2013-02-28 Nr. AB-168-3-61-3-01345-2012-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedPirmosios instancijos teismas neteisėtai išsprendė klausimą, kuris priskirtas išimtinei Konstitucinio Teismo kompetencijai (Konstitucijos 102 str., Konstitucinio Teismo įstatymo 63 str.). Konstitucinio Teismo nutarimą oficialiai aiškinti turi teisę tik Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo įstatymo 61 str. 1 d.). Joks teisės aktas nesuteikia teismui, net ir remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas aiškinti ir taikyti plečiamai.
Legislator headnote
AI generated2013-02-28 Nr. AB-168-3-61-3-01345-2012-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas S. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. (10.10) 3-28363 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. (6.5) I-2749, ir priteisti iš atsakovo dėl neteisėto indeksavimo neišmokėtos kompensacijos dalį – 1 760,41 Lt.
Full text
Administracinė byla Nr. A502-457/2013
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01345-2012-1
Procesinio sprendimo kategorija 6.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir kompensacijos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškėjas S. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. (10.10) 3-28363 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. (6.5) I-2749, ir priteisti iš atsakovo dėl neteisėto indeksavimo neišmokėtos kompensacijos dalį – 1 760,41 Lt.
Skunde (b. l. 1-4) pareiškėjas paaiškino, kad jam, dirbančiam kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas gavėjui, nepagrįstai atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį buvo perskaičiuojamos ir mokamos mažesnės nei VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2010 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 15-17-10121 paskirtos kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas sumos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatos, kuriomis buvo sumažintos pensijos dirbantiems pensininkams, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). Teismas privalo ginti pažeistą jo teisę, nes būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. būtų vykdomi Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali būti laikomi įvykdytais.
Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepime (b. l. 28-30) paaiškino, kad S. K. yra paskirta 540 Lt dydžio kompensacija už ypatingas darbo sąlygas nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d. Mokant pareiškėjui kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d. teisėtai buvo atsižvelgta į jo praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas, kaip nustatyta Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. Jokie teisės aktai nesuteikia VSDFV teritoriniams skyriams reikšti abejonių dėl įstatymo konstitucingumo ir, remiantis tuo, nesilaikyti įstatymo. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ turi būti oficialiai paskelbtas ir įsigalios tik 2012 m. rugsėjo 21 d. Teisės aktai neturi atgalinio poveikio, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo (toliau – ir Konstitucinio Teismo įstatymas) 84 straipsniu VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmai yra teisėti, VSDFV Vilniaus skyrius neturėjo teisės nevykdyti galiojančio įstatymo. Kadangi nuostatos dėl sumažintų kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas mokėjimo dirbantiems jų gavėjams Konstitucinis Teismas netyrė, ji galios ir po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV prieštaravo pareiškėjo skundo tenkinimui.
Atsiliepime (b. l. 15-17) paaiškino, kad pareiškėjas dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl remiantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis 2010–2011 metais jam teisėtai buvo mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į pareiškėjo praėjusį mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų dydį. Kadangi Laikinasis įstatymas buvo oficialiai paskelbtas ir galiojantis, jo vykdymas yra privalomas. VSDFV pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas netyrė Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies tiek, kiek nustatyta, jog kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir praėjusį kalendorinį mėnesį turėjo draudžiamųjų pajamų, mokama kompensacijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį, atitikties Konstitucijai, todėl paminėtos Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu nėra pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Tai reiškia, jog VSDFV Vilniaus skyrius pagrįstai ir teisėtai atsisakė išmokėti pareiškėjui skirtumą tarp paskirtos ir 2010–2011 metų laikotarpiu mokėtos kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pareiškėjo S. K. skundą tenkino – panaikino VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. (10.10) 3-28363 ir VSDFV 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. (6.5) I-2749, ir priteisė iš atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškėjo naudai 1 760,41 Lt neišmokėtos kompensacijos dalį už ypatingas darbo sąlygas; pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą atmetė (b. l. 46-51).
Teismas nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, kad valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, negalima nustatyti ir tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama valstybinė pensija būtent dėl to būtų sumažinta daugiau nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu.
Įvertinus tai, kad nors Konstitucinis Teismas dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl sumažintų kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas mokėjimo dirbantiems jų gavėjams pripažinimo prieštaraujančiomis Konstitucijai 2012 m. vasario 6 d. nutarime nepasisakė, tačiau Konstitucinis Teismas pripažino Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaraujančiomis Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, o pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą pensijų gavėjų sąvoką pensijų gavėjais yra laikomi ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjai, padaryta išvada, kad pareiškėjui nepagrįstai buvo neišmokėta kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas dalis per laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d.
Spręsdamas klausimą dėl neišmokėtos kompensacijos dalies pareiškėjui priteisimo, teismas vadovavosi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 str.). Pažymėjo, kad šie principai leidžia susiaurinti ar apskritai panaikinti teisės normos taikymo galimybę, jeigu jos taikymas sukeltų aiškiai neteisingą, neprotingą arba nesąžiningą rezultatą, ir tai taikytina tiek dispozityvioms, tiek imperatyvioms teisės normoms. Šiuo atveju sprendimas pareiškėjo skundo netenkinti vien dėl to, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime konkrečiai neįvardijo sumažintų kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas mokėjimo, būtų akivaizdžiai neteisingas ir nesąžiningas.
Pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti anksčiau nurodytų bendrųjų teisės principų realizavimą bei įgyvendinimą, laikė, jog šioje byloje būtina atsižvelgti į tai, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis ir 8 straipsnio 2 dalis tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šiose dalyse nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, ir tuo pagrindu pareiškėjo skundą tenkino.
III. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Apeliacinis skundas (b. l. 57-61) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai išsprendė klausimą, kuris priskirtas išimtinei Konstitucinio Teismo kompetencijai (Konstitucijos 102 str., Konstitucinio Teismo įstatymo 63 str.). Konstitucinio Teismo nutarimą oficialiai aiškinti turi teisę tik Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo įstatymo 61 str. 1 d.). Joks teisės aktas nesuteikia teismui, net ir remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas aiškinti ir taikyti plečiamai.
2. Aptariamoje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas netyrė Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ta apimtimi, kuria nustatyta, jog kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir praėjusį kalendorinį mėnesį turėjo draudžiamųjų pajamų, mokama kompensacijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį, atitikties atitinkamiems Konstitucijos straipsniams ir šia apimtimi Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos nėra pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Todėl neteisėtai ir nepagrįstai buvo atmestas pareiškėjo reikalavimas kreiptis į Konstitucinį Teismą.
3. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodoma teismo išvada prašymą patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto reikalavimo turinį, arba prašymą atmesti. Šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad vieną pareiškėjo reikalavimą – kreiptis į Konstitucinį Teismą – teismas atmetė kaip nepagrįstą, sprendimo rezoliucinėje dalyje turėjo būti padaryta išvada „skundą patenkinti iš dalies“.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinis ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo ir neišmokėtos dalies kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas išieškojimo.
Byloje nustatyta, kad S. K. buvo paskirta 540 Lt dydžio kompensacija už ypatingas darbo sąlygas nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d. Mokant kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d. ji buvo sumažinta atsižvelgiant į pareiškėjo praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas, kaip nustatyta Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje.
Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas skyrimas ir mokėjimas reguliuojamas Valstybinių socialinio draudimo įstatymo 67 straipsnyje. Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad šis įstatymas be kita ko taikomas ir asmenims, gaunantiems kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas. Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 267 patvirtinto Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 29 punktas numato, kad kompensacijų gavėjams, turintiems draudžiamųjų pajamų, laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas mokamos šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka. Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams, bendrai įvardintiems pensijų gavėjais, kurie po pensijos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį.
Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, kad valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, negalima nustatyti ir tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama valstybinė pensija būtent dėl to būtų sumažinta daugiau nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu. Konstitucinis Teismas pripažino Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaraujančiomis Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai („Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“).
Įvertinus tai, kad aptartas reguliavimas Konstitucinio Teismo nutarimu eliminuotas iš teisinės sistemos, o pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą pensijų gavėjų sąvoką pensijų gavėjais yra laikomi ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjui nepagrįstai buvo neišmokėta kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas dalis per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d.
Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Dainius Raižys