2024-09-02 Nr. BB-4178-1-01-1-27077-2023-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3229/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27077-2023-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Danutės Jočienės ir Artūro Pažarskio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo G. J. kasacinio skundo dėl Utenos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 9 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti Utenos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nuosprendžio vykdymą, klausimus,

n u s t a t ė :

Nuteistasis G. J. kasaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 9 d. nutartį, paskiriant jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu ir taikyti bausmės vykdymo senatį suėjus terminui.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nesilaikė bausmės skyrimo principų ir pakankamai nemotyvavo, kodėl skyrė areštą, o ne baudą. Taip pat netinkamai pritaikyta BK 59 straipsnio 2 dalis, numatanti galimybę pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. G. J. turi 4 vaikus, iš jų 2 mažamečiai, kurių dėl paskirtos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, rūpinasi ligotais tėvais, dirba. Kasatorius nori įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus, sumokėti teismo skirtą konfiskuoto turto vertę atitinkančią pinigų sumą, neprarandant darbo. Teismai nevertino kasatoriaus pastangų, kad jis atsakingai vertino savo veiksmus, savanoriškai kreipėsi ir dalyvavo elgesio pataisos programoje. Teismai neatsižvelgė į tai, kad liudytoja ir civilinis ieškovas nesikreipė dėl turtinės žalos, nepateikė jokių pretenzijų. Negalima laikyti, kad jis piktybiškai vengė atlikti paskirtą bausmę, nes byloje nenustatyta jokių vengimo atlikti bausmę aplinkybių, todėl teismai netinkamai taikė BK 96 straipsnio nuostatas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Kaip matyti iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties, teismas dėl analogiškų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų pasisakė nutarties 5-18 punktuose ir pripažino, kad pirmosios instancijos teismo G. J. pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį paskirta arešto bausmė (paskirta artima vidurkiui arešto bausmė, be to taikytos BK 641 straipsnio 1 dalies nuostatos ir bausmė sumažinta vienu trečdaliu) nelaikytina aiškiai per griežta, bausmė individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės paskirtį (BK 41, 54 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo nutartyje pasisakyta ir dėl BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio G. J. netaikymo, nustačius, kad jis akivaizdžiai vengė atlikti ankstesniu nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę. Kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai taip pat susiję su G. J. asmenybe, jo socialine - šeimine padėtimi. Į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė paskirdamas G. J. bausmę.

Teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ar padarė esminius BPK pažeidimus, kasaciniame skunde nepateikta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Utenos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo G. J. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Danutė Jočienė

Artūras Pažarskis