Legislator Case Law & Legislation
fd5b3f37-c09e-46d7-9c64-ef2f6aefe148 AI generated

fd5b3f37-c09e-46d7-9c64-ef2f6aefe148 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number fd5b3f37-c09e-46d7-9c64-ef2f6aefe148
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) sprendimÄ , iÅ¡dėstytÄ 2015-04-20 raÅ¡te Nr. (25)SD-4892; įpareigoti VDI iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2015-03-23 praneÅ¡imÄ Nr. VA17-45(15) Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka ir priimti nutarimÄ , numatytÄ Å¡io kodekso 287 straipsnyje (b. l. 1-4).PareiÅ¡kėja nesutinka su VDI sprendimu, kuriame nurodyta, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad Vadovybės apsaugos departamentas (toliau – VAD) pažeidė Darbo kodekso 147 str. 1 d., nes SÄ junga negali bÅ«ti pripažinta VAD darbuotojų atstovu Darbo kodekso 19 str. taikymo aspektu.

Legislator headnote

AI generated

fd5b3f37-c09e-46d7-9c64-ef2f6aefe148 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Remiantis Konstitucinio Teismo 1999-10-14 nutarimu, profesinės sÄ jungos savo nariams atstovauja ir juos gina ex officio, o kitiems darbuotojams gali atstovauti ir juos ginti, jei darbuotojų kolektyvas tokias teises jai yra perdavęs arba jei profesinė sÄ junga atstovauja daugumos valiai. Atsakovė nesutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiu, kad jos teisės buvo nepagrįstai apribotos. Darbuotojų atstovai, manantys, kad darbdavio sprendimai ir veiksmai yra neteisingi, turi teisę imtis Darbo kodekso 22 str. 1 d. 8 p. numatytų veiksmų arba inicijuoti kolektyvinį darbo ginÄÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

AdmAdministracinė byla Nr. I-3368-281/2016                                  Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02896-2015-6                      Procesinio sprendimo kategorija 1.38; 3.21 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sÄ jungos atstovui Martynui Ausčiui, atsakovės Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Irinai Janukevičienei ir trečiojo suinteresuoto asmens Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei Vestai Konopliovai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sÄ jungos praÅ¡ymÄ atsakovei Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sÄ junga (toliau – SÄ junga) 2015-05-26 kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:

1) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) sprendimÄ , iÅ¡dėstytÄ 2015-04-20 raÅ¡te Nr. (25)SD-4892;

2) įpareigoti VDI iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2015-03-23 praneÅ¡imÄ Nr. VA17-45(15) Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka ir priimti nutarimÄ , numatytÄ Å¡io kodekso 287 straipsnyje (b. l. 1-4).PareiÅ¡kėja nesutinka su VDI sprendimu, kuriame nurodyta, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad Vadovybės apsaugos departamentas (toliau – VAD) pažeidė Darbo kodekso 147 str. 1 d., nes SÄ junga negali bÅ«ti pripažinta VAD darbuotojų atstovu Darbo kodekso 19 str. taikymo aspektu.

PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja pranešė apie jos teisių pažeidimÄ , tačiau VDI nepradėjo administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, o pareiÅ¡kėja nepripažinta nukentėjusiuoju. PareiÅ¡kėjos teigimu, VDI galėjo priimti nutarimÄ , kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla bÅ«tų nutraukta, įvertinus visas aplinkybes. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjos teisės lieka neapgintos. SÄ junga nesutinka su VDI argumentais, kad darbdavio pareigos derinti darbo grafikus su pareiÅ¡kėja nebÅ«tina.

Pabrėžė, kad Konstitucinio Teismo 1999-10-14 nutarimas vertintinas atsižvelgiant į vėliau priimto Darbo kodekso normas. Ä®statymų leidėjas, 2002 m. priimdamas Darbo kodeksÄ , Å¡iuos teisinius santykius sureguliavo iÅ¡ esmės naujai, suteikdamas prioritetÄ Ä¯monėje veikiančiai profesinei sÄ jungai, kÄ paneigė ginčijamu sprendimu VDI. Atsakovė rėmėsi teismų praktika, suformuota iki Profesinių sÄ jungų įstatymo 4 str. papildymo, Å¡io straipsnio pakeitimai taikomi naujai formuojamoje praktikoje (pvz., Kauno apygardos teismo 2015-02-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-272-259/2015).Per teismo posėdį pareiÅ¡kėjos atstovas prašė praÅ¡ymÄ tenkinti.

Atsakovė VDI atsiliepime į praÅ¡ymÄ prašė jį atmesti (b. l. 27-29). Nurodė, kad, atlikus tyrimÄ , nustatyta, jog SÄ junga įsteigė savo skyrių VAD nuo 2013-02-18, o darbuotojai jai nėra perdavę atstovavimo teisės; įrodymų, patvirtinančių, kad VAD darbuotojų dauguma iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl atstovavimo teisių perdavimo pareiÅ¡kėjai, nepateikė nei ji pati, nei darbdavys. Todėl padaryta iÅ¡vada, kad darbdavys privalo derinti darbuotojų darbo grafikus su pareiÅ¡kėja.

Remiantis Konstitucinio Teismo 1999-10-14 nutarimu, profesinės sÄ jungos savo nariams atstovauja ir juos gina ex officio, o kitiems darbuotojams gali atstovauti ir juos ginti, jei darbuotojų kolektyvas tokias teises jai yra perdavęs arba jei profesinė sÄ junga atstovauja daugumos valiai. Atsakovė nesutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiu, kad jos teisės buvo nepagrįstai apribotos. Darbuotojų atstovai, manantys, kad darbdavio sprendimai ir veiksmai yra neteisingi, turi teisę imtis Darbo kodekso 22 str. 1 d. 8 p. numatytų veiksmų arba inicijuoti kolektyvinį darbo ginÄÄ .

Profesinių sÄ jungų įstatymo 18 str. taip pat numato, kad profesinės sÄ jungos turi teisę reikalauti iÅ¡ darbdavio panaikinti jo sprendimus, Å¡iuos reikalavimus darbdavys turi iÅ¡nagrinėti per 10 dienų. Vadovaujantis VDI nuostatų 14 p., VDI inspektoriai, atsižvelgdami į nustatytus prioritetus, VDI teritorinio skyriaus darbo planus ir įstatymų vykdymo bÅ«klę, savarankiÅ¡kai pasirenka inspektuojamų įmonių tikrinimo bÅ«dus, kryptis ir metodus ir turi diskrecijos laisvę dėl poveikio priemonių parinkimo.

Todėl pareiÅ¡kėja neturi teisės reikalauti, kad VDI pareigÅ«nai pradėtų administracinę teisenÄ â€“ suraÅ¡ytų administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , iÅ¡nagrinėtų administracinę bylÄ ir priimtų atitinkamÄ nutarimÄ . Per teismo posėdį atsakovės atstovė praÅ¡ymÄ prašė atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo VAD atsiliepime į praÅ¡ymÄ prašė jį atmesti (b. l. 30-32).Nurodė, kad VAD yra vidaus reikalų statutinė įstaiga, kuri savo veikloje vadovaujasi Vidaus tarnybos statutu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-06-12 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje po proceso atnaujinimo Nr. A575-2063/2008, suformavo taisyklę dėl pareigÅ«nų darbo laikÄ reglamentuojančių teisės aktų taikymo. Teismas konstatavo, kad Vidaus tarnybos statute pareigÅ«nų darbo laikas yra specialiai reglamentuotas ir nėra nuorodos į Darbo kodekso skyrių „Darbo laikas“. Dėl Å¡ių priežasčių Darbo kodekso 147 str. 1 d. nuostatos VAD netaikytinos. Dėl konkretaus fakto, kad bÅ«tų pažeista darbo grafiko sudarymo ar keitimo procedÅ«ra, pažeistos darbuotojo teisės, nei pareiÅ¡kėja, nei darbuotojai į VAD nesikreipė.Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovė praÅ¡ymÄ prašė atmesti.

                          PraÅ¡ymas netenkintinas. Nustatyta, kad SÄ junga 2013-02-18 tarybos posėdyje priėmė sprendimÄ Ä¯steigti profesinės sÄ jungos skyrių VAD (b. l. 8-9).2015-02-04 pareiÅ¡kėja raÅ¡tu Nr. VA17-17(15) kreipėsi į VAD, praÅ¡ydama darbo grafikus derinti su visais įstaigoje veikiančių profesinių sÄ jungų atstovais, kaip numatyta Darbo kodekso 19 str., 147 str. 1 d., atitinkamu bÅ«du pakeisti vienÄ iÅ¡ pareigybės apraÅ¡ymų ir pateikti informacijÄ (b. l. 10-12).Atsakydamas į šį praÅ¡ymÄ , VAD 2015-02-23 raÅ¡tu Nr. S-254(20) nurodė, kad darbo grafikai nederinami su VAD darbuotojų profesinės sÄ jungos atstovais, nes, remiantis Vidaus tarnybos statuto 44 str. 2 d., profesinės sÄ jungos neturi teisės paveikti įstaigos funkcijų įgyvendinimo, bei pateikė praÅ¡omÄ informacijÄ bei atliko kitus veiksmus (b. l. 48-49).2015-03-23 SÄ junga kreipėsi į VDI, praneÅ¡dama apie galimÄ administracinį teisės pažeidimÄ , nes VAD atsisako derinti darbuotojų darbo grafikus su visais darbuotojų atstovais, ir prašė taikyti administracinę atsakomybę pažeidimus padariusiems asmenims (b. l. 6-7).2015-04-03 VDI Vilniaus skyrius kreipėsi su nurodymu į VAD, praÅ¡ydamas pateikti duomenis, ar derinami darbo grafikai su profesine sÄ junga (b. l. 52).2015-04-07 VAD raÅ¡tu Nr. S-449(20) informavo VDI, kad darbo grafikai nederinami, nes tam nėra teisinio pagrindo; pareigÅ«nai yra statutiniai tarnautojai, todėl jų tarnybos teisiniai santykiai reglamentuojami Vidaus tarnybos statuto, todėl Darbo kodekso 147 str. 1 d. nuostatos VAD netaikytinos (b. l. 50-51).2015-04-20 VDI raÅ¡tu Nr. (25)SD-4892 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad ji negali bÅ«ti pripažinta VAD darbuotojų atstovu Darbo kodekso 19 str. kontekste, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti administracinio teisės pažeidimo fakto (b. l. 15-16).

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl VDI veiksmų, tiriant profesinės sÄ jungos praneÅ¡imÄ apie galimÄ administracinį teisės pažeidimÄ , teisėtumo. Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 str. nustatyta, kad VDI kompetencijai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktÅ«rose, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobÅ«džio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo.Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 str. 2 d. 5 p. įtvirtinta, kad VDI inspektoriai, nustatę darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nustatyta tvarka suraÅ¡o protokolus, reikalavimus, aktus ir kitokius patvirtintos formos dokumentus.Valstybinės darbo inspekcijos nuostatų, patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d.

įsakymu Nr. A1-316, 14 p. nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius, atsižvelgdamas į nustatytus prioritetus, Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus darbo planus bei darbo įstatymų vykdymo bÅ«klę (jam priskirtose srityse), savarankiÅ¡kai pasirenka inspektuojamų darbdavių tikrinimo bÅ«dus, kryptis ir metodus.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas negali įpareigoti VDI pareigÅ«no atitinkamo teisės akto pažeidėjui suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ir jo pagrindu pažeidėjui paskirti administracinę nuobaudÄ , kadangi VDI įstatymas tokiam pareigÅ«nui, kai yra nustatomas įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas, suteikia tam tikrÄ diskrecijos laisvę, kuri pasireiÅ¡kia ir tuo, jog VDI pareigÅ«nas, atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobÅ«dį ir pan., savarankiÅ¡kai parenka pažeidėjui taikytinÄ priemonę, kuri nebÅ«tinai turi bÅ«ti administracinės atsakomybės formos.

TÄ patvirtina ir Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. birželio 23 d. nutarimu ratifikuotos Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 81 „Dėl darbo inspekcijos pramonėje ir prekyboje“ 17 str. 2 d., įtvirtinanti darbo inspektoriaus teisę savarankiÅ¡kai ir atsižvelgiant į konkrečiÄ situacijÄ priimti sprendimÄ dėl asmens, kuris pažeidė teisės aktų reikalavimus, veiksmų įvertinimo ir jam taikytinos priemonės (žr., 2008 m. vasario 28 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. N502-277/2008).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja informavo VDI apie galimÄ ATPK 41 str. 1 d., numatančios darbdaviams ar jų įgaliotiems atstovams administracinę atsakomybę už darbo įstatymų pažeidimÄ , kuris Å¡ioje byloje, pareiÅ¡kėjos teigimu, pasireiÅ¡kė tuo, kad VAD atsisakė derinti darbo grafikus su įstaigoje veikiančiais darbuotojų atstovais.Pagal Darbo kodekso 147 str. 1 d., darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais (Kodekso 19 straipsnis) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.Pažymėtina, kad VAD pareigÅ«nai yra statutiniai valstybės tarnautojai, todėl jų tarnybos teisiniai santykiai yra reglamentuojami Vidaus tarnybos statutu.

Remiantis administracinių teismų praktika, statutinėms įstaigos, taigi ir VAD, Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbo laikÄ (Å¡iuo atveju Darbo kodekso 147 str. 1 d.), netaikytinos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A63-2491/2011). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad VDI pagrįstai ginčijamu raÅ¡tu atsakė pareiÅ¡kėjai, jog teisinio pagrindo konstatuoti darbo įstatymų pažeidimÄ nėra.

Nagrinėjamu atveju VDI ginčijamu raÅ¡tu atsakė pareiÅ¡kėjai, atlikusi atitinkamÄ tyrimÄ pagal pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes. Pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 19 str. 1 d., administracinė procedÅ«ra – pagal šį įstatymÄ vieÅ¡ojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundÄ ar praneÅ¡imÄ apie vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytÄ asmens, nurodyto skunde ar praneÅ¡ime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ ir priimant dėl to administracinės procedÅ«ros sprendimÄ .

Nusprendus, kad pagrindų inicijuoti administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjamu atveju nėra, nebuvo ir teisinio pagrindo vadovautis atitinkamomis ATPK nuostatomis. Kaip minėta, VDI pareigÅ«nai turi diskrecijos laisvę, atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobÅ«dį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, savarankiÅ¡kai parinkti pažeidėjui taikytinÄ priemonę, jei tam yra teisinis pagrindas. Dėl nurodytų motyvų, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad VDI tinkamai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ ir priėmė teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimÄ , todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,                                                                                             n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjos Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sÄ jungos praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                                       Mefodija Povilaitienė                                                                                                           Jolita Rasiukevičienė                                                                  Henrikas Sadauskas