Court dismissed appeal against conviction for physical assault, upholding civil damages award based on victim's prior behavior.
Legislator summary
AI generatedThe Court of Appeal dismissed the defendant's appeal against his conviction for physical assault and the award of civil damages to the victim. The defendant argued he acted in self-defense against his daughter's mother and that the trial court failed to interview the daughter, yet the court found all necessary measures had been exhausted to secure her testimony. Consequently, the court ruled the first-instance judgment was legally sound and the civil compensation amount appropriate given the victim's conduct and health history.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 punktas; Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str.; Civilinio kodekso 6.250 str. 1, 2 dalys: The court may reject an appeal when the first-instance judgment is legally sound, and civil damages for non-material harm must be assessed considering the victim's conduct and health history.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
TeisÄjas Raimundas KruÅ¡inys Baudžiamoji byla NrTeisÄjas Raimundas KruÅ¡inys                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-102-175-2014;PraneÅ¡Äjas Algerdas UrbÅ¡ys                                    Teisminio proceso Nr. Nr. 1-36-1-00060-2013-3;                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.; 2.4.7.;
                                                       1.2.4.8.1. (S)                                                                               KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisÄjo Algerdo UrbÅ¡io, teisÄjų RamÅ«no AntanaviÄiaus, Olego Å ibkovo, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei AuÅ¡rai RimkeviÄiÅ«tei, gynÄjai advokatei Elenai Gylienei, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J.
L. apeliacinį skundÄ dÄl MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo J. L. pripažintas kaltu, padarÄs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d. ir nuteistas 9 mÄnesių laisvÄs apribojimo bausme.Taip pat iÅ¡ nuteistojo J. L., nukentÄjusiajai D. L. priteista 1000 Lt neturtinÄs žalos, valstybei 240 Lt už antrinÄs teisinÄs pagalbos nukentÄjusiajam suteikimÄ .TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä : J. L. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d., nes jis 2013 m. kovo 4 d., apie 8.30 val. savo namuose, esanÄiuose (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, dÄl to, kad nukentÄjusioji prieÅ¡ mažametį sÅ«nų E. L., gim. (duomenys neskelbtini), pavartojo fizinį smurtÄ , tyÄia rankomis sugriebÄ savo žmonai D.
L. už galvos ir jÄ prispaudÄ prie sienos. Po to, sugriebÄ už ant žmonos kaklo buvusio Å¡aliko galų ir juos tempdamas verÅ¾Ä Å¡aliko kilpÄ , spausdamas D. L. kaklÄ . Tokiais tyÄiniais veiksmais sukÄlÄ nukentÄjusiajai D. L. fizinį skausmÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis J. L. praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti, o civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinÄtÄ . Skunde nurodÄ, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinÄjant teisme, jis kaltu prisipažino tik iÅ¡ dalies ir teigÄ, jog jis gynÄ savo mažametį sÅ«nų nuo jo motinos smurto, tai yra jis tik tokiu bÅ«du galÄjo nutraukti smurtinius D.
L. veiksmus sÅ«naus atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių nesiaiÅ¡kino, neapklausÄ mažameÄio sÅ«naus ir dÄl to priÄmÄ neteisingÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. Teismas neturÄjo pagrindo jo ketinimÄ apsaugoti vaikÄ nuo didesnio smurto vertinti kaip asmenines paskatas naudoti smurtÄ nukentÄjusiosios atžvilgiu. Tokį jo elgesį teismas turÄjo vertinti kaip bÅ«tinÄ jÄ gintį. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai netiki jo aiÅ¡kinimais, kad jis smurtÄ panaudojo prieÅ¡ žmonÄ , gindamas savo vaikÄ nuo galimo nukentÄjusios smÅ«gio sudavimo žarstekliu.
Pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje akcentuodamas bylos nagrinÄjimo teisme metu tik jo paaiÅ¡kinimus, kurie nebuvo užfiksuoti apklausų protokoluose ikiteisminio tyrimo metu, nežinia kodÄl visiÅ¡kai nekreipia dÄmesio ir nevertina teismo posÄdžio metu nukentÄjusiosios paaiÅ¡kinimų, kuriuose D. L. taip pat teigia, kad iÅ¡ savo mažameÄio sÅ«naus atÄmÄ Å¾arsteklį, nors Å¡ios aplinkybÄs ikiteisminio tyrimo metu taip pat nebuvo nurodžiusi ir ikiteisminio tyrimo protokoluose tai nÄra užfiksuota.
Tai, kad žarsteklis visgi buvo D. L. rankose, paneigianÄių įrodymų byloje nÄra, tai pripažįsta nukentÄjusioji. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas nepagrįstai tikÄjo tik nukentÄjusiosios žodžiais, kad ji tariamai nebuvo užsimojusi ir neketino suduoti vaikui, neįvertinÄs aplinkybÄs, kad žarsteklis buvo nukentÄjusiosios rankose, dÄl ko ir grÄsÄ realus pavojus nepilnameÄiui vaikui, nes ir prieÅ¡ tai jis patyrÄ motinos smurtÄ . Taip pat pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai netiki jo parodymais, jog nukentÄjusioji vaikui sudavÄ apie 8 smÅ«gius, t. y. tris kartus per užpakalį, vÄliau dar tris kartus per rankas ir du kartus per sprandÄ , motyvuodamas tuo, kad po įvykio specialistas apžiÅ«rÄjo mažametį E. L. ir iÅ¡oriÅ¡kai jokių kÅ«no sužalojimų vaikui nenustatÄ, taÄiau po nukentÄjusios suduotų smÅ«gių vaikui, iÅ¡oriÅ¡kai sužalojimų galÄjo ir nesimatyti.
Kita vertus specialistas savo iÅ¡vadoje konstatavo, jog E. L. po suduotų smÅ«gių į sÄdmenis, rankas ar sprandÄ , galÄjo jausti fizinį skausmÄ , taÄiau Å¡io įrodymo teismas visiÅ¡kai nevertino.Apeliantas taip pat nurodÄ, jog pirmosios instancijos teismas priÄmÄ neteisingÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį ir dÄl to, kad neiÅ¡klausÄ ir nesuteikÄ galimybÄs bÅ«ti iÅ¡klausytam pagrindiniam ir vieninteliam nagrinÄjame įvykio liudytojuiânepilnameÄiui E. L.. Nors teismas šį praÅ¡ymÄ ir tenkino, taÄiau iÅ¡ esmÄs jis nebuvo įvykdytas, nes į teismo posÄdį neatvyko psichologas, o teismas nusprendÄ vaiko apskritai neapklausti ir byla iÅ¡nagrinÄti.
NeiÅ¡klausius pagrindinio ir vienintelio liudytojo, nebuvo galima padaryti byloje teisingas iÅ¡vadas ir priimti teisingÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. IÅ¡ surinktų byloje įrodymų akivaizdu, kad prieÅ¡ nukentÄjusiÄ jis panaudojo fizinį smurtÄ , dÄl kurio ji galÄjo jausti fizinį skausmÄ , veikdamas bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis.Apelianto nuomone, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog jo veiksmus iÅ¡provokavo neteisÄti nukentÄjusiosios veiksmai, į tai, kad nukentÄjusioji pas gydytojÄ psichiatrÄ lankÄsi ir ankÅ¡Äiau, jai diagnozuota depresija dar prieÅ¡ 2013-03-04 įvykius, vadovaujantis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais, nukentÄjusiosios ieÅ¡kinį turÄjo atmesti kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ ir neįrodytÄ .
             ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje nuteistojo J. L. gynÄja praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorÄ praÅ¡Ä nuteistojo J. L. apeliacinį skundÄ atmesti.             Nuteistojo J. L. apeliacinis skundas atmetamas.             IÅ¡nagrinÄjusi nuteistojo apeliacinį skundÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrÄ visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikÄ teisÄs normas.
TeisÄjų kolegijos nuomone, sprendžiant apelianto J. L. kaltÄs klausimÄ pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarÄ, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ , pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir paskyrÄ teisingÄ bausmÄ, taip pat teisingai iÅ¡sprendÄ civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ .IÅ¡ nuteistojo apeliacinio skundo matyti, kad J. L. savo kaltÄ pripažįsta iÅ¡ dalies, t.y. neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų jo veiksmų nukentÄjusiosios atžvilgiu, taÄiau tvirtina, kad jis veikÄ bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, nes gynÄ mažametį sÅ«nų nuo jo atžvilgiu vartojamo smurto.
TaÄiau tokie nuteistojo skundo motyvai prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams. IÅ¡ nuteistojo J. L. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir nuoÅ¡irdžiai gailÄjosi, teisminio nagrinÄjimo metu savo kaltÄ pripažino tik iÅ¡ dalies. Kolegija, pažymi, kad J. L. parodymai nebuvo visiÅ¡kai nuoseklÅ«s apie mažameÄio sÅ«naus atžvilgiu vartotÄ smurtÄ , nes versija, jog nukentÄjusioji D. L. sÅ«nų užgavo dar ir atimdama žarsteklį atsirado tik teisiamojo posÄdžio metu.
Taip pat jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtinami nuteistojo J. L. parodymai, kad D. L. mažameÄiui sÅ«nui sudavÄ apie aÅ¡tuonis smÅ«gius ir dÄl kurių sudavimo sÅ«nus galÄjo jausti skausmÄ . Ikiteisminio tyrimo metu tikrinant Å¡iuos nuteistojo parodymus buvo paskirta užduotis specialistams. Specialisto iÅ¡vadoje E. L. iÅ¡orinių kÅ«no sužalojimų nekonstatuota. Taip pat byloje nÄra jokių objektyvių ir neginÄijamų duomenų apie tai, kad nukentÄjusioji D. L. bÅ«tų ketinusi sÅ«nui suduoti metaliniu žarstekliu.
D. L. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisminio nagrinÄjimo metu davÄ iÅ¡ esmÄs nuoseklius parodymus, kad dÄl sÅ«naus užsiožiavimo, ji pastarajam delnu sudavÄ per užpakalį, taÄiau sužaloti žarstekliu neketino. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo turi teisÄ Ä¯ bÅ«tinÄ jÄ gintį ir neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarÄ baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkanÄiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybÄ, bÅ«sto nelieÄiamybÄ, kitas teises, visuomenÄs ar valstybÄs interesus nuo pradÄto ar tiesiogiai gresianÄio pavojingo kÄsinimosi.
Å iÄ teisÄ asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galÄjo iÅ¡vengti kÄsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 str. 1, 2 d.). Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus bÅ«tinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti nustatytos aplinkybÄs, atitinkanÄios BK 28 straipsnyje keliamas sÄ lygas, susijusias su kÄsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kÄsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonÄs, kad kÄsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kÄsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ .
Pavojingumas priklauso nuo kÄsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginanÄiojo jÄgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. KÄsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kÄsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginanÄiojo vaizduotÄje. TeisÄjų kolegija, įvertinusi nuteistojo J. L., nukentÄjusiosios D. L. parodymus bei kitus bylos duomenis apie nuteistojo ir nukentÄjusiosios konflikto pobÅ«dį, kiekvieno iÅ¡ jų veiksmus, daro iÅ¡vadÄ , kad nukentÄjusiosios D.
L. veiksmai (delnu sudavimas sÅ«nui per užpakalį) negali bÅ«ti įvertinti kaip pradÄtas ar tiesiogiai gresiantis bei pavojingas kÄsinimasis į mažameÄio E. L. gyvybÄ ar sveikatÄ , sÄ lygojÄ bÅ«tinosios ginties situacijos atsiradimÄ , nes D. L. neatliko veiksmų, kÄlusių realiÄ grÄsmÄ. Be to, nuteistasis J. L. smurtÄ nukentÄjusiosios atžvilgiu vartojo jau po to, kai Å¡i buvo pliaukÅ¡telÄjusi delnu sÅ«nui per užpakalį. Taip pat teisÄjų kolegija atmeta nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinÄjo bylÄ , nes neapklausÄ liudytoju mažameÄio E. L., kuris matÄ Ä¯vykio aplinkybes.
IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. L. apklausti liudytoju buvo siekiama ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinÄjimo metu, taÄiau liudytojas nesutiko kalbÄti. Pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ surengtoje apklausoje E. L. iÅ¡aiÅ¡kinus teisÄ atsisakyti duoti parodymus, liudytojas atsisakÄ duoti parodymus (b. l. 42). Teisminio nagrinÄjimo metu, teismas buvo priÄmÄs nutartį E. L. apklausti liudytoju, taÄiau net ir pats nuteistasis nesugebÄjo E. L. atsivesti į teismo posÄdžių salÄ (b. l. 136).
TodÄl teismas įvertinÄs liudytojo amžių, galimÄ neigiamÄ poveikį mažameÄiui, nutarÄ neapklausti liudytoju E. L.. Kolegijos nuomone, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinÄjimo metu buvo imtasi visų įmanomų priemonių mažametį E. L. apklausti liudytoju, taÄiau tai padaryti nepavyko. Atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡ jo priteisÄ nukentÄjusiajai D. L. 1000 Lt neturtinÄs žalos. Pagal BPK 109 str. asmuo, dÄl nusikalstamos veikos patyrÄs turtinÄs ir neturtinÄs žalos, turi teisÄ baudžiamojoje byloje pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį.
IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentÄjusioji D. L. buvo pareiÅ¡kusi 5000 litų civilinį ieÅ¡kinį dÄl neturtinÄs žalos. Pagal civilinį įstatymÄ neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. NeturtinÄ Å¾ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dÄl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dÄl asmens gyvybÄs atÄmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 1, 2 dalys).
Jeigu civilinio ieÅ¡kinio dalykas yra neturtinÄ Å¾ala, jos dydis turi bÅ«ti taip pat įrodytas, todÄl teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). TeisÄjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis BPK 109, 113 str., Civilinio kodekso 6.250 str. nuostatomis, atsižvelgdamas ir į teismų praktikÄ tyÄinio fizinio skausmo sukÄlimo atvejais, priteisÄ iÅ¡ J.
L. atlyginti 1000 Lt padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ . NeturtinÄs žalos dydis nustatytas įvertinus visas Å¡iam klausimui iÅ¡sprÄsti reikÅ¡mingas aplinkybes, tarp jų â ir nukentÄjusiosios D. L. elgesį mažameÄio sÅ«naus atžvilgiu bei ankstesnÄ jos sveikatos bÅ«klÄ. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo nuosprendis yra teisÄtas ir pagrįstas, o naikinti ar keisti jį nuteistojo apeliacinio skundo motyvais pagrindo nÄra.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisÄjų kolegija n u t a r i a :
             nuteistojo J. L. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                    Algerdas UrbÅ¡ys TeisÄjai:                                                                 RamÅ«nas AntanaviÄius                                                                               Olegas Å ibkovas