2022-07-14 Nr. AB-18735-4-52-3-00307-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3350-525/2022

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00307-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant užsieniečiui S. S., jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

vertėjams Ingridai Nasvytei ir Sanjeev Arunprakash Srilekha,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pratęsti alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą (duomenys neskelbtini) piliečiui S. S. (toliau – ir Užsienietis).

2. Teikime nurodyta, kad Užsienietis 2021 m. lapkričio 22 d., tiksliai nenustatytu laiku, ne per VSAT ir Muitinės kontrolės punktus, tyčia su grupe kitų užsienio šalies piliečių, neteisėtai pėsčiomis perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės, dėl ko jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas iki 2022 m. vasario 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. vasario 23 d. sprendimu Užsieniečio sulaikymo terminas pratęstas iki 2022 m. gegužės 21 d. Užsienietis turi kilmės valstybės piliečio vidaus kortelę bei vairuotojo pažymėjimą. Užsienietis 2022 m. vasario 23 d. padavė prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, grąžinimo procedūra sustabdyta iki kol bus priimtas galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje. Užsienietis 2022 m. balandžio 19 d. Užsienietis padavė prašymą suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimo Užsieniečio prieglobsčio byloje nėra priėmęs, Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą.

3. Užsienietis teismo posėdžio metu prašė suteikti galimybę išeiti iš Centro, nes nekelia grėsmės Lietuvai. Užsieniečio atstovas advokatas teismo posėdžio metu teikimui neprieštaravo.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu Centro teikimą tenkino – pratęsė Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – terminą 3 mėnesiams, t. y. šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 21 d. iki 2022 rugpjūčio 21 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

5. Teismas, remdamasis teikimo medžiaga, nustatė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, kitų asmenų grupėje, neturėdamas jokių teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas prieglobsčio procedūroje dar nepriimtas, procesine tvarka nepatikrintas ir neįvykdytas. Užsieniečio atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, galutinis sprendimas nepriimtas, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – Centro.

6. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos, su Lietuvos Respublika nesaistomas šeimyniniais, socialiniais ir/ar ekonominiais ryšiais, Lietuvos Respublikoje neturi oficialių lėšų, pragyvenimo šaltinio. Užsienietis pateikė prašymą leisti savanoriškai grįžti į savo kilmės valstybę, tačiau kol nepriimtas galutinis sprendimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje, grąžinimo procedūra sustabdyta.

7. Nustatytos faktinės aplinkybės teismui leido daryti išvadą, jog nepratęsiant prašomos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo termino, būtų sunku pasiekti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) numatytus tikslus – operatyviai ir tinkamai išspręsti prieglobsčio prašytojo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą. Atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo atvykimo aplinkybes, galima manyti, kad jis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali bandyti pasislėpti ar pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir tokiu būdu kelti nelegalios migracijos grėsmę bei sutrukdyti teisėsaugos institucijoms grąžinti jį į kilmės šalį.

8. Teismas pažymėjo ir tai, kad duomenų, jog Užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai teismui pateiktoje medžiagoje nėra. Aptartos aplinkybės sudaro teismui pagrindą pripažinti, kad nagrinėjamu atveju alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, taikymo pagrindas Užsieniečiui nėra išnykęs ar pasikeitęs.

III. 9. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą, t. y. sutrumpinti Užsieniečio apgyvendinimo terminą ir/arba netaikyti judėjimo laisvės apribojimo.

10. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1. Užsieniečio apgyvendinimo pratęsimas ribojant asmens teisę judėti prilygsta sulaikymui. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų.

10.2. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo.

10.3. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Užsieniečio atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių, kad jo sulaikymas galėtų būti pratęsiamas.

10.4. Netaikyti judėjimo ribojimų ir sutrumpinti apgyvendinimo terminą būtų proporcinga ir atitiktų tiek VSAT, tiek Departamento, tiek ir Užsieniečio interesus.

11. VSAT atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo atmesti.

12. VSAT atsiliepime nurodo, kad:

12.1. Vien atvykimas į Lietuvos Respubliką turint asmens tapatybę patvirtinanti dokumentą, paaiškinimo pateikimas nelaikomas bendradarbiavimu su teisėsaugos institucijomis. Nėra priežasčių taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei dabar esanti, kadangi byloje yra pakankamai nebendradarbiavimo duomenų (Užsienietis atvyko į Lietuvos Respublikos teritoriją neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną esant nepaprastajai padėčiai, prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik po sulaikymo, dėl neteisėto sienos kirtimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

12.2. Byloje nėra duomenų dėl Užsieniečio turimos gyvenamosios vietos, lėšų pragyvenimui, šeimyninių, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, tai sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti. Užsienietis nesiėmė jokių veiksmų, kad jo kelionės dokumentas būtų pateiktas prašymą nagrinėjančiai institucijai. Užsieniečio veiksmai leidžia abejoti jo atvykimo tikslais ir leidžia pagrįstai manyti, kad Užsienietis piktnaudžiauja savo, kaip prieglobsčio prašytojo teisėmis ir gali vengti galimo išsiuntimo į kilmės šalį, todėl judėjimo laisvės apribojimas šiuo atveju yra proporcingas ir tikslingas, siekiant pašalinti aplinkybę, kad Užsienietis nepasinaudotu laisvu asmenų judėjimu ir neišvyktų iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis iki bus galutinai išnagrinėtas jo prieglobsčio klausimas.

12.3. Kaip nustatyta byloje, Užsienietis iš savo kilmės šalies pirmiausiai atvyko į Baltarusijos Respubliką, tačiau toje šalyje ar gretimose kilmės šaliai valstybėse neliko ir prieglobsčio neprašė, o nusprendė neteisėtai, ne per valstybės sieną atvykti į Lietuvos Respubliką.

12.4. Byloje nustatytos nepaneigiamos faktinės aplinkybės – Užsienietis pasirinko kelią siekti savo tikslų ne legaliai atvykstant į Lietuvos Respubliką per pasienio kontrolės punktą, o neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje jis pateikė tik sulaikytas VSAT pareigūnų, jo tikslu išvykti į Europos Sąjungos šalis buvo geriau apmokamo darbo ir patogesnių gyvenimo sąlygų paieška – vienareikšmiai indikuoja, jog jis linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos (bei Europos Sąjungos) teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims.

12.5. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos minimalios normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 7 straipsnio 4 punktą, esant poreikiui, dėl teisinių ar viešosios tvarkos priežasčių, valstybės narės nacionalinėje teisėje nustatyta tvarka gali neišleisti prieglobsčio prašytojo už tam tikros vietovės ribų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pratęstas Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – taikymo terminas, pagrįstumo ir teisėtumo.

14. Apeliaciniame skunde Užsienietis prašo sutrumpinti alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą ir (arba) jo apgyvendinimo vietoje netaikyti judėjimo laisvės ribojimų.

15. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų arba aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

16. Kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktu yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, konstatuotina, jog nagrinėjamam ginčui taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 str.).

17. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytoju laikomas užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad Užsienietis 2022 m. balandžio 19 d. padavė prašymą suteikti prieglobstį. Galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, todėl Užsienietis laikytinas prieglobsčio prašytoju.

18. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymą ekstremalios situacijos dėl masinio migrantų antplūdžio metu reglamentuoja Įstatymo 14019 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, o 3 punktas – užsieniečio apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad klausimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo įgaliotas spręsti teismas, atsižvelgdamas į individualias konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2008 m. liepos 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N143‑3565/2008, 2010 m. liepos 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N575‑6127/2010). Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑1943-502/2022). Taigi, teismas klausimą, kokią parinkti priemonę prieglobsčio prašytojui – sulaikymą ar alternatyvią sulaikymui priemonę ir kokią konkrečiai alternatyvios sulaikymui priemonės rūšį (taikant judėjimo laisvės apribojimus ar jų netaikant), turi spręsti ne formaliai taikydamas Įstatyme nustatytus tokių priemonių taikymo pagrindus, bet atsižvelgdamas į individualias kiekvienos bylos aplinkybes.

20. Ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu vis dar egzistavo užsieniečio sulaikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte (esant ekstremaliajai situacijai – Įstatymo 14017 straipsnio 1 ir 2 punktuose), t. y. įvertinus, kad užsienietis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, taip pat siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir, įvertinus Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismo sprendimo, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai atmestini, nes pirmosios instancijos teismo sprendimu Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, atitinka Įstatymo nustatytus tokioms priemonėms skirti kriterijus, taip pat teismų praktiką dėl jų aiškinimo bei taikymo analogiškose bylose.

22. Teismo pritaikyta alternatyvios sulaikymui priemonės rūšis (Užsieniečio apgyvendinimas VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje) yra proporcinga ir būtina, kad būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai – prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvų nustatymas, galutinio sprendimo Užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas, kartu užkardant galimybę pasislėpti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog, kaip matyti iš bylos medžiagos, Užsieniečio atžvilgiu yra pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas valstybės sienos perėjimas). Kadangi byloje nėra duomenų, jog ikiteisminis tyrimas būtų baigtas, šiuo aspektu taip pat svarbu užtikrinti Užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog paskyrus Užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę kiltų pernelyg didelė Užsieniečio pasišalinimo rizika, taip užkardant kelią kompetentingų institucijų pareigūnams priimti sprendimus dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje bei atlikti tyrimą dėl įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje.

23. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė proceso ir materialiosios teisės normas, todėl panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Taigi, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė