fd5877ed-f0b9-4e7b-8a30-e058c776d3e0 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1539-413/2015;Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01898-2014-6;Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.4.4.2; 2.6.4.4.3; 2.6.5.2.1;78.2.1; 3.3.1.14. KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R.

R. apeliacinį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. e2-43-217/2015 pagal ieÅ¡kovės D. V. ieÅ¡kinį atsakovui R. R. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, materialinio iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir atsakovo R. R. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei D. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija - Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė              Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-147-737/2013) buvo nutraukta ieÅ¡kovės D. R. ir atsakovo R. R. santuoka bendru Å¡alių sutikimu, patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nepilnametės dukters A. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su jos motina, patvirtinant 4 ir 5 punktuose numatytÄ tokiÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ : 4 p. „iki dukros A. R. pilnametystės jos auklėjime be apribojimų dalyvaus abu tėvai bendru jų sutarimu, atsižvelgdami į vaiko teisėtus interesus ir norus.

D. R. įsipareigoja, vaikui susirgus ir/ar persikėlus gyventi kitu adresu, informuoti R. R. per 24 val. D. R., ketindama su vaiku iÅ¡vykti iÅ¡ LR teritorijos ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui, įsipareigoja apie tai informuoti R. R. ne vėliau kaip prieÅ¡ 14 dienų iki iÅ¡vykimo ir iÅ¡vykti turėdama R. R. raÅ¡ytinį sutikimÄ . R. R. sutikimÄ arba motyvuotÄ atsisakymÄ Ä¯sipareigoja pateikti ne vėliau kaip po 3 dienų nuo praÅ¡ymo apie sutikimo davimÄ gavimo dienos; 5 p. „vienam iÅ¡ jų pažeidus sutarties 4 punkto nuostatas bus laikoma, kad yra piktnaudžiaujama tėvų valdžia vaiko atžvilgiu ir Å¡io fakto papildomai įrodinėti nereikės“.

IeÅ¡kovė D. V. (R.) 2014 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama:

1) pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-147-737/2013 4 bei 5 punktus ir nustatyti, kad pasikeitus nepilnametės dukros A. R. gyvenamajai vietai ar jai susirgus, D. V. įsipareigoja per 3 dienas informuoti apie tai raÅ¡tu ar žodžiu, dukros tėvÄ R. R.;

2) nustatyti atsakovo  bendravimo  tvarkÄ Â su  nepilnamete dukra A. R. tokiomis sÄ lygomis:1. Atsižvelgdamas į dukros A. dienos tvarkaraÅ¡tį ir režimÄ bei vadovaudamasis protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais, tėvas R. R. kas antrÄ dienÄ po 1 valandÄ bendrauja su dukra telefonu ar kitomis ryÅ¡io ir komunikacijos priemonėmis, netrukdydamas dukros režimo, jos ugdymo programos ar ugdymo priemonių. Bendravimas vyksta ne vėliau kaip iki 20 val. pagal dukros gyvenamosios vietos Å¡alies laikÄ ;2.

Dukros vasaros atostogų metu 2 kalendorines savaites (keturiolika dienų) be pertraukos tėvas R. R. praleidžia kartu su A. R., kuriÄ atostogų iÅ¡vakarėse pristato į tėvo gyvenamÄ jÄ vietÄ D. V. ar kitas vaikÄ lydintis asmuo, ir paima vaikÄ iÅ¡ tėvo gyvenamosios vietos iki 18 val. paskutinę atostogų dienÄ . Vaiko vasaros atostogos numatomos laisvu nuo vaiko užsiėmimų vaikų ugdymo įstaigoje laiku, jų pradžios ir pabaigos datÄ abu tėvai ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 mėnesius iki atostogų pradžios suderina telefonu ir raÅ¡tu.

Dukros kelionės iÅ¡laidas apmoka abu tėvai lygiomis dalimis.IeÅ¡kinio papildymu ieÅ¡kovė prašė pakeisti sprendimo dalį dėl priteisto iÅ¡laikymo, įpareigojant atsakovÄ mokėti po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis dukros A. R. iÅ¡laikymui nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki dukros pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , paskiriant ieÅ¡kovę lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo ir dukros A. apsilankymų pas tėvÄ ieÅ¡kovė pastebėjo, jog dukra keičiasi į blogÄ jÄ pusę, dėl atsakovo patiriamo psichologinio smurto mergaitės elgesyje atsirado nerimas.

Apie tai ji ne kartÄ informavo Jonavos rajono vaiko teisių apsaugos skyrių, kalbėjo su pačiu atsakovu, tačiau atsakovas ieÅ¡kovę ignoravo, į kvietimus atvykti į Jonavos rajono vaiko teisių apsaugos skyrių ar apsilankyti pas psichologÄ nereagavo. Siekdama pagerinti dukros emocinę bÅ«klę, ieÅ¡kovė metė darbÄ ir iÅ¡važiavo su dukra gyventi į AnglijÄ , kur dukra susirado daug draugų, pritapo prie aplinkos, pradėjo mokytis anglų kalbos bei lankyti mokyklÄ . Atsakovas pretenzijų nereiÅ¡kė, su dukra bendravo telefonu, per kompiuterinę programÄ â€žSkype“, buvo patenkintas dukters pasiekimais.

Tačiau 2014 m. birželio mėn. ieÅ¡kovė buvo iÅ¡kviesta į Anglijos AukščiausiÄ jį TeismÄ , kur sužinojo, kad atsakovas jÄ kaltina nepilnametės dukters pagrobimu. Anglijos teismas 2014 m. liepos 31 d. nutartimi konstatavo, kad A. buvo iÅ¡vežta be tėvo leidimo, netinkamai informavus tėvÄ apie dukros gyvenamosios vietos pasikeitimÄ , todėl paragino Å¡alis siekti susitarimo derybų bÅ«du. IeÅ¡kovės nuomone, dukros gyvenamoji vieta negali bÅ«ti pakeista, nes tai akivaizdžiai prieÅ¡tarautų vaiko interesams, bÅ«tų pažeistas nusistovėjęs ir įprastas dukters režimas, pakeitus gyvenamÄ jÄ vietÄ , ji bÅ«tų atstumta nuo savo draugų ir klasiokų, negalėtų lankyti savo ugdymo įstaigos Anglijoje, kas turėtų įtakos jos emociniam ir psichologiniam vystymuisi, sukeltų emocinius iÅ¡gyvenimus ir darytų socialinę bei psichologinę žalÄ .

Pažymėjo, kad dukra yra aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kusi savo norÄ likti gyventi su mama Anglijoje.A. R. R. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1-Ä punktÄ , kuris numato, kad po santuokos nutraukimo nepilnametės dukros A. R. gyvenamoji vieta nustatoma su jos motina D. R. (V.), ir nustatyti nepilnametės dukters A. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu R.

R.. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl santuokos sutarties sÄ lygų pakeitimo atmesti kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. PrieÅ¡ieÅ¡kinį grindė tuo, kad ieÅ¡kovė iÅ¡vyko gyventi į AnglijÄ nepraneÅ¡usi jam apie tokį ketinimÄ ir negavusi tam raÅ¡ytinio jo sutikimo, kaip tai numatyta įsiteisėjusiu Jonavos rajono apylinkės teismo2013 m. vasario 6 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkte. Atsakovo nuomone, tokie ieÅ¡kovės veiksmai ir pasikeitusios aplinkybės, susijusios su dukters gyvenamosios vietos pakeitimu, sudaro pagrindÄ praÅ¡yti teismÄ nepilnametės dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su tėvu (atsakovu), kadangi jam gyvenant Lietuvoje, o ieÅ¡kovei – Anglijoje, dukters prigimtinė teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais bÅ«tų ribojama, atsakovo ir dukros tarpusavio ryÅ¡ys žymiai susilpnėtų, dukters teisės bendrauti su juo iÅ¡imtinai priklausytų nuo ieÅ¡kovės. Dukrai gyvenant Lietuvoje, dukters ir ieÅ¡kovės tarpusavio ryÅ¡ys mažiau susilpnėtų, nes ieÅ¡kovę ir LietuvÄ sieja teisinis santykis (ieÅ¡kovė yra Lietuvos Respublikos pilietė), čia gyvena ieÅ¡kovės tėvas, pati ieÅ¡kovė turi jai nuosavybės teise priklausantį butÄ (duomenys neskelbtini), kuriame iki iÅ¡vykimo į AnglijÄ gyveno kartu su dukra ir galėtų jame vėl apsistoti.

Gyvenant dukrai Lietuvoje, jai bÅ«tų sudarytos sÄ lygos bendrauti su artimaisiais giminaičiais tiek iÅ¡ atsakovo, tiek iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės. Atsakovo nuomone, jo gyvenamoji aplinka yra saugi, atitinkanti vaiko poreikius. Atsakovas užsiima individualia veikla, o gaunamos 2000-3500 Lt mėnesinės pajamos yra pakankamos užtikrinti ne tik bÅ«tinus, bet ir papildomus dukters poreikius. Atsakovas prašė pripažinti nepagrįstu ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo vaikui dydžio pakeitimo, nes ieÅ¡kovės turtinė padėtis nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo pagerėjo, tuo tarpu atsakovo turtinė padėtis iÅ¡liko tokia pati. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir VTAS) atsižvelgdamas į tai, kad vaikas iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su mama, teikė iÅ¡vadÄ , jog vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ tikslinga nustatyti su motina, o tėvui užtikrinti maksimalų bendravimÄ su dukra, paskirti 50 procentų atostogų trukmės dukros ir tėvo bendravimui.

VTAS neprieÅ¡taravo, kad bÅ«tų padidintas materialinis iÅ¡laikymas vaikui. Nagrinėjant bylÄ , VTAS ieÅ¡kinį palaikė, prieÅ¡ieÅ¡kinio prašė netenkinti, kadangi atsakovo reikalavimai prieÅ¡tarauja vaiko interesams, nes tėvo interesų negalima iÅ¡kelti aukščiau vaiko interesų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė; pakeitė Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-147-737/2013, 4 bei 5 punktus, juos iÅ¡dėstydamas sekančiai:„4.

Pasikeitus nepilnametės dukros A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamajai vietai ar jai susirgus, D. V. įsipareigoja per 3 dienas informuoti apie tai raÅ¡tu ar žodžiu, dukros tėvÄ R. R.;  Nustatė tokiÄ atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra A. R. tvarkÄ :– atsižvelgdamas į dukros A. dienos tvarkaraÅ¡tį ir režimÄ bei vadovaudamasis protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais, tėvas R. R. kas antrÄ dienÄ po 1 valandÄ bendrauja su dukra telefonu ar kitomis ryÅ¡io ir komunikacijos priemonėmis, netrukdydamas dukros režimo, jos ugdymo programos ar ugdymo priemonių.

Bendravimas vyksta ne vėliau kaip iki 20 val. pagal dukros gyvenamosios vietos Å¡alies laikÄ ,– dukros vasaros atostogų metu 2 kalendorines savaites (keturiolika dienų) be pertraukos tėvas R. R. praleidžia kartu su A. R., kuriÄ atostogų iÅ¡vakarėse pristato į tėvo gyvenamÄ jÄ vietÄ D. V. ar kitas vaikÄ lydintis asmuo, ir paima vaikÄ iÅ¡ tėvo gyvenamosios vietos iki 18 val. paskutinę atostogų dienÄ . Vaiko vasaros atostogos numatomos laisvu nuo vaiko užsiėmimų vaikų ugdymo įstaigoje laiku, jų pradžios ir pabaigos datÄ abu tėvai ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 mėnesius iki atostogų pradžios suderina telefonu ir raÅ¡tu.

Dukros kelionės iÅ¡laidas apmoka abu tėvai lygiomis dalimis“.Pakeitė Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimo dalį dėl priteisto materialinio iÅ¡laikymo ir priteistÄ 86,88 Eur (300 Lt) mėnesinį iÅ¡laikymÄ padidino iki 145 Eur (500 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis dukros A. R. iÅ¡laikymui nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2014-08-08) iki dukros pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant priteistomis lėšomis vaiko iÅ¡laikymui disponuoti vaiko motinai D.

V.; priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 62,56 Eur žyminio mokesčio, 893,76 Eur už advokato padėjėjo teisinę pagalbÄ ir 4,91 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 62,56 Eur žyminio mokesčio. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymoTeismas pažymėjo, kad Å¡iuo metu Å¡alių dukrai A. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra 7 metai, dėl ko tokio amžiaus vaikui bÅ«tina užtikrinti tinkamÄ dienotvarkę, apimančiÄ tiek aktyviÄ , vaiko poreikius tenkinančiÄ veiklÄ , tiek tinkamÄ poilsį.

Todėl teismas sprendė, kad yra tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su dukterimi tvarkÄ pagal ieÅ¡kovės pasiÅ«lytÄ variantÄ , nes atsakovas kitokios bendravimo su vaiku tvarkos nepasiÅ«lė, o reiÅ¡kė byloje prieÅ¡ieÅ¡kinį tik dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Dėl materialinio iÅ¡laikymo pakeitimoPažymėjęs, kad ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo ieÅ¡kovė grindė iÅ¡augusiais vaiko poreikiais, kurių patenkinimui nebeužtenka teismo priteistos 300 Lt mėnesinės iÅ¡laikymo sumos, teismas pagal bylos duomenis nustatė, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi, atsakovo vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini).

Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data 1999 m. sausio 4 d. 2013 m. atsakovas gaudavo 335,48 Lt dydžio nedarbo iÅ¡mokÄ , vėliau 650 Lt, 591,99 Lt, 537,61 Lt, prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad gauna per mėnesį 2000 Lt pajamų. IeÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nuo teismo sprendimo priėmimo ieÅ¡kovė sukÅ«rė naujÄ Å¡eimÄ , su vyru V. D. turi dukrÄ A. D., gim. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovei nuo 2015 m. sausio 9 d. iki 2015 m. sausio 23 d. iÅ¡mokėta pirma motinystės paÅ¡alpa 296,10 Eur, nuo 2015 m. sausio 9 d. iki 2015 m. spalio 18 d. mokama 138,18 Eur iÅ¡moka kas antrÄ savaitę.

IeÅ¡kovė Anglijoje su sutuoktiniu nuomojasi dviejų kambarių butÄ adresu (duomenys neskelbtini), Å¡iai dienai ji niekur nedirba, augina mažametę dukrÄ . IÅ¡ pateiktos vaiko poreikių tenkinimo lentelės teismas nustatė, kad vaiko poreikiams per mėnesį iÅ¡leidžiama 417 svarų sterlingų. Ä®vertinęs aptartas aplinkybes ir atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius, Å¡alių turtinę padėtį, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo iÅ¡vadÄ dėl materialinio iÅ¡laikymo padidinimo, teismas padidino vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydį nuo 86,89 Eur (300 Lt) iki 145 Eur (500 Lt) nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2014-08-08) iki vaiko pilnametystės, siekiant užtikrinti bÅ«tinus vaiko poreikius, atsižvelgus į ekonominę padėtį ir atsakovo galimybes.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pagal prieÅ¡ieÅ¡kinįTeismas nustatė, kad Å¡alių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimu nustatyta su motina. IÅ¡tyręs vaiko gyvenimo sÄ lygas Didžiojoje Britanijoje, į duotÄ vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko nuomonę, kad jis nori gyventi su motina, teismas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atmetė, atsakovui neįrodžius, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu labiau atitiktų vaiko interesus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas R. R. praÅ¡o panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės D. V. ieÅ¡kinį ir ieÅ¡kinio papildymÄ atmesti kaip nepagrįstus ir neįrodytus, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti pilnai – pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-147-737/2013, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1-Ä punktÄ ir nepilnametės dukters A.

R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su mergaitės tėvu R. R.; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovė neprašė panaikinti nei vieno pasiraÅ¡ytos ir teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punkto. Todėl toks ieÅ¡kovės teismui pateiktas ieÅ¡kinys neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, dėl ko teismas turėjo imtis priemonių ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, tačiau to nepadarė.

Be to, nors sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad ieškinį tenkina pilnai, nenurodė kaip po sprendimo priėmimo skambės pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5-as punktas, dėl ko negalima daryti išvados, kad skundžiamu sprendimu būtų panaikintas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5-asis punktas.

2. Dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo. Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 6 d. sprendimu pripažino, jog pateikta tvirtinti sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieÅ¡tarauja nei imperatyvioms įstatymo normoms, nei vieÅ¡ajai tvarkai ir nepažeidžia nei nepilnamečių vaikų, nei vieno iÅ¡ tėvų teisių ar teisėtų interesų. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis, todėl 2015 m. kovo 16 d. priimdamas skundžiamÄ procesinį sprendimÄ teismas neturėjo teisinio pagrindo kvestionuoti ankstesnio teismo procesinio sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo ir prieÅ¡ingai vertinti teismo sprendimu nustatytas faktines aplinkybes.

Todėl teismo iÅ¡vada, jog sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 ir 5 punktai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms yra teisiÅ¡kai neargumentuota, aiÅ¡kiai nepagrįsta ir neteisėta. Apeliantas pažymi, jog sutarties 4-me punkte įtvirtintas reikalavimas ieÅ¡kovei gauti raÅ¡ytinį atsakovo sutikimÄ norint iÅ¡vykti kartu su dukra gyventi į užsienį, galėtų bÅ«ti laikomas pertekliniu sutarties punktu, tačiau negali bÅ«ti laikomas prieÅ¡taraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms.

Skundžiamu sprendimu teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė, norėdama iÅ¡vykti kartu su dukterimi gyventi į užsienį, turi gauti atsakovo sutikimÄ , todėl skundžiamas sprendimas, kuriuo panaikintas (pakeistas) sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktas, negali bÅ«ti laikomas pagrįstu ir teisėtu, tuo labiau, kad ieÅ¡kovė neįrodinėjo nei faktinio, nei įstatyminio pagrindo nurodytam susitarimui panaikinti. Tuo remiantis, apelianto nuomone, ieÅ¡kovės reikalavimas pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 ir 5 punkto reikalavimus nėra susijęs su CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, bet kildinamas iÅ¡imtinai iÅ¡ neteisėto siekio be atsakovo sutikimo iÅ¡sivežti nepilnametę dukterį gyventi į AnglijÄ .3.

Teismas, aiÅ¡kindamas Anglijos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 31 d. sprendimÄ , iÅ¡kreipė jo turinį, nes sprendime aiÅ¡kiai konstatuota, jog Å¡alių dukra buvo neteisėtai iÅ¡vežta iÅ¡ Lietuvos ir laikoma Anglijoje pažeidžiant atsakovo globos teises. Be to, nors Anglijos Aukščiausiojo Teismo Å eimos skyriaus teisėjo sprendimu ieÅ¡kovei buvo nustatytas terminas iki 2014 m. rugpjūčio 19 d., per kurį ji galėjo kreiptis į Lietuvos teismus dėl leidimo jai kartu su nepilnamete dukterimi iÅ¡vykti gyventi į AnglijÄ , tačiau iki dabar ieÅ¡kovė tokio reikalavimo teismui nėra pareiÅ¡kusi.4.

Dėl nepilnametės A. R. gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu. Anot apelianto, po Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-147-737/2013, įsiteisėjimo iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, kadangi ieÅ¡kovė sukÅ«rė naujÄ Å¡eimÄ , susilaukė dukters A. D. ir iÅ¡vyko gyventi į AnglijÄ , kas patvirtina, jog prieÅ¡ieÅ¡kinis pareikÅ¡tas egzistuojant CK 3.169 straipsnio 3 dalyje numatytam pagrindui. Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , apsiribojo tik Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. vasario 17 d. raÅ¡tu Nr. 6B-14/308, kuriame nurodyta, jog apklausta Å¡alių dukra iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su motina.

Atsakovo nuomone, dėl Å¡alių dukters jauno amžiaus, dukra dar negali iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«rų ir nuomonės, Å¡alių dukters nuomonė suformuota vieno iÅ¡ tėvų elgesio ir/ar nuomonės pagrindu, todėl dukros iÅ¡sakytas noras, gyventi kartu su ieÅ¡kove Anglijoje, prieÅ¡tarauja jos interesams. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar nustačius dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu bus užtikrintos jos teisės ir teisėti interesai, tačiau to nepadarė.

Be to, sprendžiant klausimÄ dėl nepilnametės dukters gyvenimo užsienyje, jei toks reikalavimas teismui bÅ«tų pareikÅ¡tas, teismui turėtų bÅ«ti pateikti duomenys, kurie patvirtintų, kad A. R. gyvenamoji aplinka Lietuvoje, kur ji gimė ir augo, kalbėjo gimtÄ ja savo kalba, žaidė ir draugavo su savo darželio draugais, turėjo galimybę bendrauti su savo seneliais, staiga tapo jai labai nesaugi, dėl ko jos interesus labiausiai atitiks jos iÅ¡vežimas gyventi į užsienį. Tačiau tokių įrodymų byloje nėra.

Bylos duomenys patvirtina, kad dukters gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu (tėvu) geriau atitiktų vaiko interesus, kadangi atsakovas turi nuolatinį darbÄ ir iÅ¡ jo gaunamas pastovias pajamas, pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, kad ieÅ¡kovei gyvenant Anglijoje jos gaunamų pajamų, kurios leistų užtikrinti minimaliausius Å¡eimos, įskaitant ir nepilnametės dukters poreikius, neužtenka, todėl nelogiÅ¡ka teismo iÅ¡vada, kad dukters gyvenimas su ieÅ¡kove labiausiai atitiks jos interesus.

Be to, teismas neturėjo pagrindo vadovautis 2014 m. spalio 31 d. iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos raÅ¡tu, kadangi tuo metu ieÅ¡kovė dar dirbo ir jos gaunamos pajamos buvo 971,10 Anglijos svarų per mėnesį, tuo tarpu 2015 m. vasario 18 d. duomenimis ieÅ¡kovės pajamos sudaro tik 544 Anglijos svarus per mėnesį, jos galimybės nuomotis erdvų bÅ«stÄ sumažėjo, todėl nuomojamo bÅ«sto sutartis gali bÅ«ti nutraukta bet kuriuo metu. Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , teismas savo iniciatyva nesiėmė jokių priemonių nepilnametės dukters gyvenimo sÄ lygų įvertinimui užsienio valstybėje ir nepagrįstai atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ kreiptis į Anglijos KaraliÅ¡kÄ jį Teisingumo teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti ieÅ¡kovės gyvenimo ir buities sÄ lygas Jungtinėje Karalystėje, apsiribodamas tik visiÅ¡kai formalia Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vada, kuri taip pat nesiėmė jokių veiksmų nurodytai informacijai gauti.

Pirmosios instancijos teismas ignoruodamas Anglijos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 31 d. sprendimÄ , padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei neteisėtai iÅ¡vežus nepilnametę dukterį į AnglijÄ ir ten neteisėtai jÄ laikant, dukters gyvenimas pasikeitė į gerÄ jÄ pusę, nes ji pradėjo mokytis anglų kalbos, pritapo prie naujos aplinkos ir susirado naujų draugų. Toks bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų vertinimas, atsakovo įsitikinimu, yra atliktas pažeidžiant CPK 185 straipsnio reikalavimus ir negali bÅ«ti laikomas atitinkančiu įstatyme įtvirtintus, teisingumo bei protingumo principus.

Atsakovo nuomone, dukters iÅ¡vežimas į AnglijÄ jai padarė žalos. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų, kurie patvirtina, kad atsakovÄ ir dukrÄ sieja glaudus tarpusavio ryÅ¡ys. Apeliantas pažymi, kad nuo santuokos nutraukimo 2013 m. vasario mėnesį iki neteisėto dukters iÅ¡vežimo į AnglijÄ , Å¡alių sutarimu, dukra dvi dienas gyvendavo pas ieÅ¡kovę, o dvi dienas pas atsakovÄ . Todėl tenkinus atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus ir nustačius dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu, mergaitės gyvenamoji aplinka iÅ¡ esmės nepasikeis ir tai neturės jai jokios neigiamos įtakos.

Byloje pateiktas J. R. S. progimnazijos 2014 m. gruodžio 11 d. raÅ¡tas Nr. S-223 patvirtina, kad patenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį A. R. bus sudarytos ir tinkamos sÄ lygos mokytis. Ä®statymas įpareigoja tėvus sudaryti sÄ lygas nepilnamečiams vaikams bendrauti su artimaisiais giminaičiais, jei tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams, todėl tik nustačius nepilnametės dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu, bus realiai galima įgyvendinti nepilnametės dukters teisę bendrauti su artimaisiais giminaičiais (seneliais ir kt.) tiek iÅ¡ atsakovo, tiek ir iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės, ir artimųjų giminaičių teisę bendrauti su nepilnamete dukra.

Tačiau minėtų aplinkybių teismas nevertino, o atsisakydamas tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ ir apklausti lopÅ¡elio-darželio „Dobilas“, kurį iki iÅ¡vežimo į AnglijÄ lankė Å¡alių dukra, direktorę, suvaržė atsakovo teisę teikti teismui įrodymus, kuriais jis grindė savo reikalavimo pagrįstumÄ .

5. Dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindinės sÄ lygos iÅ¡laikymo dydžio pakeitimui – Å¡alies turtinės padėties esminio pablogėjimo. Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , teismas iÅ¡ esmės vertino ne Å¡alių turtinę padėtį, bet tik jų gaunamas pajamas, kas sÄ lygojo skundžiamo procesinio sprendimo neteisėtumÄ Å¡ioje dalyje. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovė nuosavybės teise valdo nekilnojamÄ jį turtÄ . Teismas nepagrįstai ieÅ¡kovės turtinės padėties pablogėjimÄ susiejo su dukters A.

D. gimimu, visiÅ¡kai nevertindamas tos aplinkybės, kad po 2013 m. vasario 6 d. teismo sprendimo ieÅ¡kovė ne tik susilaukė paminėtos dukters, bet ir iÅ¡tekėjo, todėl jos naujasis sutuoktinis V. D. turi tokiÄ pačiÄ pareigÄ kaip ir ieÅ¡kovė materialiai iÅ¡laikyti savo dukterį A. D.. PraÅ¡ydama padidinti iÅ¡laikymÄ vaikui, ieÅ¡kovė nepateikė teismui įrodymų, sudarančių pagrindÄ tenkinti tokį jos praÅ¡ymÄ . Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas bÅ«tiniems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti yra tik orientacinis kriterijus, tačiau jis nėra imperatyvus ir taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos.

Todėl įvertinus tai, kad Å¡alių dukrai tėra 7 metai, jos bÅ«tiniausių poreikių tenkinimas negali bÅ«ti tapatinamas su suaugusio žmogaus poreikių tenkinimu. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių nevertino. Be to, sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje teismas nurodė, kad Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį tenkina iÅ¡ dalies, tačiau iÅ¡ rezoliucinės sprendimo dalies seka, kad ieÅ¡kinys tenkintas visa apimtimi, padidinant mokamÄ iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai A. R. nuo 86,89 Eur (300 Lt) iki 145 Eur (500 Lt).

Todėl, atsakovo nuomone, priimdamas skundžiamÄ procesinį sprendimÄ , Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 3.192 straipsnio reikalavimus ir nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos vienodos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos, dėl ko skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas negali bÅ«ti laikomas pagrįstu ir teisėtu.6. Dėl CPK 376 straipsnio 3 dalies pažeidimo. Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ ir padaręs iÅ¡vadÄ , kad siekiant užtikrinti atsakovo ir dukters maksimalų bendravimÄ turi bÅ«ti nustatyta tokia bendravimo tvarka, pagal kuriÄ kartu su dukterimi atsakovas praleistų ne mažiau kaip 50 procentų visų jos atostogų laiko, teismas, nustatydamas bendravimo su vaiku tvarkÄ , Å¡ios sÄ lygos nenustatė.

Vadovaujantis CPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas turėjo nustatyti bÅ«tent minėtÄ bendravimo tvarkos sÄ lygÄ nežiÅ«rint į tai, kad atsakovas tokio reikalavimo teismui nebuvo pareiÅ¡kęs.7. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo padarytiems materialinės ir procesinės teisės pažeidimams iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas turėtų atlikti visÄ eilę procedÅ«rų, kurių atlikimas negalimas nagrinėjant bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, todėl prašė atsakovo apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:1. Dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo. IeÅ¡kovė pažymi, kad teisės aktai nustato, jog motina (ar tėvas), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, privalo užtikrinti vaikui saugias gyvenimo ir lavinimosi sÄ lygas, jų gyvenamoje vietoje, neapibrėžiant Å¡ios gyvenamosios vietos teritorijos.

IeÅ¡kovė savo ir vaiko tolesnį gyvenimÄ mato Anglijoje, kas geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, patvirtinÄ Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimu, dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo atsižvelgiant į tai, kad pasikeitė vaiko poreikiai (duktė pradėjo lankyti mokyklÄ , ieÅ¡kovės pajamos sumažėjo, jai atsirado pareiga iÅ¡laikyti dar vienÄ vaikÄ ).

IeÅ¡kovė siekia pakeisti vaiko bendravimo su tėvu tvarkÄ , kadangi pasikeitė jos ir vaiko gyvenamoji vietÄ â€“ ieÅ¡kovė su vaiku iÅ¡vyko gyventi į Jungtinę Karalystę. Anot ieÅ¡kovės, iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas davė ieÅ¡kovei sutikimÄ su vaiku iÅ¡vykti į Jungtinę Karalystę, tačiau tai nėra aiÅ¡kiai įvardinta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, todėl šį trÅ«kumÄ gali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis atsakovo apeliacinį skundÄ , t. y. teismas, pasinaudojęs prioritetine teise iÅ¡eiti už ieÅ¡kinio ribų ir patenkinti daugiau reikalavimų nei jų buvo pareikÅ¡ta, gindamas vaiko teises ir teisėtus interesus, turėtų aiÅ¡kiai pasisakyti dėl teismo sutikimo leisti ieÅ¡kovei su vaiku iÅ¡vykti gyventi į Jungtinę Karalystę.2.

Dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu. IeÅ¡kovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nustačius dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu, tai labiausiai atitiks vaiko interesus. Pažymi, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nebuvo susieta su konkrečia Å¡alimi ar miestu, o nustatyta su vaiko motina. Teismo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis netrukdo ieÅ¡kovei keisti gyvenamosios vietos tiek Å¡alies viduje, tiek už Å¡alies ribų.

Esminė sÄ lyga yra ta, kad tai turi atitikti vaiko interesus, kuriuos apima ir vaiko teisės bendrauti su savo tėvu užtikrinimas. Tiek Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vada, tiek Anglijos vaiko teisų tarnybos iÅ¡vada patvirtino, kad vaiko gyvenimas su motina visiÅ¡kai atitinka jos interesus, motina yra sudariusi puikias ir saugias sÄ lygas dukteriai lavintis ir gyventi, vaikas Å¡ioje aplinkoje jaučiasi saugus ir laimingas. Atsakovas, nurodydamas faktus apie gaunamas pajamas, jų nepagrindė raÅ¡ytiniais įrodymais.

Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis turi individualios veiklos liudijimÄ , nepatvirtina pajamų gavimo ir jų dydžio fakto, dėl ko, ieÅ¡kovės nuomone, atsakovas neįrodė, kad jis gauna pastovias pajamas. Savo norÄ gyventi su motina dukra yra iÅ¡reiÅ¡kusi tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu, todėl vaiko interesus labiausiai atitinka gyvenimas su ieÅ¡kove.IeÅ¡kovė nesutinka su apeliantu, kad teismas buvo neaktyvus. Pažymi, kad teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių ir jautrumÄ , siekdamas vaiko netraumuoti, iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko norus pavedė specialistams, kas, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, ne tik atitinka teismų formuojamÄ praktikÄ , tačiau ir vaiko interesus.

IÅ¡ pateiktų specialistų iÅ¡vadų matyti, kad mergaitė ne tik yra prisiriÅ¡usi prie motinos, tačiau ji labai nori bÅ«ti kartu su sese, kÄ teismas taipogi įvertino spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ . IeÅ¡kovės nuomone, niekuo nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieÅ¡kovė Å¡iuo metu negali užtikrinti nepilnametei dukrai kitokių (geresnių) auklėjimo ir auginimo sÄ lygų nei tas, kurias Å¡iuo metu užtikrina atsakovas. Atsakovas neįrodė, kad vaiko gyvenimas su motina neatitinka vaiko interesų, kaip ir neįrodė fakto, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas jam padarė žalos.

Tuo tarpu ieÅ¡kovė pateikė pakankamai įrodymų, leidusių teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad vaiko gyvenimas su motina atitinka vaiko interesus, o jos gyvenimo sÄ lygos Jungtinėje Karalystėje yra tinkamos, saugios ir užtikrinančios vaiko vystymÄ si. Todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimo ir nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo. IeÅ¡kovės nuomone, bÅ«tent dėl atsakovo veiksmų vaikui buvo padaryta žala, kadangi mergaitė buvo priversta nutraukti mokslus mokykloje.

3. Dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad po Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimo neatsirado jokių aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų keisti iÅ¡laikymo dydį. IeÅ¡kovė pažymi, kad pagrindas pakeisti nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dydį atsirado dėl iÅ¡augusių jo poreikių: mergaitė pradėjo lankyti mokyklÄ , kas reiÅ¡kia, kad padidėjo jos iÅ¡laidos, kadangi atsirado poreikis mokykliniams reikmenims ir kitoms su mokymusi susijusioms iÅ¡laidoms (sportinė apranga, iÅ¡laidos maistui mokykloje ir kt.).

Nors teismas sprendime ir odė, kad atsakovo turtinė padėtis nepasikeitė, tačiau tai neatitinka tikrovės. Santuokos nutraukimo metu atsakovas neturėjo darbo, negaudavo ir pajamų. Å iuo metu atsakovas dirba pagal individualios veiklos liudijimÄ ir pats teisme deklaravo gaunantis 2 000 Lt/579,24 Eur pajamų per mėnesį, kas įrodo, kad po teismo sprendimo priėmimo atsakovo turtinė padėtis ženkliai pagerėjo ir tai laikytina esminiu jo turtinės padėties pasikeitimu, dėl ko atsakovas gali skirti vaikui daugiau lėšų ir tenkinti ne tik minimalius, tačiau ir kitus vaiko poreikius.

Tuo tarpu ieÅ¡kovės turtinė padėtis pablogėjo, kadangi jai atsirado pareiga iÅ¡laikyti dar vienÄ vaikÄ , o jos gaunamos pajamos sumažėjo per pusę dėl motinystės atostogų, kas taip pat laikytina esminiu turtinės padėties pasikeitimu. Atsakovo turtinei padėčiai pagerėjus, o ieÅ¡kovės - pablogėjus, iÅ¡augus vaiko poreikiams, bÅ«tent atsakovas turėtų skirti didesnį iÅ¡laikymÄ vaikui. Be to, ta aplinkybė, kad Å¡alys dėl vaiko iÅ¡laikymo susitarė teismui teiktoje tvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, netrukdo ieÅ¡kovei kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo.

             Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis.

CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka lemia Å¡io proceso bÅ«tinybės konstatavimas, o iÅ¡imtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui.

Byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso bÅ«tinumo; teismas turi užkirsti keliÄ procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka netenkinamas, kadangi bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingos bylos faktinės aplinkybės yra aiÅ¡kios, pagrįstos įrodymais ir sprendimo priėmimui pakankamais Å¡alių paaiÅ¡kinimais, duotais bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme žodinio proceso tvarka. Be to, praÅ¡ymo argumentai, kad tik žodinio proceso metu atlikus visÄ eilę procedÅ«rų bus galima iÅ¡taisyti apylinkės teismo padarytus pažeidimus, Å¡ių procedÅ«rų nekonkretizuojant, yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir nesudaro pagrindo žodiniam bylos procesui.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo Bylos duomenis nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 6 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-147-737/2013) nutraukė ieÅ¡kovės D. R. (V.) ir atsakovo R. R. santuokÄ bendru Å¡alių sutikimu, patvirtindamas Å¡alių sudarytÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nepilnametės dukters A. R., gim. (duomenys neskelbtini)., nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su jos motina. Nagrinėjam ginčui spręsti aktualiais santuokos nutraukimo pasekmių 4 ir 5 punktais teismas nustatė tokiÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ : - 4 punktas „Iki dukros A.

R. pilnametystės jos auklėjime be apribojimų dalyvaus abu tėvai bendru jų sutarimu, atsižvelgdami į vaiko teisėtus interesus ir norus. D. R. įsipareigoja, vaikui susirgus ir/ar persikėlus gyventi kitu adresu, informuoti R. R. per 24 val. D. R., ketindama su vaiku iÅ¡vykti iÅ¡ LR teritorijos ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui, įsipareigoja apie tai informuoti R. R. ne vėliau kaip prieÅ¡ 14 dienų iki iÅ¡vykimo ir iÅ¡vykti turėdama R. R. raÅ¡ytinį sutikimÄ . R. R. sutikimÄ arba motyvuotÄ atsisakymÄ Ä¯sipareigoja pateikti ne vėliau kaip po 3 dienų nuo praÅ¡ymo apie sutikimo davimÄ gavimo dienos“; - 5 punktas „Vienam iÅ¡ jų pažeidus sutarties 4 punkto nuostatas bus laikoma, kad yra piktnaudžiaujama tėvų valdžia vaiko atžvilgiu ir Å¡io fakto papildomai įrodinėti nereikės“.IeÅ¡kovė 2014 m. kovo mėn. kartu su nepilnamete dukra A. iÅ¡vyko gyventi į Jungtinę Karalystę negavusi atsakovo sutikimo kaip tai numatyta Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimu patvirtintos Å¡alių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkte.

Apeliantas nurodo, kad tokie ieÅ¡kovės veiksmai CK 3.169 straipsnio 3 dalies prasme sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ kitam iÅ¡ tėvų (atsakovui) pakartotinai kreiptis į teismÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Be to, apelianto nuomone, ieÅ¡kovei D. V. sukÅ«rus Anglijoje naujÄ Å¡eimÄ ir susilaukus dukters A. D., gim. (duomenys neskelbtini), pasikeitė ieÅ¡kovės gyvenimo sÄ lygos, o jų pasikeitimas lemia, kad yra neužtikrinami Å¡alių mažametės dukters A. poreikiai ir interesai. Anot apelianto, esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas pakeisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , nes jis, turėdamas geresnes buities ir materialines sÄ lygas, gali labiau užtikrinti vaiko poreikius ir garantuoti jam geresnes gyvenimo bei ugdymo sÄ lygas. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė eilę procesinių pažeidimų dėl įrodymų vertinimo ir naujų įrodymų pateikimo (neiÅ¡klausė betarpiÅ¡kai nepilnamečio vaiko nuomonės, nepatikrino vaiko gyvenimo sÄ lygų Anglijoje, netinkamai vertino VTAS iÅ¡vadas, nepagrįstai atmetė atsakovo praÅ¡ymus dėl naujų įrodymų iÅ¡reikalavimo ir kt.), dėl ko priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ .  Kasacinio teismo praktikoje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nurodyta, kad, pareiÅ¡kus tokį ieÅ¡kinį, reikia įrodyti, jog iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iÅ¡ tėvų ar vaikas atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003; 2003 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2003; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).

Kokios aplinkybės vertintinos kaip esminės, t. y. sudarančios pakankamÄ pagrindÄ spręsti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimÄ , kasacinio teismo praktikoje konkrečiai nenurodomos, bet pateikiama jų pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iÅ¡ tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumÄ ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-207/2003); skyrium gyvenančio tėvo sveikatos pagerėjimas, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, emocinių ryÅ¡ių su skyrium gyvenančiu tėvu formavimosi ir palaikymo neužtikrinimas bei vaiko noro pasikeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-269/2013); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

Paminėtų teisės normų ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų kontekste sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad ieÅ¡kovei pažeidus Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-147-737/2013, 4 punkto nuostatas ir neteisėtai iÅ¡vežus vaikÄ Ä¯ užsienį, kitam iÅ¡ tėvų (atsakovui) atsiranda CK 3.169 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis pagrindas kreiptis į teismÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Tačiau Å¡i teisės norma negali bÅ«ti taikoma formaliai ir nesudaro besÄ lygiÅ¡ko pagrindo nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su kitu iÅ¡ tėvų.

Taikant minėtÄ Ä¯statymÄ bÅ«tina atsižvelgti į priežastis, lemiančias Å¡io įstatymo taikymÄ , į patį ginčo santykių teisinį reglamentavimÄ , kuris visų pirma grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡alių santuoka buvo nutraukta neužilgo po to, kai atsakovas ieÅ¡kovės atžvilgiu pavartojo fizinį smurtÄ , už kÄ jam Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu buvo paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė.

Å alių santykiams tapus konfliktiÅ¡kiems, pablogėjo nepilnamečio vaiko emocinė bÅ«sena, dėl ko ieÅ¡kovė kreipėsi pagalbos į Jonavos rajono savivaldybės VTAS, VÅ¡Ä® Å eimos santykių institutÄ , kuris 2014 m. kovo 19 d. rekomendavo neįtraukti mergaitės į skyrybų priežasčių aiÅ¡kinimÄ si, tarpusavio konfliktus, vengti tai kartu aptarinėti su mergaite. Remiantis nurodytu, yra pagrindas iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovės ir Å¡alių mažametės dukters iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos nulėmė objektyvios, su atsakovo netinkamu elgesiu ir ieÅ¡kovės noru užtikrinti mažametės dukters teisę augti saugioje ir darnioje Å¡eimoje, susijusios aplinkybės. Todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis tarptautiniais teisės aktais, reglamentuojančiais ES piliečio ir jo Å¡eimos narių teisę laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, prejudicinę reikÅ¡mę turinčiu faktu, kad vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieÅ¡kove, aplinkybe, kad apie iÅ¡vykimÄ Ä¯ užsienį ir naujÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ Vaikų teisių apsaugos tarnyba ir atsakovas buvo informuoti, teismas pagrįstai sprendė, kad tokiu kaip aptartas atveju Å¡alys turi iÅ¡ naujo susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau taikyti CK 3.169 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pakeisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, be nurodytos aplinkybės dėl CK 3.169 straipsnio 3 dalies taikymo, geriausių vaiko interesų atitikčiai įvertinti rėmėsi ir kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis patvirtintomis bylos aplinkybėmis: mergaitė su motina gyvena Anglijoje nuo 2014 m. kovo mėn.; naujojoje gyvenamojoje vietoje vaikas pradėjo lankyti pradinę mokyklÄ , jos pirmÄ jÄ klasę ir buvo perkelta į antrÄ klasę; ieÅ¡kovė sukÅ«rė naujÄ Å¡eimÄ , kur jai gimė dar vienas vaikas; mergaitė tiek asmeniÅ¡kai raÅ¡tu, tiek dalyvaujant vaikų teisių apsaugos specialistams ir psichologui iÅ¡reiÅ¡kė aiÅ¡kų norÄ gyventi užsienyje su motina ir maÅ¾Ä ja sesute; ieÅ¡kovės ir jos naujosios Å¡eimos turtinė padėtis ir buities sÄ lygos yra pakankamos užtikrinti bÅ«tinus vaiko poreikius, mergaitei sudarytos tinkamos sÄ lygos jos ugdymui ir vystymuisi naujoje gyvenamojoje vietoje;

Vaikų teisių apsaugos skyrius iÅ¡vada dėl vaiko tolimesnio gyvenimo kartu su motina. Atsakovui Å¡iuos įrodymus interpretuojant savaip, tačiau nepaneigus jų kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo iÅ¡samiai iÅ¡tirtas aplinkybes, todėl nekartodama jų įrodomosios reikÅ¡mės pritaria pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimui ir iÅ¡vadoms (CPK 185 straipsnis).Apeliantas teigia, kad nagrinėjant klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, teismas turėjo betarpiÅ¡kai iÅ¡klausyti mergaitės nuomonės, pareikalauti naujus įrodymus iÅ¡ Å¡alies, kurioje gyvena ieÅ¡kovės Å¡eima.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu klausimu pats apeliantas yra nenuoseklus, nes, viena vertus, jis teigia, kad dėl dukters jauno amžiaus ji dar negali iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«rų ir nuomonės, kita vertus, Å¡iÄ aplinkybė traktuoja kaip teisės pažeidimÄ , galėjusį lemti neteisėto sprendimo priėmimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad nepilnametis vaikas negali tapti įrankiu tėvų tarpusavio ginčui spręsti. Kasacinio teismo praktikoje suformuota aiÅ¡ki taisyklė, jog vertinant vaiko norus, turi bÅ«ti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumÄ , taip pat į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko iÅ¡reikÅ¡tam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisiriÅ¡imÄ prie asmens, su kuriuo jis gyvena, Å¡io suteikiamas materialines sÄ lygas, saugumo pojÅ«tį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013); vaiko nuomonė yra viena iÅ¡ vertintinų aplinkybių visumos, tačiau nereiÅ¡kianti, kad galutinį sprendimÄ priima vaikas;

į vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tuo atveju, kai jo noras prieÅ¡tarauja jo interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis vaiko nuomone, iÅ¡reikÅ¡ta ikiteismine tvarka, pasikeitusia motinos socialine padėtimi ir kitais įrodymais nenustatė, kad iÅ¡sakytas vaiko noras prieÅ¡tarautų jo interesams, todėl pagrįstai sprendė, kad vaikas ir toliau iÅ¡lieka labiau prisirišęs prie motinos, dėl ko apklausinėti vaikÄ teisme ir dar kartÄ aiÅ¡kintis jo norus, atsižvelgiant į vaiko amžių ir galimus neigiamus tokių veiksmų padarinius, nebuvo pagrindo.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo 2 grupės argumentus dėl neva blogesnės ieÅ¡kovės materialinės ir buitinės padėties, kuri, anot apelianto, sudaro pagrindÄ pakeisti teismo sprendimÄ ir nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu. Visų pirma, skyrium gyvenančių tėvų materialinės sÄ lygos, kai vieno iÅ¡ jų yra geros (geresnės), o antrojo - pakankamos, neturi lemiamos reikÅ¡mės vaiko gyvenamosios vietos nustatymui, nes paprastai pagrindinę reikÅ¡mę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, moralinės charakteristikos, vaiko auklėjimo prioritetai.

Sprendžiant dėl mažamečio vaiko gyvenamosios vietos atsižvelgtina ir į tai, kad paprastai jį su motina sieja stipresnis biologinis ryÅ¡ys. Be to, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad antrasis iÅ¡ tėvų turi pareigÄ iÅ¡laikyti (remti) savo vaikÄ , dėl ko tokios paramos gali užtekti vaikui gyventi su kitu iÅ¡ tėvų. Antra, bylos įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad dėl ieÅ¡kovės gyvenimo sÄ lygų kiltų grėsmė nepilnamečio vaiko teisėms ir interesams. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad dėl antrojo vaiko gimimo ieÅ¡kovė yra laikinai nedarbinga ir gauna per mėnesį 296,10 Eur motinystės paÅ¡alpÄ , gyvena su Å¡eima tinkamai įrengtame dviejų kambarių nuomojamame bute, sutuoktinis dirba neoficialiai, Lietuvoje turi asmeninio turto (dviejų kambarių butÄ Jonavoje, Chemikų g. 21-17).

Atsakovo oficialiai deklaruojama turtinė padėtis nėra ženkliai geresnė. Trečia, atsakovas įrodinėjama aplinkybe manipuliuoja, nes pasisakydamas dėl iÅ¡laikymo dydžio ieÅ¡kovės turtinę padėtį vertina kaip ženkliai geresnę nei atsakovo, tačiau dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo Å¡iÄ aplinkybę vertina kitaip ir bando jÄ panaudoti prieÅ¡ ieÅ¡kovę. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pakitusiÄ vaiko ir motinos socialinę padėtį, gyvenamosios vietos pasikeitimÄ ir gyvenimo joje trukmę, vaiko integravimosi į naujÄ aplinkÄ sÄ lygas, naujus motinos ir vaiko ryÅ¡ius naujojoje valstybėje ir Å¡iuos pasikeitimus lėmusias priežastis bei aplinkybes, pagrįstai atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė ir paliko toliau gyventi nepilnametį vaikÄ su motina.

Aptariamam kontekste pažymėtina, kad keičiantis vaiko interesams gali keistis ir jo gyvenamoji vieta, todėl teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos neįgyja res judicata galios; skyrium gyvenantis tėvas iÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybėms turi teisę dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo kreiptis į teismÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; kt.).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo Tenkindamas Å¡iÄ ieÅ¡kinio reikalavimo dalį, teismas pažymėjo, kad pateiktu reikalavimu ieÅ¡kovė siekia pakeisti 2013 m. vasario 6 d. teismo sprendimu nustatytÄ tėvo bendravimo su dukra tvarkÄ motyvuodama tuo, kad pasikeitė vaiko gyvenamoji vieta. Taigi reikalavimu dėl bendravimo tvarkos nustatymo ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės siekė pakeisti 2013 m. vasario 6 d. teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punktÄ , kuriuo ieÅ¡kovei (motinai) nustatytas draudimas iÅ¡vežti vaikÄ iÅ¡ Lietuvos negavus atsakovo (tėvo) raÅ¡ytinio sutikimo, ir nustatyti atsakovui bendravimo su vaiku tvarkÄ jau pasikeitusiomis vaiko gyvenimo sÄ lygomis, kai jis su motina iÅ¡vyko gyventi į kitÄ ES Å¡alį.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovo reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo yra atmestas, aukščiau aptartais įrodymais ir aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas turėjo pagrindÄ spręsti klausimÄ dėl 2013 m. vasario 6 d. teismo sprendimu nustatytų sÄ lygų, ribojančių ieÅ¡kovės ir jos mažametės dukters teises, panaikinimo ir naujų sÄ lygų dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ieÅ¡kovės pasirinktu teisės gynimo bÅ«du (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 5 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis, 376 straipsnio 3 dalis).

Apeliantas tokios bendravimo su vaiku tvarkos iÅ¡ esmės nekvestionuoja, tik pažymi, kad aptariamu atveju teismas padarė proceso teisės normų pažeidimÄ , nes ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovės prašė pakeisti du 2013 m. vasario 6 d. teismo sprendimu patvirtintus santuokos nutraukimo pasekmių sutarties punktus, t. y. 4 p. ir 5 p., tačiau skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje pasisakė tik dėl 4 punkto. Be to, anot apelianto, sprendime padaręs iÅ¡vadÄ , kad „siekiant užtikrinti atsakovo ir dukters maksimalų bendravimÄ turi bÅ«ti nustatyta tokia bendravimo tvarka, pagal kuriÄ kartu su dukterimi atsakovas praleistų ne mažiau kaip 50 procentų visų jos atostogų laiko“, teismas, pažeisdamas CPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatas, tokios tvarkos nenustatė.

Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Atkreiptinas dėmesys, kad Jonavos rajono apylinkės teismo patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5 punktu nebuvo nustatinėjamos bendravimo su vaiku sÄ lygos, tačiau įtvirtinta prezumpcija, kad vienam iÅ¡ tėvų pažeidus sutarties 4 punkto nuostatas, bus laikoma, kad yra piktnaudžiaujama tėvų valdžia vaiko atžvilgiu ir Å¡io fakto papildomai įrodinėti nereikės. Taigi teismui modifikavus santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punktÄ taip, kaip nurodyta sprendimo rezoliucinėje dalyje, neliko bÅ«tinybės pasisakyti atskirai dėl 5 sutarties punkto ir ginti ieÅ¡kovės teises kitokiu bÅ«du nei numatyta ieÅ¡kinyje.

CPK 376 straipsnio, įtvirtinančio teismo vaidmenį Å¡eimos bylose, 3 punkte nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, turi teisė virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu. Tačiau Å¡i procesinė teisės norma negali bÅ«ti taikoma izoliuotai ir turi bÅ«ti derinama su kitomis proceso ir materialinės teisės normomis (CPK 5, 13 straipsniai, CK 3.175 straipsnis).

Todėl teismas, nesant vieno iÅ¡ tėvų reikalavimui, praÅ¡ymui ir/ar pasiÅ«lymui, iÅ¡reikÅ¡tam aiÅ¡kia procesine forma, negali už jį nustatinėti bendravimo su vaiku tvarkos savo iniciatyva. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su kitais apeliacinio skundo argumentais, kuriais atsakovas apeliuoja į vaiko ir jo giminaičių bendravimo tvarkos pažeidimÄ iÅ¡vežus vaikÄ gyventi į kitÄ Å¡alį. Å iam kontekste pažymėtina, kad toks klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas CK 3.172 ir 3.176 straipsnių nustatyta tvarka.

Minėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos, taigi ir dėl bendravimo tvarkos, neįgyja res judicata galios, todėl skyrium gyvenantis tėvas, pasikeitus aplinkybėms, turi teisę praÅ¡yti nustatyti tokiÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , kuri tuo metu geriausiai užtikrintų vaiko poreikius ir interesus. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pakeitė 2013 m. vasario 6 d. teismo sprendimu patvirtintÄ santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir nustatė bendravimo su vaiku tvarkÄ .   Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydžio Pareigos rÅ«pintis vaiku, auklėti jį ir iÅ¡laikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sÄ lygas kyla iÅ¡ tėvų prigimtinės prievolės bÅ«ti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, iÅ¡laikymo forma bei dydis negali bÅ«ti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus.

Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo iÅ¡raiÅ¡ka yra teikiamo iÅ¡laikymo forma ir dydis. Tėvams Å¡iuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. IÅ¡laikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į bÅ«tinų sÄ lygų vaikui sudarymÄ , kitaip teikiamas mažesnio dydžio iÅ¡laikymas neatitiktų iÅ¡laikymo paskirties.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumÄ turi bÅ«ti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimÄ . Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ tėvų valdžios lygybės principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Å ios apeliacinės instancijos teismo nutarties dalyje dėl atsakovo reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu jau buvo konstatuotos iÅ¡laikymo dydžio pakeitimui svarbios aplinkybės, t. y. kad po 2013 m. vasario 6 d. teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas vaikui, pasikeitė aplinkybės, sudarančios pagrindÄ ir iÅ¡laikymo dydžio padidinimui (iÅ¡augo vaiko poreikiai, nes mergaitė pradėjo lankyti mokyklÄ ; ieÅ¡kovė susilaukė dar vieno vaiko, Å¡iuo metu nedirba ir jos pajamos sumažėjo; atsakovo pajamos, pasak paties apelianto, padidėjo).

Todėl teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, konstatuoja, kad iÅ¡laikymo padidinimas nuo 86,88 Eur (300 Lt) iki 145 Eur (500 Lt) kas mėnesį mokamų iÅ¡mokų yra adekvatus Å¡alių turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams, todėl mažinti jį nėra pagrindo. CPK 328 straipsnis draudžia naikinti iÅ¡ esmės pagrįstÄ teismo sprendimÄ ar nutartį formaliais pagrindais. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ apeliacinio skundo argumentÄ , kad skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl iÅ¡laikymo padidinimo gali bÅ«ti tenkinamas iÅ¡ dalies, tačiau sprendimo rezoliucine dalimi nusprendė šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ tenkinti pilnai.

Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam ginčui spręsti tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių ir nenukrypo nuo kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų tokio pobÅ«džio klausimuose, todėl panaikinti ar pakeisti teismo sprendimÄ apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikÅ¡mės teisingam teismo sprendimui priėmimui, teisėjų kolegija nepasisako ir palieka pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų    Atsakovo apeliacinį skundÄ atmetus, jam tenka pareiga atlyginti kitos Å¡alies iÅ¡laidas, kurias ji patyrė apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ pateiktų duomenų nustatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ieÅ¡kovė turėjo 600 Eur iÅ¡laidų. Minėtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų maksimalių dydžių, todėl praÅ¡ymas jas priteisti laikytinas pagrįstu (CPK 98 straipsnis). Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: palikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimÄ nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovei D.

V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                    Evaldas Burzdikas                                                                  Gintautas Koriaginas                                                                  Arūnas Rudzinskas