fd69cc0c-66fc-421c-92d8-3cd98ad21602 · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. e1-919-720/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30842-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.12; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.1.; 2.12.1.1.; 2.12.1.4. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Ä® S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 1 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Tatjana Butkienė, iÅ¡nagrinėjusi Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus prokuroro Vido Kilinsko pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje M.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ IT specialistu-vadybininku, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Teismas n u s t a t ė : kaltinamasis M. B. 2022 m. rugpjūčio 15 d., apie 11.00 val., daugiabučio gyvenamojo namo trečiojo aukÅ¡to bendroje koridoriaus patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia tempė E. B. rankas, vėliau viena ranka griebė už kaklo ir spaudė, o kita ranka uždengė burnÄ ir nosį bei griebęs už abiejų kojų jÄ pargriovė ir laikydamas už kojų tempė, tuo padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas deÅ¡iniame petyje, deÅ¡iniame žaste, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, nugaroje, kairiame kelyje, tokiu bÅ«du nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«damas toje pačioje vietoje, atėjusį ginti mamÄ E. B., nustÅ«mė E. B.

į kampÄ ir ne mažiau kaip 2 kartus kumščiu trenkė į deÅ¡inės pusės Å¡onÄ bei paguldė ant žemės, tokiu bÅ«du nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamasis M. B. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 15 d., apie 11 val., kartu su M. B., nuvažiavo iki E. B. namų, esančių (duomenys neskelbtini). Užlipęs į viršų, iÅ¡girdo, durų akutės garsÄ iÅ¡ E. B. buto bei A.

B. balsÄ ,,mama neik“. Atsidarius durims, jos jį kartu su M. B. parbloÅ¡kė ir jie nukrito, jis atsitrenkė į spintelę. E. B. nieko nesakius pradėjo draskyti M. B. veidÄ ir iÅ¡lupo M. B. iÅ¡ jo rankų. Jis pareikalavo, kad jam grÄ Å¾intu vaikÄ . Tada, M. B. E. B. suėmė už kaklo ir bandė iÅ¡ jos atimti M. B., kadangi matė, kad ji jam neatiduoda vaiko jis atsitraukė į buto lauko duris, kurios buvo atidarytos ir ant jo puolė E. B.. M. B. grÅ«mėsi su E. B., E. B., rankose laikydama M.

B. iÅ¡bėgo iÅ¡ koridoriaus link liftų. Tuo metu iÅ¡ buto iÅ¡bėgo ir A. B., kuri nubėgo prie liftų, kur E. B. su M. B. rankose buvo atsitÅ«pusi. Tada jis išėjo iÅ¡ koridoriaus į laiptinę ir uždarė duris koridoriaus, kur liko ir E. B., kad nekiltu didesnis konfliktas, laikė duris, kad E. B. neiÅ¡eitu ir tuo metu skambino policijai. M. B. priartėjo prie E. B., norėdamas dar kartÄ pabandyti paimti M. B., tačiau ji jam jos gražiuoju neatidavė. Kai pasitraukė nuo durų, iÅ¡ koridoriaus iÅ¡karto iÅ¡bėgo E. B., su kuriuo prasidėjo vėl grumtynės, grumtynių metu jis jį vienÄ kartÄ prispaudė prie durų, o kitÄ kartÄ stovėdamas jam už nugaros suėmė abi rankas ir jį paguldė ant žemės bei savo koja jį prispaudė ir laikė.

Tarp dviejų E. B. atžvilgio veiksmų, jis paskambino dar kaimynei į duris ir kol ji neatidarė durų, jis paleido E. B. ir paėjo į Å¡onÄ dar kartÄ skambinti policijai. Tuo metu, kai skambino policijai, kaimynė atidarė duris ir E. B. su M. B. įbėgo į savo butÄ ir prie pat savo buto durų, atsitÅ«pė ant grindų. Tai pamatęs M. B. įbėgo į savo buto vidų ir pasakė, kad iÅ¡kviesta policija ir laukti laiptinėje, o ne bute. IÅ¡vilkęs E. B. į laiptinę, E. B. jį puolė ir pradėjo smÅ«giuoti, tada M.

B. jį įstÅ«mė į buto vidų, uždarė buto duris ir koja prispaudęs jas laikė. Atvyko pareigÅ«nai, su kuriais pradėjo aiÅ¡kintis įvykio aplinkybes. Taip pat papildo, kad galėjo bÅ«ti, kad konflikto metu E. B. buvo uždengęs burnÄ ir nosį, taip pat galėjo bÅ«ti, kad konflikto metu jis E. B. sudavė, norėdamas jį nuraminti, kadangi vyko didelis chaosas ir viskas vyko labai greitai. Dėl savo veiksmų nuoÅ¡irdžiai gailisi (2 t., b. l. 8–12, 19–22). Be kaltinamojo visiÅ¡ko kaltės pripažinimo, jo kaltė visiÅ¡kai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Liudytoja E. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 15 d., apie 11.00 val. iÅ¡girdo, kad M. B. atvažiavo paimti vežimuko, todėl norėdama pasisveikinti su savo dukra, atidarė duris ir paėmė M. B. į rankas. M. B. pamatęs, kad ji paėmė dukrÄ Ä¯ rankas, trenkė jos buto duris jas uždarydamas ir iÅ¡karto pradėjo jai iÅ¡ rankų lupti vaikÄ , tai yra jis ėmė M. B. už rankos ir jÄ traukė link savęs, taip pat tempė jos rankas, jai tai sukėlė tik momentinį skausmÄ .

Ji atsisėdo ant suoliuko, kuris pastatytas laiptinės koridoriuje, vaikÄ laikė savo rankose, M. B. tada jÄ paguldė ant suoliuko su viena ranka griebė jai už gerklės ir jÄ spaudė, o su kita ranka jai uždengė burnÄ ir nosį, dėl to fizinį skausmÄ juto. Tuo metu, kai (duomenys neskelbtini) jai buvo sugriebęs už gerklės ir uždengęs burnÄ , atėjo jos sÅ«nus (duomenys neskelbtini) ir dukra (duomenys neskelbtini), kurie iÅ¡girdę triukÅ¡mÄ atėjo pasižiÅ«rėti, kadangi tuo metu tiek ji tiek (duomenys neskelbtini)garsiai Å¡aukė vienas ant kito.

Kai atėjo jos abu vaikai, (duomenys neskelbtini) bandė nuo jos atitraukti (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) tuo metu užgulė jÄ su (duomenys neskelbtini), taip bandydama jas apsaugoti. Kiek spėjo pamatyti (duomenys neskelbtini), jos sÅ«nų (duomenys neskelbtini), nustÅ«mė nuo savęs, matė, kad jie tarpusavyje pradėjo stumdytis, o ji pasinaudodama proga iÅ¡bėgo į laiptinę prie lifto laikydama rankose (duomenys neskelbtini), kartu taip pat atbėgo ir (duomenys neskelbtini). Tuo metu M. B. jos sÅ«nų E. B.

įstÅ«mė į butÄ ir laikė duris, kad jis neiÅ¡eitų. Jai su savo mergaitėmis bÅ«nant prie lifto ji atsitÅ«pė, taip bandydama apsaugoti M. B., o jas apsikabino A. B.. Tuo metu vėl atėjo M. B., kuris vėl bandė iÅ¡ jos rankų iÅ¡traukti M. B., jis tempė M. B., o liudytoja jos nepaleido. Pamena, kad (duomenys neskelbtini) s B. E. B. įstÅ«mė į kampÄ . Toliau tęsiantis konfliktui, ji M. B. pasakė, kad reikia M. B. įleisti į bÅ«tÄ , kad ji nematytų viso Å¡io konflikto ir tai pasakius nuėjo iki savo buto.

Kai buvo įėjusi į buto vidų, ji atsitÅ«pė ir atsirėmė į sienÄ , tuo metu laikė M. B. rankose, o M. B. jai griebė už abiejų kojų taip jÄ pargriaudamas ir laikydamas už kojų jÄ iÅ¡tempė iki lifto, dėl to juto stiprų fizinį skausmÄ . Kažkuriuo metu M. B. dar paskambino kaimynei į duris, kad neva ji matytų konfliktÄ , tačiau konfliktas jau buvo aprimęs, tačiau ji matė, kai M. B. jÄ tempė už kojų. Vėliau atvyko policija, kuriÄ iÅ¡kvietė liudytojos sÅ«nus E. B..

Taip pat papildo, kad tik prasidėjus konfliktui M. B. kvietė policijos pareigÅ«nus, vėliau kvietė ir E. B.. Taip pat nurodė, kad tuo metu kai M. B. jai buvo paėmęs už gerklės, liudytoja jį apdraskė. Konflikto metu E. B. su M. B. taip pat ne vienÄ kartÄ susistumdė (1 t., b. l. 34–41). Liudytojas E. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 15 d., apie 11.00 val., atvažiavo M. B. paimti vežimo. Kai M. B. atvažiavo, jis buvo koridoriuke, mama tuo metu išėjo iÅ¡ buto vidaus ir pasisveikindama paėmė M.

B. ant rankų. M. B. galėjo pagalvoti, kad liudytojo mama nori atimti M. B., todėl E. B. pradėjo traukti M. B. iÅ¡ mamos rankų. Paskui jie visi buvo prie liftų ir tuo metu M. B. vėl traukė M. B. iÅ¡ mamos rankų. M. B. jo mamÄ paguldė ant žemės, kuri rankose laikė M. B. ir jos nepaleido, kaip mama atsidÅ«rė ant žemės nepamena. Matė, kad M. B. mamai buvo paėmęs už kaklo, tai pamatęs jis iÅ¡karto paskambino policijai. Kai baigė pokalbį su policija, E. B. bandė M. B. nustumti nuo mamos, bet jis jÄ nustÅ«mė ir tada jis jam trenkė iÅ¡ kumščio į ausį, trenkė kelis kartus.

Po jo suduotų smÅ«gių jam, jis jį nustÅ«mė į kampÄ ir jam trenkė 2-3 kartus iÅ¡ kumščio į deÅ¡inį Å¡onÄ , tada jis jį paguldė ant žemės. Tada atsistojo ir M. B. jį įstÅ«mė į jo bÅ«tÄ ir laikė duris, kad jis neiÅ¡eitų, jis visÄ laikÄ bandė iÅ¡eiti, tačiau M. B. laikė duris. Galiausiai kai išėjo, jis jam vėl trenkė į deÅ¡inį Å¡onÄ ir dar kartÄ Ä¯ galvÄ . Pamatė, kad jis liudytojo mamai laiko už kaklo. Tada M. B. iÅ¡sikvietė kaimynę, kuriai paskambino į duris, kaimynė išėjo iÅ¡ savo buto.

M. B. visus įstÅ«mė į jų butÄ . Tada atvažiavo policija, pareigÅ«nai nusprendė, kad M. B. turi likti su mama. Dėl M. B. suduotų smÅ«gių jautė skausmÄ , o kai jis jį paguldė ant žemės nusibrozdino kairę alkÅ«nę (1 t., b. l. 60–63). Liudytoja A. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykis buvo per žolines, rugpjūčio mėnesį, laiko tikslaus neatsimena. Namuose tÄ dienÄ , buvo ji, jos brolis, E. B. ir jos mama. M. B. atvažiavo iÅ¡ savo tėvų, paimti M.

B. vežimuko. Mama atidarė buto duris, ir paėmė M. B. ant rankų, norėdama su jÄ pasisveikinti, tačiau M. B. jai paėmė už kaklo ir jÄ leido žemyn, o kitÄ rankÄ jis buvo uždėjęs jai ant veido, matė, kad mama gindamasi apdraskė M. B. veidÄ , tuo metu ji bandė atitraukti M. B. rankas nuo mamos kaklo, kad jis jos nesmaugtų, o M. B. visÄ laikÄ buvo pas mamÄ ant rankų. Kai mama apdraskė M. B., jis jÄ paleido ir ji tuo metu kartu su M. B. iÅ¡bėgo į laiptinę. M. B. priėjo prie mamos ir pradėjo jÄ smaugti.

Liudytoja ir mama įkando į M. B. rankÄ , po ko, Å¡is jis atsitraukė nuo jos mamos. A. B. nubėgo pas brolį ir pasakė, kad iÅ¡kviestų policijÄ , nes M. B. smaugia mamÄ . Liudytoja nubėgo prie mamos, atbėgo ir E. B., kuris norėjo apginti mamÄ . Matė, kad E. B. trenkė M. B., o paskui M. B. jos brolį paguldė ant žemės, laužė jam rankas, ir matė, kad M. B. jam į nugarÄ kumščiavo, o paskui M. B. jos brolį įstÅ«mė į namų vidų ir laikė duris, kad jis neiÅ¡eitu iÅ¡ buto.

Mama nubėgo į butÄ , kad paliktu jame M. B., o M. B. bėgo paskui jÄ ir patraukė už kojų, ji nukrito ir tada M. B. jÄ iÅ¡tempė iÅ¡ buto į laiptinę, per visus slenksčius. PrieÅ¡ iÅ¡tempiant mamÄ iÅ¡ buto už kojų, M. B. paskambino kaimynei, kad ji bÅ«tų įvykio liudytoja. Po to, visi laiptinėje laukė policijos (1 t., b. l. 80–83). Liudytoja E. Z. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 15 d., apie 11.00 val., jai bÅ«nant namuose, iÅ¡girdo laiptinėje konfliktÄ , girdėjo, garsiai rėkiančiÄ ir verkiančiÄ E. B. ir M.

B. mergaitę, girdėjo durų trankymÄ . Po kažkiek laiko jai į duris paskambino M. B. ir paprašė, kad ji ateitų, kas tarp jų buvo įvykę ji nežinojo, nesuprato. Laiptinėje buvo didelis chaosas, M. B. sakė, kad jis atvažiavo vežimėlio, o E. B. atėmė vaikÄ , tuo pačiu metu E. B. aiÅ¡kino, kad ji tik pasisveikino su mergaite, jie abu pasakojo savo versijas ir jai juos buvo sunku suprasti. Laiptinėje taip pat buvo ir E. B. du vaikai, kaip suprato konfliktas tuo metu jau buvo nurimęs. Liudytojai išėjus iÅ¡ namų, maždaug už kokių 3 minučių atvažiavo pareigÅ«nai ir ji grįžo į savo namus.

Dėl ko tarp kaimynų įvyko konfliktas nežino, ji nematė nuo ko viskas prasidėjo, nematė, kad kažkuris prieÅ¡ kažkurį bÅ«tų panaudojęs fizinius veiksmus, tik girdėjo triukÅ¡mÄ iÅ¡ laiptinės. Ji tik matė, jog M. B. nosis buvo subraižyta (1 t., b. l. 87–90). Liudytoja A. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 15 d. ji buvo namuose, dienos metu, jai paskambino E. B., kuri atrodė labai iÅ¡sigandusi, pasimetusi, Å¡alia jos taip pat buvo ir jos vaikai.

Visi trys jai vienas per kitÄ pradėjo pasakoti, kad buvo įvykęs konfliktas su M. B.. Pasakojo, kad E. B. norėjo pasisveikinti su M. B. ir jÄ paėmė ant rankų, o tada M. B. jÄ puolė, pradėjo jÄ smaugti, užvertė jÄ ant batų dėžės, dėl ko jÄ pradėjo ginti jos vaikai (E. B. ir A. B.). E. B. to pokalbio metu nurodė, kad jis puolė ginti savo mamÄ nuo M. B.. 2022 m. rugpjūčio 16 d. liudytoja nuvyko pas E. B. ir ant jos kÅ«no matė mėlynes. Ant E. B. kÅ«no taip pat buvo mėlynių, bet dėl to pačio streso ji neįsidėmėjo, kurioje vietoje jos buvo (1 t., b. l. 93–96).

Liudytoja E. Å . apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 15 d., apie 11.20 val., ji skambino E. B., tačiau jai niekas neatsiliepė, po to atsiliepė E. B., kuris pokalbio metu nurodė, kad mama susimušė su M. B.. Kas įvyko tarp M. B. ir E. B. ji tiksliai nežino, nes konflikto nematė. Apie 15 val., nuvažiavo pas E. B., ant jos kÅ«no jokių sužalojimų nematė, tik pamena, kad kelis kartus E. B. skundėsi, kad jai skauda kaklÄ . Liudytoja pasakojo, kad kai atvažiavo M.

B. su M. B. paimti vežimuko, E. B. išėjo į koridorių pasisveikinti su vaiku ir jÄ paėmė ant rankų, po ko M. B. puolė atiminėti vaikÄ . Minėjo, kad E. B. laikant vaikÄ ant rankų jie susistumdė su M. B., taip pat minėjo, kad konflikto metu M. B. jai spaudė kaklÄ , jÄ tempė per koridorių, o po to į jų konfliktÄ Ä¯sikiÅ¡o E. B., kuris puolė ginti E. B.. Taip pat matė, kad pas E. B. yra naujas nedidelis nubrozdinimas ant nugaros. Tos pačios dienos vakarÄ , ji kalbėjosi ir su M.

B., kuris jai pasakojo visai kitÄ versijÄ , t. y. kai jis atėjo paimti vežimo, E. B. staigiai atidarė duris ir vos su durimis neparbloÅ¡kė jo su vaiku ir tuomet E. B. čiupo vaikÄ , taip pat minėjo, kad įsikiÅ¡o E. B., su kuriuo jis susimušė (1 t., b. l. 99–102). PareiÅ¡kime apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog E. B. nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su jÄ gyvena jos sÅ«nus E. B. ir dukra A. B., M. B., taip pat Å¡iame bute yra deklaruotas M.

B., tačiau jis gyvena pas tėvus (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugpjūčio 15 d. apie 11.00 val. M. B. atvyko pas jÄ Ä¯ namus, kad pasiimtų vaikiÅ¡kÄ stumdomÄ vežimėlį, ji tuo metu turėjo bÅ«ti iÅ¡važiavusi, tačiau pasikeitus planams iÅ¡važiuos iÅ¡ namų tik apie 14.00 val. Taigi iÅ¡girdusi, kad M. B. atvažiavo išėjo į laiptinę, kad pasisveikintu su dukra, pakėlė jÄ ir M. B. mergaitę pradėjo tempti iÅ¡ jos rankų. Tuomet sakė, ,,duok vaikÄ â€œ, tempė už rankos bei pradėjo smaugti deÅ¡iniÄ ja ranka suėmęs už kaklo o kairiÄ ja bandydamas atimti mergaitę.

Dėl tokių jo veiksmų ji patyrė fizinį skausmÄ . Konflikto metu atėjo jos sÅ«nus E. B. su dukra A. B.. SÅ«nus pamatęs, kad jos buvęs sugyventinis prieÅ¡ jÄ naudoja fizinį smurtÄ , pradėjo jÄ ginti. Pradėjo traukti nuo jos, tačiau M. B. pradėjo stumti jos sÅ«nų ir jį smaugti. Tuomet E. B. jos buvęs sugyventinis įstÅ«mė į jos butÄ ir trenkė durimis. Koridoriuje liko ji, A. B., M. B. ir M. B.. Ant rankų turėjo pasiėmusi M. B., tam kad M. B. jų daugiau negriebtų jas apkabino jos dukra A.

B.. Tačiau M. B. bandė A. B. nuo jos patraukti tempdamas. Atitraukęs jos vyresniÄ jÄ dukrÄ , toliau stengėsi iÅ¡ jos rankų paimti M. B.. Tuomet ji jam netyčia drėskė per veidÄ , kad nuo jos ir M. B. pasitrauktų. M. B. jÄ Ä¯stÅ«mė į koridorių, kuriame yra liftas. Ir paskambino Å¡alia esančiai kaimynei, E. Z., į duris, tam kad ji bÅ«tų liudytoja viso įvykio. Koridoriuje prieÅ¡ iÅ¡einant kaimynei jis dar kelis kartus bandė iÅ¡ jos paimti dukrÄ M. B., tačiau išėjus E. Z. jis savo veiksmus nutraukė, toliau vyko tik žodinis konfliktas.

Norėjo nueiti į savo butÄ , tam, kad paleistų mergaitę, kad nematytų viso įvykio, tačiau (duomenys neskelbtini) įėjęs į tÄ patį butÄ pradėjo jÄ iÅ¡ jo tempti paėmęs rankomis už kojos, kaimynės akivaizdoje, tuo metu dar laikė mergaitę ant rankų. Tuomet vėl konfliktavo žodiÅ¡kai iki kol atvažiavo pareigÅ«nai (1 t., b. l. 8–15). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), daugiabučio laiptinė ir koridorius (1 t., b. l. 17–27).

Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad E. B. konstatuotos poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame petyje, deÅ¡iniame žaste, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, nugaroje, kairiame kelyje, padarytos bukais daiktais, septyniais ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje bei tiriamosios nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Poodinės kraujosruvos nugaroje, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, kairiame kelyje galėjo atsirasti ir velkant tiriamÄ jÄ ant nugaros už kojų (1 t., b. l. 53–54).

Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad E. B. konstatuotas odos nubrozdinimas kairėje alkÅ«nėje padarytas kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje bei tiriamojo nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas ir griuvimo metu (1 t., b. l. 73–74). Tarnybiniame praneÅ¡imu dėl fotonuotraukų dėl SAA atvejo nurodyta, kad dėl smurto artimoje aplinkoje, ant E. B. ir M. B., kÅ«no vizualiai matėsi fiziniai sužalojimai užfiksuoti galimo smurto faktÄ , padarytos iÅ¡orinių fizinių sužalojimų nuotraukos (1 t., b. l. 103–111).

Tarnybiniame praneÅ¡ime dėl atliktų veiksmų nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 15 d., apie 11.20 val. policijos pareigÅ«nai iÅ¡ Kauno apskr. VPK OVS budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas praÅ¡o skubiai atvykti pareigÅ«nus, nes jo tėvas atsisako grÄ Å¾inti 2 metų pranešėjo sÅ«nų, vyksta konfliktas. Tėvas taip pat smurtauja prieÅ¡ pranešėjo mamÄ , smaugia. Tikslinant įvykio aplinkybes buvo nuvykta praneÅ¡ime nurodytu adresu, juos pasitiko E. B., kuris trumpai papasakojo, kad jo mamÄ E. B. smaugė jos buvęs sugyventinis M.

B. ir bandė atimti jo sesę M. B.. Taip pat nurodė, kad bandė apginti mamÄ ir susistumdė su jos buvusiu sugyventiniu. Toliau tikslinant įvykio aplinkybes buvo pabendrauta su E. B., kuri paaiÅ¡kino, kad turėjo iÅ¡ namų iÅ¡važiuoti 11.00 val., tačiau pasikeitus planams liko namuose ir iÅ¡važiuoti turėjo 14.00 val. Taip pat buvo sutarusi su buvusiu sugyventiniu, kad jis 11.00 val. pasiims vaikiÅ¡kÄ stumdomÄ vežimėlį. Kadangi buvo namuose, iÅ¡girdo kaip buvęs sugyventinis M. B., apie 11.00 val. atėjo pasiimti minėto vežimėlio kartu su jų bendra dukra M.

B.. Moteris norinti pasisveikinti su dukra išėjo iÅ¡ buto ir pakėlė jÄ ant rankų kai žodinio konflikto metu M. B. tyčia pradėjo jÄ deÅ¡ine ranka smaugti paėmęs už kaklo, o su kaire bandė atimti mergaitę iÅ¡ moters glėbio. Pradėjo laužyti abiejų rankų rieÅ¡us, vaikÄ tampė už rankos, tokiais savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmÄ kaklo ir riešų srityje. Taip pat visame konflikte dalyvavo E. B. ir A. B., kurie bandė apginti savo mamÄ ir M. B.. Dalį įvykio E. B. parodymu matė kaimynė E. Z..

E. B. įteikta užduotis nuvykti į VTMT Kauno skyrių. Buvo nueita pabendrauti su E. B. nurodyta kaimyne E. Z., kuri pasakė, kad įvykio nematė. Tačiau esant garsiam triukšmui koridoriuje išėjusi pažiūrėti kas vyksta pastebėjo, kaip vyras traukia moterį iš butu paėmęs už kojų (1 t., b. l. 112–113). Kauno miesto socialinių paslaugų centro rašte nurodyta, kad E. B. šeimai pradėtas atvejo vadybos procesas ir socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugų teikimas, dėl galimai moters patirto smurto iš buvusio sugyventinio (1 t., b. l. 154–155).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp bendrojo pagalbos centro operatorės ir pranešėjo M. B.. Garso įrašas baigiasi, trukmė 1:56 min (1 t., b. l. 156–159). Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp bendrojo pagalbos centro operatorės ir pranešėjo E. B.. Garso įrašo trukmė 00:36 min (1 t., b. l. 160–164).

Kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad buvo apžiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ policijos pareigÅ«no ,,Body“ kameros (1 t., b. l. 165–169). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktikÄ , objektyviai Å¡is nusikaltimas gali pasireikÅ¡ti muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmÄ arba nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – muÅ¡imo, kankinimo atvejais turi bÅ«ti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. MuÅ¡imas ar kitoks smurtavimas reiÅ¡kia poveikį į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Å is nusikaltimas apima smurtavimÄ tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmÄ , tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

IÅ¡tirtų įrodymų visetu, pačio kaltinamojo M. B. visiÅ¡ku prisipažinimu, liudytojų parodymais bei iÅ¡tirtais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis 2022 m. rugpjūčio 15 d., apie 11.00 val., daugiabučio gyvenamojo namo trečiojo aukÅ¡to bendroje koridoriaus patalpoje, esančioje Kaune, Å iaurės pr. 95, konflikto metu, tyčia tempė E. B. rankas, vėliau viena ranka griebė už kaklo ir spaudė, o kita ranka uždengė burnÄ ir nosį bei griebęs už abiejų kojų jÄ pargriovė ir laikydamas už kojų tempė, tuo padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas deÅ¡iniame petyje, deÅ¡iniame žaste, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, nugaroje, kairiame kelyje, tokiu bÅ«du nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«damas toje pačioje vietoje, atėjusį ginti mamÄ E. B., nustÅ«mė E. B.

į kampÄ ir ne mažiau kaip 2 kartus kumščiu trenkė į deÅ¡inės pusės Å¡onÄ bei paguldė ant žemės, tokiu bÅ«du nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visetu, M. B. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius. Bausmės skyrimo nuostatos. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis M. B. padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , kaltės forma – tiesioginė tyčia. Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡imi bei dydžiu.

Skirdamas kaltinamajam M. B. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas, administracine tvarka baustas, pakaltinamas, dirba, į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobÅ«dį ir paskatas bei pasekmes, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam pagrįstai praÅ¡oma skirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ , neskiriant intensyvios priežiÅ«ros, vietoje jos skiriant įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla buvo iÅ¡nagrinėta priimant teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, pradėjus vykdyti laisvės apribojimo bausmę, panaikintina. Civilis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas. Laikinas, nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, bei proceso iÅ¡laidų nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas, n u s p r e n d ž i a : M. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiÅ«ros, bausmės vykdymo laikotarpiu M. B. įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo iÅ¡dirbti 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per mėnesį iÅ¡dirbant ne mažiau kaip po 20 (dvideÅ¡imt) valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti paskirtÄ bausmę vienu trečdaliu ir paskirti M. B. sumažintÄ bausmę – laisvės apribojimÄ 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams, be intensyvios priežiÅ«ros, bausmės vykdymo laikotarpiu M. B. įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo iÅ¡dirbti 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per mėnesį iÅ¡dirbant ne mažiau kaip po 20 (dvideÅ¡imt) valandų.

Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybÄ per tris darbo dienas nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo Å¡aukimo gavimo, kur jis bus pasiraÅ¡ytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – pradėjus vykdyti laisvės apribojimo bausmę, panaikinti. IÅ¡aiÅ¡kinti M. B., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mams praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Tokiu atveju Å¡is teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2. IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautÄ praÅ¡ymÄ , teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Teisėja Tatjana Butkienė