fd4f42da-d1fb-44e2-a767-d68ec24776af · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-1180-1072/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26438-2019-8 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.1; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.4  (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 16 d. Ukmergė  Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų teisėja Eglė Venckienė, iÅ¡nagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiÅ¡kimÄ dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-26438-19 ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje A.

A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : A. A. muÅ¡damas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui, o bÅ«tent: jis, 2019 m. birželio 23 d., apie 22 val. 30 min., prie namo Nr. 61, esančio (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia kumščiu sudavė savo sugyventinei K.

M. į nugarÄ , po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, Å¡io namo kieme, du kartus suėmė už jos į kasÄ suriÅ¡tų plaukų ir jėga juos tempė į save, t.y. tokiu bÅ«du muÅ¡damas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ savo sugyventinei K. M.. Kaltinamasis A. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pilnai prisipažįsta kaltu padaręs inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nurodė, jog 2019 m. birželio 23 d., po pietų, pradėjo vartoti alkoholį. Gėrė alų. Vakare, apie 22 - 23 val., sugrįžęs į namus nerado sugyventinės K.

M.. Jai jis skambino mobiliojo ryÅ¡io telefonu, liepė eiti namo, suruoÅ¡ti jam rÅ«bus. Jis norėjo eiti į miestelyje vykstančiÄ Joninių Å¡ventę. Sutiko K. M. gatvėje Å¡alia namų, esančių Laisvės g., prie namo Nr. 61 ir liepė eiti namo. Pripažįsta, kad kumščiu K. M. jis vienÄ kartÄ sudavė į nugarÄ , o po to namų kieme jai du kartus buvo suėmęs už į kasÄ suriÅ¡tų plaukų ir taip plaukus tempė į save. Gali bÅ«ti, kad taip sugyventinei sukėlė fizinį skausmÄ .

Ä®vykio metu K. M. vežimėlyje vežė savo dukrÄ . Po įvykio į jų namų kiemÄ atėjo K. M. mama, kuri jam iÅ¡kvietė policijÄ . Jis bijojo bÅ«ti iÅ¡vežtas į Vilnių, į areÅ¡tinę, dėl ko iki policijai atvykstant pabėgo. Dėl nusikalstamos veikos padarymo nuoÅ¡irdžiai gailisi (b. l. 56-57, 62-63). Kaltinamojo A. A. kaltę padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Nukentėjusioji K.

M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. birželio 23 d., apie 22 val. 30 min., prie namo Nr. 61, esančio (duomenys neskelbtini), jos neblaivus sugyventinis A. A., konflikto metu jai kumščiu sudavė į nugarÄ . Po to, jiems kartu su K. M. mažamete dukra, jÄ vežant vežimėlyje, nuėjus į minėtÄ kiemÄ , A. A. du kartus jai suėmė už jos į kasÄ suriÅ¡tų plaukų ir jėga juos tempė į save. Jai skaudėjo. Po įvykio ji mobiliojo ryÅ¡io telefonu paskambino savo mamai D.

D., kuri A. A. iÅ¡kvietė policijÄ . Ji nori su A. A. susitaikyti, toliau kartu gyventi. A. A. rÅ«pinasi jos mažamete dukra, yra dirbantis, finansiÅ¡kai jÄ su dukra iÅ¡laiko. Alkoholį vartoja retai (b. l. 2, 29-30). Liudytoja D. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. birželio 23 d., apie 22 val. 30 min., jai paskambino apsiverkusi jos dukra K. M., kuri papasakojo apie tai, kad sugyventinis A. A. jÄ mušė. Ji nubėgo iki dukters namų, kur kieme sutiko dukrÄ K. M. ir A. A.. K. M. jai sakė, kad A.

A. jai kumščiu sudavė į nugarÄ , tampė už plaukų, dėl ko ji (D. D.) surinko bendrojo pagalbos centro telefono numerį ir iÅ¡kvietė policijÄ . Iki policijos pareigÅ«nams atvykstant, A. A. iÅ¡ namų išėjo. Ji nori, kad A. A. prieÅ¡ jos dukrÄ , kuri Å¡iuo metu laukiasi jo vaiko, nesmurtautų. A. A. yra dirbantis, kai bÅ«na blaivus yra geras žmogus, rÅ«pinasi Å¡eima (b. l. 48-49). IÅ¡ protokolo-pareiÅ¡kimo nustatyta, kad gautas praneÅ¡imas, kad 2019 m. birželio 23 d., apie 22 val. 30 min., prie namo Nr. 61, esančio (duomenys neskelbtini), A.

A. panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo sugyventinę K. M., vienÄ kartÄ suduodamas į nugarÄ bei du kartus tempdamas už plaukų ir taip pareiÅ¡kėjai sukėlė fizinį smurtÄ (b. l. 1-3). IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) namo kiemas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-3, 6-8). IÅ¡ kitų objektų apžiÅ«ros protokolo nustatyta, kad specialistas R. L., susipažinęs su K. M. savanoriÅ¡kai pateiktu gydytojo iÅ¡raÅ¡u, bei ikiteisminio tyrimo bylos aplinkybėmis padarė iÅ¡vadÄ , kad K.

M. objektyvių sužalojimo požymių nenustatyta (b. l. 38-39). IÅ¡ ROIK duomenų matyti, kad 2019 m. birželio 23 d., 22 val. 37 min., bendruoju pagalbos telefonu paskambinusi D. D., informavo, jog A. A. tampė už plaukų K. M. ir sudavė pastarajai į nugarÄ (b. l. 20-24). BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

MuÅ¡imas ar kitoks smurtavimas gali pasireikÅ¡ti poveikiu į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali bÅ«ti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti raÅ¡ytiniai įrodymai (specialisto iÅ¡vados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojÅ«tis turi bÅ«ti taip iÅ¡reikÅ¡tas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ arba turi bÅ«ti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatÄ , sistemÄ neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmÄ (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Ä®vertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumÄ , konstatuotina, kad kaltinamasis A. A. muÅ¡damas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui – sugyventinei K.

M. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis A. A. neprieÅ¡tarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siÅ«loma paskirti bausmės rÅ«Å¡imi bei jos trukme (b. l. 79-81). Teismas, priimdamas sprendimÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotÄ bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesÄ , vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. A. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamasis padarė vienÄ nesunkų smurtinio pobÅ«džio nusikaltimÄ , kaltės formÄ ir rūšį, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamojo teistumas yra iÅ¡nykęs, baustas administracine tvarka nebuvo (b. l. 76-77), yra dirbantis; jo atsakomybę lengvina tai, kad visiÅ¡kai pripažįsta kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, A. A. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Padariusiam nusikalstamÄ veikÄ asmeniui kartu su bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 ir 722 straipsniais, gali bÅ«ti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo A. A. asmenybę, padarytos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobÅ«dį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 straipsnio 2 dalies 8-9 punktai). 2019 m. birželio 28 d. nutarimu A.

A. skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 65-66). Civilinis ieÅ¡kinys byloje nepareikÅ¡tas. Proceso iÅ¡laidų byloje nėra. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimÄ 9 (devyniems) mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti Å¡iuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis Å¡ių teismo nustatytų draudimų:

1) tęsti darbÄ , o darbo netekimo atveju per 1 (vienÄ ) mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti kitoje darbovietėje;

2) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ . Lietuvos Respublikos BK 641 straipsnio pagrindu A. A. paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti Å¡iuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis Å¡ių teismo nustatytų draudimų:

1) tęsti darbÄ , o darbo netekimo atveju per 1 (vienÄ ) mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti kitoje darbovietėje;

2) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ . Kaltinamajam A. A. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintini. BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 3 dalies, 722 straipsnio pagrindu, kaltinamajam A. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 8 (aÅ¡tuonis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios iÅ¡klausant visÄ Å¡ių programų kursÄ .

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Kaltinamasis, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo Å¡io dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, suraÅ¡iusiam tÄ teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , praÅ¡ymÄ , reikalaudami surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Padavus praÅ¡ymÄ , reikalaujant surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautÄ praÅ¡ymÄ teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis Å¡ia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Eglė Venckienė