fd628cef-1c6a-4da4-a168-e210a91ed91b · Kauno apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. 2-9705-986/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03241-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.5; 3.1.7.6; 3.2.6.5 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 30 d. Kėdainiai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant: ieškovo R. P. atstovui advokatui Raimundui Gargasui, atsakovių Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovei D.

B., atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros atstovui H. U., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. P. ieÅ¡kinį atsakovėms Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros dėl pareigÅ«nų veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Teismas nustatė: ieÅ¡kovas R. P. ieÅ¡kiniu (I t., b. l. 122-124) praÅ¡o panaikinti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimÄ Nr. (1.34)7R-4870 atsisakyti iÅ¡mokėti R.

P. 100 000 Eur kompensacijÄ už neteisėtai iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ suėmime nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. spalio 17 d., ir priteisti 10 000 Eur už neteisėtÄ buvimÄ suėmime. Nurodė, kad jis buvo pateikęs praÅ¡ymÄ atlyginti žalÄ dėl jo atžvilgiu neteisėtai pritaikytos kardomosios priemonės – suėmimo, kuris tęsėsi nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. spalio 17 d. Suėmimo nepagrįstumÄ patvirtina prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ jo atžvilgiu. Tačiau Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsisakė tenkinti jo praÅ¡ymÄ .

Jam padaryta žala vadovaujantis Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalimi turi bÅ«ti atlyginta nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Jis 2015 m. balandžio 15 d. buvo iÅ¡leistas iÅ¡ Alytaus pataisos namų ir prisistatė pas tyrėjÄ , kuri nenurodė, kad jis negali iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos. IÅ¡vykus į Airijos RespublikÄ iÅ¡ jo buvo pavogti asmens dokumentai, dėl ko į LietuvÄ grįžti negalėjo. Apie tai jis informavo tyrėjÄ . Jį sulaikius pagal Europos areÅ¡to orderį susirgo plaučių liga, 2017 m. liepos mėn. buvo paguldytas į ligoninę.

BÅ«damas ligoninėje pastoviai kontaktavo su tyrėja, kol 2018 m. spalio mėn. buvo panaikintas Europos areÅ¡to orderis. Gavęs pasÄ grįžo į Lietuvos RespublikÄ , prisistatė pas tyrėjÄ . BÅ«damas suimtas buvo susargdintas ir suluoÅ¡intas, prarado pragyvenimo Å¡altinį, patyrė daug materialinių ir dvasinių nuostolių, nusivylė Lietuvos Respublikos teisėtvarkos pareigÅ«nų objektyvumu. Kadangi negali pateikti visų gydymosi dokumentų, praÅ¡omos priteisti žalos dydį sumažino nuo 100 000 Eur iki 10 000 Eur.

IeÅ¡kovo atstovas advokatas Raimundas Gargasas teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai buvo laikomas suėmime, todėl kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijÄ dėl kompensacijos iÅ¡mokėjimo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai atsisakius praÅ¡ymÄ tenkinti, kreipėsi į teismÄ . IÅ¡davus Europos areÅ¡to orderį 2016 m. gruodžio 5 d. jis buvo sulaikytas. R. P. prieÅ¡ tai Lietuvos Respublikoje buvo apklaustas, jokių ribojimų iÅ¡vykti į užsienį nebuvo.

Jis iÅ¡vyko į AirijÄ , tačiau ten dingo dokumentai ir negalėjo grįžti į Lietuvos RespublikÄ . Tačiau jis palaikė ryšį su Lietuvos IT pareigÅ«nais, tačiau vis vien buvo EAO pagrindu sulaikytas. 2018 m. spalio 17 d. prokuroro nutarimu buvo panaikinta kardomoji priemonė, o 2019 m. gegužės 13 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Kai nėra įtariamojo, įrodymus taip pat galima rinkti, tačiau per ieÅ¡kovo sulaikymo laikÄ praktiÅ¡kai ikiteisminis tyrimas nevyko, aktyvÅ«s ikiteisminio turimo veiksmai nebuvo atliekami.

Per suėmimo laikÄ R. P. sunkiai susirgo. IeÅ¡kovas patyrė žalÄ dėl jo nepagrįsto suėmimo, nes per tÄ laikÄ jis susirgo, negalėjo dirbti, negavo pajamų. Mano, kad neteisėtus veiksmus atliko prokuratÅ«ra, jai kreipusis dėl Europos areÅ¡to orderio iÅ¡davimo. P. buvo suimtas Generalinės prokuratÅ«ros praÅ¡ymu. Generalinė prokuratÅ«ra pripažino savo kaltę, 2018 m. spalio 17 d. priimdama sprendimÄ panaikinti kardomÄ jÄ priemonę, o dar vėliau ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Neneigia, kad pasirašė raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, tačiau ieÅ¡kovas nesuprato, kad jis negali trumpam iÅ¡vykti į užsienį.

Be to buvo grubiai pažeistas BPK 127 straipsnis – suėmimas tęsėsi ilgiau nei 18 mėn. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (I t., b. l. 126-128), praÅ¡o jį atmesti. Nurodė, kad Teisingumo ministerija 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo 2019 m. birželio 27 d. praÅ¡ymÄ dėl kompensacijos iÅ¡mokėjimo. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 5-ojo skyriaus (Kėdainiai) 2019 m. gegužės 13 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Ä¯tariamojo atžvilgiu buvo padaryta iÅ¡vada, kad iÅ¡naudojus visas galimybes įrodymams surinkti ir nesant pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo R.

P. kaltę, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminis tyrimas įtariamojo atžvilgiu nutrauktinas. Minėtame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ar kituose įsiteisėjusiuose ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro, teisėjo ar teismo sprendimuose, gautuose su ieÅ¡kovo praÅ¡ymu, nebuvo nustatyta jokių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų, teisėjų ar teismo pažeidimų, sÄ lygojusiųjų neteisėtus veiksmus ieÅ¡kovo atžvilgiu.

IeÅ¡kinio argumentai, kad suėmimo neteisėtumÄ patvirtina prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , yra nepagrįsti, nes vien faktas, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nereiÅ¡kia ikiteisminio tyrimo metu pritaikytos kardomosios priemonės neteisėtumo. Taigi ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima teigti apie vienos iÅ¡ deliktinės atsakomybės sÄ lygos – neteisėtų veiksmų – egzistavimÄ . Be to ieÅ¡kovas nurodė tik deklaratyvius teiginius apie jo patiriamÄ neturtinę žalÄ , neįrodinėjo patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų ar sveikatos sutrikimų, nėra priežastinio ryÅ¡io tarp teismo veiksmų ir patirtos žalos, dėl ko taip pat nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimo.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovė D. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad byloje atstovauja Lietuvos valstybę dėl teisėjo/teismo neteisėtų veiksmų. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad suėmimas buvo neteisėtas, nėra konstatuota jokių neteisėtų teismo veiksmų. Tai, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nereiškia, kad paskirta kardomoji priemonė buvo neteisėta. Šioje byloje turi būti vertinama, ar pareigūnai elgėsi pagal teisės aktų reikalavimus.

Vienas iÅ¡ suėmimo taikymo pagrindų – jei bėgs / slėpsis nuo teismo. Teismas nutartyje pasisakė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡vyko į užsienį. Asmens kaltumo klausimas nebuvo sprendžiamas, buvo siekiama užtikrinti R. P. dalyvavimÄ procese. Pats ieÅ¡kovas prisidėjo prie kardomosios priemonės taikymo, jam buvo paskelbta paieÅ¡ka ir tik vėliau buvo skirtas suėmimas. Pažymėjo, kad neturtinė žala grindžiama deklaratyviais teiginiais, nėra pateikti jokie duomenys dėl neturtinės žalos dydžio, nėra aiÅ¡kiu, kaip pablogėjo jo sveikata.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Nurodė, kad su ieÅ¡kovo argumentais (kiek tai susiję su prokuratÅ«ros procesine veikla) nesutinka. IeÅ¡kovas slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo, vengė atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, todėl 2016 m gruodžio 5 d. buvo sulaikytas pagal Europos areÅ¡to orderį. Duomenų vertinimas byloje užtruko ieÅ¡kovui pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo, dėl ko pareigÅ«nams savalaikiai nebuvo galimybės jo apklausti, įvertinti jo parodymų kitų bylos duomenų kontekste ir pan.

Vien faktas, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nereiÅ¡kia ikiteisminio tyrimo metu pritaikytos kardomosios priemonės neteisėtumo. Nors ieÅ¡kovas taikytÄ procesinę prievartos priemonę laiko neteisėta, tačiau nenurodo jokių Å¡io procesinio veiksmų neteisėtumo pagrindų, jos teisėtumas nebuvo nuginčytas teismine tvarka. Be to ieÅ¡kovas nepateikė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio tiek žalos atsiradimo faktÄ , tiek ir jos dydį. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros atstovas H.

U. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovui pradžioje buvo parinkta pati Å¡velniausia kardomoji priemonė. Nesuprantama, kaip ieÅ¡kovas galėjo nesuprasti jam paskirtos kardomosios priemonės. Teismo sprendimas R. P. paskirti suėmimÄ buvo teisėtas ir pagrįstas. Per visÄ R. P. sulaikymo Airijos Respublikoje laikÄ jo nepavyko apklausti – praÅ¡ymas apklausti nebuvo tinkamai įvykdytas, jis pats vengė apklausos, motyvuodamas liga. Teigti, kad neatlikus įtariamojo apklausos, buvo įmanoma priimti procesinį sprendimÄ , neteisinga.

Pats R. P. savo veiksmais lėmė tokiÄ situacijÄ â€“ jis turėjo aktyviai dalyvauti procese, o ne pasislėpti nuo pareigÅ«nų. 2017 m. lapkričio 9 d. buvo iÅ¡siųsti raÅ¡tai ir paklausimai Airijos institucijoms, kodėl nevykdomas teisinės pagalbos praÅ¡ymas bei praÅ¡ymas apklausti įtariamÄ jį. Nėra neteisėtų veiksmų, byloje taip pat yra tik subjektyvus R. P. vertinimas dėl jo patirtos žalos. Suėmimo metu byloje vyko byloje kitų įtariamųjų, nukentėjusiųjų apklausos, buvo susiraÅ¡inėjama su Airijos teisėsaugos institucijomis, buvo bandoma susisiekti su R.

P. kitais bÅ«dais. Pažymėjo, kad su Lietuvos Respublikos pareigÅ«nais nebendravo Airijos pareigÅ«nai. 2018 m. spalio 17 d. prokuroras kreipėsi į Generalinę prokuratÅ«rÄ dėl Europos areÅ¡to orderio atÅ¡aukimo, kur chronologine tvarka paaiÅ¡kinti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai. Komplikavusis R. P. pristatymui, prokuroras nusprendė EAO atÅ¡aukti ir panaikino kardomÄ jÄ priemonę. Mano, kad su R. P. atlikti veiksmus sutrukdė ir jo buvimas gydymo įstaigoje. Å velnesnė nei suėmimas kardomoji priemonė negalėjo bÅ«ti paskirta, ja nebÅ«tų pasiekti keliami tikslai, nes ieÅ¡kovas net nebuvo Lietuvos Respublikoje.

ProkuratÅ«ra padarė viskÄ , tačiau nepavyko dėl Airijos pareigÅ«nų veiksmų. Pastebėjo kad dėl suėmimo terminų skaičiavimo taikytinos BPK 127 straipsnio 10, 11 dalys. Liudytoja L. Å ., R. P. motina parodė, kad R. P. iÅ¡vykus po savaitės jai buvo praneÅ¡ta, kad jis negali parvykti, nes pavogti dokumentai. Ji bandė padėti sÅ«nui gauti dokumentus. PrieÅ¡ iÅ¡vykstant į AirijÄ R. P. nesirgo. Liudytoja S. G. parodė, kad ji 2017 m. dirbdama Kauno apskrities VPK vyr. tyrėja, atliko ikiteisminį tyrimÄ R.

P. atžvilgiu pagal BK 182 straipsnį. Buvo sujungti du ikiteisminiai tyrimai. Kiek atsimena, buvo paskelbta R. P. paieÅ¡ka, nes antrame epizode jis nebuvo apklaustas kaip įtariamais. Buvo atlikti veiksmai, kad nustatyti jo buvimo vietÄ , bendrauta su jo mama. Buvo siunčiami praÅ¡ymai, kad R. P. pargabenti, tačiau buvo gaunami atsakymai, kad teismo posėdžiai dėl Å¡io klausimo vis atidedami. Taip pat buvo kreiptasi į Airijos pareigÅ«nus su teisinės pagalbos praÅ¡ymu jį apklausti įtariamuoju, nes buvo gauti duomenys, kad dėl jo sveikatos bÅ«klės gabenti į Lietuvos RespublikÄ draudžiama.

P. jai bent porÄ kartų skambino. Nuolat buvo kreipiamais į Airijos pareigÅ«nus, kad gauti informacijÄ , buvo atliekami kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai. P. jai pranešė, kad IT pradėtas neteisėtai, jis nekaltas, prašė bÅ«ti apklausiamas, į kÄ ji atsakė kad dėl to jau yra kreiptasi. Byloje buvo gautas oficialus dokumentas dėl R. P. sveikatos bÅ«klės. R. P. grįžus į LietuvÄ , jis buvo apklaustas. IeÅ¡kinys atmestinas. Teismas į bylÄ iÅ¡reikalavo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-27384-15 medžiagÄ (4 tomai).

Vadovaujantis 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo 3.22.2 papunkčiu, valstybei bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kai pagal įstatymus žalÄ privalo atlyginti valstybė, atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, o kitose nei Å¡io nutarimo 3.22.2 papunktyje nurodytose bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalÄ privalo atlyginti valstybė, <..> valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigÅ«nų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovei kyla civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.272 straipsnį dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ir teisėjo veiksmų. IeÅ¡kovo atstovas valstybės pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumÄ Ä¯rodinėja iÅ¡ esmės tuo, kad ieÅ¡kovas buvo nepagrįstai suimtas ir vėliau Europos areÅ¡to orderio (toliau EAO) pagrindu laikomas sulaikytu, kÄ patvirtina vėlesni procesiniai sprendimai ikiteisminio tyrimo byloje dėl ieÅ¡kovui taikytos kardomosios priemonės – suėmimo ir toliau EAO panaikinimo ir bei vėlesnis nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

Nustatyta, kad 2015 m. gegužės 14 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27384-15 dėl sukčiavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (Ikiteisminio tyrimo (toliau ir IT) bylos I t., 51 lapas). 2015 m. gegužės 19 d. taip pat buvo pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28386-15 dėl sukčiavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kito asmens atžvilgiu. Abu pradėti ikiteisminiai tyrimai 2016 m. sausio 7 d. buvo sujungti į vienÄ (IT bylos I t., b. l. 48-49, III t. b. l. 3-4). 2015 m. rugpjūčio 13 d. dienos nutarimu R.

P. IT Nr. 01-1-28386-15 buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (IT bylos IV tomas, b. l. 39-42). 2015 m. rugpjūčio 31 d. R. P. iÅ¡vyko į Jungtinę karalystę (IT bylos III tomas, b. l. 40). Ä®tariamajam pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, 2016 m. sausio 7 d. nutarimu buvo paskelbta jo paieÅ¡ka (IT bylos III t., b. l. 3), bei 2016 m. birželio 9 d. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 5-ojo skyriaus (Kėdainiai) (toliau ir ProkuratÅ«ra) prokuroras kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (IT bylos III tomas, b. l. 8).

Teismui tenkinus praÅ¡ymÄ ir R. P. pakeitus skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti į suėmimÄ , buvo iÅ¡duotas EAO, kurio pagrindu R. P. 2016 m. gruodžio 5 d. sulaikytas Airijos Respublikoje (IT bylos III t., 12-14, 16). 2018 m. spalio 17 d. ProkuratÅ«ros nutarimu R. P. skirta kardomoji priemonės buvo panaikinta (IT III t., b. l. 20-24), Airijos kompetetinga institucija informuota dėl EAO atÅ¡aukimo (IT bylos II t., b. l. 81, 82). Kasacinio teismo praktika, aiÅ¡kinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli.

Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryÅ¡io (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 34 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nesudaro pagrindo preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti.

Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmus, kiekvienu atveju turi bÅ«ti įvertintos valstybės civilinei atsakomybei taikyti reikÅ¡mingos aplinkybės, reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas, esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , ar pagrįstai buvo taikomos procesinės prievartos priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009).

Ikiteisminio tyrimo bylos duomenys, konkrečiai, liudytojais apklaustų, vėliau nukentėjusiais pripažintų asmenų parodymai (IT bylos I t., b. l. 62, 68, 72-73, II t., b. l. 4, 7, 8), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais apklaustų asmenų protokolai (IT bylos I t., b. l. 114-116, 123-124, 129-130, 143-144, 156-157, 166-167) bei kiti IT bylos duomenys patvirtina, kad R. P. baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas ikiteisminio tyrimo pareigūnams disponavus pakankamais duomenimis, leidžiančiais įtarti, kad būtent R.

P. padarė nusikalstamÄ veikÄ . Pagal EŽTT ir Lietuvos teismų praktikÄ tokį įtarimÄ pagrindžiantys faktai neturi bÅ«ti tokio paties lygmens, kaip bÅ«tina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikÅ¡ti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje). Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015). Ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir yra reikalingas tam, kad bÅ«tų surinkta daugiau įrodymų, įvertintos visos teisiÅ¡kai svarios aplinkybės, nes nepradėjus ikiteisminio tyrimo negalima atlikti tam tikrų veiksmų.

Tik ikiteisminio tyrimo metu buvo galima surinkti papildomus įrodymus ir nustatyti bei tinkamai kvalifikuoti nusikalstamÄ veikÄ . Taigi sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu atitiko teisėtumo kriterijus. Aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas bÅ«tų buvęs negalimas, nenustatyta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog, kiekvienu atveju sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios priemonės teisėtumo, bÅ«tina, be kita ko, įvertinti kardomųjų priemonių skyrimo tikslÄ : skiriant Å¡ias priemones, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminio tyrimo atlikimÄ ir teisminį nagrinėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010).

Visais atvejais procesinės prievartos priemonės baudžiamajame procese turi būti proporcingos siekiamiems proceso tikslams, pernelyg nesuvaržyti asmens (kaltinamojo) teisių, jei tam nėra objektyvaus būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2018, 24 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018, 37 punktas). Kaip jau nurodyta, 2015 m. rugpjūčio 13 d. dienos nutarimu R. P. IT Nr. 01-1-28386-15 buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Ä®tariamajam pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, 2016 m. sausio 7 d. nutarimu buvo paskelbta jo paieÅ¡ka ir kreiptasi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo. Ginčo, kad R. P., nevykdė pirmiau jam paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti, bei iÅ¡vyko į užsienį, nėra. Å iÄ aplinkybę pripažįsta ir ieÅ¡kovo atstovas, tačiau nurodo, kad R. P. nesuprato, kad jis negali trumpam iÅ¡vykti į užsienį.

Å ie argumentai atmestini – prokuroro nutarimu R. P. buvo įpareigotas nepasiÅ¡alinti iÅ¡ savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), savo paraÅ¡u patvirtino jam paskirtÄ Ä¯sipareigojimÄ ir buvo įspėtas, kad pažeidus raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ , jam gali bÅ«ti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė. Be to IT byloje nėra jokių duomenų, kad jis bÅ«tų kreipęsis su praÅ¡ymu laikinai iÅ¡vykti į užsienio valstybę ar dėl jam skirtos kardomosios priemonės panaikinimo.

Taigi R. P. pažeidus jam paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę bei 2016 m. sausio 7 d. paskelbtai įtariamojo paieÅ¡kai nedavus rezultatų, esant duomenims apie jo iÅ¡vykimÄ Ä¯ užsienį (IT bylos III t., b. l. 40 ), buvo pakankamas pagrindas spręsti dėl jos pakeitimo kita (BPK 139 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje vertinant pagrįsto įtarimo kaip bÅ«tinosios suėmimo teisėtumo sÄ lygos teisėtumÄ , teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartyje nurodė, kad R. P. pagal IT duomenimis pagrįstai įtariamas nusikalstamų veikos padarymu.

Teismas atsižvelgęs į tai, kad R. P. nusikalstamos veikos padarytos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, jis aÅ¡tuonis kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, pasislėpė nuo IT pareigÅ«nų ir gyvena užsienyje, atlikęs bausmę niekur nedirbo ir nebuvo registruotas darbo biržoje, esant silpniems jo socialiniams ryÅ¡iams, pakeitė R. P. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę į suėmimÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais. Taigi skiriant Å¡iÄ kardomÄ jÄ priemonę buvo siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimÄ procese.

Teismo vertinimu įtariamojo teisės buvo suvaržytos dėl objektyvaus bÅ«tinumo, o skirta kardomoji priemonė atsižvelgus į teismo nurodytus motyvus dėl kardomosios priemonės paskyrimo buvo proporcinga siekiamiems proceso tikslams (nes įtariamajam pasislėpus jokiomis kitomis, Å¡velnesnėmis priemonėmis, nebuvo galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo dalyvavimÄ procese). Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi bÅ«ti įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 176 – 185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014).

IeÅ¡kovas nurodo, kad prokuratÅ«ra pripažino savo kaltę 2018 m. spalio 17 d. priimdama sprendimÄ panaikinti kardomÄ jÄ priemonę ir atÅ¡aukusi EAO, o vėliau ir nutraukdama ikiteisminį tyrimÄ . Tačiau tyrimo pabaigimo faktas, nenubaudus asmens, savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2002). Nustačius, kad ikiteisminis tyrimas 2019 m. gegužės 13 d. buvo nutrauktas neįrodžius, kad R.

P. dalyvavimo jam inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų BPK 182 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai) padaryme, o ne Å¡iurkščių ar akivaizdžių baudžiamojo proceso pažeidimų ar klaidų, pagrindo sutikti su tokia ieÅ¡kovo pozicija nėra. Kasacinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra pažymėjęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sÄ lyga, gali bÅ«ti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigÅ«nų bendroji rÅ«pestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad teisėsaugos institucijos pareigÅ«nai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015). Kasacinis teismas prie ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ir teismo veiksmų neteisėtumo priskiria ir atvejus, susijusius su nepateisinamai ilga ikiteisminio tyrimo trukme, pareigÅ«nų neveikimu (ilgÄ laikÄ veiksmų neatlikimÄ ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007).

IeÅ¡kovo atstovo manymu ikiteisminis tyrimas, ieÅ¡kovui esant sulaikytam, praktiÅ¡kai nevyko, aktyvÅ«s ikiteisminio turimo veiksmai nebuvo atliekami, be to buvo grubiai pažeistas BPK 127 straipsnis – jo suėmimas tęsėsi daugiau nei įstatyme numatytas maksimalus terminas. IT bylos duomenimis nustatyta, kad teismui R. P. skyrus suėmimÄ , buvo iÅ¡duotas EAO, kurio pagrindu R. P. 2016 m. gruodžio 5 d. sulaikytas Airijos Respublikoje (IT bylos III t., 12-13, 16). Kaip nurodoma 2018 m. spalio 17 d. ProkuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro T.

Š. prašyme Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl Europos arešto orderio atšaukimo (IT bylos III t., b. l. 17-18), po R. P. sulaikymo iš Airijos teisėsaugos institucijų nuolat buvo gaunami duomenys apie tai, kad R. P. laikomas areštinėje ir skiriami teismo posėdžiai, kuriuose sprendžiamas klausimas dėl R. P. perdavimo Lietuvos Respublikai, tačiau nėra gauti Airijos pareigūnų motyvai, kodėl R. P. neperduodamas. 2017 m. lapkričio 9 d. Airijos Respublikos kompetetingoms institucijoms buvo išsiųstas teisinės pagalbos pavedimas dėl R.

P., kaip įtariamojo apklausos Airijoje, tačiau atsakymas negautas. Å ias aplinkybes, t. y. R. P. sulaikymo metu atliktų IT veiksmų, susijusį su informacijos gavimu/teikimu Airijos institucijoms apie R. P., siekiant jį grÄ Å¾inti į Lietuvos RespublikÄ , o vėliau ir jį apklausti, patvirtina ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga (IT bylos III t., b. l. 38, 39, 41-43, 44-46, 50, 55, 70, 73, 78, 94, 106, 108, 116-117, 122, 124, 127, 135, 137, 140, 141). Be to, nors pagrindiniai IT veiksmai buvo atlikti iki R. P. pasislepiant ir skiriant suėmimÄ , tačiau jie buvo atlikinėjami ir vėliau, pvz. buvo apklausti D.

M. ir R. V. (IT bylos I t., b. l. 123-125, 161) buvo nutarta apklausti ir E. I. (IT bylos I t., b. l. 142). Atliktų veiksmų apimtį ir intensyvumÄ R. P. bÅ«nant sulaikytam taip pat patvirtina ir ProkuratÅ«ros praÅ¡ymai dėl ikiteisminio tyrimo termino pratęsimo (IT bylos I t., b. l. 9-28), vyresniosios tyrėjos S. G. tarnybiniai praneÅ¡imai (IT bylos III t., b. l. 41-46). 2017 m. spalio 6 d. vyresniosios tyrėjos S. G. tarnybiniame praneÅ¡ime tai pat nurodoma, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. jai skambino asmuo, prisistatęs R.

P. ir nurodė, kad jis gydomas nuo turberkuliozės, kurios gydymas užtruks 2 metus (IT bylos III tomas, b. l. 41-43). PaaiÅ¡kėjus Å¡ioms aplinkybėms (duomenų IT byloje apie tai, kad aplinkybės, susijusios su R. P. liga ir gydymu buvo žinomos anksčiau, nėra), buvo nedelsiant kreiptasi į Airijos kompetentingÄ institucijÄ su teisinės pagalbos praÅ¡ymu dėl R. P. apklausos, tačiau Å¡is praÅ¡ymas, eilę kartų kreipiantis su paklausimais dėl jo vykdymo, buvo atidedamas ir liko neįvykdytas. R.

P. pasislėpus nuo ikiteisminio turimo pareigūnų, jį 2016 m. sausio 7 d. pripažinus įtariamuoju dėl sukčiavimo ir A. I. D. atžvilgiu (IT bylos I t., b. l. 48-50, III t., b. l. 1-2), būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai (R. P. apklausa) nebuvo atlikta ir ikiteisminis tyrimas negalėjo būti baigtas. Taigi ieškovas neįrodė, kad egzistuoja jo nurodomos aplinkybės, susijusios su teisėsaugos institucijos pareigūnų neveikimu ar nepateisinamai ilga ikiteisminio tyrimo trukme R. P. atžvilgiu atliekame ikiteisminiame tyrime.

Teismas atskirai pažymi, kad R. P. bÅ«nant sulaikytu pagal EAO, suėmimo terminai skaičiuotini nuo jo perdavimo Lietuvos Respublikai, bei pažeisti nebuvo (BPK 127 straipsnio 10 dalis). Apibendrinus spęstina, kad ieÅ¡kovas neįrodė vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti reikalingos sÄ lygos – neteisėtų veiksmų (CPK 178 straipsnis), todėl ieÅ¡kinys dėl 10 000 Eur žalos priteisimo atmestinas. Priežastinio ryÅ¡io ir žalos dydžio klausimai Å¡ios bylos teisingam iÅ¡sprendimui yra nebereikÅ¡mingi, nes civilinė atsakomybė, nesant bent vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra galima ir žalos atlyginimas negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014).

Pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, prie Teisingumo ministerijai teikiamo asmens praÅ¡ymo atlyginti žalÄ ne teismo tvarka pridedamas įsiteisėjęs ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro, teisėjo ar teismo sprendimas, nustatantis pažeidimus, kuriuos padarė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje priimdami procesinius sprendimus, taip pat žalos dydį patvirtinantys dokumentai.

Byloje tokių dokumentų nebuvo pateikta (ginčo dėl to, kad tokių dokumentų ieÅ¡kovas neturi, nėra). Atsižvelgus į tai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pagrįstai atsisakė atlyginti žalÄ ne teismo tvarka, bei ieÅ¡kovo iÅ¡vestinis reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimÄ Nr. (1.34)7R-4870, atmestinas. Bylinėjimosi iÅ¡laidos. IÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, patyrė tik atsakovas, todėl ieÅ¡kinį atmetus jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.

PaÅ¡to iÅ¡laidų byloje nėra. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268–270 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį atmesti. Sprendimui įsiteisėjus, Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK grÄ Å¾inti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-27384-15 medžiagÄ (4 tomai). Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mams.

Teisėjas Mindaugas Nekrašas