Legislator Case Law & Legislation
fd7251d6-afab-4569-bc4a-608df962f73d AI generated

Court partially allows non-material damage claim for poor prison conditions, awarding 200 EUR to the plaintiff.

Case Number fd7251d6-afab-4569-bc4a-608df962f73d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The Kaunas District Administrative Court partially dismissed the plaintiff's claim for 2,000 EUR in non-material damages regarding her time spent in a prison hospital. While the court acknowledged that the plaintiff suffered discomfort and a decline in living standards due to overcrowding and poor sanitary facilities, it found no evidence of severe health deterioration or malicious intent by the state. Consequently, the court reduced the awarded compensation to 200 EUR based on principles of fairness and current economic conditions.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublos administraciniy byly teisenos istatymo 84-87 straipsniai; 88 straipsnio 1 dalies 5 punktas: Teismas gali sumažinti neturtinës zalos dydį, jei, nors pažeidimas įvyko, jis nesukėlė rimtų sveikatos pasekmių ir atsižvelgiant į ekonomines sąlygas, didesnė suma būtų neproporcinga.

Keywords

AI generated
neturtinës zalos atlyginimas laikymo sąlygos LAVL ligoninė procingumo kriterijai administracinis teismas

Cited Legislation

AI generated
Civil Code Art. 6.250
Administrative Procedure Law Art. 84-87
Administrative Procedure Law Art. 88(1)(5)

Cited Case Law

AI generated
Lithuanian Supreme Administrative Court Case A143-1966/2008
Lithuanian Supreme Administrative Court Case A 502-734/2009
Lithuanian Supreme Administrative Court Case A525-1181/2010
European Court of Human Rights Case Savenkovas v. Lithuania

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

S P R E N D I M A SAdministracinė byla Nr. I-1223-428/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00252-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.1(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 3 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Laurai Mukaitei- Snarskei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I. L. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

             Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 19-23).PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad gydantis nuo 2015-07-31 iki 2015-08-06 buvo patalpinta į kamerÄ Nr. 27, kadangi be pareiÅ¡kėjos buvo 5 nuteistosios, tai kitÄ rytÄ jÄ perkėlė į kamerÄ Nr.

26. Kameros plotas buvo 8,92 kv. m, sanitarinis mazgas užėmė apie 1,5 kv. m. ploto. Tualete nebuvo užtikrintas privatumas, kadangi sienelė buvo per žema, nebuvo durų, nebuvo atskiros vėdinimo sistemos. Kameros plotÄ mažino ir joje esantys baldai. Pasivaikščiojimui lauke buvo skiriama tik viena valanda. Sanitariniame mazge taip pat nebuvo nei spintelės, nei veidrodžio, tualetas- tai tupykla su skyle. Tai pat buvo gydoma laikotarpiu nuo 2016-04-05 iki 2016-04-22, kameroje Nr. 22, joje buvo su 4 nuteistosiomis, plotas- 15,39 kv. m.

Å ioje kameroje taip pat nebuvo užtikrintas privatumas sanitariniame mazge, nebuvo atskiros vėdinimo sistemos tualete. Tokie veiksmai žemino pareiÅ¡kėjos orumÄ , nuolat jautė nepatogumus, kurie sukėlė neigiamÄ emocinę bÅ«senÄ . Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime (b. l. 29-32) su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko. Teigė, jog pareiÅ¡kėja ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma laikotarpiais nuo 2015-07-31 iki 2015-08-06 chirurginio (bendrojo) skyriaus kamerų tipo patalpose Nr. 24, 26, 27, nuo 2016-04-06 iki 2016-04-21 chirurginio (bendrojo) skyriaus kamerų tipo patalpose Nr.

22. Taip pat nurodė, jog nuo 2016-03-09 chirurginio skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 22 dviejų aukÅ¡tų lovos buvo pakeistos į vieno aukÅ¡to lovas. Taip pat nurodė, jog statistikos, koks ligonių skaičius kartu su pareiÅ¡kėju gydymosi laikotarpiais buvo palatose, pateikti negali. Nurodė, jog kamerų tipo palatose, kuriose gydėsi pareiÅ¡kėjas, buvo sudarytos galimybės patalpas vėdintis, praveriant langÄ . Kamerų tipo palatos, kuriose buvo gydomas pareiÅ¡kėja, įrengtos vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (toliau- Eksploatavimo taisyklės) 16.5. punktu, kuriame nurodyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliÅ¡kai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Pasivaikščiojimai buvo suteikiami vadovaujantis teisės aktais.

PareiÅ¡kėja dėl pažeidimų į administracijÄ nesikreipė. PareiÅ¡kėjos reikalavimas neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrįstas jokiais įrodymais, pareiÅ¡kėja apibÅ«dindama tariamai patirtÄ Å¾alÄ apsiribojo bendrojo pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io, todėl parÅ¡o teismo skundÄ atmesti.PareiÅ¡kėjos skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėja kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL, Ligoninė), atlyginimo.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau tekste – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 111.4 punkte nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas palatos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m viso bendro palatos ploto. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta (b. l. 33-34), kad pareiškėja buvo gydoma nuo 2015-07-31 iki 2015-08-06 chirurginio (bendrojo) skyriaus kamerų tipo patalpose Nr. 24, 26, 27, nuo 2016-04-06 iki 2016-04-21 chirurginio (bendrojo) skyriaus kamerų tipo patalpose Nr. 22.Kameros- palatos Nr. 22 plotas 15,39 kv. m, joje įrengta 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 5,13 kv. m ploto.

Kameros- palatos Nr. 24 plotas 21,25 kv. m, joje įrengta 7 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,03 kv. m ploto.Kameros- palatos Nr. 26 plotas 8,92 kv. m, joje įrengta 4 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 2,07 kv. m ploto.Kameros- palatos Nr. 27 plotas 21,25 kv. m, joje įrengta 7 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,03 kv. m ploto.Byloje nėra duomenų, apie kartu su pareiškėja vertinamuoju laikotarpiu laikytų asmenų skaičių minėtose palatose, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas pagal įrengtų miegamųjų vietų skaičių.Pareiškėja nurodė, jog kameroje Nr. 22 gyveno penkiese, kameroje Nr. 27 gyveno 6 nuteistosios, kameroje Nr. 26 gyveno 4 nuteistosios.

PareiÅ¡kėja pateikė kameros Nr. 22 planÄ ir joje nurodė tik keturias lovas (b. l. 10), o kameros Nr. 26 plane nubraižė 2 dviejų aukÅ¡tų lovas. Atsakovas nurodo, jog nuo 2016-03-09 chirurginio skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 22 dviejų aukÅ¡tų lovos buvo pakeistos į vieno aukÅ¡to lovas, tačiau pažymoje Nr. BD-406 nurodo (b. l. 34), jog yra 3 lovos, nors pažymoje Nr. BD-983 (b. l.

33) nurodoma, jog buvo 4 dviejų aukÅ¡tų lovos. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos argumentus bei atsakovo prieÅ¡taravimus bei į tai, jog pažymoje Nr. BD-406 nenurodyta patvirtinimo data, konstatuotina, jog kameroje Nr. 22 buvo 4 lovos.Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ ir faktinius bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai gydantis LAVL nebuvo užtikrinta jos teisė į tinkamas gydymo sÄ lygas. PareiÅ¡kėjai 7 paras trÅ«ko nuo 2,07 iki 3,03 kv. m, 16 parų trÅ«ko- 1,26 kv. m gyvenamojo ploto.

Å iuo aptariamu atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nes ligoninė veikė pažeisdama teisės aktų reikalavimus dėl vienam asmeniui tenkančios minimalios gyvenamojo ploto normos, nesvarbu, jog tokios sÄ lygos galėjo susidaryti dėl nuo įstaigos nepriklausančių aplinkybių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr.

EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje Pitalev prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje Lutokhin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju sanitariniai mazgai yra kamerose, pareiškėjai tekęs plotas tokiose kamerose buvo dar mažesnis, o jos galimybė judėti kameroje – itin ribota.Pareiškėja skunde tvirtino, kad palatoje buvo netinkama ventiliacija, kėlė pretenzijas dėl netinkamo tualeto įrengimo, nurodydama, kad sanitarinis mazgas buvo netinkamai atitvertas, todėl nebuvo neužtikrintas pareiškėjos privatumas. Taip pat nurodė, jog nebuvo sanitariniame mazge lentynėlės daiktams susidėti bei veidrodžio.Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 (galiojusi iki 2015-10-31; toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015-11-01, toliau – Higienos norma HN 134:2015).Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktÄ ir HN 134:2015 17 punktÄ , laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovas nurodė, jog patalpos ventiliuojamos per langus bei kiekvienoje kamerų tipo palatoje yra ventiliacinė vėdinimo Å¡achta (mechaninė vėdinimo sistema), kuri užtikrina oro cirkuliacijÄ ir vėdinimÄ palatoje. Tai atitinka Higienos normos reikalavimus. Byloje nėra vėdinimo netinkamumÄ ginčo laikotarpiu patvirtinančių įrodymų, todėl pareiÅ¡kėjos abstraktÅ«s teiginiai dėl ventiliacijos palatoje nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti.Teismas byloje nenustatė, jog pati pareiÅ¡kėja dėl galimai netinkamų sÄ lygų (netinkamos ventiliacijos) buvo kreipusis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios, todėl pareiÅ¡kėjos teiginiai dėl netinkamos ventiliacijos neatitikimo teisės aktuose nustatytų reikalavimų, laikytini nepagrįstais.Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad higienos normų, susijusių su kalinimo patalpų apÅ¡vietimu, ventiliacija, temperatÅ«ra ir kt. gali bÅ«ti veiksniai, prisidedantys prie kalinimo sÄ lygų bloginimo.

Papratai Å¡ie aspektai vertinami kitų kalinimo sÄ lygų kontekste.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumÄ užtikrinančiais ir higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais. Reikalavimai sanitarinių mazgų įrengimui laisvės atėmimo įstaigose, tame tarpe ir gydymo įstaigose bei laisvės atėmimo vietų ligoninėse, yra nustatyti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 (toliau – Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.5. punkte. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, 16.5 punktas nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas.

Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Pareiškėja skunde nurodė, kad tualetas buvo netinkamai atskirtas nuo likusios kameros, tačiau atsakovas atsiliepime akcentavo, kad palatose sanitarinio mazgo sienelės nuo likusio kameros ploto atitvertos ne žemesne nei 1,5 metro aukščio pertvara.

LVAT praktikoje (žr., pvz., 2016-03-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumÄ . Todėl pripažintina, kad pareiÅ¡kėjos teiginys, jog jai naudojantis tualetu LAVL kamerose, galėjo bÅ«ti pažeidžiamas jos privatumas, yra pagrįstas. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepaneigė, kad sanitarinių mazgų įrengimas palatose, kuriose buvo laikoma pareiÅ¡kėja, buvo pakankamas asmens privatumo sanitariniame mazge užtikrinimui, nors jai teko pareiga paneigti pareiÅ¡kėjo skundo teiginius (negatyvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas;

žr., pvz., LVAT 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja tualete galėjo bÅ«ti matoma kitų kartu laikomų asmenų bei Ligoninės personalo, dėl to pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės vertintinos kaip pareiÅ¡kėjos teisės naudotis privatumÄ užtikrinančiais sanitariniais įrenginiais pažeidimas. Atsakovo atstovas duomenų apie veidrodžio ir spintelės įrengimÄ sanitariniame mazge į bylÄ nepateikė, pareiÅ¡kėjos skunde nurodytų argumentų nepaneigė, todėl jie lieka nepaneigti.Bausmių vykdymo kodekso (toliau- ir BVK) 103 straipsnyje numatyta, jog nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis Å¡io Kodekso 70 straipsnio reikalavimų, pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka nuteistasis bei pasivaikščiojimas gali bÅ«ti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytÄ pasivaikščiojimų tvarkÄ .

Higienos normos HN 76:2010 11 punkte buvo numatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi bÅ«ti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«ti gryname ore. Nepilnamečiams, moterims, ligoniams, asmens sveikatos priežiÅ«ros specialistui rekomendavus, sudaromos sÄ lygos bÅ«ti gryname ore 2 kartus per dienÄ po vienÄ valandÄ . Higienos normos HN 134:2015 nuostatos nereglamentuoja pasivaikščiojimo trukmės.Atsakovas atsiliepime tvirtino, jog pareiÅ¡kėjos pasivaikščiojimai buvo organizuojami vadovaujantis BVK nuostatomis.

PareiÅ¡kėja skunde nekonkretizavo Å¡io pobÅ«džio aplinkybių, nenurodė konkrečių pažeidimų laiko, su Å¡ios teisės realizavimu susijusių pareigÅ«nų, su skundais į LAVL administracijÄ dėl netinkamai organizuojamų pasivaikščiojimų nesikreipė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo abejoti institucijos pateiktais argumentais.Ä® bylÄ nepateikta jokių duomenų apie kalinimo sÄ lygų LAVL įtakÄ pareiÅ¡kėjos fizinei ar psichinei sveikatai, jos emocinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jai masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ , tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų laikymo LAVL sÄ lygų pareiÅ¡kėja patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių ji nebÅ«tų patyrusi, jei bÅ«tų buvusi laikoma teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y. pareiÅ¡kėja patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ä®vertinus pažeidimo trukmę (viso- 23 paras trÅ«ko gyvenamojo ploto: 7 paras trÅ«ko nuo 2,07 iki 3,03 kv. m, 16 parų trÅ«ko- 1,26 kv. m gyvenamojo ploto), jo pobÅ«dį (gyvenamojo ploto norma buvo pažeista gana žymiai ir visÄ gydymo laikÄ ) bei kitus nustatytus pažeidimus, neesant duomenų, kad jos sveikatos bÅ«klė, jai bÅ«nant LAVL, bÅ«tų pablogėjusi, taip pat neesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjos orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su ja elgęsis, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjai padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 200 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjai I. L. (a.k. duomenys neskelbtini ) iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 200 Eur ( du Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                               Jolanta Medvedevienė