fd68eeb4-68e3-40fd-bb9c-08f05bb91f01 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-448-613/2023 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01737-2023-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.2.; 3.3.2.4; 3.3.2.5 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 21 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos (ieÅ¡kovės) D. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos (ieÅ¡kovės) D.

J. praÅ¡ymÄ atsakovui K. K. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio padavimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja (toliau – ir ieÅ¡kovė) pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiÅ¡kus ieÅ¡kinio, kuriuo praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų A.

K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini), laikinÄ jÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina D. J. jos gyvenamojoje vietoje, priteisti nepilnamečių vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymui po 300 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui iki teismo nutarties dėl gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo bei iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo įsiteisėjimo dienos, nustatyti 14 dienų terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti po privalomosios mediacijos pabaigos dienos.

2. PraÅ¡yme nurodoma, kad su atsakovu nuo 2005 m. gegužės mėnesio iki 2021 m. gyveno neįregistravę santuokos, vedė bendrÄ Å«kį. Per bendro gyvenimo laikotarpį gimė du vaikai: A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė ir atsakovas gyveno Jungtinėje Karalystėje, tačiau Å¡alims nutraukus santykius, ieÅ¡kovė su nepilnamečiais vaikais nusprendė grįžti gyventi į Lietuvos RespublikÄ . Atsakovas tam neprieÅ¡taravo, tačiau praėjus daugiau nei pusei metų, sÅ«nui jau lankant ugdymo įstaigÄ Lietuvoje ir vaikams apsipratus, pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas dėl to.

Atsakovas neblaivus skambina sÅ«nui bei naudoja prieÅ¡ jį psichologinį smurtÄ , teigdamas, kad motina bus pasodinta į įkalinimo įstaigÄ , o sÅ«nus bus priverstas grįžti į Jungtinę Karalystę. Å iuo metu nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nėra nustatyta. Atsakovas neteikia vaikams iÅ¡laikymo, yra susidaręs iÅ¡laikymo įsiskolinimas, todėl ieÅ¡kovė ketina kreiptis į teismÄ dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir iÅ¡laikymo bei jo įsiskolinimo priteisimo.

IeÅ¡kovė Å¡iuo metu negali pateikti ieÅ¡kinio, kadangi nėra pasinaudojusi privalomÄ ja mediacija. IeÅ¡kovė 2023 m. kovo 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriui pateikė praÅ¡ymÄ dėl privalomosios mediacijos vykdymo. PaaiÅ¡kino, kad nepilnamečiai vaikai gyvena Lietuvoje su ieÅ¡kove, sÅ«nus čia lanko bendrojo lavinimo mokyklÄ , vaikai adaptavosi Lietuvos Respublikoje, čia susirado draugų, hobių, todėl apsaugant vaikų interesus turėtų bÅ«ti taikomos laikinosios apsaugos priemonės dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kove.

Be to, atsakovas, nors Jungtinėje Karalystėje gauna dideles pajamas, nepatiria gyvenamosios vietos iÅ¡laikymo iÅ¡laidų, kadangi gyvenamÄ jį bÅ«stÄ jam suteikia darbdavys, prie savo nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo neprisideda jokia forma. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartimi nutarta D. J. praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo netenkinti. Pagrindiniai teismo nutarties motyvai: 3.1. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovė teikdama praÅ¡ymÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 3 dalies pagrindu visų pirma privalo nurodyti priežastis, dėl kurių ieÅ¡kinys nebuvo pareikÅ¡tas kartu su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. 3.2.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovė nenurodė teismui aplinkybių, kurios pagrįstų, kad egzistuoja objektyvios kliÅ«tys praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikÅ¡ti kartu su ieÅ¡kiniu, o aplinkybė, jog ieÅ¡kinys negali bÅ«ti paduotas iÅ¡ karto, nes inicijuojant Å¡eimos ginÄÄ , pirmiausia turi bÅ«ti pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija, nėra pakankama. 3.3. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad vien remiantis vienasmeniÅ¡kais ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais (neteikiant pagrįstų (tikėtinų) įrodymų) nėra pagrindo taikyti ieÅ¡kovės praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Teismas vertino, kad ieÅ¡kovė Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje, neįrodė grėsmės vaikų interesams, neįrodė, kad egzistuoja grėsmė ar tikimybė, kad ateityje galimai kils grėsmė dėl to, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«simo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio (jeigu jis bus tenkintas) teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nors, praÅ¡ydama nustatyti vaikų laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , turėjo tokiÄ pareigÄ (CPK 178 straipsnis). Teismas iÅ¡ kartu su praÅ¡ymu pateiktų duomenų ir nurodytų aplinkybių neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nenustačius vaikų laikinos gyvenamosios vietos su motina, nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai gali bÅ«ti iÅ¡ esmės pažeisti. 3.4.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepareiÅ¡kus ieÅ¡kinio yra iÅ¡imtinė situacija ir tokio praÅ¡ymo tenkinimui turi bÅ«ti iÅ¡imtiniai pagrindai, vertino, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas ir pateikti dokumentai Å¡ioje proceso stadijoje nėra pakankami teismui tenkinti praÅ¡ymÄ dėl laikino iÅ¡laikymo priteisimo. 3.5. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė ne tik neįrodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių nebuvo pateiktas ieÅ¡kinys, nesulaukta privalomosios mediacijos pabaigos, o buvo pateiktas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio padavimo pagrįstumo, bet ieÅ¡kovė Å¡iuo atveju neįrodė ir savo teiginių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, nenurodė neginčijamų faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki ieÅ¡kinio pateikimo yra bÅ«tinas, nepateikė duomenų, patvirtinančių realiÄ nepilnamečių vaikų interesams kylančiÄ grėsmę.

III. Atskirojo skundo argumentai 4. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė D. J. praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir tenkinti praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio padavimo. Pagrindiniai atskirojo skundo motyvai: 4.1. Nurodo, kad taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones ir priteisdamas laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino iÅ¡laikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.

Tačiau tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iÅ¡ esmės nesprendžiamas. 4.2. Pažymi, kad ieÅ¡kovė praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių iÅ¡dėstė motyvus dėl to, kad nepilnamečių vaikų tėvas atsakovas K. K. prie nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo neprisideda jokia forma nuo to laiko, kai ieÅ¡kovė su nepilnamečiais vaikais grįžo gyventi į Lietuvos RespublikÄ ir Å¡iuo metu ieÅ¡kovė viena iÅ¡laiko du nepilnamečius vaikus, tačiau Å¡is faktas nebuvo įvertintas. 4.3.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ formaliais pagrindais, nurodant, jog ieÅ¡kovė nepateikė tikslių duomenų apie pajamas, turtinę padėtį, vaikų poreikius, nenurodė motyvų, kurie pagrįstų, kad laikino iÅ¡laikymo vaikams priteisimo klausimo sprendimas kartu su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu esmingai pažeistų vaikų interesus. Apeliantės nuomone, yra visiÅ¡kai akivaizdu ir suprantama, kad kiekvienas vaikas turi bÅ«tinuosius poreikius, kuriuos tenkinti turi abu tėvai, todėl laikinosios apsaugos priemonės, nesant pakankamų įrodymų apie pajamas ir (arba) poreikius, turi bÅ«ti taikomos bent vaikų bÅ«tinųjų poreikių apimtyje. 4.4.

Å iuo atveju ieÅ¡kovė ir atsakovas gyvena skyriumi, kadangi ieÅ¡kovė su nepilnamečiais vaikais gyvena Lietuvos Respublikoje, o atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje. Atsakovo elgesys ir gyvenimo bÅ«das kelia grėsmę vaiko interesams, nes atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu ir prieÅ¡ vaikus naudoja psichologinį smurtÄ , grÄ sindamas, jog atsakovas uždarys mamÄ Ä¯ kalėjimÄ ir mama taip bus nubausta, nors atsakovas žino, jog nepilnamečiai vaikai turi labai glaudų ir stiprų ryšį su motina.

Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

6. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio teismui pareiÅ¡kimo (nustatyti laikinÄ vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ ir priteisti jiems laikinÄ iÅ¡laikymÄ ), teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Dėl naujų įrodymų priėmimo 7. PareiÅ¡kėja kartu su atskiruoju skundu pateikė garso įraÅ¡o stenogramÄ su vertimu, praÅ¡o į jÄ atsižvelgti nagrinėjant atskirÄ jį skundÄ .

8. Å io įrodymo priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovė kartu su praÅ¡ymu pirmosios instancijos teismui pateikė tik garso įraÅ¡Ä , o garso įraÅ¡o stenograma pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta, pažymi, kad garso įraÅ¡e užfiksuotas pokalbis ir jo stenogramos neatskleidžia informacijos turinčios reikÅ¡mės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos iÅ¡imties taikymui pagrindo neįžvelgia ir apeliantės teikiamo įrodymo į bylÄ nepriima. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama faktinėms aplinkybėms, reikÅ¡mingoms teisingam ginčo iÅ¡sprendimui, nustatyti.

9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tiek nepareiÅ¡kus ieÅ¡kinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis).

IÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių kylančiose bylose teismai gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. CK 3.65 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinÄ sias jų apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas, be kitų priemonių, gali taikyti Å¡ias laikinÄ sias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas), priteisti iÅ¡ vieno tėvų laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Nagrinėdamas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.

10. CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta procesinė teisė suinteresuotiems asmenims pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio teismui pareiÅ¡kimo dienos. Å ioje įstatymo nuostatoje taip pat numatyti tam tikri reikalavimai, susiję su tokio pobÅ«džio praÅ¡ymo pareiÅ¡kimu. Ä®statymas, visų pirma, numato, kad pareiÅ¡kėjas, praÅ¡antis taikyti tokias priemones iki ieÅ¡kinio pateikimo, pagrįstu raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu privalo nurodyti priežastis, dėl kurių ieÅ¡kinys nebuvo pareikÅ¡tas kartu su Å¡iuo praÅ¡ymu, taip pat pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiÅ¡kėjo interesams. Be to, pareiÅ¡kėjas privalo sumokėti CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytÄ Å¾yminį mokestį ir pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatÄ .

11. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , pareiÅ¡kėja, teikdama praÅ¡ymÄ CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu, visų pirma privalo nurodyti priežastis, dėl kurių ieÅ¡kinys nebuvo pareikÅ¡tas kartu su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja nenurodė jokių konkrečių ir objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog egzistuoja objektyvios kliÅ«tys praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikÅ¡ti kartu su ieÅ¡kiniu.

Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pareiÅ¡kėja D. J. ir atsakovas K. K. beveik deÅ¡imt mėnesių (nuo ieÅ¡kovės su nepilnamečiais vaikais grįžimo į LietuvÄ ) negyvena kartu, neveda bendro Å«kio, tačiau pareiÅ¡kėja tik 2023 m. kovo 20 d., t. y. tÄ pačiÄ praÅ¡ymo pateikimo į teismÄ dienÄ , vykdydama Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnyje įtvirtintÄ Ä¯pareigojimÄ , pateikė ginčo Å¡alies praÅ¡ymÄ vykdyti privalomÄ jÄ mediacijÄ ginče Å¡eimos ginče dėl nepilnamečių vaikų A.

K., L. K. gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo bei iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo iÅ¡sprendimo. PareiÅ¡kėjos atskirajame skunde nurodytas argumentas, kad bÅ«tent Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnyje nurodytas įpareigojimas (kreipimasis dėl privalomosios mediacijos) užkerta keliÄ kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, teismas nelaiko svarbia bei reikÅ¡minga priežastimi, pateisinančia ieÅ¡kinio nepateikimÄ , teikiant praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieÅ¡kinio (CPK 147 straipsnio 3 dalis).

12. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas gali nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iÅ¡ tėvų nustatymas gali bÅ«ti taikomas esant aplinkybių visetui:

1) tėvai gyvena skyriumi;

2) vieno iÅ¡ tėvų elgesys, gyvenimo bÅ«das kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sÄ lygų vaikui augti ir vystytis (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-47-340/2021; 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020). Taigi, turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų teisės, o pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«tinumÄ tenka bÅ«tent praÅ¡ančiam taikyti tokiÄ procesinio pobÅ«džio priemonę.

13. Apeliacinės pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad apeliantė nepagrindė ir neįrodė praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bÅ«tinumo ir pagrįstumo. Vien remiantis vienasmeniÅ¡kais ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais (neteikiant pagrįstų (tikėtinų) įrodymų) nėra pagrindo taikyti ieÅ¡kovės praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismas vertina, kad ieÅ¡kovė Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje, minėta, neįrodė grėsmės vaikų interesams, neįrodė, kad egzistuoja grėsmė ar tikimybė, kad ateityje galimai kils grėsmė dėl to, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«simo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio (jeigu jis bus tenkintas) teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nors, praÅ¡ydama nustatyti vaikų laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , turėjo tokiÄ pareigÄ (CPK 178 straipsnis).

14. Viena iÅ¡ teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių Å¡eimos bylose yra laikino iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinÄ ja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti iÅ¡laikymÄ bÅ«tų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. CK 3.192 straipsnio 2 dalį iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiÅ¡kia, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių Å¡iuos poreikius patenkinti. Å ių kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrÄ padeda iÅ¡laikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų iÅ¡laikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus.

Laikino iÅ¡laikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, iÅ¡samiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymÄ , iÅ¡laikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes Å¡ios aplinkybės yra nustatomos bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės.

15. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjos prašymo dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nurodė, kad ieškovė nedetalizuoja, nuo kada išlaikymas neteikiamas, už kokį konkrečiai laikotarpį yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, ar atsakovas prie vaikų poreikių tenkinimo prisideda kitu būdu (pirkiniais ar pan.). Taip pat nepateikė duomenų apie ieškovės pajamas, turtinę padėtį, duomenų apie vaikų poreikius, nenurodė motyvų, kurie pagrįstų, kad laikino išlaikymo vaikams priteisimo klausimo sprendimas kartu su pareikštu ieškiniu esmingai pažeistų vaikų interesus. Apeliacinės instancijos teismas, remiantis apeliantės atskirajame skunde nurodytais argumentais, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais.

16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovė 2023 m. kovo 20 d. pradėjo privalomosios mediacijos procesÄ , rodo, kad yra taikaus susitarimo galimybė, o tai reiÅ¡kia esant realiai tikimybei Å¡alims iÅ¡spręsti kilusį ginÄÄ taikiu bÅ«du. Be to apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, įvertinęs tai, kad iki Å¡iol ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio nėra pareiÅ¡kusi (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis)), taip pat į tai, kad nėra aiÅ¡ki mediacijos proceso baigtis (mediacija nepradėta, nutraukta, ar Å¡alys ginÄÄ iÅ¡sprendė taikiai, kt.).

Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo sužinojimas apie pareiÅ¡kėjos kreipimÄ si į teismÄ galėtų sukelti tarp Å¡alių papildomas įtampas, konfliktÄ , atsirastų prielaidos tarp pareiÅ¡kėjos ir atsakovo kilti prieÅ¡prieÅ¡ai. Tokiu bÅ«du nebÅ«tų pasiektas mediacijos tikslas – Å¡alims sudaryti taikų susitarimÄ . Pastebėtina, kad Å¡eimos bylose teismas turi pareigÄ taikyti Å¡alis, mediacijos tikslai negali bÅ«ti paneigti.

17. Ä®vertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, apeliantės atskirojo skundo argumentus ir visumÄ bylos duomenų, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad D. J. nepagrindė konkrečios realios grėsmės jos ir nepilnamečių vaikų teisėms ir interesams ar teismo sprendimo įvykdymui bÅ«tent iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo ir civilinės bylos iÅ¡kėlimo nepritaikius praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliantė nepagrindė objektyvios bÅ«tinybės taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki D. J. pareikÅ¡ ieÅ¡kinį teismui, suformuluodama konkrečius reikalavimus.

18. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

19. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai pritaikė praÅ¡ymų, susijusių su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėjimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai konstatavo, jog Å¡ioje proceso stadijoje iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo nėra teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , dėl to atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Giedrė Seselskytė