2019-10-23 Nr. AB-20205-3-61-3-04037-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-2100-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04037-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 17.3.4.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. D. skundą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti jam 2017 m. birželio 8 d. privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-100-170608-00049 pašalinti savavališkos statybos padarinius nurodytą terminą (2017 m. gruodžio 8 d.) iki galutinio Vilniaus apygardos teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje apeliacine tvarka dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1756-466/2017 teisėtumo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. spalio 8 d. jam buvo išduotas leidimas Nr. LNS-01-151008-01240 statyti naują statinį žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėjas, remiantis išduotu statybos leidimu bei vienbučio gyvenamojo namo naujos statybos projektu, vykdė vienbučio gyvenamojo namo statybas. Atlikus statybos patikrinimą, buvo nustatyta, kad pastato statyba vykdoma pažeidžiant projekto sprendinius, todėl pareiškėjui buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-100-170525-00038 ir privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-100-170608-00049 pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pareiškėjas siekia įteisinti savavališką statybą, tačiau šiai dienai nėra išspręstas civilinėje byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjui išduoto statybą leidžiančio dokumento teisėtumo ir statybos padarinių šalinimo būdo (pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl viso pastatyto statinio, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nugriovimo), todėl pareiškėjo reali galimybė įteisinti savavališką statybą tiesiogiai priklauso nuo Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtos bylos apeliacine tvarka dėl 2017 m. spalio 30 d. priimto Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1756-466/2017.

3. Pareiškėjas vertino, kad šios aplinkybės atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo normoje apibrėžiamas svarbias priežastis, dėl kurių privalomojo nurodymo įvykdymo terminas turi būti pratęstas, nes šiuo atveju pareiškėjas negali daryti įtakos aukščiau nurodytų procesų (civilinės bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka) trukmei.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – ir Departamentas) atsiliepime prašė prašo termino pratęsimo klausimą spręsti teismo nuožiūra atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.

5. Departamentas nurodė, kad siekiant pratęsti nustatytą įvykdymo terminą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi būti nurodomos svarbios ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiančios priežastys, patvirtinančios, kad objektyviai nėra galimybės įvykdyti reikalavimo per nustatytą terminą. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal minėto įstatymo 14 str. 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pateikimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar pertvarkymo), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Tačiau pareiškėjas teigia, kad šiuo metu nemato pagrindo imtis įteisinimo ar statinio pertvarkymo pagal statinio projektą darbų, nes įsiteisėjus minėtam Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimui, šie darbai netektų prasmės. Taip pat nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kokie veiksmai atliktini siekiant pašalinti nustatytus teisės aktų pažeidimus ir įvykdyti Inspekcijos privalomąjį nurodymą. Pareiškėjas nepagrįstai privalomojo nurodymo įvykdymo terminą sieja su civilinės bylos bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjimu. Pareiškėjas prašo terminą pratęsti neapibrėžtam laikui nepagrįstai siedamas jį su civilinės bylos nagrinėjimu ir sprendimo įsiteisėjimu. Inspekcijos nuomone, nemotyvuotai ir nepagrįstai ilgo termino suteikimas neskatins statytojo kuo greičiau šalinti savavališkos statybos padarinių, taigi ir nepagrįstai ilgą laiką išliks nešalinami teisės aktų pažeidimai.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjo E. D. prašymą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjui 2015 m. spalio 8 d. buvo išduotas leidimas Nr. LNS-01-151008-01240 statyti naują statinį žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Departamentas 2017 m. gegužės 24 d. atliko statybos patikrinimą vienbučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir surašė faktinių duomenų 2017 m. gegužės 24 d. patikrinimo aktą Nr. FAK-1300. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad savavališkai, turint Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-01-151008-01240, tačiau pažeidžiant esminius vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini).

Vilnius, statybos projekto Nr. SEL-1501, parengto 2015 m. (toliau – ir projektas), sprendinius, statomas gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatas. Remiantis atlikto patikrinimo rezultatais, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) vyriausiasis specialistas pareiškėjui dėl savavališkos statybos darbų 2017 m. gegužės 25 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-170525-00038 (toliau – savavališkos statybos aktas) dėl vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje statybos, o 2017 m. birželio 8 d. privalomuoju nurodymu Nr. PNSSP-100-170608-00049 (toliau – ir privalomasis nurodymas) buvo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 8 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Pareiškėjas 2017 m. gegužės 25 d. pateikė Departamentui prašymą dėl vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, konservavimo darbų, uždengiant fasadą šiltinimo medžiaga ir plokštėmis. 2017 m. gegužės 25 d. surašytas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-100-170525-00019 (toliau – privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų). 2017 m. liepos 31 d. privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSDP-100-170731-00009 buvo nustatyta, kad skolininkas ir toliau vykdo statybos darbus (vykdo pastato apšiltinimo darbus, dengia fasadą), t. y. pareiškėjas neįvykdė ir nevykdo Inspekcijos privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų.

Pareiškėjas prašė pratęsti terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius iki galutinio Vilniaus apygardos teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. e2-1756-466/2017.

8. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 30 d. civilinėje byloje Nr. e2-1756-466/2017 priėmė sprendimą, kuriuo patenkino Inspekcijos ieškinį visiškai ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 8 d. išduotą E. D. leidimą Nr. LNS-01-151008-01240 statyti naują statinį žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje; įpareigojo E. D. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti statybos, atliktos pagal statybos projektą SEL-1501, kuriai buvo išduotas leidimas Nr. LNS-01-151008-01240 statyti naują statinį žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, padarinius – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; E. D. per teismo nustatytą terminą savo lėšomis nepašalinus statybos, atliktos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriam buvo išduotas leidimas Nr. LNS-01-151008-01240 statyti naują statinį, padarinių, leisti Inspekcijai nugriauti naują statinį žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, E. D. lėšomis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1756-466/2017 nėra įsiteisėjęs, nes pareiškėjas jį apskundė apeliacine tvarka. Byla apeliacine tvarka neišnagrinėta.

9. Teismas akcentavo, kad kilęs civilinis ginčas bendrosios kompetencijos teisme dėl pareiškėjui išduoto statybą leidžiančio dokumento teisėtumo ir statybos padarinių pašalinimo būdo realiai negali apriboti pareiškėjo galimybės imtis aktyvių veiksmų, siekiant įteisinti savavališką statybą. Pažymėjo, kad bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjimas ginčas dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo bei jo pagrindu atliktos neteisėtos statybos padarinių šalinimo, o savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra yra pradėta dėl to, kad nustatyta, jog pareiškėjas nesilaiko suderinto projekto sprendinių, pagal kurį išduotas leidimas, ir statybas vykdo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei statinio projekto sprendinius. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas nepagrįstai privalomojo nurodymo įvykdymo terminą sieja su anksčiau paminėtos civilinės bylos bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjimu. Teismas sutiko su Departamentu, kad statybą leidžiantis dokumentas tiek pradėjus savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras, tiek ir privalomojo nurodymo vykdymo metu galioja ir statytojui (šiuo atveju – pareiškėjui) privalu atliekant statybos darbus privaloma nenukrypti nuo projektinių sprendinių.

10. Teismas taip pat pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1756-466/2017 pareiškėjas įpareigojamas pašalinti statybos, atliktos pagal statybos projektą SEL-1501, kuriai buvo išduotas leidimas Nr. LNS-01-151008-01240 statyti naują statinį žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, padarinius – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjui apskundus minėtą sprendimą, jis įsiteisės tik apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjus civilinę bylą, todėl nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę pareiškėjas privalės per 6 mėnesius nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas nurodė, kad bus sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjas apskritai turės teisę tęsti pradėtas statybų įteisinimo procedūras statybos darbams, be to, pats pareiškėjas teigia, kad šiuo metu imtis tam tikrų projektinės dokumentacijos pakeitimo darbų būtų neekonomiška ir nelogiška, nes tik apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškovo ieškinį dėl statybos leidimo panaikinimo bei statybos padarinių šalinimo (statinio griovimo), pareiškėjas įgytų teisę ir turėtų realią galimybę imtis projektinės dokumentacijos pakeitimo darbų, siekiant įteisinti savavališką statybą. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo pratęsti pareiškėjui 2017 m. birželio 8 d. privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-100-170608-00049 nurodytą terminą iki galutinio Vilniaus apygardos teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. e2-1756-466/2017.

III. 11. Pareiškėjas E. D. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašyme nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis ir pratęsti jam 2017 m. birželio 8 d. privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-100-170608-00049 pašalinti savavališkos statybos padarinius nurodytą terminą (2017 m. gruodžio 8 d.) iki galutinio Vilniaus apygardos teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje apeliacine tvarka dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1756-466/2017 teisėtumo.

12. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju jis pasirinko būtent Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 5 dalies nuostatose nurodytą savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą, t. y. įteisinti savavališką statybą įvykdant nustatytas procedūras. Atkreipia dėmesį, kad teismas privalėjo nustatyti, ar pareiškėjas apskritai turi galimybę pasinaudoti aukščiau nurodyta įstatymo suteikta teise, tačiau teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino šio aspekto, nors tiek pareiškėjo prašyme, tiek bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas aiškiai išdėstė poziciją, jog naujos projektinės dokumentacijos rengimas, jos teikimas kompetentingoms institucijoms, siekiant įteisinti savavališką statybą, esant tokiai situacijai, kai yra priimtas bendrosios kompetencijos teismo sprendimas visiškai pašalinti visus statybos padarinius adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra neekonomiškas (naujos projektinės dokumentacijos parengimas susijęs su papildomomis išlaidomis), nelogiškas.

13. Pareiškėjas pažymi, kad pareiškėjo reali galimybė minėtą teisę įgyvendinti tiesiogiai priklauso nuo Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtos bylos apeliacine tvarka dėl 2017 m. spalio 30 d. priimto Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1756-466/2017. Teigia, kad jis neturi prisiimti rizikos ir papildomų nuostolių atsiradimo ateityje, jei apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje priimtų procesini sprendimą palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Jeigu būtų paliktas galioti pareiškėjui išduotas statybos leidimas ir nebūtų taikomos priemonės neteisėtų statybų padarinių šalinimui, tai leistų pareiškėjui imtis projektinės dokumentacijos pakeitimo ir teikimo kompetentingoms institucijoms darbų dėl savavališkos statybos įteisinimo. Taigi bendrosios kompetencijos teismų nagrinėjamos bylos neabejotinai susijusios su šia administracine byla, nes nuo bendrosios kompetencijos teismo sprendimo iš esmės tiesiogiai priklausys pareiškėjo galimybė imtis savavališkos statybos įteisinimo procedūrų ir darbų. Todėl pareiškėjas vertina, kad teismas neteisėtai atėmė iš pareiškėjo galimybę pasinaudoti teise, nustatyta Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje, taip pat pažeidė ir teisėtų lūkesčių principą.

14. Pareiškėjas teigia, kad teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą ir dėl to, jog visiškai neįvertino pareiškėjo prašyme nurodytos teismų praktikos administracinėse bylose. Be to, Priežiūros įstatyme nėra nustatyta apribojimų, kiek kartų asmuo gali kreiptis į teismą dėl pakartotinio privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, todėl šiuo atveju bendrosios kompetencijos teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą apeliacine tvarka, pareiškėjas pradėtų savavališkos statybos įteisinimo procedūrą ir turėtų galimybę pakartotinai kreiptis į administracinį teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo terimo pratęsimo.

15. Atsakovas Departamentas atsiliepime prašo dėl pareiškėjo apeliacinio skundo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus motyvus.

16. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kokie veiksmai atliktini ir kokia projektinė dokumentacija rengiama/parengta siekiant pašalinti nustatytus teisės aktų pažeidimus ir įvykdyti Inspekcijos privalomąjį nurodymą. Nors pareiškėjas prašymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą sieja su savo įsitikinimu, kad esant Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamam apeliaciniam skundui civilinėje byloje Nr. e2-1756-466/2017, nėra pagrindo atlikti savavališkos statybos įteisinimo procedūras, tačiau teismas skundžiamame sprendime teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad statybą leidžiantis dokumentas tiek pradėjus savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras, tiek ir privalomojo nurodymo vykdymo metu galioja ir statytojas (pareiškėjas) privalo atliekant statybos darbus nenukrypti nuo projektinių sprendinių. Taigi teismas tinkamai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes ir motyvavo, dėl kokių priežasčių pareiškėjo prašyme nurodytas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nepagrįstai siejamas su civilinės bylos bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjimu.

17. Atsakovas pažymi, kad galimybė post factum (po visa ko) įsiteisinti savavališką statybą yra įstatymo leidėjo suteikta tam tikros formos lengvata, kuria neturi būti piktnaudžiaujama, ji turi būti atliekama atsižvelgiant į besivystančius teisinius santykius ir griežtai laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Taigi savavališkos statybos pasekmių šalinimas turi vykti vadovaujantis tokio pasekmių šalinimo metu galiojančių teisės aktų nuostatomis. Išimtys iš šios bendros taisyklės yra galimos tik esant aiškiam, jas leidžiančiam teisiniam pagrindui. Taigi savavališkos statybos įteisinimas galimas tik tada, kai tokia statyba, ar statybos darbai galimi toje teritorijoje/žemės sklype. Šiuo atveju bendrosios kompetencijos teismui panaikinus statybą leidžiančio dokumento galiojimą ir/ar konstatavus, kad tokio statinio statyba ginčo žemės sklype nėra galima, pareiškėjas negalėtų įgyvendinti Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės post factum įteisinti savavališkos statybos, taigi neliktų teisinio pagrindo privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad svarstytina, ar pareiškėjas apskritai turės teisę tęsti pradėtus statybų įteisino procedūras. Sutinka, kad Priežiūros įstatymas nenumato apribojimų, dėl kurių asmuo, siekiantis įteisinti savavališką statybą negalėtų kreiptis su pakartotiniu prašymu dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, tačiau terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti gali būti pratęsiamas, tačiau neatnaujinamas, t. y. teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės. Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus apeliacinį skundą ir priėmus nutartį, tą pačią dieną pasibaigtų ir pareiškėjo teisė kreiptis į teismą su prašymu dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, kadangi šie terminai yra pratęsiami, o galimybės juos atnaujinti nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjimo dalykas – pareiškėjo E. D. prašymo pratęsti jam 2017 m. birželio 8 d. privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-100-170608-00049 pašalinti savavališkos statybos padarinius nustatytą terminą (iki 2017 m. gruodžio 8 d.) iki Vilniaus apygardos teismo sprendimo įsiteisėjimo apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1756-466/2017, panaikinimo pagrįstumas.

19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino konstatavęs, kad pareiškėjas nepagrįstai privalomojo nurodymo įvykdymo terminą sieja su civilinės bylos bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjimu, be to, svarstytina, ar pareiškėjas apskritai turės teisę tęsti pradėtas statybų įteisinimo procedūras statybos darbams, kai bus išnagrinėta civilinė byla ir bus priimtas galutinis sprendimas joje.

20. Pareiškėjas paduotame apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir prašo jo prašymą tenkinti.

21. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje situacijoje, visų pirma pažymi, kad kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

22. Pagal byloje pateiktus duomenis, pareiškėjas pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 8 d. išduotą leidimą statyti naują statinį žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykdo gyvenamojo namo statybas. Atlikusi statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimą, Inspekcija kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjo išduotą leidimą statyti naują statinį ir įpareigoti pareiškėją pašalinti jo pagrindu vykdytos statybos padarinius – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Be to, Inspekcija, atlikusi statybos patikrinimą, nustatė, kad dalis pareiškėjo gyvenamojo namo statybos darbų atlikti savavališkai, t. y. pažeidžiant esminius vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Vilnius, statybos projekto Nr. SEL-1501, parengto 2015 m. (toliau – projektas), sprendinius, dėl ko 2017 m. birželio 8 d. privalomuoju nurodymu buvo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 8 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pareiškėjas byloje pateiktu prašymu prašo pratęsti minėtą terminą, iš esmės teigdamas, kad iki įsiteisės teismo sprendimas, kuriuo tenkintas Inspekcijos reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos jam išduotą leidimą statyti naują statinį ir įpareigoti pašalinti jo pagrindu vykdytos statybos padarinius – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, naujos projektinės dokumentacijos, siekiant įteisinti savavališką statybą, rengimas nėra ekonomiškas bei logiškas.

23. Tokio prašymo nagrinėjimo teisme tikslas – išsiaiškinti, ar yra galimas termino, nustatyto Inspekcijos privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius, pratęsimas tam, kad pareiškėjas įvykdytų privalomąjį nurodymą, t. y. arba išardytų savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, arba teisės aktų nustatyta tvarka parengtų projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gautų statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius. Tačiau pastaroji alternatyva galima tik tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 2 d.).

24. Nors pareiškėjo argumentai dėl galimų išlaidų, kurias jis patirtų šalindamas savavališkos statybos padarinius, nėra reikšmingi, kadangi tokie darbai turėjo būti atlikti jam žinant ir suprantant galimas pasekmes, teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais dėl pačios situacijos, kuri susidarė ne be viešojo administravimo subjektų galimai ydingų sprendimų ir kurioje pareiškėjo galimybės pasirinkti jo interesus atitinkantį savo teisių realizavimo būdą yra ribotos, dviprasmiškumo: viena vertus, pareiškėjui yra išduotas leidimas statyti naują statinį, kuris, byloje pateiktais duomenimis, yra galiojantis. Taigi pareiškėjas, siekdamas įteisinti gyvenamojo namo dalis, pastatytas pažeidžiant esminius vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Vilnius, statybos projekto Nr. SEL-1501, parengto 2015 m., sprendinius, turėtų teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius; tačiau kita vertus, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje Inspekcija reiškia reikalavimus panaikinti minėtą leidimą statyti naują statinį ir įpareigoti pareiškėją pašalinti jo pagrindu vykdytos statybos padarinius – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, pastarąjį reikalavimą motyvuodama tuo, kad pagal imperatyvius teisės aktų reikalavimus tokio naujo statinio šioje vietoje statyba yra negalima, kas reikštų ir tai, kad įteisinti gyvenamojo namo dalis, pastatytas pažeidžiant esminius vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Vilnius, statybos projekto Nr. SEL-1501, parengto 2015 m., sprendinius, objektyviai taip pat nėra galima.

25. Įvertinusi minėtas aplinkybės, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo prašymas pratęsti 2017 m. birželio 8 d. privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius nustatytą terminą, jo skaičiavimą siejant su sprendimo civilinės byloje įsiteisėjimu, iš esmės yra pagrįstas, tačiau negali būti tenkinamas dėl jo formulavimo ydingumo: įvykis, iki kurio prašoma pratęsti terminą, jau įvyko: apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1756-466/2017 teisėtumo jau yra priimtas, jis (procesinis sprendimas) nieko nepakeitė, kadangi byla grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pažymėtina ir tai, kad situacijos nebūtų pakeitęs ir sprendimas, kuriuo Inspekcijos ieškinys būtų atmestas, kadangi įvykis, iki kurio prašoma pratęsti terminą, vėlgi būtų įvykęs, tačiau laiko pašalinti savavališkos statybos padarinius Priežiūros statymo nustatytais būdais, ko pareiškėjas ir siekia, nebūtų buvę.

26. Nors pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą (prašymą, pareiškimą), kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo (prašymą, pareiškimą) dalyką ir pagrindą, vis dėlto teismas yra saistomas pareigos išaiškinti proceso dalyviams jų teises ir pareigas (žr., pvz., 2009 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1238/2009), įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 str.).

27. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, prašymo priėmimo stadijoje ar nagrinėjimo metu nepasiūlęs pašalinti jo dalyko trūkumus, tinkamai nevykdė proceso įstatyme nustatytos pareigos, dėl ko byla buvo neteisingai išspręsta. Kadangi šis pažeidimas gali būti ištaisytas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 50 str. 3 d.), skundžiamas sprendimas yra naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. D. apeliacinį skundą tekinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Arūnas Dirvonas Milda Vainienė