Court partially allows non-material damage claim for poor prison conditions, awarding 200 EUR to the plaintiff.
Legislator summary
AI generatedThe Kaunas District Administrative Court partially dismissed the plaintiff's claim for 2,000 EUR in non-material damages regarding her time spent in a prison hospital. While the court acknowledged that the plaintiff suffered discomfort and a decline in living standards due to overcrowding and poor sanitary facilities, it found no evidence of severe health deterioration or malicious intent by the state. Consequently, the court reduced the awarded compensation to 200 EUR based on principles of fairness and current economic conditions.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublos administraciniy byly teisenos istatymo 84-87 straipsniai; 88 straipsnio 1 dalies 5 punktas: Teismas gali sumažinti neturtinës zalos dydį, jei, nors pažeidimas įvyko, jis nesukėlė rimtų sveikatos pasekmių ir atsižvelgiant į ekonomines sąlygas, didesnė suma būtų neproporcinga.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
S P R E N D I M A SAdministracinÄ byla Nr. I-1223-428/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00252-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.1(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 3 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisÄja Jolanta MedvedevienÄ, sekretoriaujant Laurai Mukaitei- Snarskei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos I. L. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo.
             Teismas n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄja skundu kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs, priteisti 2 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ (b. l. 19-23).PareiÅ¡kÄja skunde nurodÄ, kad gydantis nuo 2015-07-31 iki 2015-08-06 buvo patalpinta į kamerÄ Nr. 27, kadangi be pareiÅ¡kÄjos buvo 5 nuteistosios, tai kitÄ rytÄ jÄ perkÄlÄ Ä¯ kamerÄ Nr.
26. Kameros plotas buvo 8,92 kv. m, sanitarinis mazgas užÄmÄ apie 1,5 kv. m. ploto. Tualete nebuvo užtikrintas privatumas, kadangi sienelÄ buvo per žema, nebuvo durų, nebuvo atskiros vÄdinimo sistemos. Kameros plotÄ mažino ir joje esantys baldai. PasivaikÅ¡Äiojimui lauke buvo skiriama tik viena valanda. Sanitariniame mazge taip pat nebuvo nei spintelÄs, nei veidrodžio, tualetas- tai tupykla su skyle. Tai pat buvo gydoma laikotarpiu nuo 2016-04-05 iki 2016-04-22, kameroje Nr. 22, joje buvo su 4 nuteistosiomis, plotas- 15,39 kv. m.
Å ioje kameroje taip pat nebuvo užtikrintas privatumas sanitariniame mazge, nebuvo atskiros vÄdinimo sistemos tualete. Tokie veiksmai žemino pareiÅ¡kÄjos orumÄ , nuolat jautÄ nepatogumus, kurie sukÄlÄ neigiamÄ emocinÄ bÅ«senÄ . Atsakovo Lietuvos valstybÄs atstovas LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄ atsiliepime (b. l. 29-32) su pareiÅ¡kÄjos skundu nesutiko. TeigÄ, jog pareiÅ¡kÄja ginÄui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma laikotarpiais nuo 2015-07-31 iki 2015-08-06 chirurginio (bendrojo) skyriaus kamerų tipo patalpose Nr. 24, 26, 27, nuo 2016-04-06 iki 2016-04-21 chirurginio (bendrojo) skyriaus kamerų tipo patalpose Nr.
22. Taip pat nurodÄ, jog nuo 2016-03-09 chirurginio skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 22 dviejų aukÅ¡tų lovos buvo pakeistos į vieno aukÅ¡to lovas. Taip pat nurodÄ, jog statistikos, koks ligonių skaiÄius kartu su pareiÅ¡kÄju gydymosi laikotarpiais buvo palatose, pateikti negali. NurodÄ, jog kamerų tipo palatose, kuriose gydÄsi pareiÅ¡kÄjas, buvo sudarytos galimybÄs patalpas vÄdintis, praveriant langÄ . Kamerų tipo palatos, kuriose buvo gydomas pareiÅ¡kÄja, įrengtos vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų KalÄjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (toliau- Eksploatavimo taisyklÄs) 16.5. punktu, kuriame nurodyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliÅ¡kai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnÄs kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.
Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijanÄio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazÅ«ruotomis plytelÄmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masÄs plytelÄmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio pertvara ir padengta lengvai valoma, drÄgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. PasivaikÅ¡Äiojimai buvo suteikiami vadovaujantis teisÄs aktais.
PareiÅ¡kÄja dÄl pažeidimų į administracijÄ nesikreipÄ. PareiÅ¡kÄjos reikalavimas neturtinÄs žalos atlyginimui nÄra pagrįstas jokiais įrodymais, pareiÅ¡kÄja apibÅ«dindama tariamai patirtÄ Å¾alÄ apsiribojo bendrojo pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindÄ priežastinio ryÅ¡io, todÄl parÅ¡o teismo skundÄ atmesti.PareiÅ¡kÄjos skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Byloje ginÄas kilo dÄl neturtinÄs žalos, kuriÄ pareiÅ¡kÄja kildina iÅ¡ neteisÄtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄje (toliau â LAVL, LigoninÄ), atlyginimo.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybÄ arba savivaldybÄ). Å is atsakomybÄs subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs taikymo ypatumus, kadangi valstybÄs civilinÄ atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinÄ atsakomybÄ be kaltÄs):
1) valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. TodÄl reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustaÄius minÄtų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybÄ negalima.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau tekste â ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau â ir Konvencija) įpareigoja valstybÄ užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).
Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmÄ, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentÄjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Be to, sprÄsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikÄ asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 111.4 punkte nurodyta, kad iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009â2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009 m. rugsÄjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m.
MinÄtoje teisÄs normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nÄra įvardijamas kaip neužstatytas palatos plotas, todÄl laikytina, kad teisÄs aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m viso bendro palatos ploto. Byloje esanÄiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta (b. l. 33-34), kad pareiÅ¡kÄja buvo gydoma nuo 2015-07-31 iki 2015-08-06 chirurginio (bendrojo) skyriaus kamerų tipo patalpose Nr. 24, 26, 27, nuo 2016-04-06 iki 2016-04-21 chirurginio (bendrojo) skyriaus kamerų tipo patalpose Nr. 22.Kameros- palatos Nr. 22 plotas 15,39 kv. m, joje įrengta 3 miegamosios vietos, todÄl vienam asmeniui teko 5,13 kv. m ploto.
Kameros- palatos Nr. 24 plotas 21,25 kv. m, joje įrengta 7 miegamosios vietos, todÄl vienam asmeniui teko 3,03 kv. m ploto.Kameros- palatos Nr. 26 plotas 8,92 kv. m, joje įrengta 4 miegamosios vietos, todÄl vienam asmeniui teko 2,07 kv. m ploto.Kameros- palatos Nr. 27 plotas 21,25 kv. m, joje įrengta 7 miegamosios vietos, todÄl vienam asmeniui teko 3,03 kv. m ploto.Byloje nÄra duomenų, apie kartu su pareiÅ¡kÄja vertinamuoju laikotarpiu laikytų asmenų skaiÄių minÄtose palatose, todÄl vienam asmeniui tenkantis plotas skaiÄiuotinas pagal įrengtų miegamųjų vietų skaiÄių.PareiÅ¡kÄja nurodÄ, jog kameroje Nr. 22 gyveno penkiese, kameroje Nr. 27 gyveno 6 nuteistosios, kameroje Nr. 26 gyveno 4 nuteistosios.
PareiÅ¡kÄja pateikÄ kameros Nr. 22 planÄ ir joje nurodÄ tik keturias lovas (b. l. 10), o kameros Nr. 26 plane nubraiÅ¾Ä 2 dviejų aukÅ¡tų lovas. Atsakovas nurodo, jog nuo 2016-03-09 chirurginio skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 22 dviejų aukÅ¡tų lovos buvo pakeistos į vieno aukÅ¡to lovas, taÄiau pažymoje Nr. BD-406 nurodo (b. l. 34), jog yra 3 lovos, nors pažymoje Nr. BD-983 (b. l.
33) nurodoma, jog buvo 4 dviejų aukÅ¡tų lovos. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kÄjos argumentus bei atsakovo prieÅ¡taravimus bei į tai, jog pažymoje Nr. BD-406 nenurodyta patvirtinimo data, konstatuotina, jog kameroje Nr. 22 buvo 4 lovos.Teismas, įvertinÄs teisinį reglamentavimÄ ir faktinius bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjai gydantis LAVL nebuvo užtikrinta jos teisÄ Ä¯ tinkamas gydymo sÄ lygas. PareiÅ¡kÄjai 7 paras trÅ«ko nuo 2,07 iki 3,03 kv. m, 16 parų trÅ«ko- 1,26 kv. m gyvenamojo ploto.
Å iuo aptariamu atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti, nes ligoninÄ veikÄ pažeisdama teisÄs aktų reikalavimus dÄl vienam asmeniui tenkanÄios minimalios gyvenamojo ploto normos, nesvarbu, jog tokios sÄ lygos galÄjo susidaryti dÄl nuo įstaigos nepriklausanÄių aplinkybių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymÄjÄs, kad, nustaÄius teisÄs aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinÄio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninÄs erdvÄs plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, taÄiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinÄio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turÄtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr.
EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje Pitalev prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje Lutokhin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužÄs 31 d. sprendimÄ byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kÄjo patirtos neturtinÄs žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisÄs pažeidimus.
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinÄjamu atveju sanitariniai mazgai yra kamerose, pareiÅ¡kÄjai tekÄs plotas tokiose kamerose buvo dar mažesnis, o jos galimybÄ judÄti kameroje â itin ribota.PareiÅ¡kÄja skunde tvirtino, kad palatoje buvo netinkama ventiliacija, kÄlÄ pretenzijas dÄl netinkamo tualeto įrengimo, nurodydama, kad sanitarinis mazgas buvo netinkamai atitvertas, todÄl nebuvo neužtikrintas pareiÅ¡kÄjos privatumas. Taip pat nurodÄ, jog nebuvo sanitariniame mazge lentynÄlÄs daiktams susidÄti bei veidrodžio.LaisvÄs atÄmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ginÄui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.
įsakymu Nr. V-241 (galiojusi iki 2015-10-31; toliau â ir Higienos norma HN 76:2010) ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015-11-01, toliau â Higienos norma HN 134:2015).Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktÄ ir HN 134:2015 17 punktÄ , laisvÄs atÄmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema.
Atsakovas nurodÄ, jog patalpos ventiliuojamos per langus bei kiekvienoje kamerų tipo palatoje yra ventiliacinÄ vÄdinimo Å¡achta (mechaninÄ vÄdinimo sistema), kuri užtikrina oro cirkuliacijÄ ir vÄdinimÄ palatoje. Tai atitinka Higienos normos reikalavimus. Byloje nÄra vÄdinimo netinkamumÄ ginÄo laikotarpiu patvirtinanÄių įrodymų, todÄl pareiÅ¡kÄjos abstraktÅ«s teiginiai dÄl ventiliacijos palatoje nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti.Teismas byloje nenustatÄ, jog pati pareiÅ¡kÄja dÄl galimai netinkamų sÄ lygų (netinkamos ventiliacijos) buvo kreipusis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios, todÄl pareiÅ¡kÄjos teiginiai dÄl netinkamos ventiliacijos neatitikimo teisÄs aktuose nustatytų reikalavimų, laikytini nepagrįstais.Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad higienos normų, susijusių su kalinimo patalpų apÅ¡vietimu, ventiliacija, temperatÅ«ra ir kt. gali bÅ«ti veiksniai, prisidedantys prie kalinimo sÄ lygų bloginimo.
Papratai Å¡ie aspektai vertinami kitų kalinimo sÄ lygų kontekste.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomi asmenys turi turÄti galimybÄ naudotis privatumÄ užtikrinanÄiais ir higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais. Reikalavimai sanitarinių mazgų įrengimui laisvÄs atÄmimo įstaigose, tame tarpe ir gydymo įstaigose bei laisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄse, yra nustatyti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.
įsakymu Nr. V-82 (toliau â Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklÄs) 16.5. punkte. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų KalÄjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, 16.5 punktas nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliÅ¡kai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnÄs kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijanÄio plieno klozetas.
Sienos dengiamos glazÅ«ruotomis plytelÄmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masÄs plytelÄmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio pertvara ir padengta lengvai valoma, drÄgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. PareiÅ¡kÄja skunde nurodÄ, kad tualetas buvo netinkamai atskirtas nuo likusios kameros, taÄiau atsakovas atsiliepime akcentavo, kad palatose sanitarinio mazgo sienelÄs nuo likusio kameros ploto atitvertos ne žemesne nei 1,5 metro aukÅ¡Äio pertvara.
LVAT praktikoje (žr., pvz., 2016-03-21 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minÄtas sanitarinio mazgo įrengimas nÄra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojanÄio taip nuo bendros kameros erdvÄs atskirtu tualetu, privatumÄ . TodÄl pripažintina, kad pareiÅ¡kÄjos teiginys, jog jai naudojantis tualetu LAVL kamerose, galÄjo bÅ«ti pažeidžiamas jos privatumas, yra pagrįstas. NagrinÄjamu atveju atsakovas nepaneigÄ, kad sanitarinių mazgų įrengimas palatose, kuriose buvo laikoma pareiÅ¡kÄja, buvo pakankamas asmens privatumo sanitariniame mazge užtikrinimui, nors jai teko pareiga paneigti pareiÅ¡kÄjo skundo teiginius (negatyvusis įrodinÄjimo naÅ¡tos aspektas;
žr., pvz., LVAT 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A17-301/2007). Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄja tualete galÄjo bÅ«ti matoma kitų kartu laikomų asmenų bei LigoninÄs personalo, dÄl to pareiÅ¡kÄjos nurodytos aplinkybÄs vertintinos kaip pareiÅ¡kÄjos teisÄs naudotis privatumÄ užtikrinanÄiais sanitariniais įrenginiais pažeidimas. Atsakovo atstovas duomenų apie veidrodžio ir spintelÄs įrengimÄ sanitariniame mazge į bylÄ nepateikÄ, pareiÅ¡kÄjos skunde nurodytų argumentų nepaneigÄ, todÄl jie lieka nepaneigti.Bausmių vykdymo kodekso (toliau- ir BVK) 103 straipsnyje numatyta, jog nuteistieji turi teisÄ kasdien pasivaikÅ¡Äioti gryname ore, pasivaikÅ¡Äiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis Å¡io Kodekso 70 straipsnio reikalavimų, pasivaikÅ¡Äiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmÄ sutrumpinama tik dÄl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka nuteistasis bei pasivaikÅ¡Äiojimas gali bÅ«ti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytÄ pasivaikÅ¡Äiojimų tvarkÄ .
Higienos normos HN 76:2010 11 punkte buvo numatyta, jog laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi bÅ«ti sudarytos galimybÄs ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«ti gryname ore. NepilnameÄiams, moterims, ligoniams, asmens sveikatos priežiÅ«ros specialistui rekomendavus, sudaromos sÄ lygos bÅ«ti gryname ore 2 kartus per dienÄ po vienÄ valandÄ . Higienos normos HN 134:2015 nuostatos nereglamentuoja pasivaikÅ¡Äiojimo trukmÄs.Atsakovas atsiliepime tvirtino, jog pareiÅ¡kÄjos pasivaikÅ¡Äiojimai buvo organizuojami vadovaujantis BVK nuostatomis.
PareiÅ¡kÄja skunde nekonkretizavo Å¡io pobÅ«džio aplinkybių, nenurodÄ konkreÄių pažeidimų laiko, su Å¡ios teisÄs realizavimu susijusių pareigÅ«nų, su skundais į LAVL administracijÄ dÄl netinkamai organizuojamų pasivaikÅ¡Äiojimų nesikreipÄ, todÄl nÄra jokio teisinio pagrindo abejoti institucijos pateiktais argumentais.Ä® bylÄ nepateikta jokių duomenų apie kalinimo sÄ lygų LAVL įtakÄ pareiÅ¡kÄjos fizinei ar psichinei sveikatai, jos emocinei bÅ«klei, kurios galÄtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jai masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ , taÄiau teismui nekyla abejonių, kad dÄl netinkamų laikymo LAVL sÄ lygų pareiÅ¡kÄja patyrÄ tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisÄs aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ , kurių ji nebÅ«tų patyrusi, jei bÅ«tų buvusi laikoma teisÄs aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y. pareiÅ¡kÄja patyrÄ neturtinÄ (moralinÄ) žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinÄ byla Nr. A143-1966/2008; administracinÄ byla Nr. A 502-734/2009, administracinÄ byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Ä®vertinus pažeidimo trukmÄ (viso- 23 paras trÅ«ko gyvenamojo ploto: 7 paras trÅ«ko nuo 2,07 iki 3,03 kv. m, 16 parų trÅ«ko- 1,26 kv. m gyvenamojo ploto), jo pobÅ«dį (gyvenamojo ploto norma buvo pažeista gana žymiai ir visÄ gydymo laikÄ ) bei kitus nustatytus pažeidimus, neesant duomenų, kad jos sveikatos bÅ«klÄ, jai bÅ«nant LAVL, bÅ«tų pablogÄjusi, taip pat neesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekÄs pažeminti pareiÅ¡kÄjos orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su ja elgÄsis, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojanÄias ekonomines darbo užmokesÄio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kÄjai padarytos neturtinÄs žalos dydis įvertinamas 200 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kÄjai I. L. (a.k. duomenys neskelbtini ) iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs, 200 Eur ( du Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinÄs instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄja                                                                                                                               Jolanta MedvedevienÄ