fd5cebbf-3de9-4e6d-9f17-da85b0dfbd77 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

 Administracinė byla Nr. I2-10701-473/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07283-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.4; 55.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Rūtos Miliuvienės,

vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. K. skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės saugumo departamentui dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas

nustatė:

PareiÅ¡kėjas E. K. (toliau – pareiÅ¡kėjas) su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, Atsakovas) 2023-06-08 sprendimÄ Nr. 23S85045 (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentÄ iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti / pakeisti ES piliečio Å¡eimos nario leidimo laikinai gyventi kortelę iÅ¡ naujo.

Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad bÅ«tina įvertinti Sprendimo atitikimÄ VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Be to, pareiÅ¡kėjas nesutinka su Atsakovo padaryta iÅ¡vada, kad jis kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui dėl to, kad 2018-2020 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje. Nurodo, kad jis yra Baltarusijos Respublikos pilietis nuo gimimo, sulaukęs atitinkamo amžiaus buvo paÅ¡auktas atlikti bÅ«tinÄ jÄ karo tarnybÄ , kaip Baltarusijos Respublikos pilietis, Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, o po bÅ«tinosios karo tarnybos pasirašė kontraktÄ dėl įdarbinimo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) tarnybos padalinyje (dirbo kontrolieriumi (duomenys neskelbtini) kontrolės poste, tikrino asmenų, kertančių Baltarusijos Respublikos valstybės sienÄ , asmens dokumentus).

Pabrėžia, kad jis atliko karo tarnybÄ 2018-2020 m., t. y. iki paskutinių suklastotų Baltarusijos Respublikos Prezidento rinkimų, kuomet Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos tarpvalstybiniai santykiai žymiai pablogėjo, tačiau iki rinkimų Lietuvos ir Baltarusijos rinkimai buvo normalÅ«s. PareiÅ¡kėjas 2020-03-06 nutraukė darbo santykius (kontraktÄ ) su Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) tarnyba, nes nenorėjo toliau tęsti darbo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) tarnyboje dėl skirtingų pažiÅ«rų į Baltarusijos Respublikos vykdomÄ valdžios politikÄ .

Taip pat nurodo, kad iki praÅ¡ymo iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje pateikimo jis neturėjo darbo Lietuvos Respublikoje, nes tokios teisės jam negalėjo suteikti galimi darbdaviai, kadangi jis neturėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Pažymi, kad nei Migracijos departamento, nei Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) atsakingi pareigÅ«nai nė karto nebuvo susitikę su pareiÅ¡kėju, neiÅ¡klausė jo nuomonės rÅ«pinčiais klausimais, tinkamai neiÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo pateiktų dokumentų bei tinkamai neįvertino jų įtakos priimtam Sprendimui.

Nurodo, kad jis negavo VSD 2023-05-11 raÅ¡to Nr. 18-5128 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neiÅ¡davimo (panaikinimo)“ (toliau – VSD iÅ¡vada), todėl negali pateikti savo argumentų dėl iÅ¡vados motyvų, tačiau mnao, akd VSD iÅ¡vada yra priimta tinkamai neiÅ¡tyrus pareiÅ¡kėjo pozicijos, nuomonės. Mano, kad vien faktas, kad pareiÅ¡kėjas 2018-2020 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) tarnyboje, atliko asmenų, kertančių valstybinę sienÄ , asmens dokumentų patikrinimÄ , nesuteikė Atsakovui teisinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tent Å¡iais veiksmais kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

Skunde taip pat nurodo, kad VSD išvada surašyta, remiantis Klausimyne jo pateikta informacija. Iki Klausimyno pateikimo nei Atsakovas, nei VSD neturėjo pareiškėjui jokių priekaištų dėl jo buvimo Lietuvoje. Pareiškėjas nepažeidinėjo tvarkos, griežtai laikėsi visų įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimų, taikomų užsieniečiui, gyvenančiam Lietuvoje. Taigi iki susipažinimo su pareiškėjo užpildytu Klausimynu VSD neturėjo duomenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui ir tokio pobūdžio informacijos Atsakovui neteikė.

Taip pat pareiÅ¡kėjas pažymi, kad iÅ¡ Sprendimo turinio neaiÅ¡ku, kokiais savo veiksmais jis pažeidė Sprendime cituojamų Seimo nutarimo ir rezoliucijų nuostatus, kokie jo veiksmai kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. PareiÅ¡kėjas nepateikė Atsakovui melagingų duomenų bei nenuslėpė kitos reikÅ¡mingos informacijos, tokiu bÅ«du neapsunkino Atsakovui bei kitoms suinteresuotoms tarnyboms tinkamai įvertinti pareiÅ¡kėjo pateiktÄ informacijÄ (dokumentus), tačiau tai nebuvo tinkamai įvertinta.

PareiÅ¡kėjas pažymi, kad yra sukÅ«ręs Å¡eimÄ su Lietuvos Respublikos piliete, kuri turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ bei nuolatinį darbÄ Lietuvoje. Mano, kad Atsakovas atliko formalų duomenų vertinimÄ , neatliko realaus pareiÅ¡kėjo veiklos bei nuomonės vertinimo, nesudarė galimybės pareiÅ¡kėjui pateikti paaiÅ¡kinimus, papildomus duomenis. Toks Atsakovo elgesys pažeidžia gero administravimo principÄ . Atsakovo Sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsakovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o teismo pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė iÅ¡duoti ES leidimÄ laikinai gyventi kortelę, nes asmuo neatitinka Europos SÄ jungos (toliau – ES) leidimo laikinai gyventi kortelės įgijimo pagrindų. E. K. 2023-02-23 asmeniÅ¡kai atvykus į Migracijos departamentÄ pateikti prie praÅ¡ymo iÅ¡duoti ES leidimo laikinai gyventi kortelę pridėtų dokumentų originalus ir biometrinius duomenis, pateikė užpildytÄ klausimynÄ dėl papildomos informacijos gavimo. E. K. atsakydamas į klausimyno klausimus, nurodė, kad 2018-2020 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje. Migracijos departamentas, nustatęs, jog klausimyne yra svarbios informacijos ir vadovaudamasis ES piliečio Å¡eimos nario leidimo laikinai ar nuolat gyventi Å¡alyje kortelės iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-06-28 įsakymu Nr. 1V-594 „Dėl SÄ jungos piliečio Å¡eimos nario leidimo laikinai ar nuolat gyventi Å¡alyje kortelės iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – ApraÅ¡as) 35 punktu bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Ä®statymas) 981 atraipsnio1 dalimi, 2023-03-24 per MIGRIS VSD iÅ¡siuntė paklausimÄ Nr. 3904312 – ar E. K. gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei. VSD iÅ¡vadoje nurodoma, jog VSD atliko pareiÅ¡kėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimÄ . VSD vertinimu, jis, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo bÅ«ti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžiÄ bei jos vykdomÄ agresyviÄ užsienio politikÄ , kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumÄ ir lojalumÄ valstybei kontroliuoja Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad Å¡iose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalÅ«s, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, E. K. iÅ¡davus leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje, jis gali bÅ«ti iÅ¡naudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

Atsakovas nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundo argumentais ir nurodo, akd Sprendimas atitinka tiek VAÄ®, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas neÅ¡aliÅ¡kai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų iÅ¡dėstymas yra adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Tai, kad pareiÅ¡kėjas nesutinka su Sprendime padarytomis iÅ¡vadomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindas SprendimÄ naikinti. Pažymi, kad valstybės saugumas yra esminę reikÅ¡mę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali.

Tačiau tai taip pat reiÅ¡kia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi bÅ«ti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti iÅ¡vadÄ apie tai, kad pareiÅ¡kėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Kaip skunde nurodo pats pareiÅ¡kėjas, jis ne tik atliko privalomÄ jÄ karo tarnybÄ 2016-2017 m., bet ir toliau liko tarnauti pagal kontraktÄ Baltarusijos Respublikos kariuomenėje (2018-2020 m.).

Taigi žinodamas, kad kariÅ¡kiams keliami itin griežti reikalavimai, o kariuomenės politika nėra autonomiÅ¡ka – jÄ formuoja aukščiausia Baltarusijos valdžia, t. y. jis privalo bÅ«ti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžiÄ bei jos vykdomÄ politikÄ . PareiÅ¡kėjas savo skunde teigia, kad jo iniciatyva buvo nutrauktas kontraktas, bet nepateikia jokių tai patvirtinančių dokumentų, t. y. užsienietis gali bÅ«ti ir nenutraukęs kontrakto. Visos Å¡ios aplinkybės tik dar labiau patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas gavęs ES leidimo laikinai gyventi kortelę, gali bÅ«ti iÅ¡naudotas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos Respublikos valdžiai asmuo, tai pagrįstai vertinama kaip grėsmė Lietuvos saugumui, o ypač Å¡iuo geopolitiÅ¡kai jautriu metu.

PrieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas Migracijos departamentas padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl pareiÅ¡kėjo grėsmės valstybės saugumui įvertinęs ne tik jo ankstesnę tarnybÄ Baltarusijos kariuomenėje. Be to, priimant ginčijamÄ sprendimÄ buvo įvertinti pareiÅ¡kėjo ryÅ¡iai su Lietuvos Respublika – Å¡eiminiai, socialiniai, ekonominiai. Nustatyta, kad užsienietis dokumentų, suteikiančių ar patvirtinančių teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, neturėjo, Lietuvoje nėra dirbęs ir Å¡iuo metu nedirba. (duomenys neskelbtini) E. K. sudarė santuokÄ su Lietuvos Respublikos piliete B.

T. Migracijos departamento duomenimis, E. K. nepilnamečių vaikų neturi. Tačiau minėti ryÅ¡iai nenusveria pareiÅ¡kėjo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetÄ ir konstitucinę santvarkÄ . Atsakovas taip pat nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentu, kad su juo buvo nepakankamai bendradarbiaujama prieÅ¡ priimant SprendimÄ . Migracijos departamentas nurodo, kad sutiko su VSD iÅ¡vada, įvertinęs ne tik anketoje nurodytÄ pareiÅ¡kėjo darbovietę, bet ir kitas aplinkybes (Å¡eiminių, socialinius ir ekonominius ryÅ¡ius su Lietuva).

Pažymi, kad Å¡iuo atveju papildoma apklausa niekaip nepakeistų fakto apie pareiÅ¡kėjo tarnybÄ Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, kurioje gali tarnauti tik asmenys lojalÅ«s Baltarusijos Respublikai ir palaikantys Baltarusijos valdžiÄ bei jos vykdomÄ politikÄ . Jeigu tikėti pareiÅ¡kėjo skunde nurodytais argumentais, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ tarnybos išėjo 2020 m., lieka nepaneigta galimybė, kad pareiÅ¡kėjas gali palaikyti ryÅ¡ius su buvusioje tarnyboje esančiais kariÅ¡kiais, kurie vis dar tarnauja Baltarusijos kariuomenėje, t. y. lojaliais asmenimis ir tai vertina kaip pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad toks ryÅ¡ių palaikymas gali suponuoti pareiÅ¡kėjo pažeidžiamumÄ , kartu ir realiÄ tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

Migracijos departamentas nesutinka ir su pareiÅ¡kėjo skundo argumentais, kad nebuvo įvertinta jo individuali situacija, t. y. nutraukė kontraktÄ anksčiau laiko, yra susituokęs su Lietuvos Respublikos piliete, o iÅ¡vados grįstos spėjimais. Atsakovas nurod, kad priimant SprendimÄ buvo vadovautasi kompetentingos institucijos VSD iÅ¡vada dėl pareiÅ¡kėjo grėsmės valstybės saugumui. Pagal Ä®statymo 4 straipsnio 3 dalį, iÅ¡vadÄ dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia bÅ«tent VSD.

Pažymi, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimÄ atliekanti ar žvalgybÄ vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimÄ grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir iÅ¡vadomis. VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. VSD iÅ¡vadoje nurodyta, kad VSD vertinimu, pareiÅ¡kėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo bÅ«ti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžiÄ bei jos vykdomÄ agresyviÄ užsienio politikÄ , kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumÄ ir lojalumÄ valstybei kontroliuoja Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad Å¡iose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalÅ«s, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 straipsnyje konstatuojama:

„Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo prieÅ¡iÅ¡kumas ir vykdomos provokacijos prieÅ¡ Lietuvos RespublikÄ bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumÄ ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinkÄ â€œ. Migracijos departamentas iÅ¡ esmės teisingai taikė teisės normas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ .

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o teismo pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

VSD nuomone, Atsakovas priėmė SprendimÄ pagal kompetencijÄ , vadovaudamasis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos SÄ jungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktais, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiÅ¡kėjÄ , yra proporcingas ir atitinkantis Å¡alies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusiÄ geopolitinę situacijÄ . VSD atlieka užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimÄ . VSD iÅ¡vada Migracijos departamentui pateikė vertinimÄ , kad pareiÅ¡kėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiÅ¡kėjas (Baltarusijos Respublikos pilietis) tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje privalėjo bÅ«ti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžiÄ bei jos vykdomÄ agresyviÄ užsienio politikÄ , kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumÄ ir lojalumÄ valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad Å¡iose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalÅ«s, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiÅ¡kėjui gyvenant Lietuvoje jis gali bÅ«ti iÅ¡naudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

PareiÅ¡kėjas tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje 2018-2020 m., tai jis nurodė pildydamas KlausimynÄ ir patvirtino skunde. IÅ¡ skundo matyti, kad jis buvo pakviestas tarnauti kaip Å¡auktinis, bet vėliau sÄ moningai pasirinko tarnybÄ (pagal sutartį) Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) tarnyboje (valstybės institicijoje). VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptÄ ) vertinimÄ , numato, kad pareiÅ¡kėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryÅ¡ių su Baltarusijos Respublikos kariuomėne (tarnybos Baltarusijos Respublikos kariuomenėje) bei Baltarusijos Respublikos pasienio tarnyba.

Vien faktas, kad Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjas tokių pareigų nebeina nuo 2020 m. savaime nereiÅ¡kia, kad jo ryÅ¡iai yra nutrÅ«kę (in neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės. PareiÅ¡kėjo socialiniai ir ekonominiai ryÅ¡iai su Lietuvos Respublika nėra glaudÅ«s, pareiÅ¡kėjui dokumentų, suteikiančių ar patvirtinančių teisę gyventi Lietuvoje, iÅ¡duota nebuvo, Lietuvoje pareiÅ¡kėjas nėra dirbęs, Sprendimo priėmimo metu nedirbo. Vienintelis pareiÅ¡kėjo pateiktas dokumentas, galintis rodyti jo teisę gauti leidimÄ laikinai gyventi – jo santuokos 2022 m. kovo mėn. sudarymas Lenkijos Respublikoje su Lietuvos Respublikos piliete.

PareiÅ¡kėjo asmeninis interesas gauti leidimÄ , suteikiantį teisę jam reziduoti Lietuvos Respublikoje (atitinkamai ir Europos SÄ jungoje), negali bÅ«ti pripažinti prioritetiniu ir labiau reikÅ¡mingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, todėl skunde dėstomi teiginiai, esÄ nebuvo tinkamai atliktas individualus proporcingumo vertinimas, yra atmestini. VSD vertinimu, priimant SprendimÄ nebuvo pažeisti teisės aktai, vieÅ¡ojo administravimo subjektas nevirÅ¡ijo kompetencijos, Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiÅ¡kėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiÅ¡kėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės dėl siekio reziduoti Lietuvos Respublikoje dėl prieÅ¡ metus sudarytos santuokos su Lietuvos Respublikos piliete negali bÅ«ti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo.

Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Teismas

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo1, kuriuo pareiÅ¡kėjui atsisakyta pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir Sprendimo2, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiÅ¡kėjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ nuo sprendimo priėmimo dienos 5 m., teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje yra šie rašytiniai įrodymai:

2023-02-01 pareiÅ¡kėjo PraÅ¡ymas iÅ¡duoti/pakeisti ES piliečio Å¡eimos nario leidimo laikinai gyventi kortelę, kuriame nurodė, kad yra Europos SÄ jungos valstybės narės piliečio, turinčio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Å¡eimos narys ar kitas asmuo, kuris pagal Europos SÄ jungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise ir atvyko kartu su juo arba pas jį.

2023-02-23 Klausimynas, kurį užpildė pareiÅ¡kėjas ir kuriame nurodė, kad nuo 2016-2018 m. atliko privalomÄ jÄ karinę tarnybÄ Baltarusijos Respublikoje, o vėliau, 2018-2020 m. tarnavo pagal kontraktÄ .

2023-05-11 VSD raÅ¡tas „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neiÅ¡davimo (panaikinimo)“ Nr. 18-5128, kuriame nurodyta, kad Baltarusijos Respublikos pilietis E. K., pildydamas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos klausimynÄ , nurodė, kad 2018–2020 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje. VSD vertinimu, Baltarusijos Respublikos pilietis E. K., tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo bÅ«ti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžiÄ bei jos vykdomÄ agresyviÄ užsienio politikÄ , kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumÄ ir lojalumÄ valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad Å¡iose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalÅ«s, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, Baltarusijos Respublikos piliečiui E. K. iÅ¡davus leidimÄ gyventi Lietuvoje jis gali bÅ«ti iÅ¡naudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklÄ , nukreiptÄ prieÅ¡ Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo Å¡alies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokiÄ Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklÄ Lietuvoje patvirtinančius atvejus. PalankiÄ terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro Å¡ių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.

Baltarusijos žvalgybos tarnybos, veikdamos savo Å¡alyje ir vykdydamos žvalgybÄ prieÅ¡ užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbÅ«s užtikrinant nacionalinį saugumÄ , sistema. Kontržvalgybos objektuose – valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose – kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys Baltarusijos valstybės institucijose ar tarnaujantys Å¡ių Å¡alių ginkluotosiose pajėgose, iÅ¡naudojami:

1) kontržvalgybos tikslais – siekiant iÅ¡aiÅ¡kinti galimÄ užsienio žvalgybos tarnybų veiklÄ Å¡ių objektų atžvilgiu;

2) žvalgybos informacijai rinkti – jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybÄ skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai prieÅ¡iÅ¡komis valstybės valdančiajam režimui. Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtÄ perspektyvÄ , ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos.

Žvalgybos tarnybos ryÅ¡ius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbÄ valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybÄ , tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba iÅ¡vyksta gyventi į žvalgybÄ dominančias užsienio valstybes. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryÅ¡ius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo Å¡alių piliečiais, gali naudoti autoritarinių Å¡alių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – Å¡antažuoti grasindamos pavieÅ¡inti ankstesnio bendradarbiavimo faktÄ , taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iÅ¡ darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).

VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus iÅ¡vykti gyventi į režimui prieÅ¡iÅ¡kas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų Å¡alių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informacijÄ apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktÅ«ros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis.

Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys Å¡ių Å¡alių piliečiai gali bÅ«ti iÅ¡naudoti specialioms, karinę agresijÄ remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieÅ¡ strateginės ir karinės infrastruktÅ«ros objektus vykdymui. Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 punkte konstatuojama:

„Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo prieÅ¡iÅ¡kumas ir vykdomos provokacijos prieÅ¡ Lietuvos RespublikÄ bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumÄ ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir 2 karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinkÄ .“ Atsižvelgdamas į visÄ anksčiau iÅ¡dėstytÄ informacijÄ ir Å¡iandieninę geopolitinę situacijÄ , VSD vertina, kad Baltarusijos Respublikos piliečio E. K. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir, vadovaudamasis UTPÄ® 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi, praÅ¡o neiÅ¡duoti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , sÄ raÅ¡Ä 5 metams.

Sprendimas, kuriuo nuspręsta atsisakyti iÅ¡duoti ES leidimo laikinai gyventi kortelę, nes asmuo neatitinka ES leidimo laikinai gyventi kortelės įgijimo pagrindų. Sprendime nurodyta, kad 2023-02-23 pareiÅ¡kėjui asmeniÅ¡kai atvykus į Migracijos departamentÄ pateikti prie praÅ¡ymo iÅ¡duoti ES leidimo laikinai gyventi kortelę pridėtų dokumentų originalus ir biometrinius duomenis, pateikė užpildytÄ klausimynÄ dėl papildomos informacijos gavimo. PareiÅ¡kėjas, atsakydamas į klausimyno klausimus, nurodė, kad 2018-2020 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje.

Migracijos departamentas, nustatęs, jog klausimyne yra svarbios informacijos ir vadovaudamasis ApraÅ¡o 35 p. bei Ä®statymo 981 straipsnio 1 dalimi, 2023-03-24 per MIGRIS VSD iÅ¡siuntė paklausimÄ Nr. 3904312 – ar pareiÅ¡kėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei. 2023-05-11 Migracijos departamentas gavo VSD iÅ¡vadÄ Nr. 18-5128, kurioje nurodyta, jog E. pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Vertinant pareiÅ¡kėjo socialinius ir ekonominius ryÅ¡ius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jis dokumentų, suteikiančių ar patvirtinančių teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, neturėjo, Lietuvoje nėra dirbęs ir Å¡iuo metu nedirba. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjas sudarė santuokÄ su Lietuvos Respublikos piliete B.

T. Migracijos departamento duomenimis, pareiÅ¡kėjas nepilnamečių vaikų neturi. PareiÅ¡kėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, o įvertinus iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , Å¡iandieninę geopolitinę situacijÄ , VSD atliktÄ vertinimÄ laikytina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo Å¡eiminiai ryÅ¡iai su Lietuvoje gyvenančiu Å¡eimos nariu, socialiniai ir ekonominiai ryÅ¡iai, siekis gyventi Lietuvos Respublikoje negali bÅ«ti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikÅ¡mingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

Migracijos departamento vertinimu, atsisakymas iÅ¡duoti ES leidimo laikinai gyventi kortelę pareiÅ¡kėjui laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumÄ , Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebÅ«tų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaikÄ , pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi teise į privatų ir Å¡eimos gyvenimÄ , iÅ¡skyrus įstatymo nustatytus atvejus ir kai tai bÅ«tina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar Å¡alies ekonominės gerovės interesais, siekiant užkirsti keliÄ vieÅ¡osios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat bÅ«tina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo, kurio atžvilgiu yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių vertinti, kad jo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali bÅ«ti pateisintas tuo faktu, kad Å¡ioje valstybėje gyvena jo Å¡eimos narys – LR pilietis. Ä®vertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , galima konstatuoti, kad Migracijos departamentui net ir iÅ¡davus pareiÅ¡kėjui ES leidimo laikinai gyventi kortelę, vadovaujantis Ä®statymo 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bÅ«tų naikinama teisė laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

ApraÅ¡o 44.2.1 punkte nustatyta prievolė, jeigu priimtas sprendimas iÅ¡duoti kortelę, elektroniniais ryÅ¡iais iÅ¡siųsti VSD praneÅ¡imÄ apie priimtÄ sprendimÄ (dokumento skaitmeninę kopijÄ arba elektroninį dokumentÄ , pasiraÅ¡ytÄ kvalifikuotu elektroniniu paraÅ¡u). Vadinasi, jei bÅ«tų priimtas sprendimas iÅ¡duoti ES leidimo laikinai gyventi kortelę, privalu informuoti VSD, o VSD jau yra atlikęs vertinimÄ , kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.

2022-03-30 Santuokos sudarymo įraÅ¡as Nr. 19, kuriame užfiksuota, kad E. K. ir B. Ž. (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ Lenkijoje, Balstogės mieste.

2023-03-03 Darbo sutartis Nr. 6201, kurioje nurodyta, kad B. K. dirba rūšiuotoja UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2023-06-12 Pažyma apie asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ Nr. (2023-517-PD)-547, kurioje užfiksuota, kad B. K. deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini).

Ä®statymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad užsieniečių buvimÄ ir gyvenimÄ Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, to paties straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimÄ atlieka VSD.

Ä®statymo 981 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Europos SÄ jungos valstybės narės piliečio arba jo Å¡eimos nario keliamos grėsmės valstybės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai vertinimas kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti grindžiamas tik atitinkamo asmens elgesiu. Asmens elgesys turi kelti realiÄ , akivaizdžiÄ ir pakankamai rimtÄ grėsmę. Vertinimas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, nesusijusiomis su konkrečiu atveju, bendrÄ ja prevencija ar vien nusikalstamos veikos padarymu.

Ä®statymo 99 straipsnio 2 dalis numato, kad Europos SÄ jungos valstybės narės piliečio Å¡eimos nariai, kurie nėra Europos SÄ jungos valstybės narės piliečiai, atvykę gyventi į Lietuvos RespublikÄ ilgiau negu 3 mėnesiams per pusę metų kartu su Europos SÄ jungos valstybės narės piliečiu arba pas jį, privalo gauti Europos SÄ jungos leidimo laikinai gyventi kortelę. Europos SÄ jungos leidimo laikinai gyventi kortelėje elektroniniu bÅ«du fiksuojami Europos SÄ jungos valstybės narės piliečio Å¡eimos nario biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirÅ¡tų atspaudai, iÅ¡skyrus Reglamente (EB) Nr. 1030/2002 numatytus atvejus.

Ä®statymo 101 straipsnio 2 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos piliečio Å¡eimos nariai, kurie nėra Europos SÄ jungos valstybės narės piliečiai, turi teisę gauti Europos SÄ jungos leidimo laikinai gyventi kortelę, kai atvyksta gyventi į Lietuvos RespublikÄ kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu, pasinaudojusiu laisvo judėjimo Europos SÄ jungoje teise, ar pas jį.

Ä®statymo 101 straipsnio 4 dalies 1 punktas numato, kad Lietuvos Respublikos piliečio Å¡eimos nariui Europos SÄ jungos leidimo laikinai gyventi kortelė iÅ¡duodama kaip sutuoktiniui arba asmeniui, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis.

Ä®statymo 106 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad Europos SÄ jungos valstybės narės piliečio ir (ar) jo Å¡eimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinama, jeigu Å¡io piliečio ir (ar) jo Å¡eimos narių buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai.

ApraÅ¡o 42 punkte numatyta, kad iÅ¡nagrinėjęs praÅ¡ymÄ ir kartu su juo pateiktus dokumentus, įvertinęs pagal ApraÅ¡o 35 punktÄ gautus duomenis, nustatęs, ar užsienietis atitinka kurį nors iÅ¡ Ä®statymo nustatytų teisės laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje įgijimo ar kortelės iÅ¡davimo ar keitimo pagrindų, ir Europos SÄ jungos leidimo nuolat gyventi kortelės iÅ¡davimo atveju atsižvelgęs į Ä®statymo 104 straipsnio 5 ir 8 dalis, Migracijos departamentas priima vienÄ iÅ¡ Å¡ių sprendimų:

42.1. išduoti ar pakeisti kortelę (Aprašo 2 priedas); arba

42.2. atsisakyti išduoti ar pakeisti kortelę – parengiamas ir pasirašomas motyvuotas sprendimas, patvirtinamas antspaudu su Lietuvos valstybės herbu.

ApraÅ¡o 35.11 punkte numatyta, kad nustatęs, kad užsienietis ApraÅ¡o 6.21 papunktyje nurodytame klausimyne pateikė informacijÄ , kuri gali turėti reikÅ¡mės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui, per MIGRIS iÅ¡siunčia paklausimÄ VSD, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje nekelia grėsmės valstybės saugumui, ir siųsdamas šį paklausimÄ nurodo, kad užsienietis apraÅ¡o 6.21 papunktyje nurodytame klausimyne pateikė informacijÄ , kuri gali turėti reikÅ¡mės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui.

Valstybės saugumas yra esminę reikÅ¡mę turinti vertybė, svarbi visuomenei. LVAT 2020-12-09 nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas iÅ¡saugoti nepriklausomÄ identitetÄ prieÅ¡ valstybes, kurios laikomos prieÅ¡iÅ¡komis. LVAT taip pat ne kartÄ yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos RespublikÄ ir joje gyventi nėra suteikiama automatiÅ¡kai ir įgyjama tik jeigu Å¡ie asmenys atitinka Ä®statymo reikalavimus (žr. pvz., 2014-12-19 nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014). Europos Žmogaus Teisingumo Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje taip pat ne kartÄ pasisakyta, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios Å¡alies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr. pvz., 2006-10-18 sprendimas byloje Üner prieÅ¡ Nyderlandus). Be to, EŽTT teisės atvykti į Å¡alį ar iÅ¡siuntimo iÅ¡ Å¡alies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrÄ kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pvz., teisės į privatumÄ , Å¡eimÄ , kt.), t. y. ieÅ¡ko pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.

Nei Ä®statymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, kÄ reiÅ¡kia sÄ voka „gali grėsti“. Taigi jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., LVAT 2010-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010 ir kt.). LVAT savo praktikoje taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo iÅ¡duoti (pakeisti) leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo bÅ«ti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiÅ«riu).

Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , be kita ko, bÅ«tina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu praÅ¡oma, taip pat individualiÄ praÅ¡ymÄ pateikusio užsieniečio situacijÄ (Å¡eiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Taip pat bÅ«tina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iÅ¡ esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas.

Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas Å¡iuo atveju yra neiÅ¡vengiamas. Tačiau Å¡is procesas negali bÅ«ti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi bÅ«ti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobÅ«džiu. BÅ«tent jų pagrindu ir galima daryti iÅ¡vadÄ , ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti iÅ¡duoti (pakeisti) leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., LVAT 2010-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010; 2016-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016).

EŽTT Å¡iuo aspektu taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali bÅ«ti skirtingos pagal savo pobÅ«dį, netikėtos arba sunkiai iÅ¡ anksto apibrėžiamos. VisapusiÅ¡kai apibÅ«dinti nacionalinio saugumo sÄ vokÄ yra neįmanoma. Ji gali bÅ«ti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga Å¡iam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimÄ apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumÄ , t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (žr., pvz., EŽTT 2008-04-24 sprendimÄ byloje C.

G. ir kt. prieÅ¡ BulgarijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 1365/07). Tai reiÅ¡kia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi bÅ«ti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais. Kaip matyti iÅ¡ aptartų nuostatų, Å¡iuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti iÅ¡vadÄ apie tai, kad pareiÅ¡kėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę.

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas SprendimÄ , vadovavosi VSD iÅ¡vadoje pateikta informacija apie pareiÅ¡kėjo atliktÄ karinę tarnybÄ Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, jo galimÄ lojalumÄ Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms bei tikimybę bÅ«ti iÅ¡naudotam Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui.

Atsižvelgus į pirmiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad Migracijos departamentas, gavęs VSD iÅ¡vadÄ apie tai, kad pareiÅ¡kėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo atsisakyti iÅ¡duoti ES leidimo laikinai gyventi kortelę, nes bÅ«tent VSD yra įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes, o Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD iÅ¡vadų. PareiÅ¡kėjas savo teises, Migracijos departamentui priėmus jam nepalankų SprendimÄ , gali ginti teisme, kuriame yra įvertinami tiek procedÅ«riniai klausimai, tiekSprendimo turinys.

Migracijos departamentas vadovavosi VSD iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjo gyvenimas Lietuvoje, VSD vertinimu, kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi jis, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo bÅ«ti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžiÄ bei jos vykdomÄ agresyviÄ užsienio politikÄ , jis gali bÅ«ti iÅ¡naudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Taigi, kaip nustatė VSD, iÅ¡vados atsisakyti iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui ES leidimo laikinai gyventi kortelę pagrindas – pareiÅ¡kėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryÅ¡ių su Baltarusijos Respublikos kariuomene (tarnybos Baltarusijos Respublikos kariuomenėje).

Teismo vertinimu, VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad Migracijos departamentas iÅ¡ esmės turėjo pakankamÄ pagrindÄ priimti SprendimÄ , nes VSD iÅ¡vadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Ä®statymo 106 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokia iÅ¡vada, teismo vertinimu, darytina atsižvelgus į tai, kad įvertinus iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , Å¡iandieninę geopolitinę situacijÄ , VSD atliktÄ vertinimÄ , sutiktina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje, nes Lietuvos Respublikoje gyvena jo Å¡eimos narys – Lietuvos Respublikos pilietis, negali bÅ«ti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikÅ¡mingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Å iuo aspektu, be kita ko, aktualus Konstitucinio Teismo 2022-09-22 nutarimas byloje Nr. 19-A/2021, kuriame Konstitucinis Teismas nurodė, jog asmens ryÅ¡iai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali bÅ«ti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumÄ , taigi, kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Pažymėtina, kad vien faktas, jog pareiÅ¡kėjas, kaip jis pats nurodo, kariuomenėje tarnavo nuo 2016-2020 m., t. y. ne tik atliko privalomÄ jÄ karo tarnybÄ (2016-2018 m), bet ir pasirašė kontraktÄ (2018-2020 m.) tolimesnei tarnybai Baltarusijos kariuomenėje, ir kaip teigia skunde, kad jo iniciatyva buvo nutrauktas kontraktas, nors nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų, savaime nereiÅ¡kia, kad grėsmė dėl ryÅ¡ių su Å¡ia ir kitomis tarnybomis yra iÅ¡nykusi.

Visuotinai žinoma aplinkybė, kad Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo prieÅ¡iÅ¡kumas ir vykdomos provokacijos prieÅ¡ Lietuvos RespublikÄ bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumÄ ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinkÄ â€œ. Tuo tarpu Rusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iÅ¡ augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonė, bet ir pažeisdama tarptautinę teisė, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Taip pat visuotinai žinoma aplinkybė, kad Rusija ne tik prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusi Lietuvos atžvilgiu, bet ir skundžiamų sprendimų priėmimo metu buvo pradėjusi precedento neturinčiÄ plataus masto agresijÄ Ukrainoje. 2022-02-24 rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieÅ¡ UkrainÄ â€œ Lietuvos Respublikos Seimas pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresijÄ prieÅ¡ UkrainÄ ir siekį nuversti teisėtai iÅ¡rinktÄ Ukrainos valdžiÄ , iÅ¡reiÅ¡kė tvirtÄ paramÄ Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos SÄ jungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumÄ prieÅ¡iÅ¡kų Å¡alių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

Taigi, atsižvelgiant į tai, jog kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi bÅ«ti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali bÅ«ti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, todėl, kaip ir Å¡iuo atveju, VSD nustatytas aplinkybes įvertinus pirmiau aptartos visuotinai žinomos informacijos apimtyje, surinkta informacija apie pareiÅ¡kėjÄ negali bÅ«ti ignoruojama. PareiÅ¡kėjas, pasirinkdamas tarnybÄ pagal kontraktÄ Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, žinojo, kad kariÅ¡kiams keliami itin griežti reikalavimai, o kariuomenės politika nėra autonomiÅ¡ka – jÄ formuoja aukščiausia Baltarusijos valdžia, t. y. jis privalo bÅ«ti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžiÄ bei jos vykdomÄ politikÄ . Å ios aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas, gavęs leidimÄ laikinai gyventi, gali bÅ«ti iÅ¡naudotas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos Respublikos valdžiai asmuo, tai pagrįstai vertinama kaip grėsmė Lietuvos saugumui, o ypač Å¡iuo geopolitiÅ¡kai jautriu metu.

PareiÅ¡kėjas nors ir nurodo, kad tarnavo kariuomenėje 2016-2020 m., tačiau, teismo vertinimu, tikėtina, kad pareiÅ¡kėjas gali palaikyti ryÅ¡ius su kariuomenėje ir (ar) kitose tarnybose (Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) tarnybos padalinyje) dirbančiais Baltarusijai lojaliais asmenimis (pvz., su kartu tarnavusiais asmenimis) ir tai yra pakankamas pagrindas iÅ¡vadai, kad toks ryÅ¡ių palaikymas gali bÅ«ti laikoma aplinkybe, suponuojančia pareiÅ¡kėjo pažeidžiamumÄ , kartu ir realiÄ tikimybę, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Svarbu ir tai, kad nuo pareiÅ¡kėjo tarnybos kariuomenėje pabaigos iki kreipimosi iÅ¡duoti ES leidimo laikinai gyventi kortelę – 2023-02-01, yra praėję nedaug laiko. Teismo vertinimu, VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindÄ iÅ¡vadai apie pareiÅ¡kėjo galimus ryÅ¡ius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis ir kurie nebuvo niekaip paneigti.

Tai, kad pareiÅ¡kėjas yra susituokęs su Lietuvos Respublikos piliete savaime nėra labiau reikÅ¡minga nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumÄ , todėl Å¡i aplinkybė nėra pakankama konstatuoti Sprendimo neproporcingumÄ . Be kita ko, pažymėtina, jog teisė atvykti į Lietuvos RespublikÄ ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu Å¡ie asmenys atitinka Ä®statymo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2019-01-09 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas yra susituokęs su Lietuvos Respublikos piliete, nereiÅ¡kia, kad jis turėjo ir teisėtÄ pagrindÄ (teisėtÄ lÅ«kestį) tikėtis, jog jam bus iÅ¡duota ES leidimo laikinai gyventi kortelė Ä®statyme įtvirtintais pagrindais. Pabrėžtina, jog Lietuvos Respublika neturi pareigos iÅ¡duoti/pakeisti pareiÅ¡kėjui ES leidimo laikinai gyventi Å¡alyje kortelę, jeigu toks kortelės iÅ¡davimas/pakeitimas neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimo nei pareiškėjo skunde nurodytais, nei kitais argumentais, nes pareiškėjui pagrįstai atsisakyta išduoti ES leidimo laikinai gyventi kortelę, Aprašo 42 punkto pagrindu (asmuo neatitinka Įstatyme nustatytų ES leidimo laikinai gyventi kortelės išdavimo pagrindų) tinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes. Tai, kad pareiškėjas subjektyviai nesutinka su Sprendimo turiniu, nedaro jo nemotyvuotu, neteisėtu ar negaliojančiu.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta teismas sprendžia, kad Migracijos departamento Sprendimas buvo priimtas laikantis nustatytų procedÅ«rų, atlikus objektyvų įrodymų tyrimÄ , įvertinus reikÅ¡mingas aplinkybes ir padarius teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas, todėl jo panaikinimui nėra pagrindo.

Nustačius, kad Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti Migracijos departamentÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti / pakeisti ES piliečio Å¡eimos nario leidimo laikinai gyventi kortelę.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo E. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Violeta Balčytienė

Henrikas Sadauskas

Rūta Miliuvienė