A-858-1653-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-1653/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00310-2011-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 24; 15.2.3. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant vertėjai Jurgai Marcinkevičiūtei,

pareiškėjui J. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų V. R., J. R. (J. R.) ir O. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. R., J. R. ir O. R. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai V. R., J. R. ir O. R. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą skundu (b. l. 51-56), prašydami: 1) panaikinti atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Kauno VGTPT) sprendimus 2011 m. kovo 3 d. Nr. TP-2-(2.2)-11-N-608-997, 2011 m. kovo 4 d. Nr. TP-2-(2.2)-11-N-607-1014; 2) įpareigoti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą suteikti V. R. ir J. R. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje pagal jų 2011 m. vasario 14 d. prašymus Nr. (1.8.)-ATP-503 ir Nr. (1.8.)-ATP-504 dėl advokatės V. Z. pareiškėjams padarytos žalos atlyginimo priteisimo, neteisėtais veiksmais, nevykdant tarnybos sprendimų Nr. 2010 m. lapkričio 5 d. Nr. (1.8.)-S-2861 ir Nr. (1.8.)-S-2862; 3) priteisti 126 543 litų turtinę ir 50 000 litų neturtinę žalą.

Pareiškėjai paaiškino, jog su 2011 m. vasario 14 d. prašymais Nr. (1.8.)-ATP-503 ir Nr. (1.8.)-ATP-504 dėl advokatės V. Z. pareiškėjams padarytos žalos atlyginimo priteisimo, nevykdant Tarnybos sprendimų Nr. 2010-11-05 Nr.(1.8.)-S-2861 ir Nr. (1.8.)-S-2862, kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir Vilniaus VGTPT), tačiau ši nepagrįstai persiuntė jų prašymus Kauno VGTPT. Manė, jog Kauno VGTPT atsisakydama tenkinti pareiškėjų prašymus dėl to, kad teisinė pagalba pareiškėjams teikiama daugiau nei trijose bylose, atėmė pareiškėjams galimybę apginti savo pažeistas teises. Tvirtino, jog dėl Vilniaus VGTPT advokatės V. Z. netinkamai atliktų pareigų, 2010 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priteisė antstoliui V. Č. iš pareiškėjų 12 6543 litus, t. y. pareiškėjai patyrė tiesioginę turtinę žalą. Dėl patirtų išgyvenimų, stresinės būklės pareiškėjai prašė priteisti 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į pareiškėjų skundą (b. l. 59-60) prašė skundą atmesti.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 11 straipsnio 7 dalies 4 punktą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba yra teikiama daugiau kaip trijose bylose. Tvirtino, kad nustačius, jog ginčijamų sprendimų priėmimo metu pareiškėjams antrinė teisinė pagalba buvo teikiama penkiose skirtingose bylose, pareiškėjų prašymai buvo pagrįstai atmesti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimu (b. l. 134-136) pareiškėjų V. R., J. R. ir O. R. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2011 m. vasario 22 d. Kauno VGTPT buvo gautas V. R. prašymas Nr. TP-1-(2.1)-608 suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl advokatės V. Z. neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir J. R. prašymas Nr. TP-1-(2.1)-607 suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl advokatės V. Z. veiksmų apskundimo, Vilniaus VGTPT 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. (1.8)-S-2861 nevykdymo ir žalos civilinėje byloje Nr. 2-25061-781/10 atlyginimo. Ginčijamais 2011 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-N-608-997 ir 2011 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-N-607-1014 Kauno VGTPT atsisakė suteikti pareiškėjams antrinę teisinę pagalbą remdamasi VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu.

Pažymėjo, jog VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punktas numato, kad tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba yra teikiama daugiau kaip trijose bylose. Teismas nurodė, kad, sprendžiant 2011 m. vasario 22 d. pareiškėjų prašymus suteikti teisinę pagalbą, V. R. antrinė teisinė pagalba buvo teikiama penkiose skirtingose bylose: 2009 m. birželio 25 d. Vilniaus VGTPT sprendimu Nr. (1.8)-S-1543-09 civilinėje byloje; 2010 m. spalio 5 d. Vilniaus VGTPT sprendimu Nr. (1.8)-S-2547-10 administracinėje byloje; 2010 m. spalio 13 d. Vilniaus VGTPT sprendimu Nr. (1.8)-S-2624-10 civilinėje byloje; 2010 m. gruodžio 16 d. Vilniaus VGTPT sprendimu Nr. (1.8)-S-3427-10 civilinėje byloje; 2011 m. sausio 27 d. Vilniaus VGTPT sprendimu Nr. (1.8)-S-265-11 administracinėje byloje, o pareiškėjui J. R. antrinė teisinė pagalba buvo teikiama keturiose skirtingose bylose: 2010 m. gruodžio 16 d. Vilniaus VGTPT sprendimu Nr. (1.8)-S-3428-10 civilinėje byloje; 2011 m. vasario 22 d. Vilniaus VGTPT sprendimu Nr. (1.8)-ST-32-11 civilinėje byloje; 2011 m. vasario 22 d. Vilniaus VGTPT sprendimu Nr. (1.8)-ST-33-11 civilinėje byloje; 2011 m. kovo 4 d. Kauno VGTPT sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-P-988-P-1012 civilinėje byloje. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad pagal minėtus sprendimus antrinės teisinės pagalbos teikimas, nagrinėjant jų prašymus, buvo pasibaigęs ar nutrūkęs.

Teismas pabrėžė, kad antrinė teisinė pagalba turi būti teikiama taupiai ir racionaliai naudojant valstybės biudžeto lėšas ir tokiu būdu užtikrinant galimybę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tiems asmenims, kuriems ši pagalba yra būtina. Remdamasis tuo, teismas darė išvadą, kad Kauno VGTPT 2011 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-N-608-997 ir 2011 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-N-607-1014 pagrįstai atsisakė teikti pareiškėjams antrinę teisinę pagalbą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, konstatavus Kauno VGTPT 2011 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-11-N-608-997 ir 2011 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-11-N-607-1014 teisėtumą, pareiškėjų reikalavimas dėl įpareigojimo Kauno VGTPT suteikti V. R. ir J. R. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje pagal jų 2011 m. vasario 14 d. prašymus Nr. (1.8.)-ATP-503 ir Nr. (1.8.)-ATP-504 dėl advokatės V. Z. pareiškėjams padarytos žalos atlyginimo priteisimo, neteisėtais veiksmais, nevykdant Tarnybos sprendimų 2010 m. lapkričio 5 d. Nr. (1.8.)-S-2861 ir Nr. (1.8.)-S-2862, laikytinas nepagrįstu.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nenustačius Kauno VGTPT veiksmų ir sprendimų neteisėtumo, t. y. vienos iš esminių žalos atlyginimo sąlygų, pareiškėjų skundo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

III. Pareiškėjai V. R., J. R. ir O. R. apeliaciniu skundu (b. l. 142-144) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. R. teisinė pagalba yra teikiama daugiau kaip penkiose bylose, nes: 1) 2009 m. birželio 25 d. Vilniaus VGTPT sprendimu Nr. (1.8)-S-1543 pareiškėjai buvo paskirtas advokatas A. C. vykdomoje byloje Nr. 0116/01068/08 surašyti atskirąjį skundą (advokatas surašė skundą ir teismas jį išnagrinėjo); 2) 2010 m. spalio 5 d. Vilniaus VGTPT sprendimu Nr. (1.8)-S-2547 administracinėje byloje Nr. I-2604/10 buvo paskirtas advokatas A. C. (pažymi, jog pareiškėjai V. R. šiuo atveju teisinės pagalbos teikimas buvo vilkinimas, vėliau jis buvo nutrauktas); 3) 2010 m. spalio 13 d. Vilniaus VGTPT sprendimu Nr. (1.8)-S-2624 civilinėje byloje Nr. 2-135-734/07 buvo paskirtas advokatas A. C. dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. nutarties dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-135-734/07 apskundimo (advokatas 2010 m. spalio 26 d. surašė atskirąjį skundą); 4) 2010 m. gruodžio 16 d. Vilniaus VGTPT sprendimu Nr. (1.8)-S-3427 civilinėje byloje Nr. 2-25061-781/10 buvo paskirtas advokatas V. D., apskundžiant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-25061-781/10 dėl vykdymo išlaidų priteisimo; 5) 2011 m. sausio 17 d. Vilniaus VGTPT sprendimu Nr. (1.8)-S-265 administracinėje byloje Nr. I-966-142/11 buvo paskirtas advokatas G. S. apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-966-142/11 (pažymi, jog advokatas nesurašė apeliacinio skundo laiku, todėl jis buvo pateiktas praleidus skundo pateikimo terminą ir teismas jo neatnaujino).

Nesutinka su teismo teiginiu, kad pareiškėjui J. R. teisinė pagalba yra teikiama daugiau nei keturiose bylose, nes: 1) 2010 m. gruodžio 16 d. Vilniaus VGTPT sprendimu Nr. (1.8)-S-3428 civilinėje byloje Nr. 2-25061-781/10 buvo paskirtas advokatas V. D., siekiant apskųsti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-25061-781/10 dėl vykdymo išlaidų priteisimo; 2) 2011 m. vasario 22 d. Vilniaus VGTPT sprendimu Nr. (1.8)-ST-32 civilinėje byloje buvo paskirtas advokatas A. C. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos mokslų akademijos. Nurodo, kad šis sprendimas pratęsia ankstesnį 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. (1.8.)-ST-79, po to pratęsia 2008 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. (1.8.)-S-375, kuriuo pakeitė 2005 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. 115; 3) 2011 m. vasario 22 d. Vilniaus VGTPT sprendimu Nr. (1.8)-ST-33 buvo paskirtas advokatas A. C. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš valstybės (ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos Nr. 10-1-803-93(02-1-070-99)). Advokatas atsisako surašyti ieškinį iki tol, kol pateiks teismui ieškinį surašytą nežinant visų svarbių bylai nagrinėti aplinkybių ir faktų dėl Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos mokslų akademijos veiksmų, kontrolės nevykdymo, pareigų neatlikimo; 4) 2011 m. kovo 4 d. Kauno VGTPT sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-l1-P-988-P-1012 civilinėje byloje Nr. 2-710-565/11 buvo paskirta advokatė J. B..

Pabrėžia, kad Kauno VGTPT teismui pateikė neišsamią, šališką, nepagristą informaciją, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalį. Mano, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, neobjektyvus, neišreikalavo ir nepatikrino įrodymų. Teismas atsižvelgė tik Kauno VGTPT teiginius. Mano, jog teismas atsisako objektyviai vertinti advokatų, Vilniaus VGTPT ir Kauno VGTPT pareigūnų neveikimą, netinkamą pareigų teikimą. Pabrėžia, kad Vilniaus VGTPT vilkina suteikti ir atlikti teisinę pagalbą dėl konkretaus pažeidimo. Pažymi, jog dėl advokatės V. Z. netinkamų pareigų vykdymo pareiškėjai patyrė turtinę ir neturtinę žalą, išgyveno stresą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Šiuo atveju Kauno VGTPT nekontroliavo ir neprižiūrėjo advokatės V. Z. teikiamų paslaugų, neužtikrino, kad ji būtų teikiama. Nurodo, kad Kauno VGTPT pareigūnė priėmė nutarimą priimti medžiagą nagrinėjimui, todėl ji ir prisiėmė atsakomybę už Vilniaus VGTPT pareigūnės neteisėtą veiksmą bei advokatės V. Z. neveikimą. Paraiškėjai mano, kad tarnybos praktika persiųsti prašymus yra ydinga, negina pareiškėjų teisių, kai kyla klausimas dėl advokato neveikimo, pareigų neatlikimo, sprendimo nevykdymo, vilkinimo, terminų praleidimo bei sprendimų apskundimo. Pareiškėjų nuomone, šiuo atveju dėl aplaidaus rūpinimosi klientų (pareiškėjų) interesais buvo padaryta žala. Į padėtį, kuri buvo iki pažeidimo atsiradimo momento, neįmanoma grąžinti. Procesiniai veiksmai tinkamai neatlikti, dėl to praleisti terminai ir nepasiekta jokio rezultato. Mano, kad teismas pažeidė pareiškėjų teises, nes jie neturėjo gynėjo ir nurodytą dieną dėl svarbių priežasčių negalėjo atvykti į teismo posėdį.

Atsakovas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą (b. l. 161-162) prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad atsakovas palaiko savo poziciją, motyvus bei argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjų skundą Kauno apygardos administraciniam teismui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą (b. l. 163-165) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pabrėžia, kad pareiškėjai apeliaciniame skunde nenurodė jokių reikšmingų motyvų dėl teismo sprendimo nepagrįstumo, neteisėtumo ir nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra paduotas J. R., O. R., V. R. vardu, tačiau Kauno VGTPT sprendimas Nr. TP-2-2)-1l-N-608-997 yra priimtas dėl V. R. reikalavimo, o sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-N-607-14 dėl J. R. reikalavimų. Remdamasis tuo, trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad O. R. nėra tinkamas subjektas apskųsti teismo sprendimą.

Pabrėžia, kad nebuvo pateikti duomenys byloje, jog pareiškėjams teikiama teisinė pagalba yra pasibaigusi ar buvo nutraukta, tik J. R. ir V. R. teigia, kad pareiškėjams paskirti advokatai antrinę teisinę pagalbą teikė netinkamai, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos argumentus, nepateikia.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno VGTPT 2011 m. kovo 3 d. Nr. TP-2-(2.2)-11-N-608-997 sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą V. R., Kauno VGTPT 2011 m. kovo 4 d. Nr. TP-2-(2.2)-11-N-607-1014 sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą J. R., teisėtumo ir pagrįstumo, bei prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjų V. R., J. R. ir O. R. skundą atmetė kaip nepagrįstą ir pabrėžė, jog Kauno VGTPT pagrįstai atsisakė teikti pareiškėjams antrinę teisinę pagalbą, nes jiems antrinė teisinė pagalba skundžiamų sprendimų priėmimo metu buvo teikiama daugiau nei trijose bylose, todėl skundžiami sprendimai yra teisėti ir nėra teisinio pagrindo įpareigoti Kauno VGTPT teikti V. R. ir J. R. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje pagal jų 2011 m. vasario 14 d. prašymus Nr. (1.8.)-ATP-503 ir Nr. (1.8.)-ATP-504 dėl advokatės V. Z. pareiškėjams padarytos žalos atlyginimo priteisimo, nevykdant 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimų Nr. (1.8.)-S-2861, Nr. (1.8.)-S-2862. Be to, teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjų skundo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms nepritaria ir vertina, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus. Pažymėtina, jog vykdydamas teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.) teismas privalo išspręsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, neįvertintų aplinkybių, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta.

Kiek tai yra susiję su reikalavimu panaikinti Kauno VGTPT 2011 m. kovo 3 d. Nr. TP-2-(2.2)-11-N-608-997 sprendimą, Kauno VGTPT 2011 m. kovo 4 d. Nr. TP-2-(2.2)-11-N-607-1014 sprendimą, kuriais buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, pagrįstumu ir teisėtumu teisėjų kolegija nurodo, jog, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (2011 m. sausio 1 d. redakcija) (toliau – ir CPK) 99 straipsnio 1 dalimi, asmenims, turintiems teisę gauti valstybinę teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama įstatymo, reglamentuojančio valstybinę teisinę pagalbą, numatytais atvejais ir tvarka. Tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2009 m. birželio 1 d. redakcija) (toliau – ir VGTPĮ) 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 p.). Taigi, net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, VGTPĮ numato tam tikrus apribojimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010).

Pažymėtina, jog vienas iš tokių ribojimų yra numatytas VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte, kuriuo remiantis ir buvo priimti byloje skundžiami sprendimai. VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punktas numato, jog tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba yra teikiama daugiau kaip trijose bylose. Šios aplinkybės nustatymas yra pagrindas atitinkamai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai spręsti dėl atsisakymo besikreipusiam asmeniui suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad frazė „daugiau kaip trys bylos“ reiškia keturias ir daugiau bylų, į minėtą bylų skaičių neįtraukiant baudžiamųjų ir administracinių teisės pažeidimų bylų (išskyrus prašymus dėl proceso atnaujinimo, skundus ar pareiškimus privataus kaltinimo tvarka) (VGTPĮ 11 str. 8 d.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. A146-2009/2012, Nr. A525-1631/2012).

Pažymėtina, jog skundžiamu Kauno VGTPT 2011 m. kovo 3 d. Nr. TP-2-(2.2)-11-N-608-997 sprendimu pareiškėjai V. R. buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą remiantis tuo, kad jai teisinė pagalba yra teikiama penkiose skirtingose bylose: 2009 m. birželio 25 d. Vilniaus VGTPT sprendimu Nr. (1.8)-S-1543-09 civilinėje byloje; 2010 m. spalio 5 d. Vilniaus VGTPT sprendimu Nr. (1.8)-S-2547-10 administracinėje byloje; 2010 m. spalio 13 d. Vilniaus VGTPT sprendimu Nr. (1.8)-S-2624-10 civilinėje byloje; 2010 m. gruodžio 16 d. Vilniaus VGTPT sprendimu Nr. (1.8)-S-3427-10 civilinėje byloje; 2011 m. sausio 27 d.

Vilniaus VGTPT sprendimu Nr. (1.8)-S-265-11 administracinėje byloje (b. l. 9). Skundžiamu 2011 m. kovo 4 d. Kauno VGTPT sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-N-607-1014 buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą J. R., motyvuojant tuo, jog teisinė pagalba jam yra teikiama keturiose skirtingose bylose: 2010 m. gruodžio 16 d. Vilniaus VGTPT sprendimu Nr. (1.8)-S-3428-10 civilinėje byloje; 2011 m. vasario 22 d. Vilniaus VGTPT sprendimu Nr. (1.8)-ST-32-11 civilinėje byloje; 2011 m. vasario 22 d. Vilniaus VGTPT sprendimu Nr. (1.8)-ST-33-11 civilinėje byloje; 2011 m. kovo 4 d.

Kauno VGTPT sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-P-988-P-1012 civilinėje byloje (b. l. 10). Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1065/2009 yra pažymėjęs, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal valstybės garantuojamų teisinės pagalbos tarnybų sprendimus yra preziumuojamas, nebent šios pagalbos teikimas būtų nustatyta tvarka nutrauktas ar pasibaigtų savaime. Kita vertus, teisėjų kolegija pastebi, kad nurodyta teisinė prezumpcija yra tik prielaida ir gali būti paneigiama pateikiant priešingus įrodymus, argumentus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai reiškė VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto taikymo klausimą, teigdami, kad antrinė teisinė pagalba pagal atitinkamus sprendimus nėra teikiama arba yra pasibaigusi (b. l. 124, 142-145), tačiau pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu jokio papildomo įrodymų tyrimo neatliko, pareiškėjų argumentų nevertino ir dėl jų nepasisakė, siekdamas pašalinti bet kokias abejones dėl ginčijamų Kauno VGTPT sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas nebuvo aktyvus, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10 straipsnio nuostatos, neištyrė visų bylai reikšmingų įrodymų, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų apie bylų, kuriose pareiškėjams buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, nagrinėjimo stadijas ir remdamasis įrodymais nepadarė pagrįstos išvados, ar ginčo sprendimų priėmimo metu egzistavo aplinkybės taikyti VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punktą, t y. ar nagrinėjamu atveju teisinė pagalba buvo teikiama daugiau kaip trijose bylose.

Be to, bylos medžiagoje nėra nurodomų tarnybos sprendimų, kuriais teisinė pagalba, teismo vertinimu, yra teikiama pareiškėjui J. R. ir pareiškėjai V. R.. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjams pagal ginčijamuose Kauno VGTPT sprendimuose nurodytus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimus buvo teikiama, tačiau, neaišku, kokių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas darė tokią išvadą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik prezumpcija dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, nesant, pasak teismo, duomenų, kad pagalbos teikimas būtų nustatyta tvarka nutrauktas ar pasibaigęs, nors pareiškėjai teikė argumentus dėl jiems teikiamos antrinės teisinės pagalbos teikimo atitinkamose bylose.

Teisėjų kolegija pažymi, jog bylos išsprendimas, kai teismas argumentuotai nevertina atsakovo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjų atsikirtimų, nėra teisingumo vykdymas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-388/2011).

Be to, teisėjų kolegija nurodo, kad, net ir nustačius, jog asmeniui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose, tai savaime nelemia atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą kitoje byloje pagrįstumo. Tam, kad toks atsisakymas teismo būtų pripažintas pagrįstu, yra būtina patikrinti ir įvertinti jo motyvus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų dėl individualaus administracinio akto turinio ir formos taikymo prasme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-71/2011). Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu dėl skundžiamų sprendimų nepasisakė, neanalizavo ir neargumentavo, ar Kauno VGTPT, atsisakydama suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjams V. R. ir J. R. VGTPT 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu, tinkamai įgyvendino bei naudojosi iš nurodyto punkto kylančia diskrecijos teise.

Kiek tai yra susiję su pareiškėjų prašoma priteisti žala, teisėjų kolegija nurodo, kad administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Advokato teisinį statusą apibrėžia specialus Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas (toliau – ir Advokatūros įstatymas), o advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas. Advokatas nėra viešojo administravimo subjektas ir jo veikla nėra viešasis administravimas. Tuo atveju, jeigu reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra kildinamas iš advokatų veiklos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (neveikimo, netinkamo pareigų atlikimo) ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2009 m. birželio 17 d. nutartį Nr. T-XX-45/2009). Šiuo atveju pažymėtina, jog pareiškėjai skunde turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą sieja su tiek netinkamais Vilniaus VGTPT advokatės V. Z. veiksmais (skundų nesurašymu laiku, atsisakymu teikti antrinę teisinę pagalbą), tiek su Kauno VGTPT, Vilniaus VGTPT veiksmais, nekontroliuojant, neprižiūrint paskirtos advokatės V. Z. veiksmų, jai neteikiant ir netinkamai teikiant antrinę teisinę pagalbą (b. l. 51-56). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas J. R. patvirtino, kad žalą jis kildina tiek iš advokatės V. Z., tiek iš viešojo administravimo subjekto veiksmų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėtų nustatyti, iš kokių konkrečių veiksmų pareiškėjai kildina jiems kilusią žalą ir pagal tai spręsti, kurios kompetencijos teismas šiuos pareiškėjų reikalavimus turėtų nagrinėti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundą pirmosios instancijos teismui (b. l. 51-56), apeliacinį skundą (b. l. 142-144) kartu su V. R., J. R. pateikė ir O. R., nors byloje skundžiami sprendimai nėra priimti O. R. atžvilgiu, nenurodoma, kaip priimti sprendimai daro įtaką jos teisėms, pareigoms, teisėtiems interesams. Pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Kauno VGTPT suteikti V. R. ir J. R. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje pagal jų 2011 m. vasario 14 d. prašymus Nr. (1.8.)-ATP-503 ir Nr. (1.8.)-ATP-504 dėl advokatės V. Z. pareiškėjams padarytos žalos atlyginimo priteisimo, neteisėtais veiksmais, nevykdant tarnybos sprendimų 2010 m. lapkričio 5 d. Nr. (1.8.)-S-2861, Nr. (1.8.)-S-2862, taip pat nėra susijęs su O. R., kadangi 2011 m. vasario 14 d. prašymas Nr. (1.8.)-ATP-504 buvo pateiktas V. R. vardu (b. l. 11), 2011 m. vasario 14 d. prašymas Nr. (1.8.)-ATP-503 (b. l. 12) – J. R. vardu. Be to, prašydami priteisti 126 543 litų turtinę ir 50 000 litų neturtinę žalą pareiškėjai taip pat nenurodo, kokiais veiksmais, priimtais sprendimais buvo pažeistos O. R. teisės ir teisėti interesai (b. l. 51-56) ir kokiu pagrindu ji reikalauja žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas šio bylos aspekto neįvertino ir dėl jo nepasisakė.

Pareiškėjai taip pat nurodo, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, nes pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, rėmėsi tik atsakovo pateiktas įrodymais. Teisėjų kolegija pareiškėjų teiginius dėl teismo šališkumo vertina kaip nepagrįstas prielaidas. Rėmimasis tam tikrais byloje esančiais įrodymais ir jų vertinimas savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas buvo šališkas (ABTĮ 57 str.). Pareiškėjai apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie leistų spęsti, kad bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija (teisėjas) galėjo būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi ir būtų pagrindas abejoti teisėjų kolegijos (teisėjo) nešališkumu, ar kad yra ABTĮ 47 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kuriems esant teisėjas negali nagrinėti bylą.

Apeliaciniame skunde pareiškėjai teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjų teises, nes nurodytą dieną dėl svarbių priežasčių jie negalėjo atvykti į teismo posėdį, apie tai informavo teismą paduodami prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo (b. l. 124-125). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. ABTĮ 79 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nei proceso šalys, nei jų atstovai, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, t. y. laikydamasis šio įstatymo 137 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, arba kai būtina išreikalauti naujus įrodymus ir kitais reikiamais atvejais. Taigi minėtos proceso normos nenumato, kad ginčo šalies dalyvavimas teismo posėdyje yra visais atvejais privalomas. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą turi būti nustatyta, ar pirmosios instancijos, nusprendęs nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka esant pareiškėjų prašymui atidėti bylos nagrinėjimą, tinkamai taikė procesinės teisės normas.

Šiuo atveju pažymėtina, jog pareiškėjams apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, 2011 m. lapkričio 5 d. elektroniniu paštu (2011 m. lapkričio 7 d. pateikė prašymo originalą) (b. l. 124-125) pareiškėjai pateikė prašymą pirmosios instancijos teismui dėl administracinės bylos nagrinėjimo 2011 m. lapkričio 8 d. atidėjimo, nurodydami, kad J. R., O. R. 2011 m. lapkričio 8 d. 9.00 val. šaukiami į bylos nagrinėjimą Vilniaus apygardos administraciniame teisme (b. l. 125) ir paskirtame Kauno apygardos administracinio teismo bylos nagrinėjime negalės dalyvauti. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimas Kauno apygardos administraciniame teisme vyko 2011 m. lapkričio 8 d. 13.00 val. (b. l. 132-133). Iš 2011 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio protokolo matyti (b. l. 132-133), kad, pareiškėjams neatvykus į Kauno apygardos administracinio teismo posėdį, teisėjų kolegija priėmė protokolinę nutartį dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka prieš tai neapsvarsčiusi, ar nėra procesinių kliūčių nagrinėti bylą, taip pat buvo neįvertinti pareiškėjų prašyme dėl teismo posėdžio atidėjimo pateikti prašymai ir nurodomos aplinkybės, susijusios su teisinės pagalbos jiems teikimu, kurios, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, sąlygojo papildomų įrodymų pateikimo galimybę (b. l. 124). Teisėjų kolegija nurodo, jog šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai J. R., O. R., neatvykdami į procesą pirmosios instancijos teisme, būtų elgęsi nesąžiningai, vilkinę bylos išnagrinėjimą ar kitaip būtų pažeidę draudimo piktnaudžiauti procesu principą. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjų neatvykimo į pirmosios instancijos teismo posėdį priežastys buvo svarbios bei pateisinamos (teismo posėdžiai vyko tą pačią dieną skirtinguose miestuose, tarp posėdžių buvo pakankamai neilgas laiko tarpas), todėl pirmosios instancijos teismas turėjo bylos nagrinėjimą atidėti. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą pareiškėjams nedalyvaujant pažeidė teisės būti išklausytam, teisės į teisingą procesą principus. Šiuo atveju tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai yra vertintini kaip procesinių teisės normų pažeidimas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 86 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas reikalavimas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Remiantis tuo, kas nurodyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir atsižvelgdamas į tai padarė nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjų keliamų reikalavimų, todėl pareiškėjų apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų V. R., J. R. ir O. R. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė