2018-10-10 Nr. AB-18067-4-45-3-00305-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-5378-624/2018

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00305-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Julijai Krinickienei,

dalyvaujant užsieniečiui H. A. (H. A.),

užsieniečio atstovui advokatui Linui Songailai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

vertėjai Godai Dusevičiūtei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Turkijos Respublikos piliečio H. A. (H. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimo byloje pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl Turkijos Respublikos piliečio H. A. (H. A.) sulaikymo persvarstymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras kreipėsi į teismą su teikimu, kuriame buvo prašoma pakartotinai svarstyti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą dėl Turkijos Respublikos piliečio H. A. (H. A.), gim. 1989 m. sausio 22 d. (toliau – ir Užsienietis), sulaikymo VSAT Užsieniečių registracijos centre iki 2018 m. lapkričio 3 d.

2. Pareiškėjo atstovė teismui nurodė, kad Užsieniečio sulaikymo pagrindai pasikeitė, tačiau neišnyko. Užsienietis, gim. 1989 m. sausio 22 d., į Lietuvos Respubliką atvyko 2018 m. birželio 9 d. 12.25 val. reisu Nr. W68040 Atėnai-Vilnius, dokumentų patikrinimo metu pateikė suklastotą Belgijos asmens tapatybės kortelę, išduotą S. B. vardu. Atlikus Užsieniečio asmens ir jo daiktų apžiūrą, buvo rasta suklastota Turkijos asmens tapatybės kortelė Nr. 380420, dėl ko Užsienietis buvo sulaikytas VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pareigūnų. Užsieniečio atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Užsieniečiui taikytas sulaikymas VSAT Užsieniečių registracijos centre iki kol jo atžvilgiu bus priimti sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. lapkričio 3 d. Būdamas Užsieniečių registracijos centre, Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. (15/6-14)15PR-181 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės“ priėmė Užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Užsieniečiui pateikė praėjus daugiau kaip 4 mėnesiams nuo jo atvykimo į Europos Sąjungą, kai buvo sulaikytas VSAT Užsieniečių registracijos centre. Užsieniečio asmens tapatybė bei pilietybė nėra nustatyta, užsienietis nebendradarbiauja su pareigūnais. Jis turi galimybę parsisiųsti jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, tačiau to nedaro, įgijo ir disponavo žinomai suklastotu asmens dokumentu.

3. Užsienietis teismui paaiškino, kad Turkijoje jis buvo sulaikytas ir iš jo atėmė pasą. Turkijoje jam skirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė, jis bijojo susidorojimo, dėl to pabėgo iš Turkijos ir ketino vykti į Šveicariją. Iš Turkijos išvyko su suklastotu dokumentu, tai pripažįsta. Tačiau jo Turkijoje išduota asmens tapatybės kortelė nėra suklastota, jis su šiuo dokumentu pabaigė universitetą, dirbo. Būdamas Graikijoje, prieglobsčio neprašė, kadangi vyko į Šveicariją ir kur ketino prašyti prieglobsčio. Į Lietuvos Respubliką atvyko kaip į tranzito šalį, jį sulaikė oro uoste, tada dėl suklastoto dokumento jis buvo kalėjime. Tik atvykęs į Lietuvą prieglobsčio neprašė, nes jam buvo paaiškinta, kad prieglobsčio galės paprašyti po atliktos bausmės. Būdamas sulaikytas Užsieniečių registracijos centre, susisiekė su giminėmis Turkijoje, kurie jam patarė prašyti prieglobsčio ir į Turkiją negrįžti. Lietuvoje giminių ar draugų, gyvenamosios vietos ir pragyvenimo šaltinio neturi.

4. Užsieniečio atstovė prašė panaikinti užsieniečiui taikomą sulaikymą, kadangi išnyko sulaikymo pagrindai – Migracijos departamentui priėmus Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimui iš esmės, jis yra prieglobsčio prašytojas. Užsieniečio vykimo tikslas yra Šveicarija, suklastotu dokumentu jis naudojosi siekdamas išvykti iš nesaugios šalies, jo asmens tapatybė nustatyta, todėl nėra pagrindo pratęsti jo sulaikymą VSAT Užsieniečių registracijos centre.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimu tenkino VSAT Užsieniečių registracijos centro teikimą – nusprendė palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą dėl Užsieniečio sulaikymo VSAT Užsieniečių registracijos centre iki 2018 m. lapkričio 3 d.

6. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Užsieniečiui taikytas sulaikymas VSAT Užsieniečių registracijos centre iki kol jo atžvilgiu bus priimti sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. lapkričio 3 d. Būdamas VSAT Užsieniečių registracijos centre, Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. (15/6-14)15PR-181 priėmė Užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimui iš esmės. Sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo nėra priimtas. Pareiškėjas, pasikeitus, bet neišnykus Užsieniečio sulaikymo pagrindams, kreipėsi į teismą dėl sprendimo sulaikyti Užsienietį persvarstymo.

7. Teismas akcentavo nagrinėjamam atvejui aktualų teisinį reglamentavimą, t. y. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4, 5 dalys, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinėje byloje Nr. N822-92/2014, pagal kurią nėra draudžiama, jog trečiosios šalies pilietis, padavęs tarptautinės apsaugos prašymą, po to, kai jis buvo sulaikytas, būtų toliau sulaikytas pagal nacionalinės teisės nuostatą, kai kiekvienu atveju įvertinus visas reikšmingas aplinkybes paaiškėja, kad šis prašymas pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti ir kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti, siekiant neleisti, kad atitinkamas asmuo visiškai išvengtų grąžinimo priemonės taikymo.

8. Teismas nurodė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pateikė suklastotą dokumentą – Belgijos Karalystės asmens tapatybės kortelę, išduotą S. B. vardu, o jo asmens apžiūros metu buvo rasta ir paimta Turkijos Respublikos asmens tapatybės kortelė, kuri, kaip įtariama, taip pat yra suklastota. Dėl nusikalstamų veikų (suklastoto dokumento įgijimo, panaudojimo) Užsieniečio atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas ir byloje nėra duomenų dėl šiame ikiteisminiame tyrime priimto sprendimo. Užsienietis neturi buvimui Lietuvos Respublikoje būtino dokumento, neturi gyvenamosios vietos ir pragyvenimo šaltinio bei nėra saistomais jokiais socialiniais, ekonominiais ar giminystės ryšiais Lietuvos Respublikoje. Užsienietis Lietuvoje pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, sprendimas dėl jo prašymo nėra priimtas, ir, nors Užsienietis šiuo metu ir yra prieglobsčio prašytojas, iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis, būdamas saugioje šalyje – Graikijoje, neteikė prašymo dėl prieglobsčio suteikimo, keliaudamas tarp Europos Sąjungos šalių naudojosi suklastotu dokumentu, jo tikslas yra išvykti į Šveicariją, o Lietuvos Respublika – yra tik tranzitinė šalis.

9. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus.

III. 10. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – teikimo netenkinti.

11. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad Užsienietis turi Įstatymo 2 straipsnio 20 punkte apibrėžtą prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Teismas netinkamai aiškino bei formaliai taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktų ir 5 dalies 8, 10 punktų nuostatas, o tai negali pateisinti Užsieniečio judėjimo laisvės suvaržymo ir jo tolesnio sulaikymo.

12. Apeliaciniame skunde teigiama, kad konkrečiu atveju yra aktualus gero administravimo principas, įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 41 straipsnio 1 dalyje bei išplėtotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris, be kita ko, reiškia, jog kompetentingos institucijos, spręsdamos dėl užsieniečio sulaikymo, negali neribotą laiką remtis ta aplinkybe, kad nėra nustatyta (patvirtinta) jo tapatybė. Užsieniečio teigimu, prieglobsčio prašytojų galimybės pateikti įrodymus yra ribotos, tad vien faktas, jog VSAT Užsieniečių registracijos centras neužtikrina dokumentų, patvirtinančių užsieniečio tapatybę, gavimo (Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra jau virš trijų mėnesių (nuo 2018-06-09), byloje nėra duomenų apie asmens tapatybės nustatymo procedūros progresą ar apskritai kokius nors veiksmus siekiant asmenį identifikuoti)), nesudaro pagrindo taikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punktą. Be to, Užsienietis sistemingai tvirtina, kad su juo rasta Turkijos asmens tapatybės kortelė nėra suklastota, jis su šiuo dokumentu baigė universitetą bei dirbo. Pagrįstų argumentų teismo sprendime, kurie patvirtintų, kad dokumentas yra suklastotas, nėra, todėl turi būti vertinama, kad Užsienietis pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

13. Dėl sulaikymo Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu apeliaciniame skunde teigiama, kad nėra ginčo, jog Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išsiaiškinti, tačiau tai nereiškia, jog sulaikymo klausimo nagrinėjimo metu nesant išsiaiškintų prieglobsčio motyvų, vien šios sąlygos buvimo pakanka, jog būtų galima sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Taip pat turi būti įvertintos aplinkybės, ar yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

14. Dėl teismo sprendimo motyvų, jog Užsienietis ne iš karto, t. y. tik atvykęs į Lietuvos Respubliką, kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo, o tik tuomet, kai buvo sulaikytas ir jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, apeliaciniame skunde pažymima, kad vadovaujantis gero administravimo principu Užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio negali būti nagrinėjamas tik siaurai formaliai. Užsienietis paaiškino, jog prieglobsčio prašymą nepateikė iš karto, nes, susisiekus su šeima, jam buvo nurodyta, kad grįžti į kilmės valstybę yra pavojinga, bei jam buvo išaiškinta, kad prieglobsčio prašymą galės pateikti tik po atliktos bausmės.

15. Nagrinėjamu atveju prielaida, kad prieglobsčio prašymą Užsienietis pateikė siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą sienos perėjimą, nėra paneigta, tačiau VSAT Užsieniečių registracijos centras nepateikė ir jokių ją patvirtinančių duomenų, kaip ir duomenų, galinčių pagrįsti įtarimus, kad Užsienietis gali pasislėpti siekdamas grąžinimo ar išsiuntimo. Be to, Užsienietis nekalba jokia kita kalba, išskyrus gimtąja urdų, todėl jo galimybės savarankiškai išvykti ir keliauti vertintinos kritiškai.

16. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatytas konkretus terminas prieglobsčio prašymo pateikimui, nėra pagrindo teigti, kad egzistuoja realus pagrindas manyti, jog Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę.

17. Ginčijamame teismo sprendime nepateikta jokių objektyvių įrodymų, jog Užsienietis prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, todėl teiginiai, jog yra realus pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, yra nepagrįsti.

18. VSAT Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19. VSAT Užsieniečių registracijos centras nurodo, kad iš Užsieniečio asmens byloje esančio VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2018 m. liepos 31 d. tarnybinio pranešimo Nr. 13VR-1647 matyti, kad Užsieniečio tapatybė buvo nustatyta remiantis 2018 m. birželio 29 d. iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos gautu raštu. Rašte teigiama, kad Užsienietis neturi jokių oficialiai išduotų dokumentų ir yra paieškomas Turkijos kompetentingų institucijų nacionaliniu lygiu dėl Karinio baudžiamojo kodekso pažeidimų ir apeliaciniame teisme yra tęsiamas baudžiamasis procesas už „buvimą ginkluotosios terorizmo organizacijos PKK/KCK nariu“ pažeidimą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad Užsienietis turima tapatybės kortelė Nr. 380420 yra suklastota. Todėl pagrindo vertinti, kad Užsieniečio pateikta asmens tapatybės kortelė yra tikra, nėra.

20. Pareiškėjas yra sulaikytas ir Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, nes jis yra paieškomas Turkijos kompetentingų institucijų už minėtą pažeidimą. Tais pačiais motyvais jis prašo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir Migracijos departamentas, aiškindamasis minėtus motyvus, turi nuspręsti, ar Užsienietis yra nepagrįstai persekiojamas Turkijos valdžios institucijų, ar tik bando išvengti teisėto baudžiamojo persekiojimo dėl padarytos neteisėtos veikos. Yra didelė tikimybė, kad Užsienietis, turėdamas neigiamą sprendimą dėl prieglobsčio ir būdamas paieškomas savo valstybėje, imsis bet kokių priemonių išvengti išsiuntimo į tėvynę, slapstysis nuo kompetentingų valdžios institucijų, kurios vykdys jo išsiuntimą, arba neteisėtai išvyks į Šveicariją, kuri buvo jo pirminė kelionės tikslo šalis, nes turi ten giminaičių.

21. Pareiškėjo sulaikymas yra būtina priemonė siekiant išsamiai išsiaiškinti motyvus, kuriais jis grindžia savo prieglobsčio prašymą, bei užtikrinti sprendimo dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos įvykdymą, jeigu toks bus priimtas.

22. Užsienietis, atvykęs į saugią Europos Sąjungos valstybę – Graikiją, nepateikė prieglobsčio prašymo, o, įsigijęs netikrą dokumentą, tęsė savo neteisėtą kelionę po Europos Sąjungos valstybes nares, tame tarpe ir Lietuvos Respubliką. Europos Sąjungos teritorijoje jam negrėsė joks persekiojimas ar grėsmė sveikatai ar gyvybei, jis tiesiog norėjo vykti pas giminaičius Šveicarijoje. Užsienietis, atvykęs į Vilniaus oro uostą, nesikreipė į VSAT pareigūną ir neprisipažino esantis pabėgėlis, persekiojamas savo šalyje, naudojantis suklastotą dokumentą tik tam, kad pabėgtų nuo persekiotojų. Tuo tarpu jis pasielgė priešingai, bandė apgauti pareigūnus, pateikdamas jiems suklastotą dokumentą kaip tikrą, ir prisipažino tik tuomet, kai buvo sulaikytas. Tikimybė, kad Užsienietis laikysis įstatymų ir elgsis tinkamai, kai bus priimtas sprendimas dėl išsiuntimo, yra maža. Užsienietis tiek 2018 m. birželio 9 d. atvykęs į Lietuvos Respubliką, tiek 2018 m. rugpjūčio 1 d. ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdžių metu teigė norintis sugrįžti į savo tėvynę ir pakeitė nuomonę tik atvykęs į VSAT Užsieniečių registracijos centrą, kai iš centro gyventojų sužinojo, kad pateikus prieglobsčio prašymą, ne tik bus sustabdyta jo išsiuntimo procedūra, bet dar jis turės galimybę laivai judėti.

23. Užsieniečio kelionės tikslas buvo Šveicarija, kur gyvena jo giminaičiai, o Lietuvos Respublika – tik tranzitinė šalis, atvykęs į Lietuvą jis pateikė žinomai suklastotą kelionės dokumentą, dėl kurio nėra baigtas ikiteisminis tyrimas, nuo atvykimo momento teigė norintis sugrįžti į tėvynę ir tik vėliau persigalvojo ir pateikė prieglobsčio prašymą. Todėl Užsienietis akivaizdžiai piktnaudžiauja prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra, siekdamas ne paties prieglobsčio (nes nepateikė prieglobsčio prašymo nei Graikijoje, nei atvykęs į Lietuvos Respubliką), o jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamų garantijų.

24. Užsieniečio atžvilgiu nėra pradėta išsiuntimo procedūra tol, kol nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio suteikimo / nesuteikimo klausimu. Užsienietis yra sulaikytas ne išsiuntimo tikslu, bet kaip prieglobsčio prašytojas, kuris piktnaudžiauja prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra. Pareiškėjo kaip prieglobsčio prašytojo sulaikymas yra teisiškai pagrįstas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 8, 10 punktais bei 114 straipsnio 7 dalimi, yra tikslingas, siekiant valstybei eliminuoti piktnaudžiavimą prieglobsčio sistema bei išvengti grėsmės viešajai tvarkai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio sulaikymo taikymo persvarstymo teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 ir 5 dalyse numatytais pagrindais, 2018 m. rugpjūčio 3 d. priėmė sprendimą sulaikyti Užsienietį VSAT Užsieniečių registracijos centre iki kol jo atžvilgiu bus priimti sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. lapkričio 3 d. Būdamas VSAT Užsieniečių registracijos centre, Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą, o Migracijos departamentas 2018 m. rugpjūčio 22 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-14)15PR-181 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės“.

27. Įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Atsižvelgdamas į tai, VSAT Užsieniečių registracijos centras 2018 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti Užsienietį. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Įstatymo 118 straipsnio 2 dalies tvarka persvarstė ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą sulaikyti Užsienietį VSAT Užsieniečių registracijos centre iki 2018 m. lapkričio 3 d. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais.

28. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (lot. – paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

29. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalis inter alia (be kita ko) nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

30. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

31. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą, pasikeitus Užsieniečio teisinei padėčiai (tapus prieglobsčio prašytoju), persvarstyti jo sulaikymo klausimą ir palikti jį sulaikytą VSAT Užsieniečių registracijos centre, kadangi: nebuvo pašalinti neaiškumai, susiję su jo asmenybės ir pilietybės nustatymu, nes, nors bylos duomenimis Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba 2018 m. birželio 29 d. raštu patvirtino Užsieniečio tapatybę, pažymėtina, kad VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2018 m. liepos 31 d. tarnybinis pranešimas Nr. 13VR-1647 patvirtina, kad Užsieniečio apžiūros metu rasta ir paimta Turkijos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. 380420 yra suklastota, o minėtame Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2018 m. birželio 29 d. rašte teigiama, kad Užsienietis, kuris yra Turkijos kompetentingų institucijų yra paieškomas, siekiant užtikrinti jo baudžiamąjį persekiojimą, neturi jokių oficialiai išduotų dokumentų, t. y. ir vairuotojo pažymėjimo, kurio kopiją pareiškėjas pateikė.

32. Nors pagal byloje pateiktus duomenis prieštaravimai, susiję su Užsieniečio tapatybės ir pilietybės nustatymu, savaime nebūtų pagrindas jį sulaikyti, įvertinus, kad Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2018 m. birželio 29 d. gautame rašte nurodoma, kad Užsienietis yra paieškomas Turkijos kompetentingų institucijų nacionaliniu lygiu dėl Karinio baudžiamojo kodekso pažeidimų ir apeliaciniame teisme yra tęsiamas baudžiamasis procesas už „buvimą ginkluotosios terorizmo organizacijos PKK/KCK nariu“ pažeidimą, galima teigti, kad nagrinėjamu atveju Užsieniečio sulaikymas buvo būtina priemonė siekiant išsamiai išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas bei užtikrinti galimą sprendimo dėl šio asmens grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės šalį priėmimą ir / ar įvykdymą: Užsienietis, kuris į Graikiją atvyko 2018 m. balandžio mėnesį, o Lietuvos Respubliką – 2018 m. birželio 9 d., prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikė tik 2018 m. rugpjūčio 21 d., t. y. jau po jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo ir sprendimo dėl jo sulaikymo VSAT Užsieniečių registracijos centre priėmimo, dėl ko galima manyti, kad prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje yra pateiktas siekiant kitų, nei viešai deklaruoti, tikslų, t. y. siekiant išvengti judėjimo laisvės apribojimo ir grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

33. Atsižvelgiant į tai, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko nelegaliai, ne iš karto pateikė prieglobsčio prašymą (praėjus apie 4 mėnesiams nuo jo atvykimo į Europos Sąjungą), yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas, t. y. siekis išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir, įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6‑10 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

34. Tačiau nagrinėjamu atveju taip pat pabrėžtina, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą (Įstatymo 114 str. 7 d.). Išnykus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindams, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas prieglobsčio prašytojas, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal prieglobsčio prašytojo buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją (Įstatymo 118 str. 1 d.) Taigi, nors, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimo priėmimo metu pagrindas sulaikyti Užsienietį buvo, VSAT Užsieniečių registracijos centras, atsižvelgiant į jo sulaikymo pagrindą bei aplinkybę, kad prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėja kita institucija (Migracijos departamentas), turi pareigą domėtis tiek jo nagrinėjimo eiga, tiek prašymo sulaikymo pagrindo buvimu, t. y. ar jis nėra išnykęs, apie ką nagrinėjamu atveju nėra duomenų ir kas turėtų būti nedelsiant ištaisyta.

35. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju egzistavo objektyvi būtinybė taikyti (palikti galioti) Užsieniečiui (prieglobsčio prašytojui) judėjimo laisvės ribojimą, t. y. sulaikymą VSAT Užsieniečių registracijos centre iki 2018 m. lapkričio 3 d.

36. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Turkijos Respublikos piliečio H. A. (H. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė