fd4cdc57-c2a2-4e12-863d-30b87c5b92d4 · Å iaulių apylinkės teismas

Civiline byla Nr Civiline byla Nr. 2-3715-569/2014m.Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02704-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 113.1; 116.4 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 10d.  Šiauliai              Šiaulių apylinkės teismo teisėja Lina Muchtarovienė,sekretoriaujant Ritai Levickytei, dalyvaujant ieÅ¡kovui E. D.,ieÅ¡kovo atstovui advokatui Daliui Vaičiuliui,atsakovei A. D.,atsakovės atstovei advokatei Eugenijai Povilaitienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. D. ieÅ¡kinį atsakovei A.

D. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusio buto dalies vertės priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:IeÅ¡kovas E. D. paaiÅ¡kino, kad su atsakove susituokė 1984 m. spalio 13 d. Po santuokos įregistravimo jie nuomojo butÄ . Atsakovė dirbo AB „RÅ«ta". Apie 1990-1992 m. jie buvo įraÅ¡yti jos darbovietėje kooperatiniam 2 kambarių butui gauti, kaip jauna Å¡eima. Vėliau atsakovė pasakė, kad yra galimybė iÅ¡ jos darbovietės gauti bendrabutį. Todėl jie susitarė nutraukti santuokÄ , kad gautų ir bendrabutį, ir statomame name dviejų kambarių butÄ . 1993 m. spalio 28 d. jie santuokÄ nutraukė.

IÅ¡ atsakovės darbovietės AB"RÅ«ta" gavo bendrabutį (duomenys neskelbtini), Å iauliai, kurį laikÄ abu ten gyveno. Daugiabučiam kooperatiniam namui statyti (duomenys neskelbtini) buvo įsteigtas 154 statybos kooperatyvas. Eilėje butui gauti buvo įraÅ¡yta atsakovė, nes ji dirbo AB „RÅ«ta". Jie įnešė pradinį 8000 rublių įnaÅ¡Ä statybos kooperatyvui, atsakovės vardu paėmė kreditÄ . Apie 1994 m. gavo neįrengtÄ dviejų kambarių butÄ (duomenys neskelbtini), Å iauliuose. Atsakovei vienai nebÅ«tų skyrę dviejų kambarių buto, jį skyrė jų Å¡eimai.

Jam pardavus bendrabutį, gautus pinigus jie panaudojo kooperatinio buto įrengimui. Nors nuo 1993-10-28 buvo įregistruota jų iÅ¡tuoka, tačiau jie su atsakove visÄ laikÄ gyveno faktinėje santuokoje apie 19 metų, vedė bendrÄ Å¡eimos Å«kį, abu buvo deklaravę savo gyvenamÄ sias vietas bute. Prie gauto buto įrengimo prisidėjo ir jo motina V. V. D. savo lėšomis, nes atsakovės atlyginimas buvo minimalus, jo paties uždarbis irgi buvo nedidelis, iÅ¡ savo atlyginimo atsakovė nebÅ«tų galėjusi mokėti kreditÄ ir įrengti gautÄ butÄ .

Apie 2006 metus butÄ remontavo. Jų Å¡eimoje kildavo konfliktų. 2013 m. pradžioje jis su atsakove susipyko, todėl išėjo pagyventi pas motinÄ , tikėdamasis, pykčiui praėjus, grįžti. Tačiau grįžti į namus negalėjo, nes atsakovė pakeitė buto durų spynÄ ir jo neįsileido. Susitaikyti su atsakove nepavyko. 2014 m. vasario pabaigoje jis sužinojo, kad atsakovė pardavė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, ir iÅ¡deklaravo jo gyvenamÄ jÄ vietÄ tame bute. Jis negali įrodyti, kiek asmeniÅ¡kai savo lėšų panaudojo gauto buto įrengimui nuo 1994 m.

Tačiau, gyvenant su atsakove kartu, 2006-11-02 pagal iÅ¡perkamosios nuomos sutartį jis nupirko svetainės komplekto minkÅ¡tÄ jÄ dalį, kainuojančiÄ 3725, 30 Lt, pirko virtuvės komplektÄ 1000 Lt vertės, sekcijÄ 1000 Lt vertės (virtuvės komplekto ir sekcijos vertė nurodyta įskaitant nusidėvėjimÄ ). UAB"Golgonda" jis užsakė įėjimo į butÄ Å¡arvo duris ir kartu su jų įdėjimu iÅ¡ viso sumokėjo 1800 Lt. 600 Lt sumokėjo už plastikines buto balkono duris ir 400, 00 Lt už vienÄ plastikinį buto langÄ , pakeitė buto radiatorius 4 vnt, už kuriuos, įskaitant ir keitimo darbus, sumokėjo 2100 Lt, gyvatukÄ vonioje į nerÅ«dijančio plieno, kas su darbu kainavo 700 Lt.

Bendrijos nutarimu buvo keičiami tualeto vamzdžiai. Pinigus 1000 Lt bendrijai mokėjo jis. Apie 2006 metus buvo atliktas svetainės ir tualeto remontas. Pinigus 18000 Lt už medžiagas ir remonto darbus mokėjo jis. Visos įdėtos piniginės sumos sudaro 30325 Lt. IÅ¡raÅ¡e iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko nurodyta, kad 2 kambarių butas (duomenys neskelbtini), Å iauliai, buvo pastatytas 1993 m., 2014-01-24 jo vidutinė rinkos kaina buvo 86600 Lt. Atsakovė nuosavybės teisę į šį butÄ Ä¯gijo pagal priėmimo-perdavimo aktÄ tik 2013-06-27, o 2014-01-29 pirkimo-pardavimo sutartimi butÄ pardavė.

Nutraukus santuokÄ , pasibaigė ir bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tačiau jų su atsakove veiksmai, jiems ir toliau iki 2013 m. pradžios (19 metų) gyvenant kartu ir tvarkant bendrÄ Å«kį, t.y. įrengiant, apstatant baldais ir remontuojant gautÄ butÄ (duomenys neskelbtini), Å iauliai, dengiant paimtas paskolas, bendrai veikiant konkrečiam tikslui pasiekti,- įsirengti gautÄ butÄ , atitinka jungtinės veiklos sutarties sÄ lygas. Kadangi jų santuoka buvo nutraukta 1993-10-28, o jie ir toliau gyveno kartu ir tvarkė bendrÄ Å«kį, vadovaujantis Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. (sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai), tarp jo ir atsakovės susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos 1964 metų Civilinio kodekso normos.

Šio kodekso 474 str. 2 d. nurodyta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė. Šio straipsnio 1 dalyje (2000 m. Civilinio kodekso 6.970 str. 2 d.) nurodyta, kad jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita, preziumuojama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs. Nors jie su atsakove nebuvo sudarę rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios galima būtų spręsti dėl kiekvienam priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, toks susitarimas egzistuoja dėl šios veiklos pagrindu įgyto nekilnojamojo turto - ginčo buto.

Todėl iki 2013 m. pradžios, kai jis išėjo gyventi kitur, jų nuosavybės teisės į butÄ ir ginčo buto dalys kiekvienam buvo lygios. Atsakovė, pažeisdama jo teisę į 1/2 dalį įgyto buto, be jo žinios įregistravo savo nuosavybės teisę į visÄ butÄ ir jį pardavė trečiajam asmeniui. Kadangi jungtine veikla jis su atsakove butÄ adresu butÄ (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, jam priteistina ½ įgyto turto vertės. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusio buto su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), Å iauliai, l/2 dalies vertės - 30325 Lt, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovė A.

D. su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, negalėjo bÅ«ti bendrosios jungtinės veiklos objektu, nes tai bÅ«tų prieÅ¡taravę tuo metu galiojusiems įstatymams. Pagal tuo metu galiojusio LR Butų kodekso (galiojo iki 1998-07-01) straipsnį, Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo nariais galėjo bÅ«ti priimti asmenys, turintys 18 metų amžiaus, nuolat gyvenantys toje gyvenamojoje vietovėje, kur steigiamas gyvenai namų statybos kooperatyvas, kai jiems reikia gerinti buto sÄ lygas (Å¡io kodekso 29 straipsnis).

IeÅ¡kovas nebuvo įraÅ¡ytas į eilę gerinti buto sÄ lygas. Pagal Å¡io įstatymo 112 straipsnį asmenys, priimti į veikiantį gyvenamųjų namų statybos kooperatyvÄ , laikomi jo nariais nuo to momento, kai atitinkamas Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas patvirtina visuotinio susirinkimo sprendimÄ . IeÅ¡kovas niekada nebuvo priimtas į Namų statybos kooperatyvÄ , narystė niekada nebuvo patvirtinta įstatymo nustatyta tvarka, todėl neįgijo nuosavybės teisės į kooperatinį butÄ nei jungtinės veiklos, nei kito įstatymo pagrindu.

Pagal LR Ä®statymo „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų" (1990-01-06 redakcija) 1 str., gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiÅ¡kai iÅ¡mokėjęs pajų už gyvenamÄ jÄ patalpÄ , tampa buto savininku ir nustoja bÅ«ti kooperatyvo nariu. Tokiu bÅ«du, kooperatinio buto savininku galėjo tapti tik kooperatyvo narys, pilnai iÅ¡mokėjęs pajų. Net kooperatyvo nario Å¡eimos narys tokios teisės neturėjo, o ieÅ¡kovas net nebuvo jos Å¡eimos narys, kai pajus buvo pilnai iÅ¡mokėtas.

Kiti asmenys, prisidėję lėšomis prie pajaus iÅ¡mokėjimo, galėjo pretenduoti tik į piniginių lėšų kompensavimÄ . Jeigu ieÅ¡kovas manė, kad buto pajus yra dalinai iÅ¡mokėtas jo lėšomis, jis turėjo teisę kreiptis į teismÄ per tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso l str. numatytÄ 3 metų terminÄ dėl Å¡ių lėšų prisiteisimo, tačiau to nepadarė, todėl praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nutraukinant santuokÄ ir jiems pasidalijus turtÄ , ieÅ¡kovas prarado bet kokiÄ teisę į pastatytÄ kooperatinį butÄ bei pajų.

Jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų turėjęs teisę į kooperatinį butÄ , jis nebÅ«tų turėjęs teisės privatizuoti bendrabutį. Jokio susitarimo su atsakovu dėl jungtinės veiklos, kaip teigia ieÅ¡kovas, ji nebuvo sudariusi, ieÅ¡kovas nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio ir nepraÅ¡o pripažinti, kad tokia sutartis tarp jų buvo sudaryta. 1964 m. LR CK 43 str. buvo numatyta, kad raÅ¡ytinė forma privaloma fizinių asmenų tarpusavio sandoriams, kai sandorio suma jo sudarymo metu yra didesnė kaip 500 Lt. Todėl jų sutartis dėl jungtinės veiklos privalėjo bÅ«ti sudaryta raÅ¡tu. 1964 m.

LR CK 58 str. 2 d. nustatė, kad įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, esant ginčui dėl sandorio, jam patvirtinti remtis liudytojų parodymais.             Ieškinys pareikštas 1964 m. LR CK 472 str. pagrindu. 1964 m. CK 472 str. 1 d. buvo numatyta, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui. Jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu, arba dalyvaudami savo darbu; proporcingai įnašams turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės veiklos rezultatas, yra dalyvių bendroji dalinė nuosavybė.

Jungtinės veiklos tikslas Å«kinė veikla, ji nesaistoma Å¡eiminių santykių, bendro gyvenimo ar bendro Å«kio vedimu. Nuosavybės dalis bendrai sukurtoje nuosavybėje yra nustatoma pagal kiekvieno dalyvio prisidėjimo darbu ir (ar) lėšomis laipsnį. Tarp jų su ieÅ¡kovu nebuvo jokio susitarimo sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, nes su atsakovu ji santuokÄ nutraukė, turtÄ pasidalino – ieÅ¡kovas privatizavo bendrabutį, ji po santuokos nutraukimo persikėlė gyventi pas mamÄ , ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad prisidėjo prie buto, t.y. nekilnojamojo daikto, sukÅ«rimo.

Po santuokos nutraukimo, 1994 m. gegužės mėnesį ji grÄ Å¾ino AB „RÅ«ta" suteiktÄ paskolÄ iÅ¡ asmeninių lėšų. 1994 m. rugpjūčio 5 d. AB „RÅ«ta" jai suteikė antrÄ paskolÄ - 3500 Lt - buto įrengimui. 1995 m. rugsėjo mėnesį ji grÄ Å¾ino 3500 Lt paskolÄ ir 1608 Lt palÅ«kanų. Butas buvo įsigytas iÅ¡ jos asmeninių lėšų, prie buto įrengimo lėšomis prisidėjo jos mama, ji visada dirbo ir gavo atlyginimÄ , kai tuo tarpu ieÅ¡kovas pastoviai nedirbo, dažnai keitė darbovietes, dirbo po kelis mėnesius.

Kai 1994 metais buvo pastatytas kooperatinis butas, esantis (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, ieÅ¡kovas pradėjo praÅ¡yti, kad ir toliau jie gyventų kartu. Ji sutiko, jos bute buvo deklaruota ieÅ¡kovo gyvenamoji vieta. Tačiau jų finansai buvo atskiri, bendro Å«kio jie neturėjo. Atsakovas neteisingai nurodo, kad jie gyveno kartu iki 2013 metų pradžios. Maždaug 3 metus ieÅ¡kovas gyvena su kita moterimi jo motinos vardu esančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), RadviliÅ¡kyje. IeÅ¡kovas jos bute nuolatinai negyveno, jis gyveno pastoviai minėtame name, o pas jÄ atvažiuodavo epizodiÅ¡kai.

Jos bute buvo kai kurie ieÅ¡kovo daiktai, rÅ«bai. 2010 metais ieÅ¡kovas pasiėmė visus savo asmeninius daiktus ir nuo 2010 metų jos bute net nebesilanko. Jos bute liko ieÅ¡kovo pirktas minkÅ¡tų baldų komplektas ir dujinė viryklė, nors ji siÅ«lė juos pasiimti. 2010 metais, ieÅ¡kovui iÅ¡sikėlus iÅ¡ buto, minkÅ¡tų baldų komplektÄ ji padėjo savo sesers garaže. Nepagrįstai ieÅ¡kovas teigia, kad bendrais jo ir ieÅ¡kovo pinigais bute buvo padarytas kapitalinis remontas. IeÅ¡kovas nei lėšomis, nei darbu prie buto įsigijimo ir pagerinimo neprisidėjo, visus atliktus pagerinimus, kurie nurodyti ieÅ¡kinyje, atliko ji savo lėšomis.

Buto remontas buvo atliktas ne 2006 metais, o 2009 metais. Už medžiagas ir darbus ji iÅ¡ viso sumokėjo 8000 Lt, o ne 18 000 Lt, kaip nurodo ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas kartais bute apsilankydavo, matė, kad meistrai daro remontÄ , padėjo jai iÅ¡ parduotuves atsivežti kai kurias statybines medžiagas. Lėšas buto remontui 5000 Lt jai paskolino mano sesuo G. J.. SkolÄ ji atidavė 2014 metais pardavusi butÄ . PraÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinys atmestinas.IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti (b.l. 8), kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Å iauliai, iki 2014-02-07 priklausė atsakovei A.

D., kuri jį įgijo 2013-06-27 priėmimo-perdavimo aktu. IÅ¡ santuokos sudarymo ir nutraukimo įrašų matyti (b.l. 24,25), kad santuoka tarp Å¡alių buvo sudaryta 1984m. spalio 13d., o nutraukta – 1993m. spalio 28d. Å ios aplinkybės rodo, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliai, priklausė atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Atsakovė pagrįstai nurodo, kad Pagal LR Ä®statymo „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų" (1990-01-06 redakcija) 1 str., gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiÅ¡kai iÅ¡mokėjęs pajų už gyvenamÄ jÄ patalpÄ , tampa buto savininku ir nustoja bÅ«ti kooperatyvo nariu.

Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas bÅ«tų buvęs kooperatyvo nariu ar buvo įtrauktas į eilę kooperatiniam butui gautiKaip buvo nurodyta, iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad butÄ atsakovė teisiÅ¡kai įregistravo po santuokos nutraukimo, todėl Å¡is įrodymas patvirtina, kad butas atsakovei priklauso asmeninės nuosavybės teise. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as yra oficialus raÅ¡ytinis įrodymas. Vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos vieÅ¡ai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

IeÅ¡kovas, teigdamas, kad butas priklauso jam ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise, nepareiÅ¡kė reikalavimo pripažinti jį bendrÄ ja daline jo ir atsakovės nuosavybe. Suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ yra ieÅ¡kovo pareiga, ieÅ¡kovui buvo suteikta galimybė pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ , jis byloje turėjo atstovÄ , t.y. turėjo visas galimybes tinkamai suformuluoti ieÅ¡kinio reikalavimus. Teismas tokios kategorijos bylose nėra aktyvus, negali nurodyti, kaip ieÅ¡kovui suformuoti ieÅ¡kinio reikalavimus, prieÅ¡ingu atveju kita Å¡alis turėtų pagrindÄ abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu.

Kadangi ieÅ¡kovas praÅ¡o kompensacijos už bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytÄ turtÄ , neginčydamas vieÅ¡ajame registre nurodytų duomenų apie turto teisinį režimÄ , Å¡i aplinkybė yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį. Tačiau teismas, priimdamas sprendimÄ , pasisako ir dėl kitų ieÅ¡kovo nurodytų argumentų. IeÅ¡kovas nurodė, kad santuokÄ su atsakove nutraukė fiktyviai, siekiant įsigyti du gyvenamuosius bÅ«stus, nes tuo laikotarpiu Å¡eima dviejų bÅ«stų turėti negalėjo.

IeÅ¡kovas teigia, kad ir po santuokos nutraukimo jis su atsakove gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį, todėl minėtÄ butÄ Ä¯gijo ne viena atsakovė, o jie abu bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl atsakovė privalo kompensuoti jam puse buto vertės.Ä®statyme įtvirtinta asmenų, sudariusių santuokÄ , joje įgyto turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise prezumpcija, nebent sutuoktiniai vedybų sutartimi susitaria dėl kitokio turto statuso. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiÅ¡kia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

Toks teisinis reglamentavimas skirtas prioritetiÅ¡kai ginti įstatymo nustatyta tvarka sukÅ«rusių Å¡eimÄ asmenų lygiateisiÅ¡kumÄ ir suteikti sutuoktiniams jų turtinių interesų apsaugÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sugyventinių turtui nėra taikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto statusÄ . Nors Å¡alys nepateikė teismui įrodymų, kada buvo suteiktas atsakovei kooperatinis butas, bet tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė nurodė, kad po santuokos nutraukimo, 1994 metų gegužės mėnesį jie apsigyveno bute.

Kaip jau buvo nurodyta, teisiÅ¡kai butas atsakovės vardu įregistruotas 2013-06-27. Nesusituokusių, tačiau gyvenančių kartu asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, ir dėl to sugyventiniai, atsižvelgdami į kiekvieno iÅ¡ jų indėlį į įgytÄ ar sukurtÄ turtÄ , gali įrodinėti turimÄ tokio turto dalį bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iÅ¡ jų vardu, gali bÅ«ti pripažintas bendrÄ ja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iÅ¡ bendrų lėšų ir jų naudojamas.

Sugyventinių turtinėms teisėms į bendrai įgytÄ turtÄ apsaugoti taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, nustatančios bendrÄ jÄ nuosavybės teisę bendraturčiams. Nors atsakovė teigia, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas galėtų pretenduoti tik į pajų, jei įrodytų, jog prisidėjo prie įmokų už kooperatinį butÄ , be to, nepraleisdamas 3 metų senaties termino nuo santuokos nutraukimo, numatyto Santuokos ir Å¡eimos kodekse. Tačiau ieÅ¡kovas, teismo nuomone, Å¡iuo atveju turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį ir vadovaudamasis teisės normomis, kuriuos reglamentuoja daiktinę teisę. IeÅ¡kovas teigia, kad butÄ adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliai, jis su atsakove įgijo jungtinės veiklos pagrindu.

IeÅ¡kovė nurodė, kad su atsakovu niekada nebuvo sudariusi jungtinės veiklos sutarties, kuri pagal įstatymÄ privalo bÅ«ti raÅ¡ytinė. Atsakovės atstovė nurodė, kad jungtinės veiklos tikslas yra Å«kinė veikla, ji nesaistoma Å¡eiminių santykių, bendro gyvenimo ar bendro Å«kio vedimu, Å¡iuo atveju tarp Å¡alių nebuvo susitarimu įgyti butÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise.   1964 m. CK 472 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui.

Jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneÅ¡a įnaÅ¡us pinigais ar kitu turtu, arba dalyvaudami savo darbu; proporcingai įnaÅ¡ams turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės veiklos rezultatas, yra dalyvių bendroji dalinė nuosavybė (CK 474 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnaÅ¡ais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygto tikslo siekimui suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktÄ kaip nuosavybės objektÄ .

Kai jungtinę veiklÄ plėtojantys asmenys tvarko bendrÄ Å«kį, dalyvavimas siekiant bendro Å«kinio tikslo yra ir darbas bendrame Å«kyje. Remiantis 1964 m. CK 43 straipsniu, fizinių asmenų tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma jo sudarymo metu yra didesnė kaip 500 Lt, iÅ¡skyrus įvykdomus jų sudarymo metu, turėjo bÅ«ti sudaromi raÅ¡ytine forma, todėl jei jungtinės veiklos sutarties tikslo vertinė iÅ¡raiÅ¡ka virÅ¡ijo 500 Lt sumÄ , tokioms sutartims taikytinas raÅ¡ytinės formos reikalavimas.

Ä®statymo reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, esant ginčui, remtis sandoriui patvirtinti liudytojų parodymais (1964 m. CK 58 straipsnio 2 dalis). Toks įrodymų leistinumo apribojimas, remiantis CK 1.93 straipsnio 6 dalimi, kuri taikytina nagrinėjamo ginčo atveju (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis), nėra absoliutus. CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas gali netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais, jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams, bÅ«tent kai:

1) byloje yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių, sandorio sudarymo įrodymų;

2) sandorio sudarymo faktÄ patvirtinantys raÅ¡ytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl Å¡alies kaltės;

3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio sudaryti raštu;

4) atsižvelgiant į Å¡alių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams. Taigi tokiais atvejais gali bÅ«ti taikoma įrodinėjimo leistinumo taisyklės iÅ¡imtis.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vienodos praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas abiejų naudotomis iÅ¡ bendro Å«kio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (1964 m.

CK 472, 474 straipsniai). Sutarties dalyvių įnaÅ¡ai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip, o priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnaÅ¡u, atsižvelgiant į bendro Å«kio tvarkymÄ , kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis. IeÅ¡kovas bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę į po santuokos nutraukimo įgytÄ butÄ Ä¯rodinėjo įrodymais apie bendro Å«kio tvarkymÄ , apie panaudotas jo lėšas ir darbÄ Ä¯sigyjant butÄ . Bendro Å«kio tvarkymo ir prisidėjimo darbu, siekiant jungtinės veiklos rezultato, faktus, kaip jungtinės veiklos sandorio sudarymo patvirtinimÄ , ieÅ¡kovas įrodinėjo iÅ¡ esmės liudytojų parodymais, todėl reikÅ¡minga įvertinti, ar yra teisiniai pagrindai taikyti įrodinėjimo leistinumo taisyklės iÅ¡imtį, kai nesilaikyta sandorio paprastos raÅ¡ytinės formos reikalavimo, nustatyto CK 1.93 straipsnio 6 dalyje.

Kadangi šalys skirtingai nurodė laikotarpį, kurį gyveno bute kartu, liudytojų parodymai dėl šios aplinkybės taip pat yra prieštaringi, teismas vadovaujasi byloje esančiu oficialiu rašytiniu įrodymu – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pažyma, kurioje nurodyta, kad atsakovas adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, gyveno nuo 1994m. gegužės 10d. iki 2013m. spalio 20d. (b.l.13). Nors teismui yra pateikta pažyma ir iš namo bendrijos, kurioje nurodytam, kad atsakovas bute (duomenys neskelbtini), Šiauliai, negyvena apie keturis metus, teismas vadovaujasi savivaldybės išduota pažyma.

LR CPK 197 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ dokumentai, iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat kitų valstybės įgaliotų asmenų, nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad santuokÄ su atsakove nutraukė fiktyviai, kad abu galėtų įgyti bendrabutį ir kooperatinį butÄ . Tačiau atsakovė neigia Å¡iÄ aplinkybę, nurodė, kad atsakovo iniciatyva po santuokos jie vėl pradėjo gyventi kartu.

Kad Å¡alių Å¡eimoje tarpusavio santykiai buvo prasti, Å¡alys nesutarė ir buvo nusprendę santuokÄ nutraukti, patvirtino liudytojai G. J., V. V., D. G.. Liudytojos teigė, kad dėl atsakovės neryžtingumo ji vėl pradėjo gyventi kartu su ieÅ¡kovu. Kaip jau buvo minėta, bendroji dalinė nuosavybė gali bÅ«ti sukurta panaudojant kiekvieno bendraturčio asmenines lėšas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje teigia, kad negali nurodyti, kiek asmeninių lėšų įdėjo į butÄ . IeÅ¡kovas nurodo, kad privatizavęs ir pardavęs bendrabutį, jis pinigus investavo į kooperatinį butÄ .

IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad bendrabutį ieÅ¡kovas privatizavo 1993m. lapkričio 11d., pardavė jį 1994m. sausio 13d. (b.l. 88,89). IÅ¡ sutarties matyti, kad pardavęs bendrabutį ieÅ¡kovas gavo 3500 Lt. Tačiau nėra jokių įrodymų, kad Å¡iuos pinigus jis panaudojo buto įsigijimui ar įrengimui, nes atsakovė šį faktÄ neigia, nurodo, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ Å¡ių pinigų įsigijo automobilį. Abejonių, kad pinigai buvo panaudoti buto įsigijimui, kelia ir tai, kad ieÅ¡kovei 1993m. gegužės mėn. buvo suteikta paskola, kuri buvo grÄ Å¾inta litais – 1700 Lt - 1994m. gegužės mėnesį, dar viena paskola jai buvo suteikta 1994m. rugpjūčio 5d., kuri buvo grÄ Å¾inta 1995m. rugsėjo mėnesį.

Tuo tarpu atsakovas negalėjo nurodyti, kada ir kokios paskolos buvo suteiktos atsakovei. Apklausta liudytoja R. B. teigė, kad ieÅ¡kovas už bendrabutį gautas lėšas panaudojo buto įsigijimui, tačiau liudytoja nurodė, kad su atsakove pradėjo bendrauti nuo 1996 metų, todėl abejotina, ar jai buvo žinoma, kur buvo panaudoti atsakovo 1994 metais gauti pinigai. Apklausta liudytoja Vanda V. D. nurodė, kad ieÅ¡kovui buvo davusi kooperatiniam butui įsigyti ir įsirengti 12000 Lt. Tačiau atsakovė neigia Å¡iÄ aplinkybę, nurodė, kad apie Å¡iuos pinigus nieko nežino, jos santykiai su V.V.

D. buvo prasti, lankydavosi ji pas juos labai retai. Todėl iÅ¡ liudytojos parodymų negalima daryti iÅ¡vados, kad buto įsigijimui ir įrengimui buvo panaudotos jos piniginės lėšos, jos parodymai nepatvirtinti kitais įrodymais. IÅ¡ pažymos apie valstybinį socialinį draudimÄ matyti (b.l. 71), kad nuo 1994m. sausio 1d. nėra jokių duomenų apie atsakovo darbÄ . IeÅ¡kovas nuo 1995m. sausio 1d., buvo įregistravęs individualiÄ Ä¯monę, mokėjo socialinio draudimo įmokÄ , jo draudžiamosios pajamos iki 1999 metų nenurodytos.

IeÅ¡kovas teigė, kad 1994 metais ir vėliau jis važinėjo į užsienį ir užsiėmė prekyba, vėliau prekiavo turguje Lietuvoje, iÅ¡ Å¡ios veiklos gaudavo pajamų. Apklausti liudytojais J. R., P. S., J. R. patvirtino Å¡ias ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, tačiau iÅ¡ liudytojų parodymų negalima nustatyti ieÅ¡kovo gaunamų pajamų dydžio. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje teigia, kad įsirengiant butÄ jo uždarbis buvo nedidelis. Tuo tarpu iÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto socialinio draudimo pažymėjimo kopijos matyti (b.l. 48), kad 1994 metais ji dirbo ir gavo apie 800 Lt per mėnesį, visada dirbo, gavo nors ir nedideles, bet stabilias pajamas (b.l. 53).

Kad atsakovei butÄ padėjo iÅ¡sipirkti motina, pinigus skolino ir jos sesuo V. V., patvirtino liudytojos G. J., V. V.. IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 30325 Lt už puse buto, kai tuo tarpu buto rinkos vertė yra 8660 Lt, pats sau prieÅ¡tarauja, tuo pripažindamas, kad jo dalis bendrojoje nuosavybėje yra mažesnė nei puse. IeÅ¡kovas į 30325 Lt sumÄ Ä¯traukia net baldų, kuriuos jis nupirko gyvenant kartu, vertę, todėl į butÄ investuota pinigų dalis, taip pat ir jo dalis turto (buto) bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra dar mažesnė.

Atsakovas nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie tai, kad pirko medžiagas ar apmokėjo už darbÄ Ä¯renginėjant butÄ . Apklaustas liudytoju J. R. nurodė, kad ieÅ¡kovas buvo jį nusamdęs 1993-1994 metais atlikti apdailos darbus bute, jis iÅ¡kalė lentelėmis koridorių, virtuvę, klojo linoleumÄ , baigus darbus su juo atsiskaitė. Liudytojas P. S. nurodė, kad kartu su ieÅ¡kovu važiavo pirkti plytelių butui. Tačiau jų parodymai nepatvirtina, kad už darbus ir medžiagas ieÅ¡kovas mokėjo iÅ¡ savo asmeninių lėšų, nes, kaip pats ieÅ¡kovas nurodė ieÅ¡kinyje, jo uždarbis 1994 metais buvo mažas.

IeÅ¡kovas pateikė dokumentus, patvirtinančius baldų pirkimÄ (b.l. 27). Tačiau daiktų įsigijimas neįrodo, kad tarp Å¡alių buvo susitarimas įsigyti butÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise, tuo labiau, kad baldai pirkti 2006 metais. Atsakovė nurodė, kad ji siÅ«lė ieÅ¡kovui iÅ¡sivežti jam priklausančius baldus, bylos nagrinėjimo metu nurodė, kur jie yra sandėliuojami. Atsakovė pateikė įrodymus, paneigiančius ieÅ¡kovo nurodomas aplinkybes. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra, pinigų paėmimo kvitai patvirtina (b.l. 54), kad atsakovė apmokėjo už bute keistÄ langÄ bei montavimo darbus UAB ,,Golgonda‘‘.

Daugiau įrodymų apie ieÅ¡kovo įdėtas pinigines lėšas į buto įsigijimÄ ir įrengimÄ nėra. Įgydami turtÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise, prie bendro turto kÅ«rimo Å¡alys gali prisidėti ir iÅ¡ bendro Å«kio gautomis lėšomis. IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu negalėjo nurodyti, ar prie buto įsigijimo prisidėjo asmeninėmis, ar bendromis lėšomis. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad Å¡alys prie buto įsigijimo bÅ«tų prisidėjusios kokiomis nors iÅ¡ bendro Å«kio gautomis lėšomis.

Vien aplinkybė, kad Å¡alys gyveno kartu, apmokėjo iÅ¡laidas, skirtas bÅ«tinų poreikių tenkinimui, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadai, kad atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo butÄ (duomenys neskelbtini), Å iauliai. IeÅ¡kovo pateikti duomenys iÅ¡ komunalinių įmonių patvirtina faktÄ , kad ieÅ¡kovas ir atsakovė gyveno kartu, dėl ko ginčo byloje nėra (b.l. 17,18,22). PrieÅ¡ingai, bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas, jiems gyvenant kartu, įsirenginėjo gyvenamÄ sias patalpas jo motinai priklausančiame name RadviliÅ¡kyje, kur Å¡iuo metu ir gyvena su sugyventine R.

B.. Liudytoja V.V. D. patvirtino, kad ieÅ¡kovas remontavo jos namÄ , tuo tikslu savo vardu ėmė paskolÄ , nes jai paskolos bankas nesuteikė, kad ji grÄ Å¾ino Å¡iÄ paskolÄ iÅ¡ savo lėšų. Kad ieÅ¡kovas turi įsirengęs gyvenamÄ sias patalpas motinai priklausančiame name, patvirtino ir liudytojos G. J. ir D. G., kurios lankėsi pas ieÅ¡kovÄ . Liudytojos patvirtino, kad ieÅ¡kovas pats parodė įrengtas patalpas, sakė, kad ėmė kreditÄ patalpoms įsirengti, apslankymo metu liudytojos matė, kad patalpose buvo ieÅ¡kovo asmeniniai daiktai.

Å ių aplinkybių ieÅ¡kovas neginčijo. Å ios aplinkybės kelia abejonių, ar Å¡alys, gyvendamos kartu vedė bendrÄ Å«kį, todėl tokių iÅ¡vadų teismas daryti negali. Kaip jau buvo minėta, kad Å¡alys prie bendro turto kÅ«rimas gali prisidėti ir darbu. Tačiau kaip matyti iÅ¡ byloje esančių įrodymų, ieÅ¡kovei buvo suteiktas kooperatinis butas, kuriame nebuvo apdailos, dalies santechnikos. IeÅ¡kovas teigė, kad įrenginėjo šį butÄ , tuo prisidėdamas prie jo sukÅ«rimo darbu.

Tačiau ieÅ¡kovės įgytas turtas jau buvo iÅ¡ esmės sukurtas. IeÅ¡kovas negalėjo pateikti įrodymų, kad mokėjo už darbus ar medžiagas savo lėšomis. Atsakovė neneigia, kad atsakovas padėdavo jai darbus organizuoti ir atsivežti statybinių medžiagų. IeÅ¡kovas teigia, kad 2006 metais bute atliko remontÄ beveik už 18000 Lt. Tačiau jo teiginiai yra deklaratyvus ir nepatvirtinti įrodymais. Kaip jau buvo paminėta, byloje apklausti liudytojai negalėjo patvirtinti, kiek buvo iÅ¡leista atliktam remontui.

Atsakovė neigia Å¡iÄ aplinkybę ir nurodo, kad buto remontÄ ji atliko pati 2009 metais, jis kainavo apie 8000 Lt, remontui iÅ¡ sesers G. J. ji skolinosi 5000 Lt, kuriuos grÄ Å¾ino pardavusi butÄ . Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytoja G. J.. Be to, turto objektas - butas, už kurį kompensacijos siekia ieÅ¡kovas, tuo metu buvo jau įgytas, todėl prisidėti prie sukÅ«rimo darbu nebuvo bÅ«tinybės. Ä®vertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, liudytojų parodymus, nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad atsakovė privalo sumokėti kompensacijÄ ieÅ¡kovui kaip bendraturčiui- 30325 Lt - už butÄ adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliai.

Teismas nenustatė teisinių pagrindų taikyti įrodinėjimo leistinumo taisyklės iÅ¡imtį, kai nesilaikyta sandorio paprastos raÅ¡ytinės formos reikalavimo, nustatyto CK 1.93 straipsnio 6 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Atmetus ieÅ¡kinį, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ (LR CPK 98str.). Atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 2500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato suteiktÄ jai teisinę pagalbÄ . Tačiau atsakovės praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ mažintinos.

Atsakovei priteistina 500 Lt suma už atsiliepimo į ieÅ¡kinio parengimÄ . Pagal 2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymu dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo, atsakovei už atstovavimÄ posėdyje priteistina už vienÄ valandÄ 150 Lt. Minėtose rekomendacijose numatoma, kad už vienÄ atstovavimo valandÄ teisme rekomenduojama priteisti 0,15 minimalios vidutinės algos. Pagal minėtas rekomendacijas posėdžio laikas yra apvalinamas- iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Suapvalinus ir susumavus atstovavimo teismo posėdžiuose laikÄ , už 8 val. priteistina 1200 Lt už atstovavimÄ (teismo posėdžiai 2014-06-16 – 1val., 2014-09-02 – 4 val., 2014-09-24 – 2 val., 2014-09-29 – 1 val.). IÅ¡ viso už atstovavimÄ teismo posėdžiuose iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistina 1700 Lt. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismasn u s p r e n d ė :IeÅ¡kovo E. D. ieÅ¡kinį atsakovei A. D. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusio buto dalies vertės priteisimo atmesti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo E. D. atsakovei A. D. 1700 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per šį teismÄ . Teisėja                                                                                                                       Lina Muchtarovienė