2017-12-28 Nr. AB-24504-3-62-3-00300-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1808-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00300-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.6.2; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. D. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei Alytaus miškų urėdijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Valstybinei miškų tarnybai, Alytaus rajono savivaldybei dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja M. D. (toliau – ir pareiškėja) 2015 m. kovo 10 d. teismui pateikė skundą, prašydama:

1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2015 m. vasario 18 d. raštu Nr. 155-311-(7.5.) priimtus administracinius sprendimus apimtimi, kuria nurodyta, jog liko neatkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės S. D. iki nacionalizacijos žemės dalį – 7,69 ha, kurios natūra grąžinti nebuvo galimybės, nes ši žemė priskirta valstybės išperkamam miškui ir užimta (duomenys neskelbtini) girininkijos administraciniais ir ūkiniais pastatais; atsakovui valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Alytaus miškų urėdijai (toliau – ir Urėdija) atsisakius suderinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, buvo negalimos tolimesnės šios schemos tikslinimo procedūros; nuosavybės teisių atkūrimas pareiškėjos tėvo P. D. vardu į buvusios savininkės S. D. iki nacionalizacijos valdytą žemę turėjo būti vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 16 straipsniu, t. y. perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško plotą;

2) panaikinti Tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos reformos projekto tvirtinimo“ 1.4 punktą apimtimi, kuria žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirtas VĮ Valstybės turto fondui valdyti patikėjimo teise, ir 1.5 punktą apimtimi, kuria P. D. įtrauktas į asmenų, kurie neatvyko projekto rengimo metu, nepasirinko žemės sklypų ir kurie yra išbraukiami iš patvirtinto pretendentų, pageidaujančių įsigyti nuosavybėn neatlygintinai žemę, mišką ir vandens telkinius, pirkti valstybinę žemę (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo;

3) panaikinti Tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo 2015 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 2VĮ-119-(14.2.2) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamam planui rengti teritorijos tvirtinimo“ 2.3 punktą apimtimi, kuria P. D. įtrauktas į Pretendentų, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, įsigyti nuosavybėn neatlygintinai žemę, mišką ir vandens telkinius, pirkti valstybinę žemę po nuosavybės teise priklausančiais pastatais (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo dalį, pažymėtą skaičiumi „IX.“;

4) panaikinti Tarnybos 2015 m. balandžio 2 d. raštą Nr. 1SS-733-(9.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“;

5) įpareigoti Tarnybą atkurti nuosavybės teises P. D. vardu į išlikusį nekilnojamąjį turtą, grąžinant natūra žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio duomenys patvirtinti Tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 2VĮ–(14.2.2.)-1537, esantį (duomenys neskelbtini);

6) panaikinti Urėdijos 2014 m. gruodžio 4 d. raštą Nr. V1-651(7.28);

7) įpareigoti Tarnybą tęsti pradėtą valstybinės reikšmės miškų plotų schemos (Urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos Valstybinio miško kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) sklypų Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Schema) tikslinimo procedūrą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pateikti valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų tikslinimo pasiūlymą su esama dokumentacija, nekartojant dokumentų rengimo ir derinimo procedūrų;

8) priteisti pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėja paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) dvaras (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė S. D. (pareiškėjos močiutei) ir V. P.. (duomenys neskelbtini) dvaras ir visas šeimos turtas 1944 m. gruodžio 23 d. sudegė. P. D. 1991 m. spalio 10 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į minėtą nekilnojamąjį turtą, grąžinant jį natūra, tačiau nuosavybės teisės į 7,69 ha žemės dalį jam neatkurtos. Po tėvo mirties pareiškėja, kaip jo testamentinė įpėdinė, ne kartą pakartotinai išreiškė valią nekilnojamąjį turtą susigrąžinti natūra, jai buvo žadama atkurti nuosavybės teises, tačiau tai nepadaryta iki šiol. Pareiškėja savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo niekada nekeitė, o jeigu jos valia buvo pakeista, tai toks pakeitimas neteisėtas. 1999 m. liepos 15 d. išvada Nr. 33-30-2212 (toliau – ir Išvada), kuria rėmėsi Tarnyba, nebuvo pasirašyta pareiškėjos ir neatitiko teisės aktų reikalavimų.

3. Pareiškėja teigė, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje nebebuvo Urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos, o ginčo teritorijoje (duomenys neskelbtini) buvę statiniai apleisti ir nebereikalingi valstybės funkcijoms įgyvendinti, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 538 bei 2013 m. liepos 25 d. Perdavimo-priėmimo aktu buvo perduoti VĮ Valstybės turto fondui privatizuoti. Šioje teritorijoje VĮ Valstybės turto fondo prašymu suformuotas 0,8 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas jam valdyti patikėjimo teise. Šis žemės sklypas turėjo būti grąžintas P. D., atkuriant nuosavybės teises natūra. Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuosavybės teisių atkūrimo objektas, todėl jis arba negalėjo būti privatizuojamas, arba žemė, išperkama valstybės, turėjo būti sumažinta iki ploto, reikalingo pastatams eksploatuoti. Be to, ginčo sklypo priskyrimo VĮ Valstybės turto fondui procese buvo pažeistos Valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 1023 (toliau – ir Pardavimo taisyklės), 11.4 punkto nuostatos, įpareigojančios Tarnybos vadovą arba jo įgaliotą teritorinio padalinio vadovą per 2 mėnesius nuo prašymo ir dokumentų gavimo parengti pažymą, ar kaimo teritorijoje esantis privatizavimo objektui priskirtas žemės sklypas grąžintinas natūra piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Atkūrimo įstatymą. Apie tai, kad ginčijamu Tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu buvo suformuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduotas valdyti VĮ Valstybės turto fondui, pareiškėjai tapo žinoma iš ginčijamo Tarnybos 2015 m. vasario 18 d. rašto. Pareiškėja apie žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) projektavimą nebuvo informuota, rengiamas žemėtvarkos projektas jai nebuvo pateiktas susipažinti, nors ji atitinkamus pasiūlymus pateikė 2014 m. gruodžio 29 d. raštu.

4. Pareiškėja nurodė, jog nuosavybės teisių atkūrimo P. D. procedūra nebuvo užbaigta ir dėl to, kad Schema iki šiol nebuvo patikslinta. Generalinis miškų urėdas dar 2004 m. gegužės 18 d. įsakymu miškų urėdijoms nurodė spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2007 m. rugpjūčio 3 d. raštu, Alytaus apskrities viršininko administracijos 2007-2008 m. raštais pareiškėjai buvo žadama, jog po sklypų (duomenys neskelbtini) girininkijos administracinių ir ūkinių pastatų eksploatacijai suformavimo likęs plotas bus siūlomas išbraukti iš valstybinės reikšmės miškų.

Seimo kontrolierių įstaiga 2009 m. lapkričio 27 d. pažymoje Nr. 4D-2009/5-662 konstatavo atsakingų pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo požymius šios procedūros metu, tačiau Tarnybos Alytaus skyrius siūlymą tikslinti Schemą ir kitus dokumentus derinančioms institucijoms pateikė tik 2014 m. spalio 27 d., t. y. po to, kai gavo pareiškėjos atstovo 2014 m. rugsėjo 25 d. prašymą dėl duomenų pateikimo ir nuosavybės teisių atkūrimo. Galiausiai ginčijamu 2015 m. vasario 18 d. raštu nurodyta, jog pareiškėjos pageidaujamas susigrąžinti natūra žemės plotas buvo apaugęs mišku ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams.

Pareiškėjos vertinimu, kadangi Alytaus rajono savivaldybės administracija ir Urėdija per 10 darbo dienų jokių pastabų nepateikė, Tarnybos Alytaus skyrius, vadovaudamasis Valstybinės reikšmės miškų plotų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 (toliau – ir Aprašas), 11 ir 19 punktais, turėjo pripažinti, kad derinančios institucijos Schemos projektui neprieštaravo, ir tęsti vykdomą Schemos tikslinimo procedūrą pateikdamas dokumentaciją Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai su pasiūlymu tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotus ir ribas.

Be to, Urėdija ginčijamu 2014 m. gruodžio 4 d raštu Nr. V1-651(7.28) nepagrįstai atsisakė suderinti Schemos projektą, šis raštas buvo nemotyvuotas ir neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Ginčo teritorija nepasižymėjo požymiais, kurie lemtų būtinybę ją išlaikyti valstybinės reikšmės miškų plotais. Pasinaudodama procedūros vilkinimu, Urėdija ginčo teritorijoje 2007 m. ir 2010 m. neteisėtai atliko želdinių sodinimo darbus.

5. Pareiškėja nurodė, jog dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso vilkinimo, klaidinimo, valstybinių institucijų neveikimo, neigiamo nusistatymo jos atžvilgiu ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, dėl kurių jai buvo padaryta akivaizdi neturtinė žala, įvertintina 3 000 Eur.

6. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

7. Tarnybos teigimu, P. D. liko neatkurtos nuosavybės teisės į 7,69 ha žemės dalį, kurią grąžinti natūra nebuvo galimybės, nes ši žemė priskirta valstybės išperkamam miškui bei užimta (duomenys neskelbtini) girininkijos administraciniais ir ūkiniais pastatais. Alytaus apskrities viršininko administracija P. D. vardu 7,86 ha žemės plotui 1999 m. liepos 15 d. parengė Išvadą, kuri Alytaus apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 33-1889-Ž (toliau – ir Įsakymas dėl Išvados keitimo) buvo patikslinta, vietoje „7,86 ha“ įrašant „7,69 ha“.

Išvadoje nurodyta, jog pretendentui likusi neatkurta žemė buvo valstybės išperkama, todėl pareiškėjai jau 1999 m. liepos 15 d. tapo žinoma, kad nuosavybės teisės į šią žemę nebus atkurtos natūra. Pareiškėjos argumentai dėl teisėtų lūkesčių buvo nepagrįsti. P. D. buvo įtraukiamas į pretendentų sąrašus kiekvieną kartą, kai buvo rengiami (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektai ar jam prilyginami planai, o pareiškėja (kaip įpėdinė) buvo kviečiama į pretendentų susirinkimus.

Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 33-Ž-2681 patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte P. D. suprojektuotas 0,40 ha žemės sklypas Nr. 595, kuris paženklintas vietovėje ir parengta kadastro duomenų byla (suderinta Alytaus skyriuje 2014 m. spalio 6 d.). Tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 3 d. įsakymu patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai, sąraše nurodyta, kad P. D. suprojektuotas 0,45 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypas paženklintas vietovėje, bet kadastro duomenų byla nebuvo parengta ir suderinta, nes neišspręstas privažiavimo klausimas).

Tarnyba 2015 m. vasario 18 d. raštu Nr. 1SS-311-(7.5) pareiškėją informavo, kad Tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537 patvirtintame Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte VĮ Valstybės turto fondui suprojektuotas kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Šio žemėtvarkos projekto rengimo metu pretenzijų ar pasiūlymų dėl ginčo sklypo ploto ir ribų negauta.

8. Tarnyba atkreipė dėmesį į tai, kad apie ginčo sklypo suprojektavimą VĮ Valstybės turto fondui pareiškėja buvo informuota Tarnybos Alytaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. raštu Nr. 2SD-(14.2.104.)-3844, tačiau ji šio rašto Tarnybos direktoriui neapskundė bei praleido terminą apskųsti Tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537. 2014 m. spalio 30 d. rašte taip pat nurodyta, kad Tarnybos Alytaus skyrius inicijavo kreipimąsi į Alytaus rajono savivaldybę ir Urėdiją dėl Schemos patikslinimo. Miškų urėdas V. Z. 2014 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. Vl-651(7.28) atsisakė suderinti planinę dokumentaciją, nurodydamas, kad miško plote augo pribręstantys ir brandūs medelynai, rekreaciniai želdiniai, įveisti miško želdiniai. Į Alytaus rajono savivaldybei pateiktą miškų plotų ir jų ribų tikslinimo pasiūlymą atsakymas negautas. Urėdijai atsisakius suderinti Schemą, nebuvo galimos tolimesnės Schemos tikslinimo procedūros. Be to, Tarnybos nuomone, pareiškėja klaidingai aiškino Apraše numatytas procedūras, nes Aprašo 7-11 punktuose nurodytus veiksmus atlieka Valstybinė miškų tarnyba, o ne Tarnyba.

9. Atsakovas VĮ Alytaus miškų urėdija atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundo dalį dėl Urėdijos 2014 m. gruodžio 4 d. rašto Nr. V1-651(7.28) panaikinimo ir įpareigojimo tęsti Schemos tikslinimo procedūrą atmesti, kitus skundo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.

10. Urėdija nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 ginčo teritorija priskirta valstybinės reikšmės miškams – Alytaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos Valstybinio miško kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) sklypams Nr. (duomenys neskelbtini). Urėdija, 2014 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. V1-651 (7.28) nederindama Tarnybos Alytaus žemėtvarkos skyriaus pateiktų dokumentų, vadovavosi 2014 m. valstybinės miškų inventorizacijos ir taksacijos duomenimis, pagal kuriuos ginčo teritorijoje buvo 6 metų amžiaus ąžuolai, 60 metų amžiaus juodalksniai ir kt. Be to, Urėdija nesutiko su pareiškėjos pateiktu Aprašo 11 punkto aiškinimu, nes šioje teisės normoje nustatytas 10 darbo dienų terminas taikomas derinant rengėjo – Valstybinės miškų tarnybos – parengtą patikslintos valstybinės reikšmės miškų plotų schemos projektą, o ne derinant Aprašo 16 punkte nurodytus dokumentus. Pagal Aprašo 17 punktą, Aprašo 16 punkte nurodyti dokumentai turėjo būti suderinti su Urėdija, bet terminas šiems dokumentams suderinti nenustatytas.

11. Tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Valstybinė miškų tarnyba atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundo dalį dėl įpareigojimo tęsti Schemos tikslinimo procedūrą atmesti, kitus skundo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.

12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Valstybinė miškų tarnyba nurodė, jog Tarnybos Alytaus skyriaus derinimui pateikti dokumentai buvo ne valstybinės reikšmės miškų plotų schemos projektas, o tik dokumentai, nurodyti Aprašo 16.1., 16.2., 16.6. punktuose, todėl Aprašo 11 punkte nustatyta derinimo tvarka jiems netaikytina.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas, prie kurio 2014 m. spalio 1 d. buvo prijungtas VĮ Valstybės turto fondas, atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus rajono savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą spręsti teismo nuožiūra.

II. 15. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 30 d. sprendimu nutraukė administracinės bylos dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537 1.4. ir 1.5. punktų, 2015 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 2VĮ-119-(14.2.2) 2.3 punkto panaikinimo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. ISS-733-(9.5) panaikinimo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įpareigojimo atkurti nuosavybės teises P. D. vardu į išlikusį nekilnojamąjį turtą, grąžinant žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini); dėl kitų reikalavimų pareiškėjos M. D. skundą atmetė.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėja buvo pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą P. D., mirusio 1996 m. (duomenys neskelbtini), teisių perėmėja. 1991 m. spalio 10 d. P. D. ir jo brolis S. D. Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos tarnybai pateikė prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios žemės savininkės S. D. iki nacionalizacijos valdytą 167,06 ha žemę (duomenys neskelbtini) (buvusioje (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje). Tiek iš pirminio P. D. prašymo, tiek iš 1992 m. sausio 29 d. bei 1992 m. gegužės 27 d. papildomų prašymų bei iš 1993 m. liepos 28 d. pretendentų susitarimo spręstina, jog P. D. pageidavo nuosavybės teises atkurti natūra, tačiau nuosavybės teisių atkūrimas buvo vykdomas ir kitais būdais, kurių jis neginčijo. Alytaus rajono valdybos 1993 m. gruodžio 22 d. potvarkiu Nr. 287-v ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1993 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 2-667-18923 P. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 40 ha žemės, suteikiant naudotis 37,80 ha žemės sklypą, o už 2,20 ha išmokant valstybės kompensaciją. 1997 m. rugpjūčio 7 d. Žemėtvarkos tarnyboje buvo gautas pareiškėjos prašymas dėl 2,20 ha žemės, dėl kurios 1993 m. priimtas sprendimas išmokėti kompensaciją, sugrąžinimo natūra, taip pat papildomas prašymas dėl 35 ha žemės, miško ir išlikusių pastatų grąžinimo (duomenys neskelbtini) dvaro centre. Prašymas dėl pastatų grąžinimo persiųstas Alytaus rajono merui ir Urėdijai, ginčas byloje dėl to nekeliamas. Alytaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 33-13026 P. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 61,16 ha žemės, bendrosios nuosavybės teise kartu su bendrasavininkiu S. D.. Ginčas kilo dėl pareiškėjos teisės atkurti nuosavybės teises į likusią žemės sklypo dalį (7,69 ha) natūra buvusioje (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje.

17. Teismas pažymėjo, jog ginčijamų Tarnybos aktų apskundimui Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2-4 dalyse nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Pareiškėjos skundas dėl ankščiau nurodytų administracinių aktų punktų panaikinimo teisme buvo priimtas jai nesilaikant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnyje 1 dalyje nustatyto reikalavimo, t. y. nepasinaudojus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, tačiau nustatytas procesinis trūkumas buvo pašalintas bylą nagrinėjant teisme – pareiškėjai 2015 m. kovo 12 d. padavus skundą Tarnybai dėl minėtų administracinių aktų panaikinimo. Tarnyba 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. ISS-733-(9.5) pareiškėjos skundo netenkino. Šį sprendimą pareiškėjos atstovas gavo 2015 m. balandžio 7 d., todėl skundą teismui dėl Tarnybos Alytaus skyriaus 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537 1.4. ir 1.5. punktų, 2015 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 2VĮ-119-(14.2.2) 2.3 punkto bei Tarnybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. ISS-733-(9.5) panaikinimo turėjo teisę paduoti iki 2015 m. balandžio 27 d. Skundą teismui dėl minėtų aktų (jų dalių) panaikinimo pareiškėja padavė 2015 m. gegužės 5 d., patikslintame skunde nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismą įstatymo nustatytu terminu, neprašė atnaujinti praleistą terminą, todėl administracinė byla dėl šių aktų (jų dalių) panaikinimo nutraukta.

18. Dėl termino skųsti Tarnybos Alytaus skyriaus 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537 praleidimo pareiškėja nurodė, kad nei skundžiamame įsakyme, nei vėliau pateiktame Tarnybos Alytaus skyriaus 2015 m. vasario 23 d. rašte jai nebuvo suteikta informacija apie P. D. išbraukimą iš pretendentų sąrašo. Tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad terminas apskųsti šį aktą teismui buvo praleistas, pareiškėja prašė jį atnaujinti. Teismo vertinimu, pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, jai sutrukdžiusių apskųsti 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537 teismui per 20 dienų nuo Tarnybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. ISS-733-(9.5) gavimo dienos, todėl jos nurodytos termino šiam sprendimui apskųsti praleidimo priežastys nelaikytos svarbiomis, o terminas paduoti skundą dėl 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537 1.4. ir 1.5. punktų panaikinimo neatnaujintas. Atsižvelgiant į tai, administracinė byla dėl šio skundo reikalavimo nutraukta. Atitinkamai byla nutraukta ir dėl išvestinio reikalavimo įpareigoti Tarnybą atkurti nuosavybės teises P. D. vardu į išlikusį nekilnojamąjį turtą, grąžinant žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio duomenys patvirtinti 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 2VĮ–(14.2.2.)-1537. Taip pat nebebuvo pagrindo nagrinėti su tuo susijusių pareiškėjos argumentų, be kita ko, vertinti sklypo dydį, reikalingą pastatams eksploatuoti.

19. Iš pareiškėjos advokato 2014 m. gruodžio 29 d. prašymo matyti, jog pareiškėja, be kita ko, kėlė pretenzijas dėl Tarnybos Alytaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. rašto Nr. 290-(14.2.104)3844 nepagrįstumo. Pareiškėjai atsakyta ginčijamu Tarnybos 2015 m. vasario 18 d. raštu Nr. 155-311-(7.5), todėl dėl šio administracinio akto apskundimo ji pasinaudojo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.

20. Teismas taip pat nustatė, jog ginčo teritorijoje P. D. pareiškimo padavimo metu buvo įsikūrusi (duomenys neskelbtini) girininkija. Beveik visa žemė buvo valstybinių miškų teritorijoje, apie 10 ha žemės užimta girininkijos namų valdomis, girininkijos darbuotojų tarnybinėmis dalomis bei asmeninio ūkio žemės sklypais. Alytaus rajono savivaldybės mero 1995 m. rugpjūčio 14 d. potvarkiu Urėdijai buvo perduoti (duomenys neskelbtini) girininkijos pastatai: gyvenamasis namas, kiemo rūsys, sandėlis, tvartas, artezinis gręžinys, kiemo statiniai, kuriuos Urėdija patikėjimo teise valdė iki šie pastatai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 538 buvo perduoti VĮ Valstybės turto fondui. Teismas, įvertinęs pateiktus dokumentus, liudytojos Tarnybos Alytaus skyriaus vyr. specialistės D. C. paaiškinimus bei atsižvelgdamas į Atkūrimo įstatymo 12 ir 13 straipsnius, konstatavo, jog laikotarpiu nuo 1998 m. iki ginčijamų administracinių aktų priėmimo (2014-2015 m.) ginčo teritorija buvo priskirta valstybės išperkamai žemei.

21. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plano, patvirtinto Alytaus apskrities viršininko 1998 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 33-498, ištrauka įrodė, kad ginčo teritorija buvo priskirta prie valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės. Apie dalį teritorijos, projekte pažymėtą elektrine spalva, kuri vėliau, 2014 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. 2VĮ–(14.2.2)-1537 pagrindu, buvo paskirta VĮ Valstybės turto fondui, buvo nurodyta, jog tai – „namų valdų sklypai, neįjungti į privačią žemę ir į suprojektuotus žemės sklypus“.

Apie kitą ginčo dalies teritoriją D. C. nurodė, jog minėta dalis buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, nors ir nebuvo pažymėta minėtame plane tai patvirtinančiu sutartiniu ženklu (žalia spalva). 1999 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 33-1390, ginčo žemė priskirta prie valstybinės reikšmės miškų (pažymėta žalia spalva). Alytaus apskrities viršininko 2004 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 33-34-Ž patvirtintame Alytaus apskrities valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane, 2004 m. gruodžio 22 d.

įsakymu Nr. 33-3038-Ž patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte ir Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 33-Ž-2681 patvirtintame Žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekte ginčo teritorija pažymėta kaip valstybinės reikšmės miškas ir namų valdos sklypai. Minėtu projektu Urėdijai buvo suprojektuoti trys su ginčo teritorija susiję žemės sklypai: Nr. 641 (2 ha), Nr. 642 (0,3221 ha) ir Nr. 654 (9 ha). 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537 patvirtintu žemės reformos žemėtvarkos projektu sklypas Nr. 641 buvo perprojektuotas, jį sumažinant nuo 2 ha iki 0,80 ha.

Minėtas sklypas suformuotas VĮ Valstybės turto fondo 2013 m. gruodžio 2 d. prašymo pagrindu patikėjimo teise valdomų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), eksploatacijai. Tai, kad ginčo teritorija buvo teritorijų planavimo dokumentais priskirta valstybės išperkamai žemei, taip pat patvirtino Tarnybos Alytaus skyriaus vyr. specialistės parengtos kadastro žemėlapių ištraukose pažymėtų buvusio (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje valstybės išperkamų žemių schemos. Iš minėtų schemų matyti, jog didžioji dalis (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijos buvo grąžinta natūra buvusio savininko įpėdiniams.

Kita vertus, pareiškėja, teigdama, jog ginčo teritorija nebuvo priskirta valstybės išperkamai žemei, jokių įrodymų nepateikė, atsakovo pateiktų duomenų nepaneigė. Be to, Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. liepos 14 d. ir 15 d. pažymos Nr. 59578 ir Nr. 59580 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenis (miškų žemėlapio fragmentai) įrodė, jog didžioji ginčo teritorijos dalis pateko į valstybinės reikšmės miškų plotus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154. 2015 m. liepos 14 d. pažymoje Nr. 59578 užfiksuota, kad teritorija, kurioje buvo (duomenys neskelbtini) girininkijos pastatai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 nebuvo įtraukta į valstybinės reikšmės miškų plotus, tačiau ši ir kita ginčui aktuali teritorija visada pateko ir šiuo metu patenka į valstybės išperkamos žemės teritoriją.

22. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Pardavimo taisyklėse įtvirtinta, jog, privatizuojant valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (statinius ir įrenginius ar jų dalis), pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą, kartu su privatizavimo objektu turi būti parduodami ar išnuomojami valstybei priklausantys žemės sklypai ar jų dalys, kurių reikia privatizavimo objektams eksploatuoti (2.1 p.), todėl VĮ Valstybės turto fondas pagrįstai kreipėsi į Tarnybos Alytaus skyrių dėl žemės sklypo suformavimo statinių eksploatavimui. Pastatai VĮ Valstybės turto fondui buvo perduoti Perdavimo-priėmimo aktu, Vyriausybės 2013 m. nutarimo pagrindu, kurie nebuvo nuginčyti. Ginčo žemei esant priskirtai valstybės išperkamai žemei ir nenuginčijus tokį priskyrimą sąlygojusių administracinių aktų, negali būti sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo kitaip nei kompensuojant piliečiui, turinčiam teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, Atkūrimo įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis. Taigi, Tarnyba 2015 m. vasario 18 d. rašte Nr.155-311-(7.5.) pagrįstai nurodė, jog nebuvo galimybių nuosavybės teises į buvusios savininkės S. D. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį – 7,69 ha – atkurti natūra.

23. Dėl pareiškėjos valios atkuriant nuosavybės teises bei procedūrų vilkinimo teismas pažymėjo, kad, pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.), pilietis turi teisę pareikšti valią, kokiu būdu pageidauja atkurti nuosavybės teises, ar jau išreikštą prieš tai valią pakeisti iki 2003 m. balandžio 1 d., tuo atveju, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atkūrimo įstatyme taip pat nurodyta, kad, jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Pareiškėja teigė nuosakeliai siekusi, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra. Tačiau 1999 m. liepos 15 d. Išvadoje nurodyta, jog 7,86 ha žemės (vertė – 9 243 Lt (2 676,96 Eur)) buvo priskirta valstybės išperkamai žemei (1.2 p.). Nors Išvadoje nebuvo pareiškėjos parašo ir byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėja su šia išvada buvo supažindinta bei su ja sutiko, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Įgyvendinimo tvarka) 105 punkte, administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog Išvada buvo pakeista 2004 m. rugpjūčio 30 d. Įsakymu dėl Išvados keitimo, atsižvelgiant į pareiškėjos prašymą. Įsakyme dėl Išvados keitimo taip pat nurodyta, jog Išvada galiojo tik kartu su šiuo įsakymu (2 p.). Teismui nepateiktas pareiškėjos prašymas dėl Išvados keitimo, tačiau byloje taip pat nepaneigta, jog toks prašymas egzistavo, tik neišliko, nes buvo saugomas iki 2009 m. Tai patvirtino Įsakymo dėl Išvados keitimo turinys, 2016 m. gegužės 25 d. Alytaus apskrities archyvo raštas Nr. (7.11)A-341, Tarnybos Alytaus skyriaus 2016 m. gegužės 30 d. rašte Nr. 2LD-25-(14.2.9) nurodytos aplinkybės. Teismas iš esmės pritarė atsakovo pozicijai, jog pareiškėja, 2004 m. prašydama pakeisti Išvadą, žinojo, kad ginčo teritorija buvo priskirta valstybės išperkamai žemei ir nuosavybės teisės jai bus atkuriamos suteikiant lygiaverčius žemės sklypus.

24. D. C. paaiškino, jog pareiškėja visada pageidavo nuosavybės teises atkurti natūra, tačiau jai buvo išaiškinta, kad toks būdas negalimas, nes buvusiam savininkui iki nacionalizacijos priklausiusi žemė pateko į valstybės išperkamą žemę, todėl tolesnis nuosavybės teisių atkūrimas bus vykdomas suteikiant lygiaverčius žemės sklypus iš laisvos fondo žemės. Liudytoja nurodė, jog apie kiekvieną žemėtvarkos projekto rengimą pareiškėjai buvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėja niekada nereiškė pastabų dėl projektavimo procedūrų.

25. 2007 m. rugpjūčio 2 d. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto VIII eilės pretendentų susirinkimo protokole Nr. 5 nurodyta, jog susirinkime dalyvavusi pareiškėja nesutiko su paskaičiuota išvada, pageidavo žemę aplinkui (duomenys neskelbtini) girininkiją atsiimti natūra, tačiau to paties susirinkimo metu su ja buvo suderintas klausimas dėl 0,40 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektavimo (duomenys neskelbtini) kaime laisvame žemės fonde, o Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 33-Ž-2681 minėtas sklypas suprojektuotas.

26. Teismas pastebėjo, jog pareiškėja nuosavybės teisių atkūrimo procese buvo aktyvi. 2007 m. birželio 7 d. raštu Nr. (1.5.)V3-1516 Alytaus žemėtvarkos skyrius jai nurodė, jog ginčo teritorija pateko į valstybinės reikšmės miškų plotą, buvo užimta (duomenys neskelbtini) girininkijos pastatais, nuosavybės teisių atkūrimas bus vykdomas pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį, remiantis Išvada, patikslinta Įsakymu dėl Išvados keitimo. Seimo kontrolieriaus 2009 m. lapkričio 27 d. pažymoje Nr. 4D-2009/5-662 nustatyta, jog žemė, kuriai paskaičiuota Išvada, buvo užimta asmeninio ūkio žeme (2,83 ha) ir valstybinių miškų teritorija (4,86 ha), kuri valstybiniams miškams priskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. nutarimu. Taigi, nors pareiškėja siekė atkurti nuosavybės teises į 7,69 ha žemės natūra, jai nuo 2004 m., o vėliausiai 2007-2008 m. buvo žinoma, jog ginčo žemė buvo valstybės išperkama ir nuosavybės teisės bus atkuriamos ekvivalentine natūra – suteikiant lygiaverčius žemės sklypus Apskrities viršininko administracijos priimtų administracinių aktų (veiksmų) pagrindu. Šie administraciniai aktai nebuvo nuginčyti.

27. Teismas pastebėjo, kad 2001-2004 m. P. D. pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje numatytą eilę buvo įtrauktas į V eilę šio straipsnio 5 punkto pagrindu, kuris numatė, jog perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems (padidinti iki 30 proc.) žemės sklypai toje pat kadastrinėje vietovėje piliečiams, kurių norima susigrąžinti žemė patenka į asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui skirtą teritoriją. Tai patvirtino Alytaus apskrities viršininko įsakymų (2001 m. vasario 13 d. – Nr. 33-148, 2003 m. gruodžio 31 d. – Nr. 33-2944Ž, 2004 m. vasario 10 d. – Nr. 33-246-Ž, 2004 m. rugsėjo 16 d. – Nr. 33-1975-Ž) turinys. Nuo 2008 m. P. D. įtraukimo į eilę tvarka keitėsi, tačiau visais atvejais buvo nurodoma, jog jis įtraukiamas į eilę neatlygintinai lygiaverčiam žemės sklypui gauti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 33-Ž-2681 patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte P. D. suprojektuotas 0,40 ha žemės sklypas Nr. 595, kuris paženklintas vietovėje ir parengta kadastro duomenų byla. 2013 m. spalio 2 d. Pretendentų susirinkimo dalyvių sąrašas ir protokolas Nr. 2PRT-(14.26)-62 įrodė, jog P. D. teisių perėmėja (pareiškėja) laisvame žemės fonde pasirinko sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (0,45 ha), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, kuris buvo suprojektuotas Tarnybos Alytaus skyriaus 2013 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 2VĮ–(14.2.2.)-1564 pagrindu.

28. Teismas darė išvadą, jog nuosavybės teisių atkūrimo procedūra į likusią neatkurtą žemę ekvivalentine natūra pareiškėjai buvo vykdoma rengiant žemėtvarkos reformos projektus (jų papildymus) ar jiems prilyginamus planus, P. D. įtraukiant į sąrašus lygiaverčiam sklypui gauti, pareiškėją kaip jo teisių perėmėją kviečiant į susirinkimus. Pareiškėja realizavo savo teisę pasirinkdama tam tikrus lygiaverčius sklypus, Tarnyba neatsisakė tokiu būdu pareiškėjai atkurti nuosavybės teises į likusią žemės dalį, sprendimai nuosavybės teisių atkūrimo procese buvo priimami, todėl nebuvo pagrindo teigti, jog nuosavybės teisių atkūrimas buvo vilkinamas. Pareiškėja Tarnybos administracinių sprendimų (veiksmų) iki 2015 m. neskundė.

29. Pareiškėjos teigimu, dėl Tarnybos neveikimo, pareiškėjos klaidinimo buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai, nes žadėta spręsti klausimą dėl ginčo žemės grąžinimo natūra, kreiptasi dėl jos išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų teritorijos, tačiau Tarnybos Alytaus skyrius į Urėdiją tuo tikslu kreipėsi tik 2014 m. spalio 27 d. Dėl šių priežasčių iš Tarnybos turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas, ji įpareigotina tęsti pradėtą Schemos tikslinimo procedūrą.

30. Alytaus apskrities viršininko administracijos 2007-2008 m. raštuose nurodyta, jog, 2008 m. patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projektą, suformavus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) girininkijos administracinių ir ūkinių pastatų eksploatavimui, likęs plotas bus siūlomas išbraukti iš valstybinės reikšmės miškų. Tačiau 2008 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. 3-1940-(1.15) akcentuota, jog negrąžintas P. D. 7,69 ha žemės plotas pateko į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 patvirtintų valstybinės reikšmės miškų teritoriją ir 1998 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 33-Ž-498 patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane buvo pažymėtas kaip valstybės išperkama žemė. Tuo pačiu raštu pareiškėja informuota, jog parengtas 2008 m. projekto papildymo projektas, kuriuo Urėdijai suformuoti trys žemės sklypai.

31. 2010 m. sausio 20 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyriuje buvo organizuotas susirinkimas dėl Schemos ribų derinimo, į kurį buvo pakviesta ir pareiškėja. Tai patvirtino Tarnybos Alytaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. raštas Nr. 290-(14.2.104)3844. Byloje nebuvo duomenų apie Schemos projekto autoriaus veiksmus, vykdant pavedimą pateikti valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimui reikalingą dokumentaciją, taip pat kad pareiškėja, kuri tuo metu jau naudojosi advokato pagalba, būtų skundusi projekto autoriaus ar Tarnybos Alytaus skyriaus veiksmus (neveikimą).

32. Tarnybos Alytaus skyrius 2014 m. spalio 27 d. raštu Nr. 230-(14.2.7)-3784 kreipėsi į Alytaus m. savivaldybę ir Urėdiją dėl Schemos (duomenys neskelbtini) kvartalo, t. y. valstybinės reikšmės miško teritorijos, į kurią pareiškėja siekė atkurti nuosavybės teises natūra, patikslinimo. Tačiau Urėdija (Miškų urėdas V. Z.) 2014 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. VI-651(7.28) nepritarė Schemos tikslinimui, nurodydama, kad miško plote augo pribręstantys ir brandūs medelynai, rekreaciniai želdiniai, įveisti miško želdiniai. Pareiškėja nepateikė įrodymų, paneigiančių duomenis apie ginčo teritorijoje esantį vertingą mišką. Urėdijos 2014 m. valstybinės miškų inventorizacijos ir taksacijos duomenys patvirtino, jog ginčui aktualiuose Valstybinio miško kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) sklypuose augo medžiai, miško įveisimui gauta parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programą, finansuojamą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai; sklypo Nr. 50 0,2 ha plote buvo miško laukymė, tačiau ši aplinkybė savaime nepaneigė valstybinio miško reikšmės. Teismas konstatavo, kad Urėdija pagrįstai nepritarė Tarnybos Alytaus skyriaus siūlymui tikslinti Schemą ginčo teritorijoje. Nors teismas sutiko su pareiškėjos pozicija, jog Urėdijos 2014 m. gruodžio 4 d. rašte Nr. VI-651(7.28) atsisakymas pritarti Schemos tikslinimui nebuvo motyvuotas teisiniu pagrindu, vien ši aplinkybė, atsižvelgiant į tai, kad Urėdija nebuvo viešojo administravimo subjektas, nesudarė pagrindo panaikinti 2014 m. gruodžio 4 d. raštą Nr. VI-651(7.28). Taip pat nenustatyta, kad ginčo teritorijoje Urėdija būtų atlikusi neteisėtus, jos įstatuose nenumatytus veiksmus, todėl skundo argumentai šiuo aspektu atmesti.

33. Dėl Schemos tikslinimo procedūros teismas pažymėjo, kad Tarnyba turi teisę kreiptis dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų patikslinimo Aprašo 13.4 punkte numatytu atveju, pateikdama pagrindžiančius dokumentus apie valstybinės reikšmės miškams priskirtuose plotuose pageidaujamas grąžinti natūra turėtas nuosavybės teise žemės ar miško valdas (išskyrus Atkūrimo įstatymo 13 str. 1 d. 2–6 p. nustatytus atvejus). Tarnyba šio aprašo 13.4–13.5 punktuose nustatytais atvejais rengimo organizatoriui teikia Valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų tikslinimo pasiūlymus su dokumentais, nurodytais šio Aprašo 16 punkte (14.2 p.).

Aprašo 16 punkte nurodyti dokumentai dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo turi būti suderinti su Tarnyba, savivaldybių administracijomis, valstybės įmonėmis miškų urėdijomis ar kitais valstybinių miškų valdytojais (17 p.). Pareiškėjos nuomone, Tarnyba Schemos tikslinimo procedūros metu neįvykdė Aprašo 11 ir 19 punktuose įtvirtintų reikalavimų, tačiau teismas nesutiko su pareiškėjos pateiktu Aprašo normų aiškinimu. Aprašo 11 ir 19 punktuose nustatyti reikalavimai taikomi vėlesnėje šio proceso stadijoje, po schemos projekto parengimo ir viešo svarstymo, ir jie adresuoti ne siūlymus teikiančiam subjektui, o rengėjui.

Tarnybos Alytaus skyriaus pateikta Schemos (duomenys neskelbtini) kvartalo tikslinimo ištrauka, siūlomų tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų sąrašai, piliečių, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises grąžinant natūra mišką valstybinės reikšmės miškams priskirtuose plotuose, sąrašas buvo ne valstybinės reikšmės miškų plotų schemos projektas, o tik dokumentai, nurodyti Aprašo 16.1, 16.2, 16.6 punktuose, į kuriuos atsižvelgdamas rengėjas – Valstybinė miškų tarnyba – gali pradėti rengti patikslintą valstybinės reikšmės miškų plotų schemos projektą.

Aprašo 11 punkte nustatytas 10 darbo dienų terminas taikomas derinant rengėjo parengtą patikslintos valstybinės reikšmės miškų plotų schemos projektą, o ne derinant Aprašo 16 punkte nurodytus dokumentus. Pagal Aprašo 17 punktą, Aprašo 16 punkte nurodyti dokumentai turėjo būti suderinti su Urėdija, tačiau derinimo terminas šiems dokumentams nenustatytas, todėl pareiškėjos argumentai, kad, Urėdijai per 10 darbo dienų nesuderinus šių dokumentų, Tarnybos Alytaus skyrius turėjo laikyti, kad Urėdija Schemos projektui neprieštaravo, ir tęsti šios schemos tikslinimo procedūrą bei ją užbaigti, buvo nepagrįsti.

Konstatavus, jog Urėdijos atsisakymas pritarti Schemos tikslinimui, išreikštas 2014 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. VI-651(7.28), buvo teisėtas, nebuvo pagrindo pripažinti neteisėtus Tarnybos veiksmus ir įpareigoti Tarnybą tęsti Schemos tikslinimo procedūrą pareiškėjos nurodytu būdu.

34. Teismas sutiko su Urėdijos pozicija, jog pareiškėja skunde nepagrįstai sutapatino valstybinės reikšmės miškus ir miškus, rezervuotus nuosavybės teisės atkūrimui. Valstybinės reikšmės miškų plotuose rezervavimas nuosavybes teisių atkūrimui nevykdomas, kadangi miškai, priskirti valstybinės reikšmės miškams, yra valstybės išperkami (Atkūrimo įstatymo 13 str. 1 d. 1 p.). Ginčo teritorija pateko į valstybinės reikšmės miškų plotą, todėl tokių miškų išjungimas iš valstybinės reikšmės miškų priskirtinas įstaigos, kuriai patikėjimo teise pavesta juos valdyti, prerogatyvai dėl apsisprendimo šiuos veiksmus atlikti.

35. Pareiškėja tvirtino, jog ji buvo suklaidinta, nuosavybės teises atkuriančiai institucijai žadant nuosavybės teises atkurti natūra, bet tokiu būdu jų neatkuriant. Teismas akcentavo, kad, pareiškėjai siekiant nuosavybės teises atkurti natūra, dėl to kreipiantis į įvairias institucijas su prašymais, be kita ko, dėl inicijavimo, kad ginčo teritorija būtų išjungta iš Valstybinės reikšmės miškų teritorijos, bei Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje numatant galimybę piliečiui išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinti natūra ir pasiūlyti jam pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kai toks turtas pakeičia statusą, t. y. tampa nebepriskiriamu valstybės išperkamam turtui, Tarnybos veiksmai, kuriais iš esmės nebuvo atsisakyta atkurti nuosavybės teises natūra (2007 m. rugpjūčio 30 d., 2008 m. vasario 20 d. raštai ir kt.), tuo tikslu kreiptasi į Urėdiją dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo (2014 m. spalio 29 d. raštas), nors ir 1999 m. Išvadoje, ir 2004 m. Įsakyme dėl Išvados keitimo buvo įtvirtintas nuosavybės teisių atkūrimas lygiaverčiu turtu, negalėjo būti pripažinti neteisėtais, klaidinusiais pareiškėją, juolab kad ji Tarnybos veiksmų neskundė.

36. Teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamoje byloje esminė civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti atsakovų veiksmai – nebuvo nustatyta, todėl nebuvo pagrindo pareiškėjai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III. 37. Pareiškėja M. D. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

38. Pareiškėja nurodo, kad pirminis skundas teismui buvo pateiktas 2015 m. kovo 10 d., juo ginčyti Tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537 ir 2015 m. vasario 12 įsakymas Nr. 2VĮ-119-(14.2.2.) bei pareikštas reikalavimas įpareigoti Tarnybą atlikti veiksmus – atkurti nuosavybės teises P. D. vardu į išlikusį nekilnojamąjį turtą, natūra grąžinant žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio duomenys patvirtinti Tarnybos Alytaus skyriaus 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537. Nors dėl minėtų administracinių aktų Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje yra įtvirtinta išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra, ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti – ne, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Kai kuriems iš byloje pareikštų reikalavimų išankstinė nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra nenumatyta. Be to, kaip matyti iš 2015 m. kovo 31 d. nutarties, kuria buvo priimtas skundas, teismas laikė, kad ginčas nagrinėtinas teisme, o aktualūs terminai reikalavimams dėl minėtų aktų panaikinimo nepraleisti. Taigi, teismas nepagrįstai nutraukė bylą dėl reikalavimų, kuriems numatyta išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra. Be to, reikalavimui įpareigoti Tarnybą atkurti nuosavybės teises P. D. vardu į išlikusį nekilnojamąjį turtą, grąžinant žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra nėra numatyta ir pareiškėja nebandė ja pasinaudoti. 2015 m. kovo 12 d. skundu pareiškėja Tarnybos vadovo prašė panaikinti ginčijamus 2014 m. lapkričio 7 d. ir 2015 m. vasario 12 įsakymus, jokie kiti reikalavimai skunde Tarnybos vadovui suformuoti nebuvo.

39. Pareiškėja paaiškina, kad Tarnyba į jos skundą atsakė 2015 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 1SS-733-(9.5), kuris, 2016 m. gegužės 4 d. patikslinus skundą, taip pat tapo ginčijamu nagrinėjamoje byloje. 2015 m. balandžio 2 d. rašte nėra suformuluotas joks administracinis sprendimas, tai buvo informacinio pobūdžio raštas. Šiuo raštu siekta suklaidinti pareiškėją, nurodant, kad Tarnyba neturi teisinio pagrindo panaikinti prašomus administracinius aktus; prireikus daugiau ar išsamesnės informacijos, galima kreiptis toliau pateiktu atsakingo tarnautojo telefonu ir (ar) elektroniniu paštu. Nors 2015 m. balandžio 2 d. rašte nurodyta jo apskundimo galimybė, tačiau nenurodyta apskundimo tvarka, kaip tai numatyta Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje. Be to, terminas 2015 m. balandžio 2 d. raštui apskųsti praleistas nežymiai. Termino praleidimą, be kita ko, lėmė klaidinančios tuo metu galiojusios redakcijos ABTĮ nuostatos: šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatytas 20 dienų terminas, skaičiuojamas nuo sprendimo gavimo dienos, administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimui apskųsti, bet 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas 1 mėnesio bendrasis terminas administraciniam aktui apskųsti teismine tvarka. Pareiškėja anksčiau neprašė atnaujinti šio termino, nes aplinkybės dėl galbūt praleisto 20 dienų termino nenurodė bylos dalyviai, netyrė teismas, ji nepaminėta 2015 m. kovo 19 d. nutartyje dėl trūkumų šalinimo. Ši teismo sprendimo dalis pareiškėjai buvo siurprizinė.

40. Pareiškėja teigia nepraleidusi termino Tarnybos Alytaus skyriaus 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymui Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537 apskųsti, nes šio termino praleidimas grindžiamas faktais (Tarnybos Alytaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. raštu Nr. 2SD-(14.2.104.)-3844), kurių data yra ankstesnė nei ginčijamo akto priėmimo data – tai nesuderinama su teisinės valstybės principu. Pareiškėja nebuvo informuota apie tai, kad P. D. 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu buvo išbrauktas iš pretendentų sąrašo, nepaisant to, kad šio įsakymo 2.1 punktu atsakingam asmeniui buvo pavesta informuoti piliečius apie jų išbraukimą. Šią aplinkybę patvirtino liudytoja D. C.. Tačiau, jeigu teismas laikytų, kad šis terminas praleistas, jis turėtų būti atnaujintas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių.

41. Pareiškėja pabrėžia, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) po to, kai jame esantys statiniai 2013 m. buvo perduoti VĮ Valstybės turto fondui privatizuoti, negali būti laikomas žeme, užimta valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, todėl turi būti grąžintas pareiškėjai. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje girininkijos nebėra, o teritorijoje esantys statiniai buvo apleisti ir nebereikalingi valstybės funkcijoms įgyvendinti, todėl perduoti privatizuoti. VĮ Turto bankas 2014 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. (15.8.01)SK4-5921 nurodė patikėjimo teise valdantis statinius, esančius (duomenys neskelbtini), kurie jam buvo perduoti kaip valstybės funkcijoms įgyvendinti nereikalingas turtas; šie statiniai bus parduoti viešo aukciono būdu. Vadinasi, ginčo sklypas nebepriskirtinas valstybės išperkamai žemei. Tai, kad statinių priėmimo-perdavimo VĮ Valstybės turto fondui aktas ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimo aktas nebuvo nuginčyti, nesudaro pagrindo atmesti pareikštus reikalavimus. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) statusas nustatytinas ne pagal pareiškimo padavimo metu buvusią, bet pagal esamą faktinę situaciją.

42. Pareiškėja akcentuoja, kad esminiu privatizavimo objektu turėtų būti statiniai, o ne ginčo sklypas. Statiniai yra savarankiški nuosavybės teisės objektai, o kiekvieno iš jų eksploatacijai pakankamas žemės sklypas, į kurį patenka konkretus statinys ir 1 m pločio teritorija aplink jį. Nors ginčijamame Tarnybos 2015 m. vasario 18 d. rašte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu pretenzijų ar pasiūlymų dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ploto ir ribų nebuvo gauta, pareiškėja apie šio sklypo perprojektavimą nebuvo informuota, rengiamas žemėtvarkos projektas jai nepateiktas susipažinti, o atitinkamus pasiūlymus ji pateikė 2014 m. gruodžio 29 d. raštu. Tačiau argumentacija dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dydžio aktuali tik tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad suformuotas ginčo sklypas negali būti grąžintas pretendentui, nes privatizuojamų statinių eksploatacijai būtina suformuoti žemės sklypus.

43. Pareiškėja pastebi, jog teismas, atsižvelgdamas į 1999 m. liepos 15 d. Išvadą, nusprendė, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje buvo pakeistas nuosavybės teisių atkūrimo būdas ir nuosavybės teisės P. D. gali būti atkuriamos tik ekvivalentine natūra, suteikiant lygiaverčius žemės sklypus. Tačiau, pasikeitus žemės, į kurią pretenduojama atkurti nuosavybės teises, statusui, Išvados teisinė kvalifikacija reikšmės nebeturi. Pabrėžta, kad net ir po Išvados parengimo buvo vykdomas žemės grąžinimas natūra, pradėtos Schemos tikslinimo procedūros. Tiek P. D., tiek vėliau pareiškėja visą laiką siekė nuosavybės teises atkurti būtent natūra. Pareiškėja niekada neteikė prašymo dėl Išvados parengimo ar jos pakeitimo, bet negalėjo įrodyti, kad tokio prašymo (kuris neegzistuoja) ji neteikė. Teismas nustatė, kad Išvadoje nėra pareiškėjos parašo, taip pat duomenų, kad pareiškėja buvo supažindinta ir sutiko su šia išvada, kaip tai numatė teisės aktai. Dar daugiau, teismo posėdžio metu Tarnyba nurodė, jog ji parengė Išvadą ir tokiu būdu bandė pakeisti pareiškėjos valią savo iniciatyva.

44. Pareiškėjos vertinimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad nuosavybės teisių atkūrimas buvo vykdomas ir kitais nuosavybės teisių atkūrimo būdais, kurių pretendentas neginčijo, ir todėl pareiškėja prarado teisę į nuosavybės teisių atkūrimą natūra. Nuosavybės teisės P. D. nebuvo atkurtos jokiu kitu būdu, tik natūra. Teismas laikė, kad Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 33-Ž-2681 suprojektuotas 0,40 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1564 pagrindu suprojektuotas 0,45 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pretendentui grąžinami kaip ekvivalentinė natūra, tačiau šie žemės sklypai, kaip ir visas kitas turtas, į kurį P. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės, yra buvusio (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje, t. y. teritorijoje, į kurią pretenduojama atkurti nuosavybės teises natūra. Be to, aplinkybė, ar nuosavybės teisės pretendentui buvo atkuriamos kitais būdais, neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi, pirma, tai nepaneigia jo teisės atkurti nuosavybės teises natūra į turtą, į kurį nuosavybės teisės dar nėra atkurtos, ir, antra, išlikęs nekilnojamasis turtas, anksčiau buvęs valstybės išperkamu turtu, pasikeitus situacijai gali tapti nebepriskirtinu valstybės išperkamam turtui (Atkūrimo įstatymo 21 str. 6 d.).

45. Pareiškėja pažymi, jog, siekiant atkurti nuosavybės teises natūra, buvo pradėta Schemos tikslinimo procedūra, tačiau dėl ginčijamų administracinių aktų ji negali būti užbaigta. Pasinaudodama procedūros vilkinimu, Urėdija ginčo teritorijoje bandė vykdyti miško įveisimo darbus, tokiu būdu kurdama prielaidas tam, kad ši teritorija negalėtų būti išjungta iš valstybinės reikšmės miškų ploto. Pareiškėja paaiškino, kad Generalinis miškų urėdas dar 2004 m. gegužės 18 d. įsakymu inter alia (lot. be kita ko, įskaitant) nurodė miškų urėdijoms išsiaiškinti iki 2004 m. liepos 15 d. rezervuotų nuosavybės teisių atkūrimui miškų statusą ir preliminariai įvertinti, į kokius konkrečius sklypus yra realūs pretendentai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2007 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. (12-2)-D8-6687 nurodė, kad, Alytaus apskrities viršininkui pasiūlius likusią žemę po žemės sklypų tarnybinių pastatų eksploatacijai suformavimo išbraukti iš valstybinės reikšmės miškų, ministerija parengs ir teiks Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo projektą dėl valstybinės reikšmės miškų tikslinimo Alytaus rajono savivaldybėje. Alytaus apskrities viršininko administracija 2007-2008 m. raštais informavo pareiškėją apie Schemos tikslinimo eigą, be kita ko, apie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pateiktą siūlymą dėl žemės išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų teritorijų. Seimo kontrolierių įstaiga 2009 m. lapkričio 27 d. pažymoje Nr. 4D-2009/5-662 konstatavo, kad atsakingų pareigūnų veiksmai vilkinant atlikti Schemos tikslinimo procedūras turi piktnaudžiavimo ir biurokratizmo požymių.

46. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, jog Tarnybos Alytaus skyrius 2014 m. spalio 30 d. rašte nurodė, kad ginčo teritorija dar nėra išjungta iš Valstybinės reikšmės miškų plotų, bet parengta siūlomų tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schema bei kiti dokumentai, kurie 2014 m. spalio 27 d. pateikti derinti Alytaus rajono savivaldybės administracijai bei Urėdijai. 2015 m. vasario 18 d. raštu pareiškėjai nurodyta, kad jos pageidaujamas susigrąžinti natūra žemės plotas yra apaugęs mišku ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams; Urėdija skundžiamu 2014 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. V1-651(7.28) atsisakė suderinti Schemą, tolimesnės Schemos tikslinimo procedūros negalimos, todėl nuosavybės teisių atkūrimas P. D. vardu turi būti vykdomas vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 16 straipsniu. Tarnyba nepagrįstai nusprendė, kad pradėtos Schemos tikslinimo procedūros negali būti vykdomos, o pareiškėjos pageidaujamas susigrąžinti natūra žemės plotas yra apaugęs mišku. Išvada, kad ginčo plotas yra apaugęs mišku, buvo padaryta neturtint jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų. Be to, kadangi derinančiosios institucijos (Alytaus rajono savivaldybės administracija ir Urėdija) Apraše nustatytais terminais nepateikė pastabų dėl Tarnybos Alytaus skyriaus 2014 m. spalio 27 d. pateiktų dokumentų, laikytina, kad jos Schemos projektui neprieštaravo. Teisės normos nenumato galimybės derinančioms institucijoms keisti savo valią dėl Schemos projekto (išreikštą tiek veikimu, tiek neveikimu). Jeigu teismas laikytų, kad ginčo santykis vis dėlto nėra tinkamai reglamentuotas, tokiu atveju Aprašo 11 ir 19 punktai turėtų būti taikomi pagal analogiją arba vadovaujamasi „protingo termino“ kriterijumi, kuris bet kokiu atveju negali viršyti 1 mėnesio termino. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalį, dokumentams ir informacijai, reikalingiems administracinės procedūros sprendimui priimti, pateikti turi būti nustatytas konkretus terminas, bet Tarnyba tokio termino nenustatė. Taip pat pastebėtina, kad Alytaus rajono savivaldybė atsiliepime į skundą nurodė neprieštaraujanti pateiktiems dokumentams, todėl, vadovaudamasi Aprašo nuostatomis dėl 10 darbo dienų termino, Tarnybai nepateikė jokio atsakymo.

47. Pareiškėja pažymi, jog Urėdijos 2014 m. gruodžio 4 d. rašte, kuriuo atsisakyta suderinti Schemos projektą, nenurodyta, ar ginčo teritorijoje yra miškas, miško buvimo nepatvirtino ir pateikti duomenys. Tačiau, net jeigu ginčo teritorija būtų apaugusi-apsodinta mišku, ši teritorija turėtų būti išjungta iš valstybinės reikšmės miškų plotų ir grąžinta pretendentui, atsižvelgiant į tai, kad ji patenka į pretendento interesų zoną ir nepasižymi požymiais, kurie lemtų būtinybę ją išlaikyti valstybinės reikšmės miškų plotuose. Teismas, konstatuodamas, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, paneigiančių 2014 m. gruodžio 4 d. rašte nurodytus duomenis, netinkamai taikė įrodinėjimo pareigą reglamentuojančias teisės normas. Teismas taip pat be jokio teisinio pagrindo konstatavo, kad ginčo teritorijoje yra vertingas miškas. Kita vertus, pareiškėja sutinka imti ir apsodintą bei apaugusį mišku žemės sklypą. Pareiškėja pripažįsta, kad tam tikra dalis ginčo teritorijos yra apaugusi-apsodinta medžiais. Tačiau akivaizdu, kad, Schemos patikslinimo procedūras atlikus laiku, šiuo metu nurodomų tariamų kliūčių patikslinti Schemą nebūtų buvę.

48. Pareiškėja pabrėžia, kad nuosavybės teisių atkūrimo P. D. byla buvo vykdoma pabrėžtinai vangiai ir ilgai, vilkinant ir sukuriant dirbtines kliūtis užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės patvirtina atsakovų veiksmų neteisėtumą. Sprendimai buvo priimami pažeidžiant įstatymų nustatytus terminus. Pareiškėja susidūrė su atviru neigiamu valstybės institucijų nusistatymu jos atžvilgiu, buvo nuolat raginama sutikti su kitokiu nuosavybės teisių atkūrimo būdu. Dėl šių priežasčių pareiškėja patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, t. y. akivaizdžią žalą, kuri turėjo būti atlyginta.

49. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

50. Tarnyba pritaria teismo sprendimui dalį administracinės bylos nutraukti. Tarnyba nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (kaip ir visa ginčo teritorija) nepagrįstai priskiriama valstybės išperkamai žemei. P. D. paduodant pareiškimą, ginčo teritorijoje buvo įsikūrusi (duomenys neskelbtini) girininkija, kurios teises vėliau perėmė Urėdija, 2013 m. girininkijos pastatai perduoti VĮ Valstybės turto fondui. Laikotarpiu nuo 1998 m. iki dabar ginčo teritorija priskirta valstybės išperkamai žemei, didžioji jos dalis patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus. Iš Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. liepos 14 d. pažymos matyti, kad teritorija, kurioje buvo (duomenys neskelbtini) girininkijos pastatai, neįtraukta į valstybinės reikšmės miškų plotus, tačiau ši ir kita ginčui aktuali teritorija visada pateko į valstybės išperkamos žemės teritoriją. Atsižvelgiant į tai, VĮ Valstybės turto fondas teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į Tarnybos Alytaus skyrių dėl žemės sklypo suformavimo statinių eksploatavimui.

51. Tarnyba paaiškina, jog Alytaus apskrities archyvo 2016 m. gegužės 25 d. rašte Nr. (7,11)A-341 nurodyta, kad Alytaus apskrities viršininko įsakymų rengimo dokumentai (taip pat ir pareiškėjos prašymas pakeisti Išvadą) nebuvo perduoti saugoti į Alytaus apskrities archyvą. Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 1997 m. rugpjūčio 15 d. įsakymu Nr. 38 patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės (redakcija, galiojusi iki 2011 m. sausio 1 d.) 5.30. punkte nustatyta, kad asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo dokumentų saugojimo terminas – 5 metai. Todėl darytina išvada, kad minėtas pareiškėjos 2004 m. prašymas buvo saugomas iki 2009 m.

52. Tarnyba pabrėžia, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos Alytaus rajono žemėtvarkos skyrius 2004 m. sausio 15 d. raštu Nr. S-16 (siųstu registruotu laišku) pareiškėją kvietė sausio 22 d. atvykti į (duomenys neskelbtini) seniūnijoje vyksiantį V eilės pretendentų, pageidaujančių įsigyti nuosavybėn neatlygintinai žemę, mišką ir vandens telkinius (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, susirinkimą. Todėl darytina išvada, kad 2004 m. pradžioje pareiškėja žinojo, jog žemė, į kurią ji pageidavo atkurti nuosavybės teises, yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir nuosavybės teises bus atkurtos kitoje vietoje, suteikiant žemės sklypus neatlygintinai. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto VIII eilės pretendentų susirinkimo 2007 m. rugpjūčio 2 d. protokole Nr. 5 užfiksuota, kad pareiškėja nesutiko su Išvada, pageidavo žemę aplinkui (duomenys neskelbtini) girininkiją atsiimti natūra; sutiko, kad būtų suprojektuotas 0,40 ha sklypas (duomenys neskelbtini) kaime, laisvame fonde Nr. (duomenys neskelbtini); paaiškino, kad dėl kito ploto, kuris dabar priskirtas valstybinės reikšmės miškų teritorijai, vyko ginčai su Urėdija, kol kas atsisakė gauti lygiavertį sklypą iš likusios laisvos valstybinės žemės. Pareiškėja 2011 m. rugsėjo 21 d. Tarnybos Alytaus žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą neprojektuoti žemės sklypo iš laisvo valstybinio fondo, nes pageidauja žemę atsiimti natūra, Urėdijai priklausančioje teritorijoje. Pastebėtina, jog pareiškėja niekada neginčijo Išvados ir į teismą kreipėsi tik 2015 m. kovo 30 d., nors advokato pagalba naudojosi nuo 2008 m.

53. Tarnyba teigia, kad pareiškėja 2014 m. spalio 30 d. raštu Nr. 290-(14.2.104.)3844 buvo informuota, jog Tarnybos Alytaus skyrius kreipėsi į Alytaus rajono savivaldybę ir Urėdiją dėl Schemos patikslinimo. Į Alytaus rajono savivaldybei pateiktą pasiūlymą atsakymas negautas. Urėdijai 2014 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. VI-651(7.28) atsisakius suderinti Schemą, tolimesnės Schemos tikslinimo procedūros nėra galimos. Teismas teisingai nusprendė, jog Urėdijos atsisakymas pritarti Schemos tikslinimui buvo teisėtas, todėl nėra pagrindo konstatuoti Tarnybos neteisėtus veiksmus ir ją įpareigoti tęsti valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo procedūrą pareiškėjos nurodytu būdu. Nėra pagrindo ir pripažinti, kad pareiškėja patyrė 3 000 Eur neturtinę žalą.

54. Atsakovas VĮ Alytaus miškų urėdija atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

55. Urėdija pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 ginčo teritorija buvo priskirta valstybinės reikšmės miškams. Vėlesni nutarimai šiai teritorijai neturėjo įtakos. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad klausimas dėl ginčo teritorijos schemos tikslinimo buvo sprendžiamas nuo 2004 m., nes iki 2014 m. spalio 29 d. (Tarnybos Alytaus skyriaus 2014 m. spalio 27 d. raštas Nr. 2SD-(14.2.7.)-3784) Urėdija nebuvo gavusi jokių dokumentų dėl valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų tikslinimo. Be to, Urėdija nesutinka, kad ji praleido 10 darbo dienų terminą suderinti Tarnybos Alytaus skyriaus pateiktus dokumentus, nes derinimo terminas šiems dokumentams nenustatytas. Urėdija savo poziciją dėl pateiktų dokumentų išreiškė 2014 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. VI-651(7.28), t. y. per 26 darbo dienas, toks terminas negali būti pripažintas neprotingu, o procedūra – vilkinama.

56. Urėdija paaiškina, kad, vykdant Generalinio miškų urėdo 2004 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. 1B-125 „Dėl valstybinės reikšmės miškų ribų pažymėjimo ir kirtimų nuosavybės teisių atkūrimui rezervuotuose valstybiniuose miškuose“ 1.4 punktą, Miškų departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2004 m. liepos 22 d. raštu Nr. V1-478 buvo informuotas, kad laisvų sklypų, į kuriuos nėra pretendentų, Urėdijoje nebuvo. Kadangi ginčo teritorija patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą, joks pretendentų nustatymas ir rezervavimas nuosavybės teisių atkūrimui joje negalėjo būti vykdomas. Pareiškėja nepagrindė savo pozicijos, kad ginčo teritorija turėjo būti išjungta iš valstybinės reikšmės miškų plotų dar iki 2014 m. spalio 29 d. Urėdija, atsisakydama derinti Tarnybos Alytaus skyriaus pateiktus dokumentus, rėmėsi 2014 m. valstybinės miškų inventorizacijos ir taksacijos duomenimis, pagal kuriuos nustatyta, jog didžioji dalis žemės, į kurią pretenduoja pareiškėja, Urėdijos ir Europos sąjungos fondų lėšomis buvo apsodinta mišku.

57. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

58. VĮ Turto banko nuomone, teismas pagrįstai nutraukė dalį administracinės bylos. VĮ Turto bankas pažymi, kad, atsižvelgiant į Pardavimo taisyklių nuostatas, VĮ Valstybės turto fondas pagrįstai kreipėsi dėl žemės sklypo suformavimo statinių eksploatavimui. Statiniai VĮ Valstybės turto fondui perduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 538, kuris yra galiojantis ir kurio teisėtumas šioje byloje negali būti kvestionuojamas. Taip pat nėra panaikinti ar nuginčyti nagrinėjamai bylai aktualūs administraciniai aktai, kuriuose ginčo sklypas priskirtas valstybės išperkamai žemei.

59. Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus rajono savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 60. Byla nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iki 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1–3 d.).

61. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis kreipimosi į teismą tvarkos, nustatytos procesiniuose įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ). Įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausiai turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui (ABTĮ 22 str. 3 d.). Prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją (ABTĮ 25 str. 1 d.). Tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos nesilaikymas yra pagrindas administracinio teismo pirmininkui ar teisėjui (teismui) motyvuota nutartimi atsisakyti priimti skundą (prašymą) (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.). Teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti (ABTĮ 101 str. 8 p.). Jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka, teismas skundą (prašymą) palieka nenagrinėtą (ABTĮ 103 str. 1 p.).

62. Teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas reikalauja, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka būtų aiškiai numatyta įstatyme. Nagrinėjamai bylai aktualiame Žemės reformos įstatyme nurodyta, jog skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Tarnybos teritoriniai padaliniai (18 str. 2 d.); Tarnybos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (18 str. 3 d.); Tarnybos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (18 str. 4 d.). Be to, Įgyvendinimo tvarkoje numatyta, kad skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka (122 p.), ir tik Tarnybos vadovo arba jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vedėjo, savivaldybės administracijos direktoriaus ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos kitos institucijos priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti iškart apskųsti teismui (per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams datos) (123 p.).

63. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad ginčams dėl administracinių aktų, susijusių su nuosavybės teisių į mišką, žemę ir vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka (žr., pvz., 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, 2006 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS2-56/2006, 2012 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-728/2012). Tačiau pareiškėjos argumentų kontekste pastebėtina, jog tais atvejais, kai valstybės ar savivaldybių įstaiga (pareigūnas) iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo procese vengia atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus arba vilkina atlikti tokius veiksmus, toks neveikimas skundžiamas tiesiogiai teismui, netaikant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme stadijos, vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS4-172/2002, 2008 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS39-123/2008, 2015 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1352-858/2015).

64. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas bendrasis vieno mėnesio terminas skundui paduoti, skaičiuojamas nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Tačiau, pagal ABTĮ 32 straipsnio 1 dalį, ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu, dėl tokio sprendimo į administracinį teismą gali kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, pripažinus, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, ir nesant aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 d. 1-7 punktuose. Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą, teismas nutraukia bylą (ABTĮ 101 str. 7 p.).

65. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pirminį skundą teismui pateikė 2015 m. kovo 10 d. (žyma ant skundo, I t., b. l. 1), prašydama: 1) panaikinti Tarnybos 2015 m. vasario 18 d. raštu Nr. 155-311-(7.5.) priimtus administracinius sprendimus; 2) panaikinti Tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537; jeigu teismas laikytų, kad terminas šiam įsakymui apskųsti yra praleistas, atnaujinti terminą skundui paduoti; 3) panaikinti Tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo 2015 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. 2VĮ-119-(14.2.2.); 4) įpareigoti Tarnybą atkurti nuosavybės teises P. D. vardu į išlikusį nekilnojamąjį turtą, grąžinant natūra žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio duomenys patvirtinti Tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537; 5) panaikinti Urėdijos 2014 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. V1-651(7.28) priimtą administracinį sprendimą; 6) įpareigoti Tarnybą tęsti Schemos tikslinimo procedūrą; 7) iš Urėdijos išreikalauti ginčo teritorijos valstybinės miškų inventorizacijos ir taksacijos duomenis, laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki dabar. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. kovo 19 d. nutartimi (I t., b. l. 96-97) pareiškėjai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti skundo reikalavimus, prašant panaikinti konkrečias nurodytų skundžiamų aktų dalis, susijusias su jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, bei pastebėjo, kad skunde nesuformuluotas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nors išdėstytos tokios žalos atsiradimo aplinkybės.

66. Pareiškėja, ištaisiusi nustatytus trūkumus, 2015 m. kovo 30 d. pateikė patikslintą skundą (I t., b. l. 100-114), prašydama: 1) nurodyta apimtimi panaikinti Tarnybos 2015 m. vasario 18 d. raštu Nr. 155-311-(7.5.) priimtus administracinius sprendimus; 2) nurodyta apimtimi panaikinti Tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537 1.4 ir 1.5 punktus; jeigu teismas laikytų, kad terminas šiam įsakymui apskųsti yra praleistas, atnaujinti terminą skundui paduoti; 3) nurodyta apimtimi panaikinti Tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo 2015 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 2VĮ-119-(14.2.2) 2.3 punktą; 4) įpareigoti Tarnybą atkurti nuosavybės teises P. D. vardu į išlikusį nekilnojamąjį turtą, grąžinant natūra žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio duomenys patvirtinti Tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 2VĮ–(14.2.2.)-1537; 5) panaikinti Urėdijos 2014 m. gruodžio 4 d. raštą Nr. V1-651(7.28); 6) įpareigoti Tarnybą tęsti Schemos tikslinimo procedūrą; 7) priteisti pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 8) iš Urėdijos išreikalauti ginčo teritorijos valstybinės miškų inventorizacijos ir taksacijos duomenis, laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki dabar. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. kovo 31 d. nutartimi (I t., b. l. 115) nutarė priimti pareiškėjos skundą, nelaikyti byloje atsakovu Tarnybos Alytaus skyriaus bei įpareigoti Tarnybos Alytaus skyrių ir Urėdiją pateikti visus turimus su skundžiamų aktų priėmimu / patikslinto skundo dalyku susijusius dokumentus.

67. Pareiškėja 2015 m. gegužės 5 d. teismui pateikė patikslintą skundą (I t., b. l. 173-188), kuriame suformulavo naują (papildomą) reikalavimą (reikalavimą Nr. 4) – panaikinti Tarnybos 2015 m. balandžio 2 d. raštą Nr. 1SS-733-(9.5). Teisėjų kolegija pastebi), kad pareiškėja, 2015 m. kovo 10 d. teismui pateikusi pirminį skundą, 2015 m. kovo 12 d. pateikė skundą Tarnybos vadovui (I t., b. l. 189-195), prašydama: 1) panaikinti Tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537; 2) panaikinti Tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo 2015 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. 2VĮ-119-(14.2.2.); 3) jeigu įstaiga laikytų, kad terminas 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymui Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537 apskųsti yra praleistas, atnaujinti terminą skundui paduoti. Tarnyba 2015 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 1SS-733-(9.5) (I t., b. l. 196-199), advokato S. D. gautu 2015 m. balandžio 7 d. (žyma ant voko, I t., b. l. 200), nurodė neturinti teisinio pagrindo panaikinti skundžiamus Tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo įsakymus ir atkurti nuosavybės teises P. D. vardu, grąžinant natūra žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), bei paaiškino, kad šis Tarnybos atsakymas gali būti apskųstas ABTĮ nustatyta tvarka. 2015 m. gegužės 5 d. patikslintas skundas bylos šalims buvo teismo išsiųstas 2015 m. gegužės 14 d. ir 20 d. (lydraščiai, III t., b. l. 71-74). 2015 m. birželio 16 d. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas nutarė priimti 2015 m. gegužės 5 d. patikslintą skundą ir juo vadovautis nagrinėjant bylą.

68. 2015 m. spalio 15 d. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas nutarė, be kita ko, įpareigoti Tarnybą pateikti papildomus duomenis, susijusius su žeme, į kurią pageidaujama atkurti nuosavybės teises, bei pasiūlyti pareiškėjai patikslinti patikslinto skundo reikalavimą Nr. 7, konkrečiai nurodant kokius veiksmus turėtų atlikti Tarnyba, tęsdama Schemos tikslinimo procedūrą. 2015 m. spalio 16 d. nutartimi (III t., b. l. 180-181) pirmosios instancijos teismas, be kita ko, įpareigojo Urėdiją teismui pateikti duomenis apie Tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537 patvirtintą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2015 m. spalio 28 d. pateikė patikslintą skundą (IV t., b. l. 1-21), kuriame patikslino reikalavimą Nr. 7, suformuluodama prašymą įpareigoti Tarnybą tęsti Schemos tikslinimo procedūrą ir pateikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų tikslinimo pasiūlymą su esama dokumentacija, nekartojant dokumentų rengimo ir derinimo procedūrų, bei pareiškė naują reikalavimą (reikalavimą Nr. 9) – iš Urėdijos išreikalauti duomenis ir juos patvirtinančių dokumentų kopijas apie Generalinio miškų urėdo 2004 m. gegužės 18 d.

įsakymo vykdymą. 2015 m. spalio 28 d. patikslintas skundas buvo prijungtas prie bylos 2015 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio metu. 2016 m. kovo 8 d. teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja D. C.. 2016 m. kovo 29 d. nutartimi (VIII t., b. l. 58-60) pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nutarė bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujinti, paaiškėjus, kad nevisiškai ištirtos skunde nurodytos aplinkybės, reikšmingos teisingo sprendimo priėmimui, bei Tarnybą įpareigoti pateikti papildomus paaiškinimus ir duomenis (inter alia, grafinius duomenis, iš kurių aiškiai matytųsi, kokie sklypai, kokios paskirties, ploto pateko į 2 ha teritoriją, kurioje suformuotas 0,80 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2014 m. lapkričio 7 d.

įsakymo Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537 priėmimo ir po to), Urėdiją įpareigoti pateikti papildomus duomenis, patvirtinančius (duomenys neskelbtini) girininkijos teisių perdavimą jai. 2016 m. balandžio 28 d. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas pakartotinai įpareigojo Tarnybą pateikti dar nepateiktus dokumentus. 2016 m. birželio 2 d. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas proceso dalyviams naujų įpareigojimų ar pasiūlymų nesuformulavo.

69. 2016 m. birželio 30 d. sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjos skundas dėl ankščiau nurodytų Tarnybos (jos Alytaus skyriaus) administracinių aktų ginčijamų punktų panaikinimo teisme buvo priimtas pareiškėjai nepasinaudojus Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje numatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, tačiau nustatytas procesinis trūkumas buvo pašalintas bylą nagrinėjant teisme – 2015 m. kovo 12 d. padavus skundą Tarnybai dėl šių aktų panaikinimo. Pareiškėjos atstovas Tarnybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. ISS-733-(9.5), kuriuo netenkintas pareiškėjos 2015 m. kovo 12 d. skundas, gavo 2015 m. balandžio 7 d., todėl skundą teismui dėl 2014 m. lapkričio 7 d.

įsakymo Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537 1.4. ir 1.5. punktų, 2015 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 2VĮ-119-(14.2.2) 2.3 punkto bei 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. ISS-733-(9.5) panaikinimo turėjo teisę paduoti teismui iki 2015 m. balandžio 27 d. Skundą teismui dėl minėtų aktų (jų dalies) panaikinimo pareiškėja padavė 2015 m. gegužės 5 d., t. y. praleidusi ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pareiškėja šiame patikslintame skunde nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismą įstatymo nustatytu terminu, neprašė atnaujinti terminą skųsti teismui 2015 m. vasario 12 d.

įsakymą Nr. 2VĮ-119-(14.2.2) bei 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. ISS-733-(9.5), todėl administracinė byla dėl šių aktų (jų dalių) panaikinimo nutraukta (ABTĮ 101 str. 7 p.). Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos nurodytų aplinkybių dėl praleisto dvidešimties dienų termino nuo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. ISS-733-(9.5) gavimo apskųsti 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537 nelaikė svarbiomis, todėl šio termino neatnaujino ir nutraukė bylą dėl 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537 (jo dalies) panaikinimo.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nutraukė bylą dėl reikalavimo įpareigoti Tarnybą atkurti nuosavybės teises P. D. vardu į išlikusį nekilnojamąjį turtą, grąžinant natūra žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio duomenys patvirtinti 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537, kadangi, nutraukus bylą dėl pastarojo įsakymo panaikinimo, tokio išvestinio pobūdžio reikalavimo tenkinimas nesukurs teisinių pasekmių (ABTĮ 101 str. 1 ir 7 p.). Atitinkamai pirmosios instancijos teismas nevertino su tuo susijusių pareiškėjos argumentų, be kita ko, dėl žemės ploto, reikalingo pastatams eksploatuoti, dydžio.

70. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nei pasiruošimo nagrinėti administracinę bylą metu (inter alia nutartyje dėl trūkumų šalinimo), nei žodinių teismo posėdžių metu (garso įrašai) pirmosios instancijos teismas nekėlė klausimo dėl privalomumo pasinaudoti išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka ar praleisto termino skundui paduoti. Nors Tarnyba bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ne kartą išreiškė nuomonę, jog apie ginčo sklypo suprojektavimą VĮ Valstybės turto fondui pareiškėja buvo informuota Tarnybos Alytaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. raštu Nr. 2SD-(14.2.104.)-3844, todėl ji praleido terminą apskųsti Tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537, pirmosios instancijos teismas šį argumentą 2015 m. spalio 15 d. teismo posėdžio metu atmetė, pažymėdamas, kad pareiškėja apie 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymą buvo informuota Tarnybos 2015 m. vasario 18 d. ir į teismą kreipėsi 2015 m. kovo 10 d., duomenų apie tai, kad pareiškėja apie 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymą sužinojo anksčiau (inter alia viešo paskelbimo būdu), nebuvo. Iš pirmosios instancijos teismo pasisakymų ir atliktų procesinių veiksmų (be kita ko, su Tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537 priėmimu ir juo patvirtintu žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) susijusių duomenų daugkartinio reikalavimo) matyti, jog teismas vertino Tarnybos (jos Alytaus skyriaus) priimtų administracinių aktų ir pareiškėjos reikalavimo atkurti nuosavybės teises P. D. vardu teisėtumą ir pagrįstumą, bet galutiniame sprendime jų visiškai neanalizavo ir šią bylos dalį nutraukė. Taigi, pareiškėja apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo aspektu yra siurprizinis.

71. Teisėjų kolegija pažymi, kad išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne per teismą instituto paskirtis suponuoja, jog šis institutas skirtas tą pačią teisinę problemą (administracinį ginčą) maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir administraciniame teisme sąlygomis kompetentingos institucijos išnagrinėti ir išspręsti dar iki teismo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje A143-191/2010, 2015 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-198-552/2015).

Šioje byloje pareiškėja išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra dėl Tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537 ir 2015 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 2VĮ-119-(14.2.2) pasinaudojo pasiruošimo administracinės bylos nagrinėjimui stadijoje: skundas Tarnybos vadovui pateiktas 2015 m. kovo 12 d., pareiškėjos atstovas Tarnybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. ISS-733-(9.5) gavo 2015 m. balandžio 7 d. Nepaisant to, kad reikalavimas panaikinti 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. ISS-733-(9.5) buvo suformuluotas tik 2015 m. gegužės 5 d. patikslintame skunde, t. y. praleidus dvidešimties dienų terminą, minėti įsakymai (jų dalys) teismui buvo apskųsti pirminiu 2015 m. kovo 10 d. skundu, atitinkami skundo reikalavimai priimti nagrinėti 2015 m. kovo 31 d. teismo nutartimi.

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog tokia praktika yra ydinga, tačiau, atsižvelgiant į šios konkrečios bylos aplinkybes, į tai, kad, pirmosios instancijos teismui tinkamai ir laiku nustačius, kad minėtiems įsakymams apskųsti numatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, ir atsisakius priimti šiuos skundo reikalavimus, šių procesinių trūkumų būtų buvę išvengta, taip pat į tai, kad pareiškėja vis tik pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, minėti trūkumai nelaikytini esminiais ir sudarančiais pakankamą pagrindą nutraukti bylą dėl skundo reikalavimų panaikinti šiuos įsakymus.

Atitinkamai, siekiant visapusiškai išnagrinėti bylą ir priimti realias teisines pasekmes sukuriantį teismo sprendimą, turėjo būti sprendžiamas ir Tarnybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. ISS-733-(9.5) panaikinimo klausimas, teismui pasiūlius pareiškėjai pateikti prašymą atnaujinti arba pačiam teismui ex officio (lot. pagal pareigas) atnaujinus terminą šiam sprendimui apskųsti. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nutraukti bylą dėl šių skundo reikalavimų, t. y. panaikinti 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537 1.4. ir 1.5. punktus, 2015 m. vasario 12 d.

įsakymo Nr. 2VĮ-119-(14.2.2) 2.3 punktą bei 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. ISS-733-(9.5), yra naikintina.

72. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nutraukė bylą dėl skundo reikalavimo įpareigoti Tarnybą atkurti nuosavybės teises P. D. vardu į išlikusį nekilnojamąjį turtą, grąžinant natūra žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi, nutraukus bylą dėl Tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537 panaikinimo, kuriuo šis sklypas buvo suformuotas, tokio išvestinio reikalavimo patenkinimas nesukeltų teisinių pasekmių. Teisėjų kolegija nesutinka, jog tokio reikalavimo patenkinimas pareiškėjai nesukeltų teisinių pasekmių. Be to, pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kokiu būdu tai, kad pareiškėja galbūt prarado teisę apskųsti 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537, sudarė kliūtis vertinant, ar į ginčo sklypą galėjo būti atkurtos nuosavybės teisės, inter alia, ar ši žemė priskirtina valstybės išperkamai pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 2 punktą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė šią administracinės bylos dalį.

73. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame teismo sprendime visiškai nenagrinėtas skundo reikalavimų panaikinti Tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1537 ir 2015 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 2VĮ-119-(14.2.2) atitinkamas dalis, Tarnybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. ISS-733-(9.5) bei įpareigoti Tarnybą atkurti nuosavybės teises P. D. vardu į išlikusį nekilnojamąjį turtą, grąžinant natūra žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), turinys. Šių administracinių aktų (jų dalių) teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas bei faktinės aplinkybės, ar pareiškėja turi teisę P. D. vardu atkurti nuosavybės teises jos pasirinktu būdu, t. y. atgauti natūra žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatymas turi esminę reikšmę bylos baigčiai, todėl šios bylos aplinkybės privalo būti ištirtos. Akcentuotina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012, 2016 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2646-662/2016). Taigi, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

74. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos M. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė