fd6da12b-312c-4bd0-95a4-e4cf2765642e · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-184-879/2021 Proceso Nr. 1-01-1-43025-2019-9 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.4.1; 1.2.6.1.2.1; 1.2.7.1.1; 1.2.7.2.1; 1.2.23.2.1; 1.2.23.6.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 13 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Jolantos Raščiuvienės, Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, nuteistajam T.

M. nuotolinėmis vaizdo bei garso ryÅ¡io perdavimo priemonėmis, nuteistojo gynėjui advokatui Ž. R., nedalyvaujant nukentėjusiajai R. G., uždarame teismo posėdyje, apeliacine tvarka, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios R. G. ir nuteistojo T. M. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. liepos 30 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 264 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje ir jam skirta:

– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė; – pagal BK 264 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; – pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 (vienų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; – pagal BK 149 straipsnio 1 dalį – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė; – pagal BK 150 straipsnio 1 dalį – 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

– pagal BK 146 straipsnio 2 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du ir T. M. skirta galutinė subendrinta 5 (penkerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme, suėmime ir atidavime į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2019 m. spalio 9 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš T. M. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijai priteista 667,27 Eurų turtinė žala. Nukentėjusiosios R. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš T. M. nukentėjusiai R. G. priteista 8500 Eurų neturtinė žala. Kita nukentėjusiosios R. G. civilinio ieškinio dalis atmesta. Iš T. M. nukentėjusisiai R. G. priteista 605 Eurai atstovavimo išlaidų. Iš T.

M. Valstybei priteista 607,50 Eurų už teisinės pagalbos teikimÄ nukentėjusiajai R. G.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , nustatė: I. Bylos esmė 1. T. M. iki 2019 m. spalio 7 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios nenustatytÄ kiekį 2019 m. spalio 7 d. apie 23 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sumaišęs su „C. C.“ gėrimu, pasiÅ«lė ir neatlygintinai davė vartoti nukentėjusiajai R.

G., be to, nuo 2019 m. spalio 8 d. 02 val. 14 min. iki 2019 m. spalio 9 d. 18 val. 00 min. tame pačiame bute nenustatytÄ kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino, sumaišęs su „C. C.“ gėrimu, prievarta girdydamas, vertė vartoti nukentėjusiÄ jÄ , tokiu bÅ«du kitaip platino psichotropinę medžiagÄ â€“ amfetaminÄ bei lenkė nukentėjusiÄ jÄ R. G. amfetaminÄ vartoti ne gydymo tikslais.

2. Be to, T. M. laikotarpyje nuo 2019 m. spalio 8 d. 02 val. 14 min. iki spalio 9 d. 18 val. 00 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), suduodamas ne mažiau kaip keturis smÅ«gius kumščiu nukentėjusiajai R. G. į galvos sritį bei kitas kÅ«no vietas, padarė galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį odos nubrozdinimais kaktos deÅ¡inėje pusėje ir deÅ¡inės akies apatinio voko iÅ¡oriniame kampe, kraujosruvomis galvos smegenyse deÅ¡inėje momeninėje-pakauÅ¡inėje srityje, pakraujavimu po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais abipus momeninėse srityse, į užpakalinį tarppusrutulinį plyšį bei smegenėlių padangtės sritį bei poodines kraujosruvas deÅ¡iniame žaste, deÅ¡inės alkÅ«nės nugariniame pavirÅ¡iuje ir kairio kelio sÄ nario srityje, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios R. G. sveikatÄ .

3. Be to, T. M. laikotarpyje nuo 2019 m. spalio 8 d. 02 val. 14 min. iki spalio 9 d. 18 val. 00 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios R. G. bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl jos atžvilgiu pavartoto fizinio smurto bei dėl jos apsvaigimo nuo psichotropinės medžiagos – amfetamino, prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ lytiÅ¡kai santykiavo su nukentėjusiÄ ja bei tenkino su ja lytinę aistrÄ analiniu bÅ«du, taip išžagino bei seksualiai prievartavo nukentėjusiÄ jÄ R. G..

4. Be to, T. M. laikotarpyje nuo 2019 m. spalio 8 d. 02 val. 14 min. iki spalio 9 d. 18 val. 00 min., panaudodamas nukentėjusiosios R. G. atžvilgiu fizinį smurtÄ , palenkdamas bei versdamas jÄ vartoti psichotropinę medžiagÄ â€“ amfetaminÄ dėl ko nukentėjusiajai sutriko sÄ monė, orientacija bei atmintis, taip sukeldamas pavojų jos sveikatai, laikė nukentėjusiÄ jÄ prieÅ¡ jos valiÄ bute, esančiame (duomenys neskelbtini), taip neteisėtai atėmė nukentėjusiajai R. G. laisvę. II. Apeliacinio skundo argumentai 5.

Nukentėjusioji R. G. pateikė apeliacinį skundÄ kuriuo praÅ¡oma pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. liepos 30 d. nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės nuteistajam ir paskirti T. M. galutinę subendrintÄ bausmę didesnę nei 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas. 5.1. Nukentėjusiosios teigimu, nuteistajam T. M. teismas skyrė per Å¡velniÄ bausmę. Teisinga bausmė bÅ«tų ta, kuriÄ skirti prašė prokurorė – 7 metai laisvės atėmimo. 5.2.

Skundu atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis iÅ¡ esmės charakterizuojamas neigiamai. Bylos duomenys patvirtina ankstesnius jo teistumus ne tik Lietuvoje ir Vokietijoje, bet ir Didžiojoje Britanijoje. Pastarojoje buvo teistas už analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ (išžaginimas ir neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis). BylÄ nagrinėjęs teismas skyrė T. M. 9 metų laisvės atėmimo bausmę. 5.3. Skundo autorė pažymi, jog nagrinėjamoje byloje nuteistasis T. M. per trumpiau nei dvi paras padarė 6 baigtus nusikaltimus (1 nesunkų, 2 apysunkius ir 3 sunkius).

Teismas nenustatė jokių nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. 5.4. Dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusioji buvo netekusi sÄ monės, buvo sumuÅ¡ta, sužalota ir išžaginta. Po įvykio tris savaites buvo gydoma ligoninėje, be aplinkinių pagalbos negalėjo vaikščioti, dėl sužalotų galvos smegenų jaučia galvos skausmus, pastebi, jog sutriko atmintis. Nurodo, jog dėl nuteistojo veiksmų patyrė didžiulį pažeminimÄ ir iÅ¡gyvenimus.

6. Nuteistasis T. M. ir jo gynėjas apeliaciniu skundu nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl praÅ¡o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. liepos 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 6.1. Skunde nurodo, jog bylÄ nagrinėjęs teismas nepagrįstai suabsoliutino nenuoseklius ir neiÅ¡samius, savo elgesį pateisinančius nukentėjusiosios parodymus. Nukentėjusiosios parodymai turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, kadangi ji yra suinteresuota bylos baigtimi, savo reputacijos iÅ¡saugojimu ir atstatymu dėl savo elgesio, prieÅ¡taraujančio moralei. 6.2.

Skundu teigiama, kad nukentėjusioji turi pagrindÄ apkalbėti T. M., kadangi pati elgėsi itin neatsakingai, t. y. su mažai pažįstamu vyru (T. M.) iÅ¡vyko vartoti alkoholinių gėrimų ir psichotropinių medžiagų, nors buvo įsipareigojusi kitÄ dienÄ vykti pas gydytojÄ , be to buvo palikusi mažametį vaikÄ pas motinÄ , kuriai kalbėdama telefonu melavo apie savo buvimo vietÄ . 6.3. Anot skundo motyvų, byloje nėra jokių duomenų apie psichotropinės medžiagos (amfetamino) buvimo faktus tiek nuteistojo gyvenamojoje vietoje, tiek transporto priemonėse.

Nors nukentėjusioji teigia, kad nuteistasis iÅ¡ vaistų dėžutės paimtÄ amfetaminÄ sumaišė su „C. –C.“ gėrimu, tačiau tokių nukentėjusiosios parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Nukentėjusiosios ir nuteistojo Å¡lapime rastos medžiagos tik patvirtina narkotinių medžiagų vartojimo faktÄ , tačiau ne aplinkybes sÄ lygojusias jų vartojimo situacijÄ , vietÄ bei laikÄ . 6.4. Atkreipiamas dėmesys, jog bylÄ nagrinėjęs teismas ignoravo aplinkybes susijusias su nukentėjusiosios elgsena – ji ilgÄ laikÄ praleido su T.

M., važinėjosi su juo po (duomenys neskelbtini) miestÄ , naktį vyko į (duomenys neskelbtini), telefonu bendravo su motina bei draugėmis, draugę kvietė prisijungti praleisti vakarÄ su vaikinais, pati svaiginosi narkotinėmis medžiagomis, nes to pati norėjo. Teismui užduodant jai nepalankius klausimus teisinosi atminties sutrikimu. 6.5. Apelianto nuomone, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, nesugebėjo bÅ«ti objektyvus ir neÅ¡aliÅ¡kas, nes nepagrįstas T. M. asmenybės vertinimas dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis, byloje nėra duomenų apie T.

M. priklausomybę nuo psichikÄ veikiančių medžiagų. Be to, Å¡ioje byloje nėra jokio Jungtinės Karalystės nuosprendžio, kuris bÅ«tų pripažintas Lietuvoje (tikėtinas visiÅ¡kai kitoks teisinis veikos vertinimas). 6.6. Nurodoma, jog Å¡ioje byloje T. M. buvo suimtas daugiau nei 18 mėnesių, o byla dar buvo ikiteisminio tyrimo tyrėjų ir prokurorės žinioje, taip buvo pažeista BPK 127 straipsnio 2 dalis. Taip pat kaltinamojo akto nuoraÅ¡as dar nebuvo įteiktas kaltinamajam, o byla jau buvo perduota teismui, taip pažeistos BPK 220 straipsnio 4 dalies nuostatos. 6.7.

Nors nukentėjusioji tvirtina, jog, kuomet pasakė T. M., kad nori namo, jis ėmė darytis agresyvus (neiÅ¡leido jos, stÅ«mė atgal, jai buvo suduota kumščiu į kaktÄ ), tačiau nuteistasis nesutikdamas su tokia įvyki versijÄ , atkreipia dėmesį:

1) atsižvelgus į sofos sėdimosios dalies plotį, pastÅ«mus nukentėjusiÄ jÄ , ji niekaip negalėjo su galvos sritimi pasiekti sienos;

2) atsižvelgus į nukentėjusiajai nustatytÄ sužalojimÄ â€“ nubrozdinimÄ kaktos deÅ¡inėje pusėje ir deÅ¡inės akies apatinio voko iÅ¡oriniame kampe, jis prieÅ¡tarauja logikai, kadangi T. M. deÅ¡iniarankis ir jeigu stovint prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ bÅ«tų sudavęs jai smÅ«gį bÅ«tų sužeidęs kairę, o ne deÅ¡inę veido dalį. Be to nepaneigti T. M. teiginiai apie tai, kad nukentėjusioji patyrė priepuolį, kuris buvo panaÅ¡us į epilepsijÄ . 6.8. Pažymima, jog nukentėjusioji visÄ laikÄ disponavo telefonu, bendravo su motina ir drauge.

Nukentėjusioji buvo apsivilkusi nuteistojo rÅ«bais, kuriuos tikėtina pati ir apsirengė, nes savuosius buvo sutepusi skrandžio turiniu. Visuma aplinkybių patvirtina, kad nukentėjusioji nuteistojo bute jautėsi saugiai. Bute nebuvo jokios netvarkos, grumtynių ar smurtinių veiksmų požymių. Apeliantas daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡ios aplinkybės tik sustiprina nuteistojo teiginius apie nukentėjusiosios pasirinktÄ savęs ir savo reputacijos gynybÄ apkaltinant kitÄ asmenį jos laisvės atėmimu. 6.9. Nukentėjusioji nurodo, kad savo valia nebÅ«tų santykiavusi su nuteistuoju, tačiau Å¡iuo aspektu skunde nurodoma, jog byloje nėra jokių požymių apie prievartinių lytinių santykių buvimÄ (suplėšyti rÅ«bai, kÅ«no sužalojimai ir pan.).

Anot nuteistojo nukentėjusiajai yra gėdinga pripažinti savo elgsenÄ prieÅ¡ artimuosius, draugus. Nesant jokiu duomenų apie seksualinę prievartÄ negalimas T. M. pripažinimas kaltu ir nuteisimas dėl išžaginimo ir seksualinio prievartavimo.

7. Prokurorė teismo posėdžio metu nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismas priėmė teisingÄ nuosprendį ir pagrįstai pripažino T. M. kaltu pagal jam inkriminuotas veikas, apylinkės teismo nuosprendis yra labai iÅ¡samus, kiekvienas epizodas sumotyvuotas detaliai, viskas, kÄ ginčija gynyba, yra įvertinta, todėl praÅ¡o nuteistojo T. M. ir jo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti, o nukentėjusiosios – tenkinti. II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 7. Nukentėjusiosios R. G. apeliacinis skundas atmetamas 8. Nuteistojo T. M. ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

9. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

10. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. liepos 30 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Dėl nuteistojo T. M. ir jo gynėjo skundo 11. IÅ¡ nuteistojo ir jo gynėjo skundo turinio matyti, kad nuteistasis savo kaltę neigia dėl visų jam pareikÅ¡tų kaltinimų.

Nurodo, kad prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ nesmurtavo, kad su ja lytiÅ¡kai santykiavo ne prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ , kad netenkino su ja lytinės aistros analiniu bÅ«du, kad nebuvo atėmęs nukentėjusiajai laisvės, kad nedavė nukentėjusiajai amfetamino ir nevertė jos vartoti Å¡ios psichotropinės medžiagos. Tačiau apygardos teismo teisėjų kolegija argumentus, kuriais nuteistasis neigia savo kaltę, vertina kaip pasirinktÄ gynybinę pozicijÄ , kuriÄ paneigia bylos duomenys.

12. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad R. G., 2019 m. spalio 7 d. vakare iÅ¡vyko iÅ¡ namų ir iki 2019 m. spalio 8 d. ryto negrįžo namo. Nukentėjusiosios mamai (liudytojai) R. G. nebepavykus susisiekti su ja mobiliuoju telefonu, R. G. kreipėsi į policijÄ , dėl ko buvo paskelbta nukentėjusiosios R. G. paieÅ¡ka (1 t., b. l. 3–6, 11, 76–78).

13. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nukentėjusioji R. G. nuo 2019 m. spalio 7 d. vakaro iki 2019 m. spalio 9 d. vakaro, t. y. tol, kol jÄ bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rado policijos pareigÅ«nai, buvo kartu su nuteistuoju T. M. (Å¡ių aplinkybių neneigia ir pats nuteistasis).

14. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji su nuteistuoju jo iniciatyva pradėjo bendrauti telefonu (2 t., b. l. 128–131). 2019 m. spalio 7 d. apie 19 d. jiedu susitiko (duomenys neskelbtini), važinėjosi nuteistojo automobiliu, po to kiekvienas su savo automobiliu atvyko į (duomenys neskelbtini), kur vėliau kartu jau nuteistojo automobiliu nuvyko į PC „(duomenys neskelbtini)“, esančiÄ (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 66–73). Po to nukentėjusioji su nuteistuoju nuvyko į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ir nusiuntė nuotraukÄ iÅ¡ buto liudytojai D. B. (1 t., b. l. 145-154).

15. Skundu nuteistasis ir jo gynėjas atkreipia dėmesį, jog bylÄ nagrinėjęs teismas ignoravo aplinkybes susijusias su nukentėjusiosios elgsena, t. y. kad ji savanoriÅ¡kai ilgÄ laikÄ praleido su T. M., važinėjosi su juo po (duomenys neskelbtini) miestÄ , o naktį vyko į (duomenys neskelbtini).

16. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka, kad bendravimo pradžioje nukentėjusioji savo noru leido laikÄ su nuteistuoju. Tai patvirtina pati nukentėjusioji, kuri parodė, jog (duomenys neskelbtini) kartu su nuteistuoju nuvažiavo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, jis nuėjo apsipirkti, pirko brendžio, ledukų, jai nupirko sulčių, tada grįžo pas jį į butÄ , kuris buvo normalus, tvarkingas, Å¡varus. Jis jai patiko kaip vaikinas. Jiems bÅ«nant bute T. pasiÅ«lė amfetamino, kurį paėmė iÅ¡ dėžutės su vaistais, buvo atkirptas rudas gabalas ir sumaiÅ¡ytas į gėrimÄ , į servetėlę suvyniota nuryti.

Å is amfetamino vartojimas buvo jos sutikimu, nes norėjo pabandyti ( 1 t., b. l. 84-86). Å iuo aspektu teisėjų kolegija atmeta nuteistojo skundo argumentus, jog nukentėjusioji siekia pateisinti savo elgesį. Nukentėjusioji pripažino, jog kuomet pirmÄ kartÄ vartojo nuteistojo jai siÅ«lytÄ amfetaminÄ tai darė savo noru. Tai tik sustiprina įsitikinimÄ , jog nukentėjusioji duoda nuoÅ¡irdžius parodymus ir nesiekia reabilituoti savo elgesio, prieÅ¡ingai – nurodo visas įvykio aplinkybes, net ir tas kurios jai nėra palankios.

17. Anot nuteistojo ir jo gynėjo skundo motyvų, byloje nėra jokių duomenų apie psichotropinės medžiagos (amfetamino) buvimo faktus tiek nuteistojo gyvenamojoje vietoje, tiek transporto priemonėse. Nors nukentėjusioji teigia, kad nuteistasis iÅ¡ vaistų dėžutės paimtÄ amfetaminÄ sumaišė su „C. –C.“ gėrimu, tačiau tokių nukentėjusiosios parodymų nepatvirtina jokie bylos duomenys. Å ie skundo argumentai atmetami, kaip nepagrįsti.

18. Pažymėtina, jog nukentėjusioji nurodė, kad jiems nuvykus į butÄ bÅ«tent nuteistasis bute turėjo ir sumaišė iÅ¡ vaistų dėžutės paimtÄ amfetaminÄ su „C. C.“ gėrimu pasakydamas, kad tai gera „amfa“ ir duodamas to su amfetaminu sumaiÅ¡yto gėrimo nukentėjusiajai, kurį ji gėrė savo noru, o tokie jos parodymai visÄ procesÄ Å¡iuo aspektu buvo nuoseklÅ«s, Å¡ias aplinkybes ji visada prisiminė ir nurodydavo visų apklausų metu (1 t., b.l. 84-86, 89-90, 93-94). PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, Å¡ias nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. T-N 2788/2019(01) kurioje nurodyta, kad T. M. Å¡lapime, paimtame 2019 m. spalio 11 d. 9.00 val., rasta amfetamino ir tetrahidrokanabinolio karboksi rÅ«gÅ¡ties (4 t., b. l.

38) bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 1166/2019(05), kurioje nurodyta, kad amfetamino rasta ir nukentėjusiosios Å¡lapime (3 t., b. l. 43–44). Å iuo atveju nors nuteistasis teigia, jog nukentėjusiosios ir jo Å¡lapime rastos medžiagos tik patvirtina narkotinių medžiagų vartojimo faktÄ , tačiau ne aplinkybes sÄ lygojusias jų vartojimo situacijÄ , vietÄ bei laikÄ , tačiau pats nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant teisme negalėjo įtikinamai paaiÅ¡kinti, kaip jo organizme (specialistų tirtame Å¡lapime) atsirado amfetaminas, tokių aplinkybių nenurodo ir apeliaciniame skunde.

Pastebėtina, jog bylÄ nagrinėjant apylinkės teisme T. M. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu (disponavimu psichotropine medžiaga – amfetaminu) bandė apkaltinti pačiÄ nukentėjusiÄ jÄ , t. y. nurodė galvojantis, kad nukentėjusioji galėjo turėti amfetamino ir sumaiÅ¡yti su „C. C.“ gėrimu, tačiau pripažino nematęs, kaip nukentėjusioji dėjo amfetaminÄ Ä¯ gėrimÄ .

19. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog vertinant kaltinamojo parodymų patikimumÄ ir objektyvumÄ , nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiÅ¡kinimais nėra tikslinga, kadangi natÅ«ralu, kad asmuo, gindamasis nuo jam pareikÅ¡to kaltinimo ir taip siekdamas iÅ¡vengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Pažymėtina, ir tai, kad nuteistojo psichikos bÅ«klę tyrę ekspertai nustatė, jog T. M. bÅ«dingas gynybiÅ¡kumas, polinkis save pateisinti, kaltinti kitus (6 t., b. l. 21). Kaip jau minėta, nepaisant nuteistojo keliamų versijų, jis taip ir nesugebėjo paaiÅ¡kinti iÅ¡ kur jo bute buvo psichotropinės medžiagos (amfetamino) ir kokiu bÅ«du ji buvo rasta jo ir nukentėjusiosios organizmuose.

20. Nors nuteistasis teigia, jog byloje nėra jokių duomenų apie psichotropinės medžiagos (amfetamino) buvimo faktus nei gyvenamojoje vietoje, nei transporto priemonėse, tačiau visiškai pritartina skundžiamo nuosprendžio motyvui, jog tai, kad šiuo atveju nenustatytas nuteistojo laikytos ir platintos psichotropinės medžiagos kiekis, kadangi ji buvo suvartota ir nerasta, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, nes atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nesiejama su tam tikru platintų psichotropinių medžiagų kiekiu.

Å iuo atveju tai, kad buvo disponuojama bÅ«tent psichotropine medžiaga – amfetaminu, nustatyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1166/2019(05), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiosios Å¡lapime rasta bÅ«tent amfetamino, kuris yra psichotropinė medžiaga (3 t., b. l. 43–44), be to, kaip minėta, tos pačios psichotropinės medžiagos (amfetamino) rasta ir kaltinamojo, kurį nukentėjusioji taip pat nurodė vartojus amfetaminÄ , organizme. Remiantis tuo kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog T.

M. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

21. Nukentėjusioji visų apklausų metu nurodė, jog po to, kai pavartojo amfetamino, jai pasidarė bloga, pradėjo labai skaudėti galvÄ . Nuteistasis iÅ¡ vaistų dėžutės, kur buvo ir amfetaminas, paėmė kažkokių miltelių, gal „(duomenys neskelbtini)“, subėrė į gėrimÄ , kiek pamena, ne į „C. C.“ ir jai davė. Po 10 min. pradėjo vemti, bÅ«dama bute kelis kartus vėmė į kriauklę ir tualete. Sunkiai orientavosi, kÅ«nas buvo lyg nesavas, iÅ¡glebęs, negalėjo pajudėti, pirmÄ kartÄ taip jautėsi, alkoholio nebuvo vartojusi, norėjo tik greičiau grįžti namo.

Rašė žinutę draugei D. B., sakė jai, kad T. kelia jai įtarimų, kad nejaukiai jaučiasi. Pasiėmė T. draugÄ ir vyko pas D. į (duomenys neskelbtini), važiavo jos automobiliu. Važiuojant jai buvo bloga, vėmė, po to per miglÄ viskÄ atsimena. Kai nuvyko pas D., su ja kalbėjo tik telefonu, sakė, kad jai labai bloga, kad nori vemti, bet susitikusios nebuvo, nes draugė nesutiko iÅ¡eiti (1 t., b.l. 84-86, 89-90, 93-94). Nukentėjusiosios parodymus iÅ¡ dalies patvirtina liudytoja D. B., kuri parodė, kad kai telefonu kalbėjo su R., pagalvojo, kad jai negera pasidarė, gal R. iÅ¡gėrusi, iÅ¡ balso atrodė daugiau kaip apsvaigusi nuo alkoholio.

Tada jai skambino iÅ¡ R. telefono, bet kalbėjo jau T., jis jai pasiÅ«lė važiuoti pas jį, bet ji kategoriÅ¡kai atsisakė. Tada vienintelį kartÄ ir bendravo su T., daug su juo nekalbėjo, jam liežuvis nesipynė, bet balsas atrodė agresyvus (1 t., b. l. 138-140). Å ių parodymų turinį neginčijamai patvirtina susiraÅ¡inėjimai tarp nukentėjusiosios R. G. ir liudytojos D. B. (1 t., b. l. 145-154), todėl jie laikomi patikimais bylos įrodymais. Nukentėjusioji kelionės atgal iÅ¡ (duomenys neskelbtini) neatsimena, taip pat neatsimena, kaip grįžo į butÄ , bet buvo naktis, tamsu.

Nors nuteistojo nuomone nukentėjusioji tik pasiteisina atminties sutrikimu, tačiau remiantis specialisto J. K. paaiÅ¡kinimais R. G. patirta trauma gali turėti įtakos atminčiai ( 2 t., b. l. 3-5). Taigi, skundo argumentai kritikuojantys nukentėjusios parodymų patikimumÄ bei atminties spragas atmetami kaip nepagrįsti.

22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kaip jau buvo minėta, iki iÅ¡vykimo į (duomenys neskelbtini) nukentėjusioji nurodė, kad nuteistojo jai pasiÅ«lytÄ amfetaminÄ , sumaiÅ¡ytÄ su „C. C.“ gėrimu vartojusi laisva savo valia, t. y. neverčiama, tačiau nuosekliai tvirtino, kad po to, kai grįžo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), t. y. nuo 2019 m. spalio 8 d. 02 val. 14 min. iki 2019 m. spalio 9 d. 18 val. 00 min., jai amfetaminÄ , sumaišęs su „C. C.“ gėrimu kaltinamasis jau girdė prievarta, nes ji jo nenorėjo vartoti. Po to kai grįžo iÅ¡ draugės, vėl sakė, kad vyks namo, bet jis (nuteistasis) neiÅ¡leido, kelis kartus sakė nebesvaigti, kad jis Å¡iandien vartos.

23. Å iuo aspektu nuteistasis ir jo gynėjas skunde pasisako, jog bylÄ nagrinėjęs teismas nepagrįstai ir neteisėtai suabsoliutino nenuoseklius ir neiÅ¡samius, savo elgesį pateisinančius nukentėjusiosios parodymus. Anot skundo, nukentėjusiosios parodymai turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, kadangi nukentėjusioji suinteresuotas asmuo bylos baigtimi, savo reputacijos iÅ¡saugojimu ir atstatymu dėl savo elgesio, prieÅ¡taraujančio moralei. Tokie skundo argumentai laikytini nepagristais.

24. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusioji pripažino, jog kuomet pirmÄ kartÄ vartojo nuteistojo jai siÅ«lytÄ amfetaminÄ tai darė savo noru, todėl teiginiai apie tai, kad nukentėjusioji siekia iÅ¡saugoti savo reputacijÄ jau vien dėl Å¡io fakto prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Å ioje byloje taip pat nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad nukentėjusioji, kuri iki analizuojamo įvykio nuteistÄ jį buvo mačiusi vienÄ kartÄ , turėtų pagrindÄ jį apkalbėti ir nepagrįstai apkaltinti. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamo nuosprendžio motyvui, jog nukentėjusiosios parodymų teisingumÄ ir nuoÅ¡irdumÄ patvirtina ta aplinkybė, kad ji pasakoja tik tai, kÄ atsimena, sÄ Å¾iningai pripažįsta dalies aplinkybių iÅ¡ viso neatsimenanti, pavyzdžiui, lytinio santykiavimo su nuteistuoju.

25. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad vienas iš pagrindinių ir svarbiausių įrodymų apie tai, kas vyko nukentėjusiajai susitikus su nuteistuoju, yra nukentėjusiosios parodymai, nes tiesioginių įvykio liudytojų nėra nustatyta. Atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu išliko pakankamai nuoseklūs dėl esminių įvykio aplinkybių, į tai, kad juos iš dalies patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai (bendravimo telefonu su D. B. duomenys (1 t., b. l. 143–155), vaizdo įrašai iš PC „(duomenys neskelbtini)“ ir jų apžiūros protokolas (2 t., b. l. 66–73), specialistų išvados (3t., b. l. 43-44, 94-96; 4 t., b. l. 38), net dalis kaltinamojo parodymų), nėra jokio pagrindo nukentėjusiosios parodymais netikėti.

26. Taigi, iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų nustatyta, kad T. M. nuo 2019 m. spalio 8 d. 02 val. 14 min. iki 2019 m. spalio 9 d. 18 val. 00 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sumaišęs nenustatytÄ kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino su „C. C.“ gėrimu, prievarta girdydamas, vertė tai vartoti nukentėjusiÄ jÄ . Tokius nuteistojo veiksmus bylÄ nagrinėjęs teismas nelaikė nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje tęsimu, o vertintino kaip atskirÄ BK 264 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ - vertimÄ vartoti psichotropines medžiagas – amfetaminÄ â€“ ne gydymo tikslais. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su tokiu teismo vertinimu ir sprendžia, jog T. M. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 264 straipsnio 1 dalį.

27. Nors nukentėjusioji tvirtina, jog, kuomet T. M. pasakė, kad nori namo, jis ėmė darytis agresyvus (neiÅ¡leido jos, stÅ«mė atgal, jai buvo suduota kumščiu į kaktÄ ), tačiau nuteistasis nesutikdamas su tokia įvyki versijÄ , apeliaciniu skundu neigia naudojęs smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . Pasak nuteistojo, nepaneigti liko jo teiginiai, apie tai kad nukentėjusioji patyrė priepuolį, kuris buvo panaÅ¡us į epilepsijÄ ir jo metu susižalojo. Å ie skundo argumentai atmetami, kaip nepagrįsti.

28. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas pripažinti nuteistÄ jį T. M. kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, rėmėsi byloje surinktais įrodymais – nukentėjusiosios R. G. parodymų turiniu ir specialistų iÅ¡vadomis ir jais grindė nusikalstamos veikos sudėties buvimÄ nuteistojo veiksmuose, o nuteistojo parodymus, jog jis prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ nesmurtavo, o ji galėjo susižaloti pati, atmetė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti su aukščiau nurodytu įrodymų vertinimu.

29. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1166/2019(05) nurodyta, kad R. G. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jai nustatytas galvos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs odos nubrozdinimais kaktos deÅ¡inėje pusėje ir deÅ¡inės akies apatinio voko iÅ¡oriniame kampe, kraujosruvomis galvos smegenyse deÅ¡inėje momeninėje-pakauÅ¡inėje srityje, pakraujavimu po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais abipus momeninėse srityse, į užpakalinį tarppusrutulinį plyšį, bei smegenėlių padangtės sritį, taip pat poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame žaste, deÅ¡inės alkÅ«nės nugariname pavirÅ¡iuje, kairio kelio sÄ nario srityje (3t., b. l. 43-44).

30. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad viso proceso metu nukentėjusioji davė nuoseklius parodymus apie nuteistojo prieÅ¡ jÄ naudotÄ smurtÄ . Nukentėjusioji nurodė, kad bÅ«tent tada, kai ji pasakė nuteistajam norinti važiuoti namo ir stojosi nuo sofos, ant kurios tuo metu sėdėjo, T. M. supyko ir pradėjo prieÅ¡ jÄ smurtauti. Apie prieÅ¡ jÄ pavartotÄ smurtÄ nukentėjusioji papasakojo liudytojai D. B. ir jÄ ligoninėje slaugiusiai liudytojai R. G., kuriai nurodė, kad jai buvo trenkta su kumščiu į galvÄ , o kai nukentėjusiosios motina paklausdavo, kur trenkė, dukra visada parodydavo į tÄ pačiÄ akį, kurioje matėsi nubrozdinimas (1 t., b. l. 117-119).

31. Teisėjų kolegija nuteistojo versijÄ apie nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡tikusį epilepsijos priepuolį, kurio metu ji galbÅ«t galėjo susižaloti laiko visiÅ¡kai nepagrįsta. Pirmiausia, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusioji bÅ«tų sirgusi epilepsija. Å ių teiginių apie nukentėjusiosios galimo susižalojimo aplinkybes nepatvirtina jokie kiti įrodymai, prieÅ¡ingai, juos paneigia specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuota, kad tikimybė, jog R. G. galėjo susižaloti griÅ«nant atmestina, nes tam prieÅ¡tarauja sužalojimų pobÅ«dis ir lokalizacija visumoje (3 t., b. l. 43–44).

32. Ä®vertinus aptartus duomenis nuteistojo teiginiai, jog jis prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ nesmurtavo, tačiau ji galėjo susižaloti pati atmetami kaip neatitinkantys faktinių bylos duomenų. Taigi, Å¡ioje byloje neginčijamai nustatyta, jog bÅ«tent T. M. nuo 2019 m. spalio 8 d. 02 val. 14 min. iki spalio 9 d. 18 val. 00 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), suduodamas ne mažiau kaip keturis smÅ«gius kumščiu nukentėjusiajai R. G. į galvos sritį bei kitas kÅ«no vietas, padarė specialisto iÅ¡vadoje jai nustatytus sužalojimus, kurie atitinka BK 138 straipsnio 1 dalį.

33. Apeliaciniu skundu nuteistasis ir jo gynėjas pabrėžia, jog nors nukentėjusioji nurodė, kad savo valia nebÅ«tų santykiavusi su nuteistuoju, tačiau byloje nėra jokių požymių apie prievartinių lytinių santykių buvimÄ (suplėšyti rÅ«bai, kÅ«no sužalojimai ir pan.). Anot nuteistojo nukentėjusiajai tiesiog yra gėdinga pripažinti savo elgsenÄ prieÅ¡ artimuosius ir draugus. Nesant jokiu duomenų apie seksualinę prievartÄ negalimas T. M. pripažinimas kaltu ir nuteisimas dėl išžaginimo ir seksualinio prievartavimo.

34. Vertinamu aspektu, teisėjų kolegija remiasi byloje esančia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad tamponėlyje su R. G. makÅ¡ties turiniu (2 mėg.), tamponėlyje su R. G. tiesiosios žarnos turiniu (3 mėg.) rasta sperma (S-SP 173/2019(01)) ir nustatyta R. G. DNR profilis su 99,99999999999999986 % tikimybe bei T. M. DNR profilis su 99,99999999999999973 % tikimybe (3 t., b. l. 70–84). Å i specialisto iÅ¡vada neginčijamai patvirtina tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo buvus tiek vaginalinį lytinį santykiavimÄ , tiek ir lytinės aistros tenkinimÄ analiniu bÅ«du.

35. Nuteistasis kategoriÅ¡kai neigia lytinės aistros tenkinimÄ analiniu bÅ«du su nukentėjusiÄ jÄ (pripažįsta tik vaginalinį lytinį aktÄ abiejų asmenų noru). Teisėjų kolegija vienareikÅ¡miÅ¡kai pritaria skundžiamo nuosprendžio motyvui ir jame aptartai teismų praktikai, kad tokio pobÅ«džio byloje yra remiamasi specialisto paaiÅ¡kinimais, jog tuo atveju kai sperma iÅ¡silieja ne į makÅ¡ties vidų, o į iÅ¡orę, tai spermatozoidas negali nukeliauti į tiesiÄ jÄ Å¾arnÄ (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-309-468/2020). Atsižvelgus į tai, kad Å¡iuo atveju buvo tiriamas bÅ«tent nukentėjusiosios tiesiosios žarnos turinys, kur ir rasta nuteistojo spermos, spręstina, kad byloje esanti specialisto iÅ¡vada patvirtina tiek vaginalinio, tiek analinio santykiavimo faktus.

36. Pažymėtina, kad tarp suaugusių asmenų vykstantis lytinis santykiavimas ir lytinės aistros tenkinimas analiniu bÅ«du užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieÅ¡ nukentėjusiojo asmens valiÄ . Å ioje byloje nukentėjusiosios bejėgiÅ¡kÄ bÅ«klę be to, kad ji pati neprisimena tarp jos ir nuteistojo buvus lytinių santykių, patvirtina aplinkybės, susijusios su tuo, kokios bÅ«klės nukentėjusioji buvo rasta nuteistojo bute. 36.1. Liudytojas M. J. nurodė, kad įvykio vietoje rasta nukentėjusioji atrodė lyg be sÄ monės, visiÅ¡kai nebendravo, kambaryje buvo iÅ¡tiestas kampas, ant jo ir gulėjo mergina, jos akys buvo apverstos, ji buvo sukniubusi, be orientacijos (2t. b. l. 22-23). 36.2.

Liudytojas A. K. nurodė, kad pakalbinus R. G. vardu ji nereagavo, į jo klausimus neatsakinėjo, nesiorientavo aplinkoje, nejudėjo. Nuo R. G. alkoholio kvapas nesklido. T. M. paklausus, kodėl R. G. tokia bejėgiÅ¡ka bÅ«klė, jis paaiÅ¡kino, kad jie kelias paras vartojo alkoholinius gėrimus, į kitus klausimus dėl R. G. bÅ«klės T. M. neatsakinėjo (2t. b. l. 29-30). 36.3. Liudytojas V. G. nurodė, kad nukentėjusioji nuteistojo bute buvo rasta embriono pozoje, kuriai bÅ«dingas galÅ«nių sulenkimas į save, tiesiant rankÄ , ji reagavo galÅ«nės traukimu į save, pasak liudytojo su ja nebuvo įmanoma užmegzti kontakto (2t. b. l. 14-15).

37. Pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ asmens bejėgiÅ¡ka bÅ«sena gali bÅ«ti dėl ligos, invalidumo, senatvės, apalpus, praradus sÄ monę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų ir pan. Pažymėtina tai, jog nukentėjusiojo bejėgiÅ¡ka bÅ«klė reiÅ¡kia, kad nukentėjusysis arba nesuvokia grėsmės savo gyvybei, arba neturi galimybės aktyviai pasiprieÅ¡inti nusikaltimui (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-211-468/2016). Ä®vertinus liudytojų parodymus teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog nukentėjusioji R. G. po dviejų parų praleistų kartu su nuteistuoju T. M. jo bute buvo rasta bejėgiÅ¡kos bÅ«klės.

38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog prieÅ¡ingai nei teigia nuteistasis tais atvejais, kai kaltininkas pasinaudoja bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle, nukentėjusysis gali iÅ¡oriÅ¡kai neiÅ¡reikÅ¡ti savo nesutikimo dėl bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, o tokiu atveju nelieka prievartinių lytinių santykių buvimÄ liudijančių įrodymų, t. y. suplėšytų rÅ«bų, kÅ«no sužalojimo ir pan. Å ioje byloje specialisto iÅ¡vada neginčijamai patvirtina tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo buvus tiek vaginalinį lytinį santykiavimÄ , tiek ir lytinės aistros tenkinimÄ analiniu bÅ«du, atvykusių į įvykio vietÄ pareigÅ«nų parodymai patvirtina, kad R.

G. rasta bejėgiškos būklės, be to pati nukentėjusioji net neatsimena su ja atliktų seksualinio pobūdžio veiksmų, o tai leidžia pagrįstai spręsti, jog nukentėjusiosios seksualinio apsisprendimo laivė buvo pažeista. Taigi, įvertinus aptartus duomenis, T. M. pagrįstai nuteistas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir BK 150 straipsnio 1 dalį.

39. Apeliaciniu skundu nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nukentėjusioji visÄ laikÄ disponavo telefonu, bendravo su motina ir drauge, todėl galėjo papraÅ¡yti pagalbos jei tokia bÅ«tų buvus reikalinga. Tačiau pati nukentėjusioji nurodo, kad tuo metu ji jautėsi bejėgė ir net nežino, kur buvo jos telefonas, taigi tiesiog fiziÅ¡kai negalėjo pasiÅ¡alinti iÅ¡ buto ir/ar papraÅ¡yti kieno nors pagalbos. Teisėjų kolegija sprendžia, jog Å¡iuo atveju, tai kad nukentėjusioji turėjo telefonÄ neleidžia daryti iÅ¡vados, kad galėjo juo naudotis. Nukentėjusioji patvirtina, kad po to, kai grįžo iÅ¡ Vabalninko, nuteistojo bute buvo ne savo noru, dėl vartotų narkotinių medžiagų nukentėjusiajai sutriko sÄ monė, orientacija bei atmintis, buvo sukeltas pavojus jos sveikatai, o tai patvirtina nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai.

40. Teisėjų kolegijos įsitikinimu itin svarbi detalė įrodanti, kad nuteistasis sulaikė R. G. savo bute prieÅ¡ jos valiÄ laikytina tai, kad dar 2019 m. spalio 8 d. iki pietų M. M. informavo nuteistÄ jį, kad nukentėjusiosios ieÅ¡ko policija, tačiau T. M. tik paprašė jo R. G. motinai nesakyti, kad ji yra su juo (3 t., b. l. 119–121). Tai rodo, jog pats nuteistasis nenorėjo, kad R. G. paliktų jo butÄ ir bÅ«tų surasta policijos pareigÅ«nų.

41. IÅ¡ byloje esančių liudytojo A. M. parodymų matyti, kad atvykus į butÄ kur galimai laikoma mergina prieÅ¡ jos valiÄ kolegos nuėjo į laiptinę, iÅ¡girdo beldimÄ Ä¯ duris. Prašė atidaryti duris, sakė, kad policija, po kurio laiko jam parodė langus, kur galimai yra mergina, po 20 min. pamatė kaip pro langÄ Å¾iÅ«ri T. M., paprašė jo, kad atidarytų duris. Atidaręs langÄ T. M. sakė: „ko jÅ«s norit, ko jums reikia“, jis prisistatė, Å¡alia stovėjo uniformuota pareigÅ«nė. T. M. pasakė „tuoj, nekelkit bangų“. Laukė iÅ¡kviestų gaisrininkų, bet praėjus 10 min. pamatė bute kolegÄ , kuris parodė ateiti į vidų. Su T. M. kalbėjo paklausė, kodėl neatidarė durų, jis sakė, kad miegojo (2t. b. l. 36-37).

42. T. M. inkriminuota BK 146 straipsnio 2 dalyje apibrėžta nusikalstama veika dėl to, kad jis laikotarpyje nuo 2019 m. spalio 8 d. 02 val. 14 min. iki spalio 9 d. 18 val. 00 min., panaudodamas nukentėjusiosios R. G. atžvilgiu fizinį smurtÄ , palenkdamas bei versdamas jÄ vartoti psichotropinę medžiagÄ â€“ amfetaminÄ , dėl ko nukentėjusiajai sutriko sÄ monė, orientacija bei atmintis, tokiu bÅ«du sukeldamas pavojų jos sveikatai, laikė nukentėjusiÄ jÄ prieÅ¡ jos valiÄ bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Nors pats nuteistasis teigia, kad nukentėjusioji bet kada galėjo iÅ¡ jo buto iÅ¡eiti, nes raktai buvo buto duryse, tačiau nukentėjusioji po to, kai grįžo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), bute buvo ne savo noru, o prieÅ¡ savo valiÄ , nes prieÅ¡ jÄ po to, kai ji pasakė norinti namo ir stojosi nuo sofos, buvo panaudotas smurtas. Visa aptarta situacija patvirtina, kad po to, kai jie grįžo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), nuteistasis laikė nukentėjusiÄ jÄ prieÅ¡ jos valiÄ bute, esančiame (duomenys neskelbtini), taip neteisėtai atimdamas nukentėjusiajai R.

G. laisvę. Kadangi neteisėtas nukentėjusiosios R. G. laisvės atėmimas yra susijęs su fizinio smurto panaudojimu ir pavojaus jos sveikatai sukėlimu, nuteistasis teisingai ir teisėtai pripažintas kaltu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį.

43. Dėl skundo argumentų susijusių su ikiteisminio tyrimo metu, kaip teigia nuteistasis, varžytomis jo teisėmis teisėjų kolegija šioje nutartyje nepasisako. Į šiuos skundo teiginius buvo atsakyta ikiteisminio tyrimo nutartyse, o šių įsiteisėjusių nutarčių aiškinimas nėra apeliacinio proceso dalykas.

44. Nors skundo autorių nuomone T. M. asmenybės vertinimas dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis yra niekuo nepagrįstas, tačiau Å¡iuos teismo argumentus patvirtina byloje esantys duomenys, t. y. T. M. konstatuoti psichikos sutrikimai – miÅ¡rÅ«s asmenybės sutrikimai (F61.0), psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviÄ sias medžiagas, priklausomybės sindromas (F19.2) (6 t., b. l. 13–24). Be to ir analizuojamas nusikalstamas veikas T. M. padarė apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, todėl teisėjų kolegai nekyla jokių abejonių dėl T. M. piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis.

45. Nors skunde teigiama, kad Å¡ioje byloje nėra jokio Jungtinės Karalystės nuosprendžio, kuris bÅ«tų pripažintas Lietuvoje, tačiau tai nėra tiesa. 2011 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu, priimtu Didžiojoje Britanijoje, T. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 9 metų laisvės atėmimo bausme už išžaginimÄ ir neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis tik asmeniniam vartojimui (4 t., b. l. 66–71). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre (toliau – IKNR) nurodyta informacija, o konkrečios Didžiojoje Britanijoje padaryto nusikaltimo aplinkybės nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

46. Ä®vertinus visÄ kas iÅ¡dėstyta teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylos sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes bei jų pagrindu priėmė teisingÄ ir motyvuotÄ sprendimÄ , kuriuo T. M. pripažino kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 264 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį. Keisti šį teismo nuosprendį nuteistojo ir jo gynėjo skunde nurodytais pagrindais nėra jokio pagrindo.

Dėl nukentėjusiosios R. G. skundo 47. Esminis nukentėjusiosios R. G. skundo motyvas yra siekis pakeisti skundžiamÄ nuosprendį ir T. M. paskirti griežtesnę bausmę. Nukentėjusioji nurodo, kad, nuteistajam T. M. teismas skyrė per Å¡velniÄ bausmę. Bylos duomenys patvirtina ankstesnius jo teistumus ne tik Lietuvoje ir Vokietijoje, bet ir Didžiojoje Britanijoje. Pastarojoje buvo teistas už analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ (išžaginimas ir neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis). Skundo autorė pažymi, jog dėl nuteistojo veiksmų prieÅ¡ jÄ nukentėjusioji buvo netekusi sÄ monės, buvo sumuÅ¡ta, sužalota ir išžaginta.

Po įvykio tris savaites buvo gydoma ligoninėje, be aplinkinių pagalbos negalėjo vaikščioti, dėl sužalotų galvos smegenų jaučia galvos skausmus, pastebi, jog sutriko atmintis. Nurodo, jog dėl nuteistojo veiksmų patyrė didžiulį pažeminimÄ ir iÅ¡gyvenimus.

48. Sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas jÄ suÅ¡velninti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

Teisėjų kolegija pritaria nukentėjusiosios skundo argumentams, jog T. M. veiksmai prieÅ¡ jÄ neiÅ¡vengiamai sukėlė didelius ir neigiamus iÅ¡gyvenimus, tačiau patikrinus skundžiamÄ nuosprendį teisėjų kolegija sprendžia, jog Å¡ioje byloje nuteistajam T. M. bausmė paskirta teisingai, jos keisti ar griežtinti nukentėjusiosios skunde nurodytais argumentais - nėra pagrindo.

49. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis Å¡io straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Ä®vertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai iÅ¡analizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikÅ¡mę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamÄ nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija Å¡iuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai iÅ¡tirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

50. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad T. M. praeityje teistas Lietuvoje, tačiau teistumas iÅ¡nykęs, 2011 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu, priimtu Didžiojoje Britanijoje, T. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 9 metų laisvės atėmimo bausme už išžaginimÄ ir neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis (4 t., b. l. 66–71). IÅ¡ informacijos apie T. M. taip pat matyti, kad jis nuo 2015 metų administracine tvarka buvo nubaustas aÅ¡tuonis kartus (4 t., b. l. 59–65), nedirbantis (2017 ir 2019 m. trumpiau negu po mėnesį buvo registruotas kaip vykdantis individualiÄ veiklÄ , o nuo 2019 m. liepos 4 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (7 t., b. l. 52–53), vedęs (t. 8, b. l. 112), nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki 2020 m. balandžio 5 d. jam buvo nustatytas 55 proc. darbingumas (4 t., b. l. 45–46).

T. M. turi du vaikus, tėvus (4 t., b. l. 52), tačiau dėl vengimo iÅ¡laikyti vaikus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau nutrauktas, nustačius, kad T. M. teismo priteisto iÅ¡laikymo vaikams beveik iÅ¡ viso nemokėjo dėl objektyviai pateisinamų priežasčių, t. y. dėl sunkios finansinės padėties (4 t., b. l. 76–79). 2020 m. spalio 26 d.– gruodžio 4 d. ekspertizės akte Nr. 82TPK-13/2020 nurodyta, kad T. M. konstatuojami psichikos sutrikimai – miÅ¡rÅ«s asmenybės sutrikimai (F61.0), psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviÄ sias medžiagas, priklausomybės sindromas (F19.2).

51. Ä®vertinęs visas aplinkybes, dėl kokių nusikalstamų veikų padarymo Å¡ioje byloje T. M. yra pripažintas kaltu (nesunkus, apysunkiai ir sunkÅ«s iÅ¡ viso 6 nusikaltimai), jo asmenybę ir praeitį, jam diagnozuotus sutrikimus, turimÄ polinkį vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas, teismas sprendė T. M. už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ skirti laisvės atėmimo bausmes. Pirmos instancijos teismas už sunkias nusikalstamas veikas numatytas BK 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje ir nesunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ 138 straipsnio 1 dalyje paskyrė didesnės nei bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmes, už likusias nusikalstamas veikas bausmes artimas bausmės vidurkiui ( BK 146 straipsnio 2 dalis ir BK 264 straipsnio 1 dalis) arba mažesnes ( BK 260 straipsnio 1 dalis) bei skyrė galutinę subendrintÄ 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmių bendrinimo taisyklės taip pat nepažeistos nes, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du. Teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas nuteistajam bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės skyrimo reikalavimų nepažeidė, todėl griežtinti ar kitaip keisti nuteistajam T. M. paskirtÄ bausmę nėra jokio teisinio pagrindo.

52. Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumÄ bei priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo T. M. ir jo gynėjo advokato Ž. R. apeliacinį skundÄ atmesti. Nukentėjusiosios R. G. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Jolanta Raščiuvienė Danutė Å vitinienė Daina Vaidachavičienė