fd5aad0f-b533-4dd2-b4ff-617a413fd73d · Prienų rajono apylinkės teismas

PROJEKTAS Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-74-962/2017Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01482-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.2.12.2.; 3.2.6.1. (S) PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 29 d.Prienai Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė, sekretoriaujant G. J., Laimai Adomaitienei,dalyvaujant ieÅ¡kovui V. A. K., jo atstovei advokatei J. S., atsakovo P. S. atstovei advokatei O. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

A. K. ieÅ¡kinį atsakovui P. S. dėl iÅ¡keldinimo, gyvenamosios vietos deklaracijos panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o iÅ¡keldinti atsakovÄ su visais jam priklausančiais daiktais iÅ¡ patalpų ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių ieÅ¡kovui; panaikinti atsakovo gyvenamosios vietos deklaracijÄ ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose; priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad nuo 1982 m. atsakovas P. G.

S. gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravęs Å¡iuo metu ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype su statiniais, esančiame (duomenys neskelbtini). Å is turtas anksčiau priklausė ieÅ¡kovo seserei A. K.. AtsakovÄ Ä¯ minėtas patalpas priemė jo sesuo A. K., kuriai po jos ir ieÅ¡kovo tėvų mirties sklypas su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) atiteko asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas P. S., gyvendamas minėtose patalpose nemoka mokesčių, neprižiÅ«ri turto, blogina jo fizinę bÅ«klę, ieÅ¡kovui, kuris dovanojimo sutarties pagrindu Å¡iuo metu yra minėto turto teisėtas savininkas, atsakovas neleidžia naudotis turima nuosavybe, grasina.

Atsakovas elgėsi agresyviai ir su jo seserimi A. K., prieÅ¡ jÄ naudojo psichologinį ir fizinį smurtÄ . Atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl ieÅ¡kovas savo seserį iÅ¡kraustė gyventi kitur, kad jai bÅ«tų ramiau ir saugiau. Atsakovui per notarÄ buvo praneÅ¡ta, kad jis iki 2016 m. spalio 1 d. su visais priklausančiais daiktais turi iÅ¡sikelti iÅ¡ ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų, tačiau iki Å¡ios dienos atsakovas nėra iÅ¡sikraustęs. IeÅ¡kovas nori jam priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris yra ypatingai apleistas, tvarkyti, prižiÅ«rėti, tačiau ten gyvendamas atsakovas ieÅ¡kovui to neleidžia, grasina Å¡akėmis ir kirviais.

Sesuo atsakovÄ priėmė iÅ¡ geros Å¡irdies, norėdama padėti, kad jis deklaruotų gyvenamÄ jÄ vietÄ , be ko atsakovas nebÅ«tų galėjęs sovietiniais laikais įsidarbinti ir dirbti kolÅ«kyje. Be to, ieÅ¡kovo sesuo yra apie 20 metų vyresnė už atsakovÄ P. G. S. ir jie niekad nebuvo sugyventiniais, nevedė bendro Å«kio. IeÅ¡kovo atstovė ieÅ¡kinį palaikė, pagrindė teisiniais argumentais, prašė tenkinti pilnai. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, įteikiant asmeniÅ¡kai teismo Å¡aukimÄ (b.l. 60).

Atsakovas nei į parengiamÄ jį teimo posėdį, nei į bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės teismo posėdyje neatvyko, bÅ«damas tinkamai asmeniÅ¡kai informuotas informuotas apie posėdžio laikÄ ir vietÄ . PraÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta. Jo atstovė advokatė O. B. nurodė, kad su atsakovu susisiekti telefonu nepavyko, nes atsakovo telefonas iÅ¡jungtas, ne ryÅ¡io zonoje. Byla nagrinėtina atsakovui nedayvaujant. Atsiliepime atsakovas nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas tik dėl to, kad ieÅ¡kovo sesuo A.

K., įkalbėta brolių V. ir A. K., sesers O. D. S. nutarė nutraukti visus santykius su atsakovu. Atsakovas nebuvo informuotas ir įspėtas, kad bus pakeista nekilnojamojo turto nuosavybės teisinė padėtis. Tokiu bÅ«du, slaptai sudarydama sandorį su broliu V. A. K., ieÅ¡kovo sesuo A. K. iÅ¡metė atsakovÄ â€žÄ¯ gatvę“ ne tik apribodama, bet atimdama atsakovo laisvę disponuoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu bei bendro gyvenimo su ieÅ¡kovo seserimi A. K. per 43 metus sugyventu turtu, įgytu už bendro naudojimo lėšas.

Toks sandoris neteisėtas nuo jo sudarymo momento ir turėtų bÅ«ti panaikintas. Gyvendamas kartu su A. K., atsakovas, kaip jos sugyventinis, vykdė visas mokestines prievoles, mokėdamas mokesčius jos vardu; ne tik prižiÅ«rėjo, bet ir realiai tvarkė nekilnojamÄ jį ir kitÄ turtÄ ; niekada nekliudė A. K. naudotis turima nuosavybe, negrasino, nesielgė agresyviai ir nenaudojo psichologinio ir fizinio smurto; ieÅ¡kovas, perėmęs iÅ¡ A. K. visas nuosavybės teises į turtÄ (duomenys neskelbtini), perkėlė seserį gyventi kitur, nes ji susilaužė klubus; ne ieÅ¡kovui, o atsakovui atimtos visos teisės naudotis bendro gyvenimo su A.

K. metu, per 43 metus sukurtu turtu, nes atsakovas A. K. buvo perleistas ieÅ¡kovui – broliui V. A. K.; atsakovo gyvenimas minėtose patalpose, negali bÅ«ti laikomas savavaliÅ¡ku patalpų užėmimu, nes į Å¡ias patalpas jis buvo priimtas A. K. kaip sugyventinis; nėra jokio pagrindo iÅ¡deklaruoti atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ be atsakovo sutikimo. Atsakovas P. G. S. pradėjo su ieÅ¡kovo seserimi A. K. kartu gyventi nuo 1972 metų. Nuo 1972 metų iki 2015 metų spalio mėnesio atsakovas gyveno ieÅ¡kovo seseriai A.

K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype su statiniais esančiais (duomenys neskelbtini). Nuo 1982 metų Atsakovas registruotas aukščiau minėtu adresu ir ten deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta. Atsakovas ir A. K., vesdami bendrÄ Å«kį, buvo pasiskirstę ir savo pareigas, tvarkydami namų Å«kio reikalus. Atsakovas savo jėgomis, retkarčiais pasitelkdamas pagalbininkus, vykdė namų Å«kio priežiÅ«rÄ , Å«kininkavo ir dirbo, augino gyvulius, sėjo ir pjovė, dirbo kitus darbus. A. K. tvarkė finansinius dalykus, laisvai disponavo visomis atsakovo ir nuosavomis gaunamomis pajamomis, bendromis lėšomis, vykdė atsiskaitymus pagal mokestines prievoles, apmokėdavo visas prievoles bei tomis pačiomis lėšomis buvo įgyjamas bendro naudojimo turtas ir atsakovo su A.

K. asmeninio naudojimo daiktai. IÅ¡ atsakovo ir A. K. pajamų buvo atliekami mokėjimai už namuose sunaudotÄ elektrÄ , už suteiktas komunalines paslaugas), atliekami mokėjimai už atsakovo bei A. K. asmeninio naudojimo daiktus (rÅ«bai, batai, higienos priemonės ir t.t). Taip pat atsakovas ir A. K. laikui bėgant įsigijo smulkiÄ buitinę technikÄ . Atsakovas didžiausiÄ jÄ savo pajamų dalį naudojo geresnėms Å¡eimos gyvenimo sÄ lygoms kurti bei tenkinti aktualius Å¡eimos poreikius. Kartu gyvenantys ir santuokos nesudarę atsakovas ir ieÅ¡kovo sesuo buvo susitarę siekti tam tikro tikslo – kurti faktinę Å¡eimÄ , vesti bendrÄ Å«kį, įgyti bendrÄ turtÄ , skirtÄ apsigyventi jų faktinei Å¡eimai, kartu vykdyti mokestines prievoles.

Taigi, faktinės Å¡eimos bendras turtas 43 metus buvo kuriamas dalyvių lėšomis, prisidedant savo darbu. Pagal Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ toks Å¡alių elgesys tiksliai atitinka jungtinės veiklos sutartį, kadangi Å¡alys bendrai siekė įgyti bendrosios nuosavybės teise turtÄ bendro gyvenimo tikslams. Dalyvavimas, siekiant bendro Å«kinio tikslo, gali bÅ«ti siekis įgyti ir valdyti bendrÄ turtÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtina tai, kad atsakovas ir A. K. gyveno kartu daug metų – 43 metus, tvarkė bendrÄ Å«kį: rÅ«pinosi Å¡eimos poreikiais, nuolat duodavo pinigų A.

K. sumokėti už bÅ«stui suteiktas paslaugas. Å ios aplinkybės patvirtina jog atsakovas ir A. K. sukÅ«rė jungtinės veiklos rezultatÄ ir kartu savo įnaÅ¡ais prisidėjo prie bendro turto sukÅ«rimo, t. y. namų Å«kio, adresu (duomenys neskelbtini), pritaikymo gyventi jų faktinei Å¡eimai. Dėl Å¡ių aplinkybių atsakovas turi teisę pareikÅ¡ti reikalavimÄ pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į 1/2 dalį nekilnojamojo turto – statinius, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, kad vedant bendrÄ Å«kį buvo įsigyti ir kilnojamieji daiktai, todėl Å¡alims nustojus vesti bendrÄ Å«kį, bÅ«tų reikalinga Å¡iuos daiktus pasidalinti, nes per 43 bendro gyvenimo metus A. K. ir atsakovas tapo bendraturčiais. Atsakovas kitos gyvenamosios vietos neturi, serga sunkiomis nepagydomomis ligomis. IeÅ¡kinys tenkintinas.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad nuosavybė yra neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymas. Žmogaus teisė į bÅ«sto neliečiamybę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje, pagarbos Å¡iai teisei principas įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.37 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. IeÅ¡kovas, kaip bÅ«sto savininkas, gindamas pažeistas teises sutinkamai su CK 4.98 straipsnio nuostatomis, praÅ¡o teismo iÅ¡keldinti atsakovÄ . Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui V. A. K. asmeninės nuosavybės teise pagal 2016-07-07 Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini) (b.l. 22-25).

Å iuo adresu savo gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravęs atsakovas P. S. (b.l. 62). IeÅ¡kovas ragino geruoju iÅ¡sikelti atsakovÄ P. S., per notarÄ siunčiamu PareiÅ¡kimu įspėdamas atsakovÄ iki 2016 m. spalio 1 d. geruoju iÅ¡sikraustyti su visais jam priklausančiais daiktais iÅ¡ ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančių pastatų (b.l. 27). Notaro liudijimas patvirtina, kad minėtas pareiÅ¡kimas atsakovui įteiktas asmeniÅ¡kai (b.l. 26). Nagrinėjamu atveju ginčo dalykas ir pagrindas kildinamas iÅ¡ valdymo pažeidimo teisinių santykių, t.y. ieÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡keldinti atsakovÄ iÅ¡ jam nuosavybės teise priklausančių pastatų, nes geruoju P. S. iÅ¡sikraustyti nesutinka.

Atsakovo gyvenimas ir daiktų laikymas ginčo patalpose, neturint tam ieÅ¡kovo leidimo, negali kelti neigiamų padarinių nekilnojamojo daikto savininkui, kuris dėl neteisėto atsakovo elgesio negali laisvai disponuoti nuosavu turtu. Atsakovo faktinis ginčo turto naudojimas neatlygintinai be savininko leidimo yra neteisėtas ir atsakovui jokių teisių į ginčo turtÄ sukurti negali.IeÅ¡kovas teigė, kad tarp Å¡alių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nesudaryta, atsakovas nuomos mokesčio nemoka, o prieÅ¡ingų duomenų byloje nėra, to neneigė ir atsakovas atsiliepime. Darytina iÅ¡vada, kad P. S. ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), gyvena be teisinio pagrindo.

Minėtu adresu atsakovas yra deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (b.l. 62). IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas gyvenamÄ jÄ vietÄ Å¡iuo adresu deklaravo dėl to, kad ieÅ¡kovo sesuo, kuriai tuo metu priklausė ginčo turtas, iÅ¡ geros Å¡irdies, leido atsakovui deklaruoti gyvenamÄ jÄ vietÄ , nes jis to prašė, kad galėtų įsidarbinti. AnalogiÅ¡kas aplinkybes dėl gyvenamosios vietos deklaravimo ieÅ¡kovui priklausančiose patalpose nurodė ir pati ieÅ¡kovo sesuo A. K., kuri parodė, kad 1982 metais prisiregistravo atsakovas P. S..

IÅ¡ pradžių jis tik atvažiuodavo kartÄ per mėnesį, bet pradėjo dirbti ir pradėjo likti ten nakvoti. Atsakovo iniciatyva kviestas liudytojas P. A. J. nurodė, kad su atsakovu P. S. kartu dirbo kolÅ«kyje iki kolÅ«kių iÅ¡irimo. IeÅ¡kovo teigimu, ginčo turtas yra apleistas, atsakovas nesirÅ«pina turtu pats ir neleidžia to daryti teisėtam savininkui. Tokias ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos, iÅ¡ kurių akivaizdu, kad tiek žemė, tiek pastatai yra itin apleisti, aplinka visiÅ¡kai netvarkoma ir neprižiÅ«rima (b.l. 8,9,15).

IeÅ¡kovas teigė, kad dar prieÅ¡ 7-8 metus, kai buvo audra, vėjas nuplėšė Å¡iferį, iÅ¡vertė medžius ir iki Å¡iol viskas taip tebestovi, nėra tvarkoma. Atsakovas laikė gyvulius, bet jų neprižiÅ«rėjo, dėl ko gyvuliai krito, o jų kaulai iki Å¡iol guli tvarte. Tokias ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes patvirtina pateiktos fotonuotraukos bei tokie ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai sutampa su liudytojų parodymais. A. K. patvirtino, kad atsakovas namų, kuriuose gyvena, netvarko, prie kamino yra didelė skylė, į kuriÄ jį įkiÅ¡o pagalvę ir taip viskas stovi.

A. K. nurodė, kad atsakovas yra užgriozdinęs keliukÄ , kad teisėtas savininkas, jo giminaičiai ten neprivažiuotų, Å¡iuo metu ten viskas pavirtę tarsi į džiungles, o padėti sutvarkyti negali, nes atsakovas neleidžia, iÅ¡karto grasina, nei pats tvarko, nei kitiems leidžia. Liudytoja O. S. parodė, kad atsakovas ir savo gyvulių neprižiÅ«rėjo, gyvuliai buvo subadę žmogų, net per televizijÄ apie tÄ Ä¯vykį rodė. Toje sodyboje bėgo vanduo pro kiaurÄ stogÄ , ji pati jį taisė, samanas valė, padėdama seseriai, kuriai priklausė ta sodyba.

IeÅ¡kovas teigė, kad atsakovas labai girtauja, yra agresyvus, apdaužė ieÅ¡kovo brolio automobilį, kai Å¡is atvyko prie ginčo namų. Tokias ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytas aplinkybes patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai: 2016-03-31 ieÅ¡kovo V. A. K. pareiÅ¡kimas Alytaus apskrities VPK Prienų PK, praÅ¡ant pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl P. S. grasinimų ieÅ¡kovo atžvilgiu (b.l. 12). 2016-03-30 A. K. pareiÅ¡kimas Alytaus apskrities VPK Prienų PK praÅ¡ant pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl P. S. grasinimų jo atžvilgiu, kuriame pareiÅ¡kėjas nurodo, kad atsakovas grasina susidoroti, kuris laikas vadina vaikščiojančiu lavonu, neleidžia susitikti su seserimi, prašė P. S. iÅ¡keldinti.

Alytaus apskrities VPK Prienų PK atsakymas A. K., kuriame nurodyta, kad minėtas pareiÅ¡kimas yra prijungtas prie baudžiamosios bylos Nr. 01-1-15897-16; 2016-05-05 įtariamajam P. S. įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ pagal LR BK 140 str. 1 d. (dėl A. K. sukelto fizinio skausmo). Dėl atsakovo iÅ¡keldinimo siÅ«loma kreiptis į teismÄ (b.l. 13). IeÅ¡kovo sesers O. D. S. pareiÅ¡kimu (b.l. 15), kuriuo Alytaus apskrities VPK Prienų PK praÅ¡oma pradėti ikiteisminį tyrimÄ P. S. atžvilgiu, kadangi jis grasina, vis kartoja susidorosiantis su visais ieÅ¡kovo artimaisiais.

Tiek ieÅ¡kovas, tiek jo iniciatyva kviesti liudytojai teigė, kad atsakovas girtauja, be to ir atsakovo iniciatyva kviestas liudytojas Petras A. J. nurodė, kad P. S. yra iÅ¡geriantis. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad P. S. yra ne kartÄ baustas administracine tvarka už teisės pažeidimus, padarytus esant jam neblaiviam. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad moka mokesčius, tačiau tokius savo teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad mokesčius mokėjo pats ieÅ¡kovas bei jo sesuo A.

K. (b.l. 7, 10, 11, 17). Atsakovas atsiliepime taip pat teigė, jog su ieÅ¡kovo seserimi A. K. vedė bendrÄ Å«kį, nebuvo informuotas bei įspėtas apie tai, kad A. K. jai priklausantį turtÄ padovanojo broliui V. A. K., todėl sandoris buvo sudarytas neteisėtai, atsakovas iÅ¡mestas į gatvę, taip atimant atsakovo laisvę disponuoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu bei bendro gyvenimo su A. K. per 43 metus sugyventu turtu, todėl toks sandoris yra neteisėtas nuo jo sudarymo ir turėtų bÅ«ti panaikintas.

Pažymėtina, kad atsakovas savo teisių pažeidimo klausimÄ iÅ¡kėlė tik gavęs ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, tačiau pats ieÅ¡kinio dėl sandorio nuginčijimo nereiÅ¡kė, sandorio panaikinti neprašė pareikÅ¡damas prieÅ¡ieÅ¡kinį byloje. Be minėtų atsakovo teiginių, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas, sužinojęs apie jo teises pažeidžiančios sutarties sudarymÄ , gynė savo teises ginčydamas tokį sandorį. Atsakovas neatvyko nei į parengiamÄ jį, nei į teismo posėdį, jam paskyrus valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ , su advokate nesusisiekė, advokatei bandant su juo susisiekti telefonu, Å¡is buvo iÅ¡jungtas, nors apie posėdžio vietÄ ir laikÄ atsakovas buvo informuotas asmeniÅ¡kai (b.l.

60) ir privalėjo rÅ«pintis procesu. Atsakovo atsiliepime iÅ¡dėstytų aplinkybių nepatvirtino ir atsakovo iniciatyva kviestas liudytojas P. A. J., kuris nurodė, kad apie tai, jog P. S. bÅ«tų gyvenęs Å¡eimyninį gyvenimÄ su A. K., nežino. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas su jo seserimi Å¡eimyninių ryÅ¡ių nepalaikė, A. K. 20 metų vyresnė už atsakovÄ ir atsakovas nieko toje sodyboje nepristatė, jei ir buvo statoma, tai dirbo samdomi darbininkai už sesers lėšas. Pati A. K. teigė, kad ji su P. S. kaip Å¡eima negyveno, kartu nemiegojo, atsakovas buvo tik kaip nuomininkas.

Jis nuolat iÅ¡ jos skolindavosi pinigus, reikalavo jam užraÅ¡yti tuos namus, sakydavo, kad čia ne jo ir nieko nedarys. Tiek ji, tiek atsakovas augino gyvulius, tačiau kiekvienas atskirai, nesidalindavo pinigais, gautais už gyvulius. Liudytoja O. S. taip pat teigė, kad jos sesuo A. K. nebuvo sugyventiniai su atsakovu P. S., atskirai dirbo, atskirai augino gyvulius, atskirai Å¡ienavo. KartÄ sesuo jai neleido paimti kibiro, kadangi jis priklauso atsakovui. Teismas, nors liudytojai ir yra ieÅ¡kovo artimi giminaičiai, netikėti jų parodymais neturi jokio pagrindo, kadangi jie atitinka ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimams, sutampa tarpusavyje, visiÅ¡kai atitinka byloje esančiÄ medžiagÄ .

Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų, nes tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. E. U., bylos Nr. 3K-3-269/2011). Atsakovas teigė, kad ieÅ¡kovo sesuo A. K. slaptai sudarė quasi teisėtÄ sandorį su broliu V. A. K. ieÅ¡kovo sesuo de jure iÅ¡metė atsakovÄ â€žÄ¯ gatvę“, taip atimdama atsakovo laisvę disponuoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu, todėl toks sandoris neteisėtas ir nuo jo sudarymo momento turi bÅ«ti panaikintas.

Pažymėtina, kad CK 1.78 str. 5 dalyje nustatyta, kad niekinio sandorio faktÄ teismas konstatuoja savo iniciatyva (ex officio), tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas, pasisakydamas dėl pagrindo sandorį ex officio pripažinti negaliojančiu, yra nurodęs, kad savo iniciatyva, nesant ginčo Å¡alies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylÄ pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso Å¡alių ginÄÄ dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimÄ bei tirti su tuo susijusius įrodymus, gali tik esant Å¡alies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu (LAT 3K-3-483/2013; 3K-3-89/2006; 3K-3-252/2009).

Atsakovas nereiÅ¡kė reikalavimo pripažinti tarp ieÅ¡kovo V. A. K. ir jo sesers A. K. sudarytÄ Dovanojimo sandorį, taip pat nereiÅ¡kė reikalavimų nustatyti buvus jungtinės veiklos faktÄ su A. K., pripažinti turtÄ jo nuosavybe ar priteisti turto pagerinimo iÅ¡laidas. Teismas Å¡ioje byloje, įvertinęs joje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus tiek kiekvienÄ atskirai, tiek juos visumoje, iÅ¡klausęs ieÅ¡kovo bei atsakovo atstovės paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus sprendžia, jog nėra pagrindo teigti, jog sandoris yra akivaizdžiai niekinis ir turi bÅ«ti taikomi niekinio sandorio teisiniai padariniai.IÅ¡ byloje esančio Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o (b.l. 18-19, 32-34) matyti, kad atsakovui P. S. asmeninės nuosavybės teise pagal 2007-11-08 ir 1996-03-22 Paveldėjimo teisės liudijimus, priklauso 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) 44 bei 1/2 pastato – gyvenamojo namo, pastatų – Å«kinių pastatų, pastato garažo, esančių (duomenys neskelbtini), todėl atmestini atsakovo argumentai, kad sudarius Dovanojimo sutartį ir turtui perėjus ieÅ¡kovo nuosavybėn, jis buvo iÅ¡mestas į gatvę.

Be to, teismo Å¡aukimai atsakovui buvo siunčiami ir įteikiami (duomenys neskelbtini), kas rodo, kad atsakovas vykstant teisminiam procesui gyveno ginčo adresu (b.l. 60). TÄ patį adresÄ , kaip adresÄ korespondencijai, atsakovas nurodė ir savo atsiliepime į ieÅ¡kinį (b.l. 39-42). PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas teigė, jog tai jis bei jo artimieji negali atvykti į tėviÅ¡kę, tvarkyti tų namų, kadangi atsakovas yra agresyvus, grasina Å¡akėmis, kirviais. Liudytoja A. K. parodė, kad negali sugrįžti į tuos namus pasiimti savo daiktų, ji jo bijo.

Liudytojas A. K. parodė, kad buvo tėvų mirties metinės, atvažiavo iki pamiškės, pasistatė automobilį netoli sodybos, o atsakovas su pagaliu atbėgo muštis, o jiems neišlipus iš mašinos, atsakovas apspardė automobilį. Liudytoja O. S. parodė, kad atsakovas pakeitė spynas, neįsileidžia, atvykus iškolioja, kaltina vagystėmis.Ieškovas yra patalpų ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas, o atsakovas naudojasi savininko gyvenamosiomis patalpomis be teisinio pagrindo, nes šalys nėra sudariusios jokių naudojimosi patalpomis sutarčių.

Šiuo atveju ieškovas, nebūdamas sutartinių teisinių santykių dalyvis, gali ginti savo turtines teises neprievoliniais teisiniais savo teisių gynimo būdais, nes jo nevaržo jokie sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai su atsakovu, kuris naudojasi ieškovo turtu be jo sutikimo ar leidimo. Tokiu atveju ieškovo teisė yra ginama Civiliniame kodekse nustatytais būdais, ir vienas iš jų yra tas, kad pagal CK 4.98 straipsnį savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus, nes šalių nesieja jokia sutartis, todėl atsakovo iškeldinimas iš ieškovui (savininkui) priklausančių patalpų laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2006).

IeÅ¡kovas įrodė, kad atsakovo veiksmai pažeidžia jo, kaip savininko, teises netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Tokį pažeidimÄ nustačius, ieÅ¡kovas įgijo teisę reikalauti atsakovo iÅ¡keldinimo iÅ¡ užimamų patalpų CK 4.98 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į Å¡alis siejančių materialinių teisinių santykių turinį, ieÅ¡kovo pažeistų teisių gynybai taikytinos Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, reglamentuojančios savininko teisių apsaugÄ .IeÅ¡kovui žemės sklypas bei pastatai priklauso nuosavybės teise.

Daiktinė teisė yra absoliuti teisė, pasireiÅ¡kianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iÅ¡ Å¡ių teisių (CK 4.20 str.). Nuosavybės teisė – yra teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 str.). Nuosavybės teisė gali bÅ«ti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 str. 1 d.).

IeÅ¡kovas įrodė, kad atsakovas pažeidžia ieÅ¡kovo teisę nevaržomai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis. IeÅ¡kovas nesutinka, kad atsakovas apribotų ieÅ¡kovo nuosavybės teisę, todėl ieÅ¡kovo teisė privalo bÅ«ti ginama (CK 4.37 str. 1 d., 4.39 str., 4.98 str.). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovo reikalavimas tenkintinas visiÅ¡kai, iÅ¡keldinant atsakovÄ P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visais jam priklausančiais daiktais iÅ¡ patalpų ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių ieÅ¡kovui V.

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.34 straipsnis, 4.93 straipsnis, 4.98 straipsnis, 4.95 straipsnis).Patenkinus ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl atsakovo iÅ¡keldinimo, panaikintina ir atsakovo P. S. gyvenamosios vietos deklaracija adresu (duomenys neskelbtini).Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str. 1 d.).Bylos duomenimis, ieÅ¡kovas patyrė 311 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų: 31 Eur žyminis mokestis, sumokėtas 2016-12-05 per EPP, Kodas ZE52707; 280 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų (b.l. 20, 74-75).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 311 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovui buvo teikiama 50 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba (b.l. 61), antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 46,32 Eur (b.l. 76). Vadovaujantis CPK 96 str. 1, 3, 4 d., iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistina 50 proc. patirtų iÅ¡laidų – 23,16 Eur.

IÅ¡ atsakovo priteistinų procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl teismo procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovo nepriteistinos ir neiÅ¡ieÅ¡kotinos (CPK 96 str. 6 d.). Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263 – 265 str., 268 str., 270 str., n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį tenkinti pilnai.IÅ¡keldinti atsakovÄ P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visais jam priklausančiais daiktais iÅ¡ patalpų ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių ieÅ¡kovui V.

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).Panaikinti atsakovo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos deklaracijÄ adresu (duomenys neskelbtini).Priteisti iÅ¡ atsakovo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui V. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 311 Eur (tris Å¡imtus vienuolika eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,16 Eur (dvideÅ¡imt tris eurus 16 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų valstybės naudai (Ä®mokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ).

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                                   Indrė Petrokienė