fd69b222-df16-47ea-b735-c8684ffa7ce4 · Vilniaus apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-68-935/2023 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01066-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 6.2; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N UT A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus atstovės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I. Priimtų procesinių sprendimų esmė 1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Institucija) skyriaus vedėja – vyriausioji darbo inspektorė 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu A. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 96 straipsnio 2 dalį 500 Eur dydžio bauda, nes jis, vykdydamas BÄ® „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Ä®staiga) direktoriaus pareigas ir bÅ«damas atsakingu už Ä®staigos veiklos organizavimÄ , neužtikrino, kad jo vadovaujamoje Ä®staigoje bÅ«tų laikomasi darbo įstatymų, darbų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, o bÅ«tent:

1) neorganizavo profesinės rizikos vertinimo visose darbuotojų darbo vietose ir neįvertino visų darbuotojus veikiančių galimų rizikos veiksnių (fizinių, fizikinių, ergonominių), taip pat neorganizavo darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai rinkimų Įstaigos darbuotojų kolektyvo susirinkime ir nuo savo vadovavimo Įstaigoje pradžios iki 2022 m. liepos 20 d. nebuvo pasitikrinęs savo žinių saugos ir sveikatos klausimais, tokiu būdu A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSĮ) 13 straipsnio 4 dalies, 39 straipsnio 3 dalies ir 26 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 158 straipsnio 1, 2, 3 reikalavimus;

2) nepakankamai efektyviai vykdė įstatymuose numatytÄ darbdavio pareigÄ ir nesukÅ«rė tokios darbo aplinkos, kurioje darbuotojai nepatirtų prieÅ¡iÅ¡kų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumÄ , fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumÄ , taip pat pareigÄ užtikrinti psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijÄ ir suteikti pagalbÄ asmenims, patyrusiems psichologinį smurtÄ darbo aplinkoje, tokiu bÅ«du A. B. pažeidė DK 30 straipsnio 1 ir 2 dalis.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 5 d. nutartimi A. B. skundÄ tenkino iÅ¡ dalies ir Institucijos skyriaus vedėjos – vyriausiosios darbo inspektorės 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo dalį dėl ANK 96 straipsnio 2 dalies pažeidimo, pasireiÅ¡kusio DK 30 straipsnio 1 ir 2 dalių ir DSSÄ® 39 straipsnio 3 dalies nuostatų nesilaikymo, panaikino ir administracinio nusižengimo teisenÄ Å¡ioje dalyje nutraukė, taip pat pakeitė Institucijos skyriaus vedėjos – vyriausiosios darbo inspektorės 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo dalį dėl nuobaudos A. B. skyrimo ir paskyrė jam 240 Eur dydžio baudÄ . II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 3. Apeliaciniame skunde Institucijos Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus atstovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos skyriaus vedėjos – vyriausiosios darbo inspektorės 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarimÄ .

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Institucija, vykdydama savo funkcijas, vadovaujasi jos veiklÄ reglamentuojančiais teisės aktais, kurie nustato jos kompetencijos ribas. Å iuo atveju Institucijos inspektoriai veikė savo kompetencijos ribose, reagavo į gautÄ informacijÄ , siekdami nustatyti galimus darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus, atliko teisėtus veiksmus, ir, nustatę teisės pažeidimus, ėmėsi privalomų priemonių: 1) 2022 m. birželio 2 d. užpildė ir 2022 m. birželio 8 d. iÅ¡siuntė Ä®staigai Å«kio subjekto patikrinimo kontrolinį klausimynÄ ; 2) 2022 m. birželio 8 d. surašė reikalavimÄ paÅ¡alinti pažeidimus; 3) 2022 m. birželio 27 d. surašė administracinių nusižengimo protokolÄ . Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad administracinio nusižengimo byloje nebuvo nustatytas DK 30 straipsnio pažeidimas, o Institucija A. B. taikė teisinę atsakomybę peržengdama savo kompetencijos ribas.

5. Skunde aiÅ¡kinama, kad Institucijos inspektoriai, vykdydami neplaninį A. B. vadovaujamos Ä®staigos patikrinimÄ , vadovaudamiesi teisės aktais, turėjo teisę žodžiu ir (ar) raÅ¡tu apklausti Ä®staigos darbuotojus dėl jų darbo bei galimų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimų. Ä®staigos darbuotojų apklausa galėjo bÅ«ti vykdoma pateikiant jiems anketÄ , kurioje Ä®staigos darbuotojai turėjo galimybę iÅ¡dėstyti savo nuomonę apie jų darbo sÄ lygas bei galimus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimus. Anketavimo duomenys, gauti anonimiÅ¡kai apklausiant Ä®staigos darbuotojus, yra teisėti ir reikÅ¡mingi, jie parodo apklaustų darbuotojų nuomonę apie jų darbo sÄ lygas ir darbo aplinkÄ , taip pat ir santykį su pačiu A. B..

6. Institucijos Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus atstovė tvirtina, kad, įvertinus atliktos apklausos rezultatus, buvo padaryta iÅ¡vada, jog įstaigoje vyraujantis psichologinis klimatas neužtikrina darbuotojams psichologiÅ¡kai saugių darbo sÄ lygų, todėl darbuotojai savo darbo aplinkoje jaučiasi nepakankamai saugiai. Pažymi, kad net Å¡eÅ¡i iÅ¡ deÅ¡imties apklausoje dalyvavusių darbuotojų patvirtino, jog savo darbo aplinkoje patiria įtampÄ ir stresÄ , kurį sukelia paties vadovo elgesys. Å eÅ¡i iÅ¡ deÅ¡imties apklaustųjų nurodė, kad per kalendorinius metus savo atžvilgiu darbo aplinkoje patyrė psichologinį smurtÄ ir net penki darbuotojai nurodė psichologinį smurtÄ patyrę/patiriantys iÅ¡ Ä®staigos vadovo.

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, vadovaujantis patikrinimo metu surinktais duomenimis, darbuotojų apklausos rezultatais bei darbuotojų liudijimais, Institucija pagrįstai konstatavo, jog A. B., bÅ«damas Ä®staigos vadovu, savo vadovavimo įstaigai laikotarpiu laiku ir tinkamai neįgyvendino savo kaip darbdavio pareigos užtikrinanti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais. Jis nesukÅ«rė tokios darbo aplinkos, kurioje darbuotojai nepatirtų prieÅ¡iÅ¡kų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumÄ , psichologinį asmens neliečiamumÄ , tuo pažeisdamas DK 30 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Vadovaujantis patikrinimo metu galiojusiomis DK 30 straipsnio 2 dalies nuostatomis, darbdavys privalėjo imtis visų bÅ«tinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtÄ darbo aplinkoje, suteikti. Atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad A. B. iki informacijos apie Institucijos planuojamÄ atlikti Ä®staigos patikrinimÄ nesiėmė jokių priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti. Tik 2022 m. gegužės 23 d., pradėjus Ä®staigos patikrinimÄ , A.

B. ėmėsi tam tikrų priemonių psichologinio smurto prevencijai užtikrinti.

8. Institucijos Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus atstovė aiÅ¡kina, kad tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, jog prasidėjus patikrinimui A. B. ėmėsi tam tikrų prevencinių priemonių situacijai Ä®staigoje gerinti, tačiau Å¡ios priemonės nebuvo savalaikės ir pakankamos neigiamai psichologinei aplinkai Ä®staigoje suvaldyti ir darbuotojų psichologinei bÅ«klei pagerinti. Dėl Å¡ios priežasties buvo padaryta iÅ¡vada, kad A. B. nepakankamai efektyviai vykdė įstatymuose nustatytÄ darbdavio pareigÄ ir nesukÅ«rė tokios darbo aplinkos, kurioje darbuotojai nepatirtų prieÅ¡iÅ¡kų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumÄ , psichologinį asmens neliečiamumÄ , taip pat pareigÄ užtikrinti psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijÄ ir suteikti pagalbÄ asmenims, patyrusiems psichologinį smurtÄ darbo aplinkoje, taip pažeidė DK 30 straipsnio 1 ir 2 dalis.

9. Skunde pažymima, kad A. B. atsakomybė už darbo, darbų saugos ir sveikatos įstatymų reikalavimų nesilaikymÄ Ä®staigoje yra nepaneigiama. Nurodoma, kad atsakomybė pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį, nesilaikant DK 30 straipsnio nuostatų, kyla ne asmeniui, kuris tiesiogiai atliko darbuotojÄ diskriminuojančius, jo garbę ir orumÄ Å¾eminančius veiksmus, o juridinio asmens vadovui, kaip darbdavio įgaliotam asmeniui, turinčiam DK nustatytas pareigas užtikrinti saugiÄ darbo aplinkÄ . Todėl darytina iÅ¡vada, kad A. B. pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už DK 30 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimus.

10. Institucijos Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus atstovė nesutinka su teiginiu, kad darbuotojų garbės ir orumas gali bÅ«ti ginamas tik civilinio proceso nustatyta tvarka, nes tai yra fakto klausimas. Pažymi, kad į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 straipsnyje nurodytas Institucijos kompetencijas įeina DK, darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktÅ«rose, nepaisant jų nuosavybės formos, rÅ«Å¡ies, veiklos pobÅ«džio. Be to, įstatymų leidėjas, priimdamas DK 30 straipsnio pakeitimus, kurie įsigaliojo nuo 2022 m. lapkričio 1 d., aiÅ¡kiai nurodė, kad už DK 30 straipsnio pažeidimÄ gali bÅ«ti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 96 straipsnį.

11. Skunde pabrėžiama, kad patikrinimo metu darbuotojų apklausa rodo, jog dalis darbuotojų patiria prieÅ¡iÅ¡kus, žeminančius, agresyvius, užgaulius ar įžeidžiančius veiksmus, kuriais kėsinamasi į darbuotojo garbę ir orumÄ , todėl yra pagrindas pripažinti, jog darbdavys nesukÅ«rė darbuotojams psichologiÅ¡kai saugios darbo aplinkos ir pažeidė DK 30 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tokio pažeidimo vertinimas patenka į Institucijos kompetencijÄ . Be to, A. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ne už psichologinio smurto ar kitas ginčo objektÄ sudarančias aplinkybes taikymÄ , o už imperatyvius DK nuostatų pažeidimus ir nėra pagrindo vertinti, kad Institucija virÅ¡ijo savo kompetencijÄ .

12. Apeliaciniame skunde aiÅ¡kinama, kad pirmosios instancijos teisme buvo pateiktas praÅ¡ymas iÅ¡kviesti apklausai įstaigos darbuotojus, sutikusius vieÅ¡ai liudyti byloje ir galėjusius patvirtinti jų psichoemocinę savijautÄ , kai Ä®staigai vadovavo A. B.. Vis tik Å¡is praÅ¡ymas buvo nemotyvuotai atmestas. Institucija 2022 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į Ä®staigos vadovę, praÅ¡ydama organizuoti tų pačių darbuotojų (dirbusių A. B. vadovavimo metu ir Å¡iuo metu tebedirbančių) apklausÄ , siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, su kokiomis psichologinėmis problemomis darbuotojai susidurdavo savo darbe tuo metu, kai Ä®staigai vadovavo A.

B., kaip jie jaučiasi dabar, pasikeitus Ä®staigos vadovui, t. y. palyginti tuometinę ir dabartinę atmosferÄ darbe, įvardinti situacijos galimÄ pokytį. Taip pat Ä®staigos vadovės buvo praÅ¡oma paaiÅ¡kinti, kokia Å¡iuo metu Ä®staigoje yra taikoma praktika bendraujant su darbuotojais, dirbančiais pagal projektinio darbo sutartį ne įstaigos buveinės adresu. Gauti įstaigos darbuotojų apklausos rezultatai buvo labai informatyvÅ«s, todėl Institucija pateikė praÅ¡ymÄ pirmosios instancijos teismui prijungti Å¡iuos papildomus įrodymus administracinio nusižengimo byloje, tačiau Å¡is praÅ¡ymas be jokių motyvų nebuvo tenkintas.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iÅ¡klausyti liudytojų parodymus, taip pat paskutinio posėdžio metu nemotyvuotai atmesdamas praÅ¡ymÄ prijungti papildomus įrodymus (darbuotojų apklausos rezultatus), tinkamai neįvertino ir neiÅ¡nagrinėjo Institucijos surinktų duomenų, įrodančių A. B. kaltę.

13. Institucijos Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus atstovės įsitikinimu, administracinio nusižengimo byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad A. B., būdamas įstaigos direktoriumi, neužtikrino, jog jo vadovaujamoje Įstaigoje būtų laikomasi DK 30 straipsnio 1 ir 2 dalies normų, todėl buvo teisėtai, pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį.

14. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad darbdavio pareiga yra atlikti darbo vietų profesinės rizikos vertinimÄ (DSSÄ® 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Profesinės rizikos vertinimo procesÄ reglamentuoja Profesinės rizikos vertinimo bendrieji nuostatai. Profesinės rizikos vertinimo tikslas yra nustatyti ir įvertinti esamÄ ar galimÄ rizikÄ darbe, jÄ paÅ¡alinti, o jei negalima paÅ¡alinti, įdiegti prevencijos priemones, kad darbuotojai bÅ«tų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji bÅ«tų kiek įmanoma sumažinta. Profesinės rizikos vertinimas yra procesas, kurio metu identifikuojami pavojai ir rizikos veiksniai, galimas jų sukeltos žalos sveikatai sunkumas ir žalos pasireiÅ¡kimo tikimybė, atsižvelgiant į taikomas apsaugos priemones, nustatomas rizikos dydis bei priimamas sprendimas (įvertinimas) dėl rizikos priimtinumo, t. y. nusprendžiama, ar rizika yra priimtina, toleruotina ar nepriimtina, ir prevencinių priemonių taikymo.

15. Skunde pabrėžiama, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Ä®staigos direktorius 2020 m. lapkričio 19 d. įsakymu atsakingu asmeniu už profesinės rizikos vertinimo organizavimÄ paskyrė Teisės ir veiklos priežiÅ«ros skyriaus vyriausiÄ jÄ specialistę, kuri nebuvo darbdavio įgaliotas asmuo ir jos žinios nebuvo patikrintos saugos ir sveikatos klausimais. Todėl darytina iÅ¡vada, kad direktorius netinkamai organizavo profesinės rizikos vertinimo procesÄ , todėl darbo vietose nebuvo įvertinti visi galimi darbuotojus veikiantys rizikos veiksniai.

A. B. teiginys, kad jis buvo įsitikinęs, jog profesinės rizikos vertinimas įstaigoje buvo atliktas tinkamai, parodo, kad jis nežinojo saugos ir sveikatos reikalavimų, tačiau nežinojimas ir nekompetencija saugos ir sveikatos srityje neatleidžia darbdavio nuo atsakomybės. A. B. nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių, kad tinkamai įgyvendintų įstaigos vadovo pareigÄ užtikrinti, jog įstaigoje bÅ«tų įvertinti visi galimi rizikos veiksniai, o ne tik biologiniai ir psichosocialiniai.

16. Institucijos Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus atstovė pažymi, kad darbuotojų nuotolinis darbas negalėjo sutrukdyti įstaigos vadovui atlikti rizikos vertinimo. Pagal Institucijos turimÄ informacijÄ dalis darbuotojų net ir per karantino laikotarpį dirbo įstaigoje – darbo vietose, o fizinius ir fizikinius veiksnius galima įvertinti ir darbuotojams nesant darbo vietose. Be to, antras COVID karantinas baigėsi 2021 m. liepos 1 d., todėl iki Institucijos patikrinimo praėjo beveik metai. Profesinės rizikos vertinimo pažeidimai nustatyti įstaigai vadovaujant A. B., todėl jis kaip darbdaviui atstovaujantis asmuo, turėjo organizuoti bei užtikrinti, kad profesinė rizika bÅ«tų visiÅ¡kai įvertinta visose darbo vietose, visuose darbo funkcijų atlikimo etapuose.

17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad neaišku, kokiais įrodymais remiantis pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog A. B. charakteristika yra teigiama. Institucijai yra žinoma, kad A. B. tyčinius seksualinio priekabiavimo prie savo pavaldinių (tuo pačiu kaip institucijos atlikto patikrinimo laikotarpiu) atvejis 2022 m. rugpjūčio 25 d. buvo patvirtintas Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimu, todėl charakterizuoti A. B. asmenybę teigiamai nėra pagrindo.

18. Institucijos Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus atstovės manymu, skiriant minimaliÄ ANK 96 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ baudÄ , nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Atkreipiamas dėmesys, kad 2022 m. birželio 27 d. A. B. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, siÅ«lant iki 2022 m. liepos 27 d. sumokėti pusę minimalios baudos, tačiau A. B. su tuo nesutiko. Institucijos skyriaus vedėjos – vyriausiosios darbo inspektorės 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarime buvo atsižvelgta į nustatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, todėl A. B. buvo paskirta mažesnė nei sankcijos vidurkis bauda. Skiriant nuobaudÄ A. B., buvo įvertintos visos su juo susijusios faktinės aplinkybės ir pažeidimo padarymo aspektai, pagrįstai buvo nustatyti pažeidimai, susiję su darbuotojų sauga ir sveikata.

19. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ A. B. atstovė advokatė praÅ¡o atmesti Institucijos Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus atstovės apeliacinį skundÄ ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartį nepakeistÄ .

20. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinka duomenų, kurie patvirtintų A. B. kaltę pažeidus DK 30 straipsnio 1 dalies nuostatas. Institucija pažeidimÄ Ä¯rodinėja tariamu A. B. seksualiniu priekabiavimu prie Ä®staigos darbuotojų bei psichologinio smurto prieÅ¡ juos naudojimu. Vis tik, vertinant į bylÄ 2022 m. gruodžio 5 d. pateiktus Ä®staigos darbuotojų skundus, matyti, kad tik viename skunde nurodoma, jog A. B. seksualiai priekabiavo prie darbuotojos, kviečiant jÄ pietų ir bandant apsikabinti. Administracinio nusižengimo byloje nėra Å¡ios darbuotojos skundo argumentus patvirtinančių duomenų. Kitų Ä®staigos darbuotojų skunduose tik nurodoma, kad darbuotojai yra girdėję apie nederamus, seksualinius direktoriaus veiksmus, tačiau kur, kada, kaip ir kokių asmenų atžvilgiu Å¡ie veiksmai buvo tariamai atlikti, nenurodyta. Å ių aplinkybių patikslinimui ir patvirtinimui Institucija nesiėmė jokių veiksmų.

21. A. B. atstovė atsiliepime pažymi, kad Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimas nėra A. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo dalykas. Kita vertus, šio sprendimo rezoliucijoje nėra konstatuojama A. B. kaltė seksualiai priekabiavus, o pats sprendimas yra paremtas išimtinai tik Institucijos skyriaus vedėjos – vyriausiosios darbo inspektorės 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo, kurio dalis buvo panaikinta, faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniu vertinimu.

22. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atkreipiamas dėmesys į tai, kad buvo apklausti 10 iÅ¡ tuo metu Ä®staigoje dirbusių 55 darbuotojų. Atliktos apklausos duomenimis tik Å¡eÅ¡i darbuotojai nurodė, kad darbe patiria stresÄ . BÅ«tent tokiais skaičiais Institucija bandė įrodyti A. B. kaltę psichologiÅ¡kai smurtavus prieÅ¡ Ä®staigos darbuotojus. Vis tik byloje esantys duomenys yra prieÅ¡taringi ir Institucijos atlikto tyrimo metu nebuvo surinkta objektyvių, iÅ¡samių ir neprieÅ¡taringų A. B. kaltę pagrindžiančių duomenų.

23. Atsiliepime pažymima, kad A. B. ėmėsi visų priemonių, siekdamas įgyvendinti DK 30 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Iki Institucijos skyriaus vedėjos – vyriausiosios darbo inspektorės 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo priėmimo Įstaigoje buvo patvirtinti šeši lokaliniai teisės aktai, susiję su darbuotojų gerove.

24. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai, jog iki Institucijos patikrinimo nebuvo imtasi jokių priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti, yra neatitinkantys tikrovės.

25. Atsiliepime pažymima, kad Institucijos skyriaus vedėjos – vyriausiosios darbo inspektorės 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo suraÅ¡ymo metu DK 30 straipsnio 2 dalis neįtvirtino konkrečių priemonių, kurių darbdavys privalo imtis siekiant užtikrinti psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijÄ . Tokių priemonių sÄ raÅ¡as nebuvo ir iki Å¡iol nėra įtvirtintas jokiame kitame teisės akte, iÅ¡skyrus nuo 2022 m. lapkričio 1 d. nustatytÄ pareigÄ darbdaviams, kurie turi daugiau kaip 50 darbuotojų, patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politikÄ .

Institucijos atstovės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, jog keletÄ patarimų, kokių priemonių galima imtis minėto tikslo siekimui, galima rasti pačios Institucijos internetinėje svetainėje. Taigi, iÅ¡ esmės yra susidariusi tokia situacija, kad Institucija turi iÅ¡imtinę teisę aiÅ¡kinti DK 30 straipsnio 2 dalies normos turinį ir savarankiÅ¡kai spręsti, ar konkretus darbdavys tinkamai įgyvendina DK 30 straipsnio 2 dalies reikalavimÄ , nors nei įstatymų leidėjas, nei pati Institucija niekur nedetalizuoja Å¡ių priemonių sÄ raÅ¡o.

Tam, kad asmuo galėtų veikti pagal įstatymÄ , jis pirmiausia turi galėti žinoti, ko iÅ¡ jo reikalaujama. Todėl valstybė negali asmens bausti už tai, kad jis, eidamas vadovo pareigas, neįgyvendino kažko, kÄ turėjo įgyvendinti, kai tas kažkas jokiame teisės akte nėra apibrėžtas ir įtvirtintas.

26. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad A. B. nepadarė DSSÄ® 39 straipsnio 3 dalies pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir tinkamai iÅ¡tyrė visas bylos faktinės aplinkybės bei teisingai konstatavo, kad UAB „S.“ ankstesnį profesinės rizikos vertinimÄ Ä¯staigoje atliko netinkamai, o neatsiradus pakartotinio profesinės rizikos veiksnių vertinimo pagrindams, nebuvo pagrindo A. B. traukti administracinėn atsakomybėn.

27. Advokatė atkreipia dėmesį į tai, kad Ä®staigoje 2020 m. lapkričio mėnesį buvo organizuojamas profesinės rizikos veiksnių vertinimas, rizikos įvertintos atsižvelgiant į Institucijos Istaigai pateiktÄ klausimynÄ . Institucija 2020 m. lapkričio 18 d. Ä®staigai atsiuntė nurodymÄ atsakyti į su darbo sauga susijusius klausimus, kuriuose buvo paminėtos su Ä®staigos veikla susijusios profesinės rizikos. Ä®staigos direktoriaus 2020 m. lapkričio 19 d. įsakymu Teisės ir veiklos priežiÅ«ros skyriaus vyriausioji specialistė buvo paskirta atsakingu asmeniu už profesinės rizikos vertinimo organizavimÄ Ä®staigoje.

Atsižvelgiant į tai, kad Ä®staigoje nebuvo darbo saugos specialistų, buvo nuspręsta kreiptis į profesinės rizikos veiksnių vertinimo paslaugas teikiančiÄ UAB „S.“. UAB „S.“ specialistams buvo pateiktas minėtas Institucijos 2020 m. lapkričio 18 d. nurodymas. UAB „S.“ specialistai buvo atvykę į Ä®staigos patalpas ir, remdamiesi minėtame nurodyme suformuluotais su profesinės rizikos veiksniais susijusiais klausimais bei įstaigos patalpų apžiÅ«ra, priėmė savarankiÅ¡kÄ sprendimÄ , kokias profesinės rizikos veiksnių rÅ«Å¡is, atsižvelgiant į įstaigos vykdomÄ veiklÄ , yra bÅ«tina įvertinti.

UAB „S.“ darbo saugos specialistai nusprendė, jog yra bÅ«tina įvertinti tik biologinius ir psichosocialinius veiksnius. Atsižvelgiant į tai, UAB „S.“ parengė įstaigos profesinės rizikos vertinimo ataskaitÄ .

28. Atsiliepime tvirtinama, kad A. B., buvo įsitikinęs, jog profesinės rizikos veiksnių vertinimas įstaigoje buvo atliktas tinkamai, nes vertinimo gaires, padedančias nustatyti, kokias profesinės rizikos veiksnių rÅ«Å¡is yra bÅ«tina vertinti, buvo pateikusi pati Institucija, o vertinimÄ atliko valstybės pripažintas atitinkamus leidimus atlikti profesinės rizikos veiksnių vertinimÄ turintis juridinis asmuo, Ä®staigai patikrinimo metu nebuvo nurodyta, jog UAB „S.“ atliktas profesinės rizikos veiksnių vertinimas atliktas netinkamai.

Todėl A. B. buvo ir iki Å¡iol yra įsitikinęs, kad UAB „S.“ atliktas profesinės rizikos veiksnių vertinimas buvo atliktas tinkamai ir patikrinimo metu buvo įvertinti tie profesinės rizikos veiksniai, kuriuos, atsižvelgiant į Ä®staigos veiklÄ , buvo bÅ«tina tikrinti. Po Ä®staigoje 2020 m. lapkričio 20 d. atlikto profesinės rizikos veiksnių vertinimo, pakartotinis minėtų rizikų vertinimas nebuvo atliktas, nes nebuvo Profesinės rizikos vertinimo nuostatų 4 ir 5 punktuose įtvirtintų profesinės rizikos veiksnių vertinimo/pakartotinio vertinimo pagrindų.

29. Atsiliepime taip pat pažymima, kad 2020-2021 metais Ä®staigos darbuotojai daugiausiai dirbo nuotoliniu ir/arba miÅ¡riu bÅ«du. Darbuotojams dirbant iÅ¡ namų atlikti naujÄ ar atlikti pakartotinį profesinės rizikos veiksnių vertinimÄ nebuvo tikslinga, nes darbuotojų darbo vieta jų asmeniniuose namuose paskelbto karantino laikotarpiu nebuvo laikoma darbo vieta.

30. A. B. atstovė teigia, kad A. B. nuobauda buvo sumažinta pagrįstai, nes Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimo rezoliucijoje nėra konstatuojama A. B. kaltė seksualiai priekabiavus prie darbuotojų ir tyrimas A. B. nutrauktas. Jam paskirta administracinė nuobauda sumažinta ne dėl jo charakteristikos, o dėl to, kad administracinio nusižengimo teisena dėl trijų pažeidimų jam buvo nutraukta. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas privalėjo mažinti administracinės nuobaudos dydį. Be to, kiti A. B. pažeidimai buvo formalūs ir nesukėlė jokių neigiamų padarinių. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

31. ANK 96 straipsnio 2 dalyje yra numatyta juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų atsakomybė už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus. Akivaizdu, kad Å¡i norma yra blanketinė – nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal Å¡iÄ normÄ , bÅ«tina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas Å¡is asmuo pažeidė. Nagrinėjamu atveju Institucijos skyriaus vedėjos – vyriausiosios darbo inspektorės 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu A. B. buvo nubaustas pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį ir už tai, kad jis pažeidė BK 30 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.

32. DK 30 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad darbdavys privalo sukurti tokiÄ darbo aplinkÄ , kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų prieÅ¡iÅ¡kų, neetiÅ¡kų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumÄ , fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumÄ ar kuriais siekiama darbuotojÄ ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. DK 30 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad darbdavys imasi visų bÅ«tinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtÄ darbo aplinkoje, suteikti. Taigi nurodytose normose darbdaviui yra nustatyti bendro pobÅ«džio reikalavimai:

1) sukurti saugiÄ aplinkÄ darbuotojams santykyje su kartu dirbančiais asmenimi (taip pat ir vadovu) bei trečiaisiais asmenimis;

2) imtis reikiamų prevencinių priemonių, siekiant užkirsti keliÄ nepageidaujamų situacijų susidarymui;

3) tais atvejais, kai susiduriama su psichologinio smurto atveju, apsaugoti nukentėjusius asmenis ir teikti jiems pagalbÄ . Čia pastebėtina, kad administracinio nusižengimo bylai reikÅ¡mingu laiku galiojusios DK 30 straipsnio nuostatos, prieÅ¡ingai nei Å¡iuo metu galiojančios įstatymo nuostatos, nenustatė konkrečių veiksmų, kurių privalo imtis darbdavys, siekdamas užtikrinti numatytų reikalavimų įgyvendinimÄ .

33. ANK 2 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. ANK 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Šioje administracinio nusižengimo byloje Institucijos skyriaus vedėjos – vyriausiosios darbo inspektorės 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarime buvo nurodoma, kad A.

B., pažeisdamas DK 30 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, nepakankamai efektyviai vykdė įstatymuose numatytÄ darbdavio pareigÄ ir nesukÅ«rė tokios darbo aplinkos, kurioje darbuotojai nepatirtų prieÅ¡iÅ¡kų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumÄ , fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumÄ , taip pat netinkami vykdė pareigÄ užtikrinti psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijÄ ir suteikti pagalbÄ asmenims, patyrusiems psichologinį smurtÄ darbo aplinkoje.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju aptariamame nutarime apskritai nebuvo nustatytos pavojingos veikos (Å¡iuo atveju turėjusios pasireikÅ¡ti kaip neveikimas) aplinkybės, t. y. nebuvo nustatyta, kokio ar kokių konkrečiai teisės aktuose numatytų veiksmų A. B. nesiėmė, nors privalėjo imtis, kaip pasireiÅ¡kė jo neveikimas, įstatyme numatytų pareigų nevykdymas. Nutarime, kaip ir administracinio nusižengimo protokole, paprasčiausiai bendrai buvo nurodyta, kad A. B. neefektyviai vykdė įstatymuose numatytÄ darbdavio pareigÄ ir pakartota dalis DK 30 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, tačiau nenurodoma, kÄ , kada ir kodėl A.

B. privalėjo padaryti, t. y. nebuvo nurodyta, kaip objektyviai pasireiškė teisė pažeidimas. Taigi, nenustačius pavojingos veikos, A. B. negalėjo būti traukiamas ir patrauktas teisinėn atsakomybėn.

34. SkundÄ nagrinėjantis teismas pažymi ir tai, kad iÅ¡ asmens galima reikalauti konkretaus elgesio (veikimo ar neveikimo), kai pareiga elgtis konkrečiu bÅ«du yra aiÅ¡kiai numatyta teisės aktuose. Tais atvejais, kai pareiga elgtis konkrečiu bÅ«du nėra aiÅ¡kiai suformuluota, nėra pagrindo reikalauti iÅ¡ asmens tokios pareigos tikslaus vykdymo ir traukti jį teisinėn atsakomybėn už tai, kad jis, vykdydamas pavestas funkcijas, galimai netinkamai įvertino savo pareigos apimtį. Å iuo atveju nekyla jokių abejonių, kad nagrinėjamai bylai aktualiu laiku DK buvo numatyta darbdavio pareiga sukurti tokiÄ darbo aplinkÄ , kurioje bÅ«tų užtikrinama darbuotojų garbės ir orumo apsauga.

Vis tik DK, priešingai nei šiuo metu galiojančios įstatymo nuostatos, nenumatė, kaip ši pareiga privalo būti vykdoma. Kaip jau buvo minėta, Institucijos skyriaus vedėjos – vyriausiosios darbo inspektorės 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarime nėra nurodyta, kokių konkrečių teisės aktuose numatytų veiksmų, kurių buvo privalu imtis, A. B. nevykdė.

35. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek A. B. priimtame nutarime teisės pažeidimo padarymas buvo siejamas su tuo, kad Įstaigoje, kuriai jis vadovavo, bendrasis mikroklimatas nėra geras, darbuotojai atlikdami darbines funkcijas nesijaučia pakankamai saugiai ir pan. Taigi darytina išvada, kad administracinio nusižengimo protokole bei nutarime teisės pažeidimo padarymas buvo siejamas su tam tikromis pasekmėmis (mikroklimatas nėra geras, darbuotojai darbe nesijaučia saugiai, todėl daroma išvada, jog nebuvo tinkamai vykdoma įstatyme numatyta pareiga).

Vis tik, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, toks aplinkybių vertinimas yra ydingas, nes darbuotojų garbės ir orumo pažeidimo faktai savaime nereiškia, kad buvo netinkamai vykdomos teisės aktuose nustatytos pareigos. Čia pažymėtina, kad ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. veikos pasekmių apskritai nėra būtina įrodinėti. Kita vertus, jeigu yra manoma, kad pasekmių nustatymas yra būtinas, tuo pačiu būtina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, ko nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo padaryta.

Vien aplinkybė, kad dalis Ä®staigoje dirbančių asmenų dėl tam tikrų priežasčių (galimai ir dėl netinkamo A. B. elgesio) darbe nesijautė saugiai, jų subjektyviu vertinimu patyrė prieÅ¡iÅ¡kus, žeminančius, agresyvius, užgaulius, įžeidžiančius veiksmus ir pan., savaime nereiÅ¡kia, jog buvo pažeisti DK 30 straipsnio reikalavimai ir padarytas ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas. TokiÄ iÅ¡vadÄ iÅ¡ dalies patvirtina ir administracinio nusižengimo bylai reikÅ¡mingu laiku galiojusios DK 30 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurias aiÅ¡kinant taip, kaip jos aiÅ¡kinamos Institucijos atstovų, atsakomybė pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį kiltų visais atvejais, kai nustatomas psichologinio smurto atvejis, nepriklausomai nuo to, ar buvo imtasi bÅ«tinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtÄ darbo aplinkoje, suteikti, nes psichologinio smurto atvejis ar atvejai savaime reikÅ¡tų, kad nebuvo imtasi visų bÅ«tinų priemonių.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iÅ¡ tikrųjų A. B. Å¡iuo atveju buvo patrauktas teisinėn atsakomybėn ne už tai, kad jis netinkamai vykdė DK 30 straipsnyje numatytus reikalavimus, o už savo galimai netinkamÄ elgesį su dalimi vadovaujamos Ä®staigos darbuotojų. Vis tik galimi netinkamo elgesio su darbuotojais atvejai, esant teisės aktuose nustatytoms sÄ lygoms, galėtų bÅ«ti vertinami kaip užtraukiantys atsakomybę pagal kitus ANK straipsnius (pavyzdžiui, ANK 81 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už moterų ir vyrų lygių teisių ir lygių galimybių pažeidimÄ ir kt.), taip pat civilinę, drausminę ar net baudžiamÄ jÄ atsakomybę (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 152 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už seksualinį priekabiavimÄ ), o ne atsakomybę, numatytÄ BK 96 straipsnio 2 dalyje.

Kaip jau minėta, Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje turėjo bÅ«ti nustatyta, kokių privalomų veiksmų, numatytų teisės aktuose, siekiant įgyvendinti DK 30 straipsnio reikalavimus, A. B. nesiėmė, o ne tai kaip jis elgėsi su Ä®staigos darbuotojais. Pažymėtina, kad dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino praÅ¡ymo apklausti Ä®staigos darbuotojų apie jų savijautÄ A. B. vadovavimo Ä®staigai metu ir po jo vadovavimo, taip pat prijungti prie bylos darbuotojų apklausas dėl jų savijautos darbe.

37. Ä®vertinus tai, kas buvo aptarta anksčiau, pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Institucijos skyriaus vedėjos – vyriausiosios darbo inspektorės 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo dalį, kuria A. B. buvo nubaustas ir už DK 30 straipsnio 1 bei 2 dalių reikalavimų nesilaikymÄ . Dėl Å¡ios priežasties dalis apeliacinio skundo negali bÅ«ti tenkinama.

38. DSSÄ® 39 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja profesinės rizikos vertinimÄ Ä¯monėje. Tuo atveju, kai įmonėje nėra kompetentingo personalo darbo vietoms ar objektams, kur turi bÅ«ti vertinama rizika, nustatyti, rizikai tirti ir pagal tyrimo rezultatus nustatyti, Å¡ioms paslaugoms įmonė samdo įstaigas ar asmenis iÅ¡ kitur. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. B. netinkamai organizavo profesinės rizikos vertinimÄ vadovaujamoje Ä®staigoje.

39. Profesinės rizikos vertinimo nuostatuose rizikos vertinimas yra apibrėžiamas kaip procesas, kurio metu identifikuojami pavojai ir rizikos veiksniai, galimas jų sukeltos žalos sveikatai sunkumas ir žalos pasireiÅ¡kimo tikimybė, atsižvelgiant į taikomas apsaugos priemones, nustatomas rizikos dydis bei priimamas sprendimas (įvertinimas) dėl rizikos priimtinumo, t. y. nusprendžiama, ar rizika yra priimtina, toleruotina ar nepriimtina, ir prevencinių priemonių taikymo. Å ių nuostatų devynioliktame punkte nustatyta, kad visų atliktų rizikos veiksnių tyrimų rezultatai turi bÅ«ti įforminti protokolais ir pasiraÅ¡yti juos atlikusių asmenų, o dvideÅ¡imtame punkte nurodoma, kad atlikus objekto rizikos vertinimÄ , užpildoma įmonės pasirinktos formos rizikos įvertinimo dokumentas arba rizikos įvertinimo kortelė.

Rizikos įvertinimo dokumentuose nurodoma rizikos įvertinimo data, rizikos vertinimo objektas, darbuotojai, atliekantys šį darbÄ , rizikos veiksniai, rizikos įvertinimo rezultatai, rizikos Å¡alinimo ar mažinimo priemonės. Å iuos dokumentus pasiraÅ¡o rizikÄ Ä¯vertinęs asmuo ir darbdaviui atstovaujantis asmuo.

40. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje buvo nustatyta ir dėl to jokių ginčų nekyla, kad Įstaigoje nebuvo įvertinti visi darbuotojus veikiantys galimi rizikos veiksniai (nebuvo įvertinti fiziniai, fizikiniai, ergonominiai veiksniai). Taip pat šioje administracinio nusižengimo byloje yra nustatyta, kad Įstaigoje 2020 m. lapkričio mėnesį buvo organizuojamas profesinės rizikos veiksnių vertinimas, kurį atliko profesinės rizikos veiksnių vertinimo paslaugas teikianti UAB „S.“. UAB „S.“ įvertino tik biologinius ir psichosocialinius rizikos veiksnius.

41. Kaip jau buvo minėta, už profesinės rizikos vertinimÄ Ä¯monėje yra atsakingas darbdaviui atstovaujantis asmuo. Toks asmuo buvo A. B.. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju A. B. neužtikrino tinkamo profesinės rizikos vertinimo organizavimo, nes nepasirÅ«pino tuo, kad bÅ«tų įvertinti visi darbuotojus veikiantys galimi rizikos veiksniai. Todėl darytina iÅ¡vada, kad jis pažeidė DSSÄ® 39 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Čia pažymėtina, kad A. B., kaip darbdaviui atstovaujantis asmuo, nepasirašė užpildytose rizikos įvertinimo kortelėse, kaip nurodyta yra Profesinės rizikos vertinimo nuostatuose. Å is faktas taip pat patvirtina, kad jis netinkamai vykdė savo kaip Ä®staigos vadovo pareigas, nepasirÅ«pino tinkamu profesinės rizikos vertinimo organizavimu.

42. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad ANK 2 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Taigi aplinkybė, kad A. B. nežinojo teisės aktų reikalavimų, kurios privalėjo žinoti ir vykdyti, neatleidžia jo nuo atsakomybės už netinkamÄ profesinės rizikos vertinimo organizavimÄ . A. B. gebėjimu tinkamai organizuoti profesinės veiklos rizikos vertinimÄ abejones kelia ir tai, kad jis nepasitikrino žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais prieÅ¡ pradėdamas dirbti Ä®staigoje. Å iuo atveju teigtina, kad A. B. neprivalėjo žinoti, kaip turi bÅ«ti atliekamas profesinės rizikos veiksnių vertinimas, tačiau jis privalėjo žinoti, kokius veiksmus privalu vertinti ir tinkamai organizuoti jų vertinimÄ .

43. Ä®vertinęs tai, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad A. B. nepadarė DSSÄ® 39 straipsnio 3 dalyje numatyto teisės pažeidimo. Dėl Å¡ios priežasties skundžiamos nutarties dalis yra naikintina ir paliktina galioti Institucijos skyriaus vedėjos – vyriausiosios darbo inspektorės 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo dalis.

44. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracine nuobauda siekiama:

1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų;

2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis;

3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Pagal ANK 32 straipsnio nuostatas, administracinė nuobauda skiriama pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės virÅ¡enybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais, o administracinės nuobaudos rÅ«Å¡ys parenkamos iÅ¡ Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rÅ«Å¡ių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

45. Ä®vertinęs Institucijos skyriaus vedėjos – vyriausiosios darbo inspektorės 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarime nustatytÄ A. B. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, taip pat tai, jog nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, padarytų teisės pažeidimų skaičių, jų pobÅ«dį, patį A. B. apibÅ«dinančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad teisės pažeidėjui turi bÅ«ti skirta bauda, kurios dydis bÅ«tų mažesnis nei ANK 96 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas Å¡ios nuobaudos vidurkis, tačiau didesnis nei minimalus baudos dydis.

Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, A. B. yra skirtina 370 Eur dydžio bauda. BÅ«tent tokio dydžio bauda padės užtikrinti įstatyme numatytų nuobaudos tikslų efektyvų įgyvendinimÄ . Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais, n u t a r i a : Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus atstovės apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties dalį, kuria buvo panaikinta Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriaus vedėjos – vyriausiosios darbo inspektorės 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo dalis dėl DSSÄ® 39 straipsnio 3 dalies pažeidimo ir palikti galioti Å¡iÄ nutarimo dalį.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartį pakeisti ir A. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 96 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ paskirti 370 Eur dydžio baudÄ . KitÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties dalį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas Ugnius Trumpulis