fd65fdb6-c4bf-412a-92ec-56f1a579ce5d · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-58-998/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04698-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.4.4.5; 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.5.2.1; 2.3.2.8; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 5 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Bučienė, sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei, Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovei I. G., ieškovės atstovui advokato padėjėjui Gediminui Pociui, atsakovo L.

G. atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, iÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje atstovui G. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I. G. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui L. G., trečiasis asmuo AB „Swedbank“, institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo vaikams priteisimo, turto padalinimo bei pagal atsakovo L.

G. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei I. G., institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo vaikams priteisimo, turto padalinimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama:

1. nutraukti jos ir atsakovo santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini), įregistruotÄ KaiÅ¡iadorių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės;

2. po santuokos nutraukimo palikti pavardes „G.“, „G.“;

3. nustatyti nepilnamečių vaikų Ž. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja;

4. priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečiams vaikams Ž. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. G., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ kiekvienam po 200 Eur kas mėnesį periodinių iÅ¡mokų nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, periodines iÅ¡mokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, Å¡ių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieÅ¡kovę;

5. padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ ir priteisti ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise 35 000 Eur vertės butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), ir 1 500 Eur vertės automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 6. nustatyti, kad visi įsipareigojimai pagal jos 2017 spalio 19 d. su banku „Swedbank“, AB sudarytÄ fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė ieÅ¡kovės I. G. prievolė;

7. nustatyti, kad visi įsipareigojimai pagal atsakovo L. G. 2017 m. spalio 23 d. su banku „Swedbank“, AB sudarytÄ vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovo L. G. prievolė;

8. nustatyti, kad visi įsipareigojimai pagal atsakovo L. G. 2019 m. gruodžio 17 d. su banku „Swedbank“, AB sudarytÄ vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovo L. G. prievolė;

9. priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodo, kad 2006 m. liepos 3 d. buvo sudaryta jos ir atsakovo santuoka. Santuokos metu Å¡alims gimė sÅ«nÅ«s Ž. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. G., gim. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad su atsakovu kartu pradėjo gyventi 2005 m. vasarÄ . Ä®registravus santuokÄ , gimė du sÅ«nÅ«s. Atsakovas, gyvendamas santuokoje, dažnai elgdavosi neetiÅ¡kai, nepaisydavo jos nuomonės. IeÅ¡kovės teigimu, ji nuolat patirdavo pažeminimus ir patyčias.

Visi kaltinimai peraugo į psichologinį smurtÄ . Atsakovo psichologinio smurto protrÅ«kiai vis dažnėjo. Kai baigdavosi atsakovui isterijos ir pykčio priepuoliai, atsakovas atsipraÅ¡ydavo, stengdavosi bÅ«ti geras. Tai trukdavo labai neilgai. AtsakovÄ apimdavo įtūžis, kuris bÅ«davo nukreiptas prieÅ¡ jÄ ir vaikus. Atsakovas nuolat grasindavo pačiais keisčiausiais bÅ«dais ir dėl įvairiausių priežasčių. Atsakovo pykčio protrÅ«kiai kartojasi vis dažniau. IeÅ¡kovė teigia, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, dažnai bÅ«na girtas.

Mano, kad dėl iÅ¡vardintų priežasčių santuoka turėtų bÅ«ti nutraukta dėl atsakovo kaltės. IeÅ¡kovė nurodo, kad vaikų bendravimas su atsakovu yra sudėtingas. Atsakovas su vaikais yra grubus, dažnai juos užgaulioja, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, nepilnamečius savo vaikus labai gÄ sdina. IeÅ¡kovės teigimu, ji stengiasi sÅ«nums užtikrinti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi užtikrinti. Å iuo metu su vaikais gyvena atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini).

Å alims bendrÄ ja jungtine nuosavybe priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo ji (ieÅ¡kovė) su vaikais apsigyvens Å¡iame bute. Teigia, jog nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta turėtų bÅ«ti nustatyta kartu su ja, jos gyvenamojoje vietoje. Pažymi, kad Å¡iuo metu ginčo dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nėra. Daro prielaidÄ , kad bendravimo su vaikais tvarkos nustatyti nėra pagrindo, nes atsakovas, bÅ«damas atsakingas ir supratingas tėvas, atsižvelgs į vaikų amžių ir jų užimtumÄ ir Å¡alims pavyks tarpusavyje be ginčo suderinti bendravimo su vaikais grafikÄ .

Taip pat ieškovė nurodo, kad dirba (duomenys neskelbtini). Jos gaunamas darbo užmokestis yra apie 850 Eur. Šiuo metu vienam vaikui išlaidos per mėnesį sudaro: 150 Eur maistui (pienas, liesa varškė, jogurtas, košės, kalakutiena, vištiena, daržovės, vaisiai, uogos, javainiai su grūdais, dribsniai ir kt.), 15 Eur higieninėms priemonėms (kremai, servetėlės, prausikliai, šampūnas, vaikiški ausų krapštukai, dantų siūlas, dantų pasta ir kt.), 100 Eur drabužiams (žiemos laikotarpiu išlaidos drabužiams padidėja), apie 20 Eur vitaminams, vaistams (vaikai dažnai serga peršalimo ligomis), apie 40 Eur žaislams, lavinamiesiems žaidimams, įvairioms knygutėms, pieštukams, modelinui, sensomotorikos lavinimo priemonėms ir t. t., apie 60 Eur darželis, 30 Eur savaitgalio pramogos (apsilankymai parkuose, cirke, teatre, įdomių vietų lankymas).

Apytikslė vienam vaikui iÅ¡leidžiamų pinigų suma yra apie 400 Eur. IeÅ¡kovės teigimu, minimaliam normaliam vaikų materialinių poreikių ir vystymosi užtikrinimui reikalinga ne mažesnė nei 800 Eur suma kas mėnesį. Atsakovas dirba UAB „Vipakus“ vadybininku, jo gaunamas darbo užmokestis yra apie 700 Eur. Jis yra darbingas, sveikatos problemų neturintis asmuo, todėl ieÅ¡kovė teigia, jog vaikų tėvas yra pajėgus teikti iÅ¡laikymÄ kiekvienam vaikui po 200 Eur kas mėnesį.

Nurodo, kad Å¡alys santuokos metu įgijo butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 35 000 Eur, ir automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1 500 Eur. Po santuokos nutraukimo ji su Å¡alių nepilnamečiais vaikais planuoja apsigyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini). Å is butas yra vieno kambario. Tuo tarpu atsakovas lieka gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra 3 kambarių. Todėl mano, kad atsakovas atsižvelgs į Å¡iÄ aplinkybę ir neprieÅ¡taraus, jog Å¡is turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«tų priteistas jai (ieÅ¡kovei) asmeninės nuosavybės teise, atsakovui nemokant kompensacijos už ieÅ¡kovei atitenkantį turtÄ .

Ieškovė taip pat nurodo, kad automobilis (duomenys neskelbtini) yra menkavertis turtas (pagaminimo data 2006 m.), juo naudojasi ji. Šis automobilis reikalingas nuvežant nepilnamečius vaikus į gydymo, ugdymo įstaigas ir kt., todėl teigia, jog automobilis (duomenys neskelbtini) turėtų atitekti jai. Ieškovė nurodo, kad 2017 spalio 19 d. su banku „Swedbank“, AB sudarė fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartį, galiojo iki 2020 m. spalio 31 d. Sutartis buvo sudaryta šalims gyvenant kartu, tačiau pripažįsta, kad kreditas buvo naudojamas jos asmeninių poreikių tenkinimui, dėl ko ši prievolė laikytina jos asmenine prievole.

Atsakovas 2017 m. spalio 23 d. su banku „Swedbank“, AB sudarė vartojimo kredito sutartį dėl 1 500 Eur kredito. Å is kreditas buvo paimtas be jos žinios, su ja nepasitarus, jos neinformavus. IeÅ¡kovė apie šį kreditÄ sužinojo tik 2019 m. vasarÄ . Kaip ir kam buvo naudojamas Å¡is kreditas, duomenų neturi. Dėl visų Å¡ių priežasčių prievolė mokėti likusias įmokas pagal 2017 m. spalio 23 d. sutartį laikytina asmenine atsakovo prievole. Atsakovas taip pat 2019 m. gruodžio 17 d. su banku „Swedbank“, AB sudarė vartojimo kredito sutartį.

Å is kreditas buvo paimtas be jos žinios, Å¡alims gyvenant skyrium. IeÅ¡kovė apie šį kreditÄ sužinojo tik 2020 m. liepos mėn. Pats atsakovas nurodo, kad Å¡is kreditas yra jo asmeninė prievolė, todėl ginčo dėl to tarp Å¡alių nėra, prievolė mokėti likusias įmokas pagal 2019 m. gruodžio 17 d. sutartį laikytina asmenine atsakovo prievole. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o:

1. santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2. po santuokos nutraukimo sÅ«nų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove;

3. nustatyti bendravimo su sÅ«numis tvarkÄ : – du kartus per mėnesį neporiniais savaitgaliais nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val., paimant juos ir grÄ Å¾inant į ieÅ¡kovės gyvenamÄ jÄ vietÄ . – 4 savaites vaikų vasaros atostogų metu, apie konkrečiÄ datÄ suderinant su ieÅ¡kove prieÅ¡ 1 mėnesį elektroniniu paÅ¡tu ar SMS žinute, – poriniais metais Å v. Kalėdų, Å v. Velykų pirmas dienas, gruodžio 31 d., vasario 16-Ä jÄ , kovo 11-Ä jÄ , liepos 6-Ä jÄ ; lapkričio l d., abiejų vaikų gimtadienius, o neporiniais metais – Å v. Kalėdų antrÄ dienÄ , Å v. Velykų antrÄ dienÄ , sausio 1-Ä jÄ , lapkričio 2 d. – jeigu dėl pateisinamų priežasčių, t. y. vaikų ligos, ar kitų pateisinamų priežasčių, negalima bus pasimatyti su vaikais aptartu laiku, Å¡is laikotarpis perkeliamas į kitas dienas, apie tai suderinus su ieÅ¡kove prieÅ¡ 1 savaitę elektroniniu paÅ¡tu;

4. priteisti nepilnamečių iÅ¡laikymÄ turtu, pripažįstant jiems nuosavybės teisę į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), arba periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 150 Eur kiekvienam iki jų pilnametystės.

5. padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pripažįstant kiekvienam iÅ¡ jų nuosavybės teisę į ½ dalis;

6. priteisti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), jo nuosavybėn;

7. priteisti jam asmeninės nuosavybės teise lengvÄ jį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

8. vartojimo paskolÄ AB „Swedbank“ pagal 2017 m. spalio 23 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo palikti solidaria prievole;

9. vartojimo paskolÄ AB „Swedbank“ pagal 2019 m. gruodžio 17 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo palikti jo asmenine prievole bankui;

10. fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 17-066314-EG po santuokos nutraukimo palikti asmenine ieškovės prievole AB „Swedbank“;

11. pavardes po santuokos nutraukimo palikti „G.“ ir „G.“;

12. priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nurodo, kad su ieÅ¡kove kartu gyveno iki 2019 m. spalio mėn. Ji dažnai reikÅ¡davo pastabas dėl įvairių smulkmenų, jai neįtiko jo elgesys, įpročiai, tačiau, atsakovo teigimu, jis su tuo buvo apsipratęs ir galvojo, kad buitiniai konfliktai yra dažni kiekvienoje Å¡eimoje. Negali nurodyti priežasties, kodėl ieÅ¡kovė nusprendė su vaikais iÅ¡sikelti gyventi į kitÄ butÄ . SiÅ«lė pagyventi atskirai, kad paaiÅ¡kėtų, ar iÅ¡ tikrųjų atskirai gyventi geriau.

IeÅ¡kovės elgesys jį pribloÅ¡kė ir nežino, ar tokia jos elgesio priežastis yra kitas vyriÅ¡kis, ar jos nepastovi psichologinė bÅ«sena. IeÅ¡kovei atsisakius iÅ¡saugoti Å¡eimyninius santykius, mano, kad jų santuoka turi bÅ«ti nutraukta. Atsakovas pažymi, jog nesutinka, kad dėl santuokos nutraukimo yra kaltas jis. Teigia, kad nenaudojo prieÅ¡ jÄ psichologinio smurto. Pragyveno ilgai ir buvo įvairių situacijų, ieÅ¡kojo kompromisų, nes abiejų charakteriai yra skirtingi. Teigia, jog jis labai myliu vaikus, jie noriai bendrauja ir dabar, todėl akivaizdu, kad psichologinio smurto jų Å¡eimoje tikrai nebuvo.

Taip pat ieÅ¡kovė kaltina, kad jis neva piktnaudžiauja alkoholiu. Atsakovui nesuprantama, kodėl jį tuo kaltina, gal siekdama greičiau nutraukti santuokÄ , tačiau jis alkoholį vartoja per Å¡ventes, draugų susitikimuose, nėra niekada sulaikytas neblaivus, nėra baustas už tai administracine tvarka, kaimynai ir pažįstami gali patvirtinti, kad alkoholiu jis tikrai nepiktnaudžiauja. Mano, kad ieÅ¡kovė nedėjo pastangų jų Å¡eimai iÅ¡saugoti, buvo jam nelojali, nepakanti, įžeidi ir todėl santuoka iÅ¡iro.

NeprieÅ¡tarauja, kad santuoka bÅ«tų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas neprieÅ¡tarauja, jog po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ieÅ¡kove. Atsižvelgdamas į berniukų amžių bei į tai, kad jie patirtų kuo mažiau streso, mano, kad jiems geriau po santuokos nutraukimo gyventi su mama. Tačiau atsakovas nurodo, kad yra tikslinga nustatyti jam bendravimo su vaikais tvarkÄ , kad tiek ieÅ¡kovė, tiek jis galėtų planuoti savo laisvalaikį, atostogas, jis galėtų tinkamai dalyvauti jų gyvenime ir berniukai bÅ«tų užtikrinti, kad tam tikromis dienomis jie praleis laikÄ su tėvu.

IeÅ¡kovė, apeliuodama į jo neva tai agresyvų bÅ«dÄ , psichologinį smurtÄ , laikosi pozicijos, kad jam su vaikais bendrauti nereikia. Tokia jos nuostata pažeidžia vaikų interesus. Berniukai noriai leidžia laikÄ su juo. Mano, kad jo siÅ«loma bendravimo tvarka atitinka tiek formuojamÄ teisminę praktikÄ , tiek vaikų amžių ir tėvo teises bei pareigas vaikų auginime bei auklėjime. Nurodo, kad ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama iÅ¡ jo priteisti vaikų iÅ¡laikymui kas mėnesį po 200 Eur kiekvienam vaikui, pripažįsta, kad jo gaunamos pajamos yra mažesnės nei jos ir sumokėjęs 400 Eur per mėnesį jis negalės patenkinti net minimalių savo poreikių, be to, moka vartojimo kreditÄ kas mėnesį po 41 Eur.

Atsakovas sutinka iÅ¡laikymÄ savo vaikams suteikti turtu – butu (duomenys neskelbtini), nes Å¡is turtas yra jo asmeninė nuosavybė, nupirktas už jo tėvų dovanotus pinigus. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovei su vaikais bÅ«tų užtikrintas gyvenamasis plotas arba jį pardavusi, galėtų tenkinti vaikų poreikius. Teigia, kad negali uždirbti daugiau, neturi iÅ¡silavinimo, nėra paklausus darbo rinkoje ir ieÅ¡kodamas darbo įsitikino, kad jį surasti labai sunku, o atlyginimai dažniausiai yra minimalÅ«s. Mano, kad jo pasiÅ«lymas atitinka protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.

Vidutinė Å¡io turto rinkos vertė yra apie 35 000 Eur. Be to, jis su vaikais praleis nemažai laiko, todėl tomis dienomis juos pilnai iÅ¡laikys. Atsakovas nurodo, kad jeigu teismas nuspręstų priteisti iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį, jis sutinka mokėti po 150 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovo teigimu, Å¡i suma užtikrintų vaikų poreikius, atitiktų jo turtinę padėtį ir nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , kurios metu vaikai bus jo iÅ¡laikomi. Atsakovas nurodo, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo nupirktas nors ir santuokos su ieÅ¡kove metu, tačiau už jo tėvų dovanotus pinigus.

Jo tėvai nusprendė nupirkti butÄ . 2007 m. sausio 12 d. jo tėvas R. G. pervedė į jo sÄ skaitÄ 100 000 Lt. Kai susirado butÄ , jis 2008 m. spalio 22 d. pardavėjai A. K. pervedė 100 000 Lt už nupirktÄ iÅ¡ jos vieno kambario butÄ , (duomenys neskelbtini). Å is nekilnojamasis turtas yra jo asmeninė nuosavybė ir santuokos nutraukimo byloje negali bÅ«ti dalinamas, nes įgytas už jam dovanotas pinigines lėšas. Netgi jeigu ieÅ¡kovė teigtų, kad turtas buvo įgytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, skirtas Å¡eimai gyventi, ji privalėtų jam kompensuoti Å¡io turto įgijimo lėšas, kas, jo nuomone, jai bÅ«tų nepakeliama materialinė naÅ¡ta, t. y. kiekvienam iÅ¡ jų bÅ«tų pripažinta nuosavybės teisė į ½ dalis buto, tačiau ieÅ¡kovė turėtų jam sumokėti 17 500 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ , nes į viso buto įsigijimÄ investuotos jo asmeninės lėšos.

Atsižvelgiant į tai, jis ir siÅ«lo butÄ , kaip iÅ¡laikymÄ vaikams, priteisti natÅ«ra jų nuosavybėn. Atsakovas taip pat nurodo, kad lengvasis automobilis už 2 500 Eur buvo nupirktas 2015 m. Pinigus automobilio įsigijimui jis buvo paveldėjęs 2015 m. birželio mėn. po savo mamos V. G. mirties (paveldėjo 15 782 Eur). Tokiu bÅ«du, automobilis yra jo asmeninė nuosavybė ir byloje nedalintinas kaip santuokinis turtas. Taip pat nurodo, kad 2017 m. spalio 23 d. paėmė 1 500 Eur dydžio vartojimo kreditÄ 5 metų laikotarpiui iÅ¡ AB Swedbank.

Å ios paskolos likutis Å¡iai dienai yra 1 047,49 Eur. Paskola buvo paimta automobilio remontui, t. y. bendrų poreikių tenkinimui, todėl prievolė „Swedbank“ AB yra solidari. KitÄ vartojimo kredito sutartį su „Swedbank“ AB pasirašė 2019 m. gruodžio 17 d. Sutartis galioja iki 2022 m. spalio 17 d. Å i paskola yra jo asmeninė prievolė „Swedbank“ AB, nes pinigus paėmė jau negyvendamas su ieÅ¡kove ir savo asmeninių poreikių tenkinimui. IeÅ¡kovė 2017 m. spalio 19 d. sudarė fiksuotų įmokų kortelės kredito sutartį su „Swedbank“ AB.

Å is kreditas buvo naudojamas jos asmeninių poreikių tenkinimui ir yra jos asmeninė prievolė. Atsakovas teismui pateikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o:

1. santuokÄ , sudarytÄ 2006 m. liepos 3 d. KaiÅ¡iadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 103, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;? 2. po santuokos nutraukimo sÅ«nų Ž. G. ir R. G. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove;

3. nustatyti jam bendravimo su sÅ«numis tvarkÄ : – du kartus per mėnesį neporiniais savaitgaliais nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val., paimant juos ir grÄ Å¾inant į ieÅ¡kovės gyvenamÄ jÄ vietÄ , – 4 savaites vaikų vasaros atostogų metu, apie konkrečiÄ datÄ suderinant su ieÅ¡kove prieÅ¡ 1 mėnesį elektroniniu paÅ¡tu ar SMS žinute, – poriniais metais – Å v. Kalėdų, Å v. Velykų pirmas dienas, gruodžio 31 d., vasario 16-Ä jÄ , kovo 11-Ä jÄ , liepos 6-Ä jÄ , lapkričio l d., abiejų vaikų gimtadienius, o neporiniais metais – Å v. Kalėdų antrÄ dienÄ , Å v. Velykų antrÄ dienÄ , sausio 1-Ä jÄ , lapkričio 2 d., – jeigu dėl pateisinamų priežasčių t. y. vaikų ligos, ar kitų pateisinamų priežasčių, negalima bus pasimatyti su vaikais aptartu laiku, Å¡is laikotarpis perkeliamas į kitas dienas, apie tai suderinus su ieÅ¡kove prieÅ¡ 1 savaitę elektroniniu paÅ¡tu.

4. priteisti nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymÄ turtu, pripažįstant jiems nuosavybės teisę į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), arba periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 150 Eur kiekvienam iki jų pilnametystės.

5. padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pripažįstant kiekvienam iÅ¡ jų nuosavybės teisę į ½ dalis;

6. priteisti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), jo nuosavybėn;

7. priteisti jam asmeninės nuosavybės teise lengvÄ jį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

8. vartojimo paskolÄ AB „Swedbank“ pagal 2017 m. spalio 23 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo palikti solidaria prievole;

9. vartojimo paskolÄ AB „Swedbank“ pagal 2019 m. gruodžio 17 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo palikti jo asmenine prievole bankui;

10. pavardes po santuokos nutraukimo palikti „G.“ ir „G.“;

11. priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu nurodo analogiÅ¡kas aplinkybės ir argumentus kaip ir atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovė atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , o patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai bei priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo analogiÅ¡kas aplinkybės ir argumentus kaip ir patikslintame ieÅ¡kinyje. Papildo, kad nesutinka su atsakovo pozicija dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Mano, kad bendravimo su vaikais tvarkos nustatyti nėra bÅ«tinybės. Ji netrukdo atsakovui bendrauti su vaikais. Atsakovas laisvai bendrauja su vaikais pagal savo galimybes ir norÄ . Å iuo metu ginčo dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nėra. Pažymi, kad atsakovo siÅ«lomas iÅ¡laikymas vaikams turtu yra nepriimtinas. Ji viena nėra pajėgi iÅ¡laikyti dviejų nepilnamečių vaikų. Atsakovas turi visas finansines galimybes skirti kiekvienam vaikui po 200 Eur per mėnesį. Pažymi, jog Å¡alys kartu santuokoje gyveno nuo 2006 m.

Ji per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį dėjo maksimalias pastangas kaupti turtÄ Å¡eimai ir jį visokeriopai gerinti. Pagal byloje esančius duomenis atsakovui tenkanti, disponuojama turto dalis yra nepalyginamai didesnės vertės nei praÅ¡omas jai asmeninės nuosavybės teise priteistinas turtas. Trečiasis asmuo „Swedbank“ AB pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodo, kad bankas neprieÅ¡tarauja, jog Å¡alys savo asmeniÅ¡kai prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus bankui po santuokos nutraukimo vykdytų asmeniÅ¡kai.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodo, jog skyriui Å¡eima nėra žinoma, t. y. Å¡eimoje nebuvo fiksuoti vaikų teisių pažeidimai, socialinės rizikos Å¡eimų apskaitoje Å¡eima nebuvo, atvejo vadyba Å¡eimai taikyta nebuvo. Pažymi, kad atsakovas yra dirbantis asmuo, kuris gauna didesnes nei vidutinis Å¡alies darbo užmokestis pajamas. Patikrinus administracinių nusižengimų registrÄ , už pastaruosius 5 metus duomenų apie atsakovo nusižengimus nerasta.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį palaikė, prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė atmesti. Nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo yra kaltas atsakovas. Ji bandė spręsti problemas, tačiau atsakovas yra labai sunkaus charakterio, kiekvienÄ vakarÄ vartojo alkoholį, įžeidinėdavo jÄ ir vaikus, skaudindavo. Buvo naudojamas psichologinis smurtas. Konflikto metu su atsakovu jis užrakindavo duris, kad ji neiÅ¡eitų iÅ¡ patalpos ir klausytų jo nuomonės, „pamokymų“, bÅ«davo įžeidinėjama.

Dėl atsakovo elgesio kreipėsi į psichologÄ . Atsakovui buvo aiÅ¡kiai žinoma, jog jeigu jis nekeis savo elgesio, ji su vaikais iÅ¡eis. Atsakovas pinigines lėšas, skirtas maistui ir pan., prioritetiÅ¡kai skirdavo alkoholiui. Nuo alkoholizmo jis nesigydė. Dėl konfliktų policijos nekviesdavo, buvo gėda. Stengėsi jam padėti, tačiau jo elgesys nesikeitė. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad sutinka, jog atsakovas bendrautų su vaikais, su atsakovu dėl vaikų paėmimo susitaria taikiai. Pažymėjo, kad Å¡iuo metu atsakovas dirba pamaininį darbÄ , todėl neaiÅ¡ku kaip pats įgyvendins Å¡iÄ tvarkÄ .

Bendravimo tvarkos sÄ lygos jÄ tenkina. Dėl iÅ¡laikymo vaikams nurodė, kad vaikams reikia netgi daugiau negu nurodyta ieÅ¡kinyje. Å iuo metu atsakovas moka po 200 Eur kiekvienam vaikui. IeÅ¡kovas, bÅ«damas su vaikais, kartais nuperka smulkmenas, tačiau nepramogauja ir neperka netgi vaflių. Dažniausiai vaikai pas tėtį bÅ«na namie, maistas bÅ«na ruoÅ¡iamas namie. KategoriÅ¡kai nesutiko su atsakovo siÅ«lymu iÅ¡laikymÄ skirti turtu, kadangi ji neturi pajamų iÅ¡laikyti ir vaikus, ir butÄ . Jos pajamos per mėnesį sudaro 1 100–1 200 Eur į rankas, priklauso nuo priedų, kartais dirba du darbus.

Vaikams reikia ir kompiuterių, yra mokamos įmokos į fondus mokymo įstaigose. Dėl turto nurodė, kad iÅ¡ vyro tėvų gavo pinigų kaip dovanÄ , iÅ¡ kurių nusipirko butÄ (duomenys neskelbtini). Konkretaus susitarimo dėl dovanotų pinigų nebuvo, jie buvo dovanoti Å¡eimai, kad įsigytų bÅ«stÄ . Pripažino, kad jeigu butas bÅ«tų priteistas jai asmeninės nuosavybės teise, ji neturėtų galimybės iÅ¡mokėti atsakovui kompensacijos. Butas yra mažas, vietos mažai, jei butas bÅ«tų priteistas jai, ji pasiimtų papildomÄ paskolÄ ir įsigytų didesnį butÄ .

Automobilis buvo pirktas jos reikmėms. Atsakovas savo automobilį pardavė 2019 m. pavasarį ir pasiėmė jos automobilį PEUGEOT. Å iuo metu ji automobilio neturi, su vaikais naudojasi vieÅ¡uoju transportu. Vyresnysis vaikas lanko centre užsiėmimus, jis nuvažiuoja pats. VieÅ¡uoju transportu naudotis nėra patogu su dviem vaikais, turint automobilį padidėtų jos mobilumas. Pripažįsta, kad po vyro mamos mirties jis paveldėjo pinigines lėšas, iÅ¡ kurių buvo pirktas automobilis PEUGEOT. Dėl 2017 m. spalio 23 d. kredito nurodė, kad ji apie tÄ paskolÄ nieko nežino, paskolų atsakovas imdavo daug, jis niekada neklausdavo jos nuomonės, o jei ir klausdavo, ji sakydavo, kad paskolos nereikia, jos pritarimas niekada atsakovui nebuvo duotas.

Nežino, kad atsakovas paskolos pinigus panaudojo automobilio remontuoti. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas ieÅ¡kinį palaikė, prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė atmesti. Rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Akcentavo, kad atsakovas papildomo iÅ¡laikymo vaikams neteikia. Pažymėjo, kad atsakovas turi ir daugiau turto – namo dalį KaiÅ¡iadorių rajone, garaÅ¾Ä ir butÄ Klaipėdoje. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. Dėl atsakovo kaltės nurodė, kad Å¡eimoje kildavo konfliktų, tačiau ieÅ¡kovė viskÄ priimdavo labai įžeidžiai, buvo per daug jautri.

Jis siekdavo bendravimo, kad ieÅ¡kovė suprastų jį, tačiau ieÅ¡kovės charakteris sunkus, ji atstumdavo jį, nepadėdavo. Atsakovo nuomonė buvo ignoruojama, jis tik uždirdavo pinigus ir buvo reikalingas dėl pinigų. IeÅ¡kovė pradėjo žiÅ«rėti laidas apie moterų gerovę, socialinę bÅ«klę ir aplinkÄ , mano, kad tai padarė jai įtakÄ dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas nėra girtuoklis, jis tÄ neigia, nebuvo užfiksuota jokių įvykių, kurių metu bÅ«tų nustatytas jo neblaivumas.

Å alių Å¡eima iÅ¡iro dėl abiejų kaltės, nesugebėjimo vienas kito suprasti, nesusikalbėjo. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad nežinia kaip bus ateityje, todėl nustačius tvarkÄ nebus pabloginta Å¡alių padėtis, o taip pat įstatymas tai numato. Dėl iÅ¡laikymo nurodė, kad vaikams yra skiriamai „vaikų pinigai“. Nors atsakovas yra darbingas, profesinio iÅ¡silavinimo neturi, kursų nelanko, darbo biržoje nestovi, sveikatos problemų neturi, tačiau jo pajamos nėra didelės, jis neiÅ¡gali vaikams skirti po 200 Eur iÅ¡laikymo.

Dėl turto nurodė, kad butas buvo pirktas už atsakovo tėvų dovanotas lėšas. Pripažįsta, kad įgytas turtas yra Å¡eimos turtas, todėl turtas turi bÅ«ti dalinamas po ½ dalį, tačiau ieÅ¡kovė neturi galimybės iÅ¡mokėti piniginę kompensacijÄ , todėl ir praÅ¡o priteisti jam visÄ butÄ , kuris bÅ«ti skirtas iÅ¡laikymas turtu vaikams. Automobilis buvo įgytas iÅ¡ paveldėtų lėšų, atsakovas jį naudoja darbui, todėl turėtų bÅ«ti priteistas atsakovui. Pažymėjo, jog 2017 m. spalio 23 d. kreditas naudotas Å¡eimos poreikiams.

Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas pateikė iÅ¡vadÄ , kad G. Å¡eima skyriui nebuvo žinoma, vaikų teisių pažeidimų nenustatyta. Vaikų gyvenamoji vieta turėtų bÅ«ti nustatyta su mama. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad siÅ«loma bendravimo tvarka nepažeis vaikų interesų. Dėl atsakovo alkoholio vartojimo, skyrius neturi duomenų, jokių nusiskundimų nėra gauta.

Dėl iÅ¡laikymo dydžio nurodė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma 200 Eur iÅ¡laikymo kiekvienam vaikui suma yra kukli, ji patenkina tik minimalius poreikius. Teismas k o n s t a t u o j a: bylos duomenimis nustatyta, jog I. G. ir L. G. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje ((duomenys neskelbtini) parapija) sudarė santuokÄ . Santuoka (duomenys neskelbtini) KaiÅ¡iadorių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu Å¡alims gimė vaikai Ž. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir R.

G., gim. (duomenys neskelbtini). Dėl santuokos nutraukimo Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.641 straipsnį, teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, todėl gali nustatyti ne ilgesnį kaip Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ susitaikymui. Teismas, atsižvelgdamas į Å¡alių praÅ¡ymus bei Å¡alių interesus, konstatuoja, kad nėra pagrindo nustatyti termino sutuoktiniams susitaikyti, todėl byla nagrinėtina iÅ¡ esmės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Å¡io kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina. Å ioje normoje nustatytais atvejais ieÅ¡kovui tenka pareiga įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kitos Å¡alies kaltės prezumpcija. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieÅ¡tarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praÅ¡o nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad jis piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais, naudojo psichologinį smurtÄ , žemindavo ir engdavo jÄ . Tuo tarpu atsakovas praÅ¡o nutraukti santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neigia kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, nurodo, kad ieÅ¡kovės charakteris yra sunkus, ji reikli, nepalaikė jo, sutuoktiniai vienas kito nesuprato. Teismas atkreipia dėmesį, jog Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 straipsnis).

Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus dėl sutuoktinių kaltės iÅ¡irus santuokai, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos turi daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v.

P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Taip pat pastebėtina, kad sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Sudarę santuokÄ sutuoktiniai sukuria Å¡eimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindÄ . IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2019 m. spalio.

Nors ieÅ¡kovė nurodė, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, tačiau jokių objektyvių duomenų apie sutuoktinio nelojalų elgesį, piktnaudžiavimÄ alkoholiu, nepagarbÄ Å¡eimoje byloje nepateikė (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Å alių paaiÅ¡kinimais, Å¡alys kartu gyveno nuo 2005 m., tačiau ieÅ¡kovė nepateikė duomenų, kad per tokį ilgÄ laikÄ bÅ«tų kada kviesta policija dėl netinkamo atsakovo elgesio, nepateikta duomenų, kad bÅ«tų kreiptasi dėl pagalbos nepilnamečiams vaikams dėl tėvo elgesio.

Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų gydytas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, kad kaimynai bÅ«tų skundęsi dėl triukÅ¡mo pas sutuoktinius. Taigi, teismo vertinimu, byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, įrodančių atsakovo netinkamÄ elgesį, o ieÅ¡kovės teiginiai, atsižvelgiant į atsakovo prieÅ¡ingÄ pozicijÄ , nevertintini kaip objektyvÅ«s, kadangi ji iÅ¡ esmės yra suinteresuota bylos baigtimi ir jai palankiu teismo sprendimu. Atsakovas pripažįsta, kad santuokinis gyvenimas nebuvo idealus, kildavo konfliktų, tačiau teigia, jog jis nėra vienintelis kaltas dėl santuokos nutraukimo.

Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, privalo įvertinti ir Å¡alių elgesį siekiant iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . Byloje nenustatyta, jog abi Å¡alys bÅ«tų dėjusios dideles pastangas, kad Å¡eima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieÅ¡kojusios sutarimo. Nors ieÅ¡kovė teigia, kad visada atsakovui atleisdavo už jo nepakantų elgesį, stengėsi iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , tačiau atsakovas taip pat nurodo, kad buvo apsipratęs su ieÅ¡kovės bÅ«du, jos priekaiÅ¡tais ir jai atleisdavo, siÅ«lė trumpam pagyventi atskirai, kol iÅ¡sispręs jų santykių krizė.

Taigi, teismo nuomone, byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių vien tik atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, todėl darytina iÅ¡vada apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas nutraukti tarp Å¡alių sudarytÄ santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pripažinus, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuokÄ sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51–3.54 straipsniai).

Nutraukus santuokÄ , jų praÅ¡ymu, sutuoktiniams paliktinos santuokines pavardės – „G.“, „G.“ (CK 3.69 straipsnis). Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų. Byloje ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad vaikai gyvena su motina, byloje nenustatyta, kad vaikų gyvenimas su motina prieÅ¡tarautų jų interesams, ieÅ¡kovės ir atsakovo praÅ¡ymas tenkintinas, nepilnamečių Ž. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina ieÅ¡kove I. G. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Dėl bendravimo tvarkos nustatymo Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis).

Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti vaikų bendravimo tvarkÄ su atsakovu. IeÅ¡kovė su siÅ«loma bendravimo tvarka sutinka, tačiau teigia, kad ji nėra bÅ«tina. Institucija, byloje teikianti iÅ¡vadÄ , neprieÅ¡tarauja pasiÅ«lytai vaikų bendravimo tvarkai su tėvu, tačiau atkreipia dėmesį, jog bendravimo tvarkoje numatytas kompensavimo mechanizmas „jeigu dėl pateisinamų priežasčių t. y. vaikų ligos, ar kitų pateisinamų priežasčių, negalima bus pasimatyti su vaikais aptartu laiku, Å¡is laikotarpis perkeliamas į kitas dienas, apie tai suderinus su ieÅ¡kove prieÅ¡ 1 savaitę elektroniniu paÅ¡tu“, nėra protingas.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad Å¡iuo metu byloje ginčo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nėra, tačiau siekiant, jog ateityje vyktų sklandus tėvo bendravimas su vaikais (laiko planavimas, atsakomybės pasiskirstymas), darytina iÅ¡vada, jog tikslinga, kad tarp Å¡alių bÅ«tų nustatyta aiÅ¡ki, tiksli ir konkreti atsakovo bendravimo su sÅ«numis tvarka. Ä®vertinus atsakovo pateiktÄ bendravimo tvarkÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ji atitinka vaikų interesus. Nors institucija, byloje teikianti iÅ¡vadÄ , prašė teismo atkreipti dėmesį į bendravimo tvarkoje numatytÄ kompensavimo mechanizmÄ , tačiau Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė posėdžio metu aiÅ¡kiai sutiko ir neprieÅ¡taravo atsakovo pasiÅ«lytai bendravimo tvarkai, kompensavimo mechanizmui, teismas taip pat nenustatė, jog siÅ«lomas kompensavimo mechanizmas pažeistų vaikų interesus, todėl konstatuotina, kad pagrindo netvirtinti 4 puntu atsakovo pasiÅ«lytos bendravimo tvarko, nėra.

Atsakovas, be kita ko, prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad taip pat pageidauja su vaikais leisti laikÄ Tėvo dienos proga. Teismo vertinimu, vaikų bendravimas su atsakovu Tėvo dienos proga atitinka geriausius vaikų interesus bei gerina tėvo ir vaikų ryšį, todėl Å¡i sÄ lyga įtrauktina į bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ . Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, įvertinus bylos duomenis, nustatytina tėvo L. G. bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais Ž. G. ir R. G. pagal atsakovo pasiÅ«lytÄ tvarkÄ , į jÄ Ä¯traukiant vaikų bendravimÄ su atsakovu Tėvo dienos proga (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.170 straipsnis).

Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad vadovaujantis CK 3.156 straipsniu, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, Å¡alys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosios CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Taip pat teismas iÅ¡aiÅ¡kina, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime bÅ«dui ar sÄ lygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytÄ skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkÄ .

Dėl išlaikymo vaikams formos CK 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteistas tokiomis formomis:

1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis;

2) konkrečia pinigų suma;

3) priteisiant vaikui tam tikrÄ turtÄ . IÅ¡laikymo forma periodinėmis kas mėnesį mokamomis iÅ¡mokomis paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, paÅ¡alpas ir kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos iÅ¡laikymo prievolės vykdymui užtikrinti, tačiau jis turi turto, iÅ¡laikymas priteistinas kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas nesaistomas Å¡alių pateiktų reikalavimų dėl iÅ¡laikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokiÄ iÅ¡laikymo formÄ , kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006).

IÅ¡laikymo forma turi bÅ«ti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į iÅ¡laikymÄ Ä¯gyvendinimÄ vaikui naudingiausiu bÅ«du. Tiek vertinant sutarties nuostatÄ dėl sutuoktinių aptartos iÅ¡laikymo vaikui formos parinkimo, tiek teismui parenkant iÅ¡laikymo formÄ , atsižvelgtina į tai, kad iÅ¡laikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam bÅ«stui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. Nustatomu iÅ¡laikymu siekiama užtikrinti nuolatinį lėšų teikimÄ kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tam, kad vaikas tinkamai vystytųsi, bÅ«tų ugdomas, bÅ«tų tobulinami jo gebėjimai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013 ir joje nurodyta praktika).

IÅ¡laikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui iÅ¡laikyti kas mėnesį. Jeigu skolininkas yra mokus, tokia iÅ¡laikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui iÅ¡laikyti kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam bÅ«stui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimÄ . Minėta, Å¡i iÅ¡laikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatinių pajamų (uždarbį, pensijas, paÅ¡alpas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad iÅ¡laikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrÄ tėvo (motinos) turtÄ galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant bÅ«tų gaunamos pajamos vaikui iÅ¡laikyti ar kitaip bÅ«tų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymÄ turtu, pripažįstant jiems nuosavybės teisę į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovė su atsakovo reikalavimu nesutinka, teigdama, kad viena neiÅ¡galės iÅ¡laikyti ir vaikų, ir jų nekilnojamojo turto. Byloje nustatyta, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikatos problemų neturi, jo darbinės pajamos per mėnesį vidutiniÅ¡kai sudaro apie 700–800 Eur. Bylos nagrinėjimo metu nepilnamečiams vaikams teikė iÅ¡laikymÄ po 200 Eur kiekvienam, tÄ posėdžio metu patvirtino pati ieÅ¡kovė. IÅ¡ nurodytų aplinkybių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovo galimybė teikti iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis yra reali.

Be to, pažymėtina, jog atsakovas turi ir nekilnojamojo turto – garaÅ¾Ä , butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), 1/3 žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), 1/3 sodybos, esančios (duomenys neskelbtini). IÅ¡ atsakovo valdomo turto matyti, jog dalis turto nėra pirmo bÅ«tinumo (žemės sklypas, sodyba, garažas), tačiau byloje nėra duomenų, jog iÅ¡ minimo turto atsakovas negalėtų gauti pajamų (pvz. nuoma) ar realizuoti šį turtÄ . Nors atsakovo teigimu iÅ¡laikymas turtu užtikrintų vaikų aprÅ«pinimÄ , tačiau Å¡iuo atveju teismas pažymi, kad priteisus iÅ¡laikymÄ turtu vaikai neturėtų visai jokių pajamų turto iÅ¡laikymui.

Turto iÅ¡laikymo naÅ¡ta tektų ieÅ¡kovei. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovės pajamos per mėnesį sudaro apie 800–900 Eur, pati ieÅ¡kovė posėdžio metu nurodė, kad dirbant papildomai bei gaunant priedus, pajamos per mėnesį sudaro apie 1 100–1 200 Eur, kito turto ir pajamų ieÅ¡kovė neturi. Taigi iÅ¡ gaunamo darbo užmokesčio ieÅ¡kovei tektų pareiga vienai iÅ¡laikyti ne tik nepilnamečius vaikus, bet ir jų iÅ¡laikymui skirtÄ turtÄ . Tokiu bÅ«du darytina iÅ¡vada, jog vaikų iÅ¡laikymÄ priteisus turtu, dėl ieÅ¡kovei tekusios naÅ¡tos vienai juos iÅ¡laikyti, nebÅ«tų patenkinti kasdieniai vaikų poreikiai, nebÅ«tų iÅ¡saugotas vaikų iÅ¡laikymo stabilumas, nuolatinis pinigų stygius neužtikrintų geriausių nepilnamečių vaikų interesų.

Pažymėtina ir tai, kad vaikams pripažinus nuosavybės teisę į butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), tai bÅ«tų vienintelis jų bÅ«stas, todėl nebÅ«tų galimybės jo nuomoti ar realizuoti, tokiu bÅ«du gaunant pajamas vaikų iÅ¡laikymui ir jų poreikių tenkinimui. Ä®vertinus tai, jog byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų apie tai, kad priteisus iÅ¡laikymÄ turtu, vaikai turės galimybę iÅ¡ jo gauti pajamų (pvz., nuoma, turto realizavimas ir kt.), tai, kad vaikų tėvas turi stabilias pajamas ir gali teikti iÅ¡laikymÄ periodinės iÅ¡mokomis, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju priimtiniausia iÅ¡laikymo forma bÅ«tų kas mėnesį mokamos periodinės iÅ¡mokos (CK 3.196 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl iÅ¡laikymo vaikams dydžio priteisimo IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečiams vaikams Ž. G. ir R. G. nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 200 Eur kiekvienam vaikui, indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ . Atsakovas nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui sutiktų skirti po 150 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje reglamentuota teisės norma, numatanti tėvų pareigÄ iki pilnametystės iÅ¡laikyti savo vaikus.

Å i Konstitucijos norma iÅ¡ esmės atitinka nuostatas, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje (tėvams yra numatyta didžiausia atsakomybė už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje (abu tėvai vienodai privalo rÅ«pintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiÅ«rėti, materialiai iÅ¡laikyti, aprÅ«pinti gyvenamuoju bÅ«stu) bei CK 3.192–3.203 straipsniuose (tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus).

Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas iÅ¡laikymÄ , turi nustatyti tokį iÅ¡laikymo dydį, kuris bÅ«tų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. BÅ«tinoms vaiko vystymosi sÄ lygoms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas vaiko bÅ«tinoms vystymosi sÄ lygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). VisapusiÅ¡kam vaiko vystymuisi turi bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiÅ¡kos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Pastebėtina, jog ieškovė, reikalaudama, kad dalį jos patiriamų išlaidų nepilnamečių vaikų išlaikymui atlygintų atsakovas, turi jas įrodyti ir pagrįsti. Jai jų neįrodžius, teismo teisė ir pareiga yra nustatyti, kokios išlaidos atitiktų protingumo kriterijų bei realius nepilnamečio vaiko poreikius. Ieškovė byloje pateikė vaikų poreikių lentelę, kurioje detalizavo abiejų vaikų išlaidas mėnesiui: 58 Eur gyvybės draudimas, 58 Eur mokestis už darželį, 135 Eur rūbai, 72 Eur sveikata, 102 Eur pramogos ir žaislai, 67 Eur transporto išlaidos, 200 Eur išlaidos maistui, 120 Eur lėšos grynais pinigais (pietūs mokykloje, rinkliavos mokymo įstaigose, draugų gimtadieniai ir kt.).

IÅ¡ viso apytiksliai abiem vaikams per mėnesį 812 Eur. Posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad dažnai vaikų poreikių iÅ¡laikymo dydis yra didesnis negu nurodytas. IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė mokėjimo nurodymus, patvirtinančius vaikų gyvybės draudimo įmokas, mokestį už darželį „Žuvėdra“. Taip pat pateikė kasos čekius (RESERVED, SportDirect, A. Z. firma, UAB „La Cure D.S.P“, Eurovaistinė, Forum Cinemas, Senukai, Tiketa, C. J., Klaipėdos autobusų parkas, KAUTRA, Maxima), iÅ¡ kurių matyti, kad buvo pirkta: vaikiÅ¡kos kelnės, sportinė avalynė, sportinis megztinis, vitaminai, vaistai nuo perÅ¡alimo, maisto papildai, kino bilietas, dėlionė, žaidimas, žaislai, renginio bilietas, keleivio bilietas, maisto produktai, gėrimai ir kt.

Atsakovas savo paskaičiavimų bei įrodymų, pagrindžiančių kitokį iÅ¡laikymo dydį, į bylÄ neteikė, tik nurodė, kad neiÅ¡gali teikti vaikams tokio dydžio iÅ¡laikymo, kokio praÅ¡o ieÅ¡kovė. Taigi atsakovas iÅ¡ esmės neginčijo pateiktos ieÅ¡kovės vaikų poreikių lentelės, nepaneigė ieÅ¡kovės pateiktų duomenų dėl vaikų poreikiams skiriamų lėšų (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Atsakovo atstovė posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kovė gauna „vaikų pinigus“, todėl jie turėtų bÅ«ti minusuojami iÅ¡ bendros vaikų iÅ¡laikymui reikalingos sumos.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ , teismui sprendžiant dėl iÅ¡ tėvo (motinos) priteistino iÅ¡laikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydis mažintinas pagal Å alpos pensijų įstatymÄ ir IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ valstybės mokamomis vaikui iÅ¡mokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino iÅ¡laikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iÅ¡ jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-164-687/2020). Tačiau bet kokiu atveju pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , iÅ¡imtinai turi vadovautis byloje esančiomis aplinkybėmis bei vertinti realiÄ esamÄ situacijÄ ir kaip tai gali paveikti bylos Å¡alis, o Å¡iuo atveju pažeidžiamiausiÄ visuomenės grupę – nepilnamečius vaikus.

Nors ieÅ¡kovė pati nurodė, kad vaikams reikalingas 812 Eur iÅ¡laikymas, tačiau taip pat posėdžio metu pažymėjo, kad dažnai vaikams reikalinga pinigų suma yra didesnė. Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovė į vaikų poreikių detalizacijÄ neįraukė komunalinių mokesčių, tenkančių vaikų daliai, užklasinės veiklos (bÅ«relių, sporto) ir kt. Visuotinai žinoma, kad rinkoje vyraujančios prekių ir paslaugų kainos yra didelės, todėl ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, kad dažnai vaikų poreikių tenkinimui reikia daugiau negu 812 Eur, yra pagrįsta.

BÅ«tina atkreipti dėmesį ir į tai, kad vyriausiam sÅ«nui greit bus 14 metų, jis paauglys, o jaunėlis Å¡iais metais pradės lankyti mokyklÄ . Atsižvelgiant į vaikų amžių, nėra tikėtina, kad vieno vaiko poreikių tenkinimui užtenka tik minimalios 400 Eur sumos. Taigi, nurodytų aplinkybių kontekste spręstina, kad vaikų iÅ¡laikymui reikia daugiau lėšų negu 812 Eur, todėl Å¡iuo atveju „vaikų pinigų“ įskaitymas į vaikams reikalingÄ 812 Eur sumÄ nebÅ«tų pagrįstas, prieÅ¡tarautų byloje esančių aplinkybių visumai, pažeistų teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principų esmę, juo labiau prieÅ¡tarautų vaikų interesams ir jų gerovei.

Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės pateiktÄ vaikų poreikių detalizacijÄ , tai, kad vaikams dažnai reikia didesnio iÅ¡laikymo negu nurodyta poreikių lentelėje, o „vaiko pinigais“ mažinti jų mėnesinį poreikių dydį nėra protinga, visuotinai žinomas drabužių, avalynės, maisto kainas bei tai, kad atsakovas nepaneigė ieÅ¡kovės nurodytų iÅ¡laidų dydžio vaikų poreikiams tenkinti, daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės nurodyta 812 Eur iÅ¡laidų suma per mėnesį abiejų vaikų poreikiams atitinka protingumo principÄ bei visapusiÅ¡kai užtikrina vaikų poreikius (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikÅ¡mingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje D.

U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 800–900 Eur, dirbant papildomÄ darbÄ bei gaunant priedus, jos pajamos per mėnesį siekia 1 100–1 200 Eur. Lietuvoje registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Kitų iÅ¡laikytinių neturi. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis per mėnesį apytiksliai sudaro 700-800 Eur, turi garaÅ¾Ä Klaipėdoje, butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), 1/3 žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), 1/3 sodybos, esančios (duomenys neskelbtini).

Kitų iÅ¡laikytinių neturi. Teismas pažymi, jog sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio nustatymo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiÅ¡kai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugÄ (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004).

Tai reiÅ¡kia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jÄ turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Atsakovo teigimu, jo pajamos yra tik 700 Eur, todėl 400 Eur iÅ¡laikymo savo nepilnamečiams vaikams teikti negali, gali skirti tik 300 Eur iÅ¡laikymÄ vaikams.

Pažymėtina, kad sÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikÄ , elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui iÅ¡laikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. SubjektyvÅ«s veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiÅ«ris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvÅ«s – iÅ¡silavinimas, amžius, sveikata, Å¡alies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali bÅ«ti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Byloje nustatyta, kad atsakovo darbo užmokestis yra nuo 700 Eur iki 800 Eur, dėl ko jis iÅ¡ esmės grindžia negalėjimÄ teikti Å¡alių vaikams reikiamo iÅ¡laikymo dydžio. Teismas kritiÅ¡kai vertina tokiÄ atsakovo pozicijÄ , kadangi iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas yra gana jaunas, sveikas ir darbingas vyras. Priežasčių, dėl kurių atsakovas pagal savo sugebėjimus negalėtų susirasti geriau apmokamo darbo, byloje nėra. Vien tik atsakovo teiginiai, kad rinkoje jis nėra paklausus, negali susirasti geriau apmokamo darbo ir turi tik vidurinį iÅ¡silavinimÄ , vertintini kritiÅ¡kai bei įrodo tik pasyvų atsakovo elgesį, nenorÄ tobulėti bei vengimÄ siekti gauti didesnes pajamas.

Dabartinėje darbo rinkoje yra sudarytos visos galimybės profesiniam tobulėjimui ar naujo amato įgijimui, tačiau asmuo turi aktyviai domėtis, dėti pastangas ir stengtis bÅ«ti paklausus, o ne skųstis, kad nėra galimybės susirasti geriau apmokamo darbo. Pastebėtina ir tai, kad ieÅ¡kovė posėdžio metu nurodė, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu vaikų iÅ¡laikymui skyrė po 200 Eur kiekvienam, kas rodo atsakovo gaunamas pakankamas pajamas finansiniam gerbÅ«viui ir galimybę teikti praÅ¡omÄ materialinį iÅ¡laikymÄ vaikams.

Be to, kaip minėta, atsakovas turi nekilnojamojo turto (1/3 dalis sodybos, žemės sklypo bei garažas), iš kurio gali gauti pajamų. Pastebėtina, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, jam tėvui, motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei gyvenant kartu su vaikais, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rÅ«pintis vaikais, užtikrinant jų poreikių tenkinimÄ , priežiÅ«rÄ juos slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, iÅ¡klausant, skatinant, sprendžiant iÅ¡kylančius ugdymo, sveikatos, vaikų priežiÅ«ros klausimus. Taigi jai tenka didesnė vaikų iÅ¡laikymo naÅ¡ta, be to, gyvenant kartu su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų iÅ¡laidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda.

Teismas sprendžia, jog siekiant užtikrinti Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir vaikų bÅ«tinuosius poreikius, atsakovas turi lygia dalimi prisidėti iÅ¡laikant vaikus, todėl iÅ¡ atsakovo priteistina po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis (CK 3.192 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Å alims iÅ¡aiÅ¡kinta, kad iÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybėms (Å¡alies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiÅ«ros iÅ¡laidos ir kt.), Å¡alys turi teisę kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Vaikų iÅ¡laikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtina ieÅ¡kovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Dėl turto padalijimo Teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi iÅ¡spręsti, inter alia, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimÄ prie asmeninės nuosavybės. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimus reglamentuoja CK 3.116?3.129 straipsniai.

Turto padalijimo klausimai sprendžiami visų pirma vadovaujantis CK 3.118 straipsnio reikalavimais. CK 3.118 straipsnis numato, kad dalijant bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sudaromas turto balansas, t. y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iÅ¡ jų asmeninis turtas, ir iÅ¡sprendžiamas bendro turto padalijimo klausimas. Remiantis bylos duomenimis nustatyta ir Å¡alys neginčija, jog atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso garažas Klaipėdoje, butas, adresu (duomenys neskelbtini), 1/3 žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), 1/3 sodybos, esančios (duomenys neskelbtini).

Šis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas nedalytinas. Ginčas kyla dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei automobilio PEUGEUT, kurie įgyti santuokos metu. Bylos duomenimis nustatytas, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įsigytas 2008 m. spalio 22 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ir registruotas atsakovo L. G. vardu. Butas pirktas iš atsakovo tėvų dovanotų pinigų. Pažymėtina, kad ieškovė to neginčija, posėdžio metu nurodė, kad butas buvo įsigytas iš vyro tėvų dovanotus pinigų.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas pripažino, jog tai yra Å¡eimos turtas ir jis turėtų bÅ«ti padalintas lygiomis dalimis. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o nukrypti nuo lygių dalių pricipo, butÄ priteisti jai, nepriteisiant atsakovui kompensacijos. Tuo tarpu atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o butÄ , esanti (duomenys neskelbtini), padalinti natÅ«ra po ½ dalį, o kadangi ieÅ¡kovė neturi lėšų, jog galėtų iÅ¡mokėti atsakovui kompensacijÄ už jai didesnės vertės atitenkantį turtÄ , atsakovas praÅ¡o butÄ priteisti jam.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį;

į Å¡iuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimÄ dėl bendro turto padalijimo bÅ«do. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimÄ nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra bÅ«tinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi bÅ«ti pakankamai aiÅ¡kÅ«s kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimÄ , priimtÄ civilinėje byloje R.

A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Z. J.v. S.J., bylos Nr. 3K-3-291/2011, 2013 m. vasario 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A.V.. v. V.V., Nr. 3K-3-7/2013). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo. Visų pirma pastebėtina, kad ieÅ¡kovė neteikė jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu bÅ«tų galimas kitoks turto padalinimas negu po ½ dalį.

Ieškovė iš esmės apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, jog atsakovas turi kito nekilnojamojo turto, kur gali gyventi, tačiau tai savaime nepaneigia bendro turto lygių dalių prezumpcijos. Be to, pažymėtina, jog ieškovės nurodomas kitas atsakovo turtas yra jo asmeninė nuosavybė (garažas, butas (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis sodybos ir žemės sklypo įgyti paveldėjimo teisės pagrindu), todėl tai negali būti pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcijos.

Kita vertus, sprendžiant klausimÄ dėl galimybės nukrypti nuo lygių dalių principo, Å¡ios bylos kontekste svarbu tai, jog ginčo butas buvo įgytas iÅ¡imtinai iÅ¡ atsakovo tėvų dovanotų lėšų, todėl iÅ¡ esmės, nesant duomenų, kad ieÅ¡kovė kokiu nors bÅ«dų pagerino sutuoktinių turtÄ , bÅ«tų nesÄ Å¾ininga visÄ butÄ priteisti ieÅ¡kovei ir toks sprendimas neatitiktų protingumo bei teisingumo principų. Pastebėtina ir tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad tokiu bÅ«dų bÅ«tų apsaugoti iÅ¡imtinai nepilnamečių Å¡alių vaikų interesai, kadangi dalijant turtÄ lygiomis dalimis vaikams bet kokiu atveju užtikrinamas gyvenamasis bÅ«stas.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teismas sprendžia, jog neegzistuoja pagrįstų ir tam tikrų teisinių gėrių gynybai svarbių aplinkybių, dėl kurių būtų pateisinamas nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini), dalijamas lygiomis dalimis po ½ ieškovei ir atsakovui (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti.

Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais. Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo bÅ«do, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių iÅ¡dėstytus pageidavimus – Å¡ių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iÅ¡ esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikÅ¡mingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo bÅ«dÄ .

Teismui parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ , taip pat dalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natÅ«ra bÅ«das yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dėl objektyvaus pobÅ«džio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniÅ¡kai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių).

Kitais atvejais turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dėl subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektÄ , dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių butas, esantis (duomenys neskelbtini), negali bÅ«ti priteistas Å¡alims natÅ«ra po ½ dalį, t. y. bylos duomenimis, Å¡alių santykiai nėra tiek konfliktiÅ¡ki, kad Å¡alys negalėtų bendrai valdyti turto.

Teismas atkreipia dėmesį, jog konstatavus, kad nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, sprendžiant klausimÄ dėl galimybės turtÄ natÅ«ra priteisti tik vienam iÅ¡ sutuoktinių, turėtų bÅ«ti sprendžiamas ir klausimas dėl piniginės kompensacijos kitam sutuoktiniui. Å iuo atveju bylos duomenys, Å¡alių paaiÅ¡kinimai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas Å¡iuo metu neturi pakankamai lėšų, kad galėtų viena kitai sumokėti pinginę kompensacijÄ (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Pastebėtina, jog nors atsakovas turi kito nekilnojamojo turto, tačiau byloje nėra pateikta pakankamai duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie Å¡io turto likvidumÄ ir atsakovo galimybę sumokėti ieÅ¡kovei piniginę kompensacijÄ . Be to, kaip minėta, Å¡ios bylos kontekste vertintina ir tai, kad ginčo butas įgytas iÅ¡ atsakovo tėvų dovanotų lėšų, todėl manytina, jog nebÅ«tų sÄ Å¾ininga, kad atsakovas mokėtų kompensacijÄ ieÅ¡kovei už butÄ , prie kurio įsigijimo pati ieÅ¡kovė neprisidėjo.

Apibendrinant tai, kas paminėta, darytina iÅ¡vada, jog ginčo buto padalijimas natÅ«ra lygiomis dalimis, užtikrins socialinį teisingumÄ ir nepažeis nei vienos iÅ¡ Å¡alies bei vaikų interesų (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Sprendžiant automobilio PEUGEUT priteisimo klausimÄ , nustatyta, kad transporto priemonė įsigyta 2015 m. ir registruota ieÅ¡kovės I. G. vardu. Automobilis pirktas iÅ¡ atsakovo paveldėtų lėšų, ieÅ¡kovė to neginčija ir posėdžio metu patvirtino tai.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti automobilį jai, tuo tarpu atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu automobilį praÅ¡o priteisti jam. Minėta, kad pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimÄ prie asmeninės nuosavybės. CK 3.89 straipsnyje nustatyta, kad turtas pripažįstamas sutuoktinio asmenine nuosavybe, kai: abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo; sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai); intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, iÅ¡skyrus pajamas, gaunamas iÅ¡ intelektinės veiklos; lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, iÅ¡skyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai; lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalÄ , padarytÄ dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalÄ , tikslinė materialinė parama ir kitokios iÅ¡mokos, iÅ¡imtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims; sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. Kaip nurodyta, tiek atsakovas, tiek ieÅ¡kovė patvirtino, kad automobilis PEUGEUT buvo pirktas iÅ¡ atsakovo paveldėtų lėšų.

Å i aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad transporto priemonė yra asmeninė atsakovo nuosavybė CK 3.89 straipsnio pagrindu. Kita vertus, automobiliu Å¡iuo metu ir naudojasi atsakovas, atsakovo atstovės paaiÅ¡kinimais, atsakovui Å¡is automobilis yra reikalingas vykti į darbÄ . Nors ieÅ¡kovė taip pat nurodo, kad maÅ¡ina jai bÅ«tina vežioti vaikus, keliauti pas tėvus į Kauno rajonÄ , tačiau, teismo vertinimu, tokios automobilio poreikio aplinkybės nelaikytinos iÅ¡skirtinėmis. Juo labiau, kad pati ieÅ¡kovė posėdžio metu nurodė, kad abu vaikai be didelių problemų naudojasi vieÅ¡uoju miesto transporto, o į Kauno rajonÄ vyksta tarpmiestiniais autobusais.

Be to, vaikai neturi specialių poreikių, dėl kurių jiems iÅ¡kirtinai bÅ«tų reikalingas susisiekimas lengvuoju automobiliu. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, automobilis (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteistinas atsakovui (CK 3.87 straipsnis, 3.89 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). CK 3.118 straipsnio 1 dalies prasme turto sÄ voka apima tiek aktyvÄ (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvÄ (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Šalys pateikė duomenis apie kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams: atsakovo paskola „Swedbank“ AB pagal 2017 m. spalio 23 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo paskola „Swedbank“ AB pagal 2019 m. gruodžio 17 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės paskola „Swedbank“ AB pagal 2017 spalio 19 d. fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo dėl ieškovės 2017 spalio 19 d. (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo 2019 m. gruodžio 17 d. (Nr. (duomenys neskelbtini)) kreditorinių įsipareigojimų „Swedbank“ AB nėra.

Ieškovė nurodė, kad paskola yra jos asmeninė, o atsakovas kredito sutartį Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė jau nebegyvendamas su atsakovė savo asmeniniam poreikiams tenkinti. „Swedbank“ AB atsiliepimu neprieštarauja, jog šalys savo asmeniškai prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus bankui po santuokos nutraukimo vykdytų asmeniškai. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės paskola „Swedbank“ AB pagal 2017 spalio 19 d. fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintina asmenine ieškovės prievole, atsakovo paskola „Swedbank“ AB pagal 2019 m. gruodžio 17 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – asmenine atsakovo prievole.

IeÅ¡kovė vartojimo paskolÄ â€žSwedbank“ AB pagal 2017 m. spalio 23 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) praÅ¡o pripažinti atsakovo asmenine prievole, atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu minėtÄ prievolę praÅ¡o pripažinti solidaria Å¡alių prievole. Teismas pažymi, jog sutuoktinių prievolės gali bÅ«ti asmeninės arba bendros. CK 3.92 straipsnio 2 dalis susijusi su kitomis Å¡io straipsnio dalimis dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, naudojimo, valdymo ir disponavimo reikalavimų.

Šių normų tikslas yra apsaugoti tiek sandorio sudarymo procese nedalyvaujančio sutuoktinio, tiek ir kreditorių interesus. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Pažymėtina, kad ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme.

Todėl atsakovas, siekdamas, kad jo prisiimta prievolė bÅ«tų pripažinta bendra sutuoktinių prievole, turi procesinę pareigÄ Ä¯rodyti, jog paskolos sutartis buvo sudaryta Å¡eimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-P-186/2010). Taigi nagrinėjamu atveju atsakovas, teigdamas kad prievolė pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudota Å¡eimos interesams, turėjo pareigÄ Ä¯rodyti tokias aplinkybes.

Atsakovas nurodė, kad imta paskola buvo panaudota automobilio remontui. Tuo tarpu ieÅ¡kovė nurodė, kad apie paskolÄ nieko nežinojo, atsakovas dažnai imdavo kreditus, jos sutikimas dėl paskolos nebuvo duotas. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas iÅ¡ „Swedbank“ AB 2017 m. spalio 23 d. paėmė 1 500 Eur kreditÄ . Nors atsakovas nurodė, kad gauta paskola buvo panaudota Å¡eimos poreikiams – maÅ¡inos remontui, tačiau konkrečių duomenų, patvirtinančių paskolos panaudojimÄ , pateikta nebuvo (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis).

Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė buvo informuota apie paskolÄ ir iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ ar davusi sutikimÄ dėl kredito. Be kita ko, kredito sutartyje nėra apibrėžta ar nurodyta vartojimo kredito paskirtis. Pastebėtina ir tai, kad paskolos momentu Å¡eima turėjo nuolatines pajamas. Taigi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad Å¡eimos poreikių tenkinimui buvo bÅ«tinos papildomos lėšos, todėl labiau tikėtina, kad pinigai buvo naudojami asmeniniams atsakovo poreikiams nei Å¡eimos interesais (CPK 185 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, pripažintina, jog vartojimo paskola „Swedbank“ AB pagal 2017 m. spalio 23 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovo prievolė (CK 3.109 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad automobilis, kurio remontui, atsakovo teigimu, buvo imta paskola, yra priteistas atsakovui kaip jo asmeninė nuosavybė. Dėl uzufrukto Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nustatytas bendrÄ sias vaiko teisių apsaugos principines nuostatas visur ir visada pirmiausia turi bÅ«ti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, t. y. kilus ginčui, kuriame sprendžiama dėl vaiko teisių, prioritetÄ prieÅ¡ kitų asmenų teises turi vaiko teisės, todėl, nustačius vaiko teisėtų interesų pažeidimÄ , pirmiausia jos turi bÅ«ti apgintos.

Vienas Å¡ioje normoje nurodytų principų – nė vienas vaikas negali bÅ«ti paliktas be gyvenamojo bÅ«sto, tuo pirmiausia turi pasirÅ«pinti vaiko tėvai. CK įtvirtintas nepilnamečio vaiko teisės naudotis gyvenamÄ ja patalpa iÅ¡likimas, kai vaiko tėvai nutraukia santuokÄ (CK 3.71 straipsnis). Ä®statymu teismui suteikiama teisė nustatyti uzufruktÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ patalpÄ nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, nors gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui.

Uzufrukto terminas nustatomas iki vaiko pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės uzufruktas baigiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014). Atkreiptinas dėmesys, jog Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, priimdamas sprendimus šeimos santykių bylose, privalo pirmiausia siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti socialiai pažeidžiamų šeimos narių teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2008).

CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant Å¡eimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytÄ alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iÅ¡ dispozityvumo ir rungimosi principų iÅ¡imčių ir aiÅ¡kinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant bÅ«tinybei, veikti savo iniciatyva.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra iÅ¡aiÅ¡kinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiÅ¡kia teismo pareigos bÅ«ti aktyviam visose Å¡eimos bylose ar visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų apimtimi. Å i teismo pareiga turi bÅ«ti derinama su asmenų procesinio lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindÄ teismui aktyviai veikti, tam, kad Å¡i iÅ¡imtinė taisyklė bÅ«tų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikÅ¡tų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams Å¡eimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Taigi proceso teisės normomis teismas Å¡eimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad bÅ«tų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai. Pagal CK 3.71 straipsnį uzufruktas gali bÅ«ti nustatomas tiek suinteresuoto asmens praÅ¡ymu, tiek teismo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526-687/2015). Priimant sprendimÄ dėl uzufrukto nustatymo bÅ«tina įvertinti abiejų sutuoktinių, nepilnamečio vaiko tėvų materialinę padėtį bei reikalingumÄ užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus CK 3.71 straipsnio nustatomu bÅ«du.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimÄ , teismas privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar uzufrukto nustatymas atitinka nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus, ar vaiko (vaikų) interesai nebÅ«tų geriau apsaugoti kitais bÅ«dais (pvz., priteisiant iÅ¡laikymÄ ), ar sutuoktinis, su kuriuo gyventi lieka vaikas, neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių iÅ¡teklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti. Jeigu konkrečiu atveju kyla grėsmė, kad, nutraukus santuokÄ , sutuoktinis, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, tačiau su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ir vaikai gali netekti gyvenamosios vietos, teismas turi teisę nustatyti uzufruktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014).

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat Å¡iuo sprendimu ieÅ¡kovei ir atsakovui lygiomis dalimis po ½ priteistas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Vertinant aplinkybę, ar ieÅ¡kovė, su kuria lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, turi kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ ar finansinių iÅ¡teklių kitai patalpai įsigyti matyti, jog ieÅ¡kovė daugiau kito nekilnojamojo turto, iÅ¡skyrus priteistÄ Â½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), neturi.

Taip pat ieÅ¡kovės gaunamos pajamos per mėnesį nėra pakankamos, kad įsigytų kitÄ bÅ«stÄ . Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės turtinė padėtis nesudaro jai galimybės kitu bÅ«du nei uzufrukto nustatymas užtikrinti vaikų teisių į bÅ«stÄ , t. y. ieÅ¡kovė neturi kito (kitų) gyvenamojo bÅ«sto, jos pajamos nėra pakankamos, jog bÅ«tų galima įsigyti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ ar jį nuomotis. Taigi, vertinant tai, jog ieÅ¡kovė Å¡iuo metu neturi galimybės įsigyti gyvenamojo bÅ«sto, kuriame galėtų gyventi su vaikais, siekiant apsaugoti vaikų interesus – užtikrinti vaikams gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , taip pat į tai, kad pagal kasacinio tesimo praktikÄ teismas savo iniciatyva gali nustatyti uzufruktÄ , yra pagrindas nustatyti uzufruktÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ patalpÄ nepilnamečiams vaikams (CK 3.71 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Pagal CK 4.141 straipsnio 1 dalį uzufruktas yra asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali bÅ«ti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimÄ daiktÄ ir gauti iÅ¡ jo vaisius, produkcijÄ ir pajamas. Uzufruktas yra viena iÅ¡ daiktinių teisių, pagal kuriÄ uzufruktorius įgyja teisę valdyti daiktÄ ir jį naudoti pagal paskirtį. Uzufruktas gali bÅ«ti nustatomas įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymas, bei sandoriais (CK 4.147 straipsnio 1 dalis).

Uzufrukto nustatymo pagrindų sÄ raÅ¡as yra baigtinis ir negali bÅ«ti nustatomas jokiais kitais pagrindais. Teismo sprendimu uzufruktÄ galima nustatyti tik tada, kai tai numato įstatymas. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, įstatymas numato galimybę nustatyti uzufruktÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ patalpÄ nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, nors gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui, t. y. uzufruktas gali bÅ«ti nustatomas tik Å¡eimos gyvenamajai patalpai (CK 3.71 straipsnis).

Kaip jau minėta, ieÅ¡kovei ir atsakovui nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise, be kita ko, priklauso 3 kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovas turi keletÄ gyvenamųjų bÅ«stų, todėl, teismo vertinimu, susiklosčiusių bylos aplinkybių visumoje bei atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus yra tikslinga nustatyti uzufruktÄ Ä¯ atsakovui priklausiančiÄ Â½ buto dalį, esančio (duomenys neskelbtini), nes tokiu bÅ«du vaikai iki pilnametystės turės gyvenamÄ jį bÅ«stÄ ir bus apsaugotos jų teisės bei interesai.

Apibendrindamas tai, kas paminėta, vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinant teisę į bÅ«stÄ , tikslinga nustatyti uzufruktÄ nepilnamečiams vaikams naudotis atsakovui priklausančia ½ dalimi buto, adresu (duomenys neskelbtini), iki vaikų pilnametystės (CK 3.71 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 376 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Å ios bylos aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinio Teismo praktikoje pažymima, jog Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumÄ vykdo teismai, reiÅ¡kia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet bÅ«tent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata lemia ne formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , ne iÅ¡orinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi.

Teismo vertinimu, bÅ«tent toks nepilnamečių teisės į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ užtikrinimas, t. y. uzufrukto nustatymas, visiÅ¡kai atitinka vaikų interesus bei teisingumo principÄ (CK 1.5 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

IÅ¡ dalies tenkinus tiek ieÅ¡kinį, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsižvelgiant, jog Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ esmės yra lygiavertės, vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principais, Å¡alims jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos vienai iÅ¡ kitos nepriteistinos (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti I.

G., asmens kodas ((duomenys neskelbtini), ir L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje ((duomenys neskelbtini) parapija), sudarytos, (duomenys neskelbtini) apskaitytos KaiÅ¡iadorių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini). SantuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei I. G. palikti santuokinę pavardę – G., atsakovui L. G. palikti pavardę – G. Ž. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir R.

G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina I. G.. Nustatyti tokiÄ atsakovo L. G. su nepilnamečiais vaikais Ž. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. G., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarkÄ :

1. Atsakovas bendrauja su vaikais du kartus per mėnesį neporiniais savaitgaliais nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val., paimdamas juos ir grÄ Å¾indamas į ieÅ¡kovės gyvenamÄ jÄ vietÄ .

2. Atsakovas bendrauja su vaikais 4 savaites vaikų vasaros atostogų metu, apie konkrečiÄ datÄ suderinant su ieÅ¡kove prieÅ¡ 1 mėnesį elektroniniu paÅ¡tu ar SMS žinute.

3. Atsakovas bendrauja su vaikais poriniais metais Å v. Kalėdų, Å v. Velykų pirmas dienas, gruodžio 31 d., vasario 16-Ä jÄ , kovo 11-Ä jÄ , liepos 6-Ä jÄ ; lapkričio l d., abiejų vaikų gimtadienius, o neporiniais metais – Å v. Kalėdų antrÄ dienÄ , Å v. Velykų antrÄ dienÄ , sausio 1-Ä jÄ , lapkričio 2 d.

4. Atsakovas bendrauja su vaikais visais metais Tėvo dienÄ .

5. Jeigu dėl pateisinamų priežasčių, t. y. vaikų ligos, ar kitų pateisinamų priežasčių, atsakovui negalima bus pasimatyti su vaikais aptartu laiku, Å¡is laikotarpis perkeliamas į kitas dienas, apie tai suderinus su ieÅ¡kove prieÅ¡ 1 savaitę elektroniniu paÅ¡tu. Priteisti iÅ¡ atsakovo L. G. periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 200 Eur iÅ¡laikymÄ sÅ«nui Ž. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos 2019 m. birželio 19 d. iki pilnametystės, indeksuojant Å¡ias lėšas Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto tvarka paskirti I. G., lėšas pervedant į jos banko sÄ skaitÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo L. G. periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 200 Eur iÅ¡laikymÄ sÅ«nui R. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos 2019 m. birželio 19 d. iki pilnametystės, indeksuojant Å¡ias lėšas Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto tvarka paskirti I. G., lėšas pervedant į jos banko sÄ skaitÄ . Priteisti ieÅ¡kovei I.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini). nuosavybės teise ½ dalį 17 500 Eur vertės buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisti atsakovui L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise ½ dalį 17 500 Eur vertės buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyti teisę nepilnamečiams vaikams Ž. G. ir R. G. bei I. G., su kuria lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, naudotis L. G. nuosavybės teise priklausančia ½ buto dalimi, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki nepilnamečių vaikų Ž.

G. ir R. G. pilnametystės. Priteisti atsakovui L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise lengvÄ jį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prievolę pagal „Swedbank“ AB 2017 spalio 19 d. fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp I. G. ir „Swedbank“ AB pripažinti asmenine ieÅ¡kovės I. G. prievole. Prievolę pagal „Swedbank“ AB 2017 m. spalio 23 d. vartojimo kredito sutartį Nr.17(duomenys neskelbtini) tarp L.

G. ir „Swedbank“ AB pripažinti asmenine atsakovo L. G. prievole. Prievolę pagal „Swedbank“ AB 2019 m. gruodžio 17 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp L. G. ir „Swedbank“ AB pripažinti asmenine atsakovo L. G. prievole. Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėja Diana Bučienė