Legislator Case Law & Legislation
fd607b1c-ccac-4c82-824f-cd230efbc3b7 AI generated

Court dismissed appeal against conviction for physical assault, upholding civil damages award based on victim's prior behavior.

Case Number fd607b1c-ccac-4c82-824f-cd230efbc3b7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal dismissed the defendant's appeal against his conviction for physical assault and the award of civil damages to the victim. The defendant argued he acted in self-defense against his daughter's mother and that the trial court failed to interview the daughter, yet the court found all necessary measures had been exhausted to secure her testimony. Consequently, the court ruled the first-instance judgment was legally sound and the civil compensation amount appropriate given the victim's conduct and health history.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 punktas; Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str.; Civilinio kodekso 6.250 str. 1, 2 dalys: The court may reject an appeal when the first-instance judgment is legally sound, and civil damages for non-material harm must be assessed considering the victim's conduct and health history.

Keywords

AI generated
physical assault conviction self defense argument non-material damages victim conduct assessment civil compensation award appeal dismissal witness testimony failure

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 punktas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str.
Civilinio kodekso 6.250 str. 1 dalys
Civilinio kodekso 6.250 str. 2 dalys

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Teisėjas Raimundas Krušinys Baudžiamoji byla NrTeisėjas Raimundas Krušinys                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-102-175-2014;Pranešėjas Algerdas Urbšys                                    Teisminio proceso Nr. Nr. 1-36-1-00060-2013-3;                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.; 2.4.7.;

                                                       1.2.4.8.1. (S)                                                                               KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo UrbÅ¡io, teisėjų RamÅ«no Antanavičiaus, Olego Å ibkovo, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei AuÅ¡rai RimkevičiÅ«tei, gynėjai advokatei Elenai Gylienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J.

L. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo J. L. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d. ir nuteistas 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme.Taip pat iÅ¡ nuteistojo J. L., nukentėjusiajai D. L. priteista 1000 Lt neturtinės žalos, valstybei 240 Lt už antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiajam suteikimÄ .Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : J. L. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d., nes jis 2013 m. kovo 4 d., apie 8.30 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, dėl to, kad nukentėjusioji prieÅ¡ mažametį sÅ«nų E. L., gim. (duomenys neskelbtini), pavartojo fizinį smurtÄ , tyčia rankomis sugriebė savo žmonai D.

L. už galvos ir jÄ prispaudė prie sienos. Po to, sugriebė už ant žmonos kaklo buvusio Å¡aliko galų ir juos tempdamas veržė Å¡aliko kilpÄ , spausdamas D. L. kaklÄ . Tokiais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai D. L. fizinį skausmÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis J. L. praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti, o civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . Skunde nurodė, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme, jis kaltu prisipažino tik iÅ¡ dalies ir teigė, jog jis gynė savo mažametį sÅ«nų nuo jo motinos smurto, tai yra jis tik tokiu bÅ«du galėjo nutraukti smurtinius D.

L. veiksmus sÅ«naus atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių nesiaiÅ¡kino, neapklausė mažamečio sÅ«naus ir dėl to priėmė neteisingÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. Teismas neturėjo pagrindo jo ketinimÄ apsaugoti vaikÄ nuo didesnio smurto vertinti kaip asmenines paskatas naudoti smurtÄ nukentėjusiosios atžvilgiu. Tokį jo elgesį teismas turėjo vertinti kaip bÅ«tinÄ jÄ gintį. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai netiki jo aiÅ¡kinimais, kad jis smurtÄ panaudojo prieÅ¡ žmonÄ , gindamas savo vaikÄ nuo galimo nukentėjusios smÅ«gio sudavimo žarstekliu.

Pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje akcentuodamas bylos nagrinėjimo teisme metu tik jo paaiškinimus, kurie nebuvo užfiksuoti apklausų protokoluose ikiteisminio tyrimo metu, nežinia kodėl visiškai nekreipia dėmesio ir nevertina teismo posėdžio metu nukentėjusiosios paaiškinimų, kuriuose D. L. taip pat teigia, kad iš savo mažamečio sūnaus atėmė žarsteklį, nors šios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu taip pat nebuvo nurodžiusi ir ikiteisminio tyrimo protokoluose tai nėra užfiksuota.

Tai, kad žarsteklis visgi buvo D. L. rankose, paneigiančių įrodymų byloje nėra, tai pripažįsta nukentėjusioji. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas nepagrįstai tikėjo tik nukentėjusiosios žodžiais, kad ji tariamai nebuvo užsimojusi ir neketino suduoti vaikui, neįvertinęs aplinkybės, kad žarsteklis buvo nukentėjusiosios rankose, dėl ko ir grėsė realus pavojus nepilnamečiui vaikui, nes ir prieÅ¡ tai jis patyrė motinos smurtÄ . Taip pat pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai netiki jo parodymais, jog nukentėjusioji vaikui sudavė apie 8 smÅ«gius, t. y. tris kartus per užpakalį, vėliau dar tris kartus per rankas ir du kartus per sprandÄ , motyvuodamas tuo, kad po įvykio specialistas apžiÅ«rėjo mažametį E. L. ir iÅ¡oriÅ¡kai jokių kÅ«no sužalojimų vaikui nenustatė, tačiau po nukentėjusios suduotų smÅ«gių vaikui, iÅ¡oriÅ¡kai sužalojimų galėjo ir nesimatyti.

Kita vertus specialistas savo iÅ¡vadoje konstatavo, jog E. L. po suduotų smÅ«gių į sėdmenis, rankas ar sprandÄ , galėjo jausti fizinį skausmÄ , tačiau Å¡io įrodymo teismas visiÅ¡kai nevertino.Apeliantas taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį ir dėl to, kad neiÅ¡klausė ir nesuteikė galimybės bÅ«ti iÅ¡klausytam pagrindiniam ir vieninteliam nagrinėjame įvykio liudytojui–nepilnamečiui E. L.. Nors teismas šį praÅ¡ymÄ ir tenkino, tačiau iÅ¡ esmės jis nebuvo įvykdytas, nes į teismo posėdį neatvyko psichologas, o teismas nusprendė vaiko apskritai neapklausti ir byla iÅ¡nagrinėti.

NeiÅ¡klausius pagrindinio ir vienintelio liudytojo, nebuvo galima padaryti byloje teisingas iÅ¡vadas ir priimti teisingÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. IÅ¡ surinktų byloje įrodymų akivaizdu, kad prieÅ¡ nukentėjusiÄ jis panaudojo fizinį smurtÄ , dėl kurio ji galėjo jausti fizinį skausmÄ , veikdamas bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis.Apelianto nuomone, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog jo veiksmus iÅ¡provokavo neteisėti nukentėjusiosios veiksmai, į tai, kad nukentėjusioji pas gydytojÄ psichiatrÄ lankėsi ir ankščiau, jai diagnozuota depresija dar prieÅ¡ 2013-03-04 įvykius, vadovaujantis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais, nukentėjusiosios ieÅ¡kinį turėjo atmesti kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ ir neįrodytÄ .

             Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo J. L. gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo J. L. apeliacinį skundÄ atmesti.             Nuteistojo J. L. apeliacinis skundas atmetamas.             IÅ¡nagrinėjusi nuteistojo apeliacinį skundÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas.

Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant apelianto J. L. kaltės klausimÄ pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ , pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir paskyrė teisingÄ bausmę, taip pat teisingai iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ .IÅ¡ nuteistojo apeliacinio skundo matyti, kad J. L. savo kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies, t.y. neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų jo veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau tvirtina, kad jis veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, nes gynė mažametį sÅ«nų nuo jo atžvilgiu vartojamo smurto.

Tačiau tokie nuteistojo skundo motyvai prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams. IÅ¡ nuteistojo J. L. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies. Kolegija, pažymi, kad J. L. parodymai nebuvo visiÅ¡kai nuoseklÅ«s apie mažamečio sÅ«naus atžvilgiu vartotÄ smurtÄ , nes versija, jog nukentėjusioji D. L. sÅ«nų užgavo dar ir atimdama žarsteklį atsirado tik teisiamojo posėdžio metu.

Taip pat jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtinami nuteistojo J. L. parodymai, kad D. L. mažamečiui sÅ«nui sudavė apie aÅ¡tuonis smÅ«gius ir dėl kurių sudavimo sÅ«nus galėjo jausti skausmÄ . Ikiteisminio tyrimo metu tikrinant Å¡iuos nuteistojo parodymus buvo paskirta užduotis specialistams. Specialisto iÅ¡vadoje E. L. iÅ¡orinių kÅ«no sužalojimų nekonstatuota. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų apie tai, kad nukentėjusioji D. L. bÅ«tų ketinusi sÅ«nui suduoti metaliniu žarstekliu.

D. L. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisminio nagrinėjimo metu davė iÅ¡ esmės nuoseklius parodymus, kad dėl sÅ«naus užsiožiavimo, ji pastarajam delnu sudavė per užpakalį, tačiau sužaloti žarstekliu neketino. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį ir neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Å iÄ teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 str. 1, 2 d.). Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus bÅ«tinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sÄ lygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ .

Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo J. L., nukentėjusiosios D. L. parodymus bei kitus bylos duomenis apie nuteistojo ir nukentėjusiosios konflikto pobÅ«dį, kiekvieno iÅ¡ jų veiksmus, daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiosios D.

L. veiksmai (delnu sudavimas sÅ«nui per užpakalį) negali bÅ«ti įvertinti kaip pradėtas ar tiesiogiai gresiantis bei pavojingas kėsinimasis į mažamečio E. L. gyvybę ar sveikatÄ , sÄ lygoję bÅ«tinosios ginties situacijos atsiradimÄ , nes D. L. neatliko veiksmų, kėlusių realiÄ grėsmę. Be to, nuteistasis J. L. smurtÄ nukentėjusiosios atžvilgiu vartojo jau po to, kai Å¡i buvo pliaukÅ¡telėjusi delnu sÅ«nui per užpakalį. Taip pat teisėjų kolegija atmeta nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , nes neapklausė liudytoju mažamečio E. L., kuris matė įvykio aplinkybes.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. L. apklausti liudytoju buvo siekiama ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, tačiau liudytojas nesutiko kalbėti. Pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ surengtoje apklausoje E. L. iÅ¡aiÅ¡kinus teisę atsisakyti duoti parodymus, liudytojas atsisakė duoti parodymus (b. l. 42). Teisminio nagrinėjimo metu, teismas buvo priėmęs nutartį E. L. apklausti liudytoju, tačiau net ir pats nuteistasis nesugebėjo E. L. atsivesti į teismo posėdžių salę (b. l. 136).

Todėl teismas įvertinęs liudytojo amžių, galimÄ neigiamÄ poveikį mažamečiui, nutarė neapklausti liudytoju E. L.. Kolegijos nuomone, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo imtasi visų įmanomų priemonių mažametį E. L. apklausti liudytoju, tačiau tai padaryti nepavyko. Atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡ jo priteisė nukentėjusiajai D. L. 1000 Lt neturtinės žalos. Pagal BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji D. L. buvo pareiÅ¡kusi 5000 litų civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos. Pagal civilinį įstatymÄ neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 1, 2 dalys).

Jeigu civilinio ieÅ¡kinio dalykas yra neturtinė žala, jos dydis turi bÅ«ti taip pat įrodytas, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis BPK 109, 113 str., Civilinio kodekso 6.250 str. nuostatomis, atsižvelgdamas ir į teismų praktikÄ tyčinio fizinio skausmo sukėlimo atvejais, priteisė iÅ¡ J.

L. atlyginti 1000 Lt padarytÄ neturtinę žalÄ . Neturtinės žalos dydis nustatytas įvertinus visas Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, tarp jų – ir nukentėjusiosios D. L. elgesį mažamečio sÅ«naus atžvilgiu bei ankstesnę jos sveikatos bÅ«klę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o naikinti ar keisti jį nuteistojo apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

             nuteistojo J. L. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                    Algerdas UrbÅ¡ys Teisėjai:                                                                 RamÅ«nas Antanavičius                                                                               Olegas Å ibkovas