fd5bd212-18ba-42ff-aefd-e6ac3f137f30 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-216-614/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03751-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Urmilos Valiukienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir atsakovo O.

M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-65-1089/2021 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovui O. M. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ir Biuras) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo O.

M. 28 620,65 Eur nuostolių atlyginimÄ , 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kinyje ir dublike nurodė, kad 2012 m. birželio 20 d. J. K. dėl J. J., vairavusio transporto priemonę N. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu tretiesiems asmenims buvo padaryta žala. Nurodyta transporto priemonė, priklausiusi atsakovui O. M., nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Dėl Å¡ios priežasties tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ (28 620,65 Eur) atlygino J. K. nacionalinis draudikų biuras (toliau – JK biuras), veikdamas pagal Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatus. NurodytÄ sumÄ JK biurui kompensavo Biuras (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 17 straipsnio 5 dalis, Vidaus nuostatų 5 straipsnis). Kompensavęs žalÄ , Biuras įgijo regreso teisę į atsakovÄ .

PareikÅ¡tas reikalavimas yra pagrįstas JK biuro pagal eismo įvykio valstybės teisę surinktais ir pateiktais įrodymais. Neigdamas savo pareigÄ atlyginti nuostolius, atsakovas nepagrįstai remiasi TPVCAPDÄ® nuostatomis, nes eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims iÅ¡moka buvo mokama vadovaujantis D. B. teisės nuostatomis.

2. Atsakovas O. M. su ieÅ¡kovo reikalavimais nesutiko, prašė jų netenkinti ir priteisti iÅ¡ Biuro jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsiliepime į ieÅ¡kinį ir triplike nurodė, kad eismo įvykio metu nukentėję W. H. ir E. B. 2015 m. birželio 20 d. J. K. G. teismo Piniginių ieÅ¡kinių centre inicijavo teisminį procesÄ J. J. atžvilgiu dėl nuostolių atlyginimo. Neįsitikinęs, kad nurodyta byla buvo nutraukta, Biuras neturėjo atlyginti žalos J. K. nacionaliniam draudikų biurui (TPVCAPDÄ® 13 straipsnio 3 dalis).

Biuras neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp įvykio ir neva nukentėjusių asmenų patirtų sužalojimų. Eismo įvykis įvyko 2012 m. birželio 12 d. Po įvykio buvo kosmetiÅ¡kai apgadintas nukentėjusiųjų automobilio galinis buferis. Nukentėjusieji po įvykio nesikreipė į draudimo bendrovę dėl neturtinės žalos atlyginimo, o JK biuras pareikalavo atsakovo atlyginti tik turtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl įvykio. Ä® gydytojÄ nukentėjusieji dėl medicininės apžiÅ«ros kreipėsi tik 2015 m. liepos 25 d.

Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kokius konkrečiai sužalojimus įvykio metu patyrė nukentėjusieji. Patys nukentėjusieji reikalavimo atlyginti žalÄ formose nurodė, kad neva eismo įvykio metu jų patirti sužalojimai jiems netrukdė dirbti ir užsiimti kasdiene veikla. Be to, nuo eismo įvykio dienos buvo praėję daugiau nei treji metai ir per šį laikÄ nukentėjusieji galėjo patirti kitas traumas, juolab, kad W. H. profesija yra statybininkas. Svarbu ir tai, kad prieÅ¡ kreipdamiesi į JK biurÄ nukentėjusieji sudarė sutartį su advokatų kontora dėl sėkmės mokesčio ir įsigijo teisinių iÅ¡laidų po įvykio draudimo polisÄ .

Å ios aplinkybės Biurui turėjo sukelti abejonių, ar nukentėjusieji nesiekia pasinaudoti susidariusia situacija ir praturtėti Biuro sÄ skaita. Remiantis Biuro kompetencijai priskirtų bylų administravimo procedÅ«rų reglamento 1, 6.2.1, 15.4.1.3 ir 23.5 punktais Biuras, administruodamas žalos bylÄ , privalėjo pareikalauti iÅ¡ JK biuro įrodymus, kurie patvirtintų, kokie sužalojimai nukentėjusiems buvo nustatyti iÅ¡kart po įvykio. Tačiau tokių veiksmų Biuras neatliko. Biuras taip pat neįrodė praÅ¡omų atlyginti nuostolių pagrįstumo.

Pirma, Biuras nepateikė įrodymų, kodėl nukentėjusiems buvo iÅ¡mokėta bÅ«tent 10 875 svarų kompensacija už asmens sužalojimÄ . Antra, nukentėjusiųjų padengtos 8 009,40 svarų teisinės iÅ¡laidos nėra pagrįstos. Nukentėjusiems pagal J. K. 10 000 svarų sumos nevirÅ¡ijančioms pretenzijoms taikomÄ numanomÄ teisinių iÅ¡laidų režimÄ negalėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta daugiau kaip 800 svarų fiksuotas mokestis plius 20 procentų nuo visos iÅ¡mokėtos sumos už padarytÄ Å¾alÄ .

Be to, Biuras išmokėjo JK biurui ir 3 760 svarų bazinį mokestį, kurio pagrįstumo net neanalizavo. Trečia, Biuras nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kiek laiko advokatai sugaišo teikdami konsultacijas JK biurui. Taigi 2 486 svarų dydžio draudikų biuro išlaidos teisinei pagalbai negali būti vertinamos kaip pagrįstos.

3. RaÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose atsakovas taip pat pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį Biuro reikalavimui bei nurodė tokius papildomus atsikirtimus. Pagal J. K. 1980 m. senaties įstatymo (angl. Limitation Act 1980) 1 straipsnio 1 punktÄ , 11 straipsnio 1 ir 4 punktus eismo įvykio dalyviai pretenzijÄ dėl žalos atlyginimo turėjo pareikÅ¡ti per tris metus nuo tada, kai įvyko eismo įvykis (2012 m. birželio 20 d.). Ä® teismÄ su ieÅ¡kiniu JK biurui eismo įvykio dalyviai kreipėsi tik 2015 m. lapkričio 23 d., o dėl medicininės apžiÅ«ros kreipėsi 2015 m. liepos 25 d., t. y. po eismo įvykio praėjus daugiau kaip trims metams.

Taigi JK biuras privalėjo remtis ieÅ¡kinio senatimi ir netenkinti jam pareikÅ¡tų pretenzijų. Daktaro K. A. ataskaitos apie W. H. ir E. B. patirtus sužalojimus yra pagrįstos tik pačių eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, jokie medicininiai tyrimai nebuvo atlikti. Å ias ataskaitas paneigia uždarosios akcinės bendrovės „UNGE“ ir vieÅ¡osios įstaigos „Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnyba“ specialistų, turinčių teismo medicinos ekspertų kvalifikacijÄ , iÅ¡vados.

Eismo įvykio dalyviai simuliavo savo sužalojimus ir siekė pasinaudoti susiklosčiusia situacija, kad gautų papildomÄ draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ JK biuro. Atsakovas nuo civilinės atsakomybės turėtų bÅ«ti atleistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 4 dalies pagrindu. Atsakovo ir JK biuro nesieja jokie santykiai, todėl atsakovas nėra ir negali bÅ«ti atsakingas už JK biuro akivaizdžias klaidas.

4. RaÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose Biuras papildomai nurodė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas. Biuro reikalavimas yra regresinis, kylantis iÅ¡ delikto. Biuras iÅ¡mokÄ JK biurui iÅ¡mokėjo 2017 m. sausio 4 d., o ieÅ¡kinį teismui pareiÅ¡kė 2018 m. sausio 25 d., t. y. nepraleidęs trijų metų ieÅ¡kinio senaties termino. Administruojant aktualiÄ Å¾alos bylÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas buvo sprendžiamas. Kita vertus, Å¡ios aplinkybės nėra susijusios su Biuro reikalavimo pagrįstumu.

Atsakovo pateiktos Lietuvos specialistų iÅ¡vados yra nereikÅ¡mingos, nes ekspertizės tokio pobÅ«džio bylose turi bÅ«ti atliekamos atsižvelgiant į eismo įvykio valstybės, o ne Lietuvos teisės nuostatas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 13 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti ieÅ¡kovui Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui iÅ¡ atsakovo O. M. 8 903,50 Eur nuostolių atlyginimÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2018 m. vasario 6 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ; priteisti atsakovui O.

M. ir ieÅ¡kovo Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro 280,55 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ; priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro 21,13 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ; priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo O. M. 9,49 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

6. Teismas sprendė, kad byloje yra aktualÅ«s keli klausimai: pirma, ar egzistavo pakankamas priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neįvykdyta pareiga apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu) ir W. H. bei E. B. 2015 m. gegužės 14 d. nurodytų jų patirtų sužalojimų; antra, ar egzistuoja pagrindai atleisti atsakovÄ nuo civilinės atsakomybės ar sumažinti jos apimtį; trečia, kokios sumos apimtyje yra pagrįstas Biuro pareikÅ¡to regresinio reikalavimo dydis.

7. Ä®vertinęs byloje pateiktÄ D. B. Teisinių reikalų direktorato 2018 m. rugpjūčio 23 d. raÅ¡tÄ , kaip oficialų Å¡altinio apie J. K. teisės turinį, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pagal J. K. taikomas teisės normas tarp patirtos žalos ir neteisėtų veiksmų turi egzistuoti pakankamas priežastinis ryÅ¡ys. IÅ¡ atsakovo į bylÄ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ teisės doktrinos, kurios įrodomosios reikÅ¡mės Biuras neneigia, teismas sprendė, kad priežastinio ryÅ¡io pakankamumas pagal J. K. teisę nustatomas taikant „jeigu ne” arba „tikimybių balanso” taisykles, pagal kurias asmens atsakomybė už kilusias pasekmes nustatoma, jeigu tikimybė yra daugiau kaip penkiasdeÅ¡imt procentų.

8. IÅ¡ pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad eismo įvykio dienÄ W. H. ir E. B. buvo apžiÅ«rėti Camborne ir Redruth Bendruomenės ligoninėje, kurioje W. H. diagnozuotas nugaros ir kaklo minkÅ¡tųjų audinių uždegimas, o E. B. – Å«mus kaklo patempimas. IÅ¡ 2012 m. lapkričio 14 d. JK biuro raÅ¡to iÅ¡traukoje užfiksuoti W. H. paaiÅ¡kinimai dėl eismo įvykio aplinkybių, kuriuose nurodyta, jog E. B. įvykio metu patyrė kaklo sužalojimÄ â€“ dėl to ji buvo nedarbinga, o skausmÄ jautė dvi savaites.

Pretenzijos, kad bÅ«tų atlyginta sveikatai eismo įvykio metu padaryta žala, kai buvo derinamas turtinės žalos atlyginimo klausimas, W. H. ir E. B. JK biurui nepareiÅ¡kė. Duomenų, kad po eismo įvykio iki 2015 m. gegužės 14 d. W. H. ir (ar) E. B. bÅ«tų kreipęsi į medicinos įstaigÄ dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ir (ar) jų pasekmių gydymo, byloje nesurinkta ir nepateikta. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ Camborne ir Redruth Bendruomenės ligoninės iÅ¡reikalautų duomenų aiÅ¡ku, kad nurodyto pobÅ«džio konsultacijos ir (ar) gydymas Camborne ir Redruth Bendruomenės ligoninėje W.

H. ir (ar) E. B. nebuvo teikti. 2015 m. gegužės 14 d. JK biurui pateiktoje pretenzijoje W. H. nurodė, kad eismo įvykio metu patyrė kaklo ir nugaros skausmÄ , ir dėl sužalojimų iki Å¡iol jaučia skausmÄ nugaroje. O E. B. – kad dėl eismo įvykyje patirtų kaklo ir peties sužalojimų vis dar jaučia skausmÄ peties srityje. IeÅ¡kinio formoje, pateiktoje G. teismo Piniginių ieÅ¡kinių centrui, buvo nurodyta, kad W. H. eismo įvykio metu patyrė kaklo minkÅ¡tųjų audinių sužalojimÄ ir kad jis iki Å¡iol jaučia nerimÄ keliaujant, o E. B.

– kaklo minkÅ¡tųjų audinių sužalojimÄ , kairiojo peties sausgyslių patempimÄ ir kad ji iki Å¡iol jaučia nerimÄ keliaujant. IÅ¡analizavęs byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus apie W. H. bei E. B. sveikatos bÅ«klę, teismas konstatavo, kad pirminiuose medicinos dokumentuose nebuvo fiksuota, jog E. B. eismo įvykio metu bÅ«tų patyrusi peties traumÄ . Tačiau visuose paminėtuose dokumentuose sutampa duomenys dėl W. H. ir E. B. patirto kaklo skausmo.

9. Įvertinęs gydytojo K. A. ataskaitoje apie W. H. ir E. B. sveikatos būklę padarytus įrašus, teismas sprendė, kad gydytojo K. A., kuris W. H. ir E. B. apžiūrėjo nuo eismo įvykio praėjus beveik trims metams, nuomonė (diagnozė), kad W. H., E. B. nusiskundimai dėl patirtos psichologinės žalos (baimė keliauti), taip pat dėl besitęsiančio skausmo (W. H. atveju – kaklo, o E. B. – kaklo ir kairio peties) yra nulemti ginčo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, yra objektyviai nepagrįsta (CPK 185 straipsnis).

Visų pirma, K. A. iÅ¡vada motyvuota tik iÅ¡ pacientų surinkta informacija, bet ne atliktais objektyviais medicininiais tyrimais, taip pat gydytojui nebuvo pateikti ir jis nevertino nukentėjusiųjų medicininių dokumentų. Antra, nei W. H., nei E. B., iki juos apžiÅ«rėjo K. A., į medicinos įstaigÄ nesikreipė dėl ilgalaikio fizinio skausmo ar (ir) baimės keliauti. Trečia, K. A. iÅ¡vada, kad W. H. ir E. B. nurodyti simptomai dėl besitęsiančio kaklo skausmo yra objektyvÅ«s iÅ¡ dalies prieÅ¡tarauja paties gydytojo pastebėjimui, jog kaklo patikrinimai abiejų pacientų atveju parodė normalų judesių diapazonÄ be jautrumo palpacijai ar skausmui judant.

Ketvirta, išvada, kad E. B. jaučiamas peties skausmas yra nulemtas eismo įvykio metu patirtos traumos, objektyviai neatitinka pirminės apžiūros, atliktos Camborne ir Redruth Bendruomenės ligoninėje, duomenų.

10. Teismo vertinimu, tai, kad K. A. nustatytos diagnozės medicinos požiÅ«riu yra dviprasmiÅ¡kos, nenuoseklios bei iÅ¡ dalies prieÅ¡taringos, patvirtina ir atsakovo į bylÄ pateiktos UAB „Unge“ 2019 m. liepos 11 d. Teismo medicinos konsultacinės specialisto iÅ¡vados Nr. 0260/19 ir Nr. 0261/19, parengtos teismo eksperto kvalifikacijÄ turinčio medicinos gydytojo, bei VÅ¡Ä® „Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnyba“ 2019 m. liepos 18 d. specialisto iÅ¡vada Nr. S6/2019, parengta teismo psichiatro eksperto. UAB „Unge“ iÅ¡vadose nedviprasmiÅ¡kai konstatuota, kad W. H. ir E. B. nustatytos trauminės diagnozės nėra paremtos objektyviais traumavimo požymiais. O VÅ¡Ä® „Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnyba“ iÅ¡vadoje pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad diagnozė, jog W. H. ir E. B. patiria besitęsiančiÄ baimę keliauti, yra nepatikima, nes nebuvo atlikti psichodiagnostiniai tyrimai.

11. Teismas sprendė, kad pagal J. K. teisės normas, reglamentuojančias priežastinio ryšio nustatymo taisykles, nėra tikėtina, jog W. H. ir E. B. 2012 m. birželio 20 d. eismo įvykio metu patyrė fizinių ar (ir) psichologinių traumų, kurių padarinius jie jautė iki 2015 m. liepos 25 d., kai buvo apžiūrėti gydytojo K. A..

12. Ä®vertinęs įrodymų visumÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog tikėtina, kad W. H. ir E. B. eismo įvykio metu patyrė nežymius kaklo ir minkÅ¡tųjų audinių sužalojimus („kirčio“ traumas), kurie turėjo sugyti per trumpÄ laikotarpį, ne ilgesnį kaip savaitė.

13. Vertindamas ginčo sumos dedamÄ sias (10 875 svarų kompensacijÄ už asmens sužalojimÄ ; 8 009,40 svarų nukentėjusių asmenų iÅ¡laidos; 2 486 svarų JK biuro iÅ¡laidos; 2 832,66 svarų administravimo mokestis), teismas pažymėjo, kad JK biuras W. H. ir E. B. iÅ¡mokėjo nepagrįstai didelę kompensacijÄ už jų patirtus sužalojimus. Pagal J. K. Teismų kolegijos gairių dėl asmens sužalojimų rodyklės dalies Sužalojimų rodyklė A skyriaus „Kaklo sužalojimai“ c skirsnį kaklo sužalojimai laikomi lengvais, jeigu visiÅ¡kai pasveikstama per keletÄ dienų, keletÄ savaičių ar keletÄ mėnesių.

Teismas sprendė, kad W. H. ir E. B. patirti kaklo sužalojimai – įvertinus jų gijimo laikotarpį, remiantis nurodytų gairių nuostatomis priskirtini prie lengvų. Pagal J. K. Teismų kolegijos gairių dėl asmens žalos vertinimo 13 skyriaus b papunktį už nežymų kaklo sužalojimÄ , kuris iÅ¡gyja per septynias dienas, yra priteisiamas žalos atlyginimas nuo kelių Å¡imtų iki 500 svarų. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo laikyti, kad pagal eismo įvykio aplinkybes, nustatant žalos dydį turėtų bÅ«ti taikoma ne virÅ¡utinė žalos atlyginimo sumos riba, todėl dėl eismo įvykio metu patirtų kaklo sužalojimų W.

H. ir E. B. patyrė žalÄ , už kuriÄ jiems priteistina suma neturėtų virÅ¡yti 1 100 svarų (550 × 2). Teismas sprendė, kad Biuras nepagrįstai atlygino 375 svarų sumÄ , iÅ¡mokėtÄ E. B. reabilitacijos (fizioterapijos) iÅ¡laidoms padengti, nes nėra pakankamai svaraus pagrindo laikyti, jog reabilitacinis gydymas praėjus trims metams nuo eismo įvykio E. B. buvo paskirtas dėl objektyvių veiksnių, turinčių ryšį su atsakovo neteisėtais veiksmais.

14. Teismo vertinimu, iÅ¡ dalies nepagrįstas Biuro reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 8 009,40 svarų atlyginimÄ už nukentėjusių asmenų teisinės pagalbos ir kitas iÅ¡laidas. Nurodyta suma buvo apskaičiuota ir JK biuro apmokėta pagal Civilinio proceso kodekso 45 taisyklės 29C dalies lentelės 6B nuostatas, pagal kurias mokėtina nukentėjusiųjų asmenų teisininkams iÅ¡laidų suma apskaičiuojama taikant fiksuotų iÅ¡laidų formulę: 1 880 svarų plius 20 procentų žalos sumos. Pritaikius nurodytÄ formulę, kiekvienam nukentėjusiam pagrįstai buvo iÅ¡mokėta po 2 388 svarus teisinės pagalbos iÅ¡laidų (1 880 + 550 × 20 procentų + 20 procentų pridėtinės vertės mokestis).

15. Teismas sprendė, kad Biuras taip pat pagrįstai praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti ir 455 svarų dydžio papildomų iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nurodė, jog gindamasis nuo Biuro reikalavimo dalies, kuria praÅ¡oma priteisti iÅ¡ jo nukentėjusiųjų asmenų teisinių iÅ¡laidų pradėto teismo proceso mokesčio dalyje (455 svarai), atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad pagal J. K. teisę tokios sumos nukentėjusiems asmenims nėra ir neturėtų bÅ«ti atlyginamos ar turėtų bÅ«ti atlyginamos iÅ¡ dalies priklausomai nuo sutartos žalos atlyginimo sumos.

16. Teismas sprendė, kad dėl iÅ¡laidų, kurias sudaro nukentėjusiųjų iÅ¡laidos, atsiskaitant už gydytojo K. A. ataskaitų parengimÄ , atlyginimo pareiga atsakovui negali bÅ«ti perkelta, nes nurodytos ataskaitos negalėjo turėti jokios realios praktinės įrodomosios reikÅ¡mės, sprendžiant dėl nukentėjusiųjų pretenzijų pagrįstumo.

17. IÅ¡analizavęs byloje pateiktus dokumentus, Å¡alių pozicijas, teismas sprendė, kad Biuras pagrįstai teigia, jog atsakovas turi pareigÄ sumokėti dalį JK biuro veiksmų administravimo mokesčio, apskaičiuoto pagal 37–osios generalinės asamblėjos 2003 m. gegužės 29–30 d. priimtÄ sprendimÄ Nr.2. Pagal šį sprendimÄ administravimo mokesčio dydis apskaičiuojamas remiantis 15 procentų dydžio nuo nustatytos žalos suma taisykle. Nagrinėjamu atveju pagrįsta žalos suma yra 6 331 svarai. Taigi administravimo mokestis, kurį Biuras turi teisę susigrÄ Å¾inti iÅ¡ atsakovo, yra ne 2 832,66 svarai, bet 949,65 svarai (6 331 (2 388 + 2 388 + 1 100 + 455) × 15 procentų).

18. Pasisakydamas dėl biuro reikalavimo atlyginti 2 486 svarų išlaidas teisinei pagalbai, teismas nurodė, kad šios išlaidos yra susijusios priežastiniu ryšiu su nagrinėjama faktine situacija. Konstatavęs, kad pagrįstas W. H. ir E. B. patirtos žalos dydis yra ne 10 875 svarai, o 1 100 svarų, kurie sudaro apie 10 procentų visos Biuro nurodytos žalos sumos, teismas sprendė, kad nebūtų adekvatu pripažinti, jog atsakovas turėtų atlyginti visas JK biuro išlaidas teisinei pagalbai, dėl to laikė, kad Biuro reikalavimas šioje dalyje yra pagrįstas ne 2 486 svarų, bet 248,60 svarų (2 486 × 10 procentų) sumai.

19. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Biuras įrodė dalies regresinio reikalavimo pagrįstumÄ 7 529,25 (1 100 + (2 388 × 2) + 455 + 949,65 + 248,60) svarų (8 903,50 Eur) sumai.

20. Teismas sprendė, kad nėra sÄ lygų, dėl kurių atsakovas turėtų bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės.

21. Pasisakydamas dėl senaties termino, teismas nurodė, kad J. K. reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti yra taikomas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Žala nukentėjusiems asmenims kilo 2012 m. birželio 20 d., kai įvyko eismo įvykis. Su reikalavimu J. J. į G. teismo Piniginių ieÅ¡kinių centrÄ W. H. ir E. B. kreipėsi 2015 m. gegužės 29 d., kai dar nebuvo suėjęs trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. JK biuras atsakovu nurodytame procese buvo patrauktas 2015 m. lapkričio 23 d.

Pirminė teisminio pobÅ«džio nukentėjusių pretenzija JK biurui įteikta 2015 m. spalio 2 d., o 2015 m. gegužės 14 d. JK Biurui buvo pateiktos nukentėjusiųjų užpildytos reikalavimo atlyginti žalÄ formos. Ä®rodymų, kurie pagrįstų, kad pagal J. K. teisę W. H. ir E. B. veiksmai pareiÅ¡kiant reikalavimÄ J. J. (eismo įvykio kaltininkui) dėl žalos atlyginimo, taip pat pretenzijÄ JK biurui nenutraukė ieÅ¡kinio senaties termino JK biuro atžvilgiu, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl, nėra pagrindo pripažinti, jog JK biuras žalÄ nukentėjusiems asmenims kompensavo nepaisant to, jog turėjo galimybę gintis suėjusiu ieÅ¡kinio senaties terminu.

22. Teismas nurodė, kad atsakovo atsikirtimas, susijęs su aplinkybe, kad G. teismo Piniginių ieÅ¡kinių centre buvo iÅ¡kelta byla, kuri faktiÅ¡kai turėtų bÅ«ti traktuojama kaip iÅ¡ dalies dubliuojanti Å¡iÄ bylÄ , nebeturi reikÅ¡mės, nes byla buvo nutraukta. Taip pat kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingÄ atmetė atsakovo atsikirtimÄ , kad Biuras, patenkindamas JK biuro reikalavimÄ , neįvertino JK biuro reikalavimo pagrįstumo. Nurodė, kad nepriklausomai nuo Å¡ios aplinkybės, Biuro atsakovui pareikÅ¡tas reikalavimas nekeičia santykių, iÅ¡ kurių toks reikalavimas kildinimas, prigimties ir neatleidžia Biuro nuo įrodinėjimo pareigos, taip pat nepakeičia jos turinio ir apimties.

Atitinkamai Biuro veikimo modelis neturi reikÅ¡mės sprendžiant dėl to, ar egzistuoja pagrindas atleisti atsakovÄ nuo civilinės atsakomybės. Priminė, kad atsakovas anksčiau jam Biuro reikÅ¡tÄ pretenzijÄ dėl turtinės žalos atlyginimo patenkino. Taigi, atsakovas pripažino, jog yra atsakingas už kilusias pasekmes, o tuo pačiu ir priežastinį ryšį tarp savo neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos nukentėjusiems asmenims, kuriÄ kompensavo JK Biuras, o pastarojo iÅ¡laidas padengė Biuras.

23. IeÅ¡kinį patenkinęs iÅ¡ dalies, teismas priteisė atsakovui O. M. ir ieÅ¡kovo Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro 280,55 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). III. Apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimų į jį argumentai 24. IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta patenkinti 19 717,15 Eur dydžio reikalavimÄ atsakovui, ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai bei priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad: 24.1. skundžiamas teismo sprendimas yra priimtas pažeidžiant CPK nuostatas bei nesivadovaujant aktualiomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) suformuotomis teisės aiÅ¡kinimo taisyklėmis, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas; 24.2. LAT nurodęs, kad teisę susigrÄ Å¾inti eismo įvykio vietos nacionaliniam draudikų biurui atlygintas sumas Biuras įgyja tik esant Å¡ioms sÄ lygoms: transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; kai iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus.

Å ių sÄ lygų egzistavimas sudaro faktinį Biuro regresinio ieÅ¡kinio pagrindÄ . Esant Å¡alių ginčui dėl faktinį reikalavimo pagrindÄ sudarančių aplinkybių, Biurui, siekiančiam įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ , tenka pareiga pateikti, be kita ko, atitinkamos valstybės teisės aktų nuostatas (nesant eismo įvykio valstybės kompetentingos institucijos (pvz., teismo) sprendimo), pagal kurias teismas galėtų įvertinti, ar atsakovui kyla civilinė atsakomybė. Atsakovui nepakanka reikÅ¡ti abejonę dėl ieÅ¡kovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieÅ¡kovas, pagrindžiančius įrodymus.

Faktinė situacija CPK 178 straipsnio taikymo aspektu suponuoja atsakovo pareigÄ paneigti tokius duomenis, įrodant, kad nukentėję asmenys nepatyrė tokios žalos ar kad yra kitų aplinkybių, leidžiančių sumažinti iÅ¡ jų priteisiamo žalos atlyginimo dydį. Atsakovui nepakanka kritikuoti ieÅ¡kovo atlikto žalos apskaičiavimo ir kelti abejonės, kad nepagrįstai buvo netaikytos teisės nuostatos, pagal kurias atsakomybė už žalÄ gali bÅ«ti sumažinta, jam tenka naÅ¡ta teisės normomis, jų taikymo praktika ir (ar) teisės doktrina pagrįsti, kad tokiais kaip Å¡ios bylos atvejais yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumÄ .

Atsakovo pareiga nurodyti nesutikimo su Biuro sprendimu iÅ¡mokėti iÅ¡mokÄ pagal užsienio valstybės atsakingos institucijos reikalavimÄ motyvus yra svarbi atsižvelgiant į proceso ekonomiÅ¡kumo principÄ (CPK 7 straipsnio 1 dalis), nes priklausomai nuo jų bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia dėl taikytinų užsienio valstybės teisės normų ir byloje nustatinėtinų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių (LAT 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017 29 punktas; 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020 40 punktas; 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-969/2015 ir kt.).

Teigia, jog Biuras, atsižvelgdamas į atsakovo byloje teiktus argumentus, į bylÄ pateikė ne tik aktualų eismo įvykio valstybės teisės turinį, bet ir visÄ eilę, konsultuojantis su J. K. nacionaliniu draudikų biuru parengtų, Biuro Žalų administravimo departamento iÅ¡vadų, detalizuojančių eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ bei jos apskaičiavimo tvarkÄ . Tuo tarpu, atsakovas apsiribojo vien tik nepagrįstų arba tik nepatikimais įrodymais, kurių dauguma nebuvo pagrįsti J. K. teisės turiniu, bandomų pagrįsti abejonių dėl Biuro pateiktų faktinį reikalavimÄ pagrindžiančių įrodymų kėlimu; 24.3. skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumÄ lėmė kelios esminės priežastys: teismui, neužtikrinus tinkamo įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo, byloje nebuvo surinkta teismo iÅ¡vadas pagrindžiančių, J.

K. teisės turiniu paremtų, įrodymų; teismas, remdamasis vidiniu įsitikinimu (kuris nežinia ar buvo paremtas J. K. teisės taikymo bei žalų administravimo tvarkos iÅ¡manymu), įrodymų vertinimÄ atliko pagal tokias įrodymų patikimumo ir pakankamumo vertinimo taisykles, kokios galioja Lietuvoje, o ne J. K.; netinkamas įrodymų vertinimas nulėmė ir netinkamų J. K. teisėjų gairių punktų nurodymÄ , pagrindžiant teismo padarytas iÅ¡vadas; netinkamai nustatytas patirtos žalos dydis lėmė netinkamÄ priteistinų nukentėjusių asmenų ir J.

K. nacionalinio draudikų biuro patirtų teisinių iÅ¡laidų bei administravimo mokesčio paskaičiavimÄ ; 24.4. Biuro atsakovui pareikÅ¡tas reikalavimas yra pagrįstas iÅ¡imtinai kompetentingo subjekto - J. K. nacionalinio draudikų biuro pagal eismo įvykio valstybės teisę surinktais ir pateiktais įrodymais, kurie J. K. yra pakankami, nustatant bei atlyginant eismo įvykių metu patirtÄ Å¾alÄ ; 24.5. teismas nepagrįstai ignoravo J. K. eksperto K. H., kuris turi didelę patirtį, teikiant tokio pobÅ«džio ekspertines ataskaitas teismams, ir yra Ekspertų liudytojų draugijos (angl.

„Society of Expert Witnesses“) narys, parengtas ir teismui skirtas ekspertines ataskaitas, kurios J. K. teismuose vykstančiuose procesuose yra pagrindinis įrodymas. Būtent tokiose ekspertinėse ataskaitose konstatuoti faktai ir nulemia, kokius J. K. teisėjų gairių punktus reikės taikyti, nustatant patirtos neturtinės žalos dydį. Teismas neįvertino, kad J. K. eksperto K. H. ekspertinėse ataskaitose priežastinis ryšys tarp eismo įvykio ir nukentėjusių asmenų baimės keliauti buvo konstatuotas remiantis J.

K. galiojančia tikimybių pusiausvyros taisykle. Be to, teismas net nepriteisė iÅ¡laidų už Å¡ių ekspertinių ataskaitų parengimÄ , niekaip to nepagrįsdamas J. K. teisės turiniu; 24.6. teismas vietoje to, kad pasiÅ«lytų atsakovui pateikti J. K. teisės turiniu pagrįstÄ eksperto ataskaitÄ , kuria bÅ«tų paneigtos galimai nepagrįstai padarytos J. K. eksperto K. H. ekspertinių ataskaitų iÅ¡vados, vertino Lietuvos medikų (UAB „Unge“ bei VÅ Ä® „Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnyba“), kurie neturi teisės teikti ekspertines iÅ¡vadas ir apskritai atlikti mediko praktikÄ J.

K., pateiktas nieko neįpareigojančias nuomones, kurios nebuvo pagrįstos nei J. K. teisės turiniu, nei tokio pobūdžio ekspertizių atlikimo J. K. praktika. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, jog tokiais atvejais net ir paskyrus teismo ekspertizę, ko nagrinėjamu atveju net nebuvo padaryta, ji turėtų būti atliekama, atsižvelgiant į eismo įvykio valstybės (šiuo atveju J. K.), o ne Lietuvos, teisės nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-231-585/2021 25 punktas); 24.7. teismas, vadovaudamasis nepatikimais, J.

K. teisės nuostatomis nepagrįstais, įrodymais, netinkamai nustatė eismo įvykio metu nukentėjusių asmenų patirtus sužalojimus ir netinkamai pritaikė J. K. teisėjų gairių nuostatas. Netinkamas eismo įvykio metu nukentėjusių asmenų patirtų sužalojimų nustatymas bei jiems atitinkančių J. K. teisėjų gairių taikymas nulėmė ir netinkamÄ nukentėjusių asmenų patirtų teisinių iÅ¡laidų apskaičiavimÄ . Teismas, neturėdamas aktualaus J. K. teisės turinio, ir, remiantis įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle tokio pobÅ«džio bylose, nepasiÅ«lęs atsakovui jo pateikti, priteisiamÄ sumÄ dėl J.

K. nacionalinio draudikų biuro patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažino tokia tvarka, kokia galioja Lietuvoje, o ne J. K..

25. Atsakovas O. M. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. sprendimÄ ir sumažinti iÅ¡ O. M. priteistÄ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai nuostolių sumÄ nuo 8 903,50 Eur iki 6 729,00 Eur; padidinti O. M. naudai iÅ¡ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteistÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ nuo 280,55 Eur iki 463,65 Eur; sumažinti valstybės naudai iÅ¡ O. M. priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ iki 7,35 Eur bei priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad: 25.1. nesutinka su teismo priteista 1 890,87 Eur nuostolių suma. Nurodė, jog ginčijamo sprendimo 36 punkte yra konstatuota, jog JK biuras atsakovu į J. K. iÅ¡keltÄ teisminę bylÄ buvo įtrauktas 2015 m. lapkričio 23 d., o 31 punkte yra konstatuota, kad ginčas J. K. teisme buvo iÅ¡spręstas po to, kai buvo pradėtas teisminis procesas J. K. teisme. Ä® bylÄ pateiktame 2018 m. kovo 23 d. ieÅ¡kovo Žalų administravimo departamento raÅ¡te Nr. V-1251-18-(5.10) yra nurodyta, jog JK biuras atlygino žalÄ abiem nukentėjusiems eismo įvykyje asmenims 2016 m. vasario 10 d.

Kartu su 2018 m. kovo 28 d. savo dubliku į bylÄ ieÅ¡kovas yra pateikęs iÅ¡samų JK CPK 45 taisyklės tekstÄ ir jo vertimÄ (dubliko priedÄ Nr. 5), o 2020 m. kovo 5 d. kartu su praÅ¡ymu dėl įrodymų pateikimo kaip PriedÄ Nr. 4 taip pat pateikė ieÅ¡kovo Žalų departamento iÅ¡vadÄ kartu su JK CPK 45 taisyklės 29C dalies lentelės 6B iÅ¡trauka ir jos vertimu. JK CPK 45 taisyklės 27 dalies 3 punktas apibrėžia KEÄ® (kelių eismo įvykių) protokolÄ kaip iki ieÅ¡kinio sudaromÄ protokolÄ dėl reikalavimų dėl asmens sužalojimo per kelių eismo įvykius.

JK CPK 45 taisyklės 29 punkto 6 papunktis aiÅ¡kiai nustato, jog kur tinkama, be fiksuotų iÅ¡laidų sumos dar galima susigrÄ Å¾inti PVM ir bet kokia Å¡iame skyriuje pateikta nuoroda į fiksuotas iÅ¡laidas yra nuoroda į tokias iÅ¡laidas, į kurias PVM nėra įskaičiuotas. IeÅ¡kovas į bylÄ nepateikė įrodymų, kad ieÅ¡kovo į bylÄ anksčiau su ieÅ¡kovo dubliku pateiktos JK CPK 45 taisyklės 29 punkto 6 papunktis buvo keistas. Jame yra aiÅ¡kiai numatyta, kad bet kokia Å¡iame skyriuje pateikta nuoroda į fiksuotas iÅ¡laidas yra nuoroda į tokias iÅ¡laidas, į kurias PVM nėra įskaičiuotas.

JK CPK 45 taisyklės 29C dalies lentelėje 6B yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad tuo atveju, jeigu byla yra pateikta teismui, bet iÅ¡sprendžiama iki teisminio nagrinėjimo, o žala, dėl kurios susitarta yra bent 1 000 svarų, bet ne daugiau kaip 5 000 svarų, mokėtina teisininkams iÅ¡laidų suma sudaro 1 160,00 svarų fiksuotas mokestis prie jo pridedant 20 procentų žalos sumÄ . Sprendimo 28 punkte teismas aiÅ¡kiai konstatavo, jog dėl eismo įvykio metu patirtų kaklo sužalojimų du fiziniai asmenys patyrė žalÄ , už kuriÄ jiems priteistina suma neturėtų virÅ¡yti 1 100 svarų (2 x 550).

Teismas tenkindamas ieÅ¡kovo regresinį reikalavimÄ skaičiavo eismo įvykyje nukentėjusių asmenų patirtas iÅ¡laidas teisinei pagalbai neįvertinęs realios eismo įvykio metu nukentėjusių asmenų patirtos žalos dydžio ir į jį neatsižvelgęs. Tokia skaičiavimo metodika akivaizdžiai prieÅ¡tarauja teisingo žalos atlyginimo principo įgyvendinimui bei neatitinka JK CPK 45 taisyklės 29C dalies lentelės 6B nuostatų. Teismui pripažinus, kad vieno eismo įvykyje nukentėjusiojo asmens patirta žala sudaro 550 svarų, 2 388,00 svarų tokio asmens teisinės pagalbos iÅ¡laidoms sprendimu priteista suma yra visiÅ¡kai neadekvati ir pažeidžia teisingumo principÄ .

IeÅ¡kovo naudai Å¡ioje sprendime dalyje iÅ¡ apelianto priteistina suma turėtų sudaryti ne 4 776,00 svarus (4 038,82 Eur), kas sudaro po 2 388,00 svarus vienam asmeniui (1880 + 550 x 20 procentų + 20 procentų pridėtinės vertės mokesčio) kaip sprendimo 31 punkte nurodė teismas, bet 2 540,00 svarų (2 147,95 Eur), taikant 2017 m. sausio 4 d. buvusį svaro ir euro kursÄ ), kas sudaro po 1 270,00 svarų vienam asmeniui (1160 + 550 x 20 procentų). Atitinkamai, ieÅ¡kovo naudai priteistinas nuostolių dydis yra mažintinas 1 890,87 Eur suma (4 038,82 Eur – 2 147,95 Eur); 25.2. atsižvelgiant į tai, kad teismas ginčijamu sprendimu nepagrįstai priteisė per didelį nuostolių atlyginimo dydį iÅ¡ apelianto, atitinkamai yra keistina ir sprendimo dalis dėl dalies JK biuro veiksmų administravimo mokesčio priteisimo.

Perskaičiavus ieškovo naudai priteistos nuostolių sumos dydį iš apelianto ieškovo naudai turėtų būti priteista ne 949,65 svarai (803,07 Eur), o 614,25 svarai (519,44 Eur) JK biuro administravimo mokesčio (4 095 (1 270 + 1 270 + 1 100+455) x 15 procentų). Atitinkamai, ieškovo naudai priteistinas nuostolių dydis yra mažintinas 283,63 Eur suma (803,07 Eur - 519,44 Eur); 25.3. pripažinus, jog teismas nepagrįstai priteisė iš apelianto 2.174,50 Eur nuostolių atlyginimo ir ieškovo naudai priteistinas nuostolių dydis sudaro 6 729,00 Eur (8 903,50 Eur – 2 174,50 Eur), atitinkamai yra keistina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims bei valstybės naudai.

Laikytina, jog buvo patenkinta 24 procentai ieškovo ieškinio reikalavimų (28 620,65 Eur / 6 729,00 Eur); 25.4. atitinkamai, ieškovo naudai iš apelianto turėtų būti priteisiamas 365,83 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (1 524,30 x 24 procentai), o apeliantui iš ieškovo - 829,48 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (1 091,42 x 76 procentai). Įskaičius šias sumas apelianto naudai iš ieškovo priteistina galutinė bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme suma sudaro 463,65 Eur (829,48 Eur - 365,83 Eur).

Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, valstybei iš apelianto priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra mažintina nuo 9,49 Eur iki 7,35 Eur (30,62 Eur x 24 procentai).

26. IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad: 26.1. palaiko bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateiktuose savo procesiniuose dokumentuose ir pateiktame savo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus; 26.2. atsakovas, teikdamas apeliacinį skundÄ , remiasi ir naujais argumentais, kurie galėjo ir turėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – pavyzdžiui, apeliacinio skundo 9 ir sekančiuose punktuose yra teikiama pozicija dėl kartu su Biuro 2020 m. kovo 5 d. raÅ¡tu Nr. S-3887-20-(4.11.) pateiktos Biuro Žalų administravimo departamento iÅ¡vados ir jos priedų, nors tokia pozicija nebuvo teikiama pirmosios instancijos teismui, todėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti nauji argumentai neturėtų bÅ«ti vertinami; 26.3. ieÅ¡kovo pateiktoje Biuro administracinio padalinio - Žalų administravimo departamento, kuris savo veikloje jau nuo 2004 metų vertina J.

K. įvykusių eismo įvykių metu padarytos žalos administravimo dokumentus, iÅ¡vadoje yra pasisakoma dėl atsakovo apeliacinio skundo nepagrįstumo: 26.3.1. nesutiktina su apelianto vertinimu dėl teisinės pagalbos iÅ¡laidų skaičiavimo (apeliacinio skundo 6-9 punktai), nes G. teismo Piniginių ieÅ¡kinių centro nukentėjusiųjų W. H. ir E. B. interesus atstovavusiems teisininkams M. L. S. Ltd pateiktame PraneÅ¡ime apie ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ nurodoma, kad „JÅ«sų ieÅ¡kinys pateiktas 2015 m. birželio 5 d.

Teismas iÅ¡siuntė jį atsakovui pirmos klasės paÅ¡tu 2015 m. spalio 1 d. ir bus laikoma, kad jis įteiktas 2015 m. spalio 5 d. Atsakovas turi pateikti atsiliepimÄ iki 2015 m. spalio 11 d.“, t.y. J. K. teismas nurodė, kad atsakovui, t.y. J. K. nacionaliniam draudikų biurui (toliau – JK Biuras) yra paskirta data iki kada JK Biuras turi pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Teisininkai M. L. S. Ltd Å¡iÄ informacijÄ perdavė JK Biurui, kuri gauta 2015 m. spalio 2 d. Be to, G. teismo Piniginių ieÅ¡kinių centras 2015 m. gruodžio 7 d. pateikė praneÅ¡imÄ JK Biuro interesus atstovavusiai teisininkų kontorai „Weightmans LLP“ apie paskyrimÄ dėl ieÅ¡kinių nagrinėjimo teisme (angl.

„Notice of P. A. to the Fast Track“ (kai žodis „allocation“ verčiamas kaip „paskyrimas“ ir žodis „allocation“ naudojamas JK CPK 45 taisyklės 29C dalies lentelės 6B nuostatose)). Taigi, Å¡i informacija patvirtina, kad JK teismas buvo pradėjęs teismines procedÅ«ras (paskyrė datÄ atsakovui (JK Biurui) pateikti atsiliepimÄ , pateikė praneÅ¡imÄ dėl paskyrimo nagrinėti ginÄÄ tesime), todėl tiek teisininkai M. L. S. Ltd kreipdamiesi į JK BiurÄ dėl teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo, tiek JK Biuras, spręsdamas atlygintÄ sumÄ dėl teisinės pagalbos, tiek teismas savo sprendime pagrįstai taikė JK CPK nuostatÄ dėl 1 880 GBP fiksuoto mokesčio.

Šiuo atveju nėra taikytinas apelianto siūlomas mažesnis fiksuotas mokestis (1 160 GBP), nes tai neatitinka JK CPK nuostatų; 26.3.2. apeliantas apeliacinio skundo 10 punkte, remdamasis JK CPK 45 taisyklės 29C punkto 6 papunkčiu, teigia, kad skaičiuojant teisinės pagalbos išlaidas pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) neįtrauktinas. Toks apelianto minėtos JK CPK taisyklės interpretavimas neteisingas, nes šia taisykle nurodoma, kad teisinės pagalbos išlaidos, kurių skaičiavimas apibrėžtas pagal JK CPK 45 taisyklės 29C dalies lentelės 6B nuostatas, nurodomos neįtraukiant PVM dydžio, tačiau PVM dydis pareikalaujamas atlyginti papildomai.

Nagrinėjamu atveju tokiu principu ir buvo apskaičiuotos teisinės pagalbos iÅ¡laidos: (fiksuotas mokestis + 20 proc. žalos dydžio) x PVM dydis, proc.; 26.3.3. teismas neteisingai pritaikė J. K. teisėjų kolegijos gaires nustatant nukentėjusiųjų žalas, o tai įtakojo ir nepagristÄ teisinės pagalbos iÅ¡laidų apskaičiavimÄ (bei kitų iÅ¡laidų perskaičiavimÄ ). Kadangi apeliantas, atlikdamas savo skaičiavimus vadovaujasi teismo skaičiavimais, todėl Å¡ie skaičiavimai vertintini irgi kaip klaidingi.

Apelianto apeliacinio skundo 12 punkte atliktas teisinės pagalbos iÅ¡laidų perskaičiavimas, o apeliacinio skundo 13 punkte apskaičiuota mažintina suma, vertintini kaip nepagrįsti; 26.3.4. apelianto apeliacinio skundo 14-15 punktuose atlikti perskaičiavimai dėl JK Biuro administravimo mokesčio yra pagrįsti paties apelianto skaičiavimais, kurie susiję su apelianto teisinės pagalbos iÅ¡laidų perskaičiavimu, atliktais vadovaujantis teismo sprendimu. Tačiau Žalų administravimo departamento vertinimu teismas nepagrįstai perskaičiavimo žalÄ bei susijusias iÅ¡laidas (pozicija pateikta Biuro apeliaciniame skunde), todėl ir apelianto perskaičiavimai vertintini kaip nepagrįsti.

27. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad: 27.1. apeliantas nepagrįstai teigia, jog: teismas nepagrįstai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ nagrinėjamoje byloje; nepagrįstai nesivadovavo J. K. draudikų biuro (toliau tekste - JK biuras) pateiktu teisės aiÅ¡kinimu Å¡ioje byloje, kuris yra laikytinas oficialiu teisės aiÅ¡kinimu; nepagrįstai vertino ir analizavo JK biuro pateiktus įrodymus ir jų pagrįstumÄ , nes juos jau buvo įvertinęs JK biuras; teismas nepagrįstai sumažino JK biuro nustatytÄ neturtinės žalos dydį.

Teismų praktikoje yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad: Biurui tenka pareiga pateikti visus žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, inter alia (be kita ko), ir transporto priemonės valdytojo (atsakingo už žalÄ asmens) civilinę atsakomybę pagal eismo įvykio vietos teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ , patvirtinančiÄ reiÅ¡kiamo reikalavimo pagrįstumÄ ; aplinkybė, kad kitos Å¡alies nacionalinis draudikų biuras turi kompetencijÄ administruoti eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ ir taikyti užsienio valstybės teisės aktus, nepaneigia teismų pareigos vertinti visus byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu daryti iÅ¡vadÄ remiantis įrodymų pakankamumo taisykle dėl tam tikro fakto konkrečioje byloje egzistavimo; vien ta aplinkybė, jog Lietuvos draudikų biuras atlygino eismo įvykio vietos draudikų biurui eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims iÅ¡mokėtas sumas, automatiÅ¡kai nelemia atsakovo pareigos atlyginti bÅ«tent tokio dydžio žalÄ ;

Biuro nurodoma aplinkybė, kad kitos Å¡alies nacionalinis draudikų biuras turi kompetencijÄ administruoti eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ ir taikyti užsienio valstybės teisės aktus, nepaneigia teismų pareigos vertinti visus byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu daryti iÅ¡vadÄ remiantis įrodymų pakankamumo taisykle dėl tam tikro fakto konkrečioje byloje egzistavimo; atitinkamais atvejais ieÅ¡kovui nepateikus užsienio teisės turinio tiek, kiek jis buvo reikalingas atgręžtiniam reikalavimui pagrįsti, ir neįrodžius, kad žalos dydis nagrinėjamoje byloje negalėjo bÅ«ti mažinamas pagal taikomÄ užsienio teisę, teismas vadovaujasi aktualiais Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, nes žalos mažinimas galimas tiek pagal CK nuostatas, tiek pagal teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, nutarties 49 punktas; 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519-1075/2018, nutarties 34 punktas; 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392- 915/2017, nutarties 48 punktas; 2017 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388-421/2017, nutarties 27 punktas; 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519-1075/2018, nutarties 33 punktas; 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519-1075/2018, nutarties 62 punktas ir kt.); 27.2. apelianto į bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, jog JK biuras pripažįsta, kad jo pateiktas teisės aktų aiÅ¡kinimas nėra laikytinas oficialiu.

Apeliantas teismui 2021 m. rugsėjo 9 d. pateikė papildomus įrodymus, tarp kurių yra 2020 m. liepos 24 d. JK biuro atstovės el. laiÅ¡kas, kuriame ji aiÅ¡kiai nurodo, jog jeigu apeliantas pageidauja gauti oficialų aiÅ¡kinimÄ apie Anglijos teisę ir patikrinti, ar JK biuro atsiskaitymas įvykdytas pagal Anglijos teisės reikalavimus, tuo turėtų pasirÅ«pinti paties apelianto teisės ekspertai (2021 m. rugsėjo 9 d. apelianto praÅ¡ymo Priedas Nr. 1, puslapis 8); 27.3. teismas tinkamai taikė įrodymų pakankamumo taisyklę ir pagrįstai suformulavo savo iÅ¡vadas byloje, susijusias su priežastinio ryÅ¡io tarp eismo įvykio ir jo metu nukentėjusių patirtų sužalojimų masto ir trukmės. Teismas, remdamasis J.

K. taikoma priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos taisyklėmis, pagrįstai įvertino į bylÄ ieÅ¡kovo ir atsakovo pateiktus įrodymus, kurie patvirtina, jog tikimybė, kad 2012 m. birželio 20 d. J. K. įvykusio eismo įvykio metu jo dalyvių W. H. (toliau tekste - „Dalyvis“) ir E. B. (toliau tekste - „Dalyvė“) patirti sužalojimai tęsėsi nuo 2012 m. birželio 20 d. iki 2015 m. liepos 25 d. yra mažesnė, nei 50 procentų. Teismas taip pat nustatė, kad Dalyvis ir Dalyvė patyrė nežymius kaklo ir minkÅ¡tųjų audinių sužalojimus („kirčio“ traumas), kurie turėjo sugyti per trumpÄ laikotarpį, ne ilgesnį nei savaitė.

Å ias teismo iÅ¡vadas patikimai patvirtina byloje esančių įrodymų visetas; 27.4. ieÅ¡kovo pozicija, dėl atsakovo į bylÄ pateiktų UAB „Unge“ Teismo medicinos konsultacinės specialisto iÅ¡vados, parengtos teismo medicinos gydytojo profesinę kvalifikacijÄ turinčio gydytojo, bei 2019 m. liepos 18 d. VÅ¡Ä® „Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnyba“ specialisto iÅ¡vados (toliau kartu tekste - specialisto iÅ¡vados) yra visiÅ¡kai nepagrįsta. Pirma, teismas specialisto iÅ¡vadas vertino tik kaip papildomus įrodymus, kurie patvirtina pirminių įrodymų, t. y.

Ataskaitų Nr. 1 ir Nr. 2 prieÅ¡taravimus ir nenuoseklumÄ bei prieÅ¡taravimÄ ligoninės iÅ¡raÅ¡ams. Antra, visiems žinoma aplinkybe pripažintina tai, kad medicinos mokslo žinios yra universalios žinios (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Akivaizdu, jog tiek kaklo trauma, tiek psichiniai susirgimai tiek Lietuvoje, tiek J. K. bÅ«tų diagnozuojami taikant iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas metodikas ir atliekant universalius tyrimus (pvz. rentgeno, magnetinio rezonanso tyrimai, psichodiagnostiniai tyrimai ir pan.). 2019 m. liepos 11 d.

UAB „Unge“ Teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada yra paremta tarptautiniu šaltiniu, R. M. ir R. D. knyga „Teisės medicinos pagrindai, 2010 m., 267 - 269 psl. (išvados 7 puslapis). 2019 m. liepos 18 d. VšĮ „Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnyba“ specialisto išvada taip pat yra pagrįsta universaliomis psichiatrijos ir psichologijos mokslo žiniomis. Trečia, apeliantas yra neteisus teigdamas, kad specialisto išvadas 2019 m. ruošę gydytojai neturėjo teisės praktikuoti J.

K.. Pažymėjo, kad iki 2020 m. sausio 31 d. J. K. buvo Europos SÄ jungos narė. 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (toliau tekste - „Direktyva“) reglamentuoja automatinį profesinės kvalifikacijos įgytos kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje pripažinimÄ . Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo, kuris įgyvendina DirektyvÄ , 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog automatinio pripažinimo principas - tai principas, kai profesinė kvalifikacija automatiÅ¡kai pripažįstama asmeniui, turinčiam nustatytus bÅ«tiniausius rengimo reikalavimus atitinkantį iÅ¡silavinimÄ , garantuojantį reikiamÄ kvalifikacijÄ .

Direktyvos 21 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekviena valstybė narė pripažįsta tokį gydytojo formalios kvalifikacijos įrodymÄ , suteikiantį galimybę užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo ir gydytojo specialisto, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, specializuoto gydytojo odontologo, veterinarijos gydytojo, vaistininko ir architekto profesine veikla, kurios rÅ«Å¡ys iÅ¡vardytos atitinkamai Direktyvos V priedo 5.1.1, 8 5.1.2, 5.2.2, 5.3.2, 5.3.3, 5.4.2, 5.6.2 ir 5.7.1 punktuose, kuris atitinka bÅ«tiniausius rengimo reikalavimus, nurodytus atitinkamai 24, 25, 31, 34, 35, 38, 44 ir 46 straipsniuose, ir, vertindama galimybę užsiimti profesine veikla, tokį įrodymÄ savo teritorijoje laiko tokiu pačiu kaip ir jos iÅ¡duodamas formalios kvalifikacijos įrodymas.

Direktyvos 26 straipsnis numato, jog Direktyvos 21 straipsnyje nurodytas gydytojo specialisto formalios kvalifikacijos įrodymas — tai toks įrodymas, kurį suteikia Direktyvos V priedo 5.1.2 punkte nurodytos kompetentingos institucijos ar įstaigos po atitinkamo specializuoto rengimo pagal įvairiose valstybėse narėse taikomus profesinius vardus, nurodytus Direktyvos V priedo 5.1.3 punkte. Taigi, abu specialisto išvadas paruošę gydytojai atitinka Direktyvoje numatytus automatinio pripažinimo kriterijus. Ketvirta, apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-231-585/2021.

Minėtoje byloje teismas sprendė klausimÄ dėl to, ar pagrįstai buvo atsisakyta atlikti ekspertizę, susijusiÄ su Vokietijoje automobiliui padarytų apgadinimų apimtimi. Minėtoje byloje atsakovė į bylÄ nebuvo pateikusi jokių specialistų iÅ¡vadų turinio ir joje kilęs ginčas nebuvo susijęs su medicinos mokslo žiniomis, Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje byloje apskritai dėl to nepasisakė; 27.5. nesutinka su apelianto teiginiu, kad teismas, vertindamas sužalojimų mastÄ bei trukmę ir spręsdamas klausimÄ dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, nepagrįstai vadovavosi J.

K. Teismų kolegijos gairių dėl asmens žalos vertinimo (toliau tekste - „Gairės“) 13 skyriaus b papunkčiu (b. t. VI, l. 156), o turėjo vadovautis Gairių 7 skyriaus A dalimi. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ir laikytų, jog teismas privalėjo vadovautis Gairių 7 skyriaus A dalimi, teismo priteistos žalos dydis visiÅ¡kai atitinka Gairių 7 skyriaus A dalies nuostatas. Ä® bylÄ pateiktų Gairių 7 skyriaus A dalies „Kaklo sužalojimai“ c punkto iii papunktis numato, jog už lengvÄ kaklo sužalojimÄ , kai visiÅ¡kai pasveikstama per keletÄ dienų, keletÄ savaičių ar keletÄ mėnesių yra priteisiamas nuo kelių Å¡imtų svarų sterlingų iki 1 550,00 svarų sterlingų žalos atlyginimas (b. t.

II, l. 186). Gairių 7 skyriaus A dalies „Kaklo sužalojimai“ c punkto iii papunktis taip pat aiÅ¡kiai numato, jog nors J. K. visada priteisiant kompensacijÄ atsižvelgtina į tai, kiek laiko pasireiÅ¡kia simptomai, kompensacijos lygį įtakos Å¡ie veiksniai: (i) kaklo sužalojimo laipsnis; (ii) patiriamo skausmo intensyvumas ir tai, ar simptomai pasireiÅ¡kia nuolat; (iii) kiti simptomai; (iv) simptomų įtaka sužeistojo gebėjimui atlikti kasdienes funkcijas ir dalyvauti kasdienėje veikloje‘ (v) sužalojimų poveikis sužaloto asmens gebėjimui dirbti; (vi) gydymo pobÅ«dis; (vii) bÅ«tinybė vartoti vaistus.

Teismas nagrinėdamas bylÄ nustatė faktines aplinkybes, jog: (i) Dalyvis ir Dalyvė buvo sužaloti lengvai, jokie medicininiai tyrimai ligoninėje iÅ¡ karto po eismo įvykio jiems nebuvo atlikti; (ii) skausmÄ Dalyvis ir Dalyvė galėjo jausti apie savaitę; (iii) Dalyvė jos pačios teigimu vienÄ dienÄ po eismo įvykio buvo nedarbinga, o Dalyvis jo paties teigimo po eismo įvykio buvo nedarbingas 4 dienas; (iv) kiti Dalyviui ir Dalyvei pasireiÅ¡kę simptomai po eismo įvykio metu nėra konstatuoti ir pagrįsti objektyviais medicininiais duomenimis; (v) bylos duomenys patvirtina, kad nėra įrodyta, kad eismo įvykio patirti sužalojimai sutrikdė Dalyvio ir Dalyvės gebėjimÄ atlikti kasdienes funkcijas ir dalyvauti kasdienėje veikloje bei dirbti; (vi) Dalyviui ir Dalyvei nebuvo taikytas joks gydymas, iÅ¡skyrus trumpÄ apžiÅ«rÄ ligoninėje iÅ¡ karto po eismo įvykio; (vii) Dalyvis ir Dalyvė nevartojo vaistų po eismo įvykio iÅ¡skyrus ligoninėje apžiÅ«ros metu duotÄ tabletę nuo skausmo.

Todėl teismo parinkta žalos atlyginimo kompensacija po 550 svarų sterlingų tiek Dalyviui, tiek Dalyvei bet kokiu atveju atitinka teisingÄ Å¾alos atlyginimo principÄ bei Gairių nuostatas; 27.6. ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, jog sumažinęs iÅ¡ atsakovo priteistinÄ neturtinės žalos dydį teismas nepagrįstai sumažino apelianto naudai iÅ¡ atsakovo priteistinų JK biuro, kuris atstovavo apelianto interesams, patirtų teisinių iÅ¡laidų dydį, kurios sudaro 2 486,00 svarų. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog JK biuro samdyti teisininkai visiÅ¡kai nevertino Dalyvio ir Dalyvės reikalaujamų atlyginti sumų pagrįstumo, nepastebėjo akivaizdžių prieÅ¡taravimų Ataskaitoje Nr. 1 ir Nr. 2, neiÅ¡reikalavo ir nevertino ligoninės iÅ¡rašų ir nelygino jų su Ataskaitos Nr. 1 ir Ataskaitos Nr. 2 duomenimis bei sutiko su visu Dalyvio ir Dalyvės pretenzijose reikalaujamu atlyginti neturtinės žalos dydžiu.

Teismų praktikoje nagrinėjant analogiÅ¡kas bylas yra konstatuota, jog atsižvelgiant į užsienio praktikÄ Å¾alos administravimo bylose, bÅ«tent ir suformuota taisyklė dėl įrodinėjimo, kad draudikų susitarimai nesudarytų sÄ lygų lupikauti, reiÅ¡kiant regresinius reikalavimus atsakovams. Todėl visų iÅ¡laidų JK biuro samdytiems teisininkams priteisimas iÅ¡ atsakovo akivaizdžiai prieÅ¡tarautų teisingam žalos atlyginimo principui ir teismas pagrįstai sumažino Å¡ių iÅ¡laidų dydį proporcingai iÅ¡ atsakovo priteistos žalos dydžiui; 27.7. teismas pagrįstai nepriteisė apelianto naudai Dalyvio ir Dalyvės turėtų iÅ¡laidų už 2015 m. rugpjūčio 7 d. daktaro K.

H. ataskaitų parengimÄ , nes Å¡ios ataskaitos negalėjo turėti jokios realios praktinės įrodomosios reikÅ¡mės, sprendžiant dėl realių Dalyvio ir Dalyvės patirtų nuostolių pagrįstumo. Pirma, į bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad remiantis J. K. teisiniu reguliavimų tokių iÅ¡laidų priteisimas yra teismo diskrecijoje ir teismas gali nurodyti tokias iÅ¡laidas apmokėti bet kuriai proceso Å¡aliai. Sprendimo 36 punkte yra konstatuota, jog JK biuras atsakovu į J. K. iÅ¡keltÄ teisminę bylÄ buvo įtrauktas 2015 m. lapkričio 23 d., o sprendimo 31 punkte yra konstatuota, kad ginčas J.

K. teisme buvo iÅ¡spręstas po to, kai buvo pradėtas teisminis procesas J. K. teisme. Ä® bylÄ pateiktame 2018 m. kovo 23 d. apelianto Žalų administravimo departamento raÅ¡te Nr. V-1251-18-(5.10) yra nurodyta, jog JK biuras atlygino žalÄ abiem nukentėjusiems eismo įvykyje asmenims 2016 m. vasario 10 d. (b. t. II, l. 33). Kartu su 2018 m. kovo 28 d. savo dubliku į bylÄ ieÅ¡kovas yra pateikęs iÅ¡samų J. K. Civilinio proceso taisyklių 45 taisyklės tekstÄ ir jo vertimÄ (dubliko priedÄ Nr. 5), iÅ¡ kurio matyti, jog J.

K. Civilinio proceso taisyklių 45 taisyklės 37 dalies „Kai Å¡alys susitaria prasidėjus procesiniams veiksmams“ 4 punktas nustato, jog teismas savo nuožiÅ«ra gali nurodyti bet kuriai Å¡aliai apmokėti su pareiÅ¡kimu susijusias iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas į bylÄ nepateikė įrodymų, kad ieÅ¡kovo į bylÄ anksčiau su ieÅ¡kovo dubliku pateiktos J. K. Civilinio proceso taisyklių 45 taisyklės 37 dalies 4 punktas buvo keistas. Antra, teismas turėjo teisę nepriteisti apelianto naudai iÅ¡laidų, susijusių su medicininių ataskaitų parengimu, remdamasis teisingo žalos atlyginimo principu ir byloje nustatyta faktine aplinkybe, kad Dalyvio ir Dalyvės eismo įvykio metu patirti sužalojimai tęsėsi vos savaitę, todėl po trejų metų Dalyviui ir Dalyvei nebuvo jokio poreikio naudotis daktaro paslaugomis siekiant pagrįsti savo sužalojimus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliaciniai skundai netenkintini.

28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

29. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas.

30. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. sprendimo, kuriuo teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo patenkino iÅ¡ dalies, priteisdamas iÅ¡ atsakovo O. M. ieÅ¡kovo naudai 8 903,50 Eur.

31. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl regresinio reikalavimo atlyginti 28 620,65 Eur dydžio žalÄ , pagal nukentėjusių asmenų W. H. ir E. B. J. K. draudikų biurui (toliau tekste - JK biuras) 2015 m. gegužės 14 d. pateiktÄ pretenzijÄ (reikalavimo atlyginti žalÄ formÄ ) dėl 2012 m. birželio 20 d. įvykusio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, t. y. ar egzistavo pakankamas priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neįvykdyta pareiga apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu) ir W. H. bei E. B. 2015 m. gegužės 14 d. nurodytų jų patirtų sužalojimų.

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. birželio 20 d. J. K. J. J., vairavęs atsakovui O. M. priklausiusiÄ transporto priemonę N. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, t. y. atsitrenkė į priekyje važiavusiÄ transporto priemonę Peugeot, kuria važiavo W. H. ir E. B.. Atsakovas jam priklausiusios transporto priemonės, kuri buvo registruota Lietuvos Respublikoje, valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties nebuvo sudaręs, taip pat leido naudoti kitam asmeniui. Tokiu bÅ«du atsakovas pažeidė TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi eismo įvykio dienÄ ) nustatytÄ besÄ lyginę pareigÄ .

33. Eismo įvykio metu transporto priemonei Peugeot padarytÄ 696,77 svarų dydžio žalÄ , kuriÄ sudarė transporto priemonės remonto kaÅ¡tai, nukentėjusiems asmenims atlygino JK biuras (II t., b. l. 5–7). Biuras kompensavo JK biurui nurodyto dydžio iÅ¡laidas ir 2014 m. vasario 17 d. pateikė pretenzijÄ dėl atgręžtinio apmokėjimo atsakovui O. M. (I t., b. l. 195). Šį Biuro reikalavimÄ atsakovas, pripažindamas eismo įvykio faktÄ ir aplinkybes, kuriomis jis įvyko, patenkino (I t., b. l. 199–200; II t., b. l. 1–3).

34. Taip pat nustatyta, kad 2015 m. gegužės 14 d. W. H. pateikė JK biurui pretenzijÄ (reikalavimo atlyginti žalÄ formÄ ), kurioje nurodė, kad 2012 m. birželio 20 d. eismo įvykio metu patyrė kaklo ir nugaros skausmÄ , ir dėl sužalojimų iki Å¡iol jaučia skausmÄ nugaroje (I t., b. l. 127–142). AnalogiÅ¡kÄ pretenzijÄ pateikė ir E. B., kuri nurodė, kad eismo įvykio metu patyrė kaklo ir peties sužalojimus, taip pat kad dėl sužalojimų iki Å¡iol jaučia skausmÄ peties srityje (I t., b. l. 143–158).

Be to, W. H. ir E. B. 2015 m. gegužės 29 d. kreipėsi į G. teismo Piniginių ieÅ¡kinių centrÄ su reikalavimu J. J. dėl žalos atlyginimo. IeÅ¡kinio formos prieduose nukentėjusieji nurodė, kad W. H. eismo įvykio metu patyrė kaklo minkÅ¡tųjų audinių sužalojimÄ ir iki Å¡iol jaučia nerimÄ keliaujant, o E. B. – kaklo minkÅ¡tųjų audinių sužalojimÄ , kairiojo peties sausgyslių patempimÄ ir iki Å¡iol jaučia nerimÄ keliaujant (I t., b. l. 33–54). JK biuras pasiekė su W.

H. ir E. B. taikų susitarimÄ dėl jų patirtos žalos atlyginimo ir iÅ¡mokėjo jiems kompensacijÄ , skirtÄ atlyginti sveikatai padarytÄ Å¾alÄ ir patirtas teisinės pagalbos iÅ¡laidas (I t., b. l. 63-110, 159–160). JK biuras 2016 m. lapkričio 7 d. pateikė ieÅ¡kovui regresinį reikalavimÄ atlyginti 24 203,06 svarų dydžio žalÄ (10 875 svarų kompensacijÄ už asmens sužalojimÄ , 8 009,40 svarų nukentėjusių asmenų iÅ¡laidas, 2 486 svarų JK biuro iÅ¡laidas ir 2 832,66 svarų administravimo mokestį), susijusiÄ su 2012 m. birželio 20 d. dėl J.

J., vairavusio transporto priemonę, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvykusiu eismo įvykiu (I t., b. l. 29). Ä®rodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovui O. M. buvo praneÅ¡ta apie nurodytų pretenzijų pateikimÄ , jų turinį, taip pat kad jam bÅ«tų buvusi sudaryta galimybė pateikti savo pozicijÄ dėl W. H. ir E. B. pakartotinių pretenzijų pagrįstumo, byloje nepateikta. Dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentų 35. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas ginčija priteistos žalos dydį, teigdamas, kad teismas nepagrįstai sumažino JK biuro nustatytÄ neturtinės žalos dydį; netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ ; nepagrįstai nesivadovavo JK biuro pateiktu teisės aiÅ¡kinimu Å¡ioje byloje, kuris yra laikytinas oficialiu teisės aiÅ¡kinimu; nepagrįstai vertino ir analizavo JK biuro pateiktus įrodymus ir jų pagrįstumÄ , kuriuos jau buvo įvertinęs JK biuras; nepagrįstai vertino atsakovo į bylÄ pateiktas UAB „Unge“ ir VÅ¡Ä® „Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnyba“ specialistų iÅ¡vadas.

36. Tais atvejais, kai Lietuvos draudikų biuras, vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalimi, pareiÅ¡kia regresinį reikalavimÄ dėl kitos žaliosios kortelės sistemos valstybės draudikų biurui atlygintos žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ už eismo įvykį atsakingo asmens, o toks asmuo nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiÅ¡kinimus, kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieÅ¡taravimus vertina regresinio ieÅ¡kinio byloje. Tokia teismų pareiga kyla iÅ¡ proceso Å¡alių teisės į teisminę gynybÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 47 punktas).

Dėl to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas turi teisę teikti savo paaiÅ¡kinimus ir atsikirtimus dėl Biuro regresinio reikalavimo Å¡ioje byloje, o atsakovo iÅ¡sakyti argumentai sudaro teisminio nagrinėjimo dalykÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318-403/2019, 31-33, 44 ir 45 punktai).

37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog vien aplinkybė, kad JK biuras priėmė sprendimÄ iÅ¡mokėti atitinkamas sumas nukentėjusiesiems asmenims ar kad minėtas biuras turi iÅ¡imtinę kompetencijÄ reguliuoti tokias žalas, savaime nesuteikia jokios prejudicinės galios nacionalinio draudikų biuro sprendimui. TÄ , spręsdamas analogiÅ¡kas bylas, ne kartÄ akcentavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodydamas, kad Vidaus nuostatai yra dokumentas, skirtas nacionalinių draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimui, kuris saisto nacionalinius draudikų biurus, o kitų asmenų teisės ar pareigos juose neįtvirtintos ir biurų santykių su tokiais asmenimis nereguliuoja, todėl Vidaus nuostatai negali bÅ«ti taikomi tretiesiems (galimai už eismo įvykį atsakingiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 24/2014; 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2014; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017).

Taigi, ieÅ¡kovo nurodoma aplinkybė, kad JK biuras turi iÅ¡imtinę kompetencijÄ administruoti eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ ir taikyti užsienio valstybės teisės aktus, nepaneigia teismo pareigos vertinti visus byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu daryti iÅ¡vadÄ remiantis įrodymų pakankamumo taisykle dėl tam tikro fakto konkrečioje byloje egzistavimo.

38. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

Taigi teismas turi diskrecijÄ nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių Å¡alių įrodinėjamas aplinkybes. Vykdydamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus ir nustatęs, jog byloje yra įrodymų, prieÅ¡taraujančių teismo iÅ¡vadoms, teismas sprendime (nutartyje) turi nurodyti, kodėl juos atmetė (dėl to, kad jie neturi ryÅ¡io su įrodinėjimo dalyku, yra nepatikimi, paneigti kitų patikimų įrodymų ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.).

39. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad priežastinio ryšio pakankamumas pagal J. K. teisę nustatomas taikant „jeigu ne“ arba „tikimybių balanso“ taisykles, pagal kurias asmens atsakomybė už kilusias pasekmes nustatoma, jeigu tikimybė yra daugiau kaip penkiasdešimt procentų (IV t., b. l. 55-57; V t., b. l. 185).

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ ir ginčijamo sprendimo turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neįvykdytos pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu) ir W. H. bei E. B. 2015 m. gegužės 14 d. nurodytų jų patirtų sužalojimų bei priteistinos kompensacijos už juos, iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai įvertino ne tik ieÅ¡kovo pateiktų oficialių dokumentų turinį, atsakovo paaiÅ¡kinimus bei atsikirtimus, o taip pat vertino visus byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus apie W.

H. bei E. B. sveikatos būklę iškart po eismo įvykio (Camborne ir Redruth Bendruomenės ligoninės iš karto po eismo įvykio po W. H. bei E. B. apžiūros parengtus išrašus; W. H. paaiškinimus dėl eismo įvykio aplinkybių) ir vėliau (W. H. bei E. B. 2015 m. gegužės 14 d. JK biurui pateiktose pretenzijose ir 2015 m. gegužės 29 d. ieškinio formoje, pateiktoje G. teismo Piniginių ieškinių centrui nurodytas aplinkybes, susijusias su W. H. ir E. B. dėl eismo įvykio patirtais sužalojimais; gydytojo K.

A. ataskaitas apie W. H. ir E. B. sveikatos bÅ«klę), atsižvelgė ir į tai, kad nei iÅ¡kart po eismo įvykio, nei tuomet, kai buvo derintas transporto priemonei Peugeot padarytos žalos atlyginimo klausimas, W. H. ir E. B. nereiÅ¡kė pretenzijų, jog po eismo įvykio jiems pasireiÅ¡kė psichologinio pobÅ«džio neigiamos pasekmės – baimė keliauti, važiuoti transporto priemonėmis, į tai, kad iki 2015 m. gegužės 14 d. nesikreipė į medicinos įstaigÄ dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ir (ar) jų pasekmių gydymo (vienintelis kreipimasis įvyko eismo įvykio dienÄ , kai nukentėjusiems suteikta pirminė medicinos pagalba), kad byloje nepateikta įrodymų, kurie pagrįstų, kad W.

H. ir E. B. dėl jiems diagnozuotų sužalojimų bÅ«tų buvę nedarbingi ilgÄ laikÄ (K. A. ataskaitose nurodyta, kad W. H. buvo nedarbingas 4 dienas, o E. B. – 1 dienÄ ) ir (ar) kad kaklo skausmas bÅ«tų buvęs ilgalaikio pobÅ«džio (K. A. ataskaitose nurodyta, kad W. H. ir E. B. stiprų kaklo skausmÄ jautė 3 dienas), padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pagal J. K. teisės normas, reglamentuojančias priežastinio ryÅ¡io nustatymo taisykles, nėra tikėtina, jog W. H. ir E. B. 2012 m. birželio 20 d. eismo įvykio metu patyrė fizinių ar (ir) psichologinių traumų, kurių padarinius jie jautė iki 2015 m. liepos 25 d., kai buvo apžiÅ«rėti gydytojo K.

A. ir pagrįstai, įvertinęs iÅ¡ karto po eismo įvykio nustatytų traumų (kaklo skausmas ir minkÅ¡tųjų audinių trauma, kurie turėjo sugyti per laikotarpį ne ilgesnį kaip kelios savaitės) sunkumÄ , nustatė žalos atlyginimo kompensacijÄ po 550 svarų kiekvienam nukentėjusiam, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka teisingÄ Å¾alos atlyginimo principÄ bei J. K. Teismų kolegijos gairių (toliau – Gairės) dėl asmens žalos vertinimo nuostatas.

41. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad jo ginčijamas specialistų iÅ¡vadas (UAB „Unge“ bei VÅ Ä® „Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnyba“), kurios, be kita ko, yra parengtos teismo eksperto kvalifikacijÄ turinčių gydytojų, teismas vertino tik kaip papildomus įrodymus, be to, Å¡ias iÅ¡vadas surašė specialistai neatliko jokio teisinio vertinimo, o tik vertino jiems pateiktus medicininius dokumentus.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio teismo praktikÄ , kurioje atsižvelgiant į užsienio praktikÄ Å¾alos administravimo bylose, bÅ«tent ir suformuota taisyklė dėl įrodinėjimo, kad draudikų susitarimai nesudarytų sÄ lygų lupikauti, reiÅ¡kiant regresinius reikalavimus atsakovams, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, sumažinęs iÅ¡ atsakovo priteistinÄ neturtinės žalos dydį, pagrįstai sumažino ir apelianto naudai iÅ¡ atsakovo priteistinų JK biuro patirtų teisinių iÅ¡laidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014; 2014 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2014;

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-93-803/2020, nutarties 63 punktas). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad iÅ¡laidų, atsiskaitant už gydytojo K. A. ataskaitų parengimÄ , atlyginimo pareiga atsakovui negali bÅ«ti perkelta, nustačius, kad gydytojo parengtos ataskaitos neturėjo įrodomosios reikÅ¡mės, sprendžiant dėl nukentėjusiųjų pretenzijų pagrįstumo. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų 43.

Atsakovas apeliacinius skundu ginčija pirmosios instancijos teismo priteistų Biurui teisinės pagalbos iÅ¡laidų pagrįstumÄ ir teigia, kad teismas netinkamai taikė J. K. Civilinio proceso kodekso (toliau – JK CPK) 45 taisyklės 29C dalies lentelės 6B nuostatas. Apelianto vertinimu, vadovaujantis minėtomis JK CPK nuostatomis, tuo atveju, jeigu byla yra pateikta teismui, bet iÅ¡sprendžiama iki teisminio nagrinėjimo, o žala, dėl kurios atlyginimo yra susitarta, yra bent 1 000 GBP, bet ne daugiau kaip 5 000 GBP, mokėtina teisininkams iÅ¡laidų suma turėtų bÅ«ti skaičiuojama taikant 1 160 GBP fiksuotÄ mokestį, bet ne 1 880 GBP, kurį pritaikė teismas.

Taip pat, apelianto vertinimu, neturi būti skaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

44. IÅ¡ teismui pateiktos JK CPK 45 taisyklės 29C dalies lentelės 6B nuostatų matyti, kad 1 160 GBP fiksuoto mokesčio pridedant 20 procentų žalos suma skaičiuojama, jeigu byla iÅ¡sprendžiama teikimo dienÄ arba po jos, bet iki paskyrimo dienos, 1 880 GBP fiksuoto mokesčio pridedant 20 procentų žalos suma skaičiuojama, jei byla iÅ¡sprendžiama paskyrimo dienÄ arba po jos, bet iki įtraukimo į sÄ raÅ¡Ä dienos, o 2 655 GBP fiksuoto mokesčio pridedant 20 procentų žalos suma skaičiuojama, jei byla iÅ¡sprendžiama įtraukimo į sÄ raÅ¡Ä dienÄ arba po jos, bet iki teisminio nagrinėjimo dienos.

Taip pat nurodoma, kad teisinės pagalbos iÅ¡laidos, kurių skaičiavimas apibrėžtas pagal JK CPK 45 taisyklės 29C dalies lentelės 6B nuostatas, nurodomos neįtraukiant PVM dydžio, tačiau PVM dydis pareikalaujamas atlyginti papildomai. Nagrinėjamu atveju žalos klausimas buvo suderintas po paskyrimo dienos (G. teismo Piniginių ieÅ¡kinių centras 2015 m. gruodžio 7 d. pateikė praneÅ¡imÄ JK Biuro interesus atstovavusiai teisininkų kontorai „Weightmans LLP“ apie paskyrimÄ dėl ieÅ¡kinių nagrinėjimo teisme), todėl pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pagrįstai taikė JK CPK nuostatÄ dėl 1 880 GBP fiksuoto mokesčio bei pagrįstai skaičiavo pridėtinės vertės mokestį, todėl atsakovo argumentai, kuriais ginčija pirmosios instancijos teismo priteistų Biurui teisinės pagalbos iÅ¡laidų pagrįstumÄ , atmestini kaip nepagrįsti.

45. Pripažinus nepagrįstais atsakovo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo priteistų Biurui teisinės pagalbos iÅ¡laidų, nėra pagrindo perskaičiuoti pirmosios instancijos teismo nustatytÄ 949,65 svarų administravimo mokestį, kurį Biuras turi teisę susigrÄ Å¾inti iÅ¡ atsakovo, o taip pat ir teismo priteistÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Dėl bylos procesinės baigties 46. Ä®vertinusi byloje surinktų duomenų visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmestini, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 48. Atmetus apeliacinius skundus, apeliantams nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir atsakovo O. M. apeliacinius skundus atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai Asta Jakutytė-Sungailienė Eglė Surgailienė Urmila Valiukienė