fd6bdffa-bf89-4790-91d4-bde4b5fed756 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Skundas Nr Skundas Nr. 1S-55-518/2020 (N) Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00836-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.2.12; 2.14.4 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 4 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs kaltinamosios P. Å . skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutarties, kuria trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2020 m. vasario 2 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į P. Å . priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, P. Å . kaltinama padariusi nusikaltimus, nustatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167 straipsnio 1 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje.

2. Siekiant užtikrinti galimÄ civilinį ieÅ¡kinį ir turto konfiskavimÄ , ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Nėrijaus PuÅ¡koriaus 2017 m. vasario 2 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas P. Å . nekilnojamajam turtui: 1) 2/3 patalpos-kavinės (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 2) 2/3 patalpos-kavinės (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 3) 2/3 patalpos-parduotuvės (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtÄ parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti (t. 8, b. l. 9–20). Vėliau Å¡ios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas buvo tęsiamas Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismų nutartimis.

3. Siekiant užtikrinti galimÄ civilinį ieÅ¡kinį, skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartimi trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2020 m. vasario 2 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į nurodytÄ kaltinamajai P. Å . priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimÄ , t. y. uždraudžiant nurodytÄ turtÄ parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti. II. Skundo aukÅ¡tesniajam teismui argumentai 4. Kaltinamoji P. Å . skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartį ir laikino nuosavybės teisės apribojimo termino į jai priklausantį turtÄ nepratęsti. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota ir prieÅ¡taraujanti proporcingumo principui.

5. Kaltinamoji atkreipia dėmesį, jog apygardos teismas skundžiamoje nutartyje visiÅ¡kai nepasisakė dėl to, kad pirminis prokuroro 2017 m. vasario 2 d. nutarimas paskirti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ P. Å . nekilnojamÄ jį turtÄ buvo grindžiamas klaidingais motyvais, jog Å¡is turtas galimai įgytas už pinigus, kurie buvo gauti iÅ¡ I. S. prievartaujant jo turtÄ , t. y. Å¡ios patalpos galimai yra uždraustos veikos rezultatas. Å ie klaidingi prokuroro nutarimo motyvai taip pat buvo atkartoti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartyje.

Kaltinamoji pažymi, kad minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ji įgijo dar (duomenys neskelbtini), t. y. gerokai anksčiau iki jai pareikÅ¡tų įtarimų, kaltinimų ir iki to, kai nukentėjusiuoju pripažintas I. S. notarine (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi dovanojo kaltinamosios sutuoktiniui D. Å . 300 000 Eur. Be to, anksčiau nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ kaltinamoji įgijo dar iki santuokos su D. Å ., su kuriuo buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) ikivedybinė sutartis, reglamentuojanti sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise turimo turto klausimus.

Kaltinamoji mano, kad skundžiamoje nutartyje nepasisakius dėl prokuroro 2017 m. vasario 2 d. nutarimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties aptartos klaidingos motyvacijos, toks neteisėtumas lieka nepašalintas.

6. Kaltinamoji nurodo, kad minėtas nekilnojamas turtas buvo nuomojamas nuo 2008 m., buvo mokami mokesčiai valstybei. Nuo 2017 m. vasario 2 d., kai buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas P. Š. nekilnojamajam turtui, savininkai nebeturi galimybės šias patalpas nuomoti, valstybė netenka pajamų, o jų išlaikymo išlaidos tenka savininkams.

7. Kaltinamoji taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnio 7 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas savaime nereiškia, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas bei jo pratęsimų skaičius yra neribojamas ir teismas gali nutartį grįsti formaliais motyvais, nevertindamas konkrečioje baudžiamojoje byloje susidariusios situacijos. BPK 151 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog prokuroro nutarimu tokia procesinė prievartos priemonė negali būti skiriama ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui, o ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis toks terminas gali būti tęsiamas ne ilgiau kaip du kartus po 3 mėnesius. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kiekvienas toks procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo atvejis turi būti vertinamas individualiai. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas to nepadarė. III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados 8. Kaltinamosios P. Š. skundas atmetamas.

9. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieÅ¡kiniui, galimam turto konfiskavimui arba iÅ¡plėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu bÅ«du gautÄ ar įgytÄ arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotinÄ turtÄ , gali bÅ«ti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai byla perduota į teismÄ , dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. PrieÅ¡ingai nei skunde nurodo kaltinamoji P. Å ., nei BPK 151 straipsnis, nei kiti procesiniai įstatymai, bylÄ perdavus teismui, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo trukmės neapriboja. 9.1. Taigi, Å¡i procesinė prievartos priemonė yra taikoma, esant bent vienam iÅ¡ baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi bÅ«ti užtikrintas civilinis ieÅ¡kinys, galimas turto konfiskavimas ar iÅ¡plėstinis turto konfiskavimas.

Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių iÅ¡lygų ar papildomų sÄ lygų Å¡iam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę, pagrindinis tikslas yra iÅ¡saugoti turtÄ , kad jis nebÅ«tų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali bÅ«ti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiÅ¡kėjus kitoms priežastims, dėl kurių Å¡ios prievartos priemonės taikymas bÅ«tų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

10. Å ioje baudžiamojoje byloje P. Å . kaltinama pagal BK 167 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 3 dalį tuo, kad ji, veikdama bendrininkų grupėje su sutuoktiniu D. Å ., neteisėtai rinko informacijÄ apie privatų asmens gyvenimÄ bei prievartavo didelės vertės turtÄ . P. Å . kartu su D. Å . kaltinami užvaldę didelės vertės – 312 000 Eur pinigų sumÄ , tuo padarydami nukentėjusiajam I. S. turtinę žalÄ .

11. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio prokuroro 2017 m. vasario 2 d. nutarimo, P. Å . laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas, siekiant užtikrinti galimÄ civilinį ieÅ¡kinį ir galimÄ turto konfiskavimÄ (įtariant, kad nekilnojamasis turtas galbÅ«t įgytas iÅ¡ nusikalstamos veikos gautų pinigų, todėl yra nusikalstamos veikos rezultatas). Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi Å¡ios procesinės prievartos priemonės terminas pratęstas dar trims mėnesiams tik vienu pagrindu – siekiant užtikrinti galimÄ civilinį ieÅ¡kinį.

Kaltinamoji skunde nurodo, kad pirminis prokuroro 2017 m. vasario 2 d. nutarimas paskirti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ P. Å . nekilnojamÄ jį turtÄ buvo grindžiamas klaidingais motyvais, jog Å¡is turtas galimai įgytas už pinigus, kurie buvo gauti iÅ¡ I. S. prievartaujant jo turtÄ . Kaltinamoji mano, kad skundžiamoje nutartyje nepasisakius dėl prokuroro 2017 m. vasario 2 d. nutarimo klaidingos motyvacijos, toks neteisėtumas lieka nepaÅ¡alintas. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad tai, kokiu pagrindu skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ar pratęsiamas jo terminas, apsprendžia tuometinės proceso stadijos metu surinktų duomenų visuma.

Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu surinkus papildomų duomenų ir nustačius, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamosios P. Å . nekilnojamÄ jį turtÄ nepagrįstai taikomas, siekiant užtikrinti galimÄ turto konfiskavimÄ , Å¡iuo pagrindu tolesnis procesinės prievartos taikymas jau nebuvo grindžiamas. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, tokiu bÅ«du procesinis pažeidimas nebuvo padarytas. Å iuo metu laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamosios P. Å . nekilnojamÄ jį turtÄ taikomas tik vienu pagrindu – siekiant užtikrinti galimÄ civilinį ieÅ¡kinį.

12. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis I. S. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 312 000 Eur turtinės žalos ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 53-63).

13. BPK X dalyje nustatyta tvarka skundÄ nagrinėjantis aukÅ¡tesnysis teismas patikrina tik skundžiamos nutarties pratęsti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimo terminÄ teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų nukentėjusiojo I. S. apklausų protokoluose, sekimo, kratos protokoluose, tarnybiniuose praneÅ¡imuose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, suteikiančių pagrindÄ manyti, kad kaltinamoji P. Å . galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Be to, nagrinėdamas skundÄ dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad bÅ«tų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet iÅ¡ esmės nesprendžia kaltės bei civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimų. Tai daroma, nagrinėjant bylÄ teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. 13.1.

Nors kaltinamoji skunde nurodo, jog šiuo atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas jos nekilnojamajam turtui, kuris įgytas gerokai anksčiau iki galimai padarytų nusikalstamų veikų ir santuokos su kaltinamuoju D. Š. sudarymo, tačiau tokie skundo teiginiai nepaneigia šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ne dėl turto konfiskavimo galimybės, bet dėl civilinio ieškinio užtikrinimo. Jau minėta, jog šioje proceso stadijoje baudžiamojoje byloje esantys duomenys, taip pat ir nekilnojamojo turto įgijimo aplinkybės, nevertinami.

Dėl to nepasisakoma dėl skundo teiginių, susijusių su skundžiamoje nutartyje nurodyto nekilnojamojo turto įgijimo aplinkybėmis. 13.2. Nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl P. Å . inkriminuojamų nusikalstamų veikų nukentėjusiajam I. S. galimai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurios atlyginimo užtikrinimui yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajai priklausančiam turtui. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji kartu su D.

Å . galimai užvaldė didelės vertės (312 000 Eur) svetimÄ turtÄ ir byloje pareikÅ¡tas didelis civilinis ieÅ¡kinys, BPK 116 straipsnyje ir BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai taikyti nuosavybės teisių apribojimÄ iÅ¡lieka.

14. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje, proporcingumo principas pažeistas nebuvo. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, Å¡iuo atveju - BPK ir yra galimi.

Å ios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, Å¡iuo atveju – užtikrinti byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį. Atsižvelgiant į galimai kaltinamosios P. Å . padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, taip pat į tai, kad pareikÅ¡tas didelis civilinis ieÅ¡kinys, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamosios P. Å . turtÄ negali bÅ«ti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams.

Å ioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamosios turtÄ , gali bÅ«ti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl civilinio ieÅ¡kinio įvykdymas.

15. Atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikÅ¡tas didelis civilinis ieÅ¡kinys ir galimai užvaldytas didelės vertės turtas, BPK 151 straipsnyje numatyti tikslai negali bÅ«ti pasiekti Å¡velnesnėmis priemonėmis. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas – į minėtÄ kaltinamosios nekilnojamÄ jį turtÄ varžo jos teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rÅ«Å¡ies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti.

Tokių duomenų skunde nepateikia ir kaltinamoji. Kaltinamoji skunde nurodo, kad minėtas nekilnojamas turtas buvo nuomojamas nuo 2008 m., buvo mokami mokesčiai valstybei. Nuo 2017 m. vasario 2 d., kai buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas P. Å . nekilnojamajam turtui, savininkai nebeturi galimybės Å¡ias patalpas nuomoti, valstybė netenka pajamų, o jų iÅ¡laikymo iÅ¡laidos tenka savininkams. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad aptariamam kaltinamosios nekilnojamajam turtui yra nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant nurodytÄ turtÄ parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti.

Taigi, nėra uždrausta šį nekilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡nuomoti, todėl savininkai gali naudotis Å¡ia teise. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuosavybės teisių apribojimui iÅ¡ esmės bÅ«dingas laikinas pobÅ«dis ir Å¡i procesinė prievartos priemonė gali bÅ«ti panaikinta teismo nutartimi, vos tik ji taps nereikalinga arba paaiÅ¡kėjus kitoms priežastims, dėl kurių Å¡ios prievartos priemonės taikymas bÅ«tų netikslingas.

16. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl kaltinamosios P. Å . laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, nepažeidė Å¡ios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Å iuo metu skundžiamoje nutartyje nurodytas nuosavybės teisės apribojimo pagrindas nėra iÅ¡nykęs ar pasikeitęs, jo nepaneigia skunde nurodyti kaltinamosios argumentai. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamosios turtui Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartimi pratęstas pagrįstai.

Taigi, skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjas, vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti kaltinamosios P. Å . skundÄ ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjas Linas Žukauskas