Court dismisses parole appeal citing insufficient sentence length and lack of precedent applicability.
Legislator summary
AI generatedThe court dismissed the prisoner's appeal against the parole commission's decision to deny early release. The prisoner argued for release based on good behavior, but the court found the sentence too short to justify the risk of reoffending. Consequently, the court upheld the commission's ruling that the statutory conditions for early release were not met.
Legislator headnote
AI generatedLR BVK 157 str. 2 d. 2 p.; LR BPK 360 str. 3 d., 5 d. 3 p.: Early release is denied when the sentence length is insufficient to achieve rehabilitation goals and no analogous precedents support the applicant's specific circumstances.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
Nr. TS-9-576/2017Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMASNUTARTIS 2017 m. sausio 20 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄja Nida VigelienÄ, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjusi nuteistojo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) skundÄ dÄl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2016-12-20 nutarimo Nr. 59-300 dÄl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam, n u s t a t Ä :
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija 2016-12-10 priÄmÄ nutarimÄ Nr. 59-300 netaikyti A. G. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal LR BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ . Nutarime nurodÄ, jog nuteistojo amžius pirmojo teistumo metu 25 metai. AnkÅ¡Äiau teistas 7 kartus. 2 kartus taikytas lygtinis paleidimas, sÄ lygas iÅ¡laikÄ, 1 kartÄ bausmÄs vykdymo atidÄjimas, sÄ lygas iÅ¡laikÄ. 3 kartÄ nubaustas laisvÄs atÄmimu. Nusikaltimui bÅ«dingas modelis.
Nusikaltimai nesunkÄja. DÄl įvykdyto nusikaltimo kaltÄs nepripažįsta. A. G. dar 2011 metais yra bendravÄs su savo Å¡io, pastarojo nusikaltimo bendrininkais, su kuriais tada ir įvykdÄ nusikaltimÄ . Bendravimas su nusikaltimo bendrininkais buvo daugiau formalus, âdalykinis". Po to nuo jų atsiribojo. Laisvalaikio praleidimo bÅ«das - aktyvus poilsis (tenisas, boulingas, žvejyba, slidinÄjimas). Nuteistasis neigia turÄjÄs problemų dÄl narkotinių medžiagų vartojimo, oficialių duomenų apie galimas bei tikÄtinas narkotinių medžiagų vartojimo ar priklausomybÄs problemas psichologinÄ tarnyba neturi.
Alkoholio vartojimo problemų egzistavimÄ praeityje asmuo neigia, esÄ nÄra buvÄ, jog asmuo alkoholinio apsvaigimo bÅ«senoje yra naudojÄs smurtÄ . Alkoholio vartojimo įproÄiai nebuvo žalingi, asmuo geba saikingai ir retai (esant progoms) iÅ¡gerti alkoholinių gÄrimų, žalos sau bei aplinkiniams vartojimas nÄra sukÄlÄs. Stebimi geri tarpasmeninÄs komunikacijos įgÅ«džiai, geba palaikyti kontaktÄ , santykius. IÅ¡ dalies stebimas impulsyvumas, taÄiau tai pasireiÅ¡kia dažniau tik nepažįstamose gyvenimo situacijose, dÄl patiklumo, noro bÅ«ti geru žmogumi kitiems.
NÄra informacijos apie tai, jog nuteistajam gali bÅ«ti bÅ«dingas agresyvus elgesys, konfliktinÄse situacijose naudoja socialiai priimtinas situacijos sprendimo strategijas (derybos, kompromisų paieÅ¡ka, atsitraukimas). Manytina, jog savitvardos gebÄjimai yra pakankami, asmuo gan tolerantiÅ¡kai priima įvairias situacijas, įvairius asmenis. Negatyvių emocijų kontrolÄ gera. Nors dÄl nusikaltimo kaltÄ linkÄs minimizuoti, taÄiau skirtai bausmei pasiprieÅ¡inimo nereiÅ¡kia, iÅ¡ dalies priima atsakomybÄ dÄl to, jog jo paties atsakomybÄje yra tai, jog jis turÄjo tiesioginį kontaktÄ su nusikalstamoje veikoje dalyvavusiais asmenimis.
IÅ¡sako prosocialius tikslus, taÄiau jų nekonkretizuoja, tikÄtina, jog nuteistasis tikslus bei siekius formuos atsižvelgdamas į tam tikras ateityje susiklosÄiusias situacijas, aplinkybes. IÅ¡sako, jog ir toliau gyvens tÄvų namuose, ketina grįžti į tÄ paÄiÄ darbovietÄ, ateityje turi vizijÄ iÅ¡vykti į IspanijÄ , kurioje savo verslÄ turi artimas jo giminaitis. MÄ stymo schemos lanksÄios, nereiÅ¡kia kategoriÅ¡kumo, tvirtų įsitikinimų, linkÄs apsvarstyti kitokiÄ nuomonÄ, alternatyvas.
NusikalstamÄ elgesį palaikanÄios nuostatos bei įsitikinimai nestebimi, taÄiau egzistuoja netiesioginis nuteistųjų subkultÅ«ros palaikymas, mano, jog tiek laisvÄje, tiek nelaisvÄje elgesio taisyklÄs reikalingos. Aktyvios diskriminacinio pobÅ«džio nuostatos, požiÅ«riai nefiksuojami. PriežiÅ«rÄ priima, stengiasi elgtis pagal reikalavimus, taÄiau Å¡iuo metu, turi galiojanÄiÄ nuobaudÄ , skirtÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje: 2016-10-25, rastas bevielio ryÅ¡io adapteris. A. G. nuo 2016-11-02 bausmÄ atlieka paprastos grupÄs sÄ lygomis.
Režimo reikalavimus pažeidÄ 1 kartÄ : 2016-10-25 - draudžiami daiktai - skirtas draudimas 1 mÄnesį pirkti maisto produktus. Nuobauda galioja. Nuobauda apskųsta KalÄjimų departamentui. Neskatintas. LaisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo metu nuteistasis nepilnai įvykdÄ individualiame socialinÄs reabilitacijos plane numatytas priemones (nedalyvavo âĮžanginÄje grupÄje" bei âkriminalinių subkultÅ«ros apraiÅ¡kų programoje, nes neseniai atvyko į įstaigÄ ). Dalyvavo programose, skirtose âNaujai atvykusių į pataisos įstaigÄ nuteistųjų adaptacijos programoje", âAsmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iÅ¡ laisvÄs atÄmimo vietų lygtinai".Nuteistasis yra nepilno aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo (mechatronika), iÅ¡silavinimui įgyti trÅ«ksta pabaigti 1 kursÄ , baigÄs profesinÄ mokyklÄ , turi Å¡altkalvio - įrankininko specialybÄ.
Pastaruoju metu dirbo UAB âDC Sprendimai" pardavÄju kasininku. AtlikÄs bausmÄ ketina įsidarbinti pastarojoje darbovietÄje. Yra gautas 2016-12-02 d. raÅ¡tas dÄl įdarbinimo. Ä®staigoje nuteistasis nedirba. Turi pakankamai pinigų kasdieniams poreikiams tenkinti. Ä®staiga neturi vykdomųjų raÅ¡tų. LaisvÄje gyveno iÅ¡ atlyginimo, buvo remiamas tÄvų. A. G. santykiai su tÄvais ir seserimi geri. RaÅ¡o laiÅ¡kus, skambina, artimųjų lankomas. Nuteistasis turi gyvenamÄ jÄ vietÄ . Po paleidimo planuoja grįžti gyventi pas motinÄ Ä¯ Mažeikius, PavenÄių g. 41-12. 2016-12-01 gautas teigiamas atsakymas dÄl apgyvendinimo.
Nuteistasis sutinka, jog lygtinio paleidimo atveju, jam bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra. 2016-12-08 iÅ¡ Å iaulių apygardos probacijos skyriaus gautas raÅ¡tas dÄl galimybÄs taikyti intensyviÄ priežiÅ«rÄ . Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimÄ naudojant OAsys metodikÄ nustatyta, kad teisÄs pažeidÄjas priklauso žemai rizikos grupei - 28 balai, iÅ¡ jų statiniai veiksniai sudaro 25 balus, dinaminiai - 3 balai. Nutarime nurodoma, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitÄ savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenÄs ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmÄs tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema - 28 balai, taÄiau atkreiptinas dÄmesys į tai, jog nuteistasis nepadarÄ iÅ¡vadų dÄl ankstesnių nusikalstamų veikų, ir vÄl nusikalto, nusikaltimams bÅ«dingÄ modelį, nepripažįsta kaltÄs dÄl dabartinio padaryto nusikaltimo, į neseniai pradÄtas vykdyti individualiame socialinÄs reabilitacijos plane numatytas priemones, mažai pažintÄ nuteistojo asmenybÄ bei į aukÅ¡Äiau iÅ¡vardintas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iuo metu neužtikrintų bausmÄs tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.Nuteistasis A.
G. pateikÄ skundÄ dÄl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2016-12-20 nutarimo Nr. 59-300, praÅ¡ydamas jį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Skunde nurodÄ, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos Komisija skundžiamame nutarime iÅ¡dÄsÄiusi faktus, nepateikÄ jokios Å¡ių faktų analizÄs, nepateikÄ jokių argumentų, sprendimo netaikyti jam lygtinio paleidimo niekaip nepagrindÄ, pažeisdama LR BVK 164 str. 2 d., 5 d. bei lygtinio paleidimo Komisijos Nuostatų 36.6 nuostatas.
Nurodo, jog skundžiamame nutarime apskritai nÄra motyvuojamosios dalies - iÅ¡ karto po faktų dÄstymo eina rezoliucinÄ skundžiamo nutarimo dalis. PusÄ Komisijos narių yra statutiniai valstybÄs pareigÅ«nai, ir prievolÄ teisiÅ¡kai motyvuoti savo sprendimus jiems kyla taip pat ir iÅ¡ tarnybos Statuto. Å iame kontekste akcentuotina, kad, vadovaujantis Statuto 27 str., ValstybÄs tarnybos įstatymo 32 str., VieÅ¡ojo administravimo Ä®statymo 42 str., nemotyvuoti sprendimai, kuriuos statutiniai ar valstybÄs tarnybos pareigÅ«nai priima, eidami tarnybines pareigas, yra deliktai.
Be to, Komisijos sprendimas yra vienkartinio taikymo (ad hoc) individualus teisÄs aktas, todÄl Komisijos sprendimui taikytini tie patys reikalavimai, kaip ir reikalavimai baigiamajam teismo aktui, iÅ¡dÄstyti LR Konstitucinio Teismo 2006.01.16d. nutarime: sprendimai turi bÅ«ti grindžiami teisiniais argumentais (motyvais); argumentavimas turi bÅ«ti racionalus - turi bÅ«ti tiek argumentų, kad jų pakaktų sprendimui pagrįsti; sprendime negali bÅ«ti nutylÄtų argumentų, nenurodytų aplinkybių; sprendimai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s. DÄl tos paÄios priežasties Komisijos sprendimui yra taikytini ir reikalavimai, numatyti LR Teismų Ä®statymo 33 str., t.y.
Komisija privalo vadovautis teisÄs Å¡altiniais, tame tarpe ir LR Konstitucinio Teismo, EŽT Teismo iÅ¡dÄstytomis doktrininÄmis nuostatomis ir precedentais.Skundžiamame nutarime Komisija nenurodÄ nÄ vieno motyvo (argumento), sudaranÄio pagrindÄ manyti, kad jis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Be jokių argumentų oficialiame dokumente (Komisijos nutarime) pateiktas teiginys, esÄ âA. G. nesilaikys įstatymų ir nusikals", yra LR Konstitucijos 31 str. įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas, bei laikytinas LR BK 154, 155 straipsniais uždrausta veika.
Tokia veika yra deliktas. Pagal Europos žmogaus teisių Teismo byloje V. prieÅ¡ SuomijÄ (Nr. 40412/92) suformuluotÄ doktrininÄ nuostatÄ , ankstesni teistumai nereiÅ¡kia kÄsinimosi nusikalsti. Be jokių argumentų pateiktas Komisijos manymas, esÄ âA. G. lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iuo metu neužtikrintų bausmÄs tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimoâ yra visiÅ¡kai deklaratyvus. BausmÄs tikslus apibrÄžia LR BK 41 str. 2d., ir Å¡i įstatymo nuostata skirta bausmÄ skirianÄiam teismui, o ne Lygtinio paleidimo Komisijai.
Taip pat Komisija nepagrįstai priskyrÄ sau ir teisingumo principo įgyvendinimÄ nes pagal LR Konstitucijos 109 str. tai tikrai nÄra priskirta Komisijos kompetencijai. Teisingumo principas bus įgyvendintas tuomet ir tik tuomet, kai lygtinis paleidimas bus taikomas be jokios diskriminacijos visiems nuteistiesiems, atitinkantiems įstatyme nustatytus kriterijus, kai lygtinio paleidimo kriterijai bus aiÅ¡kÅ«s, sprendimai skaidrÅ«s, motyvuoti, ir priimami neiÅ¡einant už savo kompetencijos ribų. Skundžiamas Komisijos nutarimas yra grindžiamas tuÅ¡Äiažodžiavimu, vartojant Å¡ablonines frazes, priimtas visiÅ¡kai nemotyvuotas sprendimas, be to akivaizdu, kad Komisija veikÄ ultra vires.Lygtinio paleidimo instituto paskirtis yra, įgyvendinant LR BVK 9 str.
įtvirtintÄ progresyvaus bausmių atlikimo principÄ palengvinti nuteistųjų socialinÄ adaptacijÄ , sudarant galimybÄ likusiÄ bausmÄs dalį jiems atlikti neizoliuotiems nuo visuomenÄs, bet prižiÅ«rimiems. Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas nÄra atleidimas nuo bausmÄs - lygtinai paleistas asmuo toliau atlieka jam skirtÄ bausmÄ, o lygtinio paleidimo sÄ lygų neiÅ¡laikymas sÄ lygoja sprendimÄ lygtinÄs bausmÄs dalies neįskaityti, tÄ bausmÄs dalį atlikti pakartotinai sugrÄ Å¾inus asmenį į įkalinimo įstaigÄ .
TodÄl visiÅ¡kai nepagrįstai lygtinis paleidimas tapatinamas su atleidimu nuo bausmÄs, nepagrįstai keliant lygtinai paleidžiamam asmeniui reikalavimÄ âbÅ«ti visiÅ¡kai pasitaisiusiam". LR Konstitucijos 150 straipsniu, LR Konstitucinio Akto âDÄl Lietuvos Respublikos narystÄs Europos SÄ jungoje" 2 straipsniu, Lietuvos valstybÄ yra įsipareigojusi vadovautis Europos SÄ jungos teisÄs normomis: âEuropos SÄ jungos teisÄs normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinÄs sistemos dalis". Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003.09.24 d. rekomendacija Rec(2003)22 deklaruoja, kad âlygtinis paleidimas yra viena iÅ¡ efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertanÄių keliÄ pakartotiniam pažeidimui bei skatinanÄių reintegracijÄ suteikiant kaliniui planuojamÄ remiamÄ ir prižiÅ«rimÄ Ä¯siliejimÄ Ä¯ visuomenÄ".
Å i rekomendacija nustato, kad valstybÄs, Europos SÄ jungos narÄs, įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje dÄl lygtinio paleidimo turi vadovautis sekanÄiais principais: 18 principu, jog kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad bÅ«tų lygtinai paleisti, turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s ir tikslÅ«s; 20 principu, nustatanÄiu, jog lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi bÅ«ti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas bÅ«tų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkanÄiais minimalius tampanÄių įstatymus gerbianÄiais pilieÄiais asmenų reikalavimus.
Tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka kriterijų. Akivaizdu, kad Lygtinio paleidimo Komisija veikÄ prieÅ¡ingai aukÅ¡Äiau minÄtoms Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoms. Visų pirma akcentuotina, kad lygtinis paleidimas pagal minÄtas rekomendacijas turi bÅ«ti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrÄ ja taisykle, o jokiu bÅ«du ne iÅ¡imtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimÄ sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali bÅ«ti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimÄ , kaip iÅ¡imtis, turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir detaliai argumentuotas.
Akivaizdu, kad Komisija laikÄsi diametraliai prieÅ¡ingos pozicijos, neva lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas -iÅ¡imtimi. Nuteistasis skunde nurodÄ, jog iÅ¡ skundžiamo Komisijos nutarimo yra visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokius kriterijus jis turi atitikti, kad bÅ«tų lygtinai paleistas. Komisija prieÅ¡tarauja pati sau nurodydama, jog pagal OASys metodikÄ nustatytas pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas yra žemas- 28 balai, taÄiau teigdama, neva jis vis vien nesilaikys įstatymų. Darytina iÅ¡vada, jog Komisija susipainiojo priežasties ir pasekmÄs loginiame ryÅ¡yje.
MinÄtos ET Rec(2003)22 rekomendacijos 20-tas principas yra itin glaudžiai susijÄs su LR Konstitucijos 29 str. įtvirtintu diskriminacijos draudimu ir LR Teismų Ä®statymo 33 str. įtvirtintu precedentų privalomumu - jeigu praktikoje yra žinomas bent vienas atvejis (o jų yra tikrai ne vienas), kai asmeniui, mažesne apimtimi atitinkanÄiam lygtinio paleidimo kriterijus, buvo taikytas lygtinis paleidimas, o asmeniui, didesne apimtimi atitinkanÄiam lygtinio paleidimo kriterijus, netaikomas lygtinis paleidimas, tai jau yra pagrindu kelti klausimÄ dÄl konstitucinio asmenų lygybÄs principo pažeidimo.
Komisijos praktikoje yra pakankamai precedentų, kai sprendimas taikyti lygtinį paleidimÄ priimamas atžvilgiu asmens, turinÄio drausminių nuobaudų, o sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo priimamas atžvilgiu asmens, neturinÄio drausminių nuobaudų. Kaip jau minÄta (LR BVK 164str. 5d., Komisijos Nuostatų 36.8 punktas), Komisija privalo teikti motyvuotas rekomendacijas. Rekomendacija konsultuotis su įstaigos psichologu iki pakartotinio svarstymo yra tiesiog absurdiÅ¡ka - jokių psichologinių problemų jis neturi ir niekuomet neturÄjo.
Nebe pirmÄ kartÄ pasikartojantys nemotyvuoti Komisijos sprendimai ir atmestinai teikiamos rekomendacijos balansuoja ties žmogaus teisių pažeidimo riba. Taigi skundžiamas Komisijos nutarimas yra grįstas tuÅ¡Äiažodžiavimu, yra akivaizdžiai negatyviu precedentu, todÄl negali bÅ«ti toleruojamas ir privalo bÅ«ti panaikintas.Kalbant apie LR Teismų Ä®statymo 33 str. įtvirtintÄ precedentų privalomumo principÄ reikia pažymÄti, kad Lietuvos teisminÄ praktika eina tuo keliu, jog anksÄiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nÄra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas objektyviai ir visapusiÅ¡kai įvertinant BVK 164str. 2d. nurodytas aplinkybes.
Tokia praktika formuota Kauno apygardos teismo bylose Nr. 1S-1006-478/2012, Nr. 1S-806-175/2012, 1S-796-658/2012, Nr. 1S-854-133/2012, byla Nr. 1S-709-133/2012. Visi Å¡ie precedentai yra galiojantys, todÄl, sutinkamai su LR Konstitucijos 29str. įtvirtintu diskriminacijos draudimu ir LR Teismų įstatymo 33 str. įtvirtintu precedentų privalomumo principu, Komisijai buvo privalomi.Taip pat Komisija neargumentuotai interpretuoja savaip galiojanÄiÄ drausminÄ nuobaudÄ , skirtÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 2016-10-25 - draudžiami daiktai (â...rastas bevielio ryÅ¡io adapteris...").
Å ios drausminÄs nuobaudos pagrįstumas laikomas negaliojanÄiu, kai vykdomi kiti procesiniai/teisiniai veiksmai drausminÄs nuobaudos panaikinimo atveju. Tad dÄl drausminÄs nuobaudos nagrinÄjimo interpretavimo oficialiuose dokumentuose yra negalimas, nes kitu atveju bÅ«tų pažeista teisÄ Ä¯ nekaltumo prezumpcijos sÄ veikÄ , nes Å¡iuo metu drausminÄs nuobaudos pagrįstumo ir panaikinimo yra skundžiama Vilniaus apygardos administraciniam teismui.Taip pat Komisija nurodo, kad jo socialiniai ryÅ¡iai yra stabilÅ«s ir nekintantys, jis turi nuolatinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , nuolatinį darbÄ , kuris tÄsis atlikus terminuotÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ, o bÅ«tent dirbs UAB âDC Sprendimai" pardavÄju kasininko pareigose, kurio pareigos yra itin atsakingos ir pasitikÄjimo reikalaujanÄios pareigos.Skundas netenkintinas.
LR BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvÄs atÄmimo bausmÄ pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinÄs reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikÄ Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.
Teismas, sprÄsdamas klausimÄ dÄl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiÅ¡kai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet atsižvelgti į kitų aplinkybių visumÄ : anksÄiau padarytų veikų, bei veikų, už kurių padarymÄ nuteistasis atlieka laisvÄs atÄmimo bausmÄ, pavojingumÄ , jų pobÅ«dį, atliktÄ bausmÄs dalį, nuteistojo asmenybÄ.Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje, apibrÄžianÄioje bausmÄs paskirtį, nurodyta, jog dvi iÅ¡ bausmÄs paskirÄių yra nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .
LR BVK 8 straipsnyje ir 9 straipsnyje įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenÄs dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi bÅ«ti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenÄs, bet prižiÅ«rimÄ , esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenÄ bei bÅ«damas laisvÄje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. IÅ¡ A. G. asmens bylos nustatyta, kad jis buvo nuteistas Mažeikių rajono apylinkÄs teismo 2016-01-06 nuosprendžiu pagal LR BK 260 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, ir jam paskirta 2 metų 9 mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausmÄ, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Å¡i bausmÄ subendrinta su Mažeikių rajono apylinkÄs teismo 2012-12-12 nutartimi subendrintos bausmÄs dalimi ir galutinÄ bausmÄ â 6 metai laisvÄs atÄmimo.
BausmÄs vykdymo pradžia: 2016-10-14. BausmÄs vykdymo pabaiga: 2017-10-14. 1/2 laisvÄs atÄmimo bausmÄs dalį faktiÅ¡kai atliko 2014-10-14. Neatliktos bausmÄs dalis - 8 mÄnesiai 24 dienos.Teismas pažymi, kad tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu bÅ«tų priimtas sprendimas dÄl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sÄ lygas, o jo elgesys bausmÄs atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobÅ«dis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai, taikytas lygtinis paleidimas ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybÄs turi suteikti pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad nuteistasis pasitaisÄ ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t.y. kad pasiekti LR BK 41 str. 2 d. numatyti bausmÄs tikslai.
Nuteistasis savo skundÄ grindžia tuo, kad Lygtinio paleidimo komisija tik iÅ¡dÄstÄ faktus apie jo elgesį pataisos įstaigoje ir asmenybÄs bruožus, taÄiau visiÅ¡kai nemotyvavo savo sprendimo ir nevertino faktų. Teismas nesutinka su Å¡iuo skundo argumentu. Lygtinio paleidimo komisija savo sprendimÄ netaikyti A. G. lygtinio paleidimo grindÄ Å¡iais motyvais, kad nuteistasis nepadarÄ iÅ¡vadų dÄl ankstesnių nusikalstamų veikų, ir vÄl nusikalto, nepripažįsta kaltÄs dÄl dabartinio padaryto nusikaltimo, kad individualiame socialinÄs reabilitacijos plane numatytos priemonÄs buvo pradÄtos vykyti dar labai neseniai, nuteistojo asmenybÄ dar mažai pažinta.
LR BVK 157 str. 1 d. numato lygtinio paleidimo taikymo kriterijus: LaisvÄs atÄmimo bausmÄ pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinÄs reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikÄ Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.
Teismas vertina, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje nesudaro pagrindo manyti, kad nusikalstamo elgesio rizika mažinama, kadangi kaip nustatyta iÅ¡ nuteistojo asmens bylos, vos spÄjÄs atvykti atlikti bausmÄs 2016-10-18 į laisvÄs atÄmimo vietos įstaigÄ , jis iÅ¡ karto padarÄ drausmÄs pažeidimÄ , deklaruodamas, kad tarp jo įneÅ¡amų į pataisos įstaigÄ asmeninių daiktų, draudžiamų daiktų nÄra, taÄiau bandÄ Ä¯neÅ¡ti draudžiamÄ daiktÄ â bevielio ryÅ¡io adapterį, už kÄ jam 2016-10-24 buvo paskirta drausminÄ nuobauda, kuri yra galiojanti, nepanaikinta.
Teismas nesutinka su skundo argumentu, jog Komisija nurodydama, kad nutarimu nustatytos aplinkybÄs sudaro pagrindÄ manyti, jog pareiÅ¡kÄjas laisvÄje nesilaikys įstatymų ir nusikals, pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principÄ . Kriterijus, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, yra įtvirtintas LR BVK 157 str. 1 d., bet kokioje lygtinio paleidimo klausimo svarstymo stadijoje jį vertinti įpareigoja bausmių vykdymo kodekso lygtinio paleidimo sÄ lygas ir tvarkÄ nustatanÄios LR BVK nuostatos. Nekaltumo prezumpcijos principas nÄra pažeidžiamas, nes Komisija savo manymÄ grindžia atsižvelgdama į nuteistojo ankstesnius teistumus, į jo elgesį atliekant bausmÄ pataisos įstaigoje, be to Komisijos nutarimas negalutinis, jis skundžiamas, teismas įvertina Komisijos nutarimo pagrįstumÄ ir jį tvirtina ar panaikina.
Taigi galiausiai, prieÅ¡ingai nei teigia nuteistasis, bÅ«tent teismas atlieka teisingumo įgyvendinimo funkcijÄ . Sprendžiant lyginio paleidimo klausimÄ turi bÅ«ti įvertinamas visas nuteistojo elgesys bausmÄs atlikimo metu. IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados bei skundžiamo nutarimo nustatyta, kad nuteistasis A. G. įvykdÄ individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmÄs atlikimo laikotarpiu nedirbo, vienÄ kartÄ pažeidÄ jam nustatyto režimo reikalavimus, dÄl to 2016-10-24 baustas drausmine tvarka Å iaulių tardymo izoliatoriuje-kalÄjime, Å¡i nuobauda komisijai priimant nutarimÄ galiojo.
Å ios aplinkybÄs taip pat pagrindžia komisijos nuomonÄ, kad ateityje jis gali nesilaikyti teisÄs aktų reikalavimų. Nuteistasis nei karto nebuvo skatintas. Nuteistasis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigÄ nuteistųjų adaptacijos programoje, pozityvaus užimtumo priemonÄse, viktorinoje âAÅ¡ žinau LietuvÄ â. Atkreiptinas dÄmesys, kad prieÅ¡ spendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ , jis praleido laisvÄs atÄmimo įstaigoje itin trumpÄ laikÄ â tik du mÄnesius, reabilitacinÄs priemonÄs jam taikomos dar labai trumpai.
Å is laikas tikrai nepakankamas įvertinti nuteistojo reabilitacijos pasiekimus, juolab, kad kaip minÄta bausmÄs atlikimÄ jis pradÄjo nuo pažeidimo padarymo. Nuteistojo asmenybÄ atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobÅ«dis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybÄs. A. G. atlieka bausmÄ pagal kelis subendrintus nuosprendžius už tyÄinių nesunkių, apysunkių ir sunkių nusikalstamų veikų padarymÄ . Praeityje jis aÅ¡tuonis kartus teistas, iÅ¡ jų penki nuosprendžiai už nusikalstamas veikas, padarytas iki nusikalstamos veikos, už kuriÄ jis nuteistas paskutiniuoju 2016-01-06 devintu nuosprendžiu, jam du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, vienÄ kartÄ bausmÄs vykdymo atidÄjimas.
Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, laikytina, kad skiriamos bausmÄs, nei pritaikytos probacijos priemonÄs jam nedarÄ ilgalaikio teigiamo poveikio ir nesulaikÄ jo nuo kitų nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgiant į Å¡iuos faktus, teismas laiko kad tik du mÄnesius taikomos reabilitacijos programos nÄra pakankamos trukmÄs pokyÄiams. BausmÄs tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d., tarp kurių yra siekis nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , negali bÅ«ti pasiekti Å¡iuo metu taikant nuteistajam A.
G. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismų praktikoje yra ne kartÄ pasisakyta, jog teismams sprendžiant bylas, precedento galias turi tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. tik tose bylose, kurių faktinÄs aplinkybÄs yra tapaÄios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisÄ, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1S-1630-387/2015) Tuo tarpu nuteistojo kaip precedentai nurodytoje teismų praktikoje aplinkybÄs nÄra tapaÄios aplinkybÄms A.
G. atveju, pvz., byloje 1S-1006-478/2012 asmuo anksÄiau buvo neteistas, buvo 10 kartų skatintas, laisvÄs atÄmimo vietoje dirbo, byloje Nr. 1S-806-175/2012 asmuo taip pat anksÄiau neteistas, 17 kartų skatintas, byloje Nr. 1S-796-658/2012 nuteistasis anksÄiau teistas tik vienÄ kartÄ , nei karto nebuvo baustas, buvo skatintas, dirbo, byloje Nr. 1S-854-133/2012 nuteistasis nors praeityje buvo teistas kelis kartus, taÄiau už gerÄ elgesį buvo skatintas, baustas tik vienÄ kartÄ , taÄiau nuobauda jau negaliojo svarstant lygtinio paleidimo klausimÄ .
Taigi A. G. minimose lygtinių paleidimų atvejuose nuteistųjų asmenybÄs buvo daug geriau charakterizuojamos, daugeliu atvejų mažesnio pavojingumo, nuteistieji skatinti už gerÄ elgesį arba neturintys jokių galiojanÄių nuobaudų, iÅ¡ ko darytina iÅ¡vada, kad Å¡ių bylų faktinÄs aplinkybÄs nebuvo tapaÄios nagrinÄjamam atvejui, todÄl Å¡ios bylos negali bÅ«ti precedentais A. G. lygtinio paleidimo klausimu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo principu, laikytina, kad nuteistojo A.
G. atliktos bausmÄs terminas yra per trumpas, kad paskirtos bausmÄs tikslai bÅ«tų pasiekti, jo elgesys laisvÄs atÄmimo vietoje neleidžia daryti neabejotinos iÅ¡vados, jog bÅ«damas laisvÄje jis nedarys nusikalstamų veikų. Visų Komisijos narių nuomonÄ Å¡iuo klausimu buvo vieninga. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2016-12-10 nutarimu Nr. 59-300 priimtas sprendimas netaikyti nuteistajam A. G. lygtinio paleidimo yra pagrįstas, jo lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iuo metu neužtikrintų bausmÄs tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todÄl nuteistojo A.
G. skundas netenkintinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 3 d., 5 d. 3 p., teismas,n u t a r Ä : netenkinti nuteistojo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) skundo.Palikti nepakeistÄ Vilniaus pataisos namų įstaigos Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2016-12-10 nutarimÄ Nr. 59-300 dÄl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. G..Nutartis per 7 dienas nuo nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ .
TeisÄja                                                                                                  Nida VigelienÄ                                                    (paraÅ¡as)NuoraÅ¡as tikras:TeisÄja (A. V.) TeisÄja Nida VigelienÄ2017 m. sausio 20 d.