A-552-65-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552 -65/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00396-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija 4.2; 12.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjui A. Ž. ir atsakovo atstovei Violetai Staniulienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui ir valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo, veiksmų pripažinimo neteisėtais bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (I t., b. l. 93-99) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos L. P. veiksmus – pasirašant ir valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo Gargždų skyriui (toliau – ir VĮ Registrų centro Gargždų skyrius) 2011 m. rugpjūčio 23 d. pateikiant prašymą išregistruoti valstybinės žemės patikėjimo teisę į 1,6867 ha ploto žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sklypą įregistruoti į laisvos žemės fondą neteisėtais ir nepagrįstais; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Gargždų skyriaus darbuotojo priimtą sprendimą patenkinti Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir NŽT skyrius) vedėjos L. P. 2011 m. rugpjūčio 23 d. VĮ Registrų centro Gargždų skyriui pateiktą prašymą išregistruoti valstybinės žemės patikėjimo teisę į 1,6867 ha ploto žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sklypą įregistruoti į laisvos žemės fondą; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą per 7 dienas po Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų atstatymo priimti sprendimą dėl minėto žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomos ūkininkui A. Ž.

Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. liepos 20 d. raštu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydamas išnuomoti žemės ūkio paskirties 1,6867 ha sklypą (kadastrinis Nr. 5528/0001:316, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo žemės sklypas), ūkininkauti. NŽT 2011 m. liepos 27 d. raštu Nr. ISS-(7.5)-1821 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pavedė Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti prašymą. NŽT skyriaus vedėja L. P. 2011 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 12 SD-(14.12.104.)-1373 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pranešė, kad išnagrinėjo prašymą ir informuoja, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos skyrius (toliau – ir Inspekcijos Klaipėdos skyrius) pagal Valstybės saugomų teritorijų tarnybos raštą 2011 m. rugpjūčio 23 d. atliks faktinių duomenų patikrinimą vietoje.

Taip pat nurodė, jog NŽT skyrius pakartotinai nagrinės prašymą, kai bus gauta Inspekcijos Klaipėdos skyriaus išvada dėl savavališkai vykdomų statybos darbų sklype. Žinodama, kad yra nagrinėjamas pareiškėjo prašymas išsinuomoti tą patį žemės sklypą ir, jog sprendimas vis dar nėra priimtas, NŽT skyriaus vedėja VĮ Registrų centro Gargždų skyriui 2011 m. rugpjūčio 23 d. pateikė prašymą išregistruoti valstybinės žemės patikėjimo teisę į 1,6867 ha ploto Ginčo žemės sklypą ir sklypą registruoti į laisvos žemės fondą, to pagrindu nurodžiusi įvykdytą Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimą.

Šio prašymo pagrindu VĮ Registrų centro Gargždų skyrius priėmė neteisėtą sprendimą bei pakeitė Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis, dėl to išnyko nekilnojamojo daikto – Ginčo žemės sklypo, duomenys, o taip pat išregistravo Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę bei valstybinės žemės patikėjimo teisę į minėtąjį žemės sklypą, kurį pareiškėjas pageidauja nuomotis. Be to, VĮ Registrų centro Gargždų skyrius savavališkai priėmė sprendimą panaikinti kadastro žymą apie Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2004 m. gegužės 18 d.

Nr. NS 04-116 išduotą statybos leidimą, kuriuo leidžiama statyti vandentiekio, fekalinės kanalizacijos tinklus ir Ginčo žemės sklype. Pažymėjo, kad nurodytais veiksmais ir priimtais sprendimais prašymo nagrinėjimo laikotarpiu buvo sunaikintas nuomos objektas, todėl jais sukeltos pasekmės turi būti pašalintos Nekilnojamojo turto registre atstatant žemės sklypo duomenis, daiktines teises (įskaitant patikėjimo) ir kadastro žymą į pradinę padėtį buvusią iki teisės pažeidimo padarymo.

Pabrėžė, kad įgaliojime, pagal kurį veikė L. P. 2011 m. rugpjūčio 23 d. pateikdama prašymą ir pagal kurį registratoriaus kompetentingas darbuotojas nusprendė, kad ji turi teisę pateikti tokio turinio prašymą, aiškiai apibrėžtos suteikiamų įgaliojimų ribos. Įgaliojimo 1.3 ir 1.4 punktuose nurodyta, kad tik priimtų sprendimų įgyvendinimui jai yra suteikta teisė teikti prašymus ir dokumentus Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui atitinkamai įregistruoti daiktus, teises suvaržymus, faktus bei duomenų pakeitimus. L. P. nepriėmė jokio sprendimo, kuriuo būtų nuspręsta išregistruoti valstybinės žemės patikėjimo teisę į Ginčo žemės sklypą, kuriuo būtų nuspręsta išregistruoti žemės sklypo savininko nuosavybės teisę, juo labiau pakeisti sklypo kadastro duomenis apskritai išregistruojant sklypą, ir jo nepateikė Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui. Priešingai, ji pateikė prašymą išregistruoti valstybinės žemės patikėjimo teisę į 1,6867 ha ploto žemės sklypą ir sklypą įregistruoti į laisvos žemės fondą, prašymą grįsdama teismo sprendimu, kurio įvykdymas buvo konstatuotas dar 2011 m. liepos 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi. Pareiškėjo teigimu, Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo įgaliotas kompetentingas asmuo neturėjo jokio faktinio bei teisinio pagrindo priimti sprendimą patenkinti L. P. prašymą, atitinkamai atlikti pakeitimus registre ir kadastre.

Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepime (I t., b. l. 158-161) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad 2010 m. birželio 19 d. į VĮ Registrų centro Gargždų skyrių kreipėsi tuo metu buvusios Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus atstovė R. P. su prašymu išregistruoti nuosavybės teises A. Ž. į 1,6867 ha ploto Ginčo žemės sklypą. Prašymo įgyvendinimui pateikė Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-408-253/2008. Registro tvarkytojas, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus, priėmė sprendimą tenkinti užsakovo prašymą. Valstybinės žemės patikėtinis NŽT skyriaus atstovė L. P. 2011 m. rugpjūčio 23 d. pakartotinai kreipėsi į registro tvarkytoją su patikslintu prašymu – sklypą įregistruoti į laisvos žemės fondą. Prašymas patenkintas, nes registro tvarkytojas nenustatė nei vienos aplinkybės, numatytos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje, reglamentuojančiame Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teisę atsisakyti įregistruoti (išregistruoti) daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus.

Pažymėjo, jog pareiškėjo nuosavybės teisės išregistruotos Klaipėdos apygardos teismo sprendimo pagrindu, naikinančiu nekilnojamojo daikto suformavimo bei nuosavybės teises nustatančių dokumentų galiojimą, o į laisvos žemės fondą perregistruotas pagal valstybinės žemės patikėtinio prašymą. Atkreipė dėmesį, kad Nacionalinei žemės tarnybai Žemės įstatymu suteikta kompetencija priimti sprendimus dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo, o registro tvarkytojas neturi teisės kvestionuoti jų priimtų sprendimų. Pažymėjo, jog Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2011 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 294 paliko galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą padariusi išvadą, kad NŽT, kaip valstybės žemės patikėtinio, prašymas įregistruoti žemės sklypą į laisvos žemės fondą tiesiogiai nesuponuoja pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimų, juolab, kad teismas nusprendė pritaikyti restituciją ir žemės sklypą grąžinti valstybei, kas reiškia, jog nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pareiškėjas neturi teisių į valstybei grąžintą žemės sklypą. Pabrėžė, kad savo veiksmais VĮ Registrų centro Gargždų skyrius veiklą reglamentuojančių teisės aktų nepažeidė.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime (I t., b. l. 162-169) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad NŽT skyriaus vedėja, vykdydama teismo sprendimą, kreipėsi į VĮ Registrų centro Gargždų skyrių dėl 1,6867 ha Ginčo žemės sklypo išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro. Šis kreipimasis dėl žemės sklypo išregistravimo nesukėlė pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nes prašymas, adresuotas kompetentingam subjektui priimti sprendimą, negali būti laikomas sprendimu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje administracinio akto turiniui nustatytų reikalavimų prasme, todėl jų nuomone byla šioje dalyje turi būti nutraukta. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo apskundimo terminą.

Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimu iš dalies buvo panaikintas teritorijų planavimo dokumentas – Klaipėdos rajono Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 1279, kuriuo buvo suformuotas J. Ž. perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis 19,49 ha žemės sklypas. J. Ž. perduotas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypas Klaipėdos apskrities viršininko 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1401 padalintas į trylika žemės sklypų. Kadangi teismo sprendimu panaikinti Klaipėdos rajono Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir Klaipėdos apskrities viršininko sprendimas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bei žemės perleidimo sandorio dalies dėl 1,6867 ha Ginčo žemės sklypo, tuo pačiu neteko galios ir kiti su šiuo žemės sklypu susiję administraciniai aktai. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismui 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimu panaikinus žemės reformos žemėtvarkos projekto dalį dėl 1,6867 ha žemės sklypo suformavimo, tuometinio Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja, vykdydama teismo sprendimą, kreipėsi į VĮ Registrų centro Gargždų skyrių dėl 1,6867 ha Ginčo žemės sklypo išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu buvo išregistruotas 1,6867 ha Ginčo žemės sklypas, o nelikus nekilnojamojo daikto, buvo išregistruota ir kadastro žyma apie 2004 m. gegužės 18 d. išduotą statybos leidimą šiame žemės sklype vykdyti statybos darbus.

Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo turto registro išregistruotame žemės sklype yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis 2004 m. pradėtas statyti gyvenamasis namas, pirmiausia, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (Žin., 1998, Nr. 43-1189; 2011, Nr. 165-7881) patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 20.1.2 punktu, žemėtvarkos projekte turėtų būti pažymėtas gyvenamajam namui eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį reikalingas namų valdos žemės sklypas. Tik po to laisvoje valstybinėje žemėje galėtų būti formuojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Atsižvelgiant į nurodytą žemės sklypų formavimo tvarką, tik parengus naują teritorijų planavimo dokumentą, būtų galima nustatyti pareiškėjo nebaigtam statyti gyvenamajam namui reikalingo žemės sklypo plotą ir ribas bei tinkamos ūkininkauti žemės sklypo plotą ir ribas. Pažymėjo, kad pareiškėjui jokiais galiojančiais administraciniais aktais nėra pripažinta teisė naudotis 1,6867 ha žemės plotu, išregistruotu VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu (II t., b. l. 84-93) pareiškėjo A. Ž. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos L. P. veiksmų pasirašant ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Gargždų skyriui 2011 m. rugpjūčio 23 d. pateikiant prašymą išregistruoti valstybinės žemės patikėjimo teisę į 1,6867 ha Ginčo žemės sklypą ir sklypą įregistruoti į laisvos žemės fondą pripažinimo nepagrįstais ir neteisėtais, panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimą išregistruoti valstybinės žemės patikėjimo teisę į Ginčo sklypą ir Ginčo sklypą įregistruoti į laisvos žemės fondą bei įpareigojimo NŽT skyrių priimti sprendimą dėl Ginčo sklypo nuomos.

Dėl NŽT skyriaus vedėjos veiksmų teismas nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2011 m. birželio 27 d. įgaliojimu Nr. 1Į-(1.9)-860 „Dėl sprendimų priėmimo ir duomenų teikimo“ įgaliojo Klaipėdos žemėtvarkos skyriaus vedėją L. P. atlikti šiuos veiksmus: 1.1. Priimti sprendimus dėl žemės sklypų, esančių Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje: <...> 1.1.3. pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis; <...> 1.3. Teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka teikti duomenis Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui įregistruoti suformuotus, pertvarkytus Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus, daiktines teises į juos, šių daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus bei kadastro duomenų pakeitimus, taip pat gauti iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo dokumentus, susijusius su šiame įsakyme nurodytų funkcijų įgyvendinimu; 1.4. Parengti ir pasirašyti dokumentus, reikalingus 1.1 – 1.2 punktuose nurodytiems sprendimams priimti ir įgyvendinti (I t., b. l. 138).

Teismas atkreipė dėmesį, kad NŽT darbo reglamento (II t., b. l. 24-54) 78.1 punkte numatyta, kad teritorinių skyrių vadovai leidžia įsakymus dėl įstatymų, Lietuvos Respublikos nutarimų, kitų teisės aktų ir direktoriaus pagal įgaliojimus jiems pavestų funkcijų ar atskirų pavedimų vykdymo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 2P-616 patvirtintame Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7 punkte reglamentuojamos šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos, tarp kurių – sprendimų suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, sprendimų dėl žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo priėmimas (II t. 2, b. l. 55-58).

Pabrėžė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-408-253/2008 buvo nuspręsta pripažinti negaliojančiais: 1) Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. 1279 „Dėl Klaipėdos rajono Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. Ž. į Ginčo sklypą; 2) Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. 2025 dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. Ž. į Ginčo sklypą; 3) Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 55/7548 dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. Ž. į Ginčo sklypą; 4) 2003 m. rugsėjo 16 d. dovanojimo sutartį, kuria J. Ž. šį sklypą padovanojo pareiškėjui A. Ž. Taip pat nuspręsta taikyti restituciją ir Ginčo sklypą grąžinti valstybei (I t., b. l. 105-111). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad NŽT skyriaus vedėja, teikdama VĮ Registrų centro Gargždų skyriui 2011 m. rugpjūčio 23 d. prašymą išregistruoti valstybinės žemės patikėjimo teisę į Ginčo sklypą ir įregistruoti jį laisvos žemės fondą, veikė savo kompetencijos ribose ir atskiro sprendimo prašymo pasirašymui bei pateikimui neprivalėjo priimti, nes šį prašymą grindė Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-408-253/2008.

Pažymėjo, kad pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus atstovė R. P. 2010 m. birželio 18 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Gargždų skyrių (prašymas įregistruotas 2010 m. birželio 19 d.), prašydama išregistruoti nuosavybės teises į Ginčo sklypą pareiškėjui bei sklypą įregistruoti į laisvos žemės fondą (I t., b. l. 139). Kartu su šiuo prašymu buvo pateiktas minėtas Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-408-253/2008. Remdamasis šiuo prašymu, registro tvarkytojas 2010 m. birželio 19 d. išregistravo nuosavybės teisę į Ginčo sklypą pareiškėjui ir šį sklypą įregistravo Lietuvos Respublikos vardu. Todėl teismas padarė išvadą, kad Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-408-253/2008 pagrindu į VĮ Registrų centro Gargždų skyrių kreipėsi ne dėl analogiškų veiksmų: pirmuoju atveju – prašė išregistruoti nuosavybės teises į Ginčo sklypą pareiškėjui, antruoju – išregistruoti valstybinės žemės patikėjimo teisę į Ginčo sklypą ir jį įregistruoti į laisvos valstybinės žemės fondą.

Teismas nurodė, kad Žemės įstatymo (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-912 redakcija) 3 straipsnio 3 dalis numato, kad neperduota naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė, kuri pagal įstatymus, reglamentuojančius nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, negražintina natūra, priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui. Todėl konstatavo, kad NŽT skyriaus vedėja, pasirašydama ir pateikdama VĮ Registrų centro Gargždų skyriui 2011 m. rugpjūčio 23 d. prašymą išregistruoti valstybinės žemės patikėjimo teisę į Ginčo sklypą ir sklypą įregistruoti į laisvos žemės fondą veikė pagal savo kompetenciją jai suteiktų įgalinimų ribose, todėl pareiškėjo prašymo pripažinti jos veiksmus neteisėtais ir nepagrįstais netenkino.

Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo teismas nurodė, kad remiantis bylos medžiaga, 2011 m. rugpjūčio 30 d. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas patenkino NŽT įgaliotos atstovės prašymą ir Nekilnojamojo turto registre išregistravo nekilnojamąjį daiktą – 1,6867 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. 5528/0001:319, taip pat išregistravo Nacionalinės žemės tarnybos turto patikėjimo teises ir Lietuvos Respublikos nuosavybės teises į jį. Tuo pačiu buvo išregistruota ir kadastro žyma apie 2004 m. gegužės 18 d. išduotą statybos leidimą Nr. NS 04-116 šiame sklype vykdyti statybos darbus. Pasinaudodamas privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka teritorinio registratoriaus sprendimą pareiškėjas apskundė VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2011 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 249 paliko galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą. Teismas nepagrįstais pripažino argumentus dėl kreipimosi į teismą termino pažeidimo.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant bylą būtina nustatyti, kada nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės gali būti išregistruojami iš Nekilnojamojo turto registro, kas turi teisę pateikti tokį prašymą bei kokie dokumentai kartu su prašymu turi būti pateikiami teritoriniam registratoriui bei tai, ar pateikti dokumentai sudarė faktinį bei teisinį pagrindą išregistruoti Ginčo sklypą iš Nekilnojamojo turto registro. Teismas, įvertinęs Nekilnojamojo turto registro įstatymo (2001 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX-391 redakcija) 2 straipsnio, 5 straipsnio 2 dalies, 9 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio, 22 straipsnio, 23 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 11, 19, 27, 35 punktus, padarė išvadą, kad sisteminis nurodytų Nuostatų punktų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad prašymą įregistruoti, pakeisti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises teritoriniam registratoriui paduoda savininkas.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje reglamentuojama registro tvarkytojo teisė atsisakyti įregistruoti (pagal sisteminį teisės normų aiškinimą – ir išregistruoti) daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: inter alia asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti (1 punktas); dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų (2 punktas) ir kt. Teismas pažymėjo, kad sprendime jau aptarta prašymą padavusio asmens, t. y. NŽT skyriaus vedėjos teisė paduoti tokį prašymą, taip pat pasisakyta, kad prašymas paduotas įsiteisėjusio sprendimo pagrindu, todėl padarė išvadą, kad registro tvarkytojas pagrįstai sprendė nesant Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje numatytų aplinkybių, dėl kurių registro tvarkytojas turėtų atsisakyti tenkinti prašymą. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-408-253/2008 buvo pripažinti negaliojančiais sprendiniai, kurių pagrindu suformuotas Ginčo sklypas, todėl konstatavo, kad pagrįstai kreiptasi dėl jo išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro.

Teismas nurodė, kad minėtu Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimu panaikinus Klaipėdos rajono Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Ginčo sklypą bei jo perleidimo, tuo pačiu neteko galios ir kiti su šiuo žemės sklypu susiję administraciniai aktai. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, jog Nekilnojamojo turto registre juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai jame įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Išregistravus nekilnojamąjį daiktą, išregistruojamos ir žymos. Todėl padarė išvadą, kad nelikus nekilnojamojo daikto – Ginčo žemės sklypo – buvo išregistruota ir kadastro žyma apie leidimą šiame sklype vykdyti statybos darbus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nuosavybės teisės į Ginčo sklypą išregistruotos aptartu Klaipėdos apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-408-253/2008 pagrindu, naikinančiu nekilnojamojo daikto suformavimo ir nuosavybės teises nustatančių dokumentų galiojimą, o į laisvos valstybinės žemės fondą perregistruotas pagal valstybinės žemės patikėtinio prašymą, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo registratoriaus veiksmų pripažinti neteisėtais.

Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą priimti sprendimą išnuomoti žemės sklypą ūkininkavimui teismas nurodė, kad iš dalies panaikinus Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, neliko pagrindo egzistuoti Klaipėdos apskrities viršininko 2002 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. 1401 „Dėl pil. J. Ž. žemės sklypo padalinimo Zeigių kaime, Klaipėdos rajone“ 2.13 punkte nurodytam objektui – žemės ūkio paskirties sklypui Nr. 112-13, kurio plotas 1,6867 ha, t. y. Ginčo sklypui. Teismo sprendimu iš dalies panaikinus Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, Klaipėdos apskrities viršininko sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei žemės perleidimo sandorį, tuo pačiu neteko galios ir kiti su Ginčo žemės sklypu susiję administraciniai aktai inter alia Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. T11-113, kuriuo buvo patvirtintas Ginčo sklypo detalusis planas.

Dėl to, kad Ginčo sklype yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis nebaigtas statyti gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėjo, kad Ginčo žemės sklypas buvo suformuotas vadovaujantis Žemės reformos įstatymu kaip laisvas (neužstatytas) žemės sklypas nuosavybės teisių į žemę atkūrimui, o ne kaip naudojamas žemės sklypas statinių eksploatavimui ar namų valdai. Atsižvelgiant į valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų formavimo tvarką, numatytą Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje bei Metodikoje, tik parengus naują teritorijų planavimo dokumentą, būtų galima nustatyti pareiškėjo nebaigtam statyti gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį reikalingą žemės sklypo plotą ir ribas bei tinkamos ūkininkauti žemės sklypo plotą ir ribas. Todėl šio pareiškėjo reikalavimo netenkino.

III. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (II t. b. l. 97-108), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnyje įtvirtinto visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo principo, t. y. neaktyviai dalyvavo tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jų neištyrė. Teismas neatsižvelgė į šias faktines aplinkybes: 1) Klaipėdos apskrities viršininko 2002 m. gegužes 16 d. įsakymo Nr. 1401 „Dėl Pil. J. Ž. žemės sklypo padalinimo (duomenys neskelbtini)“ 2.13 punkte nurodyta, kad žemės ūkio paskirties sklypo Nr. 112-13 plotas 1.6867 ha, tame tarpe 1,0167 ha ariamos, 0,15 ha vandenų, 0,52 medžių ir krūmų želdinių (I t., b. l. 38, 129); 2) Klaipėdos rajono savivaldybė 2003 m. spalio 8 d. išdavė statybos leidimą Nr. NR 03-64 vandens telkinio rekonstrukcijai iki 3000 kv. m. ploto ir 6200 kub. m. tūrio, žemės sklype Nr. 5528/0001:319 (I t., b. l. 46, 140); 3) Nekilnojamojo turto registro 2011 m. rugsėjo 9 d. centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad žemės sklype Nr. 5528/0001:319 vandens telkinių plotas yra 0,2778 ha (I t., b. l. 22-25, 113-116). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad apeliantas savo lėšomis atliko statybos darbus, dėl kurių padidėjo vandens plotas ir atitinkamai sumažėjo ariamos žemės plotas.

2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Klaipėdos rajono savivaldybė 2004 m. birželio 7 d. išdavė statybos leidimą Nr. GN 04-111 gyvenamojo namo (ūkininko ūkio) ir ūkinio pastato statybai žemės sklype (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 47, 141). Remiantis Nekilnojamojo turto registro 2011 m rugsėjo 9 d. centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad žemės ūkio paskirties sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra nebaigtas statyti gyvenamas namas (I t., b. l. 22-25, 113-116). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2012-01- 12 raštu Nr. (16.18)-2D-540 „Dėl situacijos Pajūrio regioniniame parke“ nurodė, kad 2004 m. birželio 2 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija išdavė A. Ž. statybos leidimą Nr. GH-04-111 gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybai Zeigių k., Kretingalės sen., Klaipėdos raj. Jame taip pat nurodyta, kad faktinių duomenų patikrinimo metu vizualiai užfiksuoti nebaigti statyti statiniai atitinka teritorijos, esančios Klaipėdos r. Kretingalės sen., Zeigių k. (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), detaliojo plano sprendinius (I t., b. 1. 87, 150). Šios aplinkybės patvirtina, kad žemės ūkio paskirties sklype gali būti statomi statiniai ir dėl to nėra jokio reikalo padalinti sklypą ar iš naujo tą pačią teritoriją suplanuoti į du sklypus ir taip iššvaistyti valstybės deficitinio biudžeto lėšas, o priėmus sprendimą išnuomoti esamą sklypą papildyti biudžetą nuompinigiais, juo labiau, kad Valstybinė Inspekcija pripažįsta, kad teritorijos detalusis planas galioja.

3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad NŽT skyriaus vedėja, teikdama VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Gargždų skyriui 2011 m. rugpjūčio 23 d. prašymą išregistruoti valstybinės žemės patikėjimo teisę į Ginčo sklypą ir įregistruoti jį į laisvos žemės fondą, veikė savo kompetencijos ribose ir atskiro sprendimo prašymo pasirašymui bei pateikimui neprivalėjo priimti. Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme numatyta funkcija - sprendimų suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, sprendimų dėl žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo priėmimas. Pažymi, kad šiuo atveju L. P. nepriėmė jokio sprendimo, kuriuo būtų nuspręsta išregistruoti valstybinės žemės patikėjimo teisę į Ginčo žemės sklypą, kuriuo būtų nuspręsta išregistruoti žemės sklypo savininko - Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę, juo labiau pakeisti sklypo kadastro duomenis apskritai išregistruojant sklypą, ir jo nepateikė Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui. Priešingai, ji pateikė prašymą išregistruoti valstybinės žemės patikėjimo teisę į 1,6867 ha ploto žemės sklypą ir sklypą įregistruoti į laisvos žemės fondą, prašymą grįsdama teismo sprendimu, kurio įvykdymas buvo konstatuotas dar 2011 m. liepos 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi. Teismas nurodė, kad NŽT skyriaus vedėja prašymą grindė Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2- 408-253-2008, nors jame nieko nepasisakoma dėl valstybinės žemės patikėjimo teisės išregistravimo, žemės sklypo savininko - Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės išregistravimo bei sklypo kadastro duomenų pakeitimo išregistruojant sklypą. Tuo tarpu teismas byloje esančio įrodymo - Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 22 d. nutarties (I t., b. l. 42-43, 133-134), kuria buvo konstatuotas minėto teismo sprendimo įvykdymo faktas, nevertino.

4. Teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, teigdamas, jog pirmuoju atveju buvo prašoma tik „išregistruoti nuosavybės teises į Ginčo sklypą pareiškėjui“, kadangi šiuo atveju buvo prašoma ir „jį įregistruoti į valstybinės žemės fondą“ (I t., b. 1. 39, 45, 130, 139). Tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir dėl to padarė klaidingą išvadą, jog NŽT skyrius Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-408-253- 2008 pagrindu į VĮ Registrų centro Gargždų skyrių kreipėsi ne dėl analogiškų veiksmų.

5. Ginčo sklypas, kurio plotas 1,6867 ha su atitinkamomis ribomis ir specialiosiomis naudojimo sąlygomis pirmą kartą Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas tik 2002 metų gegužės 27 d., įregistravimo pagrindu nurodžius Klaipėdos apskrities viršininko 2002 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. 1401, kuris teismo sprendimu nėra pripažintas negaliojančiu. Teismas nepagrįstai vertino, kad registro tvarkytojas pagrįstai sprendė nesant Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje numatytų aplinkybių, dėl kurių registro tvarkytojas turėtų atsisakyti tenkinti prašymą. Apelianto teigimu, iš sprendimo turinio nėra aišku, kurį iš Nuostatų 35 punkte numatytų atvejų teismas šiuo atveju pritaikė, t. y. ar pirmąjį atvejį, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktines teisės ar ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktines teisės turėtojas (1) ar antrąjį, kai žūva (ar išnyksta) pats nekilnojamasis daiktas. Pirmuoju atveju apeliantas daiktinės teisės neteko 2010 metų birželio 19 d., kai buvo įregistruotas kitas daiktinės teisės turėtojas - Lietuvos Respublika, priėmus teismo sprendimą, kuriame nurodyta taikyti restituciją ir 1,6867 ha Ginčo žemės sklypą grąžinti valstybei. Dėl antrojo atvejo byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad nekilnojamasis daiktas - žemės sklypas būtų žuvęs ar kaip nors išnykęs. Pažymi, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktine teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Byloje nėra dokumento patvirtinančio, kad po to, kai 2010 metų birželio 19 d. Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikai buvo įregistruotos žemės sklypo nuosavybės teisės, būtų pasibaigusios jos nuosavybės teisės ar būtų pasikeitęs teisės turėtojas, todėl toks dokumentas negalėjo būti pateiktas Registro tvarkytojui.

6. Nesutinka su teismo išvada, kad iš dalies panaikinus Girkalių kadastro vietoves žemės reformos žemėtvarkos projektą, Klaipėdos apskrities viršininko sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei žemės perleidimo sandorį, tuo pačiu neteko galios ir kiti su Ginčo žemes sklypu susiję administraciniai aktai inter alia Klaipėdos rajono savivaldybes tarybos 2004 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. T 11-113, kuriuo buvo patvirtintas Ginčo sklypo detalusis planas. Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas yra teritorijų planavimo dokumentas, kurio sprendiniai gali būti keičiami kitu teritorijų planavimo dokumentu, pvz. kitu žemėtvarkos projektu ar detaliuoju planu.

Nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojo Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 11 dalies redakcija, kurioje sakoma, kad nuo detaliojo plano įsigaliojimo dienos suplanuotoje teritorijoje nustatyta tvarka netenka galios visi anksčiau priimti sprendimai dėl žemės naudojimo, užstatymo sąlygų, veiklos plėtojimo pobūdžio ir ribojimų. Sprendimai, priimti po detaliojo plano įsigaliojimo dienos ir prieštaraujantys detaliajam planui, negalioja. Minėtu laikotarpiu, t. y. 2000 m. birželio 5 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 1279 buvo patvirtintas Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kurio vienas iš sprendinių buvo 19,6272 ha ploto žemės sklypo suformavimas.

Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinys - 19,6272 ha ploto žemės sklypo suformavimas buvo pakeistas 2002 m. gegužės 16 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 1401 „Dėl pil. J. Ž. žemės sklypo padalinimo (duomenys neskelbtini)“ 2.13 punktu suformavus naują nekilnojamojo turto objektą - žemės ūkio paskirties sklypą Nr. 112-13, kurio plotas 1,6867 ha. Po to, Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T11-42 „Dėl žemės sklypų, esančių Zeigių kaime, Kretingalės seniūnijoje, detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino grupės asmenų įskaitant J.

Ž. žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoto nekilnojamojo turto registre 2002 m. gegužės 27 d. Nr. 55/37622, detalųjį planą ir dar kartą pakeitė ankstesnių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Galiausiai Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2004 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T11-113 „Dėl A. Ž. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ visiškai pakeitė prieš tai galiojusio 2003 m. detaliojo plano sprendinius, išskyrus tuos, kurie buvo skirti trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti - vieta elektros pastotei, vieta priešgaisriniam šuliniui iš rekonstruotos kūdros bei vieta 40 namų gyvenamojo kvartalo vandens gręžiniui įrengti ir vandentiekio tinklams nutiesti.

Darytina išvada, jog Klaipėdos apygardos teismo 2008 metų rugsėjo 26 d. sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktas, kuriame nurodoma apie Klaipėdos apskrities viršininko 2000 metų birželio 5 d. įsakymo Nr. 1279 „Dėl Klaipėdos rajono Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalies dėl nuosavybės teisių į 1,6867 ha žemės sklypą pajūrio regioniniame parke, (duomenys neskelbtini), J. Ž. nuo įsakymo priėmimo, pripažinimą negaliojančiu, negalėjo sukelti tokių teisinių pasekmių, dėl kurių vėlesni sklypo padalinimo ir teritorijų planavimo dokumentai (2003 m. ir 2004 m. detalieji planai) netektų galios.

Priešingai, galiojant detaliųjų planų sprendiniams, ta dalimi žemės reformos projekto sprendiniai jau nebegaliojo, todėl negalėjo būti pripažinti negaliojančiais. Kita vertus, teismas pasisakė tik dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2000 metų birželio 5 d. įsakymo Nr. 1279 tos dalies dėl nuosavybės teisių į 1,6867 ha žemės sklypą, nors minėtu žemėtvarkos projektu tokio dydžio ir ribų sklypas nebuvo suformuotas ir apskritai teismas pasisakė dėl nuosavybės teisių pripažinimo negaliojančiomis. Iš to darytina išvada, kad žemėtvarkos projekto pagrindiniame brėžinyje pažymėto 19,6272 ha sklypo ribos liko nepakeistos, o įsakymu nuosavybės teisės yra atkurtos tik į dalį (19,6272 ha - 1,6867 ha = 17,94 ha) to paties didelio sklypo ribose, kurios nepatenka į Pajūrio regioninį parką.

Todėl manytina, kad po 2008 m. teismo sprendimo 1,6867 ha žemės sklypo suformavimo pagrindas neišnyko, o dėl restitucijos taikymo tik pasikeitė jo savininkas.

7. Iš byloje pateikto Teritorijų planavimo dokumentų registro 2012 m. kovo 19 d. išrašo (II t., b. l. 67) aišku, kad toje teritorijoje galioja paskutinis - 2004 metų detalusis planas (II t., b. 1.69) nustatantis sklypo plotą, ribas, jų posūkio taškus ir riboženklių koordinates, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, leistinas pastatų aukštis, leistinas užstatymo tankumas, leistinas užstatymo intensyvumas, statinių statybos zona, užstatymo tipas, servitutai, susisiekimo sistemų organizavimas ir kt. Teismo išvada, kad, tik parengus naują teritorijų planavimo dokumentą, būtų galima nustatyti apelianto nebaigtam statyti gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį reikalingą žemės sklypo plotą ir ribas bei tinkamos ūkininkauti žemes sklypo plotą ir ribas yra neteisinga, nes netikslinga rengti naują detalųjį planą, kai galiojančio plano sprendinių teisėtumas yra patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 metų kovo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. Al4-63-2007, o dalis sprendinių yra realizuota. Rengti žemėtvarkos projektą yra netikslinga, nes jo sprendiniai negali prieštarauti galiojančio detaliojo plano sprendiniams. Be to, apeliantas neišreiškė valios išsinuomoti nebaigtam statyti gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį reikalingą žemės sklypo plotą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad reikia formuoti du sklypus, jei ir tame pačiame gali būti ūkininko sodyba, o kitoje dalyje ūkininkaujama, juk taip ir buvo suplanuota detaliuoju planu. Apelianto nuomone, Žemės įstatymas nenumato absoliučios pareigos perplanuoti valstybės vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus, o tik nurodo, kad tai daroma tik esant reikalui padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje. Byloje nėra duomenų, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotą Ginčo žemės sklypą būtina padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jo perdalijimą.

Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 127-130) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-408- 253/2008 buvo pripažinta, kad J. Ž. atkurta nuosavybės teisė į l,6867ha žemės sklypą neteisėtai. Todėl apelianto teiginys, kad nebuvo panaikinta Ginčo žemės sklypo (kuris suformuotas padalinus pirminį į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės) teisinė registracija ir Klaipėdos apskrities viršininko 2002 m. gegužės 27d. įsakymas Nr. 401 (patvirtinantis tik daikto padalinimą, kurio pagrindu suformuotas minėtas sklypas), todėl negali būti pagrįstu laikomas Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus kreipimasis dėl sklypo išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, neturi jokio teisinio pagrindimo, nes iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės. Nuosavybės teisė į Ginčo žemės sklypą yra išvestinio pobūdžio kylanti iš žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl panaikinus sprendimą dėl žemės sklypo suformavo ir nuosavybės teisių atkūrimo, nebeliko pagrindo Klaipėdos apskrities viršininko 2002 metų gegužės 27d. įsakymo Nr. 401 egzistavimui. Panaikinus žemės sklypo suformavimo ir įregistravimo pagrindą, Nacionalinė žemės tarnyba, būdama valstybinės žemės patikėtiniu ir valdytoju, pagrįstai priėmė sprendimą (prašymą) išregistruoti žemės sklypą iš Nekilnojamojo turto registro, nes vadovaujantis Žemės įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, neperduotas naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė, kuri pagal įstatymus, reglamentuojančius nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, negrąžinta natūra, priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui.

2. Šiuo atveju nekilnojamasis daiktas ir daiktinės teisės išregistruotos Klaipėdos apygardos teismo sprendimo 2008 m. rugsėjo 26 d. civilinėje byloje Nr. 2-408-253/2008 pagrindu. Pažymi, kad registro duomenų pakeitimai atlikti, pripažinus dokumentus neteisėtais, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Registro tvarkytojas atlikdamas prašyme nurodytus darbus, vadovavosi jo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, todėl apelianto teiginiai, kad registro tvarkytojas nepagrįstai išregistravo žemės sklypą, neturėdamas tam teisės yra nepagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 119-126) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime iš esmės nurodė analogiškus argumentus, kurie pateikti atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

Nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Įvertinęs Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Nuostatuose ir Nacionalinės žemės tarnybos darbo reglamento 9 punkte įtvirtintą Skyriaus vedėjo veiklos reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Skyriaus vedėjas, pateikęs prašymą išregistruoti ginčo žemės sklypą iš Nekilnojamojo turto registro, veikė savo kompetencijos ribose ir neprivalėjo priimti atskiro sprendimo, nes prašymą grindė Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-408-253/2008. Taip pat teismas motyvuotai padarė išvadą, kad Skyriaus atstovė R. P. 2010 m. birželio 18 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Gargždų skyrių dėl apelianto daiktinių teisių į ginčo žemės sklypą išregistravimo, o Skyriaus vedėjas 2011 m. rugpjūčio 23 d. - dėl ginčo žemės sklypo patikėjimo teisės išregistravimo. Todėl šių dviejų veiksmų negalima laikyti analogiškais.

2. Dėl apelianto teiginių, kad teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimą įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą priimti sprendimą dėl ginčo žemės sklypo išnuomojimo apeliantui žemės ūkio veiklai, pažymi, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2002 m. gegužės 16 d. įsakymas Nr. 1401 ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. T11-113, kuriuo nustatytas ginčo žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas, laikytini išvestiniais, kadangi šie sprendimai galėjo būti priimti tik esant galiojančiam visa apimtimi teritorijų planavimo dokumentui - Klaipėdos rajono Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtintam Klaipėdos apskrities viršininko 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1401. Klaipėdos apygardos teismui 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimu panaikinus žemės reformos žemėtvarkos projekto dalį dėl ginčo žemės sklypo suformavimo, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu buvo išregistruotas ginčo žemės sklypas. Tuo pačiu, nelikus nekilnojamojo daikto, buvo išregistruota ir kadastro žyma apie 2004 m. gegužės 18 d. išduotą statybos leidimą šiame žemės sklype vykdyti statybos darbus.

3. Dėl Nekilnojamojo turto registro išregistruoto ginčo žemės sklypo buvusiose ribose esančio apeliantui nuosavybės teise priklausančio 2004 m. pradėto statyti gyvenamojo namo pažymi, kad ginčo žemės sklypas, kuris neteisėtai buvo perduotas neatlygintinai nuosavybėn J. Ž., suformuotas ne statinių eksploatavimui ar namų valdai, bet siekiant atkurti nuosavybės teises į žemę. Atsižvelgiant į nurodytą žemės sklypų formavimo tvarką, tik parengus naujus teritorijų planavimo dokumentus, būtų galima nustatyti apelianto nebaigtam statyti gyvenamajam namui reikalingo žemės sklypo plotą ir ribas bei tinkamos ūkininkauti žemės sklypo plotą ir ribas. Todėl teismas pagrįstai atmetė apelianto reikalavimą sudaryti su juo išregistruoto iš Nekilnojamojo turto registro ginčo žemės sklypo nuomos sutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo kompetencijos sprendžiant klausimus, susijusius su valstybinės žemės sklypų įregistravimu ir išregistravimu Nekilnojamojo turto kadastre ir registre bei dėl pareiškėjo teisės į anksčiau suformuoto žemės sklypo, kuriame stovi jam nuosavybės teise priklausantys pastatai, nuomą.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl NŽT skyriaus vedėjos L. P. veiksmų, 2011 m. rugpjūčio 23 d. pateikiant prašymą VĮ Registrų centro Gargždų skyriui, teisėtumo, padarė pagrįstą išvadą, kad pareigūnė veikė savo kompetencijos ribose.

Remiantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės patikėtinė, todėl jai suteikta kompetencija priimti sprendimus dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo. NŽT darbo reglamento 78.6 punktas numato, kad teritorinių skyrių vadovai leidžia įsakymus dėl įstatymų, Lietuvos Respublikos nutarimų, kitų teisės aktų ir direktoriaus pagal įgaliojimus jiems pavestų funkcijų ar atskirų pavedimų vykdymo. NŽT direktoriaus 2010 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 2P-616 patvirtintame Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7 punktu įtvirtinta teritorinio skyriaus vedėjo teisė priimti sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus bei priimti sprendimus dėl žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo. Be to, NŽT direktorius 2011 m. birželio 27 d. įgaliojimu Nr. 1Į-(1.9)-860 „Dėl sprendimų priėmimo ir duomenų teikimo“ įgaliojo Klaipėdos žemėtvarkos skyriaus vedėją L. P. priimti sprendimus dėl žemės sklypų, esančių Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis (1.1.3 punktas) bei teikti duomenis Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui įregistruoti suformuotus, pertvarkytus Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus, daiktines teises į juos, šių daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus bei kadastro duomenų pakeitimus (1.3 punktas). Įvertinus šių aktų turinį, darytina išvada, kad pagal NŽT direktoriaus įsakymą teritorinių skyrių vedėjams yra pavesta priimti sprendimus, susijusius su žemės sklypo duomenų įregistravimu, taigi tarp jų ir sprendimus dėl žemės sklypo duomenų išregistravimo. Taip pat pažymėtina, kad priešingai nei teigia apeliantas, tokie sprendimai neturi būti priimami kaip atskiri individualūs administraciniai aktai, atitinkantys Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tačiau gali būti įforminami rašto, prašymo ir panašia forma. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą pripažinti NŽT skyriaus vedėjos veiksmus neteisėtais.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnis numato, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad: 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; 2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos; 4) dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, yra panaikintas, pripažintas neteisėtu ar kitokiu būdu pripažintas netekusiu galios; 5) nesumokėtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo nustatytas registravimo mokesčio avansas; 6) prašyme ar Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktame dokumente nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti; 7) įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre; 8) Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą; 9) jau yra priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti (sprendimo priėmimą atidėti) įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nei viena iš 29 straipsnyje nurodytų aplinkybių neegzistavo, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad registro tvarkytojas veikė pagrįstai ir teisėtai, o naikinti skundžiamą VĮ Registrų centro Gargždų skyriaus sprendimą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, kad ginčo žemės sklype stovi apeliantui nuosavybės teise priklausantys pastatai ir tai, kad yra patvirtintas žemės sklypo detalusis planas, nesuponuoja būtinybės jam išnuomoti visą žemės sklypą. Perdavus žemę į laisvos valstybinės žemės fondą, pagal Žemės reformos įstatymą būtina nustatyti, ar visas ginčo sklypas yra būtinas pastatų eksploatacijai, kokia yra jo vertė, atsižvelgiant į žemės paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, išspręsti kitus su tuo susijusius klausimus. Tik atlikus visus šiuos veiksmus, bus galima išspręsti žemės sklypo nuomos ar kitokio naudojimo klausimą.

Dėl apelianto teiginių, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš bylos pašalino jo skunde trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nurodytus Teisingumo ministeriją ir Gyvenamųjų namų statybos bendriją „Zeigiai“, pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 4 dalis suteikia teisę teismui savo iniciatyva išspręsti trečiųjų suinteresuotų asmenų dalyvavimo byloje klausimą. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė objektyvių duomenų apie tai, kad šios bylos išnagrinėjimas turės kokią nors tiesioginę įtaką Teisingumo ministerijos bei gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Zeigiai” teisėms ir pareigoms, teismas to taip pat nenustatė, todėl šie juridiniai asmenys pagrįstai nelaikyti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

Išnagrinėjusi bylos medžiagą ir įvertinusi A. Ž. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė