame dokumente „Atsiliepimas“ neginčijo. Skunde nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje vienu metu gyveno daugiau nei 20 nuteistųjų. Pagal skunde nurodytą aplinkybę, pareiškėjui nenurodžius konkrečios gyvenamosios patalpos ir konkretaus laikotarpio, teismas vertino, kad galimai pareiškėjas nurodė 1-o būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje kartu su juo apgyvendintų nuteistųjų skaičių (buvo 21 miegamoji vieta). Teismas sprendė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu 1-o būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje apgyvendinus 21 nuteistąjį, vienam asmeniui turėjusi tekti ploto norma (3,1 kv. m) pažeista nebuvo (teko 3,2 kv. m).

10. Teismas pastebėjo, kad nagrinėjamu atveju teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto pažeidimas nebuvo nustatytas, todėl, skaičiuojant vienam asmeniui tekusią gyvenamojo ploto normą, patalpoje esančių baldų užimamas plotas nevertinamas.

11. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d. Nr. 1R-139, (toliau – ir Normos) nurodyta, kad tualete turi būti įrengta – po klozetą arba unitazą 12-ai asmenų ir po pisuarą 12-ai asmenų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, (toliau – ir Galiojančios normos) nurodoma, kad klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) (klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m), 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.

12. Teismas pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime nurodė ir pateikė Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus pažymą, kad 1-ame būryje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo apgyvendinta nuo 30 iki 58 nuteistųjų. Todėl, teismas sprendė, kad 1-o būrio sanitariniame mazge, galiojant Normoms, (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), turėjo būti 3–5 klozetai ir pisuarai, o galiojant Galiojančioms normoms (galioja nuo 2017 m. birželio 8 d.), turėjo būti 2–4 klozetai arba pisuarai. Tiek pareiškėjo, tiek atsakovo pateiktais duomenimis 1-ame būryje buvo įrengti 5 unitazai ir 3 pisuarai, t. y. pakankamas minėtose normose nustatytas kiekis. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad 1-o būrio sanitariniais įrenginiais galėjo naudotis apie 80 žmonių, paneigė Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus 2019 m. liepos 9 d. pažyma, pasirašyta atsakingo pareigūno. Pareiškėjui procesiniame dokumente „Atsiliepimas“ būriuose apgyvendintų nuteistųjų kiekio iš esmės neginčijant, teismas neturėjo pagrindo atsakovo atstovo pateiktais duomenimis abejoti todėl vertino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu sanitarinių įrenginių (klozetų, pisuarų) kiekis normų nepažeidė.

13. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 44 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte yra įtvirtinta analogiška nuostata, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms yra tik rekomendacinio pobūdžio, dėl to šių taisyklių 19.4 punkto, įtvirtinančio kalinamo asmens teisę praustis duše ne rečiau kaip du kartus per savaitę, neprivalo vykdyti laisvės atėmimo įstaigos Lietuvoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017). Tačiau pataisos namų įstaiga privalo atsižvelgti į asmens sveikatos būklę ir esant asmens sveikatos sutrikimams užtikrinti pareiškėjui galimybę dažniau naudotis dušu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1367-624/2019, 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3301-858/2017). Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nenurodė, jog jam buvo būtina naudotis dušu dažniau nei vieną kartą per savaitę dėl sveikatos būklės, ginčo dėl to, kad jam buvo sudaryta galimybė vieną kartą per savaitę naudotis dušu, byloje nebuvo, todėl nebuvo pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

14. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN-AK teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius, jog gyvenamosiose patalpose buvo prastas apšvietimas, drėgmė. Duomenis apie gyvenamųjų patalpų apšvietimą, santykinę oro drėgmę atsakovas buvo įpareigotas pateikti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartimi. Atsakovas atsiliepime apsiribojo abstrakčiais teiginiais, kad įstaiga užtikrina Higienos normoje HN 134:2015 nustatytą dirbtinę apšvietą, kad patalpose buvusi drėgmė reiškia, kad nuteistieji netinkamai vykdė patalpų valymo ar vėdinimo pareigas, tačiau jokių oro santykinę drėgmę ar dirbtinę apšvietą patvirtinančių įrodymų (pvz., Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliktų patikrinimo aktų) į bylą nepateikė. Atsakovui pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepaneigus, teismas sprendė, kad tikėtina, jog gyvenamosiose patalpose galėjo būti pareiškėjo nurodytos aplinkybės, t. y. per mažas patalpų apšvietimas ir per didelė drėgmė jose, todėl įvertino, kad Higienos normos HN 134:2015 14 ir 16 punktai buvo pažeisti.

15. Teismas nustatė, kad 2-ajame sektoriuje bausmę atliekančių nuteistųjų dienotvarkės patvirtino, jog kiekvieną dieną buvo numatytas laikas miegamųjų vietų, bendrojo naudojimo patalpų, sanitarinių mazgų, teritorijos tvarkymui. Šių pareigų tinkamas vykdymas, kuris priklauso nuo pačių nuteistųjų valios, buvo viena iš priemonių aplinkos ir gyvenimo sąlygų kamerose gerinimui. Pareiškėjas skunde nenurodė ir teismas pagal byloje duomenis nenustatė, kad jis ar kitas atsakingas už gyvenamųjų patalpų tvarkymą asmuo kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl buvusio pelėsio arba prašė sudaryti sąlygas jį išvalyti, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Vien tik abstraktūs teiginiai apie buvusį pelėsį negalėjo būti laikoma pakankamu pagrindu atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

16. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad patalpų nebuvo galima išvėdinti per atidaromus langus, todėl teismui nebuvo pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui dėl netinkamo patalpų vėdinimo (Higienos normos HN 134:2015 17 p.).

17. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad švaraus oro kiekis ir oro judėjimo greitis neatitiko higienos normų reikalavimų (norminio oro švarumo), tačiau nenurodė, kokiu būdu jis nustatė tokius neatitikimus, nepateikė duomenų, jog pats į institucijas, galinčias patikrinti gyvenamųjų patalpų atitiktį higienos normų reikalavimams ar į pataisos įstaigos administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis, todėl teismui nebuvo pagrindo išvadai, kad galėjo būti pažeidžiamos pareiškėjo teisės dėl švaraus oro kiekio, oro trūkumo ar oro judėjimo greičio gyvenamosiose patalpose.

18. Byloje esantys duomenys patvirtino, kad Pravieniškių PN-AK ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudariusi 2016 m. lapkričio 23 d. sutartį su UAB „Utenos deratizacija“. Šia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo nuo 2016 m. lapkričio 24 d. atlikti kenkėjų (tarp jų – tarakonų, blakių) monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus. Sutarties, pagal kurią buitiniai parazitai įstaigoje buvo naikinami laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d. atsakovas nepateikė. Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo kopija, taip pat Atliktų darbų aktai patvirtino, kad tokios paslaugos buvo teikiamos reguliariai ir pagal poreikį, tačiau 2016 m. rugsėjo 13 d., 2016 m. gruodžio 14 d. – tarakonai, o 2017 m. vasario 22 d. – ir blakės, ir tarakonai, buvo pastebėti tikrinant 1-ą, 2-ą, 3-ą, 4-ą būrius. Taigi, ginčui aktualiu laikotarpiu kenkėjai buvo pastebėti būryje, kuriame buvo apgyvendintas pareiškėjas, todėl teismas padarė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK kenkėjų monitoringas, kontrolė ir naikinimas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo vykdoma nepakankamai. Teismas sprendė, kad atsakovui pažeidus Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimus, gyvenamosiose patalpose esant buitiniams parazitams, pareiškėjas galėjo patirti perteklinius nepatogumus.

19. Pareiškėjas skunde nurodė teismų sprendimus administracinėse bylose Nr. I-343-243/2019 ir Nr. I-3888-423/2019, kuriuose buvo priteistos realios sumos neturtinės žalos atlyginimui. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, pareiškėjo nurodytose bylose, be kita ko, buvo analizuojamos nuteistojo kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK 2-ame, 4-ame ir 5-ame, taip pat 11-ame būriuose, laikotarpiais, atitinkamai nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. iki 2017 m. liepos 30 d. ir nuo 2014 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. balandžio 20 d. Nagrinėjamoje byloje ginčui aktualus laikotarpis ir būriai, kuriuose buvusias kalinimo sąlygas pareiškėjas aprašė, nesutampa, jo nurodyti teismo sprendimai nėra įsiteisėję, todėl teismas neturėjo pagrindo atsižvelgti į teismo sprendimus priimtus pareiškėjo nurodytose administracinėse bylose.

20. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde teigė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, baimę, nerimą, emocinę depresiją, stresą, kitus nepatogumus, suprastėjo regėjimas, nukentėjo miego kokybė, buvo žeidžiamas jo orumas, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Atsakovo atstovas į bylą pateikė Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus pažymą, kurioje nurodoma, kad atlikdamas bausmę laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. gegužės 25 d. dėl netinkamų gyvenimo sąlygų pareiškėjas į psichologus nesikreipė. Medicininiame pažymėjime pažymima, kad Asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi dėl suprastėjusio regėjimo, buitinių parazitų sukandžiojimo ar sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo sąlygoti netinkamos kalinimo sąlygos. Dėl pablogėjusio miego nuteistasis du kartus kreipėsi į gydytoją psichiatrą, paskirtas gydymas. Teismas sprendė, kad pagal nurodytus bylos duomenis nėra pagrindo išvadai, kad nepakankamas buitinių parazitų naikinimas, taip pat atsakovo atstovo nepaneigtos aplinkybės dėl netinkamos oro drėgmės ir netinkamo dirbtinio apšvietimo pareiškėjui galėjo sukelti jo nurodytus tokio masto nepatogumus, kurie ženkliai viršytų tuos, kurie neišvengiamai patiriami kalinimo įstaigose. Pablogėjusiu miegu skundžiasi ir laisvėje gyvenantys žmonės, todėl teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad tokie nusiskundimai yra išimtinai tik netinkamų kalinimo sąlygų pasekmė (ABTĮ 56 str.).

21. Byloje nenustačius, jog dėl atsakovo atstovo nepaneigtų aplinkybių (netinkamo apšvietimo ir santykinės oro drėgmės), taip pat nepakankamo buitinių parazitų naikinimo (Higienos normos HN 134:2015 14, 16 ir 20 punktų pažeidimai), pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nenustačius, kad tokio teisės aktų pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas padarė išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovo atstovui neveikiant taip kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje buvo pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę saugioje sveikatai aplinkoje pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Todėl teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestas kaip nepagrįstas.

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo taikytą ieškinio senaties terminą, priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.

23. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo pritaikytu senaties terminu skundo reikalavimams ir teigia, kad atsakovo prašymas taikyti senaties terminą šiuo atveju yra atsakomybės vengimas. Pareiškėjas tvirtina, kad kol kalėjo bijojo pateikti skundą, todėl jį teikė tik po bausmės atlikimo.

24. Pareiškėjas, remdamasis EŽTT praktika, teigia, kad netinkamos kalinimo sąlygos, kurioms įtakos daro ekonominiai ar kiti organizaciniai veiksniai, nepateisina žmogaus teisių pažeidimų. Didelę asmeninės erdvės stoką minėtas teismas įvertino kaip pagrindinį kriterijų, nustatant kalinimo sąlygų neatitiktį Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniui. Faktas, kad kalintis asmuo buvo priverstas gyventi, miegoti ir naudotis tualetu su daugeliu kitų kalinčiųjų, buvo savaime pakankamas. Tai lėmė asmens kančias, peržengiančias tą lygmenį, kuris neišvengiamas atliekant laisvės atėmimo bausmę, ir pakankamas sukelti baimės, sielvarto ir nepilnavertiškumo jausmus, galinčius kalintį asmenį pažeminti ir sumenkinti. Pareiškėjas pažymi, kad EŽTT yra nurodęs, jog tais atvejais, kai kaliniui yra skirtas didesnis nei 3 kv. m, bet mažesnis nei 4 kv. m plotas, gyvenamojo ploto trūkumas nelaikomas pakankamu rodikliu, kad žmogaus teisės pažeidžiamos, tačiau tokiu atveju turi būti ypač stengiamasi užtikrinti tinkamas kitas laikymo sąlygas (gerą ventiliaciją, apšvietimą, privatumą ir kt.). Priešingu atveju, EŽTT laikosi pozicijos, jog tai žmogaus teisių pažeidimas.

25. Pareiškėjas pastebėti, kad panašiose bylose gali būti priteisiamos labai skirtingo dydžio žalos atlyginimo sumos, neretai jos yra akivaizdžiai per mažos, arba apsiribojama nacionalinių teisės aktų pažeidimo konstatavimu, kaip pakankama satisfakcija. Pareiškėjo tvirtinimu, sąlygos pataisos namuose tolimos nuo žmogiškų ir tai įrodo bent jau tokie faktai, kaip sprendimai, kurie priimti pareiškėjui žinomose bylose Nr. 1-343-243/2019 ir Nr. 1-3888-423, bei kuriose priteistos realios sumos neturtinei žalai atlyginti. Kadangi realūs pareiškėjo skunde nurodyti pažeidimai buvo nuo pat jo kalinimo pradžios, tačiau tik dabar apie juos pareiškėjui tapo žinoma, todėl, pareiškėjas nurodo, kad buvo sudėtinga rinkti įrodymus.

26. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

27. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė trejų metų senaties terminą, sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo, todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti. Pravieniškių PN-AK pažymi, kad pirmosios instancijos teismas byloje nenustatė, jog dėl atsakovo atstovo nepaneigtų aplinkybių (netinkamo apšvietimo ir santykinės oro drėgmės), taip pat nepakankamo buitinių parazitų naikinimo, pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nenustatė, kad tokio teisės aktų pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nebuvo pagrindo išvadai, kad Pravieniškių PN-AK būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taigi, nenustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų jo kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d., atlyginimo.

29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista, be to, daliai pareiškėjo skundo reikalavimų taikė ieškinio senatį. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė trejų metų ieškinio senaties terminą, o vertindamas netinkamas kalinimo sąlygas nesirėmė EŽTT suformuota praktika, bei nesutinka su tuo, kad nebuvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

30. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Iš Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas išsamiai pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo nurodyto pažeidimo, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nustatant netinkamas kalinimo sąlygas (nepakankamas buitinių parazitų naikinimas, taip pat atsakovo atstovo nepaneigtos aplinkybės dėl netinkamos oro drėgmės ir netinkamo dirbtinio apšvietimo) bei atmetant pareiškėjo teiginius dėl sanitarinių patalpų įrengimo, teisės naudotis dušu, dėl gyvenamųjų patalpų ploto, ventiliacijos, oro judėjimo greičio, pelėsio, ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo.

32. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ieškinio senaties taikymo, atkreipia dėmesį, kad EŽTT yra nurodęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93, 22095/93)). EŽTT pats pripažįsta, jog savaime nacionalinėje teisėje įtvirtinta senatis nepažeidžia teisės kreiptis į teismą (Konvencijos 6 str.), šis teismas pripažįsta tokios senaties įtvirtinimo nacionalinėje teisėje galimumą, jeigu yra laikomasi numatytų reikalavimų. Taigi sprendžiant dėl ieškinio senaties buvimo, jos taikymo sąlygų, turi būti atsigręžiama į nacionalinę teisę.

33. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus ir patirtą neturtinę žalą turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas. Ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-834-1062/2017; 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-663-575/2015).

34. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.). Pastebėtina, kad klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1920-502/2017; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).

35. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą turėjo iš esmės sužinoti jau nuo kalinimo Pravieniškių PN-AK pradžios, todėl kreipdamasis į teismą 2019 m. gegužės 25 d., praleido ieškinio senaties terminą reikalauti neturtinės žalos, galbūt patirtos nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki 2016 m. gegužės 24 d., atlyginimo.

36. Įvertinus pareiškėjo skunde nurodytus pažeidimus, dėl kurių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, akivaizdu, kad jo nurodomų pažeidimų metu jis žinojo apie galimą jo teisių pažeidimą ir patirtą neturtinę žalą, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui visą ginčo laikotarpį nebuvo jokių kliūčių kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pažymėtina, kad pareiškėjas tuo momentu gal ir galėjo nežinoti tikslaus žalos dydžio, bet žalos faktą jis suvokė.

37. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog į Pravieniškių PN-AK administraciją ir į teismą nesikreipė bijodamas, kad apskundus ar paviešinus esamus trūkumus ir pažeidimus galėjo iškilti pavojus jo gyvybei ar sveikatai, nepripažintinos objektyviai trukdžiusiomis laiku ginti savo teises teisme. Akcentuotina, kad pareiškėjo teiginiai dėl baimės ir galimų pavojų, kurie būtų kilę, jeigu jis būtų kreipęsis į teismą Pravieniškių PN-AK kalėjimo metu, yra abstraktūs ir nepagrįsti jokiais argumentais. Taigi pirmosios instancijos teismo išvados dėl trejų metų ieškinio senaties termino taikymo nagrinėjamoje byloje yra teisėtos ir pagrįstos.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria EŽTT praktikai dėl netinkamų kalinimo sąlygų, tenkančio gyvenamojo ploto normos ir neturtinės žalos nustatymo klausimams.

39. EŽTT savo praktikoje (žr., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)) paaiškino ir apibendrino pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo, t. y. kad pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT pažymėjo, kad kiti standartai, formuojami tokių tarptautinių institucijų, kaip Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT), arba nacionalinėje teisėje nustatyti standartai nėra lemiamas argumentas, vertinant pažeidimą Konvencijos 3 straipsnio prasme, kadangi būtina atsižvelgti į visas kiekvienos bylos aplinkybes, o tokios tarptautinės institucijos, kaip CPT, nagrinėjamoje srityje formuoja bendrus standartus, siekdamos pažeidimų prevencijos, be to, ir nacionaliniai standartai labai skiriasi ir yra skirti nustatyti tinkamo apgyvendinimo bendruosius reikalavimus toje konkrečioje penitenciarinių įstaigų sistemoje.

40. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) negali būti mažesnis nei 3,1 kv. m.

41. Iš į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas 1-o būrio 1-ame ir 2-ame miegamuosiuose, nepažeidžiant jo teisės į minimalų gyvenamąjį plotą, todėl konstatuotina, kad teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto pažeidimas nenustatytas. Tai reiškia, kad apeliaciniame skunde dėstoma argumentacija dėl EŽTT praktikos taikymo nekeičia esmės – pareiškėjas buvo kalinamas laikantis reikalavimų dėl minimalaus kalinamo ploto.

42. Vertindama, ar pareiškėjui galėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, teisėjų kolegija nurodo, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

43. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, jog ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

44. Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus (pvz., nesudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, įrenginiai ir baldai nešvarūs, patalpose ant sienų ir lubų paviršių yra pelėsio, neišduota švari patalynė, trūksta sanitarinių įrenginių ir pan.), tačiau nesant kitų pažeidimų, administracinių teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas paprastai laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1819-520/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1874-575/2017; 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1005-756/2017).

45. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog dėl konstatuotų pažeidimų – atsakovo atstovo nepaneigtų aplinkybių (netinkamo apšvietimo ir santykinės oro drėgmės), taip pat nepakankamo buitinių parazitų naikinimo (Higienos normos HN 134:2015 14, 16 ir 20 punktų pažeidimai), pareiškėjui vertintu laikotarpiu būtų atsiradę kokių nors sunkių pasekmių, taip pat, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsi į medikus su nusiskundimais dėl suprastėjusio regėjimo, buitinių parazitų sukandžiojimo ar sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo sąlygoti netinkamos kalinimo sąlygos, kuriuos galėjo lemti byloje nustatyti kalinimo sąlygų pažeidimai, ir kad jam būtų nustatyti tokie sveikatos sutrikimai. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nėra nurodęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šią pirmosios instancijos teismo išvadą. Pareiškėjas tvirtina, kad jam turi būti priteista 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog jam buvo padaryta esminė neturtinė žala ir pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis. Pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos yra grindžiami bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių jis neindividualizavo.

46. Atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

47. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė tinkamą sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui būdo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 21 d sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė