fd619669-da24-4e1b-a4c2-e4442ea23e63 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrByla Nr. M1-2373-716/2014Proceso Nr. 1-12-1-00157-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1., 2.8.11. (S) VILKNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. rugpjūčio 18 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Agnei Vaičiukytei, dalyvaujant prokurorui Alvydui Markauskui, gynėjui advokatui Juliui Jasaičiui, nukentėjusiajai M. K., Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertei N. M., atstovei pagal įstatymÄ J. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, kurioje G.

L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs įstatymo draudžiamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.              Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,                n u s t a t ė : G. L. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent jis 2013-01-14 apie 15 val. 50 min., bÅ«damas vieÅ¡ojoje vietoje - automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, Kalvarijų g., prie pastato Nr. 88, Vilniuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (1,75 % promilių), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, be priežasties aplinkinių akivaizdoje tyčia apspardė M.

K. vairuojamÄ automobilį AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) langus ir dureles, nulauždamas vairuotojo pusės Å¡oninio vaizdo veidrodėlį, tokiu bÅ«du sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Nukentėjusioji M. K. teisme parodė, kad 2013-01-14 važiavo Žalgirio g. link „Sostinės turgaus“. Stabtelėjusi laukė, kol prieÅ¡ais maÅ¡ina baigs posÅ«kio manevrÄ . Å i nesisuko, todėl ji paspaudė garsinį signalÄ vienÄ kartÄ . Vis laukė, maÅ¡ina nepradėjo judėti, tada paspaudė signalÄ antrÄ kartÄ .

Tuo metu iÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡lipo vaikinas. Jis tikrai nelingavo, buvo gan protingomis akimis. Kaip moteris pagalvojau maža kÄ , ir nuspaudžiau vairuotojo pusės durelių užrakinimÄ , užsirakinau duris. Vaikinas pradėjo neadekvačiai elgtis, spardė automobilio langÄ , smÅ«giai buvo stiprÅ«s. Vaikinas intensyviai spardė langÄ , duris, jos pusės veidrodėlį, kurio neliko. Jai buvo Å¡okas. Aplink buvo žmonių, bet nė vienas neatėjo ir jai nepadėjo. Tada ji pavažiavo atgal. Vaikinas pamatęs, kad ji pasitraukė, atsisėdo į savo maÅ¡inÄ ir nuvažiavo į „Sostinės turgelį“.

Teisme apklausta liudytoja J. L. parodė, kad 2013-01-14 G. susipyko su mergina, apimtas didelio pykčio spardė nukentėjusiosios automobilį, dėl ko jai labai gėda, SÅ«nus prašė atsipraÅ¡yti nukentėjusiosios. SÅ«nus ne kartÄ gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, bet jis Å¡izofrenija neserga, nėra nei haliucinacijų, nei kliedesių. G. vaistus vartoja gydytojo paskyrimu, kartais savo noru. 3 kartus sÅ«nus bandė nusižudyti. SÅ«nus žino, kad negalima vartoti vaistų su alkoholiu kartu, po įvykio bendraujant sakė, kad jis buvo labai nusivylęs. Ji nori vaikÄ pasiimti ir iÅ¡sivežti į ItalijÄ , kur Å¡is ne kartÄ gydėsi ir jautėsi geriau.Teisme apklausta ekspertė N. M. patvirtino tyrimo metu teiktas iÅ¡vadas ir parodė, kad kaltinamasis buvo tirtas nuo vasario 13 d. iki kovo 14 d.

Buvo nustatyta, kad jis įtariamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu susirgimu, dėl kurio negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti ir Å¡iuo metu serga. Dėl sveikatos bÅ«klės asmuo negali dalyvauti teisminiuose procesuose ir bÅ«ti apklaustas, rekomenduotina taikyti stacionarų stebėjimÄ RokiÅ¡kio psichiatrinėje ligoninėje. G. L. turi problemų jau seniai. Dar 2008 m. lankėsi pas psichiatrus, buvo gydytas 9 kartus, 2013 m. bėgyje kartas po karto hospitalizuotas. Visur apraÅ¡oma, kad jo bÅ«klė bloga, nestabili, epizodinės ir klausos haliucinacijos, mÄ stymo sutrikimai, prie sutrikimų vartoja ir alkoholį, ir narkotines medžiagas, elgiasi visuomenėje neadekvačiai.

Pats asmuo to neneigia, faktus pripažįsta. Su motina kartu negyvena, kursuoja tarp Lietuvos ir Italijos. Buvimas Lietuvoje visada baigiasi hospitalizacija, yra 3 bandymai nusižudyti, todėl ji mano, kad komisijos iÅ¡vada pakankamai pagrįsta, nes asmuo vaistus vartoja savo nuožiÅ«ra kartu su alkoholiu ir narkotikais, todėl yra rimti motyvai rekomenduoti stacionarų stebėjimÄ ir gydymÄ .IÅ¡ tarnybinių praneÅ¡imų apie įvykio vietoje sulaikytÄ G. L. ir fotonuotraukų matyti, kad neblaivus vairuotojas iÅ¡ chuliganiÅ¡kų pasaktų apspardė automobilį „Audi“, valst..

Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo akivaizdžiai apgadintas (b. l.9-10, 11--12).Iš tarnybinio pranešimo (b. l.

13) ir alkotesterio kvito (b. l.

48) matyti, kad G. L. 2013-01-14 d. 17.08 val. buvo nustatytas 1.75 promilių girtumas.IÅ¡ daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji M. K. tyrimo metu pateikė UAB „Vilgirida“ 2013-01-15 iÅ¡duotÄ pažymÄ už atliktus darbus 250 Lt sumai (b. l. 25), UAB „Vilgirida“ iÅ¡duotÄ pažymÄ už atliktus darbus 233 Lt sumai (b. l.

24) ir vaistinės čekius-kvitus patvirtinančius vaistų įsigijimÄ už 71,45 Lt (b.l.23).IÅ¡ Vilniaus psichiatrijos ligoninės pažymos matyti, kad G. L. ligoninėje gydytas 4 kartus, paskutinį kartÄ nuo 2012-12-04 iki 2012-12-12, konstatuota diagnozė - Å¡izoafektinis sutrikimas, depresijos tipas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį (b. l. 67).IÅ¡ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro pateiktos informacijos matyti, kad G. L. nuo 2013-01-25 buvo gydomas centro I vyrų skyriuje, konstatuota diagnozė - Å¡izoafektinis sutrikimas, depresijos tipas (b. l. 68).IÅ¡ teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto iÅ¡vadų matyti, kad G.

L. veikos padarymo metu, t. y. 2013-01-14, sirgo šizoafektiniu sutrikimu, depresijos tipo, dėl kurio negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Ekspertizės atlikimo metu G. L. taip pat sirgo šizoafektiniu sutrikimu, depresijos tipo, dėl kurio negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Dėl psichikos sveikatos būsenos G. L. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negalėjo dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teismo posėdyje, būti apklausiamas. Specialistų komisija pripažino, kad G.

L. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos priežiÅ«ros įstaigoje bendro režimo stebėjimo sÄ lygomis, t.y. VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje (b. l. 115-121).Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad G.

L. pažeidė vieÅ¡Ä ja tvarkÄ , įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, be priežasties aplinkinių akivaizdoje tyčia pardė M. K. vairuojamÄ automobilį, dėl ko nulaužė automobilio veidrodėlį bei padarė kitus automobilio sužalojimus. Teismo iÅ¡tirti įrodymai – nukentėjusiosios parodymai, daiktų pateikimo ir apžiÅ«ros protokolai apie automobilio taisymÄ , tarnybiniai praneÅ¡imai ir fotonuotraukos patvirtina, kad G. L. vieÅ¡oje vietoje, be priežasties ir dėl chuliganiÅ¡kų paskatų brutaliais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir taip padarė įstatymo draudžiamÄ veikÄ , kuri kaiop vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Teismas įvertinęs psichiatrijos ekspertizės akto byloje ir teisme gautus teismo psichiatrės ekspertės paaiÅ¡kinimus pripažįsta, kad G. L. veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – Å¡izoafektiniu sutrikimu, depresijos tipo – todėl darydamas veikÄ jis negalėjo suvokti savo veikos pavojingumo, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti dėl esamo psichikos sutrikimo. Å ios aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad G. L. dėl padarytos veikos yra nepakaltinamas, nes atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnyje įtvirtintÄ nepakaltinamo asmens sÄ vokÄ .

Ä®vertinęs specialistų rekomendacijas teismas mato pagrindÄ G. L. skirti rekomenduojamÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. Spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės rÅ«Å¡ies teismas atsižvelgia ir vertina psichiatrės ekspertės nurodytas aplinkybes, patvirtintas ekspertizės kaltu, apie tai, kad G. L. psichikos sutrikimai diagnozuoti senai, nuo 2008 metų, jis ne kartÄ gydytas stacionaruose, nuo 2013 metų jo hospitalizacija suintensyvėjo, asmuo turi rimtų problemų dėl mÄ stymo sutrikimų, klausos haliucinacijų, negali, tačiau vartoja alkoholį, taip pat buvo užfiksuotas narkotinių medžiagų vartojimas, praeityje užfiksuoti ne vienetiniai bandymai nusižudyti, pastebėtos dažnos suicidinės tendencijos.

Kartu teismas atkreipia dėmesį į G. L. padarytos įstatymu draudžiamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ , veiksmų turinį ir agresijÄ , smurtÄ kitų asmenų turtui, praeityje užfiksuotus jo dažnus administracinės teisės pažeidimus, bÅ«tinybę gydyti psichikos sutrikimÄ , kuriam pats G. L. nėra kritiÅ¡kas. Å ios aplinkybės verčia teismÄ pripažinti, kad nesant gydytojų specialistų pritarimo ar siÅ«lymo, nėra pagrindo G. L. skirti Å¡velnesnio pobÅ«džio priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę.

Nukentėjusioji M. K. pareiÅ¡kė byloje civilinį ieÅ¡kinį dėl 559,45 Lt turtinės žalos ir 2000 Lt moralinės (neturtinės) žalos atlyginimo (b. l. 19). Iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme turinė žala nukentėjusiajai buvo atlyginta (teismo posėdžio metu), todėl Å¡ioje dalyje pradėtas civilinio ieÅ¡kinio procesas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 str. nutrauktinas. Spręsdamas dėl neturtinės žalos reikalavimo teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.268 straipsnio nuostatas, kurios numato, kad veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalÄ tokios bÅ«senos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, už padarytÄ Å¾alÄ neatsako.

Nėra duomenų, kad G. L. bÅ«tų pripažintas neveiksniu, todėl preziumuojamas jo civilinis veiksnumas. Å iame procese nustačius, kad G. L. padarė žalÄ veiksmais, kurių nesuprato ir negalėjo valdyti dėl psichikos sutrikimo, teismas negali patenkinti M. K. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl jį atmeta. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka G. L. tėvams ir įrodinėti, kad Å¡ie asmenys žinojo apie žalÄ padariusio asmens psichikos bÅ«klę, tačiau nesiėmė priemonių, kad toks asmuo bÅ«tų pripažintas neveiksniu.             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 str., 98 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 str. n u t a r ė :

             G. L. pripažinti nepakaltinamu dėl padarytos įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.             G. L. taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje.M. K. civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, civilinio ieÅ¡kinio procesÄ dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo – nutraukti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per nutartį priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                      Mindaugas Striaukas