fd58d249-c68f-42b4-9bee-165f0df7d893 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-476-464/2018 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02300-2016-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.5.5.; 2.6.8.4.; 2.6.11.6. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 10 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio KailiÅ«no ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovių bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Negresko Investicijos“, uždarosios akcinės bendrovės ,,2A Invest“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1130-603/2017 pagal ieÅ¡kovės G.

D. ieÅ¡kinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Negresko Investicijos“, uždarajai akcinei bendrovei „2A Invest“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nuosavybės teisių į butÄ pripažinimo, hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu ir priverstinės hipotekos panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Conresta“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė G.

D. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi prašė:

1) pripažinti, kad nuo 2014-11-11 ji yra įgijusi nuosavybės teisę į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir į 50/13264 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

2) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2015-07-02 sutartinės hipotekos sandorio, sudaryto atsakovių BUAB „Negresko Investicijos“ ir UAB „2A Invest“, dalį dėl ginčo buto įkeitimo;

3) pripažinti neteisėta ir panaikinti pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2016-10-10 sprendimÄ Nr. (23.31-08)-319-2100, nustatytÄ ginčo buto priverstinę hipotekÄ .

2. Nurodė, kad 2014-11-12 su atsakove BUAB „Negresko Investicijos“ sudarė notaro patvirtintÄ preliminariÄ jÄ statomo buto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo, pasitelkdama trečiuosius asmenis, iki 2014-12-31 pastatyti gyvenamosios paskirties 2 kambarių butÄ su daline apdaila daugiabučiame gyvenamajame name, statomame ant žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini); buto preliminarus plotas 40,45 kv. m., ir Å¡ioje sutartyje nustatytais terminais sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį.

Preliminariosios sutarties 4.2. punkte Å¡alys patvirtino, kad ieÅ¡kovė visÄ buto kainÄ â€“ 51 552,36 Eur (178 000 Lt), sumokėjo prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį. Atsakovei užbaigus statybos darbus, butas faktiÅ¡kai buvo perduotas ieÅ¡kovei, tačiau atsakovė vengė sudaryti notarinę pirkimo–pardavimo sutartį. Pasak ieÅ¡kovės, pradėjusi domėtis, kodėl vengiama pasiraÅ¡yti pirkimo–pardavimo sutartį, paaiÅ¡kėjo, kad be jos sutikimo ir žinios 2015-07-02 hipotekos registre įregistruota sutartinė hipoteka, kuria atsakovė, užtikrindama savo prievolių pagal 2015-07-02 paskolos sutartį vykdymÄ , atsakovei UAB „2A Invest” įkeitė (duomenys neskelbtini) atsakovo pastatytas patalpas, tame tarpe ir ieÅ¡kovės įsigytÄ butÄ .

Be to, VMI 2016-10-10 sprendimo pagrindu buvo įregistruota ir priverstinė hipoteka.

3. Pasak ieÅ¡kovės, Å¡alių sudarytoje sutartyje galima nustatyti visus bÅ«simo bÅ«sto pirkimo–pardavimo sutartį kvalifikuojančius požymius, ji atitinka visus tokiai sutarčiai keliamus turinio reikalavimus, be to, turtas faktiÅ¡kai jai buvo perduotas valdyti ir naudotis. Todėl nuo 2014-11-11 ieÅ¡kovė įgijo nuosavybės teisę į šį butÄ . Tik pats savininkas turi teisę jam priklausančiu daiktu disponuoti, todėl BUAB „Negresko Investicijos“, nebÅ«dama buto savininke, neturėjo teisės jo įkeisti hipoteka, toks įkeitimas prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

Priverstinė hipoteka taip pat gali bÅ«ti nustatoma tik skolininkui nuosavybės teise priklausančiam turtui, o atsakovė priverstinės hipotekos nustatymo momentu jau nebuvo ginčo buto savininke. Taip pat teigia, kad sumokėjusi sutartyje numatytÄ statomo buto kainÄ , įgijo nuosavybės teisę ne tik į butÄ , bet ir į žemės sklypo dalį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2017-09-29 sprendimu ieÅ¡kovės G. D. ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai:

1) pripažino, kad ieÅ¡kovė nuo 2014-11-11 yra įgijusi nuosavybės teisę į ginčo butÄ bei 50/13264 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal 2014-11-12 preliminariÄ jÄ statomo buto pirkimo–pardavimo sutartį;

2) pripažino negaliojančia atsakovių BUAB „Negresko Investicijos“ ir UAB „2A Invest“ sutartinės hipotekos sandorio, sudaryto 2015-07-02, dalį dėl ginčo buto įkeitimo nuo šio sandorio sudarymo momento;

3) pripažino negaliojančia VMI sprendimo Nr. (23.31-08)-319-2100 pagrindu 2016-10-10 taikytos priverstinės hipotekos dalį dėl ginčo buto įkeitimo nuo šio sandorio sudarymo momento;

4) priteisė ieškovei G. D. iš atsakovių BUAB „Negresko Investicijos“ ir UAB „2A Invest“ lygiomis dalimis 5 798,66 Eur bylinėjimosi išlaidų;

5) laikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Vilniaus apygardos teismo 2016-11-08 nutartimi, paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

5. Ä®vertinęs ieÅ¡kovės ir atsakovės BUAB ,,Negresko Investicijos“ 2014-07-25 sudarytos preliminariosios statomo buto pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas bei sÄ lygas (1.1., 1.2, 4.1., 4.2., 4.6. p.), teismas sprendė, kad Å¡alys susitarė, jog pardavėja (atsakovė) statomame daugiabučiame name pastatys ir parduos butÄ pirkėjai (ieÅ¡kovei), o Å¡i nusipirks butÄ už sutartyje nurodytÄ kainÄ . Teismo vertinimu, toks Å¡alių susitarimas, atsižvelgiant į jo turinį, Å¡alių valiÄ , tikruosius tikslus ir faktiÅ¡kai atliktus veiksmus vykdant Å¡iÄ sutartį, iÅ¡ esmės atitinka CK 6.401 straipsnio 1 dalyje apibrėžtÄ bÅ«simo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį. Be to, Å¡alys 2014-11-12 sudarė preliminariÄ jÄ statomo buto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria iÅ¡ esmės patvirtino anksčiau sudarytos (2014-07-25) sutarties sÄ lygas, be kita ko ir tai, kad ieÅ¡kovė yra sumokėjusi visÄ sutartÄ buto kainÄ .

6. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, kad ieÅ¡kovė nėra visiÅ¡kai atsiskaičiusi su atsakove, nes skiriasi faktinis ir sutartyje nurodytas buto plotas (Nekilnojamojo turto registro duomenimis – 40,82 kv. m; sutartyje – 40,45 kv. m). Preliminariosios 2014-11-12 sutarties 4.1.2 punkte Å¡alys sutarė, kad, atlikus tikslius perkamo buto kadastrinius matavimus ir atsiradus ploto neatitikimams didesniems nei 1 proc., lyginant su nustatytais projekte bei priede Nr. 2 užfiksuotais buto preliminariais bendrais plotais, pardavėja ar pirkėja įsipareigoja kompensuoti proporcingas pinigų sumas pagal esamus plotų neatitikimus, vadovaujantis sutarties 4.1.1 punkte nustatytais 1 kv. m. įkainiais. Å iuo atveju ploto neatitikimas nevirÅ¡ija 1 proc., taigi tokį atsakovės atsikirtimÄ teismas atmetė kaip nepagrįstÄ .

7. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , ieÅ¡kovė tinkamai ir sutartyje nustatyta tvarka yra atsiskaičiusi su atsakove. Taip pat pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovė turto kainÄ sumokėjo tuo metu, kai turtas dar nebuvo iÅ¡skaidytas į turtinius vienetus, nepaneigia ieÅ¡kovės teisių, nes Å¡alys sudarė bÅ«tent statomo bÅ«sto preliminariÄ pirkimo–pardavimo sutartį.

8. Teismas taip pat nesutiko su atsakovės pozicija, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieÅ¡kovė butÄ Ä¯gijo Å¡eimos poreikiams tenkinti. PrieÅ¡ingai, bÅ«tent atsakovė nepateikė Å¡iuos jos teiginius pagrindžiančių įrodymų, o iÅ¡ byloje esančių – sutarties dėl komunalinių paslaugų teikimo ginčo butui su UAB „Naujoji pilaitė“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, atsiskaitymo knygelės kopijos, matyti, kad už butui teikiamas komunalines paslaugas buvo atsiskaitoma. Duomenų byloje, jog ieÅ¡kovė turi kitÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , nėra. Todėl sprendė, kad ginčo butas yra įgytas ieÅ¡kovės Å¡eimos poreikiams tenkinti.

9. Pirmosios instancijos teismas tokių atsakovės atsikirtimų į ieÅ¡kinį, kad atsakovės vadovas, sudarydamas minėtÄ sutartį su ieÅ¡kove, elgėsi nesÄ Å¾iningai ar pažeisdamas bendrovės įstatus, nepripažino galinčiais nulemti ieÅ¡kovės teisių bei teisėtų interesų pažeidimÄ , juolab kad byloje nėra ir įrodymų, kad ieÅ¡kovei apie tokiÄ aplinkybę buvo žinoma.

10. Nustatęs, kad pagal Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡us ginčo butui priskirta ir dalis žemės sklypo, teismas, pripažinęs ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į butÄ , pripažino ir tai, kad ieÅ¡kovė įgijo ir 50/13264 dalį žemės sklypo.

11. Teismas pažymėjo, kad pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimÄ (CK 4. 93 str. 2 d., 4.170 str., 4.175 str.) tik pats savininkas turi teisę jam priklausančiu daiktu disponuoti, tame tarpe apsunkinti sutartine hipoteka (CK 4.170 str., 4.175 str.). IeÅ¡kovė nuosavybės teisę į ginčo turtÄ Ä¯gijo nuo 2014-11-11, todėl BUAB „Negresko Investicijos“ ir UAB „2A Invest“ sudarytas įkeitimo sandoris prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, jis yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento. Taip pat teismas sprendė, kad VMI hipotekÄ taikė atsakovei BUAB ,,Negresko Investicijos“ nepriklausančiam turtui, dėl Å¡ios priežasties VMI 2016-10-10 sprendimu Nr. (23.31-08)-319-2100 ginčo butui taikytÄ priverstinę hipotekÄ pripažino prieÅ¡taraujančia imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir naikintina (CK 4.37 str., 4.93 str., 4.170 str.).

12. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytų dydžių, todėl 5 798,66 Eur iÅ¡laidas priteisė ieÅ¡kovei naudai lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovių BUAB „Negresko Investicijos“ ir UAB „2A Invest“. Teismas nurodė, kad atsakovė VMI, nustatydama priverstinę hipotekÄ , naudojosi įstatymo jai nustatyta teise, vieÅ¡uosiuose registruose pateikta medžiaga, ji nedalyvavo ieÅ¡kovės ir BUAB „Negresko Investicijos“ santykiuose dėl ginčo buto, todėl jai pareiga atlyginti ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidas nekyla.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 13. Atsakovė BUAB ,,Negresko Investicijos“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-09-29 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 13.1. Sutartis, nepaisant jos pavadinimo ir ieÅ¡kovės menamos valios, negali bÅ«ti kvalifikuojama kaip preliminarioji sutartis pagal CK 6.401 straipsnį, kadangi Å¡is CK straipsnis bei jame įtvirtintas reglamentavimas negali bÅ«ti taikomas tuo atveju, kai sutartis yra sudaroma dėl jau pastatyto buto. 13.2.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo sutarties sudarymo aplinkybes. Butas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre 2015 m. vasario mėn., t. y. praėjus vos daugiau nei 3 mėn. nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Jau 2015 m. vasario mėn. įregistruojant butÄ buvo nurodytas jo 86 proc. baigtumas, tai reiÅ¡kia, kad 2014 m. pab. – 2015 m. pr. jis buvo iÅ¡ esmės baigtas statyti, o ieÅ¡kovė negalėjo finansuoti jo statybos. 13.3. Nuosavybės teisės ieÅ¡kovei negalėjo bÅ«ti pripažintos ir dėl to, kad tokiam perleidimui nebuvo gautas atsakovės visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.

PrieÅ¡ingai nei sprendė teismas, ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti žinoma apie tokio leidimo bÅ«tinumÄ . Teismas nevertino aplinkybės, kad sutartis buvo patvirtinta notaro, kuris privalėjo iÅ¡aiÅ¡kinti ir atskleisti ieÅ¡kovei visus sutarties sudarymo metu buvusius nuosavybės teisių perleidimo ribojimus, įskaitant įstatuose įtvirtintus ribojimus. 13.4. Nepaisant to, kad ieÅ¡kovė yra fizinis asmuo ar garbaus amžiaus, tai neatleidžia jos nuo pareigos laikytis imperatyvių įstatymo nuostatų, veikti atidžiai ir apdairiai bei sÄ Å¾iningai dalyvauti civiliniuose santykiuose.

Ji siekė įsigyti didelės vertės turtÄ , tai reiÅ¡kia, kad bet kuris vidutiniÅ¡kai protingas asmuo, jei neiÅ¡mano teisės aktų ir asmens teises saugančios sukurtos teisinės sistemos, pasikonsultuotų su Å¡ios srities profesionalu. 13.5. Preliminariosios sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovės valia nebuvo nukreipta į nuosavybės teisių įgijimÄ nuo sutarties sudarymo momento, ji nesiekė įtvirtinti savo tariamų nuosavybės teisių į butÄ ir žemės sklypo dalį, tačiau aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė norÄ nuosavybės teisę įgyti ateityje bei pasiliko sau galimybę nesudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties bei susigrÄ Å¾inti sumokėtus pinigus. 13.6.

Preliminarioji sutartis buvo sudaryta 2014-11-12, tačiau tik 2015-03-20 pastatas buvo iÅ¡skaidytas patalpomis. Akivaizdu, kad sutarties sudarymo metu butas dar nebuvo suformuotas, todėl ieÅ¡kovei negalėjo atsirasti nuosavybės teisė į butÄ , dėl ko teismo sprendimas pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į butÄ nuo 2014-11-11 prieÅ¡tarauja įstatymų nuostatoms. 13.7. IeÅ¡kovė sudarė preliminariÄ buto pirkimo–pardavimo sutartį, todėl ji turi teisę ginti savo pažeistas teises tik CK 6.165 straipsnyje įtvirtinta tvarka, o CK 6.401 straipsnyje įtvirtinti teisės gynimo bÅ«dai negali bÅ«ti taikomi. 13.8.

Preliminariojoje sutartyje terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti nebuvo apibrėžtas, todėl pagrindinė sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta per metus. Å alims iki 2015-11-12 nesudarius atitinkamos pagrindinės sutarties, atsakovė nebeturi pareigos jos sudaryti, o ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti preliminariÄ jÄ sutartį įvykdyti natÅ«ra. 13.9. Visi į bylÄ pateikti įrodymai, galimai pagrindžiantys buto perdavimÄ ieÅ¡kovei, buvo sudaryti jau po 2015-07-02 hipotekos sutarties sudarymo. Net ir pripažinus faktinį buto perdavimÄ , tai nesudaro pagrindo pripažinti nuosavybės teisių į butÄ perdavimo ieÅ¡kovei, nes jų sudarymo metu jau galiojo hipotekos sutartis, kurioje buvo įtvirtintas aiÅ¡kus draudimas atsakovei perleisti nuosavybės teisę į butÄ .

Atsižvelgiant į tai, preliminariosios sutarties pripažinimas galiojančia ir pagrindine buto pirkimo–pardavimo sutartimi prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei pažeidžia hipotekos kreditoriaus interesus (CK 1.93 str. 4 d., 6.309 str. 3 d.). 13.10. Atsakovė tiek sutartinės, tiek priverstinės hipotekos nustatymo metu buvo vienintelė ir teisėta buto savininkė, todėl turėjo visas teises nustatyti buto suvaržymus ar kitaip juo disponuoti. Be to, preliminarioji sutartis niekada nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto registre ar kaip nors kitaip iÅ¡vieÅ¡inta, todėl sutartis ir ja ieÅ¡kovės įgytos teisės ir pareigos negalėjo bÅ«ti panaudota prieÅ¡ sÄ Å¾iningus trečiuosius asmenis. 13.11.

Byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, galinčių pagrįsti hipotekos kreditorių nesÄ Å¾iningumÄ ar žinojimÄ apie sudarytÄ sutartį bei ja ieÅ¡kovei suteiktas teises. Tuo tarpu pati ieÅ¡kovė elgėsi pasyviai ir aplaidžiai, negynė savo teisių ir interesų, ir tik jos pasyvus elgesys lėmė jos teisių pažeidimÄ , kuris pasireiÅ¡kė kaip hipotekų nustatymas ginčo turtui. 13.12. Pagal CK 4.197 straipsnio 6 dalį sÄ Å¾iningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako.

Nagrinėjamu atveju hipotekos sandoriai bÅ«tent ir buvo pripažinti negaliojančiais dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo nei vieno iÅ¡ hipotekos kreditorių, kurie pripažintini sÄ Å¾iningais. Todėl teismas privalėjo konstatuoti, kad nepaisant hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais, atsižvelgiant į hipotekos kreditorių sÄ Å¾iningumÄ , jų teisės į ginčo butÄ lieka galioti visa apimtimi, o hipotekos negali bÅ«ti iÅ¡registruotos.

14. Atsakovė UAB ,,2A Invest” apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-09-29 sprendimÄ ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ingu atveju – sumažinti priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį. Taip pat prašė prijungti naujus raÅ¡ytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 14.1. Atsakovė, sudarydama hipotekos sutartį, nežinojo ir negalėjo žinoti apie ieÅ¡kovės teises į butÄ . Ji elgėsi apdairiai ir atsakingai, ėmėsi visų bÅ«tinų priemonių savo interesams apsaugoti, todėl yra laikoma sÄ Å¾ininga hipotekos sutarties Å¡alimi, o preliminarioji sutartis negali sukelti jai jokių teisinių pasekmių bei negali bÅ«ti panaudota siekiant pripažinti hipotekos sutartį negaliojančia. 14.2.

Tiek UAB „2A Invest“, sudarydama hipotekos sutartį, tiek ir ieÅ¡kovė, sudarydama preliminariÄ jÄ sutartį, įgijo atitinkamas turtines teises į tÄ patį ginčo objektÄ . Pagal CK 1.75 straipsnio 3 dalį tuo atveju, jeigu tÄ patį daiktÄ ar daiktines teises įgijo keli asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį įregistravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daiktÄ ar daiktines teises įgijo sandorį įregistravęs asmuo. Todėl Å¡iuo konkrečiu atveju į ginčo butÄ yra įgytos tik atsakovės įkeitimo sutartimi sukurtos daiktinės teisės. 14.3.

Nėra jokių abejonių, kad atsakovė UAB „2A Invest“ yra sÄ Å¾iningas hipotekos kreditorius, o hipotekos sutartį teismas pripažino negaliojančia tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako, t. y. hipotekos sutartis pripažinta negaliojančia dėl neteisėtų atsakovės BUAB „Negresko investicijos“ ir ieÅ¡kovės neapdairumo ir neatsakingumo. Todėl net ir pripažinus hipotekos sutartį niekine ir negaliojančiÄ , sÄ Å¾iningo hipotekos kreditoriaus teisė pagal hipotekos sutartį lieka galioti. 14.4.

Teismas neabejotinai ir akivaizdžiai pažeidė atsakovės pagal įstatymÄ Ä¯gytas hipotekos kreditoriaus teises, neužtikrino teisėtų interesų apsaugos, pažeidė teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, taip pat teisėtų lÅ«kesčių principÄ . 14.5. PreliminariÄ jÄ sutartį tvirtinęs notaras turėjo iÅ¡aiÅ¡kinti sutarties Å¡alims, kad ginčo sutartis nėra ir negali bÅ«ti laikoma nuosavybės teisių perleidimo pagrindu, o Å¡alių santykiams nėra taikomas CK 6.401 straipsnio 5 dalis.

Be to, ginčo buto statyba buvo finansuojama ne ieÅ¡kovės, o atsakovės UAB „2A Invest“. 14.6. Pagal bylos apimtį, sudėtingumÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistos nepagrįstai didelės bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurios turėtų bÅ«ti mažinamos iki Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

15. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-09-29 sprendimo dalį, kuria 2016-10-10 sprendimas nustatyti ginčo buto priverstinę hipotekÄ pripažintas negaliojančiu, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ šį reikalavimÄ atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 15.1. Sprendimas nustatyti buto priverstinę hipotekÄ neturi bÅ«ti pripažintas neteisėtu, nes prieÅ¡ingu atveju dėl sandorio Å¡alių neveikimo (t. y. sandorio neįregistravimo) neigiamos pasekmės kiltų trečiajam asmeniui.

Tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeisti VMI teisėti lÅ«kesčiai ir interesai. 15.2. Sprendimas nustatyti turto priverstinę hipotekÄ / priverstinį įkeitimÄ turėjo bÅ«ti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) nustatyta tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kadangi pagal ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat Å¡ių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

16. IeÅ¡kovė G. D. atsiliepimuose į apeliacinius skundus praÅ¡o jų netenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimų į skundus argumentai: 16.1. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nė viena iÅ¡ atsakovių neįrodinėjo aplinkybės, kad 2014-11-11 dienÄ butas neva buvo pastatytas. Å is argumentas yra naujas ir nebuvo nurodytas nei viename procesiniame dokumente ar bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu. Apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. 16.2.

Atsakovės, siekdamos nuginčyti CK 6.401 straipsnio taikymÄ , turėtų įrodyti, kad butas neva buvo pastatytas jau 2014-07-25 dienÄ , kadangi bÅ«tent Å¡iÄ dienÄ buvo sudaryta pirmoji Å¡alių preliminarioji statomo buto pirkimo–pardavimo sutartis. Sudarant 2014-07-25 preliminariÄ jÄ sutartį ir jÄ patvirtinusiÄ 2014-11-11 sutartį butas nebuvo pastatytas ir tai patvirtina iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro. 16.3. Preliminarių sutarčių priede Nr. 3 nurodyta, kokius buto statybos darbus įsipareigoja atlikti BUAB „Negresko Investicijos“.

Kaip nurodė pati atsakovė BUAB „Negresko Investicijos“ 86 proc. baigtumas buvo pasiektas ir įregistruotas tik 2015 m. vasario mėn., taigi akivaizdu, kad 2014-07-25 ir 2014-11-11 preliminariųjų sutarčių sudarymo metu butas buvo nepastatytas. 16.4. Teismas pagrįstai sprendė, kad šalių sudarytoms sutartims nebuvo reikalingas BUAB „Negresko Investicijos“ visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas. Pagal bendrovės įstatų 5.3. punkto a) papunktį visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę pritarti bendrovės vadovo sprendimams dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 100 000 Lt perleidimo.

Tačiau preliminariÄ ja statomo bÅ«sto pirkimo–pardavimo sutartimi bÅ«stas nėra perleidžiamas. 16.5. IeÅ¡kovė, sudarydama 2014-07-25 ir 2014-11-12 sutartis, nežinojo, kad BUAB „Negresko Investicijos“ įstatuose yra numatyti tam tikri sandoriai, kurių sudarymui yra reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas. Preliminarioji statomo buto pirkimo–pardavimo sutartis buvo patvirtinta notaro, kuris nematė jokių kliūčių sandoriui sudaryti. 16.6. IeÅ¡kovės valia ir ketinimai tiek sudarant 2014-07-25 sutartį, tiek pasiraÅ¡ant 2014-11-12 notarinę sutartį iÅ¡liko tokie patys ir nekito – patenkinti savo asmeninį poreikį į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ .

IeÅ¡kovė niekada nėra iÅ¡reiÅ¡kusi noro ar ketinimo nuosavybės teisę į butÄ Ä¯gyti tik po pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, atsisakyti sutarties ar jÄ nutraukti ir susigrÄ Å¾inti sumokėtus pinigus. PrieÅ¡ingai, net vėluojant pastatyti butÄ , sutarties nenutraukė. 16.7. Aplinkybė, kad 2014-11-11 butas dar nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras turtinis vienetas, nepanaikina galimybės ieÅ¡kovei pripažinti nuosavybės teisę į butÄ nuo 2014-11-11 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-317-611/2017). 16.8.

Atsakovė BUAB „Negresko Investicijos“ niekada neturėjo jokio teisinio pagrindo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, jos pareiga sudaryti pagrindinę sutartį neiÅ¡nyko, tačiau nepaisant to ji nesÄ Å¾iningai vengė sudaryti pagrindinę sutartį. 16.9. IeÅ¡kovė prašė jai nuosavybės teisę į butÄ pripažinti CK 6.401 straipsnio 5 pagrindu, o ne kokiais nors kitais atsakovės BUAB „Negresko Investicijos“ apeliaciniame skunde minimais pagrindais. Dėl Å¡ios priežasties argumentai, susiję su CK 1.93 straipsnio 4 dalies ir 6.309 straipsnio 3 dalies taikymu ir aiÅ¡kinimu, iÅ¡eina už ginčo dalyko ribų ir neturėtų bÅ«ti vertinami. 16.10.

Atsakovės nepagrįstai teigia, kad 2014-11-11 preliminarioji sutartis privalėjo bÅ«ti įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Ä®statymas nenustato privalomos registracijos CK 6.401 straipsnyje numatytai preliminariųjų sutarčių rÅ«Å¡iai. 16.11. Ne ieÅ¡kovė, bet bÅ«tent atsakovė UAB „2A Invest“ elgėsi pasyviai, nerÅ«pestingai ir neapdairiai. Kiekvienas sÄ Å¾iningas, atidus ir rÅ«pestingas kreditorius, siekdamas užsitikrinti paskolos grÄ Å¾inimÄ prieÅ¡ sudarydamas hipotekos sandorį nuvyktų ir apžiÅ«rėtų planuojamus įkeisti butus, įvertintų jų bÅ«klę bei įsitikintų, kad jie nėra perleisti ar iÅ¡nuomoti ir pan.

Be to, atsakovė UAB „2A Invest“ yra juridinis asmuo, kuris verčiasi nekilnojamojo turto statybos, projektų finansavimo ir pardavimo srityje, todėl turėjo ir galėjo numatyti, jog pastatas, kuriame yra ginčo butas, buvo statomas ne tik iÅ¡ jos, bet galbÅ«t ir iÅ¡ fizinių asmenų lėšų. 16.12. Preliminariosios statomo buto pirkimo–pardavimo sutarties įregistravimas Nekilnojamojo turto registre nebÅ«tų užkirtęs galimybės VMI sprendimu nustatyti privertinę hipotekÄ Ä¯ ginčo bÅ«tÄ .

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir tai, kad VMI nustatė priverstinę hipotekÄ ginčo butui, nepaisant to, kad jo atžvilgiu jau buvo įregistruota hipoteka kreditoriaus UAB „2A Invest“ naudai.

17. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į apeliacinius skundus praÅ¡o skundus patenkinti, skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 17.1. Preliminarioji sutartis niekada nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre ar kaip nors kitaip iÅ¡vieÅ¡inta, todėl sutartis ir ja ieÅ¡kovės įgytos teisės ir pareigos negalėjo bÅ«ti panaudota prieÅ¡ sÄ Å¾iningas trečiÄ sias Å¡alis bei negalėjo sukelti joms jokių neigiamų pasekmių, juo labiau negalėjo sudaryti pagrindo pripažinti hipotekos sandorius negaliojančiais ir niekiniais. 17.2.

Atsakovės, sudarydamos atitinkamus buto hipotekos sandorius, ėmėsi visų galimų priemonių tam, jog tinkamai įtvirtintų ir apsaugotų savo teises bei interesus, įsitikino, kad jokie kiti tretieji asmenys sandorių sudarymo metu neturėjo teisių į ginčo butÄ , patikrino viešųjų registrų duomenis, sutartinės hipotekos sutarties sudarymo teisėtumas buvo patikrintas notaro. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl naujų įrodymų priėmimo 18.

Apeliantė UAB ,,2A Invest“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus – 2014-05-30–2015-09-08 kredito sutartis, kuriomis atsakovei BUAB ,,Negresko Investicijos“ buvo suteikti atitinkamo dydžio kreditai, ir praÅ¡o juos prijungti prie bylos medžiagos. Teigia, kad Å¡ie įrodymai patvirtina paskolinių teisinių santykių tarp atsakovių egzistavimÄ , jie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi korespondencija jai siųsta netinkamu adresu, dėl ko buvo praleistas terminas atsiliepimui pateikti.

Teigia, kad nenorėdama vilkinti bylos nagrinėjimo neprašė jo atnaujinti, todėl šiuo naujus įrodymus teikia kartu su apeliaciniu skundu.

19. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra iÅ¡imtinė priemonė. CPK 314 straipsnyje nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei Å¡ie įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Vadinasi, siekiant naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme, privalu pagrįsti arba objektyvųjį (nuo to asmens valios nepriklausantį) negalėjimÄ pateikti kurį nors dokumentÄ (įrodymÄ ) į bylÄ anksčiau ir tik vėliau atsiradusiÄ bÅ«tinybę jį pateikti, arba Å¡io įrodymo savalaikį pateikimÄ ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstÄ atsisakymÄ jį priimti.

20. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi tai, kad atsakovės UAB ,,2A Invest“ praÅ¡omos prijungti kredito sutartys yra sudarytos daugiau nei prieÅ¡ 3 m., jos egzistavo ir apeliantei buvo žinomos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Å ios aplinkybės neginčija ir pati apeliantė. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad Å¡ie įrodymai negalėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui dėl to, jog ji parleido terminÄ atsiliepimui pateikti, negali bÅ«ti vertinama kaip objektyvi aplinkybė lėmusį bÅ«tinybę Å¡iuos dokumentus pateikti apeliacinės instancijos teismui. IÅ¡ bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad 2017-03-07 apeliantės direktoriui buvo įteiktas teismo Å¡aukimas, o tai reiÅ¡kia, jog jai buvo žinoma apie nagrinėjamÄ bylÄ ir buvo galima pasinaudoti CPK 42 straipsnio 1 dalyje nurodytomis Å¡alių teisėmis ir įrodymus pateikti iki teismo posėdžių ar jų metu.

21. Taigi, nesant įrodytai nei viena iÅ¡ CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytų sÄ lygų iÅ¡imties taikymui, atsižvelgiant į įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo nustatymo tikslus bei į aplinkybę, kad byloje pakanka duomenų patikrinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ pagal tuos argumentus, kurie įvardijami apeliaciniuose skunduose (CPK 320 str. 1 d.), teisėjų kolegija apeliantės UAB ,,2A Invest“ t10,eikiamų naujų dokumentų nepriima. Dėl CK 6.401 straipsnio nuostatų taikymo ginčo teisiniams santykiams 22.

Apeliantė BUAB ,,Negresko Investicijos“, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nurodo, kad teismas netinkamai kvalifikavo ginčo sutartį ir Å¡alių ikisutartinius teisinius santykius, todėl sutartį nepagrįstai pripažino bÅ«simo buto pirkimo–pardavimo sutartimi, kuriÄ aiÅ¡kinant taikytinas CK 6.401 straipsnis. Teigia, kad teismas neiÅ¡tyrė ir neįvertino visų ginčo sutartinių santykių kvalifikavimui reikÅ¡mingų aplinkybių, o bÅ«tent aplinkybių, susijusių su buto baigtumu, Å¡alių elgesio pasiraÅ¡ant sutartį.

Teisėjų kolegija šiuos apeliantės skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

23. Byloje nustatyta, kad atsakovė BUAB ,,Negrekso Investicijos“ (pardavėja) ir ieÅ¡kovė G. D. (pirkėja) 2014-07-25 sudarė preliminariÄ jÄ statomo buto pirkimo–pardavimo sutartį. Pagal Å¡iÄ sutartį pardavėja įsipareigojo, pasitelkdama kitus asmenis, daugiabučiame penkių aukÅ¡tų gyvenamajame name, kuris statomas 1,32 ha pardavėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, ir kurio projektiniai sprendiniai yra nurodyti UAB ,,Veduta“ parengtame projekte, pastatyti 2 kambarių, 40,45 kv. m (preliminarus plotas) butÄ , kuris bus 4 namo aukÅ¡te (sutarties 1.1. p.).

Pardavėjas, be kita ko, įsipareigojo iki 2014-12-31 atlikti Å¡iuos darbus: statybos darbus, nurodytus sutarties priede Nr. 3; įregistruoti butÄ kaip atskirÄ ir nebaigtÄ statyti (ne mažiau kaip 85 proc. baigtumo) turtinį vienetÄ (3 p.). Å alys sutarė, kad pardavėjui įvykdžius minėtus statybos darbus jos sutartyje nurodytais terminais sudarys pirkimo–pardavimo (pagrindinę) sutartį, pagal kuriÄ pardavėjas parduotų, o pirkėjas pirktų butÄ ir žemės sklypo dalį, lygia buto bendro ploto ir viso pastato bendro ploto santykiui (1.2 p.).

Å alys taip pat aptarė ir pagrindinės sutarties kainos klausimÄ bei sutarė, jog buto kaina lygi 51 552,36 Eur (178 000 Lt), kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo sumokėti dalimis: 20 273,40 Eur (70 000 Lt) Å¡ios sutarties sudarymo dienÄ , 31 278,96 Eur (108 000 Lt) – iki 2014-11-15 (4.2 p.).

24. Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovė per sutartyje numatytÄ terminÄ sumokėjo visÄ sulygtÄ turto kainÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtina byloje esantys 2014-07-25, 2014-11-11 kasos pajamų orderiai, kuriais atsakovės direktorius patvirtino iÅ¡ ieÅ¡kovės gavęs 31 278,96 Eur (108 000 Lt), bei 2014-11-11 mokėjimo nurodymas, pagal kurį atsakovei buvo pervesta 20 273,40 Eur (70 000 Lt). Be to, Å¡alys 2014-11-12 sudarė preliminariÄ jÄ statomo buto pirkimo–pardavimo sutartį, kuri buvo patvirtina notaro ir kurios sÄ lygos yra identiÅ¡kos 2014-07-25 sudarytai sutarčiai, iÅ¡skyrus tai, jog 4.2. punktu pardavėjas patvirtino, jog iki sudarant Å¡iÄ sutartį pirkėja yra sumokėjusi visÄ sulygtÄ kainÄ .

25. Nepaisant to, kad ieÅ¡kovė sumokėjo visÄ turto kainÄ ir savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė pilnai, pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Kaip savo procesiniuose dokumentuose bei žodiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė ieÅ¡kovė, ji ne kartÄ kreipėsi į atsakovę dėl pagrindinės sutarties sudarymo, tačiau Å¡is klausimas nuolat buvo atidedamas, ieÅ¡koma priežasčių pagrindinė sutarties nesudaryti. Tačiau nors pagrindinė sutartis, kuria bÅ«tų užbaigtas pirkimo–pardavimo sandorio įforminimas, taip ir liko nesudaryta, tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovės (jÄ atstovaujančio vadovo) veiksmai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad, prieÅ¡ingai nei teigia savo skunde atsakovė BUAB ,,Negresko Investicijos“, tikrieji Å¡alių ketinimai buvo tokiÄ sutartį sudaryti.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovės direktorius 2016-08-17 raÅ¡tu patvirtino, kad atsakovė yra teisėta buto valdytoja ir naudotoja, turinti tokiÄ teisę. Kaip nurodė pati ieÅ¡kovė, ji faktiÅ¡kai gyveno ginčo bute, tai patvirtina byloje esančios ieÅ¡kovės sudarytos sutartys su butui komunalines ir eksploatavimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Ä®rodymų, kad ieÅ¡kovė ginčo bute gyventų kitu, nei minėtos sutarties pagrindu, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta.

26. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad toks Å¡alių susitarimas, atsižvelgiant į jo turinį, Å¡alių valiÄ , tikruosius tikslus bei atliktus veiksmus vykdant Å¡iÄ sutartį, iÅ¡ esmės atitinka CK 6.401 straipsnio 1 dalyje apibrėžtÄ bÅ«simo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį. Minėtas CK straipsnis nustato, kad pirkėjas – fizinis asmuo, gali sudaryti preliminariÄ jÄ nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ pardavėjas – juridinis asmuo, įsipareigoja pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje numatytÄ gyvenamÄ jį namÄ ar butÄ ir po to sudaryti su pirkėju namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, o pirkėjas įsipareigoja jį nupirkti už preliminariojoje sutartyje nurodytÄ kainÄ .

Kvalifikuoti Å¡alių sutartinius santykius iÅ¡imtinai tik kaip CK 6.165 straipsnyje nurodytÄ preliminarųjį susitarimÄ (sutartį), ko siekia atsakovė, teisėjų kolegija prielaidų neįžvelgia.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 6.401 straipsnyje reglamentuojama preliminarioji nepastatyto bÅ«sto (gyvenamojo namo ar buto) pirkimo–pardavimo sutartis yra specifinė preliminariosios sutarties rÅ«Å¡is, turinti bendrųjų preliminariosios sutarties požymių, taip pat specifinių, iÅ¡skiriančių jÄ iÅ¡ kitų preliminariųjų sutarčių; tokios sutarties Å¡alių teisės ir pareigos yra daug platesnės nei sutarties, sudarytos pagal CK 6.165 straipsnį; sutarties Å¡alis – pardavėjas – įsipareigoja ne tik sudaryti pagrindinę sutartį, bet ir pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje nurodytÄ bÅ«stÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-25 nutartis byloje Nr. 3K-3-441/2006; 2008-10-06 nutartis byloje Nr. 3K-3-455/2008).

28. Preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties iÅ¡skirtinumas iÅ¡ kitų preliminariųjų sutarčių yra tas, kad pirkėjas savo pažeistas teises gali ginti ne tik CK 6.165 straipsnio 4 dalimi, bet ir reikalauti prievolę įvykdyti natÅ«ra (t. y. įpareigoti pardavėjÄ sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį) bei naudotis visais kitais civilinių teisių gynimo bÅ«dais (CK 1.138 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis byloje Nr. 3K-3-608/2008; 2013-01-04 nutartis byloje Nr. 3K-3-72/2013).

CK 6.401 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad preliminariojoje sutartyje gali bÅ«ti numatyta, jog pirkėjas finansuoja buto statybÄ sutartyje nustatytomis sÄ lygomis, o pardavėjas atlieka užsakovo funkcijas. Å iuo atveju visiÅ¡kÄ nuosavybės teisę į butÄ pirkėjas įgyja nuo visos preliminariojoje sutartyje numatytos statybos kainos sumokėjimo. Jau minėta, kad pirkėja (ieÅ¡kovė) numatytÄ statybos kainÄ atsakovui sumokėjo iki antrosios sutarties pasiraÅ¡ymo, t. y. iki 2014-11-11, todėl, remiantis nurodyta teisės norma, tuo metu ji ir įgijo nuosavybės teisę į jai statomÄ butÄ , tik Å¡ios nuosavybės teisės nebuvo tinkamai įformintos dėl atsakovės BUAB ,,Negresko Investicijos“ neveikimo.

29. Pagrindo prieÅ¡ingai iÅ¡vadai neteikia ir tokie apeliacinių skundų argumentai, kad sutartis negali bÅ«ti kvalifikuojama kaip bÅ«simo buto statybos, kadangi jÄ sudarant butas jau buvo faktiÅ¡kai pastatytas. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju minėtÄ aplinkybę visos apeliantės įrodinėja samprotavimais, kad ginčo butas nekilnojamojo turto registre kaip atskiras turtinis vienetas buvo įregistruotas 2015 m. vasario mėn., t. y. praėjus trims mėnesiams po sutarties sudarymo, o per tokį trumpÄ laikÄ butas negalėjo bÅ«ti pastatytas ieÅ¡kovės lėšomis, taigi sutarties objektu buvo tapęs jau pastatytas butas.

Visų pirma, atsakovė BUAB ,,Negresko Investicijos“ nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad butas, kaip atskiras identifikuojamas turtinis vienetas, sutarčių sudarymo metu faktiÅ¡kai buvo pastatytas. Antra, taip pat nepateikė ir įrodymų, patvirtinančių, kad per nurodytÄ terminÄ butas negalėjo bÅ«ti pastatytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodomas beveik 4 mėnesių terminas negali bÅ«ti laikomas itin trumpu ar tokiu, per kurį faktiÅ¡kai statybos darbai negalėtų bÅ«ti atlikti.

Dar daugiau, pati atsakovė pripažįsta, kad 2015 m. vasario mėn. buto baigtumas buvo 86 proc., vadinasi, statybos nebuvo visiÅ¡kai baigtos. Taip pat pažymėtina, kad tiek pirmÄ ja, tiek antrÄ ja sutartimi atsakovė statybos darbus įsipareigojo baigti iki 2014-12-31, t. y. per dar trumpesnį terminÄ (sutarties 3.1. p.). Å iuo aspektu ieÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad ir pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ginčo buto 86 proc. baigtumas buvo įregistruotas 2015 m. vasario mėn.

30. Stokoja teisinio pagrįstumo ir tokie apeliacinių skundų argumentai, kad pati ieÅ¡kovė buvo nepakankamai apdairi ar rÅ«pestinga, nes turėjo ir galėjo žinoti, jog pagal atsakovės įstatus nuosavybė į turtÄ galėjo pereiti ieÅ¡kovei tik gavus bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimÄ , o toks nebuvo gautas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties Å¡alimi yra pirkėjas (fizinis asmuo), perkantis iÅ¡ verslininko (juridinio asmens) nekilnojamÄ jį daiktÄ savo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti, tokia sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, todėl bÅ«tina užtikrinti vartotojo (fizinio asmens), kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-91-686/2015).

Å iuo atveju įrodymų, kad ieÅ¡kovė bÅ«stÄ Ä¯sigijo ne savo bei Å¡eimos poreikiams tenkinti nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta. Todėl, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, ieÅ¡kovė turi mažiau žinių, tiek susijusių su statybomis, tiek su sutarčių sudarymų, o ypač su bendrovės vidaus tvarka, priimant atitinkamus sprendimus dėl butų pardavimo, nei atsakovė BUAB ,,Negresko Investicijos“, savo srities profesionalė, kurios veikla yra iÅ¡imtinai susijusi ne tik su statybų organizavimu, bet ir nekilnojamojo turto realizavimu.

Atsakovė, bÅ«dama atidi ir rÅ«pestinga pardavėja, galėjo ir turėjo informuoti pirkėjÄ apie visas sutarčiai sudaryti reikÅ¡mingas aplinkybes, be kita ko, ir apie įstatuose numatytÄ vadovo pareigÄ gauti leidimÄ sandoriams sudaryti, o to nepadarius, jai pačiai ir tenka galima neigiamų padarinių rizika.

31. Tokia aplinkybė, kad 2014-11-12 preliminarioji sutartis buvo patvirtina notaro, savaime taip pat nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad jÄ tvirtinant ieÅ¡kovė buvo informuota apie atsakovės įstatuose numatytas iÅ¡imtis, susijusias su atsakovės akcininkų veiksmais. Sandorį tvirtinantis notaras turi pareigÄ iÅ¡aiÅ¡kinti ir atskleisti visas jam sudaryti reikÅ¡minas aplinkybes. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 31 straipsnyje numatyta, kad notaras, atlikdamas notarinius veiksmus, nustato fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmens tapatybę.

Tvirtinant sandorius, įsitikinama fizinių asmenų veiksnumu ir patikrinamas juridinių asmenų, dalyvaujančių sandoriuose, teisnumas. Taigi pareiga patikrinti juridinį asmenį atstovaujančio asmens įgaliojimus ir teisę sudaryti įmonės vardus sandorį tenka tokį sandorį tvirtinančiam notarui. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad tiek iki sudarant sutartį, tiek jÄ tvirtinant ieÅ¡kovė bÅ«tų supažindinta su bendrovės įstatais ar, kad jie buvo pateikti jai tvirtinant sutartį pas notarÄ .

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktinį ginčo pagrindÄ ir Å¡iuos Å¡alių santykius reglamentuojančias teisės normas, sutinka su pirmosios instancijos teismo atlikta ginčo teisine kvalifikacija bei padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė turėjo reikalavimo teisę 2014-11-12 preliminariÄ jÄ statomo buto pirkimo–pardavimo sutartį praÅ¡yti pripažinti pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi, taigi pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas ir aiÅ¡kindamas Å¡iuos santykius reglamentuojančias teisės normas, pagrįstai šį reikalavimÄ tenkino.

Aptarti ir kiti apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo kitokiai išvadai dėl ginčo dalyko padaryti. Dėl sutartinės hipotekos galiojimo 33. Nuosavybės teisės apsaugos standartai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija). Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta: nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.

AiÅ¡kindamas Å¡iÄ nuostatÄ Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiÅ¡kia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtÄ , juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų Å¡ių jo teisių, o valstybė turi pareigÄ ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į jÄ (Konstitucinio Teismo 2002-09-19 nutarimas). Ä®gyvendinant Konstitucijos nuostatas, nuosavybės teisių apsauga įtvirtinta ir nuosavybės teisių ribojimo galimybės nustatytos CK teisės normose – 4.39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė gali bÅ«ti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo; 4.93 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodÄ teisių apsaugÄ ; niekas neturi teisės 1) paimti iÅ¡ savininko nuosavybę prievarta, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus;

2) reikalauti, kad savininkas prieÅ¡ savo valiÄ sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe; nuosavybė iÅ¡ savininko prieÅ¡ jo valiÄ neatlygintinai gali bÅ«ti paimta tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu.

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-10-08 nutartyje, priimtoje civilinėje Nr. 3K-3-419/2009, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nuosavybės teisės pažeidžiamos, jeigu be teisėto pagrindo ribojamos savininko teisės valdyti daiktÄ , juo naudotis ar disponuoti.

35. Pirmiau Å¡ioje nutartyje jau pritarus pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė nuo 2014-11-11 laikytina ginčo turto teisėta savininke, tai, atitinkamai, suponuoja ir kitÄ iÅ¡vadÄ â€“ jos, kaip savininkės, teisės yra ginamos įstatymų.

36. Byloje nustatyta, kad po to, kai ieÅ¡kovė, sumokėjusi visÄ bÅ«simo buto kainÄ , faktiÅ¡kai tapo Å¡io turto savininke ir jai buvo perduotos naudojimo ir valdymo Å¡io daikto teisės, VÄ® Registrų centre 2015-07-02 ginčo butui įregistruota sutartinė hipoteka atsakovės UAB ,,2A Invest“ naudai. Tokia forma atsakovė BUAB ,,Negresko Investicijos“ užtikrino savo prievolių pagal paskolos sutartį, sudarytÄ su UAB ,,2A Invest“, tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Atsakovės BUAB ,,Negresko Investicijos“ ir UAB ,,2A Invest“ laikosi kategoriÅ¡kos pozicijos, jog pagrindo hipotekai panaikinti nėra, kadangi pati ieÅ¡kovė, neįregistruodama sutarties nekilnojamojo turto registre, elgėsi neapdairiai ir nerÅ«pestingai, o UAB ,,2A Invest“ yra sÄ Å¾ininga sandorio Å¡alis, todėl hipotekos sutartis negali bÅ«ti pripažinta negaliojančia.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ir šie skundų argumentai nelemia kitokios išvados dėl sutartinės hipotekos, nei buvo padaryta pirmosios instancijos teisme.

37. Å alys neginčija to, kad atsakovė UAB ,,2A Invest“ apie sudarytÄ preliminariÄ sutartį nebuvo informuota, jos, kaip sandorio Å¡alies sÄ Å¾iningumas, taip pat nėra kvestionuojamas. Tačiau abi atsakovės siekia įrodyti, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė yra atsakinga už tai, kad UAB ,,2A Invest“ nebuvo informuota apie sudarytÄ sandorį bei kelia jai turinčių tekti neigiamų padarinių dėl neįvykdytos informavimo pareigos (t. y. faktiÅ¡kai įgytų nuosavybės teisių neiÅ¡vieÅ¡inimo) klausimÄ .

38. Viena vertus, nei CK, nei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme ar kituose teisės aktuose nenustatyta pareiga preliminariÄ pirkimo pardavimo sutartį registruoti nekilnojamojo turto registre, nors tai padaryti, siekiant užsitikrinti bÅ«simÄ sandorį, ir nedraudžiama. Kita vertus, sutikina su atsakovėmis, kad tokio pobÅ«džio sutarties registracija galėtų pasitarnauti sprendžiant preliminarios sutarties pagrindu kilusius asmenų ginčus, ypatingai siekiant panaudoti preliminarios sutarties sudarymo faktÄ prieÅ¡ sÄ Å¾iningus trečiuosius asmenis.

39. Taigi iÅ¡ to, kas nurodyta, spręstina, kad, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, ieÅ¡kovė, neįregistruodama minėtos sutarties, nepažeidė jai kaip sutarties Å¡aliai tenkančių pareigų ar įstatymo kurių nors reikalavimų. Minėta ir tai, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė laikytina silpnesniÄ jÄ sutartinių teisinių santykių Å¡alimis. Todėl bÅ«tent atsakovė BUAB ,,Negresko Investicijos“, bÅ«dama sÄ Å¾ininga ir apdairia Å¡alimi, turėdama tokių sutarčių sudarymo patirties, galėjo ir turėjo informuoti ieÅ¡kovę apie jos teisę tokiÄ sutartį įregistruoti.

Taip pat bÅ«tent Å¡i atsakovė, žinodama apie bÅ«simo buto perleidimo ieÅ¡kovei sandorio sudarymo aplinkybes bei sÄ lygas, apie visos kainos už butÄ sumokėjimÄ , apie buto perdavimÄ valdyti ir naudotis ieÅ¡kovei, turėjo visas galimybes informuoti antrÄ jÄ atsakovę, kuriai hipoteka įkeitė įskaitytinai ir parduotÄ ieÅ¡kovei turtÄ , apie tokio sandorio su ieÅ¡kove sudarymÄ . Aplinkybė, kad Å¡iuo metu abiejų atsakovių interesai dėl sutartinės hipotekos iÅ¡saugojimo sutampa, nelemia vertinimo, kad ieÅ¡kovės elgesys, neįregistravus sutarties, buvo neapdairus ar nesÄ Å¾iningas.

Tai, kad ši sutartis buvo patvirtinta notaro, ieškovei, garbaus amžiaus ir, labiau tikėtina, atitinkamų sandorių patirties neturinčiam asmeniui, pagrįstai leido manyti, jog yra atlikti visi būtini ir privalomi tokiai sutarčiai įvykdyti veiksmai.

40. Pažymėtina, kad nėra aiÅ¡ku ir kokiÄ Ä¯takÄ atsakovės UAB ,,2A Invest“ apsisprendimui sudaryti paskolos, užtikrinamos hipoteka, sandorį galėjo turėti ginčo sutarties iÅ¡vieÅ¡inimas. Kaip jau konstatuota Å¡ioje nutartyje, preliminariosios sutarties pasiraÅ¡ymo metu ginčo butas dar nebuvo pastatytas, t. y. nekilnojamojo turto objektas – konkretus nekilnojamasis daiktas – faktiÅ¡kai neegzistavo, jam nebuvo suteiktas nei unikalus, nei kadastrinis numeriai. Sutarties 1.1 punkte jos objektas aptartas tik bendriausiais bruožais – 2 kambarių, 40,45 kv. m ploto butas, ketvirtame namo aukÅ¡te ir pan.

Todėl nesant duomenų (unikalaus Nr., adreso) net ir tuo atveju, jei sutartis bÅ«tų iÅ¡vieÅ¡inta, tai nebÅ«tų leidę apsaugoti sÄ Å¾iningos atsakovės UAB ,,2A Invest“ interesų, nes nebÅ«tų aiÅ¡ku, dėl kurio konkretaus objekto iÅ¡vieÅ¡inamas sandoris. Å iuo aspektu dar karta nurodytina, kad vienintelei BUAB ,,Negresko Investicijos“ buvo žinomos visos sutarčių sudarymui reikÅ¡mingos aplinkybės, kurios nei ieÅ¡kovei, nei UAB ,,2A Invest“ nebuvo atskleistos, todėl bÅ«tent jos toks elgesys (informacijos slėpimas) gali bÅ«ti pripažįstamas nesÄ Å¾iningu ir prieÅ¡ingu teisei.

41. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su atsakove UAB ,,2A Invest“, kad panaikinus hipotekos sandorį jai, kaip sÄ Å¾iningai sandorio Å¡aliai, kyla neigiami padariniai. Tačiau byloje nėra nustatyta, kad ieÅ¡kovė, kuri sumokėjo visÄ sumÄ už ginčo turtÄ , buvo nesÄ Å¾ininga ar netinkamai naudojosi jai suteiktomis teisėmis, taigi jai taip pat negali kilti tokie neigiami padariniai, kaip atsakomybė savo nuosavybe už tas prievoles, už kurių atsiradimÄ ji nėra atsakinga. Kaip minėta, bÅ«tent BUAB ,,Negresko Investicijos“ elgėsi nesÄ Å¾iningai, todėl atsakovė UAB ,,2A Invest“ gali pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis ir reikÅ¡ti reikalavimus pačiai įmonei ar asmenims, kurie priėmė atitinkamus sprendimus, ir tokiu bÅ«du ginti savo pažeistas teises, jei BUAB ,,Negresko Investicijos“ bankroto procese pareikÅ¡ti jos reikalavimai nebÅ«tų patenkinti iÅ¡ kito skolininkės BUAB ,,Negresko Investicijos“ turto.

42. KritiÅ¡kai vertintini tokie apeliacinių skundų argumentai, kad, vadovaujantis CK 1.75 straipsnio 3 dalimi, atsakovė UAB ,,2A Invest“, įregistravusi hipotekos sandorį, įgijo daiktines teises į daiktÄ , o to nepadariusi ieÅ¡kovė – ne. IÅ¡ tiesų, pagal minėtÄ Ä¯statyminę normÄ , jeigu tÄ patį daiktÄ ar daiktines teises įgijo keli asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį įregistravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daiktÄ ar daiktines teises įgijo sandorį įregistravęs asmuo.

Tačiau Å¡i norma skirta sureguliuoti atvejams, kuomet keli asmenys ne tik reiÅ¡kia pretenzijas į tÄ patį daiktÄ , bet ir siekia tokios pačios daiktinės teisės. Å iuo atveju ieÅ¡kovė ir atsakovė siekia ginti skirtingas daiktines teises, t. y. ieÅ¡kovė siekia nuosavybės teisės į daiktÄ pripažinimo, o atsakovė UAB ,,2A Invest“ tokių pretenzijų į daiktÄ neturi. Todėl Å¡ioje normoje įtvirtinta taisyklė nagrinėjamam ginčui nėra aktuali ir negali bÅ«ti taikoma.

43. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ir ginčo dalį dėl sutartinės hipotekos panaikinimo pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė teisingai. Dėl priverstinės hipotekos galiojimo 44. Atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-10-10 sprendimu Nr. (23.31-08)-319-2100 ginčo turtui nustatyta priverstinė hipoteka dėl atsakovės BUAB ,,Negresko Investicijos“ mokestinės nepriemokos. Å i atsakovė nesutikimÄ su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo panaikinta priverstinė hipoteka, grindžia analogiÅ¡kais, kaip jau buvo aptarti ir iÅ¡samiai Å¡ioje nutartyje iÅ¡analizuoti atsakovių BUAB ,,Negresko Investicijos“ ir UAB ,,2A Invest“ argumentais, t. y. kad ginčo sutartis nebuvo iÅ¡vieÅ¡inta, o VMI yra sÄ Å¾ininga trečioji Å¡alis.

45. Teisėjų kolegija iÅ¡ naujo nekartoja pirmiau aplinkybių, susijusių su preliminariosios sutarties neiÅ¡vieÅ¡inimo pasekmėmis bei tokios pareigos ieÅ¡kovei nebuvimu. Å iuo, kaip ir pirmiau aptartu, tokie skundo motyvai taip pat nesudaro pagrindo priimti kitokį procesinį sprendimÄ , nei priėmė pirmosios instancijos teismas. Be to, kaip teisingai nurodyta skundžiamame sprendime, pagal CK 4.176 straipsnį valstybės reikalavimams, atsirandantiems iÅ¡ mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, užtikrinti hipoteka nustatoma mokesčių administratoriaus ar Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimu. Sprendime nurodomas daiktas, kuriam nustatoma priverstinė hipoteka, skolininkas – Å¡io daikto savininkas, priverstinės hipotekos nustatymo pagrindas, terminas ir reikalavimo suma. Å iuo atveju svarbu tai, kad pagal minėtÄ teisinį reguliavimÄ hipoteka gali bÅ«ti nustatoma tik skolininko turtui.

46. Kadangi šio atsakovės sprendimo priėmimo metu turto teisėta savininke jau yra pripažinta ieškovė, o ne valstybės skolininkė BUAB ,,Negresko Investicijos“, priverstinė hipoteka negali būti nustatyta / išlikti ieškovei priklausančiam turtui. Priešingu atveju susiklostytų tokia teisiškai ydinga ir netoleruotina situacija, kuomet ieškovė turėtų atsakyti savo turtu už su ja niekaip nesusijusio trečiojo asmens prievoles kreditoriams. Taigi spręsti, kad šioje ginčo dalyje teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas, taip pat nėra nei faktinių, nei įstatyminių prielaidų.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme 47. Atsakovė UAB ,,2A Invest“ taip pat kvestionuoja teismo sprendimo dalies, kuria paskirstytos Å¡alių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, teisėtumÄ bei pagrįstumÄ . Mano, kad ieÅ¡kovei priteistos 4 604,66 Eur atstovavimo iÅ¡laidos virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-21 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalius dydžius.

48. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovės pateiktas suvestines už suteiktas teisines paslaugas, tokius atsakovės skundo argumentus pripažįsta pagrįstais. PraÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos virÅ¡ija Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius – už 2016-10-31 sÄ skaitoje nurodytas ir suteiktas teisines paslaugas mokėtina maksimali suma yra 1 953,16 Eur ([2,5 x 772 Eur] + ([0,01 x 772 Eur] x 3)); už 2017-01-31 sÄ skaitoje nurodytas – 39,67 Eur ([0,1 x 793,30 Eur] x 0,5 val.); už 2017-04-28 sÄ skaitoje – 74,80 Eur ([0,1 x 748 Eur] x 1 val.); už 2017-05-31 sÄ skaitoje nurodytas paslaugas – 187 Eur ([0,1 x 748 Eur] x 2,5 val.); už 2017-06-30 sÄ skaitoje – 245,28 Eur (([0,1 x 817,60 Eur] x 1,5 val.) + ([0,1 x 817,60 Eur] x 0,5 val.) + ([0,1 x 817,60 Eur) x 1])). Tuo tarpu 2016-12-30 sÄ skaitose nurodytas užmokestis už suteiktas teisines paslaugas – 1 226,94 Eur ((1,5 x 793,30 Eur) + (0,4 x 793,30 Eur) + [0,1 x 793,30 Eur] x 1 val.) rekomenduojamų dydžių nevirÅ¡ija.

49. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad šioje byloje nėra pagrindo nukrypti nuo rekomenduojamų didžiausių dydžių už advokato teisinės paslaugas, kadangi byla nėra nei didelės apimties, nei išskirtinai sudėtinga, nepasižymi klausimų ir įrodinėtinų aplinkybių gausa, joje nebuvo spręsti itin sudėtingi ar visiškai nauji, anksčiau teismų neanalizuoti teisės klausimai. Atsižvelgdama į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pakeistina, nustatant, kad ieškovės naudai yra priteisiamos advokato teisinės pagalbos išlaidos, neviršijančios rekomenduojamų dydžių, t. y. 3 726,85 Eur (1 953,16 Eur + 39,67 Eur + 74,80 Eur + 187 Eur + 245,28 Eur + 1 226,94 Eur) (CPK 98 str.).

Taigi, iš viso kartu su išlaidomis patirtomis sumokant žyminį mokestį – 1 194 Eur, ieškovei turi būti atlyginta 4 920,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (3 726,85 Eur + 1 194 Eur). Apeliaciniuose skunduose neginčijama teismo sprendimo dalis, kuria šios išlaidos priteistos tik iš atsakovių BUAB ,,Negresko Investicijos“ ir UAB ,,2A Invest“, todėl ir sumažintos išlaidos priteistinos lygiomis dalimis tik iš šių atsakovių, t. y. iš kiekvienos jų po 2 460,42 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo 50. Ieškovė G. D. prašo priteisti 1 258,40 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų ruošiant atsiliepimus į apeliančių apeliacinius skundus. Kadangi apeliaciniai skundai dėl materialiųjų reikalavimų buvo iš esmės atmesti, ieškovei šios išlaidos atlygintinos. Kita vertus, ir šiuo atveju jos viršija Rekomendacijų 8.11 punkte numatytus maksimalius dydžius, todėl sumažintinos iki leidžiamų 1 090 Eur (1,3 x 838,70 Eur) ir priteisiamos iš visų trijų apeliančių lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvienos po 363,33 Eur.

Apeliantės įrodymų apie jų apeliacinės instancijos teisme patirtas iÅ¡laidas nepateikė, be to, ir jų skundai buvo iÅ¡ esmės atmesti. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ . Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, sumažinant ieÅ¡kovei G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovių bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Negresko Investicijos“ (į. k. 302676126), uždarosios akcinės bendrovės ,,2A Invest“ (į. k. 302676126) priteisiamų bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme dydį ir iÅ¡ kiekvienos atsakovės priteisti po 2 460,42 Eur (du tÅ«kstančius keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų ir 42 centus).

Priteisti ieškovei G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovių bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Negresko Investicijos“ (į. k. 302676126), uždarosios akcinės bendrovės ,,2A Invest“ (į. k. 302676126), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) po 363,33 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus ir 33 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Negresko Investicijos“ (į. k. 302676126) priteistos išlaidos turi būti atlygintos iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Negresko Investicijos“ bankroto administravimui skirtų lėšų.

Teisėjai Dalia Kačinskienė Kazys Kailiūnas Gintaras Pečiulis