2022-06-22 Nr. AB-17811-3-61-3-02907-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-307-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02907-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.5.3; 12.5.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas bankrutuojanti (Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1992-912/2021 pareiškėjui iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė uždarąją akcinę bendrovę „Lideres“) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimą Nr. 21R-599(AG-308/03-2020) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, mokesčių administratorius, atsakovas) 2020 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. RNA-7318 (toliau – ir VMI sprendimas); 3) įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2020 m. sausio 31 d. prašymą (toliau – ir Prašymas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Komisija neanalizavo nei pareiškėjo, nei jo atstovo pateiktų argumentų, iš esmės atkartojo VMI pateikto atsiliepimo argumentus, visiškai neargumentuodama padarė išvadą, jog VMI sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau nepasisakė, remiantis kokiomis faktinėmis aplinkybėmis buvo priimtas toks sprendimas ir kuo pasireiškia VMI sprendimo atitiktis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) keliamiems reikalavimams.

2.2. VMI sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad VMI, vykdydama savo funkcijas, vadovaujasi valstybinės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ informacija ir jokie kiti informacijos šaltiniai negali daryti įtakos jos priimamiems sprendimams, pajamų metodas naudojamas, kai turtas vertinamas ne kaip įvairaus turto visuma, o kaip verslo objektas, duodantis pelną; nekilnojamojo turto vertinimo (toliau – ir NTV) ataskaitose Nr. KN-19-263 ir KN-19-264 (toliau kartu – ir NTV ataskaitos), apskaičiuojant nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), vertes, remiamasi tikėtinomis pajamomis iš šių turtų nuomos; NTV ataskaitų išvadose nurodytos vertės, nustatytos pajamų metodu, neatspindi realios rinkos vertės, kurią pirkėjas rinkoje mokėtų už minėtą turtą.

2.3. Pareiškėjo teigimu, šiuo konkrečiu atveju VMI ir Komisijos sprendimuose nėra visiškai pasisakyta dėl to, koks teisės aktas reglamentuoja, jog VMI privalo vadovautis išskirtinai tik VĮ „Registrų centras“ pateikiamais duomenimis, kuriame teisės akte yra nustatyta, jog VĮ „Registrų centras“ nurodyta turto vertė, gauta atlikus masinį turto vertinimą, yra tikroji rinkos vertė, kurią būtų galima gauti realizavus turtą, kokie teisės aktai ir/ar turima VMI specialistės kvalifikacija ar kompetencija suteikė teisę paneigti kvalifikuoto ir kompetentingo vertintojo atliktą turto vertinimą ir nustatyti turto rinkos vertę, kokiais argumentais remiantis nėra vadovaujamasi suformuota teismų praktika, kurioje yra nurodyta, jog areštuojamo/realizuojamo turto vertė nustatoma laikantis efektyvumo, objektyvumo ir kitų principų, bei pasitelkiant šiuos principus atitinkančius metodus.

2.4. Pareiškėjas pabrėžė, kad nesiekė nuginčyti nekilnojamojo turto vertės – pateiktu Prašymu buvo siekiama, jog VMI areštuoto turto vertė neviršytų galimos mokestinės prievolės sumos. Pareiškėjas nurodė, kad turto arešto apimtis apibrėžiama Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 101 straipsnio 2 dalyje, tačiau šiuo atveju iš pridedamų individualių nekilnojamojo turto vertinimų akivaizdu, jog areštuota žymiai daugiau turto nei kad galimai susidarys mokėtina mokestinė prievolė.

2.5. VĮ „Registrų centras“ išrašuose nurodoma vidutinė rinkos vertė yra apskaičiuota masinio vertinimo metodu, kuris neatspindi turto rinkos vertės. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad tokios pat pozicijos laikosi ir pats VĮ „Registrų centras“, pasisakydamas, jog masinio vertinimo metu jis nustato tik vidutinę rinkos vertę, o ne kiekvieno konkretaus objekto individualią rinkos vertę, kuriai nustatyti reikia individualaus vertinimo, kurį pagal savininkų prašymą taip pat gali atlikti VĮ „Registrų centras“ ar kiti kvalifikuoti turto vertintojai.

2.6. VĮ „Registrų centras“ konkrečiai apibrėžia, kur yra naudojamos nustatytos vidutinės rinkos vertės, t. y. jos reikalingos apskaičiuojant mokesčius. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, teigė, kad VĮ „Registrų centras“ nustatyta nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė nėra tikroji rinkos vertė, už kurią būtų racionalu ir tikslinga realizuoti nekilnojamąjį turtą, todėl laikosi pozicijos, kad VMI ne tik kad gali vadovautis kitais šaltiniais (ne tik VĮ „Registrų centras“), bet ir privalo tai daryti.

2.7. Turto arba verslo vertintojas, vadovaudamasis teisės aktais ir atsižvelgdamas į vertinimo atvejį, parenka turto arba verslo vertinimo metodus ir metodo taikymo būdus. NTV ataskaitose detaliai buvo nurodyta, kodėl šiuo konkrečiu atveju buvo pasirinktas būtent pajamų metodas, o VMI pateiktose NTV ataskaitose nustatant nekilnojamojo turto rinkos vertę buvo pasitelktas ne tik pajamų metodas, bet ir palyginamasis metodas. Vertinamo turto rinkos vertei nustatyti pajamų metodas pasirinktas kaip pagrindinis, nes jis tiksliau ir geriausiai atspindi vertinamo turto rinkos vertę. Vertinimo ataskaitose taip pat pateikiama ir nekilnojamojo turto vertė, nustatyta (lyginamuoju) metodu ir ji neženkliai (4,6 proc.) mažesnė nei kad nustatyta pasitelkiant pajamų vertinimo metodą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad šie jo argumentai buvo išdėstyti Komisijos posėdžio metu, tačiau į juos atsižvelgta nebuvo ir byloje apie tai nepasisakyta.

2.8. Pareiškėjas akcentavo, kad jo pateiktos NTV ataskaitos visiškai atitiko įstatymų keliamus reikalavimus, todėl turi būti laikoma, jog jose nustatyta nekilnojamojo turto vertė ir yra tikroji rinkos vertė, už kurią būtų galima realizuoti nekilnojamą turtą.

2.9. Komisijos ir VMI sprendimai neatitinka nei Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ), nei VAĮ individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nes jie nėra tinkamai motyvuoti ir teisiškai pagrįsti, o taip pat prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Komisijos sprendime yra naudojamos selektyviai atrinktos įstatymų ir/ar poįstatyminių aktų citatos, kurios tinkamai nepagrindžia šio sprendimo, o jame daromos išvados prieštarauja įstatymams, kitų valstybinių institucijų viešai pateikiamai pozicijai bei suformuotai teismų praktikai.

3. Atsakovas VMI su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Ginčijamas VMI sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Mokesčių administratorius, surašydamas 2019 m. sausio 24 d. turto arešto aktą Nr. (23.31-08)492-43 (toliau – ir Turto arešto aktas), įkainoja areštuojamą turtą rinkos kainomis, o mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus įkainojimu, turi teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Be kita ko, mokesčių administratorius, siekdamas nustatyti kuo tikslesnes areštuojamo turto rinkos kainas, gali naudotis įvairiais informacijos šaltiniais, pavyzdžiui, registrų nustatytomis vertėmis, spaudos skelbimais, katalogais, informacijos suvestinėmis, interneto tinklalapiais ir kt.

3.2. Pareiškėjas prie Prašymo VMI pateikė: 1) NTV ataskaitą Nr. KN-19-264, kurioje turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 3 680 000 Eur, kuri paskaičiuota pasirenkant kaip pagrindinį vertinimo metodą pajamų metodą; 2) NTV ataskaitą Nr. KN-19-263, kurioje turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2 791 500 Eur, paskaičiuota taip pat pasirenkant pajamų metodą, kaip pagrindinį vertinimo metodą. VMI atkreipė dėmesį, kad pajamų metodo esmė yra turto teikiamos naudos – grynųjų būsimųjų pinigų srautų perskaičiavimas į turto vertę, kuris naudojamas, kai turtas vertinamas ne kaip įvairaus turto visuma, o kaip verslo objektas, duodantis pelną. Minėtose NTV ataskaitose, apskaičiuojant nekilnojamojo turto vertę, remiamasi tikėtinomis pajamomis iš jo nuomos, todėl jos neatspindi realios rinkos vertės, kurią pareiškėjas rinkoje mokėtų už minėtą turtą. Šio turto pajamų metodo vertės nustatymo pagrindas yra nauda, kurią tikėtinai galima gauti, protingai naudojant, plėtojant arba juo disponuojant, taigi vertinimas atliktas darant prielaidą, kad nekilnojamas turtas bus panaudotas maksimaliai naudingiausiai, o verslo teikiama nauda vertinta atitinkamai grynųjų būsimųjų pinigų srautus perskaičiuojant į nekilnojamojo turto vertę, kai tie srautai gali būti vertinami tik kaip tikėtini pagal VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto duomenų bazėje įregistruotus panašaus nekilnojamojo turto nuomos sandorius.

3.3. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentu, kad buvo pažeista MAĮ 101 straipsnio 2 dalies nuostata. VMI 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. (21-131-31-5)FR0682-299 dėl 2018 m. birželio 29 d. patikrinimo akto Nr. (21.60-32)FR0680-271 tvirtinimo pareiškėjui priskaičiuota 10 911 663,67 Eur suma. Tam, kad būtų visiškai užtikrintas mokestinių nepriemokų išieškojimas ir padengtos su turto areštu bei išieškojimu susijusios išlaidos, VMI Turto arešto aktu areštavo pareiškėjo turto už 10 382 936 Eur ir turto arešto aktu Nr. (23.31-08)-492-192 areštavo pareiškėjo deklaruotą 1 132 867,79 Eur pridėtinės vertės mokesčio permoką, iš viso areštuota turto už 11 515 803,79 Eur.

Areštuodamas pareiškėjo turtą atsakovas rėmėsi VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro 2019 m. sausio 1 d. duomenimis. Kadangi pareiškėjui priskaičiuotos didelės mokesčio bei su juo susijusios sumos, turto areštuota 704 140,12 Eur daugiau, nei pati priskaičiuota suma tam, kad realiai ir visiškai būtų užtikrintas mokestinių nepriemokų išieškojimas ir padengtos su turto areštu bei išieškojimu susijusios išlaidas, jeigu bus pradėtos realios skolos biudžetui priverstinio išieškojimo procedūros. Atsakovas teigė, kad tokias procedūras pradėjus iš pareiškėjo išieškotina suma, atėmus 1 132 867,79 Eur pridėtinės vertės mokesčio permoką, siektų 9 678 795,88 Eur, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija (toliau – Instrukcija), administravimo išlaidos sudarytų 220 Eur, o atlygis antstoliui siektų apie 387 151,83 Eur.

Be to, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 718 straipsniu, pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudarytų 80 proc. šio kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Taigi, jei būtų pradėtos priverstinio išieškojimo procedūros, pirmose varžytynėse parduodamo areštuoto turto kaina būtų 20 proc. mažesnė ir siektų tik 8 306 348,80 Eur. Atsakovas, atsižvelgdamas į VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro 2020 m. sausio 1 d. duomenis, teigė, kad pareiškėjo areštuotino turto vertė padidėtų 91 000 Eur, tada bendra areštuoto turto vertė sudarytų 10 473 936,00 Eur, tačiau atėmus iš šios vertės 20 proc., liktų tik 8 379 148,80 Eur.

Atsakovas pažymėjo, kad tai tik preliminarūs skaičiavimai, pagrindžiantys taikomo turto arešto mastą, nes turto vidutinės rinkos kainos nustatytos masinio vertinimo būdu ir jos kiekvienais metais yra svyruojančios. Priverstinio išieškojimo veiksmai pareiškėjo atžvilgiu nevykdomi.

3.4. VMI atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas VMI naudai areštuotą pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), sutiko parduoti už 10 kartų mažesnę kainą, nei VĮ „Registrų centras“ nustatyta nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, taigi manė, kad šiuo konkrečiu atveju yra akivaizdu, jog yra areštuota žymiai mažiau turto nei kad yra susidariusi mokėtina mokestinė prievolė.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2021 m. balandžio 15 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą atmetė.

5. Teismas, įvertinęs bylos rašytinius įrodymus bei Komisijos bylos Nr. AG-308/03-2020 medžiagą, nustatė, kad:

5.1. VMI Turto arešto aktu, vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 15 punktu, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsnio 3 punktu, CPK, areštavo pareiškėjos turto už 10 382 936 Eur. Areštuodamas pareiškėjo turtą VMI rėmėsi VĮ „Registrų centras" Nekilnojamojo turto registro 2019 m. sausio 1 d. duomenimis. Šiame turto arešto akte, be kita ko, buvo nurodyta, kad pastato prekybos centro (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 593 000 Eur; negyvenamosios patalpos prekybos centro su vaistine ir kavine (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 1 392 000 Eur; negyvenamosios patapos prekybos patalpos (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), vertė yra 2 583 000 Eur.

5.2. VMI 2020 m. vasario 12 d. turto arešto aktu Nr. (23.31-08)-492-192 areštavo pareiškėjo deklaruotą 1 132 867,79 Eur pridėtinės vertės mokesčio permoką.

5.3. Pareiškėjo turto areštuota už 11 515 803,79 Eur. Mokestinė nepriemoka nustatyta pagal 2018 m. birželio 29 d. patikrinimo aktą Nr. (21.60-32)FR0680-271, patvirtintą VMI 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr.(21.131-31-5)FR0682-299, dėl kurio vyko mokestinis ginčas, kuris baigėsi 2020 m. rugsėjo 9 d. LVAT administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020 priėmus nutartį, kuria pareiškėjo skundas buvo atmestas.

5.4. Pareiškėjas 2020 m. sausio 31 d. VMI pateikė prašymą, prašydamas panaikinti turto areštą nekilnojamam turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), bei pakeisti nekilnojamojo turto vertę areštuotam nekilnojamam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė NTV ataskaitoje nurodyta 2 860 000 Eur, (duomenys neskelbtini), (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė ataskaitoje nurodyta 3 680 000 Eur. Prie prašymo pareiškėjas pateikė NTV ataskaitas. NTV ataskaitoje Nr. KN-19-264 turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodyta rinkos vertė – 3 680 000 Eur, paskaičiuota pasirenkant pajamų metodą kaip pagrindinį vertinimo metodą, NTV ataskaitoje Nr. KN-19-263, turto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rinkos vertė – 2 791 500 Eur, paskaičiuota pasirenkant tokį patį vertinimo metodą.

5.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI sprendimu, pateikė skundą Komisijai, prašydamas jį panaikinti ir įpareigoti VMI priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos Prašymą. Komisija 2020 m. liepos 27 d. priimtu sprendimu Nr. 21R-599 (AG-308/03-2020) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5.6. Antstolis A. B. 2020 m. rugsėjo 16 d. patvarkyme Nr. S-20-42-8460 nurodė, kad vykdymo procese 2020 m. rugsėjo 14 d. buvo areštuotas skolininkei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausantis turtas, t. y. adresu (duomenys neskelbtini), esantys pastatai: pastatas prekybos centras unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 16 d. gautas išieškotojo užsakymu atliktas minėto turto vertinimas, o pateiktoje 2020 m. rugsėjo 14 d. Konsultacijoje apie galimą rinkos kainą Nr. 20/09-08 KI nustatyta, kad minėtų pastatų turto rinkos vertė – 61 100 Eur. Atsižvelgdamas į aukščiau pateiktą informaciją antstolis be kita, ko, patvarkė: nustatyti, kad minėto turto rinkos vertė yra 61 100 Eur; informavo apie pirmųjų varžytynių paskelbimo tvarką bei apie tai, kad remiantis CPK 704 straipsniu, skolininkas turi teisę iki varžytynių pradžios pasiūlyti areštuoto turto pirkėją arba, sutinkamai su CPK 681 straipsniu, pareikšti prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo. Pareiškėjas (skolininkas), remdamasi CPK 704 straipsniu, 2020 m. rugsėjo 17 d. pateikė antstoliui A. B. siūlymą, kuriame nurodyta, kad ji siūlo šio antstolio areštuoto ir įvertinto turto, t. y. pastatų: prekybos centro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), pirkėju UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris 2020 m. rugsėjo 17 d. pavedimu į antstolio depozitinę sąskaitą už skolininko (pareiškėjo) turto pirkimą sumokės 61 100 Eur.

6. Teismas pažymėjo, jog MAĮ 101 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius įkainoja areštuojamą turtą rinkos kainomis. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus įkainojimu, turi teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kaip toks įkainojimas turėtų būti atliekamas, įstatymų leidėjas nesureguliavo, tačiau įstatymo imperatyvas nekelia abejonių, jog prieš areštuojant turtą ir surašant turto arešto aktą turi būti atliktas areštuojamo turto įkainojimas rinkos kainomis. Teismų praktikoje yra nurodyta, jog mokesčių administratorius, siekdamas nustatyti kuo tikslesnes areštuojamo turto rinkos kainas, gali naudotis įvairiais informacijos šaltiniais, pavyzdžiui, registrų nustatytomis vertėmis, spaudos skelbimais, katalogais, informacijos suvestinėmis, interneto tinklalapiais ir pan. LVAT yra nurodęs, jog įkainodamas areštuojamą turtą mokesčių administratorius turėjo teisę vadovautis Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutine šio turto rinkos verte, todėl teisėjų kolegija atmetė pareiškėjo argumentus dėl MAĮ 101 straipsnio 2 ir 5 dalies nuostatų pažeidimo (žr., LVAT 2011 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-117/2011).

7. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad iš pareiškėjo prie Prašymo pateiktos NTV ataskaitos Nr. KN-19-264 matyti, kad turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 3 680 000 Eur. NTV ataskaitoje Nr. KN-19-263, turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nurodyta 2 791 500 Eur. Abiejose NTV ataskaitose turto rinkos vertė apskaičiuota pasirenkant pajamų metodą kaip pagrindinį vertinimo metodą. Atsižvelgdamas į tai bei į Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 72-75, 79-80, 83 punktus, teismas konstatavo, jog NTV ataskaitose apskaičiuojant aukščiau minėtų nekilnojamųjų turtų vertes buvo remiamasi pajamų metodu, kuriuo turtas vertinamas kaip verslo objektas duodantis pelną, todėl toks apskaičiavimo būdas neatspindi realios rinkos vertės, kurią pirkėjas rinkoje mokėtų už minėtą turtą. Teismas darė išvadą, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai remdamasi VĮ „Registrų centras“ duomenimis apskaičiavo areštuoto turto vidutinę rinkos vertę, todėl šie pareiškėjo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

8. Teismas pažymėjo, kad VMI 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. (21-131-31-5)FR0682-299 dėl 2018 m. birželio 29 d. patikrinimo akto Nr. (21.60.32)FR0680-271 tvirtinimo, pareiškėjui priskaičiuota 10 811 663 Eur suma. Dėl šio sprendimo mokestinis ginčas jau yra pasibaigęs, to neginčija ir pats pareiškėjas. Teismas atkreipė dėmesį, kad VMI atsižvelgdama, jog pareiškėjui apskaičiuota suma nėra mažareikšmė ir tam, kad būtų užtikrintas mokestinių nepriemokų išieškojimas bei padengtos su turto areštu ir išieškojimu susijusios išlaidos, Turto arešto aktu areštavo pareiškėjo turto už 10 382 936 Eur ir 2020 m. vasario 12 d. turto arešto aktu Nr. (23.31-08)-492-192 areštavo pareiškėjos deklaruotą 1 132 867,79 Eur pridėtinės vertės mokesčio permoką. Taigi iš viso buvo areštuota turto už 11 515 803,79 Eur. Areštuodama turtą VMI rėmėsi VĮ „Registrų centras“ 2019 m. sausio 1 d. duomenimis.

9. Įvertinęs nutarties 5.1–5.6 punktuose nustatytus duomenis, teismas konstatavo, jog akivaizdu, kad pats pareiškėjas sutiko su areštuoto turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta kaina. VMI, areštuodama tik dalį minėto turto, t. y. tik pastatą prekybos centrą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal VĮ „Registrų centras“ 2019 m. sausio 1 d. duomenis, jį įvertino beveik dešimt kartų didesne verte – 593 000 Eur. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad net VĮ „Registrų centras“ nustatyta nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė gali ženkliai skirtis tuo atveju, kai areštuotas turtas yra realizuojamas antstolio CPK nustatyta tvarka, todėl atsakovas neturėjo pagrindo vadovautis pareiškėjo Prašyme ir prie jo pridėtose NTV ataskaitose nurodyta nekilnojamojo turto vidutine rinkos verte ir Prašymo pagrįstai netenkino. Teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad VMI areštavo per daug pareiškėjo turto, nes turėjo pareigą imtis priemonių, kad realiai ir visiškai būtų užtikrintas mokestinių nepriemokų išieškojimas ir padengtos su turto areštu bei išieškojimu susijusias išlaidos tuo atveju, jeigu bus pradėtos realios skolos biudžetui priverstinio išieškojimo procedūros.

10. Teismo vertinimu, ginčijamas VMI sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, faktinės aplinkybės susietos su aiškiai išdėstytu ir cituojamu teisiniu reglamentavimu. Sprendime atsakovas detaliai išdėstė savo poziciją dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo ir, vadovaudamasis aktualių nurodytų teisės aktų nuostatomis, įvardijo priežastis dėl ko, vykdydamas savo funkcijas, vadovaujasi VĮ „Registrų centras“ esančia informacija, o ne pareiškėjo pateiktomis NTV ataskaitomis, taip pat papildomai informavo pareiškėją, jog kadangi jo vardu yra įregistruoto ir kito nekilnojamojo turto, pareiškėjas gali pasiūlyti areštuoti kitus neareštuotus bei neįkeistus nekilnojamojo turto objektus, paaiškindamas, kad tokiu atveju pareiškėjo prašymas galės būti nagrinėjamas iš naujo. Vertindamas Komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas konstatavo, kad nors jame ir neatsakyta į kiekvieną pareiškėjo pateiktą argumentą, tačiau yra atskleista ginčo esmė, o iš sprendimo argumentacijos yra pakankamai aiškus jo priėmimo pagrindas.

III. 11. Pareiškėjas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliaciniame skunde prašo tenkinti pareiškėjo skundą, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

12. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas skundą išnagrinėjo formaliai, neatsižvelgdamas ir nevertindamas pareiškėjo pateiktų argumentų bei sprendime atkartodamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimą.

12.2. VMI atliko pareiškėjo mokestinį patikrinimą, kuris buvo baigtas surašant patikrinimo aktą bei apskaičiuojant papildomai mokėtinus mokesčius. Mokesčio mokėtojas nesutiko su šiais patikrinimo rezultatais ir inicijavo mokestinį ginčą, kuris tęsiasi iki šiol (mokesčio mokėtojo skundas nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme). VMI, siekdama užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą (visa mokestinio ginčo suma yra 10 765 735,34 Eur), areštavo pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjui priklausantis nukilnojamas turtas buvo areštuotas vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ nustatytomis vidutinėmis rinkos kainomis, kurios buvo nustatytos atliekant masinius vertinimus, o šios nekilnojamojo turto kainos neatitinka realių rinkos kainų, dėl šios priežasties VMI buvo pateiktas prašymas dėl areštuoto nekilnojamojo turto perkainavimo ir dalies arešto panaikinimo. Pareiškėjas akcentuoja, kad siekiant pagrįsti realias rinkos kainas, buvo atlikti individualūs nekilnojamojo turto vertinimai, po kurių ir buvo nustatyta nekilnojamojo turto rinkos vertė. VMI, išnagrinėjusi Prašymą, 2020 m. kovo 19 d. priėmė sprendimą RNA-7318, kuriuo nusprendė, kad NTV ataskaitų išvadose nurodytos vertės, nustatytos pajamų metodu, neatspindi realios rinkos vertės, kurią pirkėjas rinkoje mokėtų už minėtą turtą, todėl VMI neturi teisinio pagrindo pakeisti areštuoto turto vertę pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), ir panaikinti turto areštą pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini).

12.3. Pareiškėjo teigimu, šiuo konkrečiu atveju VMI ir Komisijos sprendimuose nėra visiškai pasisakyta dėl to, koks teisės aktas reglamentuoja, jog VMI privalo vadovautis išskirtinai tik VĮ „Registrų centras“ pateikiamais duomenimis, kuriame teisės akte yra nustatyta, jog VĮ „Registrų centras“ nurodyta turto vertė, gauta atlikus masinį turto vertinimą, yra tikroji rinkos vertė, kurią būtų galima gauti realizavus turtą, kokie teisės aktai ir/ar turima VMI specialistės kvalifikacija ar kompetencija suteikė teisę paneigti kvalifikuoto ir kompetentingo vertintojo atliktą turto vertinimą ir nustatyti turto rinkos vertę, kokiais argumentais remiantis nėra vadovaujamasi suformuota teismų praktika, kurioje yra nurodyta, jog areštuojamo/realizuojamo turto vertė nustatoma laikantis efektyvumo, objektyvumo ir kitų principų, bei pasitelkiant šiuos principus atitinkančius metodus.

12.4. Pareiškėjas nesiekė nuginčyti nekilnojamojo turto vertės, kaip tokia galimybė yra apibrėžta Nekilnojamojo turto registro įstatytame, tačiau pateiktu prašymu buvo siekiama, jog VMI areštuoto turto vertė neviršytų galimos mokestinės prievolės sumos.

12.5. Pareiškėjo vertinimu, yra pažeistas MAĮ 101 straipsnio 2 dalis, kadangi iš pridedamų NTV ataskaitų akivaizdu, jog šiuo metu yra areštuota žymiai daugiau turto, negu kad galimai susidarys mokėtina mokestinė prievolė.

12.6. Pareiškėjas akcentuoja, kad VĮ „Registrų centras“ išrašuose nurodoma vidutinė rinkos vertė yra apskaičiuota masinio vertinimo metodu, kuris neatspindi turto rinkos vertės. Anot pareiškėjo, tokios pat pozicijos laikosi ir VĮ „Registrų centras“. Pareiškėjas pabrėžia tai, kad VĮ „Registrų centras“ konkrečiai apibrėžia kur yra naudojamos, šios institucijos nustatytos vidutinės rinkos vertės. VĮ „Registrų centras“ standartizuotas masinis vertės nustatymas (vidutinė rinkos vertė) neatitinka tikrosios nekilnojamojo turto vertės, nes nustatant nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę masinio vertinimo būdu neįmanoma atsižvelgti į veiksnius, reikšmingai lemiančius objekto rinkos vertę.

12.7. Įvertinęs suformuotą teismų praktiką ir galiojantį teisinį reglamentavimą, pareiškėjas daro išvadą, jog VMI gali vadovautis kitais šaltiniais (ne tik VĮ „Registrų centras“) ir privalo tai daryti.

12.8. Dėl to, ar VMI pateiktuose vertinimuose nustatyta turto rinkos kaina yra ta kaina, kurią galima gauti realizavus turtą, pareiškėjas pažymi tai, kad Turto arba verslo vertintojas, vadovaudamasis turto arba verslo vertinimo sutartimi, jeigu privalomojo turto arba verslo vertinimo atvejus reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatyta kitaip, ar technine užduotimi bei Tarptautiniais vertinimo standartais, Europos vertinimo standartais, Turto ir verslo vertinimo metodika ir atsižvelgdamas į vertinimo atvejį (vertinamo turto arba verslo specifiką ir naudojimo paskirtį), parenka turto arba verslo vertinimo metodus (metodų derinius) ir metodo taikymo būdus. NTV ataskaitose detaliai buvo nurodyta, kodėl šiuo konkrečiu atveju buvo pasirinktas būtent Pajamų metodas. Kartu buvo pasitelktas kaip pagalbinis metodas palyginamasis metodas. Pajamų metodas naudojamas, kai turtas vertinamas ne kaip įvairaus turto suma, bet kaip verslo objektas, duodantis pelną. Šis metodas taikomas tada, kai tikimasi, kad vertinamo turto naudojimo vertė objektyviausiai parodys turto vertę rinkoje. Pareiškėjas pabrėžia, jog teismas, nesutikdamas su pareiškėjo šiais argumentais, nenurodė nei vieno teisės akto, kurie paneigtų, jog pajamų metodu nustatyta nekilnojamojo turto vertė nėra tikroji rinkos kaina. Vertinamo turto rinkos vertei nustatyti pajamų metodas pasirinktas kaip pagrindinis metodas, nes jis tiksliau ir geriausiai atspindi vertinamo turto rinkos vertę.

13. Atsakovas VMI pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

13.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, padarė teisingas išvadas, todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

13.2. VMI pritaikytas turto arešto mastas yra tinkama, būtina ir proporcinga priemonė, siekiant užkirsti kelią įmonei išvengti mokestinės nepriemokos sumokėjimo, ji atitinka protingumo, teisingumo ir gero administravimo principus.

13.3. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, neanalizavo ir neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog VMI sprendimas neatitinka VAĮ individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, kadangi nėra tinkamai motyvuotas, atsakovas pažymi, kad VMI sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, aiškiai suformuluotos nustatytos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, VMI sprendimas yra pasirašytas tinkamai įgalioto asmens.

13.4. Dėl argumentų, kad VMI nepagrįstai vadovavosi VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašu ir taip pažeidė MAĮ nuostatas, kad areštuojamas turtas turi būti įvertintas rinkos kainomis, atsakovas nurodo, kad mokesčių administratorius įkainoja areštuojamą turtą rinkos kainomis, o mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus įkainojimu, turi teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka (MAĮ 101 straipsnio 5 dalis). Mokesčių administratorius, siekdamas nustatyti kuo tikslesnes areštuojamo turto rinkos kainas, gali naudotis įvairiais informacijos šaltiniais, pavyzdžiui, registrų nustatytomis vertėmis, spaudos skelbimais, katalogais, informacijos suvestinėmis, interneto tinklalapiais ir pan. Tokia pozicija formuojama ir teismų praktikoje. Anot atsakovo, vienoje iš cituojamų nutarčių teismas pripažino, jog įkainodamas areštuojamą turtą mokesčių administratorius turėjo teisę vadovautis Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutine šio turto rinkos verte. Civilinio kodekso 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje.

13.5. NTV ataskaitose, pateiktose VMI, apskaičiuojant rinkos vertę pasirinktas Pajamų metodas kaip pagrindinis vertinimo metodas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pajamų metodo esmė – turto teikiamos naudos – grynųjų būsimųjų pinigų srautų perskaičiavimas į turto vertę. Pajamų metodas naudojamas, kai turtas vertinamas ne kaip įvairaus turto visuma, bet kaip verslo objektas, duodantis pelną. NTV ataskaitose, apskaičiuojant minėtas nekilnojamojo turto vertes, remiamasi tikėtinomis pajamomis iš šių turtų nuomos. Taigi NTV išvadose nurodytos vertės, nustatytos pajamų metodu, neatspindi realios rinkos vertės, kurią pirkėjas rinkoje mokėtų už minėtą turtą. Šio turto pajamų metodo vertės nustatymo pagrindas yra nauda, kurią tikėtinai galima gauti, protingai naudojant, plėtojant arba juo disponuojant, pats vertinimas atliktas darant prielaidą, kad nekilnojamas turtas bus panaudotas maksimaliai naudingiausiai, o verslo teikiama nauda vertinta, atitinkamai grynųjų būsimųjų pinigų srautus perskaičiuojant į nekilnojamojo turto vertę, kai tie srautai gali būti vertinami tik kaip tikėtini pagal VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto duomenų bazėje įregistruotus panašaus nekilnojamojo turto nuomos sandorius.

13.6. Atsakovas nesutinka, kad, kaip teigia pareiškėjas, areštuota žymiai daugiau turto, negu galimai susidarys mokėtina mokestinė prievolė. Areštuodama pareiškėjo turtą, VMI rėmėsi VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro 2019 m. sausio 1 d. duomenimis. Kadangi priskaičiuotos didelės mokesčio bei su juo susijusios sumos, turto areštuota 704 140,12 Eur daugiau negu pati priskaičiuota suma tam, kad būtų realiai ir visiškai užtikrintas mokestinių nepriemokų išieškojimas ir padengtos su turto areštu bei išieškojimu susijusios išlaidos, jeigu bus pradėtos realios skolos biudžetui išieškojimo procedūros. Pradėjus realią išieškojimo procedūrą, administravimo išlaidos sudarytų 220 Eur, o atlygis antstoliui siektų apie 387 151,83 Eur. Be to, varžytinėse parduodamo turto pradinė kaina sudarytų 80 procentų Civilinio proceso kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos kainos. Bendrovės areštuotino turto vertė padidėtų 91 000 Eur. Atsakovas akcentuoja, kad nors pareiškėjas laikosi nuomonės, kad VĮ „Registrų centro“ nustatyta nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė nėra tikroji rinkos vertė, už kurią būtų racionalu ir tikslinga realizuoti nekilnojamą turtą ir remiasi jam galimai palankia teismų praktika, bet VMI naudai areštuotą pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), sutiko parduoti už 10 kartų mažesnę kainą, nei VĮ „Registrų centras“ nustatyta nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė. Todėl, nors pareiškėjas teigia priešingai, šiuo konkrečiu atveju yra areštuota žymiai mažiau turto, negu kad yra susidariusi mokėtina mokestinė prievolė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Rašto, kuriuo atsisakyta pakeisti areštuoto turto vertę dviem areštuotiems pastatams ir panaikinti turto areštą trečiam areštuotam pastatui.

15. Pareiškėjas su Prašymu (Rašte, skunde ir apeliaciniame skunde nurodoma prašymo data 2020 m. vasario 25 d., laikytina rašymo apsirikimu, kadangi prie skundo pridėtas prašymas yra datuotas 2020 m. sausio 31 d.) kreipėsi į VMI ir prašė: 1) panaikinti turto areštą nekilnojamam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini); 2) pakeisti nekilnojamojo turto vertę, šiuo metu areštuotam nekilnojamam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio vertė NTV ataskaitoje nurodyta 2 860 000 Eur , ir esančiam (duomenys neskelbtini), kurio vertė NTV ataskaitoje nurodyta 3 680 000 Eur. Pareiškėjas pabrėžė, kad Turto arešto akte nustatyta nekilnojamojo turto objektų vertė yra žymiai mažesnė negu yra reali jų rinkos vertė.

16. Atsakovas, atsakydamas į Pareiškėjo Prašymą, Rašte nurodė, jog neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo Prašymo panaikinti turto areštą prašomam pastatui ir pakeisti areštuoto turto vertę nurodytiems dviem pastatams. Areštuodama pareiškėjo turtą VMI rėmėsi VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro 2019 m. sausio 1 d. duomenimis. Atsakovas pabrėžė, kad į viešąjį registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Atsakovas laikė NTV ataskaitose nurodytas vertes, kurios nustatytos pajamų metodu, neatspindinčių realios rinkos vertės, kurią pirkėjas rinkoje mokėtų už minėtą turtą.

17. Pareiškėjas, nesutikdamas su Raštu, jį skundė Komisijai, kuri pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Įvertinusi bylos dokumentus, nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reguliavimą, Komisija sprendime darė išvadą, kad ginčijamas Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo jį naikinti.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo netenkino, konstatavęs, jog nagrinėjamu atveju pajamų metodo taikymas apskaičiuojant rinkos vertę nėra tinkamas.

19. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

20. MAĮ 101 straipsnio 1 dalyje skelbiama, kad turto areštas – šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą.

21. MAĮ 101 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog mokesčių mokėtojo turto areštuojama ne daugiau negu tiek, kad būtų galima realiai ir visiškai užtikrinti mokestinių nepriemokų išieškojimą ir padengti su turto areštu bei išieškojimu susijusias išlaidas.

22. MAĮ 101 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog mokesčių administratorius įkainoja areštuojamą turtą rinkos kainomis. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus įkainojimu, turi teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

23. Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčas kyla dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), ir turto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuos VMI areštavo, rinkos vertės įkainojimo teisingumo.

24. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, mokesčių administratorius Turto arešto aktu areštuotą turtą įvertino atsižvelgdamas į VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro 2019 m. sausio 1 d. duomenis. Šiame turto arešto akte, be kita ko, buvo nurodyta, kad negyvenamųjų patalpų prekybos centro su vaistine ir kavine, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 1 392 000 Eur; negyvenamųjų patalpų prekybos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), vertė yra 2 583 000 Eur.

25. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiomis vertėmis ir tvirtindamas, kad minėtos vertės neatitinka realių rinkos verčių, kreipėsi į turto vertintoją, kuris parengė NTV ataskaitas ir nustatė nekilnojamojo turto vertes, kurios skiriasi nuo tų, kurios nustatytos Turto arešto akte. Pagal pareiškėjo NTV ataskaitą Nr. KN-19-264 nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 3 680 000 Eur, pagal NTV ataskaitą Nr. KN-19-263 nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2 791 500 Eur. Šioms vertėms nustatyti turto vertintojas kaip pagrindinį vertinimo metodą pasitelkė pajamų metodą.

26. Metodikos (taikoma redakcija galiojusi nuo 2013 m. birželio 7 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d.) 73 punktas nustato, kad pajamų metodo esmė – turto teikiamos naudos – grynųjų būsimųjų pinigų srautų perskaičiavimas į turto vertę. Pajamų metodu gali būti vertinamas tik tas turtas, kuris duoda ar gali duoti pajamas (74 p.). Vertinant turtą pajamų metodu taikomi šie skaičiavimo būdai: diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdas, kapitalizavimo skaičiavimo būdas, kiti tarptautinėje praktikoje taikomi skaičiavimo būdai (75.1–75.3 p.). Taikant diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdą, turto vertė apskaičiuojama kaip grynųjų būsimųjų pinigų srautų dabartinė vertė (76 p.). Apskaičiuojant grynuosius būsimuosius pinigų srautus įtraukiama: pajamos, numatomos gauti nuolat naudojant turtą; numatomos išlaidos, susijusios su to turto naudojimu; remonto ir eksploatavimo išlaidos, reikalingos turtui išlaikyti tokios būklės, kuri leistų gauti pajamas pagal grynuosius būsimuosius pinigų srautus; pinigų suma, numatoma gauti perleidus turtą grynųjų būsimųjų pinigų srautų laikotarpio pabaigoje, jei ji yra pagrįstai tikėtina (78.1–78.4).

27. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo, Komisijos ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju pajamų metodo kaip pagrindinio apskaičiuojant pastatų vertes taikyti negalima. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, t. y. iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui bei sutinka su žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nebekartoja, juos papildo. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde naujų argumentų nenurodo, kartoja tuos argumentus, kuriuos teikė pirmosios instancijos teismui.

28. Iš prie NTV ataskaitų Nr. KN-19-263 ir Nr. KN-19-264 pridėtų VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (2019 m. gruodžio 10 d.) matyti, kad prekybos centro su vaistine ir kavine, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis buvo sudaryta laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 21 d. iki 2015 m. sausio 21 d., o dėl negyvenamųjų patalpų prekybos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis buvo sudaryta laikotarpiu nuo 2005 m. vasario 3 d. iki 2015 m. vasario 3 d. Taigi abu nekilnojamojo turto objektai nei turto vertinimo metu, nei po to nėra nuomojami ir neduoda pajamų, kurios suskaičiuotos vertinant turtą. Taigi pajamų realumas nagrinėjamu atveju niekaip nepagrįstas ir tik hipotetinis. Be kita ko, NTV ataskaitose pateiktos patalpų nuotraukos taip pat patvirtina faktą, kad patalpos stovi nenaudojamos, tuščios.

29. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad NTV ataskaitose neatspindima reali šių nekilnojamojo turto objektų rinkos vertė, nes remiantis pajamų metodu turtas vertinamas kaip verslo objektas duodantis pelną. Nagrinėjamu atveju patalpos nėra nuomojamos ir neduoda pelno. Atsižvelgiant į padarytas išvadas, konstatuotina, kad atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo Prašymą pakeisti nekilnojamojo turto vertę areštuotam nekilnojamam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), bei turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), ir panaikinti turto areštą nekilnojamam turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini).

30. Pažymėtina, kad nei aptartas reglamentavimas, nei pareiškėjo cituojama LVAT praktika nedraudžia atsakovui remtis Nekilnojamojo turto registre nustatytomis vidutinėmis rinkos vertėmis, kaip tai padarė VMI. Pareiškėjo kitokią turto vertę pagrindžiantys įrodymai atmesti (NTV ataskaitos) dėl aukščiau nurodytų argumentų, turto arešto aktai yra galiojantys, nenuginčyti. Dėl jų šioje byloje ginčas nevyksta.

31. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas laikėsi šių taisyklių. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, taip pat proceso šalies netenkinantys teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

33. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė