Legislator Case Law & Legislation
fd57ad55-5b4c-4e83-b8bd-1db323032db8 AI generated

Court dismisses parole appeal citing insufficient sentence length and lack of precedent applicability.

Case Number fd57ad55-5b4c-4e83-b8bd-1db323032db8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the prisoner's appeal against the parole commission's decision to deny early release. The prisoner argued for release based on good behavior, but the court found the sentence too short to justify the risk of reoffending. Consequently, the court upheld the commission's ruling that the statutory conditions for early release were not met.

Legislator headnote

AI generated

LR BVK 157 str. 2 d. 2 p.; LR BPK 360 str. 3 d., 5 d. 3 p.: Early release is denied when the sentence length is insufficient to achieve rehabilitation goals and no analogous precedents support the applicant's specific circumstances.

Keywords

AI generated
early release denial parole commission decision insufficient sentence length precedent applicability rehabilitation goals prisoner appeal dismissal statutory conditions

Cited Legislation

AI generated
LR BVK 157 str. 2 d. 2 p.
LR BPK 360 str. 3 d.
LR BPK 360 str. 5 d. 3 p.

Cited Case Law

AI generated
Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1S-1630-387/2015
(Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1S-1630-387/2015) Tuo tarpu nuteistojo kaip precedentai nurodytoje teismų praktikoje aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms A.
1S-1006-478/2012
skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2012 m.
1S-806-175/2012
skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2012 m.
1S-796-658/2012
formalusis pagrindas – atlikta tam tikra minimali, įstatyme nustatyta laisvės atėmimo bausmės dalis; materialusis pagrindas – teismo iÅ¡vada, kad nuteistÄ jį, kurį teikia pataisos įstaigos administracija, įmanoma toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ , jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi skundo argumentus, teismui pateiktÄ medžiagÄ bei skundžiamÄ teismo nutartį, taip pat įvertinusi visumÄ aplinkybių – nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, požiÅ«rį į darbÄ , administracijos nuomonę, psichologų iÅ¡vadas, konstatuoja, kad, prieÅ¡ingai nei nurodė apylinkės teismas, yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistasis A.
1S-854-133/2012
NrNr. 1S-854-133/2012Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų ArÅ«no PaÅ¡tuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo nuteistojo V. K. skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarties, kuria atmestas PravieniÅ¡kių pataisos namų – atviros kolonijos administracijos teikimas dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, ir n u s t a t ė :

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nr. TS-9-576/2017Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS 2017 m. sausio 20 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2016-12-20 nutarimo Nr. 59-300 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam, n u s t a t ė :

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija 2016-12-10 priėmė nutarimÄ Nr. 59-300 netaikyti A. G. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal LR BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ . Nutarime nurodė, jog nuteistojo amžius pirmojo teistumo metu 25 metai. Ankščiau teistas 7 kartus. 2 kartus taikytas lygtinis paleidimas, sÄ lygas iÅ¡laikė, 1 kartÄ bausmės vykdymo atidėjimas, sÄ lygas iÅ¡laikė. 3 kartÄ nubaustas laisvės atėmimu. Nusikaltimui bÅ«dingas modelis.

Nusikaltimai nesunkėja. Dėl įvykdyto nusikaltimo kaltės nepripažįsta. A. G. dar 2011 metais yra bendravęs su savo Å¡io, pastarojo nusikaltimo bendrininkais, su kuriais tada ir įvykdė nusikaltimÄ . Bendravimas su nusikaltimo bendrininkais buvo daugiau formalus, „dalykinis". Po to nuo jų atsiribojo. Laisvalaikio praleidimo bÅ«das - aktyvus poilsis (tenisas, boulingas, žvejyba, slidinėjimas). Nuteistasis neigia turėjęs problemų dėl narkotinių medžiagų vartojimo, oficialių duomenų apie galimas bei tikėtinas narkotinių medžiagų vartojimo ar priklausomybės problemas psichologinė tarnyba neturi.

Alkoholio vartojimo problemų egzistavimÄ praeityje asmuo neigia, esÄ nėra buvę, jog asmuo alkoholinio apsvaigimo bÅ«senoje yra naudojęs smurtÄ . Alkoholio vartojimo įpročiai nebuvo žalingi, asmuo geba saikingai ir retai (esant progoms) iÅ¡gerti alkoholinių gėrimų, žalos sau bei aplinkiniams vartojimas nėra sukėlęs. Stebimi geri tarpasmeninės komunikacijos įgÅ«džiai, geba palaikyti kontaktÄ , santykius. IÅ¡ dalies stebimas impulsyvumas, tačiau tai pasireiÅ¡kia dažniau tik nepažįstamose gyvenimo situacijose, dėl patiklumo, noro bÅ«ti geru žmogumi kitiems.

Nėra informacijos apie tai, jog nuteistajam gali bÅ«ti bÅ«dingas agresyvus elgesys, konfliktinėse situacijose naudoja socialiai priimtinas situacijos sprendimo strategijas (derybos, kompromisų paieÅ¡ka, atsitraukimas). Manytina, jog savitvardos gebėjimai yra pakankami, asmuo gan tolerantiÅ¡kai priima įvairias situacijas, įvairius asmenis. Negatyvių emocijų kontrolė gera. Nors dėl nusikaltimo kaltę linkęs minimizuoti, tačiau skirtai bausmei pasiprieÅ¡inimo nereiÅ¡kia, iÅ¡ dalies priima atsakomybę dėl to, jog jo paties atsakomybėje yra tai, jog jis turėjo tiesioginį kontaktÄ su nusikalstamoje veikoje dalyvavusiais asmenimis.

IÅ¡sako prosocialius tikslus, tačiau jų nekonkretizuoja, tikėtina, jog nuteistasis tikslus bei siekius formuos atsižvelgdamas į tam tikras ateityje susiklosčiusias situacijas, aplinkybes. IÅ¡sako, jog ir toliau gyvens tėvų namuose, ketina grįžti į tÄ pačiÄ darbovietę, ateityje turi vizijÄ iÅ¡vykti į IspanijÄ , kurioje savo verslÄ turi artimas jo giminaitis. MÄ stymo schemos lanksčios, nereiÅ¡kia kategoriÅ¡kumo, tvirtų įsitikinimų, linkęs apsvarstyti kitokiÄ nuomonę, alternatyvas.

NusikalstamÄ elgesį palaikančios nuostatos bei įsitikinimai nestebimi, tačiau egzistuoja netiesioginis nuteistųjų subkultÅ«ros palaikymas, mano, jog tiek laisvėje, tiek nelaisvėje elgesio taisyklės reikalingos. Aktyvios diskriminacinio pobÅ«džio nuostatos, požiÅ«riai nefiksuojami. PriežiÅ«rÄ priima, stengiasi elgtis pagal reikalavimus, tačiau Å¡iuo metu, turi galiojančiÄ nuobaudÄ , skirtÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje: 2016-10-25, rastas bevielio ryÅ¡io adapteris. A. G. nuo 2016-11-02 bausmę atlieka paprastos grupės sÄ lygomis.

Režimo reikalavimus pažeidė 1 kartÄ : 2016-10-25 - draudžiami daiktai - skirtas draudimas 1 mėnesį pirkti maisto produktus. Nuobauda galioja. Nuobauda apskųsta Kalėjimų departamentui. Neskatintas. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis nepilnai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (nedalyvavo „Įžanginėje grupėje" bei „kriminalinių subkultÅ«ros apraiÅ¡kų programoje, nes neseniai atvyko į įstaigÄ ). Dalyvavo programose, skirtose „Naujai atvykusių į pataisos įstaigÄ nuteistųjų adaptacijos programoje", „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iÅ¡ laisvės atėmimo vietų lygtinai".Nuteistasis yra nepilno aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo (mechatronika), iÅ¡silavinimui įgyti trÅ«ksta pabaigti 1 kursÄ , baigęs profesinę mokyklÄ , turi Å¡altkalvio - įrankininko specialybę.

Pastaruoju metu dirbo UAB „DC Sprendimai" pardavėju kasininku. Atlikęs bausmę ketina įsidarbinti pastarojoje darbovietėje. Yra gautas 2016-12-02 d. raÅ¡tas dėl įdarbinimo. Ä®staigoje nuteistasis nedirba. Turi pakankamai pinigų kasdieniams poreikiams tenkinti. Ä®staiga neturi vykdomųjų raÅ¡tų. Laisvėje gyveno iÅ¡ atlyginimo, buvo remiamas tėvų. A. G. santykiai su tėvais ir seserimi geri. RaÅ¡o laiÅ¡kus, skambina, artimųjų lankomas. Nuteistasis turi gyvenamÄ jÄ vietÄ . Po paleidimo planuoja grįžti gyventi pas motinÄ Ä¯ Mažeikius, Pavenčių g. 41-12. 2016-12-01 gautas teigiamas atsakymas dėl apgyvendinimo.

Nuteistasis sutinka, jog lygtinio paleidimo atveju, jam bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra. 2016-12-08 iÅ¡ Å iaulių apygardos probacijos skyriaus gautas raÅ¡tas dėl galimybės taikyti intensyviÄ priežiÅ«rÄ . Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimÄ naudojant OAsys metodikÄ nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso žemai rizikos grupei - 28 balai, iÅ¡ jų statiniai veiksniai sudaro 25 balus, dinaminiai - 3 balai. Nutarime nurodoma, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema - 28 balai, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuteistasis nepadarė iÅ¡vadų dėl ankstesnių nusikalstamų veikų, ir vėl nusikalto, nusikaltimams bÅ«dingÄ modelį, nepripažįsta kaltės dėl dabartinio padaryto nusikaltimo, į neseniai pradėtas vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mažai pažintÄ nuteistojo asmenybę bei į aukščiau iÅ¡vardintas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.Nuteistasis A.

G. pateikė skundÄ dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2016-12-20 nutarimo Nr. 59-300, praÅ¡ydamas jį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Skunde nurodė, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos Komisija skundžiamame nutarime iÅ¡dėsčiusi faktus, nepateikė jokios Å¡ių faktų analizės, nepateikė jokių argumentų, sprendimo netaikyti jam lygtinio paleidimo niekaip nepagrindė, pažeisdama LR BVK 164 str. 2 d., 5 d. bei lygtinio paleidimo Komisijos Nuostatų 36.6 nuostatas.

Nurodo, jog skundžiamame nutarime apskritai nėra motyvuojamosios dalies - iš karto po faktų dėstymo eina rezoliucinė skundžiamo nutarimo dalis. Pusė Komisijos narių yra statutiniai valstybės pareigūnai, ir prievolė teisiškai motyvuoti savo sprendimus jiems kyla taip pat ir iš tarnybos Statuto. Šiame kontekste akcentuotina, kad, vadovaujantis Statuto 27 str., Valstybės tarnybos įstatymo 32 str., Viešojo administravimo Įstatymo 42 str., nemotyvuoti sprendimai, kuriuos statutiniai ar valstybės tarnybos pareigūnai priima, eidami tarnybines pareigas, yra deliktai.

Be to, Komisijos sprendimas yra vienkartinio taikymo (ad hoc) individualus teisės aktas, todėl Komisijos sprendimui taikytini tie patys reikalavimai, kaip ir reikalavimai baigiamajam teismo aktui, išdėstyti LR Konstitucinio Teismo 2006.01.16d. nutarime: sprendimai turi būti grindžiami teisiniais argumentais (motyvais); argumentavimas turi būti racionalus - turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų sprendimui pagrįsti; sprendime negali būti nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių; sprendimai turi būti aiškūs. Dėl tos pačios priežasties Komisijos sprendimui yra taikytini ir reikalavimai, numatyti LR Teismų Įstatymo 33 str., t.y.

Komisija privalo vadovautis teisės Å¡altiniais, tame tarpe ir LR Konstitucinio Teismo, EŽT Teismo iÅ¡dėstytomis doktrininėmis nuostatomis ir precedentais.Skundžiamame nutarime Komisija nenurodė nė vieno motyvo (argumento), sudarančio pagrindÄ manyti, kad jis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Be jokių argumentų oficialiame dokumente (Komisijos nutarime) pateiktas teiginys, esÄ â€žA. G. nesilaikys įstatymų ir nusikals", yra LR Konstitucijos 31 str. įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas, bei laikytinas LR BK 154, 155 straipsniais uždrausta veika.

Tokia veika yra deliktas. Pagal Europos žmogaus teisių Teismo byloje V. prieÅ¡ SuomijÄ (Nr. 40412/92) suformuluotÄ doktrininę nuostatÄ , ankstesni teistumai nereiÅ¡kia kėsinimosi nusikalsti. Be jokių argumentų pateiktas Komisijos manymas, esÄ â€žA. G. lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo“ yra visiÅ¡kai deklaratyvus. Bausmės tikslus apibrėžia LR BK 41 str. 2d., ir Å¡i įstatymo nuostata skirta bausmę skiriančiam teismui, o ne Lygtinio paleidimo Komisijai.

Taip pat Komisija nepagrįstai priskyrė sau ir teisingumo principo įgyvendinimÄ nes pagal LR Konstitucijos 109 str. tai tikrai nėra priskirta Komisijos kompetencijai. Teisingumo principas bus įgyvendintas tuomet ir tik tuomet, kai lygtinis paleidimas bus taikomas be jokios diskriminacijos visiems nuteistiesiems, atitinkantiems įstatyme nustatytus kriterijus, kai lygtinio paleidimo kriterijai bus aiÅ¡kÅ«s, sprendimai skaidrÅ«s, motyvuoti, ir priimami neiÅ¡einant už savo kompetencijos ribų. Skundžiamas Komisijos nutarimas yra grindžiamas tuščiažodžiavimu, vartojant Å¡ablonines frazes, priimtas visiÅ¡kai nemotyvuotas sprendimas, be to akivaizdu, kad Komisija veikė ultra vires.Lygtinio paleidimo instituto paskirtis yra, įgyvendinant LR BVK 9 str.

įtvirtintÄ progresyvaus bausmių atlikimo principÄ palengvinti nuteistųjų socialinę adaptacijÄ , sudarant galimybę likusiÄ bausmės dalį jiems atlikti neizoliuotiems nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimiems. Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės - lygtinai paleistas asmuo toliau atlieka jam skirtÄ bausmę, o lygtinio paleidimo sÄ lygų neiÅ¡laikymas sÄ lygoja sprendimÄ lygtinės bausmės dalies neįskaityti, tÄ bausmės dalį atlikti pakartotinai sugrÄ Å¾inus asmenį į įkalinimo įstaigÄ .

Todėl visiÅ¡kai nepagrįstai lygtinis paleidimas tapatinamas su atleidimu nuo bausmės, nepagrįstai keliant lygtinai paleidžiamam asmeniui reikalavimÄ â€žbÅ«ti visiÅ¡kai pasitaisiusiam". LR Konstitucijos 150 straipsniu, LR Konstitucinio Akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos SÄ jungoje" 2 straipsniu, Lietuvos valstybė yra įsipareigojusi vadovautis Europos SÄ jungos teisės normomis: „Europos SÄ jungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis". Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003.09.24 d. rekomendacija Rec(2003)22 deklaruoja, kad „lygtinis paleidimas yra viena iÅ¡ efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių keliÄ pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių reintegracijÄ suteikiant kaliniui planuojamÄ remiamÄ ir prižiÅ«rimÄ Ä¯siliejimÄ Ä¯ visuomenę".

Å i rekomendacija nustato, kad valstybės, Europos SÄ jungos narės, įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje dėl lygtinio paleidimo turi vadovautis sekančiais principais: 18 principu, jog kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad bÅ«tų lygtinai paleisti, turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s ir tikslÅ«s; 20 principu, nustatančiu, jog lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi bÅ«ti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas bÅ«tų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus.

Tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka kriterijų. Akivaizdu, kad Lygtinio paleidimo Komisija veikė prieÅ¡ingai aukščiau minėtoms Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoms. Visų pirma akcentuotina, kad lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacijas turi bÅ«ti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrÄ ja taisykle, o jokiu bÅ«du ne iÅ¡imtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimÄ sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali bÅ«ti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimÄ , kaip iÅ¡imtis, turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir detaliai argumentuotas.

Akivaizdu, kad Komisija laikėsi diametraliai prieÅ¡ingos pozicijos, neva lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas -iÅ¡imtimi. Nuteistasis skunde nurodė, jog iÅ¡ skundžiamo Komisijos nutarimo yra visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokius kriterijus jis turi atitikti, kad bÅ«tų lygtinai paleistas. Komisija prieÅ¡tarauja pati sau nurodydama, jog pagal OASys metodikÄ nustatytas pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas yra žemas- 28 balai, tačiau teigdama, neva jis vis vien nesilaikys įstatymų. Darytina iÅ¡vada, jog Komisija susipainiojo priežasties ir pasekmės loginiame ryÅ¡yje.

Minėtos ET Rec(2003)22 rekomendacijos 20-tas principas yra itin glaudžiai susijęs su LR Konstitucijos 29 str. įtvirtintu diskriminacijos draudimu ir LR Teismų Ä®statymo 33 str. įtvirtintu precedentų privalomumu - jeigu praktikoje yra žinomas bent vienas atvejis (o jų yra tikrai ne vienas), kai asmeniui, mažesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, buvo taikytas lygtinis paleidimas, o asmeniui, didesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, netaikomas lygtinis paleidimas, tai jau yra pagrindu kelti klausimÄ dėl konstitucinio asmenų lygybės principo pažeidimo.

Komisijos praktikoje yra pakankamai precedentų, kai sprendimas taikyti lygtinį paleidimÄ priimamas atžvilgiu asmens, turinčio drausminių nuobaudų, o sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo priimamas atžvilgiu asmens, neturinčio drausminių nuobaudų. Kaip jau minėta (LR BVK 164str. 5d., Komisijos Nuostatų 36.8 punktas), Komisija privalo teikti motyvuotas rekomendacijas. Rekomendacija konsultuotis su įstaigos psichologu iki pakartotinio svarstymo yra tiesiog absurdiÅ¡ka - jokių psichologinių problemų jis neturi ir niekuomet neturėjo.

Nebe pirmÄ kartÄ pasikartojantys nemotyvuoti Komisijos sprendimai ir atmestinai teikiamos rekomendacijos balansuoja ties žmogaus teisių pažeidimo riba. Taigi skundžiamas Komisijos nutarimas yra grįstas tuščiažodžiavimu, yra akivaizdžiai negatyviu precedentu, todėl negali bÅ«ti toleruojamas ir privalo bÅ«ti panaikintas.Kalbant apie LR Teismų Ä®statymo 33 str. įtvirtintÄ precedentų privalomumo principÄ reikia pažymėti, kad Lietuvos teisminė praktika eina tuo keliu, jog anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas objektyviai ir visapusiÅ¡kai įvertinant BVK 164str. 2d. nurodytas aplinkybes.

Tokia praktika formuota Kauno apygardos teismo bylose Nr. 1S-1006-478/2012, Nr. 1S-806-175/2012, 1S-796-658/2012, Nr. 1S-854-133/2012, byla Nr. 1S-709-133/2012. Visi Å¡ie precedentai yra galiojantys, todėl, sutinkamai su LR Konstitucijos 29str. įtvirtintu diskriminacijos draudimu ir LR Teismų įstatymo 33 str. įtvirtintu precedentų privalomumo principu, Komisijai buvo privalomi.Taip pat Komisija neargumentuotai interpretuoja savaip galiojančiÄ drausminę nuobaudÄ , skirtÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 2016-10-25 - draudžiami daiktai („...rastas bevielio ryÅ¡io adapteris...").

Å ios drausminės nuobaudos pagrįstumas laikomas negaliojančiu, kai vykdomi kiti procesiniai/teisiniai veiksmai drausminės nuobaudos panaikinimo atveju. Tad dėl drausminės nuobaudos nagrinėjimo interpretavimo oficialiuose dokumentuose yra negalimas, nes kitu atveju bÅ«tų pažeista teisė į nekaltumo prezumpcijos sÄ veikÄ , nes Å¡iuo metu drausminės nuobaudos pagrįstumo ir panaikinimo yra skundžiama Vilniaus apygardos administraciniam teismui.Taip pat Komisija nurodo, kad jo socialiniai ryÅ¡iai yra stabilÅ«s ir nekintantys, jis turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , nuolatinį darbÄ , kuris tęsis atlikus terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, o bÅ«tent dirbs UAB „DC Sprendimai" pardavėju kasininko pareigose, kurio pareigos yra itin atsakingos ir pasitikėjimo reikalaujančios pareigos.Skundas netenkintinas.

LR BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiÅ¡kai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet atsižvelgti į kitų aplinkybių visumÄ : anksčiau padarytų veikų, bei veikų, už kurių padarymÄ nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumÄ , jų pobÅ«dį, atliktÄ bausmės dalį, nuteistojo asmenybę.Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje, apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog dvi iÅ¡ bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

LR BVK 8 straipsnyje ir 9 straipsnyje įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi bÅ«ti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ , esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei bÅ«damas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. IÅ¡ A. G. asmens bylos nustatyta, kad jis buvo nuteistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016-01-06 nuosprendžiu pagal LR BK 260 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, ir jam paskirta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Å¡i bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-12-12 nutartimi subendrintos bausmės dalimi ir galutinė bausmė – 6 metai laisvės atėmimo.

Bausmės vykdymo pradžia: 2016-10-14. Bausmės vykdymo pabaiga: 2017-10-14. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiÅ¡kai atliko 2014-10-14. Neatliktos bausmės dalis - 8 mėnesiai 24 dienos.Teismas pažymi, kad tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu bÅ«tų priimtas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sÄ lygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobÅ«dis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai, taikytas lygtinis paleidimas ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės turi suteikti pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t.y. kad pasiekti LR BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai.

Nuteistasis savo skundÄ grindžia tuo, kad Lygtinio paleidimo komisija tik iÅ¡dėstė faktus apie jo elgesį pataisos įstaigoje ir asmenybės bruožus, tačiau visiÅ¡kai nemotyvavo savo sprendimo ir nevertino faktų. Teismas nesutinka su Å¡iuo skundo argumentu. Lygtinio paleidimo komisija savo sprendimÄ netaikyti A. G. lygtinio paleidimo grindė Å¡iais motyvais, kad nuteistasis nepadarė iÅ¡vadų dėl ankstesnių nusikalstamų veikų, ir vėl nusikalto, nepripažįsta kaltės dėl dabartinio padaryto nusikaltimo, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės buvo pradėtos vykyti dar labai neseniai, nuteistojo asmenybė dar mažai pažinta.

LR BVK 157 str. 1 d. numato lygtinio paleidimo taikymo kriterijus: Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Teismas vertina, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje nesudaro pagrindo manyti, kad nusikalstamo elgesio rizika mažinama, kadangi kaip nustatyta iÅ¡ nuteistojo asmens bylos, vos spėjęs atvykti atlikti bausmės 2016-10-18 į laisvės atėmimo vietos įstaigÄ , jis iÅ¡ karto padarė drausmės pažeidimÄ , deklaruodamas, kad tarp jo įneÅ¡amų į pataisos įstaigÄ asmeninių daiktų, draudžiamų daiktų nėra, tačiau bandė įneÅ¡ti draudžiamÄ daiktÄ â€“ bevielio ryÅ¡io adapterį, už kÄ jam 2016-10-24 buvo paskirta drausminė nuobauda, kuri yra galiojanti, nepanaikinta.

Teismas nesutinka su skundo argumentu, jog Komisija nurodydama, kad nutarimu nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, jog pareiÅ¡kėjas laisvėje nesilaikys įstatymų ir nusikals, pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principÄ . Kriterijus, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, yra įtvirtintas LR BVK 157 str. 1 d., bet kokioje lygtinio paleidimo klausimo svarstymo stadijoje jį vertinti įpareigoja bausmių vykdymo kodekso lygtinio paleidimo sÄ lygas ir tvarkÄ nustatančios LR BVK nuostatos. Nekaltumo prezumpcijos principas nėra pažeidžiamas, nes Komisija savo manymÄ grindžia atsižvelgdama į nuteistojo ankstesnius teistumus, į jo elgesį atliekant bausmę pataisos įstaigoje, be to Komisijos nutarimas negalutinis, jis skundžiamas, teismas įvertina Komisijos nutarimo pagrįstumÄ ir jį tvirtina ar panaikina.

Taigi galiausiai, prieÅ¡ingai nei teigia nuteistasis, bÅ«tent teismas atlieka teisingumo įgyvendinimo funkcijÄ . Sprendžiant lyginio paleidimo klausimÄ turi bÅ«ti įvertinamas visas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados bei skundžiamo nutarimo nustatyta, kad nuteistasis A. G. įvykdė individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo laikotarpiu nedirbo, vienÄ kartÄ pažeidė jam nustatyto režimo reikalavimus, dėl to 2016-10-24 baustas drausmine tvarka Å iaulių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, Å¡i nuobauda komisijai priimant nutarimÄ galiojo.

Å ios aplinkybės taip pat pagrindžia komisijos nuomonę, kad ateityje jis gali nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Nuteistasis nei karto nebuvo skatintas. Nuteistasis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigÄ nuteistųjų adaptacijos programoje, pozityvaus užimtumo priemonėse, viktorinoje „AÅ¡ žinau LietuvÄ â€œ. Atkreiptinas dėmesys, kad prieÅ¡ spendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ , jis praleido laisvės atėmimo įstaigoje itin trumpÄ laikÄ â€“ tik du mėnesius, reabilitacinės priemonės jam taikomos dar labai trumpai.

Å is laikas tikrai nepakankamas įvertinti nuteistojo reabilitacijos pasiekimus, juolab, kad kaip minėta bausmės atlikimÄ jis pradėjo nuo pažeidimo padarymo. Nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobÅ«dis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. A. G. atlieka bausmę pagal kelis subendrintus nuosprendžius už tyčinių nesunkių, apysunkių ir sunkių nusikalstamų veikų padarymÄ . Praeityje jis aÅ¡tuonis kartus teistas, iÅ¡ jų penki nuosprendžiai už nusikalstamas veikas, padarytas iki nusikalstamos veikos, už kuriÄ jis nuteistas paskutiniuoju 2016-01-06 devintu nuosprendžiu, jam du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, vienÄ kartÄ bausmės vykdymo atidėjimas.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, laikytina, kad skiriamos bausmės, nei pritaikytos probacijos priemonės jam nedarė ilgalaikio teigiamo poveikio ir nesulaikė jo nuo kitų nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgiant į Å¡iuos faktus, teismas laiko kad tik du mėnesius taikomos reabilitacijos programos nėra pakankamos trukmės pokyčiams. Bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d., tarp kurių yra siekis nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , negali bÅ«ti pasiekti Å¡iuo metu taikant nuteistajam A.

G. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismų praktikoje yra ne kartÄ pasisakyta, jog teismams sprendžiant bylas, precedento galias turi tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1S-1630-387/2015) Tuo tarpu nuteistojo kaip precedentai nurodytoje teismų praktikoje aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms A.

G. atveju, pvz., byloje 1S-1006-478/2012 asmuo anksčiau buvo neteistas, buvo 10 kartų skatintas, laisvės atėmimo vietoje dirbo, byloje Nr. 1S-806-175/2012 asmuo taip pat anksčiau neteistas, 17 kartų skatintas, byloje Nr. 1S-796-658/2012 nuteistasis anksčiau teistas tik vienÄ kartÄ , nei karto nebuvo baustas, buvo skatintas, dirbo, byloje Nr. 1S-854-133/2012 nuteistasis nors praeityje buvo teistas kelis kartus, tačiau už gerÄ elgesį buvo skatintas, baustas tik vienÄ kartÄ , tačiau nuobauda jau negaliojo svarstant lygtinio paleidimo klausimÄ .

Taigi A. G. minimose lygtinių paleidimų atvejuose nuteistųjų asmenybės buvo daug geriau charakterizuojamos, daugeliu atvejų mažesnio pavojingumo, nuteistieji skatinti už gerÄ elgesį arba neturintys jokių galiojančių nuobaudų, iÅ¡ ko darytina iÅ¡vada, kad Å¡ių bylų faktinės aplinkybės nebuvo tapačios nagrinėjamam atvejui, todėl Å¡ios bylos negali bÅ«ti precedentais A. G. lygtinio paleidimo klausimu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo principu, laikytina, kad nuteistojo A.

G. atliktos bausmės terminas yra per trumpas, kad paskirtos bausmės tikslai būtų pasiekti, jo elgesys laisvės atėmimo vietoje neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog būdamas laisvėje jis nedarys nusikalstamų veikų. Visų Komisijos narių nuomonė šiuo klausimu buvo vieninga. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-12-10 nutarimu Nr. 59-300 priimtas sprendimas netaikyti nuteistajam A. G. lygtinio paleidimo yra pagrįstas, jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todėl nuteistojo A.

G. skundas netenkintinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 3 d., 5 d. 3 p., teismas,n u t a r ė : netenkinti nuteistojo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) skundo.Palikti nepakeistÄ Vilniaus pataisos namų įstaigos Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2016-12-10 nutarimÄ Nr. 59-300 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. G..Nutartis per 7 dienas nuo nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                  Nida Vigelienė                                                    (parašas)Nuorašas tikras:Teisėja (A. V.) Teisėja Nida Vigelienė2017 m. sausio 20 d.