fd539ff3-7513-433d-bb2e-cf92924ddc36 · Prienų rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-209-962/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37575-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.7.9;1.2.4.6.2; 2.12.1.1(S) PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 3 d.Prienai Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė, iÅ¡nagrinėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės RÅ«tos Å ipkauskienės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktÄ medžiagÄ baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-37575-17, kuriojeL.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, Å«kininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : L. K. 2017-07-25 apie 11.00 val., gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl asmeninio prieÅ¡iÅ¡kumo, kilus konfliktui, suteikdamas nukentėjusiajai L.

M. K. pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, ant virvelės pakabino gyvulio galvos skeletÄ bei, pasiėmęs rankinį pjÅ«klÄ , juo užsimojo ir grasino nužudyti savo motinÄ L. M. K..Å ioje L. K. veikoje yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d.L. K. kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 str. 1 d. įrodyta:Kaltinamojo L. K. apklausos protokolu (b.l. 44-46), kuriuo nustatyta, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d., padarymo jis kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad jis minėto nusikaltimo neįvykdė ir tikrai neketino nužudyti savo motinos.

Nusikaltimo metu buvo blaivus. Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu yra pastatyti du gyvenamieji namai. Vienas yra pastatytas, bet nepriduotas, kuriame jis ir gyvena su savo žmona V. K., o kitame gyvenamajame name gyvena jo motina L. M. K.. Jis pas savo motinÄ Ä¯ namÄ niekada neina, jis su ja konfliktuoja. Jis ne 2017-07-25, o prieÅ¡ kokį mėnesį pakabino ant virvutės gyvulio kaukolės skeletÄ prie motinos laukinių durų. Jis tokiais veiksmais norėjo pajuokauti, bet tikrai neįžeisti, ar kaip nors jÄ sužaloti ar grasinti. 2017-07-25 jis apie 11 val. netoli savo namo, prie keliuko pjovė rankiniu pjÅ«klu medžio Å¡akas, ir motina atėjo prie jo ir pradėjo konfliktuoti.

Jis motinai pasakė, kad Å¡i dingtų nuo jo, nes jis ant jos tikrai pyksta, ir jis nuo jos stovėjo apie trijų metrų atstumu ir supykęs suriko, kad dingtų, ir rankos gestu parodė, kad Å¡i pasitrauktų, o rodydamas ranka gestÄ , jis laikė pjÅ«klÄ , tai gal ji pagalvojo, kad grasina. Jis savo motinai niekada nėra sakęs užmuÅ¡iu, ar grasinęs susidorojimu su ja, bet gal ir pavadino jÄ kokiu necenzÅ«riniu žodžiu, nes su motina pastoviai konfliktuoja. Jis sutinka su jam pateiktu įtarimu iÅ¡ dalies, dėl to kad jis pakabino gyvÅ«no kaukolės skeletÄ , nemanė kad motina taip sureaguos, ar kažkaip susižalos, jis gailisi, jei dėl to įžeidė savo motinÄ .

Jis pripažįstÄ , kad rašė motinai įžeidžiančius žodžius ant lapų. Jis daugiau jokių grasinimų nužudyti ar kitaip su savo motina susidoroti ir panaÅ¡ių poelgių neketina daryti, ir tikrai nedarė.Liudytojos L. M. K. apklausos protokolais (b.l. 5, 15), kuriais nustatyta, kad jos sÅ«nus L. K. pas jÄ namuose, Å«kiniuose pastatuose laiko gyvulius. 2017-07-25 apie 11.00 val. ji išėjo iÅ¡ gyvenamojo namo į laukÄ , prie lauko durų ant virvelės buvo pakabintas gyvulio galvos skeletas ji į jį atsitrenkė galva bei ant kartono lapų priraÅ¡yta grasinančių žodžių, ir kieme pamatė savo sÅ«nų L.

K., kuris rankose laikė rankinį pjÅ«kliukÄ , pamatęs jÄ , pradėjo jÄ keikti, sakydamas „kad jis jÄ nudės“, „kad ji pastiptų“. Ji sÅ«nui pasakė, kad „neaiÅ¡ku, kuris anksčiau numirs, dievulis pasiims“. Jis tada labai supyko ir ateidinėjo link jos sparčiu žingsniu, rankose laikydamas pjÅ«klÄ rankose ir sakydamas, kad „jis užbaigs jÄ â€œ. Ji jam pasakė, kad „jis jÄ muÅ¡tų, nes vis tiek jai reikia mirti“. Po Å¡io pasakymo jis tapo agresyvus, toliau jÄ keikė įvairiais keiksmais, grasino ir toliau nužudyti.

Ji mano, kad jo grasinimai yra realÅ«s, nes jis ne pirmÄ kartÄ jai grasino, tačiau pareiÅ¡kimų ji neraÅ¡ydavo, nes sÅ«naus gailėdavo. Kadangi ji yra sena, todėl jai jo grasinimai yra realÅ«s, nes ji pati nepajėgtų nuo jo atsiginti. Liudytojos V. K. apklausos protokolu (b.l. 19-21), kuriuo nustatyta, kad L. K. yra jos vyras. Ji po santuokos su savo vyru gyveno pas jo motinÄ , jos gyvenamame name adresu (duomenys neskelbtini). Ji nematė jokio gyvÅ«no kaukolės skeleto ir jokių grasinimų.PareiÅ¡kimu apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (b.l. 4-9), kuriuo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini).

Fotonuotraukoje Nr. 2 matyti gyvÅ«no skeletas, kuris buvo demonstruojamas nukentėjusiajai, fotonuotraukose Nr. 3 ir Nr. 4 fiksuoti kartono lapai, ant kurių užraÅ¡yti žodžiai, skirti nukentėjusiajai: „Aferiste grÄ Å¾ink mano daiktus. Prakeiksmai iÅ¡gamom, vagiam“ ir kryžiaus ženklas, „Aferiste, apÅ¡ikai nykÅ¡tį, apÅ¡ik ir visÄ delnÄ . IÅ¡gama grÄ Å¾ink man mano daiktus. ATA iÅ¡perom amen“ ir pan.Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Kaltinamojo parodymai, kuriais jis kaltę pripažįsta tik iÅ¡ dalies, vertintini siekimu suÅ¡velninti savo teisinę padėtį. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartÄ pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas žodžiu, raÅ¡tu, telefonu ir pan., gali bÅ«ti iÅ¡sakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar vieÅ¡us pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas bÅ«tų realus, duodantis pagrindÄ manyti, kad jis gali bÅ«ti realizuotas.

Sprendžiant klausimÄ apie grasinimo realumÄ , paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumÄ suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama. Pagal konstrukcijÄ nusikaltimo baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiÅ¡kimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Svarbu tai, kad grasinimu, t. y. psichiniu smurtu, siekiama sukelti asmeniui baimės jausmÄ . Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspÅ«dį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas.Baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma leidžia neabejotinai teigti, kad kaltinamojo L.

K. kaltė dėl grasinimo nužudyti, kai buvo sukeltas pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, yra įrodyta. Kaltinamojo L. K. veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Kaltinamasis pasirašė protokolÄ , kuriuo jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta galimybė procesÄ užbaigti baudžiamuoju įsakymu, susipažino su Å¡io proceso tvarka ir pasekmėmis. Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokuroro pasiÅ«lyta bausme (b.l. 51-56). Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis L. K. padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). L. K. neteistas (b.l. 25), baustas administracine tvarka (b.l. 26), dirba (b.l. 27), psichiatro ir narkologo įskaitose neįraÅ¡ytas (b.l. 30). Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, skiriama bausmė – bauda – yra tinkama bausmė kaltinamajam.2013 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XII-499 įsigaliojusiu 2013 m. liepos 13 d., BK papildytas 641 str.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas. Å is straipsnis įtvirtina ne bausmės skyrimo, bet specialiÄ procesinę taisyklę dėl baudžiamojo įsakymo turinio, kai asmuo prisipažįsta kaltas ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163/2014).

Taigi, Å¡i baudžiamojo kodekso norma gali bÅ«ti taikoma tik esant visoms minėtame įstatyme įtvirtintoms sÄ lygoms. Nors Å¡i baudžiamoji byla baigta priėmus teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , tačiau kaltinamasis kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, jog L. K. dalinis prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo nėra pakankamu pagrindu laikyti kaltinamojo kaltės pripažinimÄ BK 641 str. prasme ir taikyti BK 641 str. nuostatas, todėl Å¡i norma kaltinamojo atžvilgiu netaikytina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., n u s p r e n d ž i a : L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 145 str. 1 d., ir skirti 10 MGL (376,60 Eur) dydžio baudÄ . Ä®pareigoti L. K. paskirtÄ baudÄ sumokėti per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.Vadovaujantis BK 65 str. ir 66 str., į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme nuo 2017-07-25 13.20 val. iki 2017-07-26 14.15 val. (2 dienas), jį prilyginant 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudai.Ä®teikti kaltinamajam L.

K. teismo baudžiamojo įsakymo nuoraÅ¡Ä , iÅ¡siunčiant jį registruotu laiÅ¡ku.IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo Å¡io dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui praÅ¡ymÄ , reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Kaltinamajam pasinaudojus Å¡ia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėja                                                                                                      Indrė Petrokienė