fd4f0ba1-9d9e-4ac3-998f-0103e423dc67 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-30-165/2016Proceso Nr. 1-10-1-00073-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.1.2; (S) 1.2.19.1.3; 1.2.19.3.2; 1.2.19.4.2; 2.1.7.4. LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 19 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Elenos Vainienės,teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Lino Šiukštos,   sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Remigijui Matevičiui, Arūnui Stankevičiui,gynėjams advokatams Arūnui Abraičiui, Gintarei Leškevičienei, Nikolajui Voinovui,nuteistiesiems J.

K., A. K., S. Å .,vertėjai Žanai Tadorovskajai, Vladislavai Tumas,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų J. K., A. K. ir S. Å . (S. Å .) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio, kuriuo:              J. K. nuteistas:pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 4 dalį 20 MGL (2 600 Lt, kas atitinka 753,01 EUR) dydžio bauda;pagal BK 228 straipsnio 2 dalį 200 MGL (26 000 Lt, kas atitinka 7 530,12 EUR) dydžio bauda;pagal BK 225 straipsnio 2 dalį 250 MGL (32 500 Lt, kas atitinka 9 412,65 EUR) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir sudėjimo bÅ«du, ir J. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 300 MGL (39 000 Lt, kas atitinka 11 295,18 EUR) dydžio bauda.J. K. į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas ir nustatytas galutinis bausmės dydis – 282 MGL (36 660 Lt, kas atitinka 10 617,47 EUR) dydžio bauda.A. K. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį 200 MGL (26 000 Lt, kas atitinka 7530,12 EUR) dydžio bauda.S. Å . (S. Å .) nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 100 MGL (13 000 Lt, kas atitinka 3765,06 EUR) dydžio bauda.S. Å .

į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas ir nustatytas galutinis bausmės dydis – 96 MGL (14 480 Lt, kas atitinka 4 193,70 EUR) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, iÅ¡ J. K. konfiskuota 50 Lt (14,48 EUR), pripažinus Å¡iÄ pinigų sumÄ kaip gautÄ iÅ¡ nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: J. K. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį už tai, kad iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį, o bÅ«tent: jis, bÅ«damas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu, patruliuodamas tarnybiniu automobiliu ,,Å koda Octavia“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) po priskirtÄ teritorijÄ , iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su (duomenys neskelbtini) vyresniuoju patruliu M. V. (M. V.), 2012-11-24 1.14 val. prie Buikų k., Å alčininkų rajone sustabdė R. G. (R. G.) vairuojamÄ automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir už neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus, už R. G. nepatraukimÄ administracinėn atsakomybėn dėl pastarojo galimai padaryto administracinės teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste ATPK) 126 straipsnyje (Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems), savo naudai tiesiogiai susitarė iÅ¡ R.

G. priimti neapibrėžto dydžio pinigų sumos kyšį už tai, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir 2012-11-24 apie 1.40 val. prie Keidžių k., Šalčininkų r. savo naudai priėmė iš R. G. 100 litų kyšį.J. K. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį už tai, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o būtent: būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu, patruliuodamas tarnybiniu automobiliu ,,Škoda Octavia“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) po priskirtÄ teritorijÄ , iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su (duomenys neskelbtini) vyresniuoju patruliu M. V., 2012-11-27 17.17 val. KaniÅ«kų kaime, Å alčininkų r. sustabdė T. B. (T. B.) vairuojamÄ automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir už T. B. nepatraukimÄ administracinėn atsakomybėn dėl pastarojo galimai padaryto administracinės teisės pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) str. (Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems), bei siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, už neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus, veikdamas prieÅ¡ingai tarnybos interesams, susitarė su T.

B., jog pastarasis jam (J. K.) padarys patalpų remontÄ , o M. V. atveÅ¡ neapibrėžtÄ kiekį malkų, po ko T. B. administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašė, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktų reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigines funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 punktÄ , kuriame nustatyta asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje, prievolė neÅ¡aliÅ¡kai, sÄ Å¾iningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, 2000-10-17 Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 3 straipsnio, 4 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 5 punkte, 21 straipsnyje nustatytus reikalavimus vykdyti Lietuvos KonstitucijÄ ir kitus įstatymus ir jais vadovaujantis, neÅ¡aliÅ¡kai ginti visus asmenis, veiklÄ grįsti teisėtumo principu, saugoti žmogaus teises ir laisves, atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, gavus praneÅ¡imÄ apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ar kitokį teisės pažeidimÄ imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, 3 straipsnio 4 dalies, 9 dalies 3 punkto reikalavimus neÅ¡aliÅ¡kai tarnauti žmonėms, 2003-04-29 Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, 12 straipsnio reikalavimus sÄ Å¾iningai atlikti patikėtas pareigas, visada saugoti gerÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no vardÄ , demonstravo savo nusistatymÄ nesilaikyti galiojančių norminių aktų, J.

K. piktnaudžiavo tarnyba ir Å¡iais savo veiksmais diskreditavo policijos pareigÅ«no vardÄ , sumenkino valstybinės institucijos – policijos įstaigos, autoritetÄ bei pasitikėjimÄ valstybės teisine sistema, akivaizdžiai demonstravo savo nuostatÄ nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, ir taip padarė didelę neturtinę žalÄ juridiniam asmeniui – Policijos įstaigai - ir valstybei. J. K. ir A. K. nuteisti pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už tai, kad iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį, o bÅ«tent: jie, bÅ«dami valstybės tarnautojais, dirbdami (duomenys neskelbtini), J.

K. vyriausiuoju patruliu, o A. K. vyresniuoju patruliu, patruliuodami tarnybiniu automobiliu ,,Å koda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po priskirtÄ teritorijÄ , iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, 2012-12-28 apie 9.25 val. Å alčininkų rajone, tiksliai nenustatytoje vietoje, galimai Tetėnų k., sustabdė S. Å . (S. Å .) vairuojamÄ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ automobilį, ir už neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus, už S. Å . nepatraukimÄ administracinėn atsakomybėn dėl pastarojo galimai padaryto administracinės teisės pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnyje (Transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti), savo naudai tiesiogiai susitarė iÅ¡ S. Å . priimti 200 litų dydžio kyšį už tai, kad nebÅ«tų suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

S. Å . nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį už tai, kad tiesiogiai susitarė su valstybės tarnautoju duoti jam kyšį, siekdamas jo neteisėto neveikimo, o bÅ«tent: jis 2012-12-28 apie 9.25 val. Å alčininkų rajone, tiksliai nenustatytoje vietoje, galimai Tetėnų k., vairuodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ automobilį, sustabdytas policijos pareigÅ«nų ir siekdamas valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus – už jo nepatraukimÄ administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį (Transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti) susitarė su (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu J.

K. ir vyresniuoju patruliu A. K., patruliuojančiais tarnybiniu automobiliu ,,Å koda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiogiai duoti 200 litų kyšį už tai, kad nebÅ«tų suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Nuteistasis J. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014-09-04 nuosprendį jo nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 228 straipsnio 2 dalyje, ir jam priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.Apeliantas nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 225 straipsnio 4 dalį ir teigia, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad jis su M.

V. veikė bendrai, žinojo apie jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jai pritarė. Teismas iÅ¡ esmės rėmėsi tik ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo posėdyje nepatikrintais duomenimis, M. V. parodymais, nepaÅ¡alino esminių prieÅ¡taravimų tarp jo (apelianto) ir liudytojų M. V. bei R. G. parodymų, o spręsdamas klausimÄ dėl jo kaltės, rėmėsi prielaidomis ir/ar spėjimais. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, jog R. G. privalėjo bÅ«ti suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Policijos patrulių automobilyje padaryto garso įraÅ¡e užfiksuoto pokalbio turinį teismas vertino neiÅ¡samiai, konkrečiai nenurodydamas, kurios garso įraÅ¡o iÅ¡traukos leidžia daryti iÅ¡vadÄ dėl apelianto kaltės. Teismas nepagrįstai atmetė apelianto parodymus, kad jis kyÅ¡io neėmė, ir rėmėsi M. V. parodymais, kuriuose jis patvirtino R. G. nurodytas aplinkybes, jog buvo duotas/paimtas 100 Lt kyÅ¡is ir pinigai buvo pasidalinti per pusę. Apeliantas teigia, kad R. G. parodymai patvirtina jo parodymus, kad jis nematė ir nežinojo, jog M.

V. paėmė iÅ¡ R. G. 100 Lt kyšį, nes dėl prastų oro sÄ lygų jis (apeliantas) valė priekinius automobilio langus. Teismas padarė prielaidų pobÅ«džio iÅ¡vadÄ , kad jo iÅ¡lipimas iÅ¡ automobilio ir langų valymas buvo priemonė neteisėtiems veiksmams maskuoti. Apeliantas teigia, kad teismas turėjo itin nuodugniai įvertinti M. V. parodymus, atidžiai iÅ¡nagrinėti byloje esančius prieÅ¡taravimus tarp Å¡io asmens parodymų ir kitų bylos duomenų, tačiau to nepadarė. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad iÅ¡ M.

V. papildomos apklausos vaizdo įraÅ¡o matyti, kad tyrėja jam užduoda atsakymÄ menančius klausimus. Tokia apklausa ir jos metu gauti parodymai negali bÅ«ti laikomi tinkamu bei leistinu įrodymų Å¡altiniu, dėl to negalima remtis ir visų vėlesnių M. V. apklausų metu duotais parodymais, nes jis, siekdamas palengvinti savo procesinę padėtį ir minėtos apklausos metu sužinojęs, kokius konkrečiai parodymus privalo duoti, visų vėlesnių apklausų metu juos tik pakartojo. Be to, M. V. nė vienos apklausos metu negalėjo tiksliai nurodyti, kaip ir kada, kokiomis aplinkybėmis jis pasidalino su apeliantu per pusę vienoje kupiÅ«roje gautÄ 100 Lt kyšį.Nuteistasis nesutinka ir su jo nuteisimu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir teigia, kad apkaltinamajame nuosprendyje teismas tik formaliai nurodė, kad jo veiksmais buvo padaryta didelė žala, visiÅ¡kai nemotyvuodamas, kokia konkrečiai žala buvo padaryta, kuo ji pasireiÅ¡kė, kodėl žala laikytina didele, kokios konkrečiai aplinkybės leidžia manyti, jog padaryta veika siekia piktnaudžiavimui tarnyba bÅ«tinÄ pavojingumo laipsnį, reikalingÄ Ä¯statyme nustatytiems padariniams.

Be to, nuosprendyje nenurodoma jam inkriminuotos veikos kaltės formÄ . Teismas nepagrįstai kritiÅ¡kai, kaip siekimÄ iÅ¡vengti atsakomybės, vertino jo paaiÅ¡kinimus, kad jis norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tikrai T. B. vairavo automobilį ir tik po to suraÅ¡yti pažeidimo protokolÄ . Tokius jo parodymus patvirtina bylos medžiaga. Apygardos teismas tiek nustatomojoje, tiek motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje neteisingai nustatė, kad jis (apeliantas) ir M. V. sustabdė T. B. vairuojamÄ automobilį. Byloje neginčytinai nustatyta, kad T.

B. vairuojamas automobilis nebuvo sustabdytas, prie jo buvo privažiuota tuomet, kai automobilis jau buvo įvažiavęs į kiemÄ ir sustojęs, vairuotojo vietoje niekas nesėdėjo, o T. B. stovėjo Å¡alia automobilio.Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad nuteistasis įvykio aplinkybes parodymuose dėstė nenuosekliai, o vertindamas policijos automobilyje padaryto garso įraÅ¡e užfiksuoto pokalbio turinį, jį interpretavo vien kaltinimui patvirtinti, iÅ¡ pokalbio konteksto iÅ¡traukdamas tik tas dalis, kurios iÅ¡imtinai palankios kaltinimui, sureikÅ¡mino visiÅ¡kai neinformatyvų pokalbį, siekdamas suteikti jam norimÄ prasmę.

Nuteistojo paklausimas T. B. apie tai, kokius jis moka darbus daryti ir konkrečius apelianto nurodytus, nuteistojo manymu, negali bÅ«ti laikoma susitarimu, kad jis apeliantui padarys remontÄ . IÅ¡ pokalbio įraÅ¡o matyti, kad nei dėl tokio remonto atlikimo laiko, vietos, bÅ«do ir panaÅ¡ių aplinkybių tartasi nebuvo, todėl apygardos teismo iÅ¡vada, jog apeliantas, susitardamas dėl patalpų remonto ir dėl to nesuraÅ¡ydamas T. B. administracinio teisės pažeidimo protokolo, piktnaudžiavo tarnyba, siekė sau turtinės ar kitokios neturtinės asmeninės naudos, yra neteisinga, padaryta iÅ¡kraipant faktines byloje nustatytas aplinkybes.Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu ir pagal BK 225 straipsnio 2 dalį.

Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad specialisto iÅ¡vada Nr. 11-1513(13) ir “IÅ SLAPTINTAM AKTE NR. (duomenys neskelbtini) užfiksuoto garso įraÅ¡o duomenys paneigia nuteistojo, A. K. ir S. Å . nurodytas aplinkybes, jog S. Å . vairuojantis automobilį 2012-12-28 sustabdytas nebuvo.Apelianto teigimu, Specialisto iÅ¡vada yra prieÅ¡taringa ir nesuprantama, joje pateikta tikėtina iÅ¡vada, todėl ji negali bÅ«ti pripažinta neginčijamu jo kaltumo įrodymu. Apeliantas pastebi, kad garso įraÅ¡e pateiktas pokalbis prasideda 9.24 val., t.y. tuomet, kai automobilio priekinės keleivio durelės dar nebuvo atsidariusios, o tai reiÅ¡kia, jog iÅ¡ automobilio prasidėjus pokalbiui niekas dar nebuvo iÅ¡lipęs, kad sustabdytų S. Å . neva vairuotÄ automobilį.

Tarnybiniame praneÅ¡ime ir Vieningos pajėgų valdymo sistemos pateiktuose duomenyse nuo 9.23 val. iki 9.36 val., nėra užfiksuota kurių nors galinių automobilio durelių atsidarymo faktas, todėl neaiÅ¡ku, kaip į automobilį galėjo įsėsti S. Å .. Apelianto nuomone, tokie duomenys leidžia pagrįstai suabejoti į bylÄ pateikto garso įraÅ¡o autentiÅ¡kumu, ar Å¡is tikrai buvo įraÅ¡ytas nurodytÄ dienÄ ir minėtame automobilyje. Abejotiname garso įraÅ¡e nurodyta frazė „po Å¡imtÄ bus normalu“ negali bÅ«ti laikoma susitarimu duoti/priimti kyšį ir kategoriÅ¡kai teigti, kad buvo susitarta dėl 200 Lt kyÅ¡io.Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje esantys garso įraÅ¡ai, gauti vadovaujantis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymu, yra tinkamas įrodymų Å¡altinis, nes jie yra nustatyta tvarka sankcionuoti ir įforminti.

Apeliantas pažymi, kad tam, jog teismas pripažintų operatyvinio tyrimo veiksmų metu surinktus duomenis įrodymu byloje, nepakanka, kad toks operatyvinio tyrimo veiksmas bÅ«tų sankcionuotas nepažeidžiant nurodyto įstatymo nuostatų. Pirmasis garso įraÅ¡as buvo padarytas 2012-11-24, antrasis – 2012-11-27, o trečiasis – 2012-12-28, ikiteisminis tyrimas pradėtas tik 2013-01-16. Tokios aplinkybės, apelianto nuomone, leidžia teigti, kad 2012-11-27 ir 2012-12-28 padaryti garso įraÅ¡ai yra neteisėti, nes Imuniteto skyriaus pareigÅ«nai po pirmosios galimos nusikalstamos veikos įvykdymo privalėjo pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir toliau tęsti tyrimÄ vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, užkirsti keliÄ kitoms galimoms nusikalstamoms veikoms, o ne atvirkščiai, laukti ir tikėtis, jog bus padarytos sunkesnės nusikalstamos veikos.

Tokia veikla neatitinka BPK 1 ir 2 straipsnių prasmės ir paskirties, o jos metu surinkti duomenys yra gauti neteisėtu būdu ir negali būti laikytini įrodymais.Apeliantas nesutinka ir su jam paskirta bausme. Jis teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, t.y. kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas kartu su bendrininkais bei dėl savanaudiškų paskatų. Kaltinamajame akte nėra nurodyta nė viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl teismas negalėjo svarstyti klausimo dėl jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Dėl Å¡ios priežasties teismo sprendimas pripažinti dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir atsižvelgiant į jas skirti bausmę yra neteisėtas. Be to, teismas netinkamai įvertino ir BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių visumÄ ir dėl to jam buvo paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014-09-04 apkaltinamÄ jį nuosprendį jo nuteisimo dalyje ir priimti jam naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagristai jį pripažino kaltu bei nuteisė pagal BK 225 straipsnio 2 dalį.

Apkaltinamajame nuosprendyje nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybės nepagrįstai pripažintos įrodytomis, o teismo iÅ¡vados padarytos neiÅ¡analizavus visų iÅ¡nagrinėtų įrodymų turinio, jų tarpusavio ryÅ¡io ir neįvertinus jų visumos. Apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas prielaidomis.Byloje nesurinkta jokių patikimų įrodymų, kad jis kartu su J. K. veikė bendrai grupe ir padarė nusikaltimÄ , nustatytÄ BK 225 straipsnio 2 dalyje. Teismo iÅ¡vada, kad jis, siekdamas naudos sau, paėmė kyšį, nepagrįsta bylos įrodymais.

Teismas jo kaltumÄ iÅ¡ esmės grindė tik specialisto iÅ¡vada Nr. 11-1513(13). Tačiau iÅ¡vadoje padaryta tik tikėtina iÅ¡vada, kad tyrimui pateiktame kompaktiniame diske „acme“ pažymėtame “IÅ SLAPTINTAS AKTAS NR. (duomenys neskelbtini) užfiksuotame garso įraÅ¡e, esančiame faile, įvardytame–7.2209.24-34, wav, įraÅ¡yto vieno iÅ¡ pokalbyje dalyvavusių asmenų balsas bei kalba tikėtina yra S. Å .. IÅ¡vadoje pažymėta, jog garso įraÅ¡as nekokybiÅ¡kas, labai „užtriukÅ¡mintas“.

Todėl teismas be pagrindo tokiÄ specialisto iÅ¡vadÄ pripažino tinkamu įrodymu ir ja rėmėsi, nes jos negalima patikrinti kitais BPK nustatytais proceso veiksmais. Teismas padarė prielaidomis grįstÄ iÅ¡vadÄ , kad S. Å . padarė pažeidimÄ , nustatytÄ (duomenys neskelbtini) straipsnyje (Transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti). Nei atliekant ikiteisminį tyrimÄ , nei teismo posėdyje nebuvo nustatyta, kokiÄ ir kur transporto priemonę neva vairavo S. Å .. Byloje yra duomenų apie tai, kad S. Å . turi automobilį (lengvÄ jÄ transporto priemonę), bet jį vairuoja jo dukra.

Nuteistasis S. Å . apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014-09-04 apkaltinamÄ jį nuosprendį jo nuteisimo dalyje ir jam priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam inkriminavo nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 227 straipsnio 2 dalyje. Teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė tik kaltinančiais įrodymais, visiÅ¡kai nepasisakė dėl teisinančių įrodymų, neatsižvelgė į tai, jog pagal formuojamÄ teismų praktikÄ visos abejonės ir prieÅ¡taravimai vertintini kaltinamojo naudai.

Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo paaiškinimus, kad jis nevairavo automobilio 2012-12-28 ir nebuvo sustabdytas policijos pareigūnų, taip pat kad nesiūlė jiems kyšio, pripažino prieštaringais ir neįtikinamais. Teismas neįvertino, kad viso proceso metu liudytojų parodymai apie įvykio aplinkybes keitėsi, o nuteistųjų parodymai buvo nuoseklūs, išsamūs ir argumentuoti. Nepagrįsta teismo išvada, kad specialisto išvada Nr. 11-1513(13), kurioje suformuluotos tikėtino pobūdžio išvados, paneigia nuteistųjų nurodytas aplinkybes, jog automobilis, kurį vairavo S. Š., 2012-12-28 nebuvo sustabdytas, jie nesitarė dėl kyšio davimo, paėmimo.

Apeliantas pažymi, kad specialisto išvadoje nurodyta tik tikėtina išvada, kad tyrimui pateiktame kompaktiniame diske „acme“, užfiksuotame garso įraše, esančiame faile, įvardytame –7.2209.24-34, wav, įrašyto vieno iš pokalbyje dalyvavusių asmenų m vyri XI, pasakiusio tiriamojo garso įrašo fragmente nuo 4 min. 30 sek. iki – 5 min. 10 sek., balsas bei kalba yra S. Š.; tyrimui pateiktame J. K. lyginamajame garso įraše užfiksuoti kalbos signalai yra nepakankamos trukmės išsamiems identifikaciniams tyrimams atlikti, o iš A.

K. balso pavyzdys iÅ¡ viso nebuvo paimtas ir tiriamas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistasis J. K. ir jo gynėja prašė tenkinti nuteistojo J. K. apeliacinį skundÄ .Apeliantas nuteistasis A. K. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo A. K. apeliacinį skundÄ . Apeliantas nuteistasis S. Å . ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo S. Å . apeliacinį skundÄ .Prokuroras prašė visų nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Nuteistųjų J. K., A. K. ir S. Å . apeliaciniai skundai atmestini.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė nuteistieji J. K., A. K. ir S. Å .. Visi apeliantai apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, remiantis juo nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis teismo iÅ¡vadomis dėl nuteistųjų kaltumo padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apeliantai skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai neiÅ¡nagrinėjo visų bylos aplinkybių, jų kaltumÄ grindė nepatikimais įrodymais, todėl teismas padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas ir nepagrįstai juos pripažino kaltais ir nuteisė.

Apeliantai skunduose pateikia savitÄ bylos įrodymų vertinimÄ , remiantis kuriuo praÅ¡o juos dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų iÅ¡teisinti. Visų apeliantų praÅ¡ymai – juos iÅ¡teisinti atmestini. Dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo Byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra iÅ¡imtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sÄ sajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

BylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visumÄ , sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir padaryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės ir kategoriÅ¡kos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiÅ«lymus ir reikÅ¡ti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi.

Proceso dalyvių teismui pateiktų siÅ«lymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, atlikusi byloje dalinį įrodymų tyrimÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybes.

Skundžiamame teismo nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, nuosekliai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta kaltinamųjų, liudytojų parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimo analizė ir remiantis ja padarytos motyvuotos, bylos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistųjų kaltumo pagrįstos byloje BPK nustatyta tvarka surinktų ir teisme tinkamai, laikantis BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma.

Nagrinėjamoje byloje kaltinimas grindžiamas ir duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimÄ . Tokie duomenys yra garso įraÅ¡ai, gauti atliekant slaptÄ tarnybinio automobilio ,,Å koda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolę, panaudojant garsÄ Ä¯raÅ¡ančias technines priemones specialia tvarka. Nagrinėjamoje byloje nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo vykdomos galiojant Operatyvinės veiklos įstatymui (galiojo iki 2013-01-01), todėl faktinis operatyvinės veiklos tyrimo veiksmų pagrindas buvo nustatytas Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte – tai tam tikra turima informacija apie rengiamÄ , daromÄ ar padarytÄ labai sunkų ar sunkų (tarp jų ir BK 225 straipsnio 2 dalis, 228 straipsnio 2 dalis) nusikaltimÄ arba apie įstatyme iÅ¡vardytus apysunkius nusikaltimus (be kita ko ir 227 straipsnio 1 bei 2 dalyse), arba apie nusikaltimÄ rengiantį, darantį ar padariusį asmenį.

Å ioje byloje teisinis pagrindas techninių priemonių naudojimui specialia tvarka buvo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2012 m. spalio 30 d. nutartis, kuria buvo sankcionuotas slaptas patekimas į tarnybinį automobilį ,,Å koda Octavia“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) bei Å¡io automobilio slapta kontrolė, panaudojant vaizdÄ ir garsÄ Ä¯raÅ¡ančias technines priemones specialia tvarka, kuriuo naudojasi J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) <....>, M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ,<.....> nuo 2012 m. lapkričio 6 d. iki 2013 m. vasario 6 d. (1 t. b. l. 34).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje operatyvinio tyrimo veiksmai buvo sankcionuoti atlikti policijos komisariato tarnybiniame automobilyje ,,Škoda Octavia“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) Byloje nustatyta, kad šį tarnybinį automobilį tarnyboje naudojo ne tik teismo nutartyje nurodyti J. K. ir M. V., bet ir A. K., todėl faktas, kad A. K. pavardė nenurodyta teismo nutartyje, kuriuo buvo sankcionuoti operatyvinio tyrimo veiksmai, nepanaikina šių veiksmų teisėtumo ir nesumenkina gautų duomenų apie A.

K. padarytÄ veikÄ Ä¯rodomosios reikÅ¡mės. Å ioje byloje techninės priemonės specialia tvarka buvo naudojamos nepažeidžiant teismo nutartimi nustatyto operatyvinių veiksmų taikymo termino – nuo 2012 m. lapkričio 6 d. iki 2013 m. vasario 6 d., Å¡io termino metu pasitvirtinus įtarimams dėl policijos pareigÅ«nų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, operatyvinio tyrimo veiksmai buvo nutraukti ir 2013-01-16 pradėtas ikiteisminis tyrimas. Duomenys, gauti atliekant operatyvinį tyrimÄ , pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡tirti, perklausant garso įraÅ¡us ir pagarsinant garso įraÅ¡uose užfiksuotų pokalbių suvestines.

Å iuos duomenis patvirtina byloje apklaustų liudytojų M. V., R. G., T. B. parodymai, Tikrintų transporto priemonių registracijos sistemos ir Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenys, Specialisto iÅ¡vados, o taip pat ir apeliacinės instancijos teisme atliktos fonoskopinės ekspertizės iÅ¡vados. Å ioje byloje vykdant operatyvinius veiksmus tuo metu galiojusio Operatyvinės veikos įstatymo nuostatos pažeistos nebuvo, nuteistieji nebuvo skatinami daryti nusikalstamas veikas, todėl tokiais veiksmais surinkti duomenys yra leistini įrodymai ir jais pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistųjų veiksmus.Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes ir konstatuodamas nuteistųjų kaltumÄ , bylos įrodymus vertino iÅ¡samiai, nustatytas aplinkybes pagrindė įrodymais, o ne prielaidomis, ir įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nepažeidė.

Dėl J. K. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 4 dalį Nagrinėjamoje byloje J. K. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – policijos patruliu, veikdamas bendrininkų grupe su M. V. (M. V.), priėmė iš R. G. 100 litų kyšį už tai, kad R. G. nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.Apeliantas nuteistasis J. K. neigia bendrininkavęs su M. V. ir teigia, kad jis nežinojo ir nematė, kad M. V. iš R. G. paėmė 100 litų.

Liudytojų M. V. ir R. G. parodymai, policijos patrulių automobilyje padarytas garso įraÅ¡as, apelianto teigimu, nėra patikimi jo kaltumo įrodymai, todėl apeliantas praÅ¡o jį pagal BK 225 straipsnio 4 dalį iÅ¡teisinti. Toks apelianto praÅ¡ymas atmestinas, nes apelianto teiginiai prieÅ¡tarauja bylos medžiagai.BK 225 straipsnio 4 dalyje nustatyta atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjusiam ar susitarusiam priimti arba reikalavusiam ar provokavusiam duoti, arba priėmusiam mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtÄ ar neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad A. K. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo statutinis valstybės tarnautojas (policijos patrulis), vykdęs savo darbines pareigas (1 t., b. l. 62-64, 65-66). Taip pat byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad nuo 2012-11-23 19 val. iki 2012-11-24 8 val. A. K. dirbo kartu su policijos patruliu M. V. ir jiems kartu vykdant darbines pareigas 2012-11-24 laikotarpyje tarp 1.10 – 1.24 val. buvo sustabdytas R. G. vairuojamas automobilis ,,VW Passat“.

Nagrinėjamoje byloje liudytoju apklaustas M. V. parodė, kad R. G. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas patikrinimui, jis priėjo prie vairuotojo ir pajutęs nuo jo sklindantį alkoholio kvapÄ , vairuotojÄ pakvietė į tarnybinį automobilį. Tarnybiniame automobilyje buvo tikrinamas R. G. blaivumas ir jam buvo nustatytas girtumas nežymiai virÅ¡ijantis leistinÄ normÄ . R. G. prašė neforminti jo padaryto pažeidimo, jie jo pasigailėjo ir susitarę, kad R. G. už tai, kad jam nebus suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, duos jiems pinigų, R.

G. paleido. IÅ¡ R. G. buvo gauta 100 litų, pinigai buvo perduoti prie R. G. namų, nes R. G. įvykio vietoje su savimi neturėjo pinigų. Jis su A. K. pasidalino gautus pinigus per pusę, t.y. po 50 litų (4 t. b. l. 141-144). Å iame kontekste pažymėtina, kad M. V. už kyÅ¡io priėmimÄ iÅ¡ R. G. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2013-11-08 nuosprendžiu (3 t. b. l. 52-58). Liudytojo M. V. nurodytas R. G. vairuojamo automobilio sustabdymo ir jo blaivumo tikrinimo bei 100 litų kyÅ¡io davimo aplinkybes patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas R.

G.. Šis liudytojas parodė, kad abu pareigūnai matė, kad jam buvo nustatytas girtumas ir abu pareigūnai jam aiškino tokio jo elgesio pasekmes. Jis prašė, kad pareigūnai jo nebaustų ir pasiūlė kyšį. Jis duoti kyšį siūlė lauke, tuo metu jis ir abu pareigūnai buvo išlipę iš policijos automobilio. Jis perdavė jaunesniam pareigūnui 100 litų kyšį (4 t. b. l. 144-145). Apeliantas tokius liudytojų parodymus vertina kaip nepatikimus, nes jie yra prieštaringi ir neatitinka jo parodymams.

Apeliantas nuteistasis J. K., neneigdamas, kad 2012-11-24 apie 1.14 val. prie Buikų k., Å alčininkų rajone buvo sustabdytas R. G. vairuojamas automobilis „VW Passat“, teigia, kad vairuotojui nebuvo nustatytas įstatymo draudžiamas apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis, todėl jam ir nebuvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jis jokių pinigų iÅ¡ R. G. nereikalavo ir jų negavo, apie su juo kartu dirbusio pareigÅ«no M. V. susitarimÄ su R. G. dėl kyÅ¡io nieko nežino, kaip M. V. buvo perduotas kyÅ¡is nematė.     Šiame kontekste pažymėtina, kad iÅ¡vada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , logiÅ¡kumÄ ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių (kasacinė praktika 2K-589/2006, 2K-440/2010, 2K-309/2011 ir kitose bylose).

Pirmosios instancijos teismas, tiesiogiai teisme apklausęs liudytojus M. V. ir R. G., išsamiai išanalizavo jų parodymus, palygindamas juos su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, bei sugretindamas tarpusavyje ir su kitais byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais: nuteistojo J. K. ir liudytojos H. A. parodymais, 2013-02-22 protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo priede užfiksuotais duomenimis ir kitais rašytiniais bylos įrodymais. Teismas, įvertinęs nuteistojo J. K. ir liudytojų M. V. bei R.

G. parodymus tiek atskirai, tiek kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, skundžiamame teismo nuosprendyje motyvuotai nurodė, kuriuos iš šių asmenų parodymus vertina kaip patikimus, o kuriuos iš jų atmeta kaip prieštaraujančius byloje surinktiems įrodymams. Nors skundžiamame teismo nuosprendyje nėra detaliai išdėstytas išslaptinto policijos patrulių automobilyje padaryto garso įraše užfiksuoto pokalbio turinys (1 t., b. l. 45-47), tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad teismo posėdžio metu buvo perklausytas 2012-11-24 darytas garso įrašas, taip pat buvo pagarsinta 2012-11-24 pokalbio stenograma (4 t. b. l. 160), todėl teismas teisėtai vadovavosi šiais bylos duomenimis, nustatinėdamas faktines nagrinėjamo įvykio aplinkybes.

IÅ¡ skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad vertindamas 2012-11-24 pokalbio stenogramÄ , teismas neanalizavo atskirų pokalbio metu pasakytų žodžių ar frazių prasmės, o vertino viso pokalbio turinį. 2012-11-24 pokalbio stenogramos turinys, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad R. G. buvo nustatytas girtumas, virÅ¡ijantis leistinÄ ribÄ , kad pažeidėjui buvo iÅ¡aiÅ¡kintos tokio pažeidimo pasekmes, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ytas nebuvo, nes su pažeidėju užmaskuota forma buvo susitarta dėl piniginio atlygio, t.y. kyÅ¡io, už tai, kad nebus fiksuojamas jo galimai padaryto pažeidimo faktas.

Ä®raÅ¡o stenogramoje užfiksuota, kad R. G. patikrinus alkotesteriu, jam buvo pasakyta ,,pakliuvai“, R. G. paklausus ,,per daug??“, jam buvo patvirtinta ,,per daug“. Tolesnis M. V. ir J. K. pokalbio su R. G. turinys akivaizdžiai liudija, kad už vairavimÄ , esant neblaiviam, R. G. buvo ruoÅ¡iamasi suraÅ¡yti administracinės teisės pažeidimo protokolÄ , tačiau R. G. paklausus ,,O kiek?“ ir nurodžius, kad ,,<...> kad teisių reikia realiai“ ir praÅ¡ant ,,o gal palauksite valandėlę?“ AÅ¡ jums atvežčiau vis tiek kažkur važinėsite?“, nurodant ,,Å tai tai, Å¡tai paliksiu, dar atveÅ¡iu...<...> ...už pusvalandžio atlėksiu merginÄ parveÅ¡iu kai kam paskambinsiu nes realiai su savimi tiek neturiu“, policijos pareigÅ«nai atsakydami ,,gerai“, R.

G. administracinio teisės pažeidimo protokolo neberaÅ¡o ir R. G. paleidžia (1 t. b. l. 45-47). Aptarto įraÅ¡o stenogramoje užfiksuotÄ pokalbio turinio autentiÅ¡kumÄ patvirtina liudytojų M. V. ir R. G. parodymai.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartÄ iÅ¡analizavusi viso proceso metu duotus liudytojų M. V. ir R. G. parodymus, juose esminių prieÅ¡taravimų dėl Å¡ioje byloje nustatinėjamų faktinių aplinkybių, susijusių su policijos patrulių kyÅ¡ininkavimo  2012-11-24 faktu, nenustatė.

Liudytojų M. V. ir R. G. parodymai dėl esminių byloje nustatinėjamų aplinkybių yra pakankami iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s, sutampa tarpusavyje. Vienintelis neatitikimas tarp paminėtų liudytojų teisme duotų parodymų yra dėl vietos, kurioje policijos pareigÅ«nams buvo perduotas 100 litų kyÅ¡is. Pirmosios instancijos teismas šį liudytojų parodymų neatitikimÄ iÅ¡analizavo ir dėl jo skundžiamame teismo nuosprendyje motyvuotai pasisakė. Teismas, įvertinęs tai, kad liudytojo M. V. parodymai buvo vienodi ir nekintantys viso proceso metu, kad liudytojas R.

G. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, jog pinigų jis įvykio vietoje neturėjo, jų paimti važiavo namo, bei sugretinęs Å¡iuos liudytojų parodymus su Vilniaus AVPK Imuniteto skyriaus tyrėjos tarnybiniame praneÅ¡ime pateiktais duomenimis apie policijos patrulių A. K. ir M. V. automobilio ,,Å koda Octavia“ judėjimo marÅ¡rutÄ nuo 2012-11-23 nuo 23 val. iki 2012-11-24 2.10 val., pagrįstai konstatavo, kad R. G. pinigus policijos pareigÅ«nams perdavė liudytojo M. V. nurodytomis aplinkybėmis, t.y. prie R.

G. namų. Pirmosios instancijos teismas atskirai aptarė liudytojo M. V. ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos (2 t. b. l. 147-149) teisėtumÄ ir padarė iÅ¡vadÄ , kad ji nevisiÅ¡kai atitinka BPK nustatytus reikalavimus dėl jos metu užduotų menamų klausimų. Tačiau teismas pats tiesiogiai apklausęs liudytojÄ M. V. ir įvertinęs jo parodymus kitų byloje surinktų įrodymų kontekste nenustatė pagrindo abejoti Å¡io liudytojo teisme duotų parodymų objektyvumu ir teisingumu, todėl juos pagrįstai pripažino patikimu įrodymu.   Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad liudytojų M.

V. ir R. G. parodymai atitinka BPK 20 straipsnyje išdėstytus įrodymams keliamus reikalavimus ir yra patikimi J. K. kaltumo dėl 2012-11-24 įvykdyto kyšininkavimo įrodymai.Liudytojas M. V. viso proceso metu vienodai teigė, kad gautas 100 litų kyšis buvo padalintas lygiomis dalimis. Apelianto teiginiai, kad liudytojas M. V. nei vienos apklausos metu negalėjo nurodyti aplinkybių, kuriomis buvo pasidalintas gautas kyšis, nepaneigia apelianto kaltumo dėl kyšininkavimo. Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad apeliantas ir M.

V. aptariamo įvykio metu dirbo viename ekipaže, abu dalyvavo tikrinant R. G. blaivumÄ , o nustačius, kad R. G. vairavo transporto priemonę neblaivus, abu aiÅ¡kino jam tokio jo elgesio pasekmes. Tokie byloje nustatyti faktai įrodo, kad M. V. ir J. K. veikė bendrininkų grupe kaip bendravykdytojai. Pažymėtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-197/2009, 2K-79/2012, 2K-295/2012, 2K-254/2013).

Å iuo atveju nuteistojo J. K. bendrininkavimÄ su M. V. parodo jų bendri veiksmai, sustabdant R. G. vairuojamÄ automobilį ir Å¡io įvykio nuslėpimas, jo neįregistruojant bendroje registracijos sistemoje, vairuotojo blaivumo patikrinimas ir pastarojo neblaivumo fakto nustatymas ir Å¡io fakto nuslėpimas bei pareigÅ«nų vykimas prie pažeidėjo namų, kur iÅ¡ R. G. buvo paimta 100 litų, ir tokiu bÅ«du J. K., kaip vykdytojas, dalyvavo realizuojant tÄ patį nusikalstamÄ ketinimÄ â€“ kyÅ¡ininkavimÄ . Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje byloje pakanka teisėtu bÅ«du gautų įrodymų iÅ¡ skirtingų Å¡altinių, kad J.

K., bÅ«damas valstybės tarnautoju – policijos patruliu, veikdamas bendrai su M. V., iÅ¡ R. G. priėmė 100 litų kyšį už neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus, t.y. padarė BK numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ kyÅ¡ininkavimÄ . Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes A. K. įvykdyta veika atitinka BK 225 straipsnio 4 dalies sudėtį, todėl J. K. taikytas tinkamas baudžiamasis įstatymas. Dėl J. K. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį Skundžiamu teismo nuosprendžiu J. K. nuteistas ir už piktnaudžiavimÄ pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

Apeliantas nuteistasis J. K., nesutikdamas su tokiu jo nuteisimu ir praÅ¡ydamas iÅ¡teisinti, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neteisingai įvertino jo parodymus, tik formaliai nurodė, kad jo veiksmais buvo padaryta didelė žala, ir nepasisakė dėl jo kaltės formos. Tokie apelianto teiginiai ir praÅ¡ymas – iÅ¡teisinti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį – atmestini kaip nepagrįsti.Pagal BK 228 straipsnio 2 dalį už piktnaudžiavimÄ atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba virÅ¡ijęs įgaliojimus, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyÅ¡ininkavimo požymių ir jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos SÄ junga, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

Piktnaudžiavimas gali pasireikÅ¡ti tiek ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų netinkamu vykdymu, tiek vienkartiniu poelgiu. Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip tyčinis valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas prieÅ¡ingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui ir tokiu savo veikimu ar neveikimu padaro didelę žalÄ valstybei (ar kitiems BK 228 straipsnio dispozicijoje nurodytiems asmenims).

FaktÄ , kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dažniausiai patvirtina aplinkybės, kad toks asmuo veikdamas (arba neveikdamas) atitinkamu bÅ«du pažeidė teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų veiksmų atlikimo tvarkÄ , nesilaikė iÅ¡ teisės aktų jam kylančių teisių ir pareigų (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-354-511-2015, 2K-35-697/2016 ir kt.). Pagal teismų praktikÄ , jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo gauna turtines vertybes ar paslaugas, kurias kitas asmuo jam perduoda ar suteikia ne už konkrečių veiksmų atlikimÄ (ar neatlikimÄ ) vykdant įgaliojimus, o tikintis įgyti jo palankumÄ , gauti kokiÄ nors paramÄ , iÅ¡vengti galimų nemalonumų ir pan., tokia veika, atsižvelgiant į kitas nustatytas byloje aplinkybes, kvalifikuojama kaip piktnaudžiavimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-325/2012, 2K-104/2013, 2K-194/2013).

Kvalifikuotas piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, padaromas tik tiesiogine tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-104/2013, 2K-198-693/2016). Kaltininkas tiesiogine tyčia piktnaudžiauja tarnybine padėtimi tuo atveju, kai supranta, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei ar kitiems BK 228 straipsnio dispozicijoje nurodytiems subjektams, ir šios žalos nori. Šio nusikaltimo tyčinės kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–310/2010, 2K-100/2014).

Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekta. Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-370-677/2015).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neturtinio pobÅ«džio žala yra vertinamasis požymis ir ji paprastai pripažįstama didele, jeigu dėl to pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas.

Kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobÅ«džio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimÄ pareigÅ«no padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbÄ , rezonansÄ visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtakÄ valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-7-335/2013, 2K-354-511/2015).Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad J.

K., bÅ«damas statutiniu valstybės tarnautoju – policijos patruliu, veikdamas bendrininkų grupe su policijos patruliu M. V., 2012-11-27 17.17 val. KaniÅ«kų kaime, Å alčininkų r. sustabdė T. B. vairuojamÄ automobilį „Audi 80“, ir už T. B. nepatraukimÄ administracinėn atsakomybėn dėl pastarojo galimai padaryto administracinės teisės pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnyje (Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems), siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, už neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus, veikdamas prieÅ¡ingai tarnybos interesams, susitarė su T.

B., jog Å¡is jam (J. K.) padarys patalpų remontÄ , o M. V. atveÅ¡ malkų, po ko T. B. nebuvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, taip J. K., pažeisdamas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodytų teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo tarnyba ir Å¡iais veiksmais padarė didelę neturtinę žalÄ juridiniam asmeniui – Policijos įstaigai ir valstybei. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. K. nurodo, kad teismo nustatomojoje ir motyvuojamoje nuosprendžio dalyje neteisingai konstatuota, jog 2012-11-27 T.

B. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas. Apeliantas teigia, kad jis vairuojančio T. B. nematė ir pastarojo vairuojamas automobilis nebuvo sustabdytas, policijos pareigÅ«nams atvažiavus į T. B. kiemÄ , pastarasis stovėjo Å¡alia automobilio. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus nuteistasis J. K. davė ir pirmosios instancijos teisme. Jis parodė, kad nei jis, nei M. V. nematė, kad T. B. vairavo automobilį. Pastarojo automobilį jie matė tik stovintį kieme, o Å¡alia jo buvo T. B., todėl jie pamanę, kad galimai jis vairavo automobilį, nusprendė patikrinti Å¡iÄ versijÄ .

T. B. kategoriškai neigė vairavęs automobilį, jie T. B. už vairo nematė, patikimų įrodymų, kad T. B. vairavo automobilį, nesurinko, todėl T. B. paleido ir iš jo nieko nereikalavo (4 t. b. l. 158-160).Tokie nuteistojo J. K. teiginiai paneigti byloje surinktais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas išanalizavęs nuteistojo J. K. parodymų turinį ir sulyginęs jį su kitais byloje esančiais įrodymais: liudytojų M. V., T. B., R. B. parodymais, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis, 2012-11-27 automobilyje ,,Škoda Octavia“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) padaryto garso įraÅ¡o metu užfiksuoto pokalbio stenograma, kuriuos pagrįstai įvertino kaip teisėtai gautus ir patikimus bylos įrodymus, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad J. K., nurodydamas 2012-11-27 įvykio aplinkybes, jas interpretuoja sau palankia linkme ir motyvuotai tokius J. K. parodymus vertino kaip prieÅ¡taraujančius įrodymų visumai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo pateiktu nuteistojo J.

K. parodymų vertinimu.Å ioje byloje remiantis liudytojų M. V., T. B. ir R. B. parodymais, tarnybiniame policijos automobilyje ,,Å koda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytu garso įraÅ¡u ir jo stenograma nustatyta, kad T. B. 2012-11-27 vairavo automobilį ir T. B. vairuojamÄ automobilį policijos pareigÅ«nai atsekė iki pastarojo namų ir kieme sulaikė T. B. kaip asmenį vairavusį automobilį. Tokie policijos pareigÅ«nų įvykio vietoje atlikti veiksmai gali bÅ«ti įvardijami ir kaip T.

B. automobilio sustabdymas, todėl skundžiamo teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta aplinkybė, kad T. B. automobilis buvo sustabdytas iš esmės neprieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Apelianto skundo teiginys, kad jis ir M. V. nematė, kas vairavo T. B. automobilį, prieštarauja nuosekliems liudytojo M. V. parodymams, be to, toks apelianto teiginys yra nelogiškas, nes tuo atveju, jei policijos pareigūnai nematė, kas vairavo T. B. automobilį, jie neturėjo pagrindo tikrinti T.

B. blaivumo, nes Å¡is asmuo buvo privačioje, savo namų vados teritorijoje ir jokių teisės pažeidimų nedarė.Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visuma, kuriÄ sudaro: iÅ¡ dalies paties nuteistojo J. K., kuris pirmosios instancijos teisme parodė, kad T. B., bÅ«damas policijos tarnybiniame automobilyje, neneigė vairavęs automobilį (4 t. b.l. 159), parodymai, liudytojų M. V., T. B., R. B. parodymai, tarnybiniuose praneÅ¡imuose dėl tikrintų transporto priemonių registracijos sistemos duomenų ir Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenų užfiksuotais duomenimis, 2012-11-27 automobilyje ,,Å koda Octavia“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) padaryto garso įraÅ¡o metu užfiksuoto pokalbio stenograma, leidžia konstatuoti, kad T. B. 2012-11-27 vairavo automobilį, bÅ«damas neblaivus, todėl buvo pagrindas šį faktÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka užfiksuoti, tačiau policijos pareigÅ«nai, tarp jų ir J. K., bÅ«damas vyresniuoju patruliu, to nepadarė ir siekdami asmeninės naudos, už neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus, susitarė su T. B., jog Å¡is jam (J. K.) padarys patalpų remontÄ , o M. V. atveÅ¡ malkų, po ko T.

B. nebuvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Tokios byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad J. K. sÄ moningai nesuraÅ¡ydamas T. B. administracinio teisės pažeidimo protokolo, suprato, kad veikia prieÅ¡ingai tarnybos interesams, kad dėl to bus iÅ¡kreipta tarnybos esmė, sumenkintas ir pažemintas pareigÅ«no vardas, teisėsaugos institucijų ir valstybės autoritetas, kad tuo bus padaryta didelė neturtinė žala, ir savo veiksmais leido Å¡iems padariniams atsirasti, t. y.

J. K. veikė tiesioginės tyčios forma. Ä®statymų leidėjas, įtvirtindamas BK 228 straipsnyje baudžiamÄ jÄ atsakomybę už piktnaudžiavimÄ , siekia užtikrinti normaliÄ , teisinės valstybės siekį atitinkančiÄ , veiksmingÄ , autoritetingÄ , Konstitucijai, įstatymams ir kitiems teisės aktams neprieÅ¡taraujančiÄ institucijų ar asmenų, turinčių atitinkamus administracinius įgaliojimus ar teikiančių vieÅ¡Ä sias paslaugas, veiklÄ . Tokia institucija yra ir policija. Policijos patrulis yra policijos pareigÅ«nas, savo darbe privalantis vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir skundžiamo teismo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje detaliai nurodyta kokius konkrečiai norminiuose teisės aktuose iÅ¡dėstytus reikalavimus pažeidė J. K., bÅ«damas statutiniu valstybės tarnautoju, ir pagrįstai tokie J. K. padaryti teisės pažeidimai įvertinti kaip didelės žalos policijai ir valstybei požymis, bÅ«tinas piktnaudžiavimÄ kvalifikuojant kaip nusikalstamÄ .Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, J. K. padaryta veika pagrįstai pripažinta nusikalstama ir teisingai kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

Dėl J. K. ir A. K. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį bei  S. Å . nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį Nagrinėjamoje byloje J. K. ir A. K. nuteisti už kyÅ¡ininkavimÄ pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, o S. Å . už papirkimÄ pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, o bÅ«tent:J. K. ir A. K. nuteisti už tai, kad bÅ«dami statutiniais valstybės tarnautojais, veikdami bendrininkų grupe, 2012-12-28 apie 9.25 val. savo naudai tiesiogiai susitarė priimti iÅ¡ S. Å . 200 litų dydžio kyšį už neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus, t.y. už S. Å . nepatraukimÄ administracinėn atsakomybėn dėl pastarojo galimai padaryto administracinės teisės pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnyje (Transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti);

S. Š. nuteistas už tai, kad tiesiogiai susitarė su valstybės tarnautojais jiems duoti 200 litų kyšį, siekdamas jų neteisėto neveikimo, t.y. kad jis nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį (Transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti).Apeliantai nuteistieji J. K., A. K. ir S. Š. neigia padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir prašo juos išteisinti. Esminis visų apeliantų apeliacinių skundų argumentas yra tas, kad byloje nesurinkta patikimų įrodymų, kad S. Š. vairuojamas automobilis 2012-12-28 buvo sustabdytas, o Specialisto išvada Nr. 11-1513(13) ir “IŠSLAPTINTAM AKTE NR. (duomenys neskelbtini) užfiksuoto garso įrašo duomenys nėra pakankami jų kaltumo įrodymai.

Tokie apeliantų teiginiai ir jų praÅ¡ymai – iÅ¡teisinti atmestini kaip nepagrįsti.Pagal BK 225 straipsnio 2 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus. Å ios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai – 1) pažadas priimti kyšį, 2) susitarimas jį priimti, 3) reikalavimas jį duoti, 4) provokavimas duoti kyšį, 5) kyÅ¡io priėmimas – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena iÅ¡ Å¡ių veikų.

KyÅ¡ininkavimas padaromas tik tiesiogine tyčia, jo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta, nuo bet kurios iÅ¡ Å¡ių veikų padarymo momento. Nagrinėjamoje byloje aktualus kyÅ¡ininkavimas už neteisėtÄ neveikimÄ yra tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo kyÅ¡io davėjo interesus už neteisėtÄ atlygį patenkina ar žada patenkinti neatlikdamas veiksmų, kuriuos jis privalo atlikti vykdydamas įgaliojimus.Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiÅ«lė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus.

Taigi papirkimas objektyviai reiÅ¡kiasi bent vieno iÅ¡ alternatyvių veiksmų padarymu: kyÅ¡io pasiÅ«lymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kyšį žadama, siÅ«loma duoti ar jis duodamas už pageidaujamÄ valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus. Å i nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia.Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais ir vertindamas, nesilaikė šio straipsnio nuostatų. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus bylos įrodymus, t.y. tiek nuteistųjų parodymus, tiek rašytinius bylos įrodymus, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikė išskirtinės prioritetinės reikšmės, ir padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.Nors nuteistieji J.

K. ir A. K. neigia, kad buvo sustabdę S. Å . vairuojamÄ automobilį ir paėmė iÅ¡ S. Å . kyšį, o nuteistasis S. Å . neigia pareigÅ«nams davęs kyšį dėl protokolo nesuraÅ¡ymo už transporto priemonės vairavimÄ neturint teisės jos vairuoti, tačiau tokie nuteistųjų parodymai yra paneigti byloje surinktų įrodymų visuma. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad J. K. ir A. K. nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo (duomenys neskelbtini) ir 2012-12-28 nuo 8 val. iki 15 val. jie kartu dirbo (duomenys neskelbtini) , tarnybos metu naudojosi policijos automobiliu ,,Å koda Octavia“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Å iame procesiniame teismo sprendime minėta, kad tarnybiniame policijos automobilyje ,,Å koda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2012 m. lapkričio 6 d. iki 2013 m. vasario 6 d. buvo vykdoma slapta kontrolė, panaudojant garsÄ Ä¯raÅ¡ančias technines priemones. Vykdant Å¡iÄ kontrolę automobilyje ,,Å koda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-12-28 nuo 9.24 val. iki 9.34 val. buvo užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigÅ«nų ir pažeidėjo. 2013-02-22 Protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo priede – 2013-02-21 įslaptintų dokumentų iÅ¡slaptinimo aktu Nr.10-IL-294 iÅ¡slaptintoje suvestinėje Nr. 3, reg.

Nr. 10-37-Į01-8RN, kurioje stenografuotas 2012-12-28 automobilyje ,,Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytas garso įrašas, užfiksuota, kad į policijos automobilį pakviečiamas pažeidėjas ir tarp pastarojo ir policijos pareigūnų vyksta sekančio turinio pokalbis: policijos pareigūnas pažeidėjo klausia ,,teisių nepaėmei?“ pažeidėjas atsako ,,Ne“, policijos pareigūnas ,,kada šis važinėjimas baigsis?“, pažeidėjas ,,traktorius sulūžo nėra kuo teritorijos valyti...<...>...rimtai sugedo atsarginių dalių atvažiavau“; policijos pareigūnas ,,na štai, na kiek tu gali, kiek tu gali, kokia tavo pavardė“, pažeidėjas prisistato ,,Š.

S.“; policijos pareigÅ«nas ,,Å ...., vairuoti teisės atimta...; iki dviejų su puse arba areÅ¡tas“; pažeidėjas ,,geriau areÅ¡tas“, policijos pareigÅ«nas: ,,areÅ¡to na gerai papraÅ¡ysi teisme“, pažeidėjas ,,ne nereikia...<...>...paleiskite mane“, policijos pareigÅ«nas ,,ne“. Toliau pokalbis tarp pažeidėjo ir policijos pareigÅ«no vyksta apie kaime sklindančias paskalas (paskalų turinys nedetalizuojamas). Policijos pareigÅ«nas ruoÅ¡iasi įforminti pažeidimÄ ,,dabar greit įforminsime“, pažeidėjas praÅ¡o to nedaryti ,,neraÅ¡yk virÅ¡ininke“, teisinasi dėl padaryto pažeidimo ir teigia, kad ,,vis tiek savas...<...>...liksiu skolingu...<...>...kiek liksiu skolingu ir viskas...<...> na kiek?“ į tai policijos pareigÅ«nas atsako ,,nereikia skolingų“ ir nurodo kalbėti tyliau bei su pažeidėju kalba apie tai, kad Å¡is ankščiau jau ,,<....> nesumokėjo...<...> nors laidavo...<...>.

Po to policijos pareigÅ«nas klausia pažeidėjo ,,kiek bus?“, pažeidėjas atsako ,,na po Å¡imtinę bus normalu?...<...> na gerai?“ ir ruoÅ¡iasi važiuoti pas RomkÄ ir tuoj atvažiuoti. Policijos pareigÅ«nas pažeidėjo dar paklausia, kada Å¡is teises atsiims ir už kÄ jos atimtos, į tai pažeidėjas atsako, kad ,,dar trys metai“ ir kad ,,iÅ¡važiavau iÅ¡ avarijos vietos“. Po to policijos pareigÅ«nas patikslina ,,kada atvažiuosi“, pažeidėjas atsako ,,a tai greit atvažiuosiu“ ir iÅ¡lipa iÅ¡ automobilio ( 1 t. b. l. 60-61).

Specialisto iÅ¡vadoje Nr.11-1513 (13), atlikus fonoskopinį tyrimÄ , tikslu nustatyti, ar 2012-12-28 pokalbyje, perkeltame į kompaktinę plokÅ¡telę Nr. 7.22 (K) reg. Nr. 10-6-2Ä®02-759 (RN) (iÅ¡slaptinta 2013-02-21 aktu Nr.10-IL-294), yra užfiksuoti S. Å . ir J. K. balsai, konstatuota, jog tikėtina, kad tyrimui pateiktame kompaktiniame diske „acme“, pažymėtame – „IÅ SLAPTINTA AKTAS NR. (duomenys neskelbtini) užfiksuotame garso įraÅ¡e, esančiame faile, įvardintame – 7.22_09.24-09-34.wav, įraÅ¡yto vieno iÅ¡ pokalbyje dalyvavusių asmenų, vyro X1, pasakiusio tiriamojo garso įraÅ¡o fragmente nuo ~ 4 min. 30 sek. iki ~ 5 min. 10 sek. tokias frazes:

„Načalnik, začem pisat“ (Viršininke, kam rašyt), „Ne piši, načalnik“ (Nerašyk, viršininke), balsas bei kalba yra S. Š.. Specialistai į klausimo dalį, ar tyrimui pateiktame garso įraše, esančiame faile, įvardintame – 7.22_09.24-09-34.wav, yra užfiksuotas J. K. balsas, negalėjo, nes tiriamajame garso įraše užfiksuotų kitų triukšmingame fone kalbančių asmenų kalbos signalai yra išvis blogos kokybės, netinka jokiems identifikaciniams tyrimams atlikti, todėl tuo pačiu negalima atsakyti kokių konkrečių asmenų balsai tai yra įrašyti (1 t., b. l. 186-190).

Apeliacinės instancijos teisme nuteistieji ir jų gynėjai, nesutikdami su tokia Specialisto iÅ¡vadÄ ir teigdami, kad ji yra prieÅ¡taringa ir nesuprantama, prašė teismo posėdyje apklausti Specialisto iÅ¡vadÄ atlikusius specialistus. Teisėjų kolegija tenkino tokį praÅ¡ymÄ ir apeliacinės instancijos teisme buvo dar kartÄ iÅ¡tirta Specialisto iÅ¡vada Nr.11-1513 (13) bei apklaustas vienas iÅ¡ fonoskopinį tyrimÄ atlikusių ir iÅ¡vadÄ davusių specialistų – specialistė E. Å .. Å i specialistė teismui paaiÅ¡kino, kad atliekant fonoskopinį tyrimÄ buvo nustatytas S. Å . balsas ir Specialisto iÅ¡vadoje jis pažymėtas – ,,vyrasX1“ arba ,,VX1“, abu Å¡ie žymėjimai reiÅ¡kia S. Å . balsÄ .

Pagal pokalbio pradžios ir pabaigos pobÅ«dį buvo padaryta iÅ¡vada, kad ,,tikėtina, kad kalba trys asmenys“, tačiau konkrečiai įvardinti, kokie tai asmenys nebuvo galimybės, nes buvo per mažai medžiagos ir prastos kokybės įraÅ¡as. Jų duota iÅ¡vada dėl S. Å . balso yra tikėtina, nes duoti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ nebuvo galimybės dėl nepakankamos jo kalbos signalų kokybės, dėl to nebuvo galima atlikti jokių parametrinių tyrimų, nes įraÅ¡as neatitinka tam tikrų sÄ lygų.

Prie Specialisto iÅ¡vados nėra stenogramos, nes ji daroma tik teismo praÅ¡ymu. Specialistė patvirtino, kad jos tirtame įrašė tikėtina, kad yra užfiksuotas S. Å . balsas, o ar yra J. K. balsas atsakyti negali (5 t. b. l. 55-57). Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi specialistės paaiÅ¡kinimus ir įvertinusi juos byloje surinktos medžiagos kontekste, nusprendė paskirti byloje fonoskopinę ekspertizę ir pavedė jÄ atlikti Lietuvos ekspertizių centro Fonoskopinių ekspertizių skyriaus ekspertams (5 t. b. l. 61-63).

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai pateikė 2016-05-17 Ekspertizės aktÄ Nr. 11-877(15). Å io akto tiriamojoje dalyje nurodyta tiriamasis garso įraÅ¡as buvo perklausomas trumpais (apie 5-10 sek.) fragmentais, tuo pat metu suraÅ¡ant garso įraÅ¡e užfiksuoto pokalbio turinį. Dėl to, kad, tiriamajame garso įraÅ¡e užfiksuotas pokalbis yra stipriai užtriukÅ¡mintas, pokalbio dalyvių pasakytos frazės vietomis yra suprantamos tik dalinai arba visiÅ¡kai nesuprantamos, tiriamajame garso įraÅ¡e užfiksuoti kalbos signalai yra labai silpni, o pasakytos frazės trumpos, Å¡io įraÅ¡o stenogramoje ne visų pokalbio frazių turinys yra nustatytas bei ne visos jos yra priskirtos konkrečiam asmeniui (konkrečiam asmeniui nepriskirtos frazės pažymėtos V?).

Tikėtina, kad garso įraÅ¡e užfiksuoti trijų vyrų balsai, kurie atitinkamai sužymėti V1, V2 ir V3. Tiriamojo garso įraÅ¡o stenograma yra pateikta kaip ekspertizės akto 1 priedas. Ekspertai, peržiÅ«rėjo ir perklausė visÄ tyrimui pateiktÄ medžiagÄ bei atliko audityvinę tyrimui pateiktų garso įrašų analizę, kurioms metu buvo nustatyta, kad tiriamajame garso įraÅ¡e užfiksuotas pokalbis yra stipriai užtriukÅ¡mintas, pokalbio dalyvių pasakytos frazės vietomis yra suprantamos tik dalinai arba visiÅ¡kai nesuprantamos, tiriamajame garso įraÅ¡e užfiksuoti kalbos signalai yra labai silpni, pasakytos frazės trumpos, o individualÅ«s užfiksuotų asmenų kalbos savybės ir balso ypatumai nėra pakankamai iÅ¡reikÅ¡ti.

Todėl ekspertės padarė iÅ¡vadÄ , kad tiriamajame garso įraÅ¡e užfiksuotų asmenų V1, V2 ir V3 (Å¡ių asmenų pasakytos frazės ekspertizės akto 1 priede pažymėtos V1, V2 ir V3) balsų signalai netinka statistikiniams - parametriniams tyrimams atlikti. Be to, vyrų balsai V1 ir V3 nėra tinkami ir audityvinei analizei, t.y. nėra tinkami jokiems identifikaciniams tyrimams pagal balsÄ atlikti. Ekspertės, iÅ¡klausiusios ir įvertinusios tyrimui pateiktus J. K. ir S. Å . lyginamuosius garso įraÅ¡us, konstatavo, kad J.

K. lyginamajame garso įraÅ¡e yra užfiksuotas tiriamojo įraÅ¡o perklausimas, o iÅ¡ Å¡io įraÅ¡o segmentuoto J. K. kalbos signalo trukmė yra apie 15 sek., t.y. nėra pakankamos trukmės iÅ¡samiems identifikaciniams tyrimams atlikti. Ekspertės, iÅ¡klausiusios ir įvertinusios tiriamajame garso įraÅ¡e užfiksuoto vieno iÅ¡ pokalbio dalyvių vyro V2 (Å¡io asmens pasakytos frazės ekspertizės akto 1 priede pažymėtos V2) bendruosius kalbos ir balso požymius: balso skambėjimÄ ir aukÅ¡tį, tembrÄ , intonacijÄ , kalbos manierÄ , artikuliacijos ypatumus, kalbos tempo pobÅ«dį, melodikÄ , balso stiprumo pasikeitimų svyravimus, intonacijÄ ir kitus kalbinius požymius bei juos palyginusios su J.

K. ir S. Å . kalbos savybėmis ir balso ypatumais, užfiksuotais tyrimui pateiktuose lyginamuosiuose įraÅ¡uose, padarė tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad tiriamajame garso įraÅ¡e yra užfiksuotas S. Å . balsas (Å¡io asmens pasakytos frazės ekspertizės akto 1 priede pažymėtos V2). Ekspertės nustačiusios, kad kitų tiriamajame garso įraÅ¡e užfiksuotų triukÅ¡mingoje aplinkoje kalbančių asmenų garso signalai yra labai blogos kokybės, konstatavo, kad iÅ¡ jų iÅ¡rinktos kokybiÅ¡kos kalbinės medžiagos kiekis nėra pakankamas identifikaciniams tyrimams atlikti.

Apibendrindamos atliktus tyrimus, ekspertės konstatavo, kad tikėtina, kad tiriamajame garso įraÅ¡e yra užfiksuotas S. Å . balsas (Å¡io asmens pasakytos frazės ekspertizės akto 1 priede pažymėtos V2). KategoriÅ¡kai atsakyti negalima dėl aukščiau nurodytų priežasčių; nustatyti, ar tyrimui pateiktame garso įraÅ¡e yra užfiksuotas J. K. balsas negalima dėl aukščiau nurodytų priežasčių, ir pateikė iÅ¡vadÄ : tikėtina, kad tiriamajame garso įraÅ¡e vienas iÅ¡ pokalbio dalyvių yra S. Å ..

Å io ekspertizės akto 1 priede pateiktoje tiriamojo garso įraÅ¡o stenogramoje jo pasakytos frazės yra pažymėtos V2. Atsakyti į klausimÄ ar tyrimui pateiktame garso įraÅ¡e yra užfiksuotas J. K. balsas negalima. Garso įraÅ¡o, tyrimui pateikto kompaktinėje plokÅ¡telėje „acme“ Nr.7.22 (K) reg.Nr.10-0-2102-759(RN) (iÅ¡slaptinta 2013-02-21 aktu Nr.lO-IL-294) stenograma yra pateikta Å¡io ekspertizės akto 1 priede (5 t. b. l. 69-82).Sugretinus Ekspertizės akto 1 priede pateiktÄ tiriamojo garso įraÅ¡o 7.22_09.24-09-34.wav stenogramÄ su aukščiau aptarta 2013-02-22 Protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo priede – 2013-02-21 įslaptintų dokumentų iÅ¡slaptinimo aktu Nr.10-IL-294 iÅ¡slaptintoje suvestinėje Nr. 3 esančia stenograma tarpusavyje matyti, kad abiejų stenogramų turinys iÅ¡ esmės yra identiÅ¡kas ir jis leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad policijos pareigÅ«nai sulaikė pažeidėjÄ S. Å . už vairavimÄ neturint vairuotojo pažymėjimo, tačiau Å¡io teisės pažeidimo įstatymų nustatyta tvarka neįformino, nes pažeidėjas policijos pareigÅ«nams pasiÅ«lė ,,po Å¡imtinę“, o policijos pareigÅ«nai už tai pažeidėjÄ paleido, susitarę, kad Å¡is tuoj sugrįš.

Nors nuteistasis S. Š. teisme nurodė, kad policijos pareigūnams kyšio nedavė ir nesiūlė, tačiau neneigė, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo ir kad šis jam buvo atimtas dėl autoįvykio, kurio metu jis pasišalino iš įvykio vietos, ir jis važinėjo be teisių (4 t. b. l. 155). Tokie teisme duoti nuteistojo S. Š. parodymai atitinka aukščiau aptarto garso įrašo ir jo stenogramose užfiksuoto pokalbio tarp policijos pareigūnų ir pažeidėjo, pristačiusio ,,S. Š.,“ turinį.

Nuteistųjų J. K. ir A. K. teiginiai, kad jie tarnybos metu 2012-12-28 nebuvo iÅ¡ viso sustabdę S. Å . prieÅ¡tarauja bylos medžiagai. Skundžiamame teismo nuosprendyje ir Å¡iame apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime iÅ¡dėstytų ir aptartų bylos įrodymų visuma leidžia teismui daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad policijos pareigÅ«nai J. K. ir A. K. 2012-12-28, dirbdami EiÅ¡iÅ¡kių sektoriuje, į kurį įėjo Tetėnų kaimas, sustabdė pilietį S. Å ., kuris neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, vairavo transporto priemonę, tačiau tokio pažeidimo sistemoje neužregistravo ir jo įstatymų nustatyta tvarka neįformino;

S. Å . pasiÅ«lius policijos pareigÅ«nams kyšį už jo pažeidimo nuslėpimÄ , su tokiu siÅ«lymu sutiko ir pažeidėjÄ paleido.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nuteistieji J. K. ir A. K. veikė bendrai, nes jie abu dalyvavo automobilio sustabdyme, girdėjo S. Å . pasiaiÅ¡kinimus dėl važinėjimo be vairuotojo pažymėjimo, vienam policijos pareigÅ«nui tariantis su pažeidėju dėl jo nenubaudimo, kitas tuo metu tikrino netoliese sustojusius ir į juos atkreipusius dėmesį automobilius, nei vienas iÅ¡ policijos pareigÅ«nų nustatyta tvarka apie sustabdytÄ ir tikrintÄ automobilį nepranešė ir pažeidėjui administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašė.

Tokie J. K. ir A. K. veiksmai rodo, kad jie suvokė, jog nusikalstamų veikų padaryme veikia kartu ir norėjo taip veikti, t.y. jie buvo Å¡io nusikaltimo bendravykdytojais.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistųjų J. K. ir A. K. bei S. Å . kaltumo, tinkamai pritaikė J. K. ir A. K. baudžiamÄ jį įstatymÄ â€“ BK 225 straipsnio 2 dalį, o nuteitajam S. Å . baudžiamÄ jį įstatymÄ â€“ BK 227 straipsnio 2 dalį.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmė skiriama vadovaujantis BK 41, 54, 61 straipsniuose iÅ¡dėstytais reikalavimais. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje.IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad nagrinėjamoje byloje teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes už jų padarytas nusikalstamas veikas, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis ir jų nepažeidė.

Apeliantai nuteistieji A. K. ir S. Å . savo apeliaciniuose skunduose jiems parinktų ir paskirtų bausmių rÅ«Å¡ių ir jų dydžio neginčija. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, sprendžia, kad Å¡iems nuteistiesiems už jų įvykdytas nusikalstamas veikas yra paskirtos teisingos, BK 41, 54, 61 straipsniuose iÅ¡dėstytus reikalavimus atitinkančios bausmės. Apeliantas nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos kaltinamajame akte, ir dėl to paskyrė jam aiÅ¡kiai neteisingÄ , per griežtÄ , bausmę.

Toks apelianto skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamoje byloje A. K. yra nuteistas už trijų nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams padarymÄ , t.y. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 225 straipsnio 4 dalyje, padarymÄ , ir už dviejų nusikaltimų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, kurie priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), padarymÄ . Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad visas Å¡ias nusikalstamas veikas A.

K. padarė veikdamas bendrininkų grupe ir visos jos padarytos dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. Å ias aplinkybes teismas pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, numatytomis BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, tokios jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra nurodytos ir kaltinamajame akte (4 t. b. l. 83), todėl pirmosios instancijos teismas, remiantis byloje surinktais įrodymais nustatęs tokių aplinkybių egzistavimÄ , pagrįstai jas pripažino nuteistojo J.

K. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis ir pagrįstai į jas atsižvelgė, nustatydamas konkrečias bausmes už jo įvykdytas nusikalstamas veikas. Apeliantas nuteistasis J. K. skunde naujų aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti pagrindas Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokių aplinkybių nenustatė. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. K. bausmes už jo įvykdytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, sprendžia, kad Å¡ioje byloje ir nuteistajam J.

K. paskirta teisinga bausmė. Nuteistajam paskirtos bausmės už tris nusikalstamas veikas, teisingai subendrintos, taikant BK 63 straipsnio 4 dalyje ir 5 dalies 2 punkte numatytas bausmių bendrinimo taisykles, ir paskirta teisinga galutinė subendrinta bausmė. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti nuteistųjų J. K., A. K. ir S. Š. apeliacinius skundus, juose nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl visų nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti Å ioje byloje Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė tris praÅ¡ymus dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo: 2014-12-17 pirminis praÅ¡ymas Nr. (4.22.) TPA-2275, kuriuo prašė iÅ¡ nuteistojo A. K. priteisti valstybei 127,43 Eur už advokato suteiktÄ valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ ;2014-12-18 pirminis praÅ¡ymas Nr. (4.22.) TPA-2228, kuriuo prašė iÅ¡ nuteistojo J. K. priteisti valstybei 86,89 Eur už advokato suteiktÄ valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ ; 2014-12-19 pirminis praÅ¡ymas Nr. (4.22.) TPA-2304, kuriuo prašė iÅ¡ nuteistojo S. Å . priteisti valstybei 141,91 Eur už advokato suteiktÄ valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ (5 t. b. l. 45, 46, 47).PraÅ¡ymai atmestini.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai byloje gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymai netenkinami (kasacinės   nutartys Nr. 2K-7-173/2014, 2K–322/2014).

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios.IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Å¡ioje byloje pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme procese nuteistiesiems J. K., A. K. ir S. Å ., vadovaujantis BPK 51 straipsnio 3 dalimi, 322 straipsnio 1 dalimi, buvo paskirti gynėjai (5 t. b. l. 32), tačiau nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme visus nuteistuosius gynė jų pasirinkti advokatai iÅ¡ susitarimo (5 t. b. l. 36, 37, 38).

Todėl teisėjų kolegija sprendžia netenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų priteisti iš nuteistųjų J. K., A. K. ir S. Š. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas išlaidas. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistųjų J. K., A. K. ir S. Š. (S. Š.) apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai                                                                  Elena Vainienė                                                                  Valdimaras Bavėjanas                                                                  Linas Šiukšta