2017-07-26 Nr. AB-14460-3-62-3-00942-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-676-575/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00942-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. I. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. I. skundą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja A. I. (buv. B.) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su 2017 m. gegužės 22 d. skundu (b. l. 1–3), prašydama panaikinti Kauno prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ bei Kauno apygardos prokuratūros atsakymus ir įpareigoti atsakovus leisti pareiškėjai susipažinti su vaizdo įrašu iš Kauno prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelės trečiame aukšte 2010 m. lapkričio 4 d. tarp 18.40–20.00 val. bei minėtą vaizdo įrašą perduoti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi (b. l. 21–23), pareiškėjos 2017 m. gegužės 22 d. skundą atsisakė priimti (administracinė byla Nr. eI-1931-428/2017).

Pareiškėja 2017 m. gegužės 29 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (teisme gautas 2017 m. gegužės 30 d.) (b. l. 10–19), prašydama: atnaujinti įrodymų tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-741-485/2017; atlikti Kauno apygardos teismo teisėjų D. Š., D. J. ir A. A. tarnybinį patikrinimą; teisėjams D. Š., D. J. ir A. A. nusišalinti pažeminus teisėjo vardą; pradėti ikiteisminį tyrimą dėl suklastoto Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. posėdžio protokolo; mažametį V. B. skubiai atskirti nuo A. B. ir skubiai grąžinti mamai; atlikti prokurorų D. R., E. T., V. S. ir V. S. tarnybinį patikrinimą; išsireikalauti vaizdo įrašą iš Kauno prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelės trečiame aukšte 2010 m. lapkričio 4 d. tarp 18.40–20.00 val. ir suimti A. B.; išsireikalauti visas Valstybinės teismo medicinos tarnybos išvadas iš A. B. baudžiamųjų bylų; atlikti A. B. psichiatrinę ekspertizę; atlikti A. B. automobiliuose DNR ekspertizę; atlikti kratą A. B. namuose (duomenys neskelbtini); atlikti kratą A. ir V. B. namuose (duomenys neskelbtini); iškelti drausmės bylą advokatei J. S. ir išbraukti ją iš praktikuojančių advokatų sąrašų; iškelti drausmės bylą advokatei R. B.; atlikti advokatės A. R. M. tarnybinį patikrinimą; skirti baudą Kauno apygardos prokuratūrai dėl neteisėto nepagrįsto pareiškėjos ir jos mažamečio sūnaus V. B. baudžiamojo persekiojimo; nutraukti pareiškėjai sufabrikuotą baudžiamąją bylą, suėjus senaties terminui; išsireikalauti visus A. B. teistumus, visas administracines nuobaudas, visus administracinius pažeidimus.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 8 d. nutartimi (b. l. 25–27), pareiškėjos 2017 m. gegužės 29 d. pateiktą skundą (teisme gautas 2017 m. gegužės 30 d.) atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ) administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių (ABTĮ 3 str. 1 d.). ABTĮ 18 straipsnyje nurodytos bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Taigi, administracinis teismas neturi įgaliojimų veikti baudžiamajame procese bei spręsti kokius nors su šiuo procesu susijusius klausimus. Tuo tarpu iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad ji į teismą kreipėsi, nesutikdama su teismo (Kauno apygardos teismo) priimtais procesiniais dokumentais baudžiamojoje byloje. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad tokio pobūdžio prašymų nagrinėjimas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui. Be to, apygardų administraciniams teismams nesuteikta teisė vertinti bendrosios kompetencijos teismo (šiuo atveju Kauno apygardos teismo) procesinių dokumentų teisėtumo bei pagrįstumo. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos keliamas ginčas šioje dalyje nėra ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teismas kartu išaiškino pareiškėjai, jog dėl šių reikalavimų ji turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 3 d.).

Pasisakydamas dėl pareiškėjos prašymo atlikti Kauno apygardos teismo teisėjų tarnybinį patikrinimą bei jiems nusišalinti pažeminus teisėjo vardą, teismas pažymėjo, jog teisėjų drausminės atsakomybės sąlygas ir tvarką įtvirtina Lietuvos Respublikos teismų įstatymas. Pagal šio įstatymo 83 straipsnio 1 dalį, teisėjai drausmine tvarka atsako Teisėjų garbės teisme. Drausminių bylų teisėjams iškėlimo klausimus sprendžia Teisėju etikos ir drausmės komisija (Teismų įstatymo 85 str. 1 d.). Taigi, teismo vertinimu, teisėjų drausminė atsakomybė nelaikytina viešuoju administravimu, todėl toks skundas nepatenka į bylų, priskirtinų nagrinėti administraciniam teismui, sąrašą (ABTĮ 3 str. 1 d.). Kadangi pareiškėjos keliamo ginčo pobūdis nepatenka į administracinių teismų kompetencijai priskirtinų tirti ginčų kategoriją, jos skundą šioje dalyje taip pat atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Dėl pareiškėjos skundo reikalavimų pradėti ikiteisminį tyrimą bei atlikti tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus teismas atkreipė dėmesį, kad tai yra baudžiamosios teisės reguliuojami teisiniai santykiai, kurie turi būti nagrinėjami Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) ir BPK nustatyta tvarka. Be to, ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Ikiteisminio tyrimų įstaigų, prokuratūros atliekama procesinė veikla negali būti tapatinama su viešuoju administravimu. Pagal BPK 164 straipsnio 1 dalį, ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Remiantis BPK 166 straipsnio 1 dalimi, ikiteisminis tyrimas pradedamas šiais atvejais: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Taigi, administraciniam teismui ėmus vertinti pareiškėjos reikalavimo pagrįstumą, faktiškai būtų perimtos prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijos, nes turėtų būti aiškinamos BPK nuostatos, nors tokios kompetencijos administraciniai teismai neturi. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjos skundas dėl šių reikalavimų (pradėti ikiteisminį tyrimą bei atlikti tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus) taip pat nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Šiuo aspektu teismas papildomai akcentavo, kad pareiškėja, įtardama atitinkamus asmenis nusikalstamos veikos padarymu, turi teisę BPK nustatyta tvarka pareiškimu kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją (ABTĮ 33 str. 3 d.).

Vertindamas pareiškėjos skundo reikalavimą atlikti prokurorų D. R., E. T., V. S. ir V. S. tarnybinį patikrinimą, teismas pažymėjo, kad administracinis teismas taip pat nėra kompetentingas atlikti prokurorų tarnybinių nusižengimų tyrimus. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad piliečiai, pranešdami apie pareigūnų galbūt padarytas neteisėtas veikas (tarnybinius nusižengimus), gali tik inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, o sprendimą pradėti tarnybinį patikrinimą priima tik pareigūną į pareigas priėmęs asmuo. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus įgyja teisę būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. O tokio reikalavimo teismui pareiškėja nereiškia. Todėl pareiškėjos reikalavimą dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo prokurorams atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Dėl prokurorų tarnybinės atsakomybės teismas pasiūlė pareiškėjai kreiptis į Generalinį prokurorą (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 26 str. 1 d., ABTĮ 33 str. 3 d.).

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pareiškėjos skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėja A. I., nesutikdama su Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 29, 45–47), prašydama minėtą nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį. Pareiškėja nurodo, jog nesutinka su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi, mano, kad ji yra neteisėta ir nepagrįsta. Pareiškėja pažymi, kad ji neprašo spręsti procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Pareiškėja taip pat prašo sujungti šią administracinę bylą su administracine byla Nr. eI-1931-428/2017.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos įstatymų leidėjas teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimus iš esmės įtvirtino ABTĮ. Atitinkamai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). Pabrėžtina, jog skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010). Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma, patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą) (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012). Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Taigi, atsižvelgus į skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, šiuo atveju turi būti nustatyta, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjos skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Šiuo aspektu pabrėžtina, jog iš pareiškėjos skundo ir atskirojo skundo turinio matyti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės siekia, kad teismas atliktų tam tikrus baudžiamojo proceso veiksmus, patikrintų baudžiamojo procesu metu priimtų procesinių dokumentų (atliktų procesinių veiksmų) teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat atliktų teisėjų, prokurorų ir advokatų tarnybinius patikrinimus bei imtųsi veiksmų dėl jų drausminės atsakomybės. Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjos keliamas ginčas pagal jos suformuluotus reikalavimus nelaikytinas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje.

Tuo tarpu pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Be to, vadovaujantis ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pagal BPK 164 straipsnio 1 dalį, ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai; ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras.

Remiantis BPK 164 straipsnio 2 dalimi, šiame Kodekse numatytais atvejais tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjas. Tuo tarpu prokurorų padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus nagrinėja Etikos komisija Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 41 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 4 dalį, konstatuoti, kad buvo padarytas įstatymų pažeidimas, tarnybinis nusižengimas, prokuroro vardą žeminantis poelgis, taip pat kitas Prokurorų etikos kodekso pažeidimas, gali ir generalinis prokuroras, gavęs generalinio prokuroro pavaduotojo, Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo motyvuotą teikimą, surašytą atsižvelgiant į generalinio prokuroro įsakymu nustatyta tvarka atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą.

Kartu akcentuotina, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teisėjų drausminės atsakomybės sąlygas ir tvarką įtvirtina Lietuvos Respublikos teismų įstatymas, pagal kurio 85 straipsnio 1 dalį drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus sprendžia Teisėjų etikos ir drausmės komisija. Be to, pabrėžtina, jog pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 52 straipsnio 2 dalį, sprendimą iškelti drausmės bylą advokatui priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras. Todėl, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Dėl pareiškėjos prašymo sujungti šią nagrinėjamą bylą su administracine byla Nr. eI-1931-428/2017, teisėjų kolegija pažymi, jog nurodytose bylose teismas sprendė pareiškėjos skundų priėmimo klausimus ir atsisakė juos priimti, todėl ABTĮ 68 straipsnio 1 dalies prasme nėra pagrindo šias bylas sujungti (žr., pvz., LVAT 2011 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-491/2011). Taigi, minėtas pareiškėjos prašymas atmestinas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. I. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė