2017-09-13 Nr. AB-16577-3-61-3-02556-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-765-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02556-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Egli“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Egli“ skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamentui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Egli“ (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. liepos 24 d. išsiuntė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2017 m. birželio 22 d. savavališkos statybos aktą, Inspekcijos 2017 m. birželio 22 d. privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius bei nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, bei įpareigoti Inspekcijos atsakingus asmenis išduoti leidimą tęsti sustabdytą statybą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Egli“ skundą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir atsižvelgė į Specialiosios teisėjų kolegijos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) išaiškinimą, jog savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susiję su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, taip pat specialiajame Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – ir Statybos įstatymas) (Žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-64-2013, 2014 m. birželio 9 d. nutartį teismingumo byloje T-81-2014, 2016 m. sausio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2/2016). Ginčijant savavališkos statybos aktą ir / ar reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kai statyba yra pradėta, pagal analogiją taikytinas Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas, dėl ko kilęs ginčas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad statybos darbai yra pradėti, todėl sprendė, kad reikalavimai panaikinti Inspekcijos 2017 m. birželio 22 d. savavališkos statybos aktą, privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius bei išvestinis reikalavimas dėl leidimo tęsti statybas teismingi bendrosios kompetencijos teismui, ir juos atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, t. y., kaip nenagrinėtinus administracinių teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas UAB „Egli“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nurodydamas, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias nacionalinių teisės aktų nuostatas dėl bylų, nagrinėtinų administracine tvarka teismingumo, netinkamai įvertino skundžiamų aktų turinį, o tai yra pagrindas naikinti tokią teismo nutartį. Pažymi, kad skundžiamoje nutartyje išdėstyti argumentai yra neteisėti ir prieštaraujantys suformuotiems Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams.

Pareiškėjas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką ir pažymi, kad kiekvienu atveju sprendžiant, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, turi būti vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai.

Pareiškėjo teigimu, jo siekiamame nuginčyti Inspekcijos savavališkos statybos akte buvo ne tik konstatuotas faktas, jog statyba yra savavališka, bet ir suformuluoti privalomi valinio pobūdžio nurodymai, t. y. pareikalauta, kad statytojas nevykdytų jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti, šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką, bei šiuo aktu pareiškėjui yra taikyta administracinė atsakomybė. Taip pat skundžiamas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl minėtas savavališkos statybos aktas bei jo pagrindu priimti privalomieji nurodymai pagal formą ir turinį atitinka individualaus administracinio akto sampratą. Skundžiamas aktas priimtas viešojo administravimo subjekto (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos), jam įgyvendinant Statybos įstatyme numatytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, kurių vykdymas laikytinas viešojo administravimo veikla, akte suformuluoti privalomo pobūdžio nurodymai, adresuoti konkrečiam subjektui, todėl, pareiškėjo manymu, skundas pagrįstai teikiamas administraciniam teismui.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad aukščiau nurodyti ginčijami Inspekcijos dokumentai yra skundžiami bendrąja tvarka, t. y. gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos, kas yra nurodyta net ir pačiuose skundžiamuose privalomuosiuose nurodymuose. Todėl, pasak pareiškėjo, akivaizdu, kad pareiškėjo skundas dėl Inspekcijos 2017 m. birželio 22 d. savavališkos statybos akto, 2017 m. birželio 22 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius bei 2017 m. birželio 22 d. privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų panaikinimo turėtų būti nagrinėjamas ne bendrosios kompetencijos, o administraciniame teisme.

Pareiškėjo teigimu, iš skundžiamo savavališkos statybos akto turinio matyti, kad juo nustatyti įpareigojimai pareiškėjui sustabdyti statybą, nevykdyti tolesnių statybos darbų, užtikrinti žmonių saugą statybvietėje ir išvengti aplinkos taršos. Taip pat pažymi, jog nepaisant to, kad ginčijamas aktas pavadintas savavališkos statybos aktu, juo iš esmės yra įgyvendinamas Statybos įstatymo 28 straipsnis, kuris numato, kad Inspekcijos pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą pagal šio įstatymo jiems priskirtą kompetenciją, nustatę, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai, nedelsdami dviem egzemplioriais surašo savavališkos statybos aktą, pareikalauja iš statytojo ir rangovo (jei darbai vykdomi rangos būdu) tuojau pat sustabdyti statybos darbus ir įteikia jiems aktą pasirašytinai arba registruotu laišku. Todėl vien skundžiamo dokumento pavadinimas negali turėti įtakos dokumento turiniui, kitaip tariant, vien ta aplinkybė, kad skundžiamas savavališkos statybos aktas, kai juo taip pat nustatomas įpareigojimas sustabdyti statybos darbus, negali būti pagrindu kilusį ginčą vertinti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-525-435/2010).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 27 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo UAB „Egli“ skundą, kaip nepriskirtiną administraciniam teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju ginčas keliamas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius bei nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų teisėtumo bei įpareigojimo Inspekcijos atsakingus asmenis išduoti leidimą tęsti sustabdytą statybą.

Pareiškėjo teigimu, skundžiami aktai yra priimti viešojo administravimo subjekto (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos), jam įgyvendinant Statybos įstatyme numatytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, kurių vykdymas laikytinas viešojo administravimo veikla, aktuose suformuluoti privalomo pobūdžio nurodymai, adresuoti konkrečiam subjektui, todėl, pareiškėjo manymu, skundas pagrįstai teikiamas administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, visų pirma pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Kita vertus, Konstitucija asmeniui suteikia ne tik teises, kaip jau minėtą teisę į teisminę gynybą, bet nustato ir pareigas. Konstitucijos 28 straipsnis numato, kad asmuo įgyvendindamas savo teises privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Taigi, asmenys, kreipdamiesi teisminės gynybos, taip pat turi laikytis vienos iš teisės kreiptis į teismą prielaidų, šiuo atveju numatančios, kad inicijuojamas ginčas būtų priskirtinas atitinkamo teismo kompetencijai.

Iš aktualaus teisinio reguliavimo matyti, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Šiame kontekste viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.). Tuo tarpu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis inter alia numato, jog teismams nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių.

Rūšinį teismingumą, be kita ko, gali nustatyti specialieji įstatymai. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; TAR, 2016-07-13, Nr. 2016-20300)) numatyta, jog nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kiti šio įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas.

Pažymėtina, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis; kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d.), o kai vis dėlto kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bylos rūšinio teismingumo klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, kurią sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją (ABTĮ 22 str. 3 d.).

Būtent nagrinėjamam ginčui analogiškais atvejais, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, jog savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susiję su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Civiliniame kodekse, taip pat specialiajame Statybos įstatyme. Ginčijant savavališkos statybos aktą ir/ar reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kai statyba yra pradėta, pagal analogiją taikytinas Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalies 1 punktas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartį Nr. T-51-2012, 2013 m. gegužės 14 d. nutartį Nr. T-64-2013, 2014 m. birželio 9 d. nutartį Nr. T-81-2014, 2016 m. sausio 15 d. nutartį Nr. T-2/2016). Tokios praktikos nagrinėjamose bylose laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-330-556/2017, 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-154/2014).

Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės nepritaria administracinių teismų suformuotai praktikai, pagal kurią administraciniam teismui gali būti skundžiami ne visi viešojo administravimo subjekto priimti aktai ar veiksmai. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2007 m. spalio 24 d. nutarimą bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose, ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pabrėžęs, kad iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta tokių individualių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo aptartos tiek Specialiosios teisėjų kolegijos, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, su kuria pareiškėjas nesutinka atskirajame skunde.

Pažymėtina, kad Inspekcijos 2017 m. birželio 22 d. Privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų yra administracinio teisinio pobūdžio, tačiau jis nėra dominuojantis ir šio ginčo teismingumo pakeisti negali. Be to, atsižvelgus į tai, kad visi byloje pareikšti reikalavimai yra tarpusavyje susiję, juos išskirti į atskiras bylas netikslinga, dėl ko visų pareikštų reikalavimų pagrįstumas turi būti sprendžiamas ginčą nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Egli“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė