2022-04-06 Nr. AB-8380-3-62-3-03518-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1896-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03518-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 21S39235 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 6K-2318 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį iš naujo.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Kilmės šalies rytinėje dalyje vyksta karas, kuriame labai aktyviai dalyvauja (duomenys neskelbtini), būtent jos atakos metu pareiškėjas buvo sužeistas. Visi (duomenys neskelbtini) miesto gyventojai slėpėsi namuose, nes bijojo būti nužudyti (duomenys neskelbtini).

2.2. Atsakovo argumentai, kad įvertinus kilmės valstybės informaciją apie esamą padėtį šalyje ir atsižvelgus į asmens pasakojimą, neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju asmeniui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, yra nepagrįsti.

2.3. Atsakovas nepagrįstai pareiškėjo gyvenamąją vietą laiko (duomenys neskelbtini) miestą. Pareiškėjas yra iš (duomenys neskelbtini) miesto, būtent kuriame ir patyrė sužalojimus, kai į jų miestą atvyko (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) mieste buvo apsistojęs tik laikinai, tam, kad galėtų pabėgti iš šalies, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) mieste yra jo gyvenamoji vieta – namai. Be to, pareiškėjas neturi tiek pinigų, kad galėtų lengvai pakeisti savo gyvenamąją vietą, todėl vis tiek pirmiausia grįžtų į namus.

2.4. Pareiškėjas pateikė pakankamai informacijos bei duomenų, įrodymų, kurie paneigia Departamento išvadas. Savo skunde Komisijai nurodė ir nuoširdžiai papasakojo visas teisingam sprendimui reikalingas aplinkybes, kad pajutęs realią grėsmę savo gyvybei nusprendė išvykti iš šalies.

2.5. Kilmės valstybės informacija patvirtina pareiškėjo pasakojimą, jog jo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mieste, siaučia (duomenys neskelbtini). Jungtinis žmogaus teisių biuras patvirtino, jog ši grupuotė ypač suaktyvėjo nuo (duomenys neskelbtini) metų ir dėl jos veiklos yra užfiksuota begalės žmogaus teisių pažeidimų. Be to, pareiškėjo gyvenamajame mieste iki šiol vyksta neramumai – pranešama apie išpuolius, buvusius (duomenys neskelbtini) mėnesiais. Akivaizdu, jog jeigu pareiškėjas bus grąžintas į savo kilmės šalį, jo gyvybei grės pavojus, dėl (duomenys neskelbtini) mieste vykstančių išpuolių.

2.6. Pareiškėjas visą laiką buvo geranoriškas ir nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies priėmus jam nepalankų sprendimą nesuteikti prieglobsčio, todėl nepagrįstai pareiškėjui taikyta išimtis ir nesuteikta teisė savanoriškai išvykti iš šalies.

2.7. Atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias pareiškėjui Šengeno erdvėje prašyti prieglobsčio ateityje, jei pasikeistų saugumo ar individuali pareiškėjo padėtis kilmės valstybėje.

2.8. Departamentas, atlikdamas vertinimą, galimai pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas.

2.9. Pareiškėjas nesutiko, kad skunde nepateikė pagrįstų motyvų žodiniam skundo nagrinėjimui Komisijoje. Pareiškėjas buvo prašęs, kad turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, prašyta atsakovo sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas, tačiau Komisija į tai neatsižvelgė.

3. Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje vyksta karas, kovose dalyvauja (duomenys neskelbtini), kuri buvo sužeidusi pareiškėją.

3.2. Departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu, įvertinus pareiškėjo pasakojimą, nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

3.3. Departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjui ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsižvelgus į tai, buvo konstatuota, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.4. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė bendra saugumo padėtimi kilmės valstybėje, t. y. pareiškėjui tariamai gresiantis persekiojimas nėra sąlygotas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Vien dėl to pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų sąlygų dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir jam pagrįstai nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

3.5. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas apie patirtus sužalojimus nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjas nenurodė, kad jam būtų grasinama ar kad jis dėl tam tikrų asmeninių savo savybių ar kitokių aplinkybių kilmės valstybėje būtų persekiojamas, o bendra saugumo padėtis pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje nesuponuoja tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjui poreikio. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kodėl, siekdamas išvengti ginkluoto konflikto veiksmų ir pavojaus dėl jo nurodytos grupuotės galimų išpuolių, negalėtų gyventi kitoje, saugesnėje (duomenys neskelbtini) vietovėje. Pareiškėjo skundo teiginys, kad jis neturi pinigų laisvai keisti gyvenamąją vietą nesuponuoja jam tarptautinės apsaugos poreikio ir tai nėra pagrindas jam pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas turėjo pinigų atvykti į Lietuvos Respubliką (gavo (duomenys neskelbtini) vizą, lėktuvu išvyko iš kilmės valstybės, (duomenys neskelbtini) gyveno viešbutyje, tetos draugas iš jo pavogė pinigus). Taip pat atsakovas pažymėjo, kad pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar atsisakytų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais).

3.6. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) mieste, vyksta vidaus konfliktai tarp įvairių ginkluotų grupuočių. Iki atvykimo gyventi į (duomenys neskelbtini) miestą pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, kur nevyksta veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Pareiškėjas be ekonominių motyvų, skunde nenurodė jokių aplinkybių, rodančių, jog pareiškėjas, būdamas jaunu ir sveiku vyru, negalės rasti gyvenamosios vietos kitame regione, su jam tinkamomis gyvenimo sąlygomis.

3.7. Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog pareiškėjas, vengdamas grąžinimo, gali pasislėpti. Iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

3.8. Departamentas pagrįstai ir vadovaudamasis teisiniu reguliavimu nustatė pareiškėjui maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi.

3.9. Žodinis bylos nagrinėjimas Komisijoje numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga (Tvarkos aprašo 222 p.). Šiuo atveju pareiškėjo skundą nagrinėjusi Departamento sudaryta komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjos skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pats pareiškėjas.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjo M. B. skundą patenkino iš dalies ir pakeitė Departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip – uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas pakeitė ir Departamento sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip – įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dviems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Atitinkamai teismas pakeitė Komisijos sprendimo dalį, likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

5. Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad:

5.1. 2021 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Prašyme nurodė, kad kilmės valstybę paliko dėl karinės grėsmės, nesaugumo. Pareiškėjas paaiškino, kad yra futbolininkas, mokėsi 2 – 3 metus, tačiau pareiškėjo motinai neturint pakankamai pinigų, mokslų nebaigė. Pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau pareiškėjo mamai gavus kvietimą išvyko į (duomenys neskelbtini) regioną šalies rytuose, kur vyko karas. (duomenys neskelbtini) puolė visą regioną, todėl pareiškėjas privalėjo slėptis. Išėjus į lauką buvo sužeistas. Po šių įvykių tetos draugas padėjo pareiškėjui atvykti iki (duomenys neskelbtini), tačiau jis iš pareiškėjo pavogė dokumentus, pinigus ir pabėgo. Pareiškėjas negali grįžti į kilmės valstybę dėl ten gresiančio pavojaus jo gyvybei.

5.2. Pareiškėjas prisistatė kaip nepilnametis asmuo, gimęs (duomenys neskelbtini). Asmens amžių patvirtinančių dokumentų prieglobsčio prašytojas nepateikė, taip pat nepateikė pilietybę patvirtinančių dokumentų. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos Specialisto išvadoje Nr. MK-O 218/2021 (01) nustatyta, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini) biologinis amžius virš 25 metų.

5.3. Departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

5.4. Departamento Komisija 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 6K-2318 (Komisijos sprendimu) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismo vertinimu, atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atlikta apklausa, detaliai analizuoti ir įvertinti visi jo nurodyti argumentai, Departamentas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę bei į pareiškėjo kilmės valstybę. Atsakovas apklausoje siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį. Departamentas nors ir nustatė, kad (duomenys neskelbtini) yra viena iš pagrindinių ginkluotų grupuočių, veikiančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miestuose, kuri kovoja su bet kokia užsienio okupacija, tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, jog asmeniui grįžus į kilmės valstybę, jam grėstų pavojus gyvybei. Duomenų, kurie leistų daryti kitokio pobūdžio išvadas nepateikė ir pareiškėjas.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo abstraktus pasakojimas apie grėsmę (duomenys neskelbtini) regione nesudaro pagrindo vertinti tai kaip persekiojimą kilmės valstybėje, kas sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo nuostatas dėl prieglobsčio suteikimo. Teismas pažymėjo, kad Departamentas tokią išvadą padarė surinkęs pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat įvertinęs pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei įvertinęs pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes.

8. Teismas darė išvadą, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad Departamentas, vertindamas pareiškėjo teiginius, surinko visą aktualią, išsamią kilmės valstybės informaciją, ji yra iš skirtingų patikimų šaltinių, todėl nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, kad Departamentas, vertindamas saugumo padėtį, netinkamai įvertino surinktą informaciją ir pareiškėjo nurodytas aplinkybes.

9. Teismo įsitikinimu, pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Atsakovas nenustatė individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį. Teismui nepateikta tokių įrodymų. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pats nurodė, jog turėjo pinigų, kuriuos pavogė tetos dėdė, be to, turėjo pinigų ir kelionei į (duomenys neskelbtini), todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog jis neturi pakankamai lėšų persikelti į (duomenys neskelbtini) ar kitą (duomenys neskelbtini) regioną. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas apklausos metu nurodė, jog vyko į (duomenys neskelbtini) regioną, kuriame vyksta karas, t. y. pats pasirinko tokį savo elgesio modelį, kuomet žinodamas apie susiklosčiusią situaciją regione, pasirinko vykti ten.

10. Teismas konstatavo, kad Departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstos tikimybės, kad grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

11. Teismo įsitikinimu, Departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo pateiktų faktų tikrumu, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekils joks pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti atsakovo padarytos išvados.

12. Teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjo atžvilgiu bus imtasi persekiojimo, o jo baimė dėl gyvybės yra sąlygota tik jo subjektyviu situacijos vertinimu bei prielaidomis. Tokiu būdu atsakovas nustatė, kad pareiškėjo baimė nėra visiškai pagrįsta, kilmės valstybėje pareiškėjui negresia kankinimai ar mirtis, todėl jis neatitinka pabėgėlio statuso reikalavimų. Teismas sprendė, kad pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias jį išvykti iš kilmės valstybės, nors ir nurodytos, tačiau nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, jog pareiškėjui galėtų kilti grėsmė dėl jo gyvybės, kilmės valstybė negalėtų suteikti apsaugos ir būtų reikalinga apsauga ne kilmės valstybėje. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju savaime nepagrindė realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, todėl, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojo pasakojimo formos ir turinio trūkumus, atsižvelgus į surinktą kilmės valstybės informaciją, nėra nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojo suteikimo poreikį. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti teismo vertintina kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Departamentas pagrįstai sprendimu jam nesuteikė pabėgėlio statuso.

13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl, teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Atsižvelgiant į tai, teismas pakeitė Sprendimo dalį ir nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

14. Teismas taip pat sprendė, jog kadangi Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dvejų metų, darytina išvada, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2(dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

15. Atsižvelgdamas į sprendimą iš dalies pakeisti Sprendimą, teismas pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį. Likusią pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. 16. Pareiškėjas M. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjui turi būti užtikrintas tiesioginis jo išklausymas.

17. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1. Komisijos sprendimas buvo priimtas neįvertinus jo paaiškinimų, neišklausius pareiškėjo, nedalyvaujant pareiškėjui nagrinėjimo procese: buvo pažeistas vienas esminių žmogaus teisių principas – žmogaus teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Pareiškėjas buvo prašęs, kad būtų užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas bei dalyvavimas procese.

17.2. Svarstant klausimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, buvo suklysta ir nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo persekiojimo veiksmų priežastis yra priklausymas tam tikrai socialinei grupei, o baimė būti persekiojamam yra pagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę.

17.3. Be to, persekiojimas yra individualaus pobūdžio: kyla grėsmė dėl asmeninių priežasčių. Pareiškėjas nurodė, jog dėl korupcijos išviešinimo patyrė persekiojimą ir grėsmę gyvybei. Kilmės šalies rytinėje dalyje vyksta karas. Jame labai aktyviai dalyvauja (duomenys neskelbtini), kurios atakos metu pareiškėjas buvo sužeistas. Visi (duomenys neskelbtini) miesto gyventojai slėpėsi namuose, nes bijojo būti nužudyti (duomenys neskelbtini).

17.4. Pareiškėjas nesutinka su priimtu sprendimu, nurodydamas, kad atsakovas nepagrįstai pareiškėjo gyvenamąja vieta laiko (duomenys neskelbtini) miestą. Pareiškėjas nurodė, jog yra iš (duomenys neskelbtini) miesto, kuriame patyrė sužalojimus, kai į jų miestą atvyko (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) mieste buvo apsistojęs tik laikinai, tam, kad galėtų pabėgti iš šalies, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) mieste yra jo gyvenamoji vieta. Be to, pareiškėjas neturi tiek pinigų, kad galėtų lengvai pakeisti savo gyvenamąją vietą, todėl vis tiek pirmiausia grįžtų į namus.

17.5. Kilmės šalies informacija patvirtina pareiškėjo pasakojimą.

17.6. Pareiškėjui nepagrįstai nesudarytos sąlygos iš šalies išvykti savanoriškai, draudimas pareiškėjui atvykti yra maksimalus ir visiškai neproporcingas jo lūkesčiui gauti prieglobstį, pernelyg ilgas draudimas atvykti sudarytų nepagrįstas ir griežtas pasekmes, kuomet, pablogėjus situacijai, pareiškėjui būtų uždrausta atvykti ir prašyti prieglobsčio. Dėl šių priežasčių pareiškėjas išvyko iš šalies ieškodamas saugumo, kad būtų užtikrintos jo kaip sąžiningo žmogaus teisės.

17.7. Nebuvo tinkamai įvertinta Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostatų atitiktis su pareiškėjo individualiu santykiu ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies atitiktis, buvo pažeistas Tvarkos aprašo 99 punktas.

18. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės tapačiais argumentais kaip ir atsiliepime pirmosios instancijos teismui. Atsakovas papildomai nurodo:

18.1. Žodinis bylos nagrinėjimas Komisijoje numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Šiuo atveju pareiškėjo skundą nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pats pareiškėjas. Vien tai, kad pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nesudaro pagrindo vertinti, kad Departamento priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Be kita ko, pareiškėjas buvo apklaustas tiek Departamente apklausos metu, tiek pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti savo paaiškinimus teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme.

18.2. Departamento atlikto tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas apie patirtus sužalojimus nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kad jam būtų grasinama ar kad jis dėl tam tikrų asmeninių (jo individualių) savo savybių ar kitokių aplinkybių kilmės valstybėje būtų persekiojamas, o bendra saugumo padėtis pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje nesuponuoja tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjui poreikio.

18.3. Pareiškėjo išsakyti argumentai, kad jis neturi pinigų laisvai keisti gyvenamąją vietą nesuponuoja jam tarptautinės apsaugos poreikio ir tai nėra pagrindas jam pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva. Pareiškėjas turėjo pinigų atvykti į Lietuvos Respubliką (gavo (duomenys neskelbtini) vizą, lėktuvu išvyko iš kilmės valstybės, (duomenys neskelbtini) gyveno viešbutyje, tetos draugas iš jo pavogė pinigus).

18.4. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar atsisakytų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėjas nepateikė.

18.5. Iki atvykimo gyventi į (duomenys neskelbtini) miestą pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, kur nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turi galimybę pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva, todėl sprendime buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

18.6. Departamento vertinimu, ginčijamame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą.

18.7. Departamentas pagrįstai nustatė pareiškėjui maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi. Kartu atsakovas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas sutrumpino draudimo atvykti laikotarpį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą Departamentą nagrinėti pareiškėjo M. B. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes, be kita ko, norėtų būti tiesiogiai išklausytas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

21. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu, nurodo, kad atsakovas tyrimą atliko paviršutiniškai, nesurinko aktualios kilmės šalies informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių.

23. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

24. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

25. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo.

26. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

27. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

28. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

29. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

30. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

31. LVAT 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

32. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) grindė tuo, jog jaučia grėsmę iš (duomenys neskelbtini), kuri jo gyvenamajame mieste (duomenys neskelbtini) ir jo regione rengia išpuolius ir jis bijo būti nužudytas, vieno iš išpuolių metu buvo sužeistas.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, padarė iš esmės teisingą išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamu dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo atžvilgiu bus imtasi persekiojimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais.

34. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad pareiškėjo pasakojimas apie grėsmę (duomenys neskelbtini) regione yra abstraktus ir nesudaro pagrindo vertinti tai, kaip persekiojimą kilmės valstybėje, kas sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo nuostatas dėl prieglobsčio suteikimo. Įvertinus pareiškėjo apklausos duomenis taip pat pritartina, kad asmens pasakojimas nėra detalus, išsamus ir sistemiškas, ko teisėjų kolegijos vertinimu būtų galima tikėtis, kai asmuo patiria realią grėsmę dėl savo gyvybės bei visiškai pagrįstą baimę. Asmuo nepateikė jokių dokumentų, įrodančių sužeidimo faktą, apie kurį nurodė apklausos metu. Apie pačias sužeidimo aplinkybes pareiškėjas taip pat atsiliepė labai lakoniškai – „Aš buvau lauke ir tuo metu kažkas sviedė tą ginklą ir pataikė. Ir tada aš iš karto įėjau į namus“. Apklausos metu asmuo žadėjo atsiųsti gimimo liudijimo ir asmens dokumento kopijas, kurias turi savo mobiliajame telefone, tačiau per nurodytą laiką to nepadarė. Be to, pirminės ir antrinės apklausos metu asmuo teigė, kad yra nepilnametis, nors specialistų išvada nustatė, kad jam yra daugiau kaip 25 metai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės bei pareiškėjo abstraktus pasakojimas, vadovaujantis pagrįstos tikimybės principu nepatvirtina pareiškėjo „visiškai pagrįstos baimės“ būti persekiojamam ar patirti realia grėsmę. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad pasakojimas objektyviai patvirtina Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

35. Sprendime Departamentas nustatė, kad šaltinių duomenimis, ginkluotų grupuočių sukeltas smurtas yra paplitęs šalies rytuose ir centrinėje dalyje. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad vidaus kariniai konfliktai (duomenys neskelbtini) yra lokalizuoti tam tikrose vietovėse. Kaip matyti iš bylos duomenų, prieš išvykdamas iš šalies pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, kuri remiantis kilmės šalies informacija, nepatenka į (duomenys neskelbtini) įtakos zoną. Pažymėtina, kad pareiškėjo teiginiai, kad jis neturi pakankamai lėšų persikelti ir įsikurti saugesnėje kilmės šalies vietovėje, laikytini neįtikinamais, kadangi pareiškėjas turėjo lėšų atvykti į (duomenys neskelbtini) ir atvykęs jų taip pat turėjo (kuriuos kaip teigia pareiškėjas vėliau pavogė tetos draugas). Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas paklaustas kiek pinigų pavogė tetos draugas, negalėjo to nurodyti Departamento pareigūnui, kas teisėjų kolegijai kelia abejonių dėl pareiškėjo pareigos bendradarbiauti su Departamento pareigūnais tinkamu vykdymu. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad kiti gyventojai į saugesnes kilmės šalies vietoves persikėlė. Be to, pareiškėjo giminaičiai yra likę jo kilmės šalyje. Apklausos duomenimis broliai gyvena (duomenys neskelbtini). Sutiktina su atsakovu, kad pareiškėjas be ekonominių motyvų, skunde nenurodė jokių aplinkybių, rodančių, jog pareiškėjas, būdamas jaunu ir sveiku vyru, negalėtų rasti gyvenamosios vietos kitame regione, su jam tinkamomis gyvenimo sąlygomis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas galėtų pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva.

36. Pareiškėjas subjektyviai interpretuoja atsakovo išvadas dėl (duomenys neskelbtini) miesto (žr. nutarties 17.4 p.). Atsakovas iš pareiškėjo apklausos duomenų nustatė, kad prieš išvykdamas į (duomenys neskelbtini), pareiškėjas kurį laiką gyveno (duomenys neskelbtini). Apklausos duomenys patvirtina, kad šiame mieste pareiškėjas yra gimęs, jame gyveno iki tol, kol su mama išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) miestą, čia gyvena ir jo broliai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad būdamas sveikatos ir jaunas vyras, turėtų galimybę pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva ir persikelti į saugesnę vietovę, galimai (duomenys neskelbtini).

37. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Departamentas pažeidė Tvarkos aprašo 99 straipsnį, tačiau neidentifikuoja šioje nuostatoje įtvirtintos prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo procedūros konkrečių pažeidimų, tokių pažeidimų nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl šiuos pareiškėjo argumentus vertina kaip deklaratyvius ir atmeta kaip nepagrįstus.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai kad pareiškėjo pasakojimą iš dalies patvirtina kilmės šalies informacija, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui priklauso tarptautinė teisinė apsauga. Pagrindas tarptautinei teisinei apsaugai taikyti yra visų tarptautinei teisinei apsaugai taikytinų sąlygų visumos nustatymas. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta „visiškai pagrįstos baimės“ nuostata, be to, nors iš kilmės šalies informacijos matyti, kad pareiškėjo kilmės šalyje ginkluotos grupuotės rengia išpuolius, kurių metu nukenčia civiliai asmenys, tačiau atsižvelgiant į tai, kad išpuoliai yra lokalizuoti ir pareiškėjas galėjo pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino teisinį reguliavimą bei bylos faktines aplinkybes ir pagrįstai nustatė, kad Sprendimo dalys, kurios susijusios su pareiškėjo išsiuntimu, uždraudimu atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimu į C.SIS II, yra keistinos, sumažinant nustatytus laikotarpius. Pareiškėjas, išskyrus abstrakčius teiginius (žr. nutarties 17.6 p.), nepateikė jokių konkrečių teisinių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo išvados šiuo atžvilgiu buvo neteisingos, teisėjų kolegija tokių aplinkybių taip pat nenustatė, todėl nekartodama pirmosios instancijos teismo argumentų šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Departamentas jo skundą turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad Departamentas, atsižvelgęs į Tvarkos aprašo 222 punktą ir įvertinęs pareiškėjo pateiktą prašymą jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pagrįstai priėjo prie išvados, jog nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių yra būtinas žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas. Be to, byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

41. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė