Legislator Case Law & Legislation
fd541dbe-6c13-42a8-b0d2-e7e791f1de3b AI generated

fd541dbe-6c13-42a8-b0d2-e7e791f1de3b · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number fd541dbe-6c13-42a8-b0d2-e7e791f1de3b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 19 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,EMILĖ“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atmestas praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2811-585/2019 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“ ieÅ¡kinį atsakovei bankrutavusiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, trečiajam asmeniui antstoliui Vytautui Mitkui dėl be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo, n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

fd541dbe-6c13-42a8-b0d2-e7e791f1de3b · Lietuvos apeliacinis teismas: Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė konstatavęs, jog ieÅ¡kinys yra preliminariai nepagrįstas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 19 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,EMILĖ“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atmestas praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2811-585/2019 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“ ieÅ¡kinį atsakovei bankrutavusiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, trečiajam asmeniui antstoliui Vytautui Mitkui dėl be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „EMILĖ“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės bankrutavusios kredito unijos (toliau – BKU) „Vilniaus taupomoji kasa“ be teisinio pagrindo įgytÄ 1 777 297,01 Eur sumÄ bei ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė savo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti už 1 777 297,01 Eur sumÄ atsakovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ pinigines lėšas, o jų nesant ar esant nepakankamai – turtÄ , kuris nėra paskirstytas kreditoriams. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartimi atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kinio reikalavimus bei byloje esančius duomenis, nustatė, kad ieÅ¡kinys yra prima facie (preliminariai) nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad ginčo objektas, t. y. lėšos, gautos varžytynėse pardavus įkeistÄ ieÅ¡kovės turtÄ , buvo perduotos atsakovei. IeÅ¡kovė nenurodė, jog varžytynių aktas bÅ«tų pripažintas negaliojančiu. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi byloje Nr. 2S-1381-565/2017, kuria palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-9213-155/2017, buvo patvirtintas varžytynių teisėtumas.

Teismas taip pat akcentavo, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė nekelia ginčo dėl to, jog įkeistas ir varžytynėse parduotas turtas jai jau nebepriklauso, jog už jį gautos lėšos turi bÅ«ti panaudotos įvykdyti piniginėms prievolėms, kurių įvykdymo užtikrinimui turtas buvo įkeistas. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi antstolio 2017 m. lapkričio 6 d. patvarkymas Nr. 0240/16/01708: 0240/16/01706 buvo panaikintas, reiÅ¡kia tik tiek, kad ieÅ¡kovei nebepriklausančios už parduotÄ turtÄ gautos lėšos turi bÅ«ti paskirstytos kitu bÅ«du.

5. Teismo taip pat pažymėta, kad ieÅ¡kovė nenurodė, jog įkeistas turtas parduotas už kainÄ , virÅ¡ijančiÄ prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas turtas, bei vykdymo iÅ¡laidų sumÄ , todėl nėra pagrindo svarstyti, ar dalis varžytynėse gautų lėšų gali bÅ«ti grÄ Å¾inta ieÅ¡kovei.

6. Teismo vertinimu, po Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-1318-262/2018 priėmimo įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 9 d. nutarčiai, antstolis, priimdamas naujÄ patvarkymÄ , privalo iÅ¡ naujo spręsti dėl lėšų, gautų už varžytynėse parduotÄ turtÄ , paskirstymo, o tokiu bÅ«du galėtų bÅ«ti iÅ¡spręstas ir dalies lėšų grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei klausimas. III. Atskirojo skundo argumentai 7. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė UAB „EMILĖ“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį ir priimti naujÄ nutartį – tenkinti ieÅ¡kovės UAB „EMILĖ“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

8. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 8.1. Teismas skundžiamoje nutartyje vertindamas ieÅ¡kinio prima facie (preliminarų) pagrįstumÄ , neteisėtai pasisakė dėl bylos esmės – ieÅ¡kinio preliminarus vertinimas negali bÅ«ti suprantamas kaip ieÅ¡kinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų iÅ¡sami analizė, o Å¡iuo atveju teismas a priori (iÅ¡ anksto) pateikė pozicijÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimų. 8.2. IeÅ¡kinys yra prima facie pagrįstas, kadangi reikalavimas dėl be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo yra pagrįstas pateiktais įrodymais bei motyvuotas. 8.3. Egzistuoja sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo rizika, kadangi atsakovė yra bankrutuojanti įmonė, todėl tikėtina, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės gautos lėšos bus itin greitai paskirstytos atsakovės kreditoriams. 8.4. Kadangi ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas dėl didelės sumos, preziumuojama, kad tai objektyviai padidina bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

9. Atsakovė atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos Å¡ios sÄ lygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieÅ¡kinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Å ios sÄ lygos yra kumuliacinės. Tai reiÅ¡kia, kad jeigu bent viena iÅ¡ sÄ lygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali bÅ«ti suvaržomi (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytÄ praktikÄ ).

12. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė konstatavęs, jog ieÅ¡kinys yra preliminariai nepagrįstas.

13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie ieÅ¡kinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ arba praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimÄ , kuris iÅ¡ viso nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas negalės bÅ«ti teismo tenkinamas dėl gana akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje  e2-8-464/2017, 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

14. Å ioje byloje ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 1 777 297,01 Eur be teisinio pagrindo atsakovės įgytos sumos priteisimo. IeÅ¡kovė nurodė, kad ieÅ¡kinio reikalavimÄ sudaro lėšų, gautų priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procese pardavus ieÅ¡kovei priklausantį turtÄ , kurias antstolis panaikintu 2017-11-06 patvarkymu netinkamai paskirstė, grÄ Å¾inimas ieÅ¡kovei. Vilniaus apygardos teismas iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str.) nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-9213-155/2017, kuri Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi buvo palikta nepakeista, yra pripažinęs, kad ieÅ¡kovės turto pardavimas varžytynėse buvo teisėtas.

Teismas taip pat nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-49608-779/2017 (nutartis palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1318-262/2018) buvo panaikintas antstolio patvarkymas dėl turto pardavimo varžytynėse gautų lėšų paskirstymo.

15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimo iÅ¡ esmės, t. y. netiria ir nevertina ieÅ¡kinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1095-178/2017).

16. Nors ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ kildina dėl be pagrindo įgyto turto, kita vertus, tiek pačiame ieÅ¡kinyje, tiek apskųstoje teismo nutartyje yra nurodytas atsakovės lėšų įgijimo pagrindas – antstolio vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomojoje byloje Nr. 0240/16/01708. Kaip jau minėta, teismas, vertindamas ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumÄ , nustato preliminariÄ tikimybę dėl ieÅ¡kinio tenkinimo perspektyvos. Nagrinėjamu atveju, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nenurodė aplinkybių, jog įkeistas turtas parduotas už kainÄ , kuri virÅ¡ija ieÅ¡kovės prievolių atsakovei mastÄ , taip pat nenurodė aplinkybių, dėl kurių varžytynėse gautos lėšos ar jų dalis galėtų bÅ«ti grÄ Å¾intos (perduotos) ieÅ¡kovei.

Apeliacinio teismo įsitikinimu, nurodytos aplinkybės sudarė pakankamai akivaizdžias prielaidas pirmosios instancijos teismui įvertinti, jog toje proceso stadijoje ieÅ¡kinys nelaikytinas preliminariai pagrįstu. Å iuo konkrečiu atveju pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog nenustatyta pirmoji bÅ«tinoji sÄ lyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

17. Apeliacinis teismas, apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ suponuoja ieÅ¡kinio preliminarus pagrįstumas. Kaip ne kartÄ jau buvo konstatuota teismų praktikoje, laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu, o ne materialiniu teisiniu pobÅ«džiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-280/2012 ir kt.), o tai reiÅ¡kia, jog paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms, taip pat įvykdžius ieÅ¡kinyje deklaruotÄ ketinimÄ pakeisti ieÅ¡kinio reikalavimus pakitus faktinėms aplinkybėms (pavyzdžiui, antstoliui priėmus naujÄ patvarkymÄ dėl lėšų paskirstymo), ieÅ¡kovė turi teisę pakartotinai kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 144 straipsnio 1 ir 3 dalys, 147 straipsnio 2 dalis).

Tokiu atveju teismui reikės iÅ¡ naujo vertinti praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumÄ , nustatant, ar pakartotinio praÅ¡ymo nagrinėjimo metu egzistuoja jame nurodytos naujos grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui.

18. Kiti ieÅ¡kovės atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Gintaras Pečiulis