2021-06-02 Nr. AB-11916-3-61-3-03637-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1385-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03637-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grilis ir pramogos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grilis ir pramogos“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Grilis ir pramogos“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-158/19 (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Departamentas, priimdamas ginčijamą Nutarimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytus reikalavimus individualiam teisės aktui priimti. Atsakovas konstatavo, kad 2019 m. liepos 20 d. apie 2.00 val. nakties pareiškėjui priklausančioje viešojo maitinimo įstaigoje buvo neužtikrinta, kad asmenys iki 20 metų nevartotų alkoholinių gėrimų, tokiu būdu pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 22 straipsnio 3 dalies reikalavimą. Nutarime nurodyta, kad faktines ir objektyvias aplinkybes patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo apskrities komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK, Komisariatas) pareigūnės 2019 m. liepos 20 d. tarnybinis pranešimas ir nakties metu atliktų dviejų nepilnamečių asmenų apklausų paaiškinimai.

2.2. Atsakovas 2019 m. liepos 20 d. atliko pareiškėjo patikrinimą pagal jo turimas licencijas ir surašė 2019 m. liepos 20 d. faktų fiksavimo protokolą Nr. ATK2-133 (toliau – ir Faktų fiksavimo protokolas), kuriame nurodė, jog patikrinimas pradėtas 2019 m. liepos 20 d. 00.10 val., o baigtas 3.00 val. Faktų fiksavimo protokole neužfiksuotas Nutarime nurodytas pažeidimas, jog pareiškėjo ūkinės ir komercinės veiklos patikrinimo metu užfiksuotos Įstatymo 22 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimo aplinkybės. Faktų konstatavimo protokole nurodyta, jog neplaniniame patikrinime dalyvavo Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK policijos pareigūnai, kurie savo parašais patvirtino protokole užfiksuotas aplinkybes, tačiau iš jų nesimato, jog buvo fiksuotas Įstatymo 22 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimas. Atsakovas ginčijamame Nutarime nurodė, kad, 2019 m. liepos 20 d. apie 2.00 val. Vilniaus AVPK pareigūnams atliekant patikrinimą, buvo nustatyta, kad asmenys, neturintys dvidešimties metų, Bendrovės viešojo maitinimo vietoje nusipirko du alkoholinius kokteilius, kuriuos ten ir vartojo. Tokius teiginius paneigia Faktų fiksavimo protokole nurodytos faktinės atsakovo darbuotojos atlikto patikrinimo aplinkybės, minėtame protokole toks pažeidimas neužfiksuotas. Tai patvirtina policijos pareigūnės J. B. 2019 m. rugpjūčio 19 d. elektroninio laiško, pateikto atsakovo darbuotojui, teiginiai, kad barmenės nebuvo apklaustos, pareigūnė nematė, kuri barmenė pardavė alkoholinius gėrimus, taigi buvo nuspręsta, kad nebuvo užtikrinta, kad jaunesni nei dvidešimties metų asmenys nevartotų alkoholinių gėrimų. Tai rodo, kad policijos pareigūnai neturėjo tikslių faktinių aplinkybių, kompleksinio patikrinimo metu jų nenustatė, o tai suponuoja nekaltumo prezumpcijos pažeidimą.

2.3. Komercinėje alkoholinių gėrimų veikloje pirkimo–pardavimo faktus paprastai patvirtina kasos operacijų dokumentai, viešojo maitinimo vietos darbuotojų paaiškinimai, tačiau nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nefiksuotos, atsakovas nesiėmė priemonių faktinėms aplinkybėms nustatyti. Todėl atsakovas pažeidė VAĮ įtvirtintus teisėtumo, gero administravimo, sąžiningumo principus. Ginčijamas nutarimas neatitinka VAĮ įtvirtintų reikalavimų, o atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimdamas individualų administracinį aktą neužtikrino jo atitikties bendriems teisės principams.

2.4. Atsakovas pažeidė teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principus, nes Bendrovė suvokė, kad jos komercinės veiklos atitiktį teisės aktų reikalavimams 2019 m. liepos 20 d. patikrino kompetentinga valstybės įstaiga kartu su kitomis valstybės įstaigomis, surašydama konkrečius teisės aktuose nurodytus procesinius dokumentus su atitinkamais nurodymais, kurie yra nesusiję su Įstatymo pažeidimu. Atsakovas, priimdamas skundžiamą Nutarimą ir vykdydamas administracinę procedūrą, nesielgė rūpestingai, neužtikrino visų teisės aktų laikymosi.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

3.1. Departamentas pareiškėjo argumentus vertina kaip subjektyvių aplinkybių vertinimą, siekiant išvengti atsakomybės. Tuo metu, kai policijos pareigūnai tyrė administracinį nusižengimą, Departamento vyriausioji specialistė pareiškėjo bare atliko neplaninį patikrinimą dėl Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimų, todėl nedalyvavo policijos pareigūnų atliktame administracinio nusižengimo tyrime ir nefiksavo aplinkybių, kurias nustatė pareigūnai, todėl šios aplinkybės nenurodytos Faktų fiksavimo protokole, kurį rengė Departamento specialistė. Policijos pareigūnams 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 10-S-54125 ir 2019 m. rugpjūčio 19 d. elektroniniu laišku atsiuntus medžiagą, Departamentas, susipažinęs su ja ir joje nustatytomis aplinkybėmis bei nustatęs Įstatymo 22 straipsnio 3 dalies pažeidimą, surašė 2019 m. rugpjūčio 19 d. protokolą Nr. ATK2-150. Policijos pareigūnai, nustatę administracinio nusižengimo požymius, turi įgaliojimus juos tirti savarankiškai, todėl nėra pagrindo abejoti, kad tai buvo padaryta tuo metu, kai Departamento pareigūnė vertino Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo galimų pažeidimų aplinkybes.

3.2. Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad Departamentas ištyrė visas aplinkybes, turinčias reikšmės pareiškėjo veiksmų kvalifikavimui, tinkamai jas įvertino ir pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas padarė Įstatymo pažeidimus. Vilniaus AVPK vyr. tyrėja J. B. 2019 m. liepos 20 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad, 2019 m. liepos 20 d. apie 2.30 val. atliekant ūkio subjekto patikrinimą, Bendrovės viešojo maitinimo vietoje buvo pastebėta prie baro stovinti mergina, kuri akivaizdžiai atrodė esanti jaunesnė nei 20 metų, ji pirko du gėrimus, kuriuos pasiėmė su savimi ir nuėjo prie staliuko. Priėjusi arčiau prie staliuko, policijos pareigūnė pamatė, kad ši mergina taurę su gėrimu perdavė kitai merginai, jos sėdėjo ir gėrė gėrimus. Priėjusi prie jų, policijos pareigūnė paklausė, koks jų amžius, merginos atsakė, kad yra nepilnametės. Pareigūnei paklausus, ką jos geria, merginos atsakė, kad geria alkoholinį kokteilį. Merginų buvo paprašyta eiti kartu iki tarnybinio automobilio, kuris stovėjo lauke, ir buvo nustatyta, kad viena mergina – tai V. F. (duomenys neskelbtini). Vėliau jos buvo pristatytos į Komisariatą, iškviesti tėvai, paimti merginų paaiškinimai ir pagal vaikų priėmimo–perdavimo aktą jos buvo perduotos tėvams. Pradėtos administracinių nusižengimų bylų teisenos. Nepilnametė V. F. 2019 m. liepos 20 d. rašytiniame paaiškinime teigė, kad 2019 m. liepos 20 d. pareiškėjo bare vartojo alkoholinius gėrimus, nors yra nepilnametė. Alkoholinius gėrimus pareiškėjo bare pirko draugė M. S. ir kartu juos vartojo. Nepilnametė M. S. 2019 m. liepos 20 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2019 m. liepos 20 d. apie 2.00 val., būdama nepilnametė, įėjo į pareiškėjo barą ir nusipirko 2 alkoholinius kokteilius bei juos vartojo vietoje. Nurodė, kad pirkimo metu pardavėja jos neprašė asmens dokumento. 2019 m. liepos 20 d. neblaivumo patikrinimo rezultatais patvirtinta, kad nepilnametei M. S. alkotesteriu nustatytas neblaivumas. Todėl konstatuota, kad byloje surinktų nuoseklių, išsamių įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas pažeidė imperatyvius Įstatymo 22 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. 2019 m. liepos 20 d. laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 3.00 val. neužtikrino, kad pareiškėjo bare asmenys iki 20 metų nevartotų alkoholinių gėrimų.

3.3. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas neužtikrino, kad net dvi dvidešimties metų nesulaukusios pilietės nevartotų alkoholio pareiškėjo bare. Pareiškėjas nesiėmė reikalingų priemonių Įstatymo reikalavimams užtikrinti, nesiėmė kitų saugumo priemonių, kad į viešojo maitinimo vietą įleisti nesulaukę 20 metų asmenys neįsigytų alkoholinių gėrimų ir jų nevartotų, neatsisakė įleisti jaunesnių kaip 20 metų asmenų į viešojo maitinimo vietą.

3.4. Kritiškai vertintini pareiškėjo argumentai, kad atliktas neišsamus tyrimas, nenustatyta, kas pardavė alkoholinį gėrimą, neapklaustos pardavėjos. Departamento nuomone, nagrinėjamu atveju inkriminuojamas ne alkoholinių gėrimų pardavimas jaunesniam kaip 20 metų asmeniui, o neužtikrinimas, kad pareiškėjo bare esantys jaunesni kaip 20 metų asmenys nevartotų alkoholinių gėrimų, todėl konkrečiu atveju nėra reikšmingos aplinkybės, kas pardavė alkoholinius gėrimus. Policijos pareigūnai iš karto atkreipė dėmesį į piliečių jauną išvaizdą ir nustatė, kad jos yra jaunesnės kaip 20 metų. Jauną amžių turėjo pastebėti ir pareiškėjo darbuotojai, jie turėjo patikrinti merginų asmens dokumentus, tačiau to nepadarė, todėl elgėsi aplaidžiai ir neatsakingai. Departamento nuomone, byloje esantys įrodymai, patvirtinantys faktines aplinkybes, yra nuoseklūs, neprieštaringi, todėl nėra pagrindo jais abejoti.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad Departamento direktoriaus pavaduotoja, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas, 2019 m. liepos 16 d. pavedimu Nr. ATK1-74 Departamento darbuotojai J. T. kartu su Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK pareigūnais pavedė atlikti pareiškėjo neplaninį veiklos patikrinimą. Vykdydami pavedimą, 2019 m. liepos 20 d. Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK pareigūnai nustatė, kad asmuo, neturintis dvidešimties metų amžiaus, t. y. M. S., (duomenys neskelbtini), Bendrovės viešojo maitinimo vietoje nusipirko du alkoholinius kokteilius, kuriuos su savo drauge nepilnamete V. F., gimusia (duomenys neskelbtini), čia pat vartojo. Tokiu būdu pareiškėjas, turėdamas licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, jam priklausančiame bare neužtikrino, kad prekybos alkoholiniais gėrimais vietoje asmenys iki 20 metų nevartotų alkoholinių gėrimų. Todėl atsakovas konstatavo, kad Bendrovė pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 3 dalį. Teismas taip pat nustatė, jog Komisariatas 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 10-S-54125(1.46E-10) „Dėl medžiagos persiuntimo pagal kompetenciją“ Departamentui pateikė patikrinimo, vykusio 2019 m. liepos 20 d., medžiagą. Patikrinimo medžiagoje yra Komisariato vyresniosios tyrėjos J. B. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog, atliekant ūkio subjekto patikrinimą, klube „(duomenys neskelbtini),“ stovint prie baro, buvo pastebėta mergina, kuri akivaizdžiai atrodė jaunesnė negu 20 metų, pirko du gėrimus, kuriuos pasiėmė su savimi ir nuėjo prie staliuko. Pareigūnė su kolega priėjo prie staliuko, pamatė, kad mergina vieną gėrimą perdavė kitai merginai ir jos gėrė juos. Paklausus jų amžiaus, merginos nurodė esančios nepilnametės, o paklausus, ką geria, nurodė, kad geria alkoholį. Merginų buvo paprašyta prieiti prie tarnybinio automobilio, kur buvo nustatyta jų tapatybė. Paaiškėjus, kad merginos nepilnametės, jos buvo pristatytos į Komisariatą. Komisariate iš merginų buvo paimti paaiškinimai, patikrintas merginų blaivumas, pagal vaikų priėmimo–perdavimo aktą jos buvo perduotos tėvams. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai E. B., A. S., J. B.

6. Teismas pažymėjo, kad patikrinimo medžiagoje taip pat yra nepilnamečių merginų 2019 m. liepos 20 d. paaiškinimai. Nepilnametė V. F., gim. (duomenys neskelbtini), savo paaiškinime nurodė, kad yra nepilnametė, klube „(duomenys neskelbtini),“ vartojo alkoholį su drauge, o alkoholinius gėrimus pirko jos draugė. Nepilnametė M. S., (duomenys neskelbtini), paaiškinime nurodė, kad yra nepilnametė, buvo klube, į klubą ją įleido apsaugos darbuotojas. Nupirko du kokteilius, kuriuos suvartojo, dokumento, įrodančio jos amžių, niekas neprašė. Patikrinimo medžiagoje taip pat yra nepilnametei M. S. 2019 m. liepos 25 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 14-ANR_P-1029-2019. Teismas pabrėžė, kad Departamento Tabako ir alkoholio skyriaus vyriausiasis specialistas M. V. 2019 m. rugsėjo 19 d. surašė protokolą Nr. ATK2-150, kuriame, vadovaudamasis Komisariato 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 10S-54125(1.46E-10), Departamento medžiaga, konstatavo, kad asmuo, neturintis dvidešimties metų amžiaus, t. y. M. S., (duomenys neskelbtini),, Bendrovės viešojo maitinimo vietoje nusipirko du alkoholinius kokteilius, kuriuos su savo drauge nepilnamete V. F., gim. (duomenys neskelbtini), ten vartojo. Tokiu būdu pareiškėjas, turėdamas licenciją Nr. A425E-179/18 (2.17.2.99E-TR3) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais jam priklausančiame bare, neužtikrino, kad prekybos alkoholiniais gėrimais vietoje asmenys iki 20 metų nevartotų alkoholinių gėrimų. Todėl atsakovas konstatavo, kad Bendrovė pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 3 dalį.

7. Teismas pažymėjo, kad byloje kilęs ginčas dėl Departamento Nutarimo taikyti pareiškėjui ekonominę sankciją už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą teisėtumo bei pagrįstumo.

8. Teismas vadovavosi Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktu, kuriame įtvirtintas draudimas parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Teismo vertinimu, šis draudimas yra absoliutus ir adresuotas visiems ūkio subjektams, kurie verčiasi alkoholinių gėrimų pardavimu, tarp jų ir juridiniams asmenims, kurie pagal atitinkamą licenciją savo ūkio veikloje verčiasi prekyba šiais gėrimais. Nustatytu teisiniu reglamentavimu siekiama mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu ir jo daromą neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Teismas taip pat vadovavosi Įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje įtvirtinta, jog alkoholinių gėrimų vartojimo ribojimas licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčios įmonės privalo užtikrinti, kad prekybos alkoholiniais gėrimais vietose asmenys iki 20 metų nevartotų alkoholinių gėrimų. Alkoholiniais gėrimais prekiaujančio ūkio subjekto teisinė atsakomybė kyla už kavinės (baro) darbuotojų veiksmus (paslaugų suteikimą), kurie Įstatymo požiūriu laikytini šio ūkio subjekto veiksmais.

9. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra svarbu alkoholinius gėrimus pardavusio asmens tapatybė. Pareiškėjas, kaip ūkio subjektas, yra savarankiškas teisinių santykių dalyvis ir yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi ekonominės veiklos vykdymo vietoje, nagrinėjamu atveju jam priklausančiame bare, o jo teisinė atsakomybė neatskiriama nuo jo darbuotojų veiksmų. Teismas nurodė, kad pareiškėjo darbuotojų veiksmai Įstatymo požiūriu yra laikytini pačios Bendrovės veiksmais. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neužtikrino Įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje numatyto reikalavimo, kad prekybos alkoholiniais gėrimais vietose asmenys iki 20 metų nevartotų alkoholinių gėrimų, o minėtus veiksmus atliko savo darbo funkcijas atliekanti pareiškėjo darbuotoja, t. y. barmenė, veikianti pareiškėjo vardu ir interesais. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad atsakovas Nutarime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 3 dalį.

10. Teismas, įvertinęs ginčijamo Nutarimo atitikimą VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, konstatavo, kad Departamento priimtas Nutarimas įtvirtintus reikalavimus atitinka – jame nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytos konkrečios Įstatymo nuostatos, kuriose nustatyta prievolė užtikrinti, kad jaunesni kaip 20 metų asmenys nevartotų alkoholinių gėrimų, nurodyti pareiškėjo veiksmai, kuriais pasireiškė nustatyti pažeidimai, pateikiama šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjo atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu. Nutarimas yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas, todėl teismas neturi pagrindo jį naikinti. Nutarimas visiškai atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus Įstatymo 39 straipsnyje. Priimant skundžiamą Nutarimą nebuvo pažeistos nei materialiosios, nei proceso teisės normos.

11. Dėl pareiškėjo teiginio apie įrodymų nepakankamumą teismas pažymėjo, kad visuma surinktų objektyvių įrodymų eliminuoja abejones dėl įrodymų nepakankamumo konstatuoti skundžiamame Nutarime nurodytus teisiškai reikšmingus faktus.

12. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis bei liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjui priklausančiame bare nepilnametei buvo parduoti du alkoholiniai kokteiliai. Teismas, įvertinęs minėtas Įstatymo nuostatas, padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 3 dalį, kuriame įtvirtinta prievolė užtikrinti, kad prekybos alkoholiniais gėrimais vietose asmenys iki 20 metų nevartotų alkoholinių gėrimų. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas Nutarime detaliai įvertino visas aplinkybes, kurios buvo nustatytos patikrinimo metu, teismas neturi pagrindo jų vertinti kitaip. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjo skundą atmetė. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, o, atmesdamas pareiškėjo argumentus dėl VAĮ nuostatų pažeidimo, nepateikė aiškių ir išsamių argumentų. Teismas nepateikė išsamių argumentų ir motyvų dėl skunde pateiktų pareiškėjo teiginių, kurie, pareiškėjo manymu, nulėmė neteisėto ir nepagrįsto atsakovo sprendimo priėmimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 str.). Vienas iš sprendimo negaliojimo pagrindų yra ir sprendimo ar nutarties buvimas be motyvų (ABTĮ 142 str. 2 d. 5 p.). ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis nustato reikalavimus, kuriuos turi atitikti teismo sprendimo motyvuojamoji dalis. Teismo pareiga buvo tirti ir išsiaiškinti, ar šioje konkrečioje ginčo situacijoje ir pareiškėjo skunde išdėstyti teisiniai argumentai ir motyvai dėl priimto Nutarimo procesinių reikalavimų nesilaikymo yra pagrįsti ir atitinkantys faktines bylos aplinkybes, tačiau teismas išdėstė savo poziciją tik bendro pobūdžio sakiniais, be jokių teisinių argumentų.

13.2. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, teismas nevertino ir nepasisakė dėl tokių reikšmingų aplinkybių: 1) pagal 2019 m. liepos 16 d. pavedimą atlikti patikrinimą Nr. ATK1-74, 2019 m. liepos 20 d. buvo atliktas pareiškėjo veiklos patikrinimas licencijuotoje prekybos vietoje pagal pareiškėjo turimas licencijas, t. y. viešojo maitinimo vietoje, kurioje pareiškėjas vykdė mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais ir atsakovas surašė 2019 m. liepos 20 d. faktų fiksavimo protokolą, kuriame buvo nurodyta, kad patikrinimas pradėtas 2019 m. liepos 20 d. 00.10 val., o baigtas 3.00 val.; 2) Faktų fiksavimo protokole nėra užfiksuota jokių faktinių aplinkybių apie tai, kad patikrinimo metu apie 2.00 val. būtų konstatuotos atsakovo skundžiamame Nutarime nurodytos Įstatymo 22 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimo aplinkybės, tai sukėlė pareiškėjui abejonių dėl atlikto pareiškėjo veiklos patikrinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

13.3. Teismas vertino tik subjektyvius liudytojų parodymus, tačiau nevertino tai, kad liudytojų (policijos pareigūnų, suinteresuotų bylos baigtimi) parodymų nepatvirtina nei viena faktinė įrodinėjimo aplinkybė. Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo buvimą privalo įrodyti teisėsaugos institucija ir atsakovas, tačiau šie subjektai, turėdami valstybės suteiktus įgaliojimus ir kompetencijas, nesurinko nei vieno faktines aplinkybes patvirtinančio dokumento (nesurašyti pareiškėjo darbuotojos paaiškinimai dėl alkoholinių gėrimų pardavimo nepilnametei, nenustatytas kitais faktiniais duomenimis alkoholinių gėrimų – kokteilių – pirkimo pardavimo faktas, neatlikti kasos operacijų patikrinimo veiksmai ir pan.). Teismas vadovavosi prieštaringais ir subjektyvaus pobūdžio duomenimis, tai yra policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu ir parodymais, duotais teisme, nepilnamečių liudytojų naktį išgautais parodymais ir klaidingu administracinio nusižengimo protokolu Nr. 14-ANR_P-1029-2019, surašytu 2019 m. liepos 25 d. pažeidėjai už tai, kad ji, neturėdama amžiaus cenzo (jaunesnė nei 20 metų), įsigijo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Įvertinus alkotesterio Draeger alcotest 7510 Nr. ARKB0131 rezultatus, matyti, kad šiai pažeidėjai (V. F.) buvo surašytas protokolas, nors ji buvo blaivi. Protokolas buvo surašytas ne M. S., o V. F., kuri buvo blaivi, prieštaraujant suformuotai teismų praktikai dėl pripažintos techninės priemonės neblaivumo rezultatų pagrįstumo. Teismas dėl šios ydingos situacijos nepasisakė, tačiau vadovavosi subjektyviu nakties metu gauto jauno asmens paaiškinimu.

13.4. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo licencijuotoje vietoje nepilnametei buvo parduoti alkoholiniai gėrimai, tačiau tai yra esminis administracinės bylos prieštaravimas, nepatvirtinantis priežastinio ryšio tarp pardavėjos neteisėto veiksmo – alkoholinių gėrimų pardavimo nepilnametei – ir pasekmių – šių alkoholinių gėrimų vartojimo licencijuotoje vietoje. Atsakovas nenustatė šio pareiškėjo neteisėto veiksmo, skundžiamame Nutarime nepasisakė dėl šio veiksmo teisinės kvalifikacijos ir neskyrė jokių ekonominio poveikio priemonių, tačiau teisiškai reikšminga tai, kad pareiškėjo licencijuotoje vietoje nebuvo konstatuoto alkoholinių gėrimų pardavimo nepilnametei. Policijos pareigūnai, informuodami atsakovą, nurodė, kad jie negali tiksliai nurodyti pardavimo fakto, nes nematė, kas tiksliai nepilnametei pardavė alkoholinius gėrimus, todėl teismas padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjo veiksmų parduodant nepilnametei alkoholinius gėrimus. Priežastinio ryšio tarp alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo nebuvimas sudaro teisinį ir faktinį pagrindą pripažinti, kad atsakovas neįrodė, kad pareiškėjo licencijuotoje vietoje buvo parduoti nepilnametei alkoholiniai gėrimai, kokie alkoholiniai gėrimai buvo vartojami, kokia buvo būsena ar nepilnametės, kuri buvo neblaivi, kai ji pateko į pareiškėjo licencijuotą vietą. Policijos pareigūnai, duodami parodymus teisme, nurodė, kad nepilnametės merginos alkoholinius gėrimus vartojo drauge su kitais asmenimis prie vieno didelio stalo, ir tik priėjus policijos pareigūnams šios merginos buvo atskirtos nuo kitų asmenų ir vėliau jos pateikė byloje nurodytus paaiškinimus. Kiti asmenys, buvę kartu su šiomis merginomis, nėra apklausti, nenustatytos šiai bylai reikšmingos aplinkybės, pvz., dėl alkoholinių gėrimų įsigijimo ir vartojimo. Teismas nekėlė klausimo, kodėl policijos pareigūnai nesurinko šias aplinkybes patvirtinančių kitų objektyvių duomenų, nors turėjo pareigą ir teises atlikti administracinio nusižengimo veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) nuostatose.

13.5. Teismas nepasisakė ir nepašalino kitų prieštaraujančių faktinių aplinkybių dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos patikrinimo metu nustatytų / nenustatytų faktinių aplinkybių. Tiek policijos įstaigos rašte (2019 m. rugpjūčio 6 d.), tiek policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime (2019 m. liepos 20 d.) nurodyta, kad administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės buvo konstatuotos atliekant verslo subjekto patikrinimą, tačiau šios aplinkybės nebuvo konstatuotos baigus verslo subjekto patikrinimą. Tokia verslo subjekto patikrinimo situacija sudaro pagrindą teigti ir manyti, kad šie asmenys atliko provokacinius veiksmus.

13.6. Teismas nevertino viešojo administravimo subjekto veiksmų ir pareigų, kurie numatyti VAĮ nuostatose, kuriose įtvirtinti ūkinės komercinės veiklos patikrinimų ir priimamų sprendimų teisėtumo reikalavimai. Tokie atsakovo veiksmai pažeidė Viešojo administravimo įstatyme nustatytų teisėtumo, sąžiningumo, teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principų esmę, atsakovo veiksmuose yra piktnaudžiavimo suteiktais įgaliojimais požymių, dėl kurių teismas nepasisakė. Toks teismo sprendimas dėl priimamų procesinių sprendimų teisėtumo ir nepagrįstumo sudaro prielaidas ydingai valstybės tarnybos subjektų praktikai ir galimybes piktnaudžiauti jiems suteiktais įgaliojimais.

14. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

14.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką.

14.2. Įstatymo leidėjas, siekdamas, kad jaunesni kaip 20 metų asmenys nevartotų alkoholinių gėrimų viešojo maitinimo vietose, viešojo maitinimo vietoms nustatė papildomą Įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą. Šios pareigos nesilaikymo nustatymas nepriklauso nuo to, ar yra nustatytas Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytas pažeidimas. Tai yra dvi skirtingos teisės normos, už kurias numatyta savarankiška atsakomybė (Įstatymo 34 str. 3 ir 4 d. numatyta atsakomybė už Įstatymo 18 str. 4 d. 3 p. pažeidimus, Įstatymo 34 str. 3 d. numatyta atsakomybė už Įstatymo 22 str. 3 d. pažeidimus).

14.3. Ūkio subjektas, vykdantis mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietose, pats privalo pasirinkti efektyvias priemones, kokių imtųsi protingas ir atidus asmuo, kad užtikrintų Įstatymo 22 straipsnio 3 dalies reikalavimų laikymąsi. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neužtikrino Įstatymo 22 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kurie yra savarankiška viešojo maitinimo vietoms nustatyta pareiga, laikymosi, todėl jam buvo pritaikyta ekonominė sankcija. Visi kiti atsakovo argumentai išsamiai išdėstyti skundžiamame Departamento Nutarime ir kitoje bylos medžiagoje (atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui ir kt.). Priimant skundžiamą teismo sprendimą, nei materialiosios, nei proceso teisės normos nebuvo pažeistos, skundžiamas sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti arba keisti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. ATK2-158/19, kuriuo Bendrovei skirta bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo 22 straipsnio 3 dalies pažeidimą, pagrįstumas ir teisėtumas.

16. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas pagrįstai pripažintas padaręs Įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatytą pažeidimą, todėl bauda paskirta pagrįstai, pareiškėjo skundą atmetė.

17. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas nenustatė visų aplinkybių, reikšmingų teisingai išnagrinėti skundą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neatsakė į visus pareiškėjo skunde išdėstytus esminius argumentus, teismo sprendimas yra be motyvų (ABTĮ 142 str. 2 d. 5 p.), neatitinka ABTĮ 87 straipsnio reikalavimų.

18. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

19. Įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d.) 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčios įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, vykdantys viešojo maitinimo veiklą, privalo užtikrinti, kad prekybos alkoholiniais gėrimais vietose asmenys iki 20 metų nevartotų alkoholinių gėrimų.

20. Departamento Nutarime konstatuota, kad byloje surinktų nuoseklių, išsamių įrodymų visuma patvirtina, kad Bendrovė pažeidė imperatyvius Įstatymo 22 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. 2019 m. liepos 20 d. nuo 00.00 val. iki 3.00 val. neužtikrino, kad Bendrovės viešojo maitinimo vietoje asmenys iki 20 metų nevartotų alkoholinių gėrimų.

21. Byloje pateikti Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK duomenys patvirtina, kad 2019 m. liepos 20 d. Bendrovei priklausančiame bare asmenys, neturintys dvidešimties metų amžiaus, t. y. V. F. (gim. (duomenys neskelbtini),) ir M. S. (gim. (duomenys neskelbtini),), kuriai nustatytas neblaivumas, nusipirko du alkoholinius kokteilius, kuriuos ten ir vartojo. Tai patvirtina Vilniaus AVPK vyr. tyrėjos J. B. 2019 m. liepos 20 d. tarnybinis pranešimas (minėta pareigūnė apklausta liudytoja pirmosios instancijos teisme), nepilnamečių merginų V. F. ir M. S. 2019 m. liepos 20 d. rašytiniai paaiškinimai, kurie yra neprieštaraujantys vieni kitiems, M. S. neblaivumo patikrinimo rezultatai. Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK vyr. tyrėja E. B., kuri buvo apklausta liudytoja pirmosios instancijos teisme, 2019 m. liepos 25 d. surašė V. F. (gim. (duomenys neskelbtini),) administracinio nusižengimo protokolą Nr. 14-ANR_P-1029-2019 pagal ANK 485 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2019 m. liepos 20 d. apie 2.30 val. (duomenys neskelbtini), klube „(duomenys neskelbtini),“, būdama ne jaunesnė nei šešiolikos metų, bet jaunesnė nei 20 metų amžiaus, vartojo alkoholinį gėrimą. Remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, bauda sumokėta 2019 m. liepos 26 d. Pirmosios instancijos teisme taip pat apklausti liudytojais J. T. ir A. S. Šios Vilniaus AVPK nustatytos ir pirmosios instancijos teisme patvirtintos aplinkybės patvirtina Bendrovės padarytą Įstatymo 22 straipsnio 3 dalies pažeidimą.

22. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog Įstatymo 22 straipsnio 3 dalies pažeidimas atskirai nebuvo užfiksuotas Departamento Faktų fiksavimo protokole, savaime nereiškia, kad Bendrovė nepadarė pažeidimo, bei neatleidžia jos nuo atsakomybės. Pažymėtina, jog, pagal Įstatymą, valstybės alkoholio kontrolę atlieka ir pažeidimus nustato ne tik Departamentas, bet ir policija (Įstatymo 31 str.). Departamentas 2019 m. rugpjūčio 19 d. protokolą Nr. ATK2-150 dėl Įstatymo 22 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimo surašė ir sprendimą dėl ekonominės sankcijos už šį pažeidimą skyrimo priėmė būtent remdamasis Komisariato 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 10-S-54125(1.46E-10) persiųsta atlikto tyrimo medžiaga.

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Įstatymo reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Įstatymo reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012; 2017 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-506-822/2017).

24. Atsakant į pareiškėjo argumentą, kad administracinio nusižengimo protokolas Nr. 14-ANR_P-1029-2019 surašytas pažeidėjai V. F., nors ji buvo blaivi, pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolas 2019 m. liepos 25 d. surašytas V. F. (gim. (duomenys neskelbtini),) pagal ANK 485 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji vartojo alkoholinį gėrimą, o ne dėl to, kad ji buvo neblaivi.

25. Tikrinamu atveju taip pat nėra reikšminga aplinkybė, kas pardavė alkoholinius gėrimus, nes Bendrovei skirta bauda už Įstatymo 22 straipsnio 3 dalies pažeidimą, t. y. kad Bendrovė neužtikrino, jog prekybos alkoholiniais gėrimais vietose asmenys iki 20 metų nevartotų alkoholinių gėrimų. Todėl atmestini pareiškėjo argumentai, kad Įstatymo 22 straipsnio 3 dalies pažeidimas buvo nustatytas nepagrįstai.

26. Pažymėtina, kad skundžiamas Nutarimas atitinka Įstatymo 39 straipsnyje ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje tokiam aktui nustatytus reikalavimus. Skundžiamame Nutarime yra nurodyti visi privalomi nutarimo elementai.

27. Apeliaciniame skunde pareiškėjas, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nurodyti motyvai, ir teigia, jog teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 87 straipsnio reikalavimų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismo sprendimo motyvų nebuvimas pripažįstamas vienu iš sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 146 str. 2 d. 5 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-295-442/2020; 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4433-662/2020; 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3731-575/2020). Tačiau proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; 2020 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1348-525/2020; 2020 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2367-520/2020).

28. Įvertinusi skundžiamą teismo sprendimą nurodytų nuostatų kontekste (Nutarties 27 p.), teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylai teisingai išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes, išnagrinėjo pagrindinius tiek pareiškėjo, tiek atsakovo nurodytus argumentus dėl byloje spręsto ginčo esmės ir pateikė pakankamai argumentuotą jų vertinimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus, todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde šiuo aspektu dėstomi argumentai atmetami.

29. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios ir proceso teisės normomis, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grilis ir pramogos“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė