fd4f505e-ddfd-44b7-b351-97463e2bf685 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=6770D51B-E873-47FA-AA07-CEED5E393458">Nr. 2A-135-777/2017</a> Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00487-2016-0 Civilinė byla Nr. e2A-1223-513/2020 Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01354-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.5; 3.1.7.11; 2.6.10.9; 3.4.3.5.6; 3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 3 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“ apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“ ieÅ¡kinį atsakovui N. M. dėl administravimo iÅ¡laidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Tamtamas“ prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 3 938,25 Eur bankroto administratorei nesumokėtÄ atlyginimÄ už UAB „Saulės logistika“ bankroto administravimÄ ir patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinys atmestas.

3. Teismas nustatė, kad UAB „Saulės logistika“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2016 m. kovo 21 d., bendrovės vienintelis akcininkas ir vadovas nuo jos įsteigimo buvo atsakovas N. M. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartimi UAB „Saulės logistika“ iÅ¡kelta bankroto byla, įmonės administratore paskirta ieÅ¡kovė UAB „Tamtamas“. BUAB „Saulės logistika“ 2019 m. birželio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta administravimo iÅ¡laidų sÄ mata, pagal kuriÄ bankroto administratoriaus atlyginimo dydis – 3 300 Eur (6 MMA), lėšų suma kitoms administravimo iÅ¡laidoms apmokėti – 25 MMA. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimu UAB „Saulės logistika“ pripažinta pasibaigusia dėl bankroto ir iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro.

4. Teismas nurodė, jog pagal Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalį prisiėmęs rizikÄ administratorius, kuris pagal Å¡io straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo iÅ¡laidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir iÅ¡registravus įmonę turi teisę kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo iÅ¡laidas iÅ¡ įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetencijÄ dėl to, kad Å¡is (Å¡ie) įmonei tapus nemokiai nepateikė pareiÅ¡kimo teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei.

Teismas pritarė atsakovo argumentui, kad atsakovo kaip vadovo atsakomybė Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalyje nustatytu pagrindu galima tik esant taikytam supaprastintam bankroto procesui, ir nustatė, kad UAB „Saulės logistika“ supaprastinta bankroto procedÅ«ra nebuvo taikyta. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neadministravo įmonės pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas, todėl neįgijo teisės Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalies pagrindu reikalauti iÅ¡ atsakovo atlyginti administravimo iÅ¡laidas dėl pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdymo.

5. Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovė rėmėsi ir Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalimi, numatančia įmonės vadovo atsakomybę dėl padarytos žalos. Teismas pažymėjo, kad bankroto byloje administratoriaus apmokėtos administravimo iÅ¡laidos gali bÅ«ti vertinamos kaip įmonės vadovo administratoriui padaryta žala, t. y. bankroto administratorė yra kreditorė, kuri patyrė žalÄ dėl to, jog apmokėjo administravimo iÅ¡laidas, tačiau turi bÅ«ti įrodytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryÅ¡ys (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , t. y. laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei, jo kaltė bÅ«tų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

6. Teismas nurodė, jog sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės yra svarbu nustatyti, kada įmonė tapo nemoki ir ar įmonės vadovas, t. y. atsakovas, pagrįstai nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Teismas pažymėjo, jog pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį įmonė laikoma nemokia tuo atveju, kai nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovė, nors ir turėjo tokiÄ pareigÄ , neįrodinėjo aplinkybės, kada atsirado įmonės faktinis nemokumas.

7. Teismas nustatė, kad su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo į teismÄ 2019 m. sausio 28 d. kreipėsi atsakovas kaip įmonės vadovas, o Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartyje, kuria iÅ¡kelta bankroto byla, nurodyta, kad bendrovės turtÄ sudarė 82 689,00 Eur, pradelsti įsipareigojimai siekė 66 790,84 Eur, iÅ¡ jų 47 052,40 Eur darbo užmokesčio skola darbuotojams, tačiau įmonės nemokumo momentas nebuvo nustatytas. Teismas nurodė, jog iÅ¡ 2018 metų finansinių ataskaitų duomenų nėra galimybės nustatyti, kada susidarė įmonės įsipareigojimai, tačiau remdamasis balanso duomenimis ir atsakovo paaiÅ¡kinimais nustatė, jog teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai (iÅ¡ viso 68 488,33 Eur, iÅ¡skyrus UAB „Tele 2“) yra kilę iÅ¡ darbo santykių, 47 052,40 Eur darbo užmokesčio skola susidarė 2018 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais užsakovei Danijos įmonei neįvykdžius savo įsipareigojimų, 19 871,04 Eur pradelsti valstybinio socialinio draudimo įmokų įsipareigojimai susidarė vėliausiai iki 2018 m. gruodžio 15 d.

Teismas konstatavo, jog Ä®BÄ® požiÅ«riu UAB „Saulės logistika“ tapo nemoki ir pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio nuostatas atsakovui atsirado pareiga inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ vėliausiai po 2018 m. gruodžio 15 d.

8. Teismas pažymėjo, jog faktas, kad įmonė buvo nemoki, savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai. Teismas nurodė, jog bankroto bylos inicijavimas yra kraÅ¡tutinė priemonė, naudojama tada, kai nebėra kitų galimybių bendrovės mokumui atkurti. Teismas nustatė, jog atsakovas siekė iÅ¡naudoti galimybes atgauti 80 986,59 Eur skolÄ iÅ¡ skolininkės Danijos įmonės, tačiau nepavykus su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo į teismÄ kreipėsi 2019 m. sausio 28 d. Teismas pažymėjo, jog tuo atveju, jeigu įmonė bÅ«tų atgavusi skolÄ , ji bÅ«tų turėjusi galimybę atsiskaityti su kreditoriais ir toliau vykdyti veiklÄ . Teismas nurodė, jog civilinė atsakomybė juridinio asmens vadovui netaikytina už verslo nesėkmę, ir konstatavo, kad vadovas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įstatyme įtvirtintÄ pareigÄ Ä¯vykdė.

9. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad įmonė bÅ«tų patyrusi žalÄ dėl to, kad atsakovas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo kreipėsi vėliau, nei paaiÅ¡kėjo įmonės nemokumas, juo labiau kad pati ieÅ¡kovė nenurodė, kada atsakovui kilo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Teismas pritarė atsakovo argumentui, kad administratoriaus atlyginimas nustatomas ir administravimo iÅ¡laidos patiriamos visose bankroto bylose, nepaisant to, kas ir kada jas inicijuoja, ir nebÅ«tinai tai yra neteisėtų įmonės vadovo veiksmų, t. y.

IBÄ® 8 straipsnio 4 dalyje nurodytos pareigos pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdymo, pasekmė. Teismas pažymėjo, jog su finansiniais sunkumais UAB „Saulės logistika“ susidÅ«rė po to, kai bendrovės skolininkė Danijos įmonė uždelsė laiku atsiskaityti, o duomenų, kad ir anksčiau UAB „Saulės logistika“ bÅ«tų nevykdžiusi sutarčių, neatsiskaičiusi su kreditoriais, ar kitų aplinkybių, patvirtinančių įmonės nemokumÄ , byloje nėra.

Taip pat teismas pažymėjo, jog kitų kreditorių, išskyrus darbuotojus ir VSDFV, kurių reikalavimai tiesiogiai susiję su minėtos sutarties su Danijos įmone vykdymu, esant įmonei nemokiai, neatsirado.

10. Ä®vertinęs 2017 m. ir 2018 m. finansinių ataskaitų duomenis apie įmonės turėtÄ turtÄ teismas taip pat nustatė, jog administratorės galimybės gauti administravimo iÅ¡laidų atlyginimÄ realizavus įmonės turtÄ nebuvo sumažintos. Teismas konstatvo, kad lėšų administravimo iÅ¡laidoms apmokėti negavimas nėra atsakovo delsimo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo rezultatas ir nėra priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo pavėluoto kreipimosi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir atsiradusios žalos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. IeÅ¡kovė UAB „Tamtamas“ (apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

12. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad bankroto administratorės ieÅ¡kinys dėl administravimo iÅ¡laidų atlyginimo galimas tik esant supaprastintam įmonės bankroto procesui. Teigia, jog tokios teismo iÅ¡vados nepatvirtinta Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 punktas, kuriame nustatytas specialus pagrindas iÅ¡ieÅ¡koti administravimo iÅ¡laidas iÅ¡ asmenų, kurie, pažeisdami įstatyme jiems nustatytÄ pareigÄ , įmonei tapus nemokiai nepateikė pareiÅ¡kimo teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, taip dar labiau apsunkindami kreditorių bei įmonės turtinę padėtį ir apribodami galimybes tinkamai įvykdyti bankroto procedÅ«ras.

13. Argumentuoja, kad atsakovui, kaip geriausiai žinančiam faktinę įmonės bÅ«klę, jai tapus nemokiai ir kilo pareiga nedelsiant (nevėluojant) kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau atsakovas tik tada, kai pats padarė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ieÅ¡koti skolos iÅ¡ Danijos įmonės nepavyks, nusprendė kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, t. y. dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo kreipėsi pavėluotai, kai įmonė jau realiai nebeturėjo jokio turto, nors 2018 m. įmonės pardavimo pajamos siekė 109 351 Eur. Mano, kad atsakovui kyla pareiga atsakyti pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, nes atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie reiÅ¡kia jo pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovei administravimo iÅ¡laidas.

14. Nurodo, kad administratorius yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas. Dėl to atlyginimo administratoriui mokėjimas yra civilinių, o ne darbo teisinių santykių pagrindu mokamas atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas. Teigia, kad, atlikusi įmonės bankroto procedÅ«ras, turi teisę gauti už tai atlyginimÄ ir iÅ¡laidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimÄ , kompensavimÄ , t. y. turi galiojančiÄ reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintÄ administravimo iÅ¡laidų sumÄ , o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtÄ Ä¯sipareigojimÄ administratorei Å¡iÄ sumÄ sumokėti.

Mano, kad su ieÅ¡kiniu pateikti įrodymai pagrindžia, kad atsakovas savo neveikimu pažeidė įstatymo nustatytÄ imperatyviÄ jÄ pareigÄ , neveikė rÅ«pestingai, atidžiai, sÄ Å¾iningai ir iÅ¡imtinai bendrovės bei kreditorių interesais. Nagrinėjamu atveju tarp atsakovo įmonės vadovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, nes bÅ«tent atsakovo, kaip direktoriaus, pareigos laiku kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymas sÄ lygojo situacijÄ , kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratorei priklausantį atlyginimÄ , atlyginti patirtas iÅ¡laidas.

15. Pažymi, kad Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalyje nurodyta įmonės vadovo ar savininko atsakomybė siejama su jo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o ne su įmonės tapimo nemokia momentu. Ä®monės nemokumo momentas Å¡iuo atveju reikÅ¡mingas tik sprendžiant dėl įmonės vadovo ar savininko pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo atsiradimo momento.

16. Atsakovas N. M. atsiliepimu apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ , ginčijamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas ginčui aktualias teisės normas taikė ir aiÅ¡kino tinkamai, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir tinkamai vertino visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, o vien tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliantei yra nepalankus, nesudaro pagrindo jį panaikinti.

17. Pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo atlyginimÄ ir administravimo iÅ¡laidas administratorei priteisti pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalį. Teigia, jog Å¡ios teisės normos taikymui bÅ«tinos dvi sÄ lygos, t. y. bankroto procedÅ«ra turėjo vykti supaprastinta tvarka, antra, bankroto bylÄ turėjo inicijuoti ne atsakovas (buvęs vadovas), o kitas subjektas kreipdamasis į teismÄ . Be to, pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalį ne bet kuris administratorius turi teisę kreiptis į teismÄ dėl administravimo iÅ¡laidų priteisimo Å¡ios normos pagrindu, o tik tas, kuris buvo prisiėmęs rizikÄ administruodamas įmonę pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 10 dalies 2 ar 3 punktus.

18. Taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė civilinės atsakomybės sÄ lygų ir nėra teisinio pagrindo priteisti administratorės atlyginimÄ ir iÅ¡laidas Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalies pagrindu. Pažymi, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai sutapatina pagrindus, kuriais praÅ¡o ieÅ¡kinį patenkinti, t. y. Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalį ir Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalį. Taip pat nurodo, jog Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalies pagrindu žalos atlyginimas iÅ¡ įmonės vadovo gali bÅ«ti priteistas tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigų bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o yra nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimÄ .

Tokiam kreditoriaus ieÅ¡kiniui tenkinti turi bÅ«ti įrodytos ir bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos, kurios kreditoriaus pareikÅ¡to ieÅ¡kinio atveju reiÅ¡kia į konkretų kreditorių nukreiptų nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimÄ ir bÅ«tent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusiÄ individualiÄ Å¾alÄ , o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimÄ ar mokumo sumažėjimÄ , kuris vienodai paveikia visus juridinio asmens kreditorius. Teigia, jog nagrinėjamu atveju, be kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų, Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 daliai taikyti ieÅ¡kovė turėjo įrodyti, kad nesÄ Å¾iningi veiksmai, tariamas nesikreipimas laiku į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo specialiai nukreipti prieÅ¡ bankroto administratorę, neveikimu žala padaryta ne visiems kreditoriams, o tik administratorei.

19. Pažymi, jog apeliantė iÅ¡ viso neįrodinėjo, kad jis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo kreiptis pavėlavo, nenurodė tikslos datos, kada įmonė tapo nemoki ir kada jam atsirado pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl nėra teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad kreipdamasis į teismÄ 2019 m. sausio 28 d. pavėlavo. Teigia, jog yra paneigta jo kaltės prezumpcija, nes pagrįstai dėjo visas įmanomas racionalias pastangas iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , o iÅ¡siaiÅ¡kinęs, kad tai iÅ¡ esmės neįmanoma, operatyviai kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o vien ieÅ¡kovės teiginys, kad jis delsė kreiptis į teismÄ , nėra pakankamas civilinei atsakomybei taikyti.

20. Atsakovas argumentuoja, kad apeliantė taip pat neįrodinėja žalos CK 6.263 straipsnio požiÅ«riu, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos. Teigia, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad žalÄ dėl pavėluoto kreipimosi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo sudaro įmonės finansinės padėties pablogėjimas, t. y. turto sumažėjimas ir (ar) kreditinių reikalavimų padidėjimas laikotarpiu nuo pareigos kreiptis į teismÄ atsiradimo iki realaus Å¡ios pareigos įvvkdymo.

Priešingai, nei nurodo apeliantė, reikalaujant žalos atlyginimo 6.263 straipsnio ir ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu, pačios administravimo išlaidos savaime nereiškia patirtos žalos ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies požiūriu. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: Apeliacinis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

22. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Dėl ginčo esmės 23. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kinys dėl bankroto administratorei nesumokėto atlyginimo ir bankroto administravimo iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai vertino ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

25. Nustatyta, kad UAB „Saulės logistika“ įregistruota 2016 m. kovo 21 d., o Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartimi UAB „Saulės logistika“ iÅ¡kelta bankroto byla, įmonės administratore paskirta ieÅ¡kovė UAB „Tamtamas“. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad nutartis įsiteisėjo 2019 m. kovo 13 d. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimu UAB „Saulės logistika“ pripažinta pasibaigusia dėl bankroto. Bendrovės vienintelis akcininkas ir vadovas nuo jos įsteigimo buvo atsakovas N. M. Apeliantė savo reikalavimÄ kildina iÅ¡ vadovo pareigos laiku inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimo ir ieÅ¡kinį grindžia Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalimi.

26. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais neteko galios 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ). Pagal JANĮ 155 straipsnį, iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas iki JANĮ įsigaliojimo, todėl taikytinos ginčo klausimo sprendimo teisme metu galiojusio ĮBĮ nuostatos.

27. Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalyje nurodyta, jog kreditorius, įmokėjęs pagal Å¡io straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytÄ sumÄ , ar prisiėmęs rizikÄ administratorius, kuris pagal Å¡io straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo iÅ¡laidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir iÅ¡registravus įmonę turi teisę kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti kreditoriui įmokėtÄ sumÄ ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo iÅ¡laidas iÅ¡ įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetencijÄ dėl to, kad Å¡is (Å¡ie) įmonei tapus nemokiai nepateikė pareiÅ¡kimo teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei. Ä®monės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai.

28. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nebuvo taikytas supaprastintas bankroto procesas, ieÅ¡kovė neadministravo įmonės pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas, todėl neįgijo teisės Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalies pagrindu reikalauti iÅ¡ atsakovo atlyginti administravimo iÅ¡laidas dėl pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdymo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka, tačiau pažymi, kad iÅ¡ esmės byla iÅ¡nagrinėta teisingai.

29. Ä®statyme nėra iÅ¡skirta, kad ĮBÄ® 10 straipsnio 11 dalyje nustatytas pagrindas iÅ¡siieÅ¡koti administravimo iÅ¡laidas iÅ¡ asmenų, kurie įmonei tapus nemokiai nepateikė pareiÅ¡kimo teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, taikytinas tik supaprastinto bankroto atveju, todėl turi bÅ«ti taikomas visais atvejais. Ä®BĮ 10 straipsnio 11 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo tikslas yra užtikrinti bankroto administratoriaus, kuris, sutikdamas administruoti įmonę, prisiėmė rizikÄ , kad įmonės turto gali nepakakti administravimo iÅ¡laidoms apmokėti, teisę reikalauti, kad neapmokėtas iÅ¡laidas, kaip žalÄ , kompensuotų asmuo, dėl kurio neteisėtų veiksmų jos susidarė (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-363-186/2018). Vien aplinkybė, kad egzistuojant toms pačioms sÄ lygoms (t. y.

įmonei neturint pakankamai turto bankroto administravimo iÅ¡laidoms apmokėti) teismas ĮBĮ 131 straipsnyje nustatyta tvarka gali spręsti klausimÄ dėl supaprastinto bankroto taikymo, pati savaime neleidžia daryti iÅ¡vados, jog supaprastintas bankrotas yra privaloma administratoriaus teisės reikalauti žalos atlyginimo sÄ lyga. Tarp įprasto bankroto proceso ir supaprastinto bankroto nėra tokių esminių skirtumų, kurie, egzistuojant visoms civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygoms ir įmonei neturint lėšų administravimo iÅ¡laidoms apmokėti, administratoriaus teisę reikalauti Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo darytų priklausoma nuo to, kaip teismas bankroto byloje įgyvendins jam suteiktÄ diskrecijos teisę.

Kad Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta bankroto administratoriaus teisė gali bÅ«ti taikoma ir bankroto bylÄ iÅ¡nagrinėjus įprasta tvarka, akcentuojama ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-464-178/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-239-881/2017, 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-942-934/2019, 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1418-643/2019, Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-750-945/2020).

30. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas teisės normas, reglamentuojančias bendrovės vadovo pareigÄ sumokėti bankroto administravimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , yra nurodęs, jog pareigos kreiptis dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iÅ¡kėlimo, kai tokiam kreipimuisi pagal įmonės faktinę turtinę padėtį egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, pažeidimas yra neteisėtas veiksmas, kurio sukeltÄ Å¾alÄ privalo atlyginti neteisėtÄ veiksmÄ atlikęs asmuo, nustačius visas civilinės atsakomybės sÄ lygas (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Tokiu atveju pareigÄ laiku kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iÅ¡kėlimo pažeidę asmenys privalo atlyginti ne tik kreditoriams padarytÄ Å¾alÄ (Ä®BĮ 8 straipsnio 4 dalis), bet ir administravimo iÅ¡laidas, kurios yra įmonės skola administratoriui ir kurių nėra galimybių padengti iÅ¡ nemokios įmonės turto. IÅ¡ įmonės vadovo gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komos (priteisiamos) bankrutavusios įmonės administravimo iÅ¡laidos, tačiau bankroto administratorius, siekdamas pagrįsti pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, privalo įrodyti įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ ir juos siejantį priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2019, 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2020).

Taigi, kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog sprendžiant dėl bankroto administravimo iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalyje įtvirtintu pagrindu bÅ«tina nustatyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ ir juos siejantį priežastinį ryšį. Dėl to darytina iÅ¡vada, kad aptariamojoje normoje yra įtvirtintas ne specialios rÅ«Å¡ies sankcijos (administravimo iÅ¡laidų dydžio baudos), bet civilinės atsakomybės taikymo atvejis dėl pareigos laiku kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iÅ¡kėlimo pažeidimo.

31. Pažymėtina, jog vadovo (atsakovo) neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) faktÄ , priežastinį ryšį tarp vadovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) privalo įrodyti ieÅ¡kovė (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu ieÅ¡kovė argumentuoja tuo, kad ji turi teisę gauti atlyginimÄ už bankroto proceso administravimÄ ir jo metu patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ , turi galiojančiÄ reikalavimo teisę, o bankrutavusi įmonė turi pareigÄ su ja atsiskaityti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepaneigė ieÅ¡kovės teisės į atlyginimÄ , tačiau, ieÅ¡kovei ieÅ¡kinį grindžiant Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalies pagrindu, pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė egzistuojant atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas.

32. Pažymėtina ir tai, kad Ä®BĮ iÅ¡ tikrųjų nenustato garantijų, kad bankroto administratorius visais atvejais realiai gaus visÄ jam nustatytÄ atlyginimÄ arba įmonė / kreditoriai kompensuos visas jo patirtas administravimo iÅ¡laidas. BÅ«tent tai ir reiÅ¡kia bankroto administratoriaus rizikos prisiėmimÄ Ä®BÄ® požiÅ«riu. Kita vertus, iÅ¡ Ä®BĮ nuostatų taip pat matyti, kad jeigu tokia situacija susidarė dėl to, kad buvęs įmonės vadovas laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, t. y. dėl jo neteisėtų veiksmų, bankroto administratoriui suteikiama teisė į atlyginimo už savo suteiktas bankroto administravimo paslaugas ir kitų patirtų iÅ¡laidų kompensavimÄ .

33. Civiliniame kodekse nustatyta, kad kai įmonės administracijos vadovas nevykdo ar netinkamai vykdo jam CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti atsiradusiÄ Å¾alÄ (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalis imperatyviai įtvirtina įmonės vadovo ir (arba) savininko prievolę pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalis).

Nepateikę teismui pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), turintys teisę įmonėje priimti atitinkamÄ sprendimÄ , privalo atlyginti dėl tokio neveikimo kreditorių patirtÄ Å¾alÄ (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis). Ä®BĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo pareiga sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant ĮBĮ nuostatas reiÅ¡kia pareigÄ kreiptis į teismÄ Ä¯monei tapus nemokiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdymas sukelia Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalyje nurodytas pasekmes, t. y. prisiėmęs rizikÄ administratorius, kuris pagal Å¡io straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo iÅ¡laidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir iÅ¡registravus įmonę turi teisę kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo iÅ¡laidas iÅ¡ įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad Å¡is (Å¡ie) įmonei tapus nemokiai nepateikė pareiÅ¡kimo teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei.

34. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nagrinėjimo dalykÄ sudaro įmonės nemokumo fakto nustatymas bankroto bylos iÅ¡kėlimo momentu, o sprendžiant klausimÄ dėl įmonės vadovų civilinės atsakomybės, bÅ«tina nustatyti, ar kilo įmonės vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , ar vadovas Å¡iÄ pareigÄ pažeidė, kokios Å¡io pažeidimo teisinės pasekmės, koks buvo vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylÄ atsiradimo momentas, nes vadovas atsakingas už savo vadovavimo įmonei laikotarpiu padarytÄ Å¾alÄ , ir teismo nutartis iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ neturi prejudicinės galios sprendžiant įmonės vadovo atsakomybės klausimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-684/2019).

Pažymėtina, jog ir 2019 m. kovo 1 d. nutartimi, kuria įmonei iÅ¡kelta bankroto byla, nustatytas tik įmonės nemokumas bankroto bylos iÅ¡kėlimo momentu, bet ne nemokumo momentas ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies požiÅ«riu, tuo labiau aptariama nutartimi, kuria iÅ¡kelta bankroto byla, nėra nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylÄ atsiradimo momentas. Dėl to nėra pagrįsti abstraktÅ«s ieÅ¡kovės teiginiai, kad atsakovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, apeliantė nenurodo, kada, jos nuomone, atsakovas turėjo inicijuoti bankroto bylÄ , t. y. nenurodo ir neįrodinėja vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylÄ atsiradimo momento ir įmonės nemokumo momento.

35. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Nutartyje, kuria iÅ¡kelta bankroto byla, nurodyta, jog bendrovės turtÄ sudaro 82 689,00 Eur, o pradelsti įsipareigojimai siekia 66 790,84 Eur, iÅ¡ jų 47 052,40 Eur darbo užmokesčio skola darbuotojams.

IÅ¡ 2018 mokestinių metų finansinės atskaitomybės dokumentų, pateiktų VÄ® Registrų centrui 2019 m. sausio 26 d., matyti, kad 2018 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo 76 892 Eur per vienerius metus mokėtinių sumų ir kitų trumpalaikių įsipareigojimų, o praėjusio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, t. y. 2017 m. gruodžio 31 d., Å¡i suma sudarė tik 1 491 Eur. Nors apeliantė nurodo, kad įmonės pardavimo pajamos 2018 metais sudarė net 109 351 Eur, teisėjų kolegija pažymi, kad tai nėra įmonės grynasis pelnas, kuris skaičiuojamas įvertinus visas veiklos sÄ naudas ir mokesčius.

Kaip matyti iÅ¡ pelno (nuostolių) ataskaitos, grynÄ jį pelnÄ sudarė tik 4 574 Eur, o praėjusio ataskaitinio laikotarpio pardavimo pajamos buvo tik 3 715 Eur ir 2017 metus įmonė baigė nuostolingai (672 Eur nuostoliai). IÅ¡ finansinės atskaitomybės dokumentų taip pat matyti, kad įmonė turėjo 1 580 Eur vertės ilgalaikio turto (biuro baldai ir įranga), 131 Eur vertės atsargų (permokos VMI) ir 80 986,59 Eur vertės trumpalaikio turto (skolos įmonei), kurį įmonės vadovas perdavė bankroto administratorei ir kuris bankroto procese buvo parduotas.

Taigi nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliante, kad įmonės vadovas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo kreipėsi tada, kai įmonė turto jau nebeturėjo, o įmonės realiai turimÄ turtÄ sieti su pardavimo pajamomis nėra jokio teisinio pagrindo.

36. Bankroto byloje Nr. eB2-877-826/2019 patvirtintus kreditinius reikalavimus sudaro darbuotojų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir UAB „Tele 2“ kreditiniai reikalavimai. IÅ¡ bankroto byloje ir nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad įmonė turėjo vienintelį užsakovÄ â€“ įmonę Danijoje, kuri neatsiskaitė pagal 2018 m. lapkričio 12 d. ir 2018 m. lapkričio 18 d. iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras, 53 055,71 Eur ir 27 930,88 Eur, iÅ¡ viso 80 986,59 Eur, bÅ«tent Å¡i suma ir nurodyta pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo parengimo dienÄ sudarytame balanse kaip trumpalaikis turtas.

Užsakovui neapmokėjus sÄ skaitų nebuvo įvykdyti įmonės įsipareigojimai darbuotojams ir VSDFV biudžetui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybės ir jų vertinimui dėl įmonės nemokumo momento, t. y. kad įmonė Ä®BÄ® požiÅ«riu nemoki tapo 2018 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais, o įvertinus darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminus, pareiga inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ atsakovui kilo po 2018 m. gruodžio 15 d.

Atsakovas pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo teismui pateikė 2019 m. sausio 29 d. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įmonės vadovas dėjo pastangas susigrÄ Å¾inti skolÄ iÅ¡ Danijos įmonės, konsultavosi su Danijos Karalystėje dirbančiu advokatu, o paaiÅ¡kėjus, kad bylinėjimasis Danijoje bÅ«tų itin brangus ir beprasmis, nes advokatas nurodė, jog skolininkė iÅ¡ esmės yra nemoki įmonė, inicijavo bankroto bylÄ . Esant nustatytoms aplinkybėms ir atsižvelgusi į Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo apeliacinio teismo teisėjų kolegija vertina, jog atsakovas ne tik nedelsė incijuoti bankroto bylÄ , bet padarė tai itin operatyviai ir nedelsdamas, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus, t. y. nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nenustačius vienos iÅ¡ privalomų sÄ lygų nėra teisinio pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, nusprendžia, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei nurodo apeliantė, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas bÅ«tų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimÄ , visumos.

38. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiÅ¡kia ne naujÄ arba pakartotinį bylos nagrinėjimÄ kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimÄ neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312-314, 320 straipsniai). Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009;

Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

39. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Dėl apeliantės pakeitimo 41. 2020 m. spalio 23 d. gautas apeliantės UAB „Tamtamas“ praÅ¡ymas pakeisti jÄ naujÄ ja apeliante teisių perėmėja UAB „Stanlita“, nes pradinė ieÅ¡kovė UAB „Tamtamas“ 2020 m. spalio 22 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į skolÄ , palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo. 42. 2020 m. spalio 28 d. gautas atsakovo N. M. atsiliepimas į apeliantės UAB „Tamtamas“ praÅ¡ymÄ , kuriuo atsakovas nesutinka, kad apeliantės praÅ¡ymas bÅ«tų patenkintas.

Atsakovas argumentuoja, kad Reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra niekinė, pažeidžianti CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ imperatyvų draudimÄ , nes ieÅ¡kovė perleido teisių perėmėjai reikalavimo teisę į atsakovÄ , kurios pati neturi. IeÅ¡kovės reikalavimas, kurį buvo siekiama perleisti Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, yra akivaizdžiai nepagrįstas ir šį nepagrįstumÄ konstatavo pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu atmetęs ieÅ¡kinį.

Taip pat teigia, kad iÅ¡ sutarties turinio nėra aiÅ¡ku, nuo kurio momento yra perleidžiama reikalavimo teisė, iÅ¡ esmės sudarytas sÄ lyginis sandoris, kuris yra negalimas. Mano, kad Reikalavimo teisių perleidimo sutarties tikslas yra iÅ¡vengti atsakovo reikalavimo teisės į ieÅ¡kovę dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo įgyvendinimo, nes pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovui yra priteistas 1 575,45 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas iÅ¡ ieÅ¡kovės, o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmetus jis taptų ieÅ¡kovės kreditoriumi, t. y. patvirtinus sutartį įvyktų skolos be kreditoriaus sutikimo perkėlimas.

Mano, kad imituojant neegzistuojančios reikalavimo teisės perdavimÄ iÅ¡ tikrųjų teisių perėmėjui siekiama perkelti skolÄ , o tokie veiksmai liudija ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumÄ .

43. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai viena iÅ¡ ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio Å¡alių pasitraukia iÅ¡ bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, raÅ¡ytinio proceso tvarka tÄ Å¡alį pakeičia jos teisių perėmėju, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.

44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad procesinio teisių perėmimo esmė – vienai Å¡aliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Šalį jos procesiniu teisių perėmėju raÅ¡ytinio proceso tvarka pakeičia teismas, nustatęs, kad procesinių teisių perėmėjas pagrindė savo dalyvavimÄ procese (CPK 48 straipsnio 1, 3 dalys). Pagrindas pakeisti Å¡alį jos teisių perėmėju atsiranda tada, kai konstatuojama, kad teisių perėmėjas perėmė Å¡alies materialiÄ sias subjektines teises. Perimdamas materialiÄ sias subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti jas ginti, taip pat pareigÄ atsakyti pagal tenkančias prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012).

45. IÅ¡ pateiktos 2020 m. spalio 22 d. Reikalavimo perleidimo sutarties 2.1 punkto matyti, kad UAB „Tamtamas“ perleido reikalavimo teises perėmėjai UAB „Stanlita“ reikalauti ir gauti iÅ¡ skolininko N. M. skolÄ (pinigines sumas) pagal BUAB „Saulės logistika“ 2019 m. birželio 19 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo Nr. 2 priimtus sprendimus, UAB „Tamtamas“ atliktus mokėjimus BUAB „Saulės logistika“ bankroto procese ir pagal neįsiteisėjusį Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-316-514/2020 ir su perleidžiamomis teisėmis susijusias papildomas teises, įskaitant prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytas teises (baudas, delspinigius, netesybas ir kt.).

46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliantės pateiktus įrodymus ir teisinį reglamentavimÄ , nustatantį procesinių teisių perėmimÄ , konstatuoja, kad toks teisių perėmimas yra galimas, nepažeidžia kitų asmenų teisių, yra pagrįstas. Kadangi teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, teisėjų kolegija tenkina praÅ¡ymÄ dėl Å¡alies pakeitimo ir pakeičia apeliantę UAB „Tamtamas“ jos teisių perėmėja UAB „Stanlita“.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „Tamtamas“ aptariama Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido tik teisę reikalauti skolos iÅ¡ atsakovo N. M., o savo pareigos sumokėti pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ atsakovui N. M. neperleido. CK 6.116 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog perkelti savo skolÄ kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka, jeigu kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose finansų įstaigų ir finansų įstaigų sistemos stabilumÄ ir patikimumÄ , nenustatyta kitaip. Sutikimas pareiÅ¡kiamas tik po to, kai skolininkas ir skolos perėmėjas praneÅ¡a kreditoriui apie numatomÄ skolos perkėlimÄ .

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovui iš ieškovės yra priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, tai laikytina ieškovės skola atsakovui, o apeliacinio proceso metu nenustatyta, jog minėtas Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas būtų neteisėtas ir nepagrįstas, sprendimas paliktas nepakeistas ir atsakovas (kreditorius) nesutinka, kad skola būtų perkelta, konstatuoja, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi skolos perkėlimas neįvyko. Taigi Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu iš uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“ atsakovui N. M. priteistas 1 475,45 Eur bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti uždaroji akcinė bendrovė „Tamtamas“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 48. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

49. Atsakovas N. M. praÅ¡o priteisti 847 Eur patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ir 200 Eur už atsiliepimo į praÅ¡ymÄ dėl apeliantės pakeitimo atlyginimÄ . Å ios bylinėjimosi iÅ¡laidos susijusios su pradinės ieÅ¡kovės pateiktu apeliaciniu skundu ir jos praÅ¡ymu pakeisti Å¡alį, buvo bÅ«tinos, taigi pradinė ieÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė „Tamtamas“ turi jas atlyginti. PraÅ¡omas priteisti iÅ¡laidų atlyginimas nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, iÅ¡laidos patirtos realiai, todėl priteistinas jų atlyginimas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : pakeisti pradinę apeliantę uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Tamtamas“ teisių perėmėja apeliante uždarÄ ja akcine bendrove „Stanlita“.

Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsakovo N. M. naudai priteisti 1 047 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturiasdeÅ¡imt septynis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“. Teisėjos Raimonda Andrulienė Irma Čuchraj AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė