2016-11-21 Nr. AB-22013-3-61-3-01742-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2029-442/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01742-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Elektrėnų savivaldybės administracijos, Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, trečiųjų suinteresuotų asmenų Elektrėnų savivaldybės tarybos, uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų komunalinis ūkis“, uždarosios akcinės bendrovės „Veduta“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. Č. ir D. Č. skundą atsakovams Elektrėnų savivaldybės administracijai, Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Elektrėnų savivaldybės tarybai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Elektrėnų komunalinis ūkis“, uždarajai akcinei bendrovei „Veduta“ dėl sprendimų, įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai J. Č. ir D. Č. pateikė teismui skundą, kuriame prašė:

1) panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2014 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 032-07-73 3, 6, 7, 9 punktus (toliau – ir Administracijos sprendimas);

2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2014 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. (23.2)-2D-3169 (toliau – ir Inspekcijos sprendimas) dalį, kurioje pripažinta, kad planavimo organizatorius motyvuotai atmetė pareiškėjų pasiūlymus, o ginčijami sprendiniai nepažeidžia teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės normų;

3) panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. 03V-701 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno g., Vievio m., plėtros laisvojoje valstybinėje žemėje detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas);

4) įpareigoti atsakovą Elektrėnų savivaldybės administraciją patenkinti pareiškėjų pasiūlymus: neprojektuoti kelią dubliuojančio pravažiavimo, neplanuoti komercinės paskirties objektų teritorijos per arti pareiškėjų ūkinio pastato, parodyti ir detalizuoti privažiavimo kelią į pareiškėjų ūkinį kiemą prie iškrovimo ir pakrovimo rampų, numatant 12,5 m kelio plotį posūkiui, ir pakeisti parengto Detaliojo plano sprendinius, kurie prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir suvaržo pareiškėjų teises tinkamai naudoti jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Pareiškėjai nurodė, kad prašymą neplanuoti pravažiavimo po pėsčiųjų tiltu planavimo organizatorius atmetė, nurodydamas, kad planuojamo tilto gabarito altitudė atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 319 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.02:2001 „Tiltai ir tuneliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir STR 2.06.02:2001) nuostatas. Pareiškėjų nuomone, toks teiginys neatitinka tikrovės. Iš pareiškėjų pateikto 2014 m. sausio 21 d. geodezininko parengto pėsčiųjų viaduko skersinio pjūvio matyti, kad faktiškai tilto gabarito altitudė planuojamoje pravažiavimo vietoje yra gerokai mažesnė, neatitinka STR 2.06.02:2001 keliamų reikalavimų. Atsakovo abejonės dėl geodezininko, parengusio pėsčiųjų viaduko skersinį pjūvį ir atlikusio matavimus, reikiamos kvalifikacijos tokiam darbui atlikti yra nepagrįstos. Pabrėžė, kad Inspekcija nesvarstė pareiškėjų argumento dėl per žemos tilto altitudės, motyvuodama tuo, kad Inspekcija nenagrinėja ir nevertina faktų ir aplinkybių, jei šie nebuvo planavimo organizatoriaus išnagrinėti ir atmesti. Pareiškėjai pažymėjo, kad pateikė pasiūlymą planavimo organizatoriui bei pridėjo ir tą pačią planinę medžiaga, patvirtinančią pareiškėjų teiginius dėl patiltės aukščio, iš kurios matyti, kad kelią dubliuojantis pravažiavimas yra planuojamas, pažeidžiant STR 2.06.02:2001 keliamus reikalavimus, tačiau šis pasiūlymas buvo atmestas. Inspekcija nepagrįstai nevertino pareiškėjų pateiktų įrodymų ir nepareikalavo atsakovo pašalinti pažeidimą. Elektrėnų savivaldybės administracija, atmesdama pareiškėjų prašymą neplanuoti kelią dubliuojančio pravažiavimo dėl pėsčiųjų tilto patiltės aukščio, pažeidė sprendimo dėl pasiūlymų priėmimo procedūrą, nustatytą Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Detaliajame plane yra grafiškai parodyti privažiavimai, automobilių stovėjimo vietos, esančios ne tik pertvarkomo sklypo teritorijoje, bet ir už jo ribų. Inspekcija šiuos sprendinius nepagrįstai vertino kaip projektinius pasiūlymus, kurie gali būti neįgyvendinti.

Pareiškėjai pažymėjo, kad patvirtintame Detaliajame plane nurodoma, jog planuojamos teritorijos sklype 1a planuojamo pastato plotas yra 2 500 kv. m, sklype 1b statinio komercinės paskirties plotas yra 500 kv. m, iš viso – 3 000 kv. m ploto. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (toliau – ir STR 2.06.01:1999) VI skyriaus 2 dalies 10 lentelės 3.2 punkto nuostatas Detaliojo plano teritorijoje turėtų būti numatytas bendras minimalus automobilių stovėjimo skaičius – 150 vietų, o iš viso planuojama įrengti 124 automobilių stovėjimo vietas. Pareiškėjų nuomone, yra pažeidžiami jų interesai, nes, trūkstant automobilių stovėjimo vietų, jie bus statomi pareiškėjų teritorijoje. Pažymėjo, kad iš paminėto teisinio reglamentavimo ir Detaliojo plano sprendinių matyti, jog planuojamoje teritorijoje gali būti statomas tik mažesnis nei 2 500 kv. m ploto visuomeninės paskirties pastatas. Pagal parengto Detaliojo plano sprendinius prie pareiškėjų ūkinio pastato 4J1/p planuojamos turgavietei skirtos 8 automobilių stovėjimo vietos, todėl bus įrengiamos aikštelės ir jų įrengimas planuojamas per arti pareiškėjų pastato. Paaiškino, kad Detaliajame plane iš pietinės pastatų pusės nurodytas ir nedetalizuotas privažiavimo kelias į ūkinį kiemą prie iškrovimo ir pakrovimo rampų, todėl pareiškėjai praranda galimybę eksploatuoti jiems nuosavybės teise priklausančius pastatus pagal jų tiesioginę paskirtį. Pareiškėjų nuomone, į parduotuvės ūkio kiemą nebus įmanoma patekti autofurgonams, nes tam reikalingas didesnis posūkio plotis, nei numatyta viešajam svarstymui pateiktame Detaliajame plane. Pažymėjo, kad pagal Detaliojo plano sprendinius kelio prie įvažiavimo į pareiškėjų ūkinį kiemą plotis yra nuo 8,5 iki 10,45 m (posūkis prie įvažiavimo), o, vadovaujantis Europos Komisijos direktyva 2003/19/EB, yra reikalingas 12,5 m kelio plotis autofurgonui arba autofurgonui su priekaba apsisukti.

Apibendrindami pareiškėjai teigė, kad atsakovo argumentas, jog Detaliojo plano sprendiniai, esantys už planuojamos teritorijos ribų, yra tik projektiniai pasiūlymai, kurie gali būti neįgyvendinti, yra nepagrįstas. Paaiškino, kad iš patvirtinto Detaliojo plano brėžinio matyti, jog įvažiavimas į pareiškėjų ūkinį kiemą yra planuojamoje teritorijoje. Privažiavimas yra suformuotame žemės sklype, kuriame yra tiksliai apibrėžta kelio servituto vieta ir plotas.

Atsakovas Inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Inspekcijos nuomone, jokie teisės aktų pažeidimai nebuvo nustatyti. Atkreipė dėmesį, kad raštas dėl organizatoriaus atsakymų į pasiūlymus Inspekcijoje buvo nagrinėjamas ikiteismine tvarka, t. y. dar iki teritorijų planavimo dokumentų pateikimo derinti ar tikrinti kompetentingoms institucijoms, tarp jų ir Inspekcijai. Inspekcija teritorijų planavimo dokumentų atitikimo teisės aktams vertinimą gali atlikti tik tuomet, kai nustatyta tvarka pateikiamas tikrinti teritorijų planavimo dokumentas išvadai dėl jo tvirtinimo gauti. Tik teritorijų planavimo dokumento patikrinimo metu išnagrinėjama, kaip įvertinti planavimo pasiūlymai ir priežiūros institucijų atsakymai į skundus dėl atmestų planavimo pasiūlymų. Todėl pareiškėjai iš Inspekcijos reikalauja atlikti veiksmus, kurie nepriskirtini atlikti išankstinių ginčų nagrinėjimo metu. Pažymėjo, kad svarbiausia yra nustatyti, ar organizatorius teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atsakė į pasiūlymus, ir išanalizuoti, ar pasiūlymai buvo tinkamai užfiksuoti ir įvertinti. Inspekcija tinkamai įgyvendino minėtus tikslus, išnagrinėjo pareiškėjų skundą ir nurodė, kad organizatoriaus atsakymai į pareiškėjų pasiūlymus yra motyvuoti. Paaiškino, kad savivaldybės taryba, priimdama sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo, sprendžia savarankiškai, nepriklausomai nuo teritorijų planavimo dokumente esančios teigiamos išvados. Inspekcijos administracinio akto ginčijimas nesukelia pareiškėjams jokių teisinių pasekmių, nes yra priimtas galutinis sprendimas – tvirtinti Detalųjį planą – ir tik jis turėtų būti ginčo objektas šioje administracinėje byloje.

Atsakovas Administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Administracija pabrėžė, kad pareiškėjų teiginys, jog apie Įsakymą jie sužinojo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Elektrėnų skyriaus 2014 m. spalio 9 d. rašto Nr. 51SD-(14.51.92)-2562, neatitinka faktinių aplinkybių. Patvirtintas detalusis planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje. Ginčijamas planas buvo paskelbtas Elektrėnų savaitraštyje „Kronika“, analogiška informacija taip pat buvo paskelbta 2014 m. rugpjūčio 7 d. Elektrėnų savivaldybės tinklalapyje. Todėl pareiškėjai praleido terminą skundui dėl Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 03V-701 panaikinimo pateikti.

Pažymėjo, kad pareiškėjų reikalavimas, susijęs su atsakovo įpareigojimu patenkinti pareiškėjų atmestus reikalavimus ir pakeisti parengtus Detaliojo plano sprendinius, kurie prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir suvaržo pareiškėjų teises tinkamai naudoti jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, materialinės teisės prasme yra nepagrįstas. Planavimo organizatorius neturi pareigos tenkinti visus visuomenės teiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių. Jis privalo juos išnagrinėti, apsvarstyti, įvertinti ir priimti arba atmesti, nurodant atmetimo motyvą. Bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik vertinimas, ar buvo tinkamai laikomasi procedūrų, nustatančių visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese, t. y., ar tinkamai atsakovas išnagrinėjo, apsvarstė, įvertino pareiškėjų pasiūlymus ir ar motyvuotai į juos atsakė, taip pat ar Inspekcija pagrįstai nenustatė pažeidimų atsakovo veiksmuose (išskyrus pasiūlymą, dėl kurio duotas privalomasis nurodymas). Todėl pareiškėjai negali reikalauti priverstinai įgyvendinti jų pateiktus pasiūlymus.

Pažymėjo, kad 2014 m. kovo 1 d. vykusio Detaliojo plano viešojo svarstymo metu rengėjai nurodė pareiškėjams, jog planuojamas minimalus patiltės gabaritas sudaro 5,21 kv. m su dangos skersiniu nuolydžiu link viaduko atramos, o jungiamojo kelio taške prie skiriamosios juostos jis sudaro 5,98 kv. m. Pažymėjo, kad tai buvo preliminarūs duomenys. Rengiant techninį projektą, šis sprendinys buvo detalizuotas, o visi norminiuose dokumentuose numatyti reikiami aukščiai ir kiti reikalavimai buvo išlaikyti. Dėl šios priežasties atsakovas, atmesdamas šį pareiškėjų pasiūlymą, pagrįstai vadovavosi STR 2.06.02:2001 nuostatomis bei nustatė, kad siūlomas keisti projektinis sprendimas nepažeidžia normatyvinių aktų reikalavimų.

Pažymėjo, kad šias nurodytas aplinkybes patvirtina ir antstolio 2014 m. sausio 13 d. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 116-14-967, kuris buvo rengiamas dalyvaujant kompetentingiems specialistams bei matuojant atstumus lazeriniu atstumo matuokliu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ (toliau – ir STR 2.02.02:2004) 14 punktu, automobilių stovėjimo vietų skaičius ir išsidėstymo tvarka nustatoma vadovaujantis STR 2.06.01:1999.

Atsakovo nuomone, pareiškėjų argumentai dėl galimo jų interesų pažeidimo yra nepagrįsti, kadangi Detaliojo plano rengimo metu suplanuotas automobilių stovėjimo vietų skaičius ne tik atitinka, bet ir viršija norminiuose aktuose nustatytą minimalų dydį. Atsakovas tinkamai užtikrino pareiškėjų pasiūlymo neprojektuoti kitų komercinės paskirties objektų per arti pareiškėjų ūkinio pastato 4J1/p įgyvendinimą, nes, vadovaujantis STR 2.06.01:1999, nurodyti atstumai yra išlaikyti. Paaiškino, kad gavus projektavimo įmonės UAB „Veduta“ paaiškinimus dėl Detaliojo plano brėžinyje neparodyto ir nedetalizuoto privažiavimo kelio į ūkinį kiemą prie pareiškėjų pastatų iškrovimo ir pakrovimo rampų, padaryta išvada, kad visi reikiamų atstumų įvažiavimai prie ūkinių pastatų yra numatyti, o užstatymas nėra planuojamas.

Detaliajame plane nurodytas 12 m spindulys yra gerokai didesnis ir atitinka tiek nacionalinių teisės aktų, tiek minėtos direktyvos nuostatas. Administracija pažymėjo, kad pareiškėjai klaidina teismą nurodydami, kad rampa, prie kurios nebuvo tinkamai suformuotas privažiavimas Detaliojo plano brėžinyje, priklauso pareiškėjams, kadangi minėta rampa yra prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „Girenta“.

Atsakovai Elektrėnų savivaldybės administracija ir Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai atsiliepime nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjų skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tarnyba pažymėjo, kad viešai prieinamoje Elektrėnų savivaldybės interneto svetainėje 2014 m. rugpjūčio 8 d. yra paskelbta informacija apie tai, kad yra patvirtintas ginčijamas Detalusis planas. Detaliųjų planų rengimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatyta, kad apie administracijos direktoriaus priimtą įsakymą, kuriuo patvirtintas detalusis planas, suinteresuotus asmenis turėtų informuoti Tarnyba, todėl terminas skundui paduoti neturėtų būti skaičiuojamas nuo Tarnybos Elektrėnų skyriaus 2014 m. spalio 9 d. rašto Nr. 51SD-(14.51.92)-2562 įteikimo pareiškėjams dienos. Todėl pareiškėjai praleido skundo padavimo terminą, nustatytą Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje.

Paaiškino, kad teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai imperatyviai neįpareigoja planavimo organizatoriaus priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių. Planavimo organizatorius turi pareigą tik motyvuotai paaiškinti pasiūlymų teikėjams, kodėl jų pasiūlymai atmetami. Paaiškino, kad tokia praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose administracinėse bylose, kuriose nurodoma, kad teisės aktai nenumato planavimo organizatoriaus pareigos bet kuriuo atveju priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių. Todėl planavimo organizatorius tinkamai įvertino pareiškėjų pateiktus pasiūlymus ir pateikė motyvuotą, teisės aktais pagrįstą atsakymą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjų J. Č. ir D. Č. skundą tenkino iš dalies – panaikino Elektrėnų savivaldybės administracijos 2014 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 032-07-73 3, 7, 9 punktus; panaikino Inspekcijos 2014 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. (23.2)-2D-3169 3, 6 punktus, 7 punkto dalį, kurioje nenustatytas STR 2.06.01:1999 10 lentelėje numatytų reikalavimų pažeidimas; panaikino Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu patvirtinto Detaliojo plano dalį, kurioje Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja STR 2.06.01:1999 10 lentelėje numatytiems reikalavimams, STR 2.06.02.2001 B priedo pastabų 2 punkto reikalavimams, Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 daliai. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai patikslintame skunde nurodo ir teismo posėdyje patvirtino, jog prašo panaikinti Administracijos 2014 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 032-07-73 3, 6, 7, 9 punktus. Nors patikslintame skunde pareiškėjai prašė panaikinti visą Inspekcijos 2014 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. (23.2)-2D-3169, tačiau teismo posėdyje patikslino, kad nesutinka su ta Inspekcijos 2014 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. (23.2)-2D-3169 dalimi, kurioje pripažinta, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos 2014 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 032-07-73 3, 6, 7, 9 punktuose motyvuotai atmesti pareiškėjų pasiūlymai. Todėl teismas šia bylą dėl Elektrėnų savivaldybės administracijos 2014 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 032-07-73 ir Inspekcijos 2014 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. (23.2)-2D-3169 teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjo pareiškėjų nurodyta apimtimi.

Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju apie ginčijamo Detaliojo plano patvirtinimą 2014 m. rugpjūčio 7 d. buvo paskelbta Elektrėnų savivaldybės tinklalapyje, o 2014 m. rugpjūčio 8 d. – Elektrėnų savaitraštyje „Kronika“. Termino kreiptis į teismą eigos pradžia sietina su skundžiamo akto viešo paskelbimo momentu, t. y. 2014 m. rugpjūčio 8 d. Pareiškėjai patikslintą skundą teismui pateikė 2014 m. lapkričio 7 d. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjai skundą dalyje dėl Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 03V-701 panaikinimo pateikė praleidę ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Teismo vertinimu, pareiškėjų asmeniškai neinformavus apie patvirtintą Detalųjį planą, kurio sprendiniai turi įtakos žemės sklypo, kuriuo jie naudojasi, naudojimo sąlygoms, buvo apsunkinta pareiškėjų teisė į teisinę gynybą. Pareiškėjai gyvena Vilniuje, yra vyresnio amžiaus. Pareiškėjai nurodė, kad neturi pakankamai gebėjimų naudotis informacinėmis technologijomis, neturi galimybių nuolat skaityti Elektrėnų miesto savaitraštį. Taip pat nurodė, kad turi rūpintis senyvo amžiaus sergančiais artimais giminaičiais. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, priėjo išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas atnaujinti terminą skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad pėsčiųjų tilto per automobilių kelią (gatvę) patiltės aukštis yra mažesnis kaip 5,3 m. Todėl patiltės aukštis neatitinka STR 2.06.02.2001 B priedo pastabų 2 punkte nustatyto minimalaus aukščio reikalavimo. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos 2014 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 032-07-73 3 punktas, kuriame nurodyta, kad planuojama tilto gabarito altitudė atitinka STR 2.06.02.2001 keliamus reikalavimus, ir dėl to atmestas pareiškėjų prašymas, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Atsižvelgiant į Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatytas teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos funkcijas, teismo vertinimu, priežiūros institucija privalo iš esmės išnagrinėti planavimo organizatoriaus priimto administracinio sprendimo atitiktį teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams ir priimti dėl to sprendimą. Inspekcijai pagal jos kompetenciją kilo pareiga iš esmės įvertinti sprendimo ir skundo argumentus ir iš esmės atsakyti dėl ginčo klausimo. Iš Inspekcijos sprendimo 3 punkto matyti, kad ji iš esmės nenagrinėjo teritorijų planavimo dokumento sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams pareiškėjų nurodytu aspektu. Inspekcijos nurodymas, kad tikslūs susisiekimo sistemų parametrai sprendžiami ir nustatomi techninio projekto rengimo metu, ir, remiantis šiais argumentais, priimtas sprendimas, kad teisės aktų reikalavimų pažeidimai nenustatyti, negali būti laikoma klausimo išnagrinėjimu iš esmės. Teismo nuomone, rengiamo detaliojo plano sprendiniai negali prieštarauti teisės aktų reikalavimams, todėl nurodymas, kad tikslūs susisiekimo sistemų parametrai sprendžiami ir nustatomi techninio projekto rengimo metu, suponuoja galimybę nepaisyti teisės aktų reikalavimų rengiant, derinant ir tvirtinant detalųjį planą. Tai neatitinka teritorijų planavimo proceso tikslų ir yra nesuderinama su Inspekcijos, kaip teritorijų planavimo priežiūrą vykdančios institucijos, paskirtimi ir funkcijomis. Todėl naikintinas ir Inspekcijos 2014 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. (23.2)-2D-3169 3 punktas. Kadangi ginčijamas Detalusis planas jau yra patvirtintas, teismo vertinimu, nėra tikslinga įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus, kurių ji iš esmės nenagrinėjo.

Teismas pažymėjo, kad, skaičiuojant automobilių vietų skaičių pagal STR 2.06.01:1999 10 lentelės 3.2 punktą, minimalus automobilių vietų skaičius yra 99. Pridėjus kitiems objektams nustatytą minimalų automobilių stovėjimų vietų skaičių, šis skaičius išaugs iki maždaug 150 vietų. Atsakovas nurodė, kad Detaliajame plane yra numatytos 124 automobilių stovėjimo vietos. Teismo vertinimu, toks automobilių stovėjimo vietų skaičius neatitinka pagal STR 2.06.01:1999 10 lentelę nustatyto minimalaus vietų skaičiaus. Atsakovo argumentą, kad vietų skaičius bus patikslintas techninio projekto rengimo metu, teismas vertino kritiškai, kadangi iš Detaliojo plano pagrindinio brėžinio matyti, kad pagal teritorijos užstatymo tankumą, planuojamų statinių paskirtį, inžinerinių tinklų išdėstymą galimybė įrengti papildomas automobilių stovėjimo vietas yra ribota. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad Administracijos 2014 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 032-07-73 9 punktas, kuriame nurodyta, kad bus reikalingos 74 automobilių stovėjimo vietos, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Teismo vertinimu, planuojamo automobilių stovėjimo vietų skaičiaus atitiktis teisės aktų reikalavimams, rengiant Detalųjį planą, kuriuo yra planuojami konkretaus ploto ir konkrečios paskirties statiniai, yra esminis Detaliojo plano uždavinys. Ar šiuo konkrečiu atveju yra pažeidžiami pareiškėjų interesai, nėra reikšminga, vertinant, ar planuojamas vietų skaičius atitinka teisės aktų reikalavimus ir ar Detaliojo plano sprendiniai šioje apimtyje yra pagrįsti ir teisėti. Inspekcija teisės aktų pažeidimų dėl planuojamo automobilių stovėjimo vietų skaičiaus nenustatė. Taigi teismas konstatavo, kad Inspekcijos 2014 m. vasario 25 sprendimo Nr. (23.2)-2D-3169 7 punktas toje dalyje, kurioje nenustatytas pažeidimas STR 2.06.01:1999 10 lentelės reikalavimams, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Teismas pažymėjo, kad ginčo dėl to, jog Detaliajame plane yra planuojami visuomeninės paskirties statiniai, byloje nėra. Todėl darytina išvada, kad Inspekcijos 2014 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. (23.2)-2D-3169 7 punktas STR 2.02.02:2004 5.1 punktui neprieštarauja. Atkreipė dėmesį, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos 2014 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 032-07-73 9 punkte dėl Detaliojo plano sprendinių atitikties STR 2.02.02:2004 5.1 punktui nepasisakyta, todėl šio punkto atitikties STR 2.02.02:2004 5.1 punktui teismas nevertino.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nepateikė teismui duomenų ir įrodymų, kuriais remiantis jie grindžia savo argumentus dėl to, jog stovėjimo aikštelės planuojamos per arti jų ūkinio pastato. Teisės aktuose nenustatytas draudimas projektuoti inžinerinius statinius – automobilių stovėjimo aikšteles – greta kito žemės sklypo. Todėl teismas konstatavo, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos 2014 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 032-07-73 6 punktas ir Inspekcijos 2014 m. vasario 25 sprendimo Nr. (23.2)-2D-3169 5 punktas yra pagrįsti ir teisėti.

Remdamasis bylos duomenimis, teismas konstatavo, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos 2014 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 032-07-73 7 punktas, kuriame nurodyta, jog nors ties pareiškėjų objektais užstatymas neplanuojamas, esama laisva teritorija leidžia laisvai spręsti visas privažiavimo galimybes, neatitinka Detaliojo plano sprendinių, kuriais yra numatomos automobilių stovėjimo aikštelės, kurios sudaro kliūtis privažiavimui prie pareiškėjų komercinių pastatų. Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje numatytos teisės normos, reglamentuojančios trečiųjų asmenų apsaugą. Vadovaujantis minėtame straipsnyje numatytais reikalavimais, tretiesiems asmenis turi būti išsaugomos galimybės naudotis jų turimais statiniais pagal jų paskirtį. Nagrinėjamu atveju Detaliojo plano sprendiniais – suplanuotu automobilių stovėjimo vietų skaičiumi prie turgavietės ir prie pareiškėjų naudojamo žemės sklypo ribos pietinėje pusėje – yra ženkliai pabloginamas didelių gabaritų automobilių patekimas į pareiškėjų komercines patalpas. Teismas, vadovaudamasis protingumo, proporcingumo principais, įvertinęs Kelių tyrimo instituto nurodytas galimas Detaliojo plano korekcijas, siekiant užtikrinti pareiškėjams galimybę tinkamai naudotis jų komercinėmis patalpomis, konstatavo, kad Elektrėnų savivaldybės administracija, priimdama 2014 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 032-07-73, netinkamai išnagrinėjo pareiškėjų prašymą, todėl sprendimo 7 punktas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Vadovaudamasis analogiškais argumentais, teismas konstatavo, kad Inspekcija, priimdama 2014 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. (23.2)-2D-3169, netinkamai išnagrinėjo pareiškėjų skundą minėtu klausimu, todėl Inspekcijos sprendimo 6 punktas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismas konstatavo, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 03V-701 patvirtintas Detalusis planas toje dalyje, kurioje teismas nustatė Detaliojo plano sprendinių prieštaravimus teisės aktų reikalavimams, naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Teismui panaikinus Detaliojo plano dalį, planavimo organizatorius turi diskreciją spręsti, kaip jis išspręs tolesnės planavimo procedūros klausimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą įpareigoti atsakovą Elektrėnų savivaldybės administraciją patenkinti pareiškėjų pasiūlymus.

III. Atsakovas Inspekcija pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą dalyje, kurioje buvo panaikinti Inspekcijos 2014 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. (23.2)-2D-3169 3, 6 punktai ir 7 punkto dalis, kurioje nenustatytas STR 2.06.01:1999 10 lentelėje numatytų reikalavimų pažeidimas, panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundą dalyje dėl Inspekcijos 2014 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. (23.2)-2D-3126 dalies panaikinimo atmesti.

Inspekcija pažymi, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog administracinėje byloje nagrinėjamam ginčui Inspekcija privalėjo taikyti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 10 punktą, kuriame numatyta, kad viešinimo stadijos metu, atsižvelgiant į teritorijos planavimo dokumento lygmenį ir rūšį, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją tikrina, ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė gautus visuomenės pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento. Detaliojo plano procedūrų atlikimo teisėtumas byloje turėjo būti vertinamas pagal teisės aktus, galiojusius iki 2014 m. sausio 1 d. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą Inspekcija turėjo patikrinti, ar planavimo organizatorius aptartą pareigą įvykdė tinkamai. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo argumentas, kad Inspekcija skundų nagrinėjimo dėl planavimo organizatoriaus pateiktų pasiūlymų metu privalo atlikti teritorijų planavimo dokumentų atitikimo teisės aktams vertinimą, yra prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams ir formuojamai teismų praktikai. Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ir atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu, teritorijų planavimo dokumento derinimo ir tikrinimo stadijose. Vilniaus apygardos administracinis teismas privalėjo patikrinti, kiek pagrįstas pareiškėjų skundas Inspekcijos atžvilgiu, kad atsakymas į Detaliojo plano pasiūlymus buvo neišsamus ir nemotyvuotas. Vilniaus apygardos administracinis teismas, vertindamas Inspekcijos atsakymą, turėjo nustatyti, ar pagal apimtį ir turinį, tai išsamus ir motyvuotas atsakymas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas pareiškėjų skundas, ir atmesti pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad iš skundžiamo sprendimo matyti, jog teismas vertino šalių pateiktus įrodymus, tačiau nevertindamas jų atitikimo Detaliojo plano sprendiniams. UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ pateikia teismui žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno g., Vievio m., ir jo plėtros laisvojoje valstybinėje žemėje detaliojo plano sprendinio ties pėsčiųjų viaduku bei S. R. atliktų matavimų sugretinimo schemą. Iš pateiktos schemos matyti, kad Detaliojo plano sprendiniai atitinka STR 2.06.02:2001 reikalavimus. Teismas nevisapusiškai įvertino bylos šalių pateiktus faktus bei įrodymus, neteisingai apskaičiavo automobilių stovėjimo vietų poreikį, dėl to nepagrįstai panaikino Administracijos 2014 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 032-07-73 9 punktą. STR 2.06.01:1999 8 lentelėje numatyta, kad minimalus D kategorijos gatvės vienos eismo juostos plotis, esant dvipusiam eismui, – 2,75 m. Detaliuoju planu numatytas įvažiavimo į pareiškėjų teritoriją plotis – 8,5 m, t. y. gerokai didesnis nei nustatytas minimalus. UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ teigimu, teismas pateiktus įrodymus tyrė paviršutiniškai, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Atsakovai Administracija ir Administracijos direktorius, trečiasis suinteresuotas asmuo Elektrėnų savivaldybės taryba pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjų skundas, ir pareiškėjų skundą atmesti.

Mano, kad pareiškėjai turi pakankamai gebėjimų naudotis informacinėmis technologijomis, turi galimybę prenumeruoti ir skaityti Elektrėnų miesto savaitraštį, juolab, kad jie vysto verslą Elektrėnų savivaldybėje. Todėl atsakovų deklaratyvūs teiginiai nesudarė pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 33 straipsniu, pareiškėjai negali reikalauti priverstinai įgyventi savo pateiktus pasiūlymus. Teismas sprendimu panaikino ne tik dalį Detaliojo plano, bet ir tarpinių atsakovų dokumentų, nesukeliančių pareiškėjams teisinių pasekmių, dalis. Pareiškėjų pasiūlymo atmetimo metu buvo pagrįstai vadovaujamasi atestuotų specialistų-susisiekimo dalies projektuotojų pateiktais susisiekimo dalies sprendiniais, kuriuose planuojamas pėsčiųjų tilto patiltės aukštis atitinka STR 2.06.02.2001 keliamus reikalavimus. Teismas nesuteikė pakankamos reikšmės esamos ir planuojamos situacijos skirtumui. Iš teismui pateikto skersinio pjūvio A-A (Žymuo VED-TP-14-04-SS-EO_DP) matyti, kad projektuojamas pėsčiųjų viaduko patiltės aukštis virš važiuojamos kelio dalies yra 5,31 m, todėl jis visiškai atitinka jam keliamus reikalavimus. Automobilių stovėjimo poreikis, rengiant Detaliojo plano sprendinius, apskaičiuotas pagal STR 2.06.01:1999 10 lentelę. Detaliojo plano rengimo metu suplanuotas automobilių stovėjimo vietų skaičius ne tik atitinka, bet ir viršija norminiuose aktuose nustatytą minimalų dydį. Pabrėžia, kad dėl nepakankamo įvažiavimo pločio sunkvežimių su priekabomis įvažiavimas į pareiškėjų teritoriją apskritai nėra įmanomas. Taigi pareiškėjų interesai dėl esamų Detaliojo plano sprendinių nenukenčia.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Veduta“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas pareiškėjų skundas, ir pareiškėjų skundą atmesti.

UAB „Veduta“ nuomone, teismui konstatavus, kad ženkliai skiriasi S. R. ir UAB „Viaprojektas“ patiektos schemos ir jomis nustatyti aukščiai, buvo būtina skirti nepriklausomą ekspertą, siekiant įvertinti faktinę situaciją objektyviai. Teismas tiesiogiai nevertino Detaliojo plano sprendinių, taip pažeisdamas pareigą ištirti tiesiogiai su byla susijusius įrodymus. UAB „Veduta“ teismui pateikia įrodymus, patvirtinančius Detaliojo plano sprendinių atitikimą STR 2.06.02.2001 B priedo pastabų 2 punkto reikalavimams. Teismas nevertino atsakovo pateiktos automobilių stovėjimo vietų poreikio skaičiavimo lentelės. Pabrėžia, kad Detaliuoju planu buvo numatyta įrengti 124 automobilių stovėjimo vietas, o ne 74, kaip pažymėjo teismas. Pateikta lentelė ir Prekybos paskirties pastatų, Elektrėnų sav., Vievio m., (duomenys neskelbtini), projektas patvirtina, kad teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, nuspręsdamas, jog automobilių stovėjimo vietų skaičius neatitinka nustatytų reikalavimų. Teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad, atsižvelgiant į suprojektuotų patalpų plotą, automobilių stovėjimo vietų poreikis išauga iki 150, neatitinka STR 2.06.01:1999 reikalavimų. UAB „Veduta“ pabrėžia, kad įvažiavimo į pareiškėjų teritoriją posūkių spinduliai yra 8 ir 10 m. Pareiškėjams keliantis abejonių dėl galimybės pravažiuoti atstumas tarp pastato ir sklypo ribos, prie pareiškėjams priklausančių pastatų, irgi yra apie 8 m, t. y. gerokai didesnis nei nustatytas minimalus. Teismas neatsižvelgė, kad Detaliuoju planu nustatyti sprendiniai atitinka Europos Komisijos 2003 m. kovo 21 d. direktyvos 2003/19/EB reikalavimus. Apibendrindama UAB „Veduta“ nurodo, kad teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Akivaizdu, kad Administracijos 2014 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 032-07-73 3, 9, 7 punktai yra teisėti, todėl paraleliai Inspekcijos 2014 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. (23.2)-2D-3169 3, 6, 7 punktai turi būti pripažįstami teisėtais.

Pareiškėjai pateikė atsiliepimą į byloje pateiktus apeliacinius skundus, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti.

Pareiškėjai nurodo, kad teismas pagrįstai atnaujino terminą pareiškėjų skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti. Teismas turėjo pagrindą spręsti dėl Elektrėnų savivaldybės administracijos 2014 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 032-07-73 3, 7, 9 punktų pagrįstumo, nes šiais punktais atmesti pasiūlymai sukėlė teisines pasekmes patvirtinus Detalųjį planą. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, tyrė visus į bylą pateiktus įrodymus, UAB „Viaprojektas“ skersinio pjūvio schemą, parengtą 2013 m lapkričio mėn., ir Detalųjį planą.

Teismas motyvuotai nurodė, kodėl spręsdamas dėl patiltės aukščio atitikimo nustatytiems reikalavimams vadovavosi antstolės D. P. 2014 m. sausio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir matininko S. R. parengta pėsčiųjų viaduko skersinio pjūvio schema. Teismas teisingai pažymėjo, kad antstolio V. Č. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra nurodyti tik trys išmatavimai, kad jie nėra tokie detalūs kaip geodezininko S. R. parengtoje pėsčiųjų viaduko skersinio pjūvio A-A schemoje. Prie apeliacinio skundo pridėtas 2015 m. spalio 29 d. antstolio V.

Č. parengtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepaneigia ginčijamo teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo dėl patiltės aukščio. Šio dokumento nuotraukose ir schemoje pateikti duomenys yra neinformatyvūs, neaišku, kokio pločio padarytas kelias, šaligatvis, veja, skirianti automagistralę ir kelią dubliuojantį pravažiavimą. Tas pats pasakytina ir apie apeliantų teikiamą palyginimo schema. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad teismas vadovavosi tik pareiškėjų pateiktu paskaičiavimu dėl automobilių stovėjimo vietų skaičiaus.

Kaip matyti iš motyvuojamosios ginčijamo sprendimo dalies, teismas vertino ir Elektrėnų savivaldybės administracijos išduotą 2014 m. lapkričio 28 d. leidimą statyti naują statinį. UAB „Veduta“ prie apeliacinio skundo pateikė naują dokumentą (kuriame analizuojamos galimos transporto priemonių trajektorijos), iš kurio matyti, kad galimybė numatyti didesnį posūkio spindulį įvažiavimui į pareiškėjams priklausantį ūkinį kiemą yra, o atsisakyta tenkinti pareiškėjų pasiūlymą visiškai nepagrįstai. Spręsdamas dėl Inspekcijos atsakymo teismas pagrįstai vadovavosi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymų (2013 m. liepos 2 d.

įstatymo Nr. XII-459 redakcija) 6 straipsnio 2 dalies 10 punktu, kuriame nustatyta, kad viešinimo stadijos metu, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumento lygmenį ir rūšį, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos patikrina, ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė gautus visuomenės pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento. Todėl, pareiškėjų nuomone, skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovas Inspekcija pateikė atsiliepimą į kitų proceso dalyvių pateikus apeliacinius skundus, kuriame nurodo, kad sutinka su minėtais apeliaciniais skundais tiek, kiek juose pateikiami motyvai dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalies, kurioje teismas skundą iš dalies patenkino ir panaikino Inspekcijos 2014 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. (23.2)-2D-3169 3, 6 punktus ir 7 punkto dalį, kurioje nenustatytas STR 2.06.01:1999 10 lentelėje numatytų reikalavimų pažeidimas, panaikinimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba pateikė atsiliepimą į byloje pateiktus apeliacinius skundus, kuriame prašo apeliacinius skundus tenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundo dalį, kuri buvo patenkinta iš dalies, panaikinti.

Tarnyba sutinka su Administracijos, Administracijos direktoriaus ir Elektrėnų savivaldybės tarybos apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas atnaujinti terminą skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti. Taip pat pritaria, kad pareiškėjai negali reikalauti priverstinai įgyvendinti savo pateiktus pasiūlymus, o šios bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik vertinimas, ar buvo tinkamai laikomasi procedūrų, nustatančių visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese, t. y., ar tinkamai atsakovas išnagrinėjo, apsvarstė, įvertino pareiškėjų pasiūlymus ir motyvuotai į juos atsakė. Teismas, ginčijamu sprendimu panaikindamas Elektrėnų savivaldybės administracijos 2014 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 032-07-73 3, 7, 9 punktus, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, panaikindamas administracinį aktą, nesukeliantį pareiškėjams teisinių pasekmių. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad D. P. 2014 m. sausio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas atspindi esamą situaciją, bet ne Detaliojo plano sprendinius, kurie 2014 m. sausio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo metu dar nebuvo įgyvendinti. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą ir vertindamas Detaliojo plano teisėtumą, turėjo nustatyti ne tai, ar 2014 m. sausio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo metu faktinė situacija atitinka keliamus reikalavimus, o ar Detaliajame plane nurodyti sprendiniai, kurie tuo metu dar nebuvo įgyvendinti, atitinka jiems keliamus reikalavimus. Byloje esantys dokumentai patvirtina faktą, kad pakrovimo rampos, esančios prie pastato Kauno g. 24, Vievyje, nepriklauso pareiškėjams, todėl pareiškėjų argumentai, kad jie negalės privažiuoti prie pakrovimo ir iškrovimo rampų ir taip bus pažeisti jų interesai, yra nepagrįsti. Detaliuoju planu numatyti įvažiavimo į pareiškėjų teritoriją posūkio spinduliai (8 m ir 10 m) yra didesni už nustatytas minimalias normas. Teismas nepagrįstai sprendime konstatavo, kad, atsižvelgiant į planuojamų statyti objektų bendrąjį plotą, minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius išaugtų iki 150. Toks skaičiavimas nepagrįstas ir prieštarauja STR 2.06.01:1999, kuriame aiškiai nurodyta, kad automobilių stovėjimo vietų skaičius apskaičiuojamas nuo prekybos salės ploto, bet ne nuo bendro pastato ploto.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Veduta“ pateikė atsiliepimą į Inspekcijos apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas pareiškėjų skundas, ir pareiškėjų skundą atmesti. UAB „Veduta“ sutinka su Inspekcijos nurodytais argumentais, kad teismas spręsdamas bylą vadovavosi netinkamais teisės aktais, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Veduta“ pateikė atsiliepimą į UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas pareiškėjų skundas, ir pareiškėjų skundą atmesti. UAB „Veduta“ sutinka su UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ argumentais, kad teismas vertindamas patiltės aukštį tik paviršutiniškai įvertino jam pateiktus įrodymus bei jų nesiejo su Detaliojo plano sprendiniais. Pritaria, kad teismas, konstatuodamas, jog automobilių stovėjimo vietų skaičius yra per mažas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Sutinka, kad įvažiavimo į pareiškėjams priklausančią teritoriją plotis atitinka teisės aktų reikalavimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Veduta“ pateikė atsiliepimą į Administracijos, Administracijos direktoriaus ir Elektrėnų savivaldybės tarybos apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas pareiškėjų skundas, ir pareiškėjų skundą atmesti. UAB „Veduta“ sutinka, kad teismas neteisėtai ir nepagrįstai atnaujino terminą skundui paduoti. Pritaria, kad teismas netinkamai įvertino jam pateiktus argumentus dėl patiltės aukščio ir dėl to nusprendė, kad Detaliojo plano sprendiniai neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų. Sutinka, kad Detaliuoju planu suprojektuotas automobilių stovėjimo vietų skaičius atitinka teisės aktų reikalavimus. Pritaria, kad sunkvežimių, kurių ilgis yra didesnis kaip 12 m, įvažiavimas į Ežero g., vedančią prie pareiškėjams priklausančių objektų, yra negalimas, atsižvelgiant į Vilniaus g. ir Ežero g. pločius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byla apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 032-07-73 3, 6, 7 ir 9 punktų, dalies Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2014 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. (23.2)-2D-3169 ir Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 03V-701 „Dėl žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno g. Vievio m. plėtros laisvoje valstybinėje žemėje detaliojo plano tvirtinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Elektrėnų savivaldybės administracija organizavo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno g., Vievio m., ir jo plėtros laisvoje valstybinėje žemėje detaliojo plano rengimą.

Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius (planavimo organizatorius) 2014 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 032-07-73 netenkino pareiškėjų 2013 m. gruodžio 16 d. bei 2014 m. sausio 3 d. vykusio viešo svarstymo metu pateiktų pasiūlymų dėl teritorijų planavimo dokumento.

Skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjų 2014 m. sausio 13 d. ir 2014 m. sausio 27 d. pareiškimus, ginčijamu 2014 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. (23.2)-2D-3169 nusprendė, kad planavimo organizatorius motyvuotai atmetė pareiškėjų pasiūlymus, išskyrus 10 klausimą, dėl kurio planavimo organizatoriui buvo išsiųstas privalomasis nurodymas.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, pareiškėjų skundo reikalavimus panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 032-07-73 3, 6, 7 ir 9 punktus bei dalį Skyriaus 2014 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. (23.2)-2D-3169 patenkino iš dalies ir panaikino iš dalies ginčijamus administracinius aktus, iš esmės konstatavęs, jog pareiškėjų pasiūlymai nepagrįstai buvo netenkinti Elektrėnų savivaldybės administracijos (planavimo organizatoriaus) bei Skyriaus.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. galioja nauja Teritorijų planavimo įstatymo redakcija, pakeista 2013 m. birželio 27 d. Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XII-407 (šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalis).

Tačiau 2013 m. birželio 27 d. Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-407 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą.

Byloje nustatyta, kad ginčo detalusis planas buvo pradėtas rengti iki 2014 m. sausio 1 d. Kaip matyti iš šioje byloje ginčijamų administracinių aktų turinio, tiek planavimo organizatorius, tiek valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo, galiojusio iki 2014 m. sausio 1 d., normomis. Todėl, nagrinėjant šį ginčą, turi būti vadovaujamasi iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcija) nuostatomis.

Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis (2009 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XI-500 redakcija) nustato, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1865 redakcija), planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę, visuomenės pasiūlymų kopijas arba šių pasiūlymų kopijas kompiuterinėje laikmenoje ir kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu. Atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Valstybinę priežiūrą atliekanti institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui.

Aiškindamas šių teisės normų turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad minėtose normose aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-143-201/2009; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-169/2012; 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-2031/2014; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad ginčijami atsakovų sprendimai dėl pareiškėjų pasiūlymų atmetimo atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1865 redakcija) reikalavimus.

Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius įvertino pareiškėjų 2013 m. gruodžio 16 d. prašymą bei 2014 m. sausio 3 d. pasiūlymą, o juos atmesdamas, atsakymą tinkamai motyvavo ir argumentavo, dėl ko pareiškėjų pastabos ir pasiūlymai nėra tenkinami.

Skyrius pareiškėjų skundą dėl pasiūlymų teritorijų planavimo dokumentui atmetimo išnagrinėjo ir priėmė argumentuotą 2014 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. (23.2)-2D-3169, kuriame nurodė, jog planavimo organizatorius motyvuotai atmetė pareiškėjų pasiūlymus, išskyrus 10 klausimą, dėl kurio planavimo organizatoriui buvo išsiųstas privalomasis nurodymas.

Įvertinusi Elektrėnų savivaldybės administracijos ir Skyriaus sprendimų dėl pareiškėjų pasiūlymų atmetimo turinį, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad ginčijamuose sprendimuose motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, juose atsakyta į visus pareiškėjų pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai iš esmės nenurodė, jog vertinant pasiūlymus ar nagrinėjant skundą dėl pasiūlymų atmetimo, buvo padaryti kokie nors procedūriniai pažeidimai, nenurodė, kad kuris nors jų pasiūlymas būtų buvęs neišnagrinėtas.

Nors sprendimą dėl 2014 m. sausio 13 d. pareiškėjų pareiškimo Skyrius priėmė pažeisdamas Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1865 redakcija) nustatytą 20 darbo dienų terminą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nėra esminis procedūros pažeidimas ir nėra pagrindas iš dalies panaikinti Skyriaus 2014 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. (23.2)-2D-3169.

Taigi, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio nuostatomis bei atsižvelgiant į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pripažintina, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. sprendimas Nr. 032-07-73 bei Skyriaus 2014 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. (23.2)-2D-3169 yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos iš dalies naikinti nebuvo pagrindo.

Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš dalies panaikino šiuos administracinius aktus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 032-07-73 3, 7 ir 9 punktus ir dalį Skyriaus 2014 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. (23.2)-2D-3169, naikintina, o pareiškėjų skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies nebuvo patenkinti pareiškėjų skundo reikalavimai panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 032-07-73 3, 6, 7, 9 punktus bei panaikinti Skyriaus 2014 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. (23.2)-2D-3169 dalį, kurioje pripažinta, kad planavimo organizatorius motyvuotai atmetė pareiškėjų pasiūlymus, o ginčijami sprendiniai nepažeidžia teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės normų, paliekama nepakeista, nes, kaip jau buvo minėta, nėra pagrindo pripažinti, kad minėti skundžiami administraciniai aktai buvo neteisėti ar nepagrįsti.

Ginčijamu Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 03V-701 „Dėl žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno g. Vievio m. plėtros laisvoje valstybinėje žemėje detaliojo plano tvirtinimo“ buvo patvirtintas ginčo žemės sklypo detalusis planas.

Pareiškėjai 2014 m. lapkričio 7 d. pirmosios instancijos teismui pateikė patikslintą skundą, kuriuo, be reikalavimų panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos 2014 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 032-07-73 3, 6, 7, 9 punktus ir dalį Skyriaus 2014 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. (23.2)-2D-3169, pareiškė papildomą reikalavimą dėl Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 03V-701 patvirtinto detaliojo plano panaikinimo (3 t., b. l. 64-72).

Pareiškėjai 2015 m. rugsėjo 9 d. pirmosios instancijos teismui taip pat pateikė prašymą atnaujinti skundo, kuriuo prašoma panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 03V-701 patvirtintą detalųjį planą, padavimo terminą. Prašyme dėl skundo padavimo termino atnaujinimo pareiškėjai nurodė, kad, jų nuomone, skundo padavimo termino nepraleido, nes apie šį skundžiamą įsakymą sužinojo tik iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus 2014 m. spalio 9 d. rašto, kurį gavo 2014 m. spalio 13 d. Pareiškėjai prašyme dėl skundo padavimo termino atnaujinimo pažymėjo, kad, jeigu pirmosios instancijos teismas spręstų, jog skundo padavimo termino eigos pradžia yra kita diena po minėto įsakymo paskelbimo vietinėje spaudoje, tuomet prašo skundo padavimo terminą atnaujinti. Jie nurodė, kad po pasiūlymų atmetimo nuolat telefonu teiravosi dėl detaliojo plano patvirtinimo, tačiau jokios konkrečios informacijos iš savivaldybės negavo. Pagal savo galimybes bandė sekti informaciją Elektrėnų savivaldybės interneto tinklalapyje, tačiau joje informacijos apie detaliojo plano patvirtinimą nerado. Paaiškino, kad jie gyvena Vilniuje, todėl neturėjo galimybės įsigyti Elektrėnų savaitraščio, be to, turėjo rūpintis sunkiai sergančiu artimu giminaičiu (5 t., b. l. 152-153).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų nurodytas skundo padavimo termino praleidimo priežastis, pripažino jas svarbiomis ir skundžiamame sprendime nurodė, kad atnaujina pareiškėjų skundo, kuriuo prašoma panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 03V-701 patvirtintą detalųjį planą, padavimo terminą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 149 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui šio įstatymo nustatytais atvejais arba, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. ABTĮ 34 straipsnyje, reglamentuojančiame praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo tvarką, nėra nustatyta, jog nutartis, kuria yra atnaujinamas skundo padavimo terminas gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Be to, nutartis atnaujinti skundo padavimo terminą neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Taigi nutartis dėl skundo padavimo termino atnaujinimo atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui nėra skundžiama. Nors pareiškėjų prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą buvo išspręstas ne nutartimi, bet sprendimu, priimtu dėl iš esmės išnagrinėtos bylos, tačiau pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dėl skundo padavimo termino atnaujinimo forma neturi esminės reikšmės tokio procesinio sprendimo teisiniam vertinimui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nors ABTĮ nenumato galimybės atsakovui apskųsti teismo nutartį, kuria terminas skundui paduoti atnaujinamas, tačiau, atsižvelgiant į ABTĮ 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad šalių procesinės teisės lygios, ir siekiant užtikrinti šalių lygiateisiškumą teismo procese, atsakovui turėtų būti suteikta galimybė apskųsti teismo nutartį, kuria, jo manymu, nepagrįstai atnaujintas terminas skundui paduoti. Kadangi įstatymai nenustato jo teisės paduoti atskirąjį skundą dėl tokios teismo nutarties, šią teisę jis gali realizuoti tik apeliaciniame skunde dėl teismo sprendimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, esant apeliaciniame skunde tokiems argumentams, turi patikrinti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atnaujino terminą skundui (prašymui) paduoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2-819/2001).

Atsakovai ir tretieji suinteresuoti asmenys apeliaciniuose skunduose pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino skundo, kuriuo prašoma panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. 03V-701, padavimo terminą, todėl, nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atnaujintas skundo padavimo terminas, teisėtumą bei pagrįstumą.

Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalis (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-619 redakcija) nustato, kad patvirtintas detalusis planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą ir viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ginčijamas Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 03V-701 patvirtintas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno g., Vievio m., plėtros laisvojoje valstybinėje žemėje detalusis planas, 2014 m rugpjūčio 7 d. buvo paskelbtas Elektrėnų savivaldybės interneto tinklalapyje (3 t., b. l. 101-104), o informacinis pranešimas apie minėto teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą 2014 m. rugpjūčio 8 d. buvo paskelbtas Elektrėnų savaitraštyje „Kronika“ (3 t., b. l. 100).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog tais atvejais, kai įstatyme numatytas tam tikro akto viešas paskelbimas, terminas skundui paduoti paprastai pradedamas skaičiuoti, kai baigiamos visos norminiuose teisės aktuose numatytos privalomos skundžiamo atsakovo sprendimo viešo paskelbimo procedūros. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalis numato privalomą patvirtinto detaliojo plano viešą paskelbimą, o tai yra reikšmingas teisinis aspektas, lemiantis, jog skundo dėl akto, kuriuo patvirtintas detalusis planas, padavimo terminas paprastai turi būti skaičiuojamas nuo tokio akto viešo paskelbimo. Skundžiamo sprendimo viešas paskelbimas internetiniame tinklalapyje ir visuomenės informavimo priemonėse yra objektyvi aplinkybė, su kuria siejama skundo padavimo termino pradžia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-63-212/2009; 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-442-4/2012; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-662-975/2013; 2014 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-858-479/2014; 2015 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1524-624/2015).

Ginčo detaliojo plano paskelbimo procedūros buvo užbaigtos 2014 m. rugpjūčio 8 d., todėl pareiškėjų skundo, kuriuo prašoma panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 03V-701 patvirtintą detalųjį planą, padavimo termino eiga prasidėjo 2014 m. rugpjūčio 9 dieną.

Teritorijų planavimo įstatyme (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcija) nėra nustatytas terminas, per kurį suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą dėl sprendimo patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą panaikinimo. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Šiuo atveju įstatymu nustatytas Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 03V-701 apskundimo terminas pasibaigė 2014 m. rugsėjo 9 dieną, tačiau skundą dėl minėto administracinio sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas, panaikinimo pareiškėjai pirmosios instancijos teismui padavė tik 2014 m. lapkričio 7 d., t.y. praleidę ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-525-575/2010; 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-698-492/2016; 2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-760-261/2016). Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai atlikti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-61/2012). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-442-669/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis skundo padavimo termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-708-624/2016; 2016 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-526-438/2016). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarinės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-6-219/2006). Teismų praktikoje, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-79882008).

Nors pareiškėjai prašyme dėl skundo padavimo termino atnaujinimo nurodė, kad po pasiūlymų atmetimo, nuolat teiravosi telefonu, kada planuojamas detaliojo plano patvirtinimas, bet jokios konkretesnės informacijos iš savivaldybės negavo, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tai, jog tikrai telefonu teiravosi dėl detaliojo plano patvirtinimo, o Elektrėnų savivaldybės tarnautojai telefonu neteikė jokios konkrečios informacijos apie ginčo detaliojo plano patvirtinimą.

Nors pareiškėjai nurodė, kad yra pensininkai ir gerai neišmano kaip naudotis viešąja erdve, tačiau teigė, jog bandė sekti informaciją Elektrėnų savivaldybės interneto tinklalapyje. Tai reiškia, kad pareiškėjai turėjo galimybę ieškoti informacijos internetinėje erdvėje ir žinojo, kur turi būti paskelbti patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai. Kaip jau buvo minėta, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo detalusis planas 2014 m rugpjūčio 7 d. buvo paskelbtas Elektrėnų savivaldybės interneto tinklalapyje. Taigi paminėtos pareiškėjų nurodytos aplinkybės (pensinis amžius bei nepakankami įgūdžiai naudojimosi internetu srityje) nepripažintinos objektyviomis, nuo pareiškėjų valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, kliudžiusiomis jiems operatyviai sužinoti apie ginčo detaliojo plano patvirtinimą. Pareiškėjai, sekdami informaciją Elektrėnų savivaldybės interneto tinklalapyje, turėjo galimybę patys sužinoti apie ginčo detaliojo plano patvirtinimą, jeigu jie būtų elgęsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai.

Tai, kad pareiškėjai nuolat gyvena Vilniuje ir dėl to negalėjo įsigyti Elektrėnų savaitraščio, irgi nėra svarbi priežastis, objektyviai kliudžiusi pareiškėjams patiems sužinoti apie ginčo detaliojo plano patvirtinimą, nes sprendimas apie šio teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą buvo paskelbtas ne tik Elektrėnų savaitraštyje „Kronika“, bet ir Elektrėnų savivaldybės interneto tinklalapyje.

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo tėvo liga taip pat nepripažintina svarbia skundo padavimo termino praleidimo priežastimi, nes nepateikta įrodymų, kad pareiškėjo tėvui buvo reikalinga nuolatinė nepertraukiama slauga.

Vertinant pareiškėjų nurodytas skundo padavimo termino praleidimo priežastis sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartų aspektu, svarbu pažymėti tai, kad pareiškėjai aktyviai dalyvavo ginčo teritorijų planavimo dokumento rengimo procese, teikė pasiūlymus, pasinaudojo teise apskųsti atsisakymą tenkinti pasiūlymus. Minėtu aspektu reikšminga ir tai, kad pareiškėjai skundą dėl Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 03V-701 patvirtinto detaliojo plano panaikinimo padavė jau nagrinėjamoje administracinėje byloje, kuri buvo iškelta pagal jų 2014 m. kovo 19 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduotą skundą (1 t., b.l. 1-8), o pareiškėjus šioje byloje atstovavo advokatas (1 t. b.l. 10). Taigi pareiškėjai, siekdami teismine tvarka apginti savo pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus, turėjo galimybę naudotis ir advokato teisine pagalba.

Be to, pareiškėjai, jų teigimu, 2014 m. spalio 13 d. sužinoję apie ginčo detaliojo plano patvirtinimą, operatyviai nepasirūpino savo teisių gynimu teismine tvarka, nes tik 2014 m. lapkričio 7 d. padavė patikslintą skundą pirmosios instancijos teismui.

Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų nurodytos priežastys, kuriomis jie grindžia prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, negali būti pripažintos svarbiomis skundo padavimo termino praleidimo priežastimis, t.y negali būti pagrindas tenkinti pareiškėjų prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjai dėl svarbių priežasčių praleido skundo, kuriuo prašoma panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 03V-701 patvirtintą detalųjį planą, padavimo terminą ir nepagrįstai nusprendė šį terminą atnaujinti. Kadangi pirmosios instancijos teismas pareiškėjams terminą skundui paduoti atnaujino nepagrįstai, todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atnaujintas skundo padavimo terminas, naikinama, o pareiškėjų prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą atmetamas.

Teismas nutraukia bylą jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą (ABTĮ 101 straipsnio 7 punktas).

Kadangi yra atmetamas pareiškėjų prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta iš dalies panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 03V-701 patvirtintą detalųjį planą, naikinta, o byla dalyje dėl Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 03V-701 patvirtinto detaliojo plano panaikinimo nutraukiama.

Įpareigoti atsakovą Elektrėnų savivaldybės administraciją patenkinti pareiškėjų pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento nėra pagrindo, nes pareiškėjų ginčijami administraciniai aktai nėra naikinami. Dėl to, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas pareiškėjų skundo reikalavimas dėl Elektrėnų savivaldybės administracijos įpareigojimo patenkinti pareiškėjų pasiūlymus, paliekama nepakeista.

Taigi, apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Proceso šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus. Elektrėnų savivaldybės administracija pateikė valstybės įmonės „Automagistralė“ 2016 m. spalio 8 d. raštą Nr.04-01-260; trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Veduta“ pateikė 2015 m. lapkričio 25 d. statybos užbaigimo aktą, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 sausio 21 d. išrašą; žemės sklypo atliktų matavimų sugretinimo schemą, faktinių aplinkybių konstatavimo aktą, prekybos paskirties pastatų techninio projekto sutvarkymo dalies aiškinamojo rašto ištrauką, prekybos paskirties pastatų statybos projekto situacijos sklypo planą, detaliojo plano sprendinio galimybės analizę; pareiškėjai pateikė gimimo liudijimo nuorašą. Kadangi, teisėjų kolegijos nuomone, šie įrodymai nėra reikšmingi nustatant bylai svarbias aplinkybes, todėl jie nėra pridedami prie bylos ir netiriami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 punktu, 101 straipsnio 7 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovų Elektrėnų savivaldybės administracijos, Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, trečiųjų suinteresuotų asmenų Elektrėnų savivaldybės tarybos, uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų komunalinis ūkis“, uždarosios akcinės bendrovės „Veduta“ apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą pakeisti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kuria buvo panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 032-07-73 3, 7, 9 punktai bei panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. (23.2)-2D-3169 3, 6 punktai ir 7 punkto dalis, kurioje nenustatytas STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ 10 lentelės reikalavimų pažeidimas, panaikinti ir pareiškėjų J. Č. ir D. Č. skundą šioje dalyje atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjų J. Č. ir D. Č. prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies buvo panaikintas Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 03V-701 „Dėl žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno g. Vievio m. plėtros laisvoje valstybinėje žemėje detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintas detalusis planas, panaikinti ir bylą dalyje dėl Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 03V-701 „Dėl žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno g. Vievio m. plėtros laisvoje valstybinėje žemėje detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano panaikinimo nutraukti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Dainius Raižys

Virginija Volskienė