fd71dc2c-0f04-4bca-94dc-8f857770b6e1 · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2VP-3831-835/2020 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02814-2015-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2.; (S) 3.2.7.1.; 3.2.6.12.3. ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. birželio 3 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja Audra Dudzinskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo antstolio S. V. pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo vykdymo iÅ¡aiÅ¡kinimo. Teismas n u s t a t ė : Antstolis S. V. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo, praÅ¡ydamas iÅ¡aiÅ¡kinti, ar vykdant teismo iÅ¡duotus 2018 m. rugpjūčio 1 d. ir 2019 m. vasario 26 d. vykdomuosius raÅ¡tus Nr. 2-222-179/2017, esant sÅ«naus G.

G. nesutikimui eiti į motinos G. K. butÄ , skolininkui G. G. yra nustatyta pareiga sÅ«nų G. G. prieÅ¡ paties G. G. valiÄ , įstumti ar kitaip priversti įeiti į G. K. gyvenamÄ jį butÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 278 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jei sprendimas yra neaiÅ¡kus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu, taip pat savo iniciatyva iÅ¡aiÅ¡kinti savo sprendimÄ , nekeisdamas jo turinio.

Ä®statyme taip pat įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimÄ priėmusį teismÄ , kad Å¡is iÅ¡aiÅ¡kintų sprendimo vykdymo tvarkÄ arba įstatymo ar kito teisės akto normÄ , kuriÄ reikia taikyti vykdymo procese (CPK 589 straipsnio 1 dalis). Abi Å¡ios teisės normos sudaro vienÄ visumÄ ir yra skirtos paÅ¡alinti neaiÅ¡kumus tam, kad sprendimas galėtų bÅ«ti tinkamai įvykdytas. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-222-179/2017 pagal ieÅ¡kovės G.

K. ieškinį atsakovui G. G. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui padidinimo, bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo ir atsakovo G. G. priešieškinį ieškovei G. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir priteisto išlaikymo vaikui tvarkos pakeitimo ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies. Sprendimu nustatyta tokia atsakovo G. G. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. G. ir dalyvavimo jo auklėjime tvarka:

1. poriniais metais (t. y. 2016, 2018 ir t. t.) sÅ«nus G. G. pirmÄ pusę kalendorinio mėnesio bÅ«na su motina, kitÄ pusę – su tėčiu tokia tvarka: laikotarpyje nuo kalendorinio mėnesio 1 dienos iki 15 dienos vakaro sÅ«nus G. G. bÅ«na su motina, o nuo kalendorinio mėnesio 15 dienos vakaro iki paskutinės kalendorinės mėnesio dienos vakaro – su tėčiu. SÅ«nų grÄ Å¾ina į jo motinos gyvenamÄ vietÄ tėvas G. G. nuo 17 val. iki 19 val. įskaitytinai;

2. neporiniais metais (t. y. 2017, 2019 ir t. t.) sÅ«nus G. G. pirmÄ pusę kalendorinio mėnesio bÅ«na su tėčiu, kitÄ pusę – su motina tokia tvarka: laikotarpyje nuo kalendorinio mėnesio 1 dienos iki 15 dienos vakaro sÅ«nus G. G. bÅ«na su tėčiu, o nuo kalendorinio mėnesio 15 dienos vakaro iki paskutinės kalendorinės mėnesio dienos vakaro – su motina. SÅ«nų grÄ Å¾ina į jo motinos gyvenamÄ vietÄ tėvas G. G. nuo 17 val. iki 19 val. įskaitytinai;

3. poriniais metais sÅ«nus G. G. Å v. Velykas bÅ«na su motina, o neporiniais metais – su tėčiu. Per Å v. Velykas sÅ«nų tėtis pasiima iÅ¡ kito tėvo, su kuriuo sÅ«nus tuo metu yra, gyvenamosios vietos Å v. Velykų iÅ¡vakarėse (Å¡eÅ¡tadienį) laikotarpyje nuo 17 val. iki 19 val. ir grÄ Å¾ina per Å v. Velykas (sekmadienį) laikotarpyje nuo 17 val. iki 19 val.;

4. tėtis turi teisę pasimatyti su sÅ«numi, kai sÅ«nus bÅ«na pas motinÄ , ir kitu Å¡ioje sutartyje nenumatytu ir iÅ¡ anksto sutartu su motina laiku 30 minučių laikotarpiui penkis kartus per šį laikotarpį, jeigu tai netrukdo vaiko interesams ir motinos suplanuotiems vykimo su vaiku renginiams, Å¡ventėms ir kt. Ir atvirkščiai, motina turi teisę pasimatyti su sÅ«numi, kai sÅ«nus bÅ«na pas tėtį, ir kitu Å¡ioje sutartyje nenumatytu ir iÅ¡ anksto su tėčiu sutartu laiku 30 minučių laikotarpiui penkis kartus per šį laikotarpį, jeigu tai netrukdo vaiko interesams ir tėčio suplanuotiems vykimo su vaiku renginiams, Å¡ventėms ir kt. Tokį pasimatymÄ su sÅ«numi tėtis ar motina turi patvirtinti raÅ¡tu, t. y. raÅ¡tu nurodyti, kad Å¡ia teise konkretų mėnesį pasinaudojo. Nepasinaudojus Å¡ia teise ji sekančiam mėnesiui neperkeliama;

5. tiek tėtis, tiek motina, priklausomai su kuriuo vaikas yra, turi teisę bendrauti su vaiku telefonu ir kitomis ryÅ¡io priemonėmis nekliudomai bent kartÄ Ä¯ parÄ ;

6. nustatyti, kad motina G. K. neturi teisės be tėčio G. G. iÅ¡ankstinio raÅ¡ytinio sutikimo, gauto įstatymų nustatyta tvarka, iÅ¡vežti vaiko už Lietuvos Respublikos ribų. Taip pat nustatyti, kad tėtis G. G. neturi teisės be motinos G. K. iÅ¡ankstinio raÅ¡ytinio sutikimo, gauto įstatymų nustatyta tvarka, iÅ¡vežti vaiko už Lietuvos Respublikos ribų. IÅ¡ antstolio pareiÅ¡kimo turinio matyti, kad vykdant vykdomÄ jį dokumentÄ , antstolio manymu, iÅ¡kilo bÅ«tinybė nustatyti skolininkui paskirtų pareigų apimtis ir skolininkui suteikiamų teisių Å¡ių pareigų įvykdymui apimtis, nes vykdomajame raÅ¡te nėra pasisakyta, kaip privalo elgtis skolininkas, kuomet sÅ«nus atsisako eiti į motinai priklausantį butÄ , o norminiai aktai Å¡ių santykių nereglamentuoja. 2019 m. spalio 15 d. skolininkas vykdė vykdomajame raÅ¡te numatytÄ skolininko pareigÄ pristatyti sÅ«nų į motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Tėvui atvežus sÅ«nų adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena vaiko motina, sÅ«nus iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pareiÅ¡kė, kad atsisako eiti į motinos butÄ . Antstolio teigimu, Å¡iuo atveju vykdomajame raÅ¡te nėra aiÅ¡kiai apibrėžiama kokie turėtų bÅ«ti skolininko veiksmai sÅ«nui prieÅ¡inantis Å¡io teismo sprendimo vykdymui. Vaiko tėvų teisės, pareigos ir atsakomybė nustatytos tiek tarptautiniuose, tiek ir nacionaliniuose teisės aktuose (J. T. Vaiko teisių konvencijoje, Civiliniame kodekse, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme).

Tėvų asmeninė teisė ir pareiga bendrauti su vaikais turi bÅ«ti vykdoma vaikų interesais, atsižvelgiant į vaikų norus ir juos tinkamai įvertinus. J. T. Vaiko teisių konvencijos 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vaikas yra ginamas nuo įvairiausio pobÅ«džio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiÅ«ros nebuvimo ar nerÅ«pestingo elgesio, grubaus elgesio ar iÅ¡naudojimo, kuriuos jis gali patirti iÅ¡ tėvų. Valstybės dalyvės užtikrina, kad nė vienas vaikas nepatirtų žiauraus arba orumÄ Å¾eminančio elgesio (J.

T. Vaiko teisių konvencijos 37 straipsnis). Todėl antstolio klausimas, ar, esant vaiko nesutikimui įeiti į motinos butÄ , skolininkui yra nustatytina pareiga sÅ«nų prieÅ¡ jo valiÄ Ä¯stumti ar kitais veiksmais priversti vaikÄ Ä¯eiti į jo motinos gyvenamÄ jį butÄ , nesvarstytinas. Lietuvos Aukščiausias teismas yra pažymėjęs, kad ypatingÄ svarbÄ vykdant teismo sprendimÄ dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ,,įgyja paprastai jame neįvardinta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga“ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

Vadovaujantis įprastais (gramatiniu ir sisteminiu) aiÅ¡kinimo kriterijais, tiek teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimas, tiek teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. ir 2019 m. vasario 26 d. iÅ¡duoti vykdomieji dokumentai Nr. 2-222-179/2017 yra aiÅ¡kÅ«s ir suprantami, todėl juos aiÅ¡kinti nėra tikslinga. Å iuos procesinius dokumentus iÅ¡aiÅ¡kinti teismas neturi jokio pagrindo. Teismas, aiÅ¡kindamas priimtÄ , įsiteisėjusį ir vykdytinÄ teismo sprendimÄ , negali jo modifikuoti. Tėvų bendravimo su vaiku tvarka yra pakankamai aiÅ¡ki ir suprantama, joje nustatytos konkrečios tėvų bendravimo su vaiku dienos ir laikas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, antstolio praÅ¡ymas dėl sprendimo vykdymo iÅ¡aiÅ¡kinimo atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsniu, n u t a r i a : PraÅ¡ymÄ atmesti. Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus. Teisėja Audra Dudzinskienė