fd466cff-da53-4fd3-9563-e4ad9924b0e7 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-734-934/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24808-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.6; 2.6.8.9; 2.6.10.5.1; 2.6.26 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmanto Å ulco, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-10 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės JE-Elkas A/S ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Delamode Baltics“ dėl vežimo metu sugadintos krovinio dalies ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „KD Jupiter“, uždaroji akcinė bendrovė „tic elkas Baltic“, uždaroji akcinė bendrovė „BT Logistika“, uždaroji akcinė bendrovė „Fedalona“, uždaroji akcinė bendrovė „SR Transport“, VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH, Basler Versicherung AG.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 11 155,00 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., b. l. 23-28).

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė iš trečiojo asmens UAB „tic elkas Baltic“ užsako įvairių įrengimų, tame tarpe – elektros skydų gaminimo paslaugas. Gamyba vyksta Lietuvoje pagal ieškovės nurodymus, naudojant ieškovės ar UAB „tic elkas Baltic“ pateiktas medžiagas. Pagamintus įrenginius UAB „tic elkas Baltic“ gamybos vietoje perduoda vežėjams, kurie gabena juos pirkėjams, įsigijusiems įrenginius iš ieškovės. Elektros skydo gamintojas UAB „tic elkas Baltic“ 2018-08-10 atsakovei pervežimui perdavė 2 elektros skydus PO42001, pagamintus pagal ieškovės nurodymus, kurie gavėjui Alfa Laval Mid Europe GmbH Vokietijoje turėjo būti pristatyti 2018-08-14.

Atsakovė Å¡iuos elektros skydus vežimui priėmė su CMR važtaraščiu (be numerio). CMR važtaraÅ¡tyje atsakovė nurodyta faktiniu krovinio vežėju. Krovinys buvo gabenamas kelių transportu, tarptautiniu marÅ¡rutu už užmokestį. Atsakovė krovinį gavėjui Alfa Laval Mid Europe GmbH Vokietijoje pristatė 2018-08-16 iÅ¡ dalies sugadintÄ : vienas iÅ¡ gabentų elektros skydų pristatytas gavėjui su stipriais apgadinimais. IeÅ¡kovės nuomone, krovinys ne kartÄ buvo perkrautas ir sugadintas vežimo metu.

Nurodė, kad važtaraÅ¡tyje nurodytos transporto priemonės valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o krovinys gavėjui Vokietijoje pristatytas transporto priemone su vietinio vežimo važtaraščiu, kuriame gavėjas padarė įraÅ¡Ä apie prekių sugadinimÄ . Pažymėjo, kad gavėjui atvežtas skydas supakuotas žaliais diržais, o krovinio gamintojas UAB „tic elkas Baltic“ tokių diržų nenaudoja. UAB „tic elkas Baltic“, pakuodamas tokius skydus, supakavimo tvirtinimui naudoja ir popierinius kampus, o pristatymo vietoje Å¡ios priemonės jau nebuvo.

Skydas vežimo metu buvo stipriai sutrenktas, nes susilankstė jo metalinė konstrukcija, po to perpakuotas ir pristatytas gavėjui. Su vežimo metu padarytais sugadinimais elektros skydas negalėjo bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį, jam negalėjo bÅ«ti suteikiama ir garantija Nurodė, kad elektros skydo vertė – 18 724,85 Eur, todėl apgadinimų taisymas už 11 035,00 Eur sumÄ buvo ekonomiÅ¡kai tikslingas ir Å¡is bÅ«das buvo pasirinktas. Sugadintas elektros skydas buvo pargabentas į LietuvÄ , t.y. grÄ Å¾intas gamintojui UAB „tic elkas Baltic“, kuris atliko remonto darbus, naudodamas tiek ieÅ¡kovės pateiktas, tiek savo turimas detales.

Suremontuotas skydas buvo pateiktas ieÅ¡kovei testuoti Danijoje ir galiausiai buvo pristatytas pirkėjui. Nurodė, kad atsakovę Å¡io vežimo vykdymui pasitelkė per UAB „KD Jupiter“, kuri organizuoja nemaÅ¾Ä dalį ieÅ¡kovei priklausančių, Lietuvoje pagamintų krovinių, gabenimų. Po sugadinto krovinio pristatymo UAB „KD Jupiter“ 2018-08-20 raÅ¡tu informavo atsakovę, kad nuostoliai dėl sugadintos krovinio dalies gali siekti 9 000,00 Eur ir daugiau. IeÅ¡kovė 2019-08-12 atsakovei pateikė pretenzijÄ , informuodamas atsakovę, kad galutinė nuostolių dėl sugadinto krovinio suma sudaro 11 035,00 Eur, o Å¡iÄ sumÄ sudaro 2 583,70 Eur darbo sÄ naudos ir 8 451,3 Eur suma už detales, kurios buvo reikalingos sugadinto skydo taisymui.

Atkreipė dėmesį, kad CMR važtaraÅ¡tyje be numerio buvo klaidingai nurodytas gabenamo elektros skydo svoris, nes buvo gabenami ne vienas, o du skydai, kurio kiekvieno svoris apie 300 kg. Nurodė, kad nei ieÅ¡kovė, nei krovinio gamintojas nebuvo davę sutikimo dėl krovinio perkrovimo, perpakavimo ir panaÅ¡ių veiksmų. Tai atsakovė atliko savo iniciatyva, rizika ir netinkamai. IeÅ¡kovės nuomone, CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatytas vežėjo atsakomybės ribojimas netaikytinas ir taikytina visiÅ¡ka vežėjo atsakomybė, nes buvo vykdomi perkrovimai, perpakavimas, padaryti stiprÅ«s mechaniniai pažeidimai, neatskleistos skydo sugadinimo aplinkybės, nors atsakovės dar 2018-08-20 buvo praÅ¡oma pateikti įvykio aplinkybių apraÅ¡ymÄ bei nurodyti, kokiomis aplinkybėmis, kada ir kur buvo sugadinta 1 paletė krovinio, t.y. vienas elektros skydas PO00421.

Nurodytus vežėjo veiksmus ieškovė laiko tyčiniais, prilyginamais dideliam neatsargumui, todėl vežėjui taikytina visiška atsakomybė pagal CMR konvencijos 29 dalį. Taip pat prašė priteisti 120,00 Eur ikiteisminių ginčo sprendimo išlaidų, kurias ieškovė patyrė dėl 2019-08-12 pretenzijos pareiškimo atsakovei.

3. Atsakovė UAB „Delamode Baltics“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti (2 t., b. l. 39-49). Nurodė, kad UAB „KD Jupiter“ 2018-08-07 atsakovei pateikė sutartį – užsakymÄ Nr. /180807/32722 dėl krovinio – 2 EP, bendras svoris 700 kg, gabenimo tarptautiniu marÅ¡rutu Lietuva – Vokietija. Atsakovė prisiėmė vežėjo pareigas pagal pateiktÄ pervežimo sutartį – užsakymÄ , tačiau užsakovei buvo žinoma, kad atsakovė vežimui vykdyti pasitelkia susitariančiuosius vežėjus.

Šiuo atveju buvo pasitelkti UAB „Fedalona“, kuri krovinį vežė Lietuvoje maršrutu: Kaunas–Vilnius; UAB „SR Transport“, kuri krovinį vežė maršrutu Lietuva – Vokietija, VTL Vernetzte – Transoport-Logistik GmbH, kuri krovinį vežė Vokietijoje. Atsakovės nuomone, byloje esantis CMR važtaraštis, kuriame nurodyti krovinio vežėjui UAB „Fedalona“ priklausančios transporto priemonės valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad siuntėjo UAB „tic elkas Baltic“ pakrautas krovinys buvo tinkamai pervežtas ir pristatytas į atsakovės sandėlį.

Atsakovės pateiktame CMR važtaraštyje Nr. 4728440, kuriuo atsakovė 2018-08-10 perdavė susitariančiajam vežėjui UAB „SR Transportas“ krovinį ir kuris krovinį gabeno iki Vokietijos ir perdavė susitariančiajam vežėjui VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH, nėra pastabų apie krovinio vienetų skaičių ir/ar pakuotės būklę. Taip pat nėra iš UAB „SR Transport” krovinį perėmusio vežėjo VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH pretenzijų ar reklamacijų.

Å is vežėjas pagal ekspedijavimo užsakymÄ Nr. S088-224827 gavėjui Vokietijoje Alfa Laval Mid Europe GmbH 2018-08-16 pristatė krovinį. Ekspedijavimo užsakyme nurodoma pastaba, kad 1 padėklas gautas su pažeidimais ir 1 padėklas be pažeidimo, tačiau nėra detalizacijos. Nurodė, kad 2018-08-20 iÅ¡ UAB „KD Jupiter“ gavo pretenzijÄ dėl aukščiau nurodyto krovinio sugadinimo. PaaiÅ¡kino, kad 2018-08-22 elektroniniu paÅ¡tu kreipėsi į VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH ir galimai jo pasitelktÄ vežėjÄ â€žGarbe Transport GmbH“, informuodama apie gautÄ pretenzijÄ ir praÅ¡ydama pateikti visÄ Å¾inomÄ informacijÄ apie įvykį.

Atsakovė 2018-08-23 elektroniniu paÅ¡tu gavo „Garbe Transport GmbH“ atsakymÄ , kuriuo atsisakyta prisiimti atsakomybę už pažeistÄ krovinį, nes „Garbe Transport GmbH“ apie žalÄ buvo pranešę VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH krovinio priėmimo (pakrovimo) metu. VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH 2018-08-24 atsakovę elektroniniu paÅ¡tu informavo, kad pažeisto krovinio patikrai joks asmuo siunčiamas nebus. Atsakovė 2019-08-16 pretenzijÄ dėl žalos atlyginimo pateikė VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH.

Vežėjo VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH draudikas Lampe&Schwartze KG atsakovės pretenzijÄ atmetė, nes Å¡is vežėjas neatsako už krovinio sugadinimÄ dėl netinkamos krovinio pakuotės. Atsakovė jokiais savo veiksmais ar neveikimu neprisidėjo prie krovinio sugadinimo, o gavusi pretenzijas dėl krovinio sugadinimo, ėmėsi veiksmų tam, kad informuoti pervežime dalyvavusius vežėjus ir iÅ¡siaiÅ¡kintų galimas krovinio sugadinimo aplinkybes ir priežastis. Atkreipė dėmesį, kad atsakovei nebuvo duota jokių papildomų instrukcijų dėl ginčo krovinio gabenimo specifikos ir draudimo jį perkrauti.

4. Trečiasis asmuo UAB „BT Logistika“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad ginčo pervežime nedalyvavo (4 t., b. l. 103). PaaiÅ¡kino, kad jį su atsakove sieja nekilnojamojo turto nuomos santykiai, nes atsakovė nuo 2015 metų iÅ¡ UAB „BT Logistika“ nuomojasi patalpas (pastatÄ ) sandėliavimui. II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-12-10 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai – priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Delamode Baltics“ ieÅ¡kovei JE-Elkas A/S 11 155,00 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 2567,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, taip pat 82,42 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų valstybės naudai (5 t., b. l. 109-114).

Teismas sprendimÄ grindė tokiais motyvais: 5.1. 2018-08-10 CMR važtaraÅ¡tis, kuriame siuntėju įraÅ¡ytas trečiasis asmuo UAB „Je-elkas Baltic“, gavėju – Alfa Laval Mid Europe GmbH, o vežėju – atsakovė, o perimantys vežėjai nenurodyti, o transporto priemonės numeris (duomenys neskelbtini), atsakovės pateiktas 2018-08-10 CMR važtaraÅ¡tis CMR4728440, kuriame siuntėju nurodyta atsakovė, gavėju – VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH, vežėju – UAB „BT logistika“, perimančiu vežėju – UAB „SR Transport“, transporto priemonės numeris (duomenys neskelbtini), taip pat ieÅ¡kovės pateiktas važtaraÅ¡tis S088-224827, kuriame siuntėju nurodomas JE-elkas Baltic, o transporto priemonės numeris – (duomenys neskelbtini), ir kuriuo krovinys 2018-08-16 buvo pristatytas gavėjui Alfa Laval Mid Europe GmbH, patvirtina, kad pervežimo metu krovinys buvo ne kartÄ perkrautas, pervežimÄ vykdė ne atsakovė, o jos pasitelkti vežėjai; 5.2. 2018-08-14 GARBE TRANSPORT važtaraÅ¡tis S088-224827, Å¡alių bei trečiojo asmens UAB „tic elkas Baltic“ atstovų paaiÅ¡kinimai, ieÅ¡kovės pateikta ataskaita užsakovui Je-elkas AS, byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad krovinys gavėjui buvo pristatytas su sugadinimais, sugadintÄ krovinio dalį (vienÄ iÅ¡ dviejų elektros skydų PO42001) gavėjas atsisakė priimti, jis buvo grÄ Å¾intas siuntėjui UAB „Je-elkas Baltic“; 5.3.

Byloje esančios nuotraukos, ataskaita užsakovui Je-elkas AS, ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens UAB „tic elkas Baltic“ atstovų paaiÅ¡kinimai apie elektros skydų pakavimÄ ir tam naudojamas medžiagas, kurie nėra paneigti atsakovės, sudaro pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad elektros skydas vežimo metu buvo ne tik sugadintas bet ir perpakuotas, o tada pristatytas gavėjui, tokiu bÅ«du nesudarant galimybės iki krovinio iÅ¡pakavimo fiksuoti krovinio sugadinimus ir jų padarymo laikÄ bei vietÄ ; 5.4.

IeÅ¡kovės patekta ataskaita užsakovui Je-elkas AS, trečiojo asmens UAB „tic elkas Baltic“ atstovų paaiÅ¡kinimai, atsakovei nepateikus tai paneigiančių įrodymų, sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad tokios bÅ«klės elektros skydas, koks buvo pristatytas gavėjui Alfa Laval Mid Europe GmbH, negalėjo bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį, jam negalėjo bÅ«ti suteikiama garantija. Nurodyti įrodymai taip pat patvirtina kad, atsižvelgiant į sugadinto elektros skydo vertę (18 724,85 Eur), apgadinimų taisymo kainÄ (11 035,00 Eur), elektros skydÄ pagrįstai buvo nuspręsta remontuoti; 5.5.

Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie paneigtų, kad elektros skydo remonto darbus atliko trečiasis asmuo UAB „Je-elkas Baltic“ naudodamas tiek ieÅ¡kovės pateiktas, tiek savo turimas detales, kad elektros skydas buvo iÅ¡siųstas ieÅ¡kovei testuoti Danijoje ir tik tada skydas buvo pristatytas pirkėjui. IeÅ¡kovės pateikti įrodymai nesudaro pagrindo abejoti tuo, kad dėl atliktų elektros skydo remonto darbų ieÅ¡kovė patyrė iÅ¡laidas, apie kurias atsakovė buvo informuota 2019-08-21 ir 2019-09-11 siųstais praneÅ¡imais bei ieÅ¡kovės sudaryta 2019-08-21 elektros skydo PO42001 atstatymo darbų kalkuliacija ir 2019-08-21 elektros skydo PO42001 remonto sÄ naudų sÄ raÅ¡u; 5.6.

Atsakovės pateiktas 2018-08-22 – 2018-08-23 elektroninis susiraÅ¡inėjimas su Gabre Transport GmbH ir 2018-08-22 – 2018-08-24 susiraÅ¡inėjimas su VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH patvirtina, kad apie kroviniui padarytus sugadinimus atsakovei tapo žinoma iÅ¡ UAB „KD Jupiter“ ir atsakovė, siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti krovinio sugadinimo aplinkybes, kreipėsi į Å¡iuos asmenis, kurių pirmasis nurodė, kad apie pažeistÄ krovinį buvo praneÅ¡ta pakrovimo metu VTL, antrasis nurodė, kad veiklÄ vykdo laikantis CMR sÄ lygų ir pažeistų prekių patikrai nieko nesiųs. Aukščiau nurodytas susiraÅ¡inėjimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė nedėjo reikiamų pastangų tam, kad objektyviai ir operatyviai bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintos įvykio aplinkybės, nustatytas asmuo atsakingas už krovinio sugadinimÄ ; 5.7.

Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė krovinio priėmimo metu padarė atžymas apie krovinio ar jo pakuotės bÅ«klės netinkamumÄ , ar atžymas, kad to nebuvo galima padaryti (CMR 8 straipsnio 1 dalies a ir b punktai, 2 dalis, 9 straipsnio 2 dalis), todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ginčo krovinys jo perdavimo vežėjui (atsakovei) momentu pagal 2018-08-10 CMR važtaraÅ¡tį (be numerio) buvo netinkamai supakuotas, ar buvo sugadintas; 5.8. Byloje esanti 2018-08-07 sutartis – užsakymas Nr. IR/180807/32722 paneigia atsakovės argumentus, jog atsakovei nebuvo duoti nurodymai dėl krovinio vežimo, nebuvo reikalavimo krovinį gabenti jo neperkraunant, nes Å¡ios sutarties 3.2. punkte buvo įtvirtintas draudimas krovinį iÅ¡krauti sutartyje nenurodytoje vietoje.

Atsakovė savo rizika pasirinko krovinio gabenimÄ su perkrovimais, neužtikrino krovinio saugumo visame vežimo procese, todėl atsakovė yra atsakinga ne tik už krovinį nuo krovinio priėmimo momento iki jo perdavimo gavėjui, už savo veiksmus bei klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese ji naudojosi (CMR 3 straipsnis). Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios Å¡alintų ar mažintų vežėjo atsakomybę, todėl atsakovė atsakinga už vežimo metu kroviniui padarytÄ Å¾alÄ ir turi atlyginti ieÅ¡kovei krovinio nuvertėjimÄ (CMR 17 straipsnio 1 dalis, 30 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 2. Atsakovė pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-10 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai 726,00 Eur už apeliacinio skundo parengimÄ (5 t., b. l. 134-140).

3. Apeliacinio skundo argumentai, reikÅ¡mingi byloje sprendžiamiems klausimams: 7.1. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina atsakovės teismui nurodytÄ ginčo krovinio pervežimo grandinę, kurios teismas nepagrįstai nevertino. Be to, netirdamas į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų ir apskritai nenustatinėdamas krovinio sugadinimo aplinkybių, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl trečiųjų asmenų, faktiÅ¡kai vežusių krovinį tam tikrais krovinio vežimo etapais, atsakomybės, o tik deklaratyviai konstatavo, kad po krovinio perdavimo atsakovei, krovinys (elektros skydas) buvo ne kartÄ perkrautas, sugadintas ir perpakuotas, o tai yra pagrindas atsakovės ar jos krovinio pervežimui pasitelktų asmenų veiksmus laikyti atliktais sÄ moningai ir kvalifikuoti juos tyčiai prilyginamu dideliu neatsargumu; 7.2.

Pirmosios instancijos teismas, pritardamas argumentams dėl tariamai tyčinių atsakovės veiksmų, pasireiÅ¡kiančių krovinio perkrovimu, nepagrįstai rėmėsi atsakovės UAB „Delamode Baltics“ ir trečiojo asmens UAB „KD Jupiter“ sudaryta sutartimi – užsakymu Nr. IR/180807/32722. Pažymėtina, kad Å¡i sutartis – užsakymas sudarytas tarp dviejų susitariančiųjų vežėjų UAB „Delamode Baltics“ ir UAB „KD Jupiter“, todėl sutarties – užsakymo sÄ lygos ir jų vykdymas galėtų bÅ«ti aktualÅ«s sprendžiant tik Å¡ių konkrečių vežėjų atsakomybės vienas kitam apimtis, tačiau negali bÅ«ti pagrindu ieÅ¡kovei, nesančiai sutarties Å¡alimi, remtis Å¡ios sutarties nuostatomis, įrodinėjant tariamai tyčinius atsakovės ir jo pasitektų vežėjų veiksmus ieÅ¡kovės, kaip nukentėjusios Å¡alies, atžvilgiu.

IeÅ¡kovės atžvilgiu atsakovė UAB „Delamode Baltics“ nebuvo prisiėmusi jokių sutartinių įsipareigojimų, tame tarpe ir neperkrauti krovinio, o atsakovės ir trečiojo asmens UAB „KD Jupiter“ sutartyje – užsakyme perkrovimas nebuvo draudžiamas; 7.3. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, vien tik aplinkybė, jog krovinys buvo perkrautas, negali bÅ«ti pagrindas konstatuoti, jog vežėjas savo veiksmais pažeidė bendrÄ jÄ vežėjo rÅ«pestingumo pareigÄ , t. y. kad vežėjo elgesys galėtų bÅ«ti vertinamas kaip žinojimas, jog dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių, ir jos sÄ moningas veikimas prie tokių padarinių atsiradimo prisidėjo.

IÅ¡vadÄ dėl krovinio perpakavimo ir tariamo atsakovės siekio tokiu veiksmu paslėpti krovinio sugadinimÄ pirmos instancijos teismas apskritai priėmė nesiremdamas jokiais byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, o tik deklaratyviais ieÅ¡kovės pamÄ stymais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, kad tariamas, jokiais įrodymais nepagrįstas, krovinio perpakavimas, visiÅ¡kai netrukdęs krovinio gavėjui apžiÅ«rėti ir įvertinti krovinio bÅ«klę jo priėmimo metu ir pareikÅ¡ti pastabas, laikytinas vežėjo dideliu neatsargumu, prilygintinu tyčiai, laikytini teisiÅ¡kai nepagrįstais; 7.4.

Pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje nenustatė fakto, kad atsakovė UAB „Delamode Baltics“ arba tretieji asmenys, kaip atsakovės pasitelkti faktiniai vežėjai, perkraudami ginčo krovinį bÅ«tų sÄ moningai ar akivaizdžiai netinkamai jį pakrovę ir sutvirtinę, kad pakrovimo metu atsakovei turėjo bÅ«ti žinoma, jog kroviniui veikiausiai bus padaryta žala, bet ji sÄ moningai veikė nerÅ«pestingai. Pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje taip pat nenustatė, kad kokie nors konkretÅ«s atsakovės ar trečiųjų asmenų darbuotojų – vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalai kilti, ar kad atsakovė neatliko kokių nors veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo rizikÄ arba padėti jos iÅ¡vengti; 7.5.

Atmestini kaip nepagrįsti pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, kad atsakovė nedėjo reikiamų pastangų tam, kad objektyviai ir operatyviai bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintos įvykio aplinkybės, nustatytas asmuo atsakingas už krovinio sugadinimÄ . Teismui atsakovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, t. y. 2018-08-22 – 2018-08-23 susiraÅ¡inėjimas su vežėju Garbe Transport ir 2018-08-22 – 2018-08-24 susiraÅ¡inėjimas su trečiuoju asmeniu VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH įrodo, kad atsakovė aiÅ¡kinosi krovinio sugadinimo aplinkybes, tačiau savarankiÅ¡kai veikiantys ir nuo atsakovės nepriklausomi juridiniai asmenys – vežėjas Tretysis asmuo VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH ir vežėjas Garbe Transport, kurių dispozicijoje esant ginčo kroviniui ir buvo nustatytas krovinio galimas sugadinimo faktas, krovinio sugadinimo aplinkybių nepateikė; 7.6.

Nors ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje remiasi UAB „Klaipėdos Netas“ ataskaita, tačiau neįrodinėja ginčo krovinio nuvertėjimo sumos, kaip ir neįrodinėja papildomos krovinio vertės, nes tokių susitarimų Å¡alys nebuvo sudariusios ir atsakovė papildomų mokėjimų nei iÅ¡ pervežimo užsakovo UAB „KD Jupiter“, nei iÅ¡ ieÅ¡kovės nėra gavusi. Pagal esamÄ teisinį reglamentavimÄ ir aukÅ¡tesnės instancijos teismo suformuotÄ praktikÄ , pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ konstatuoti, kad ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje nepateikė objektyvių įrodymų apie krovinio – įrenginio – nuvertėjimo dydį, kaip tai reglamentuoja CMR konvencija, taigi nepagrindė savo reikalaujamų atlyginti nuostolių dydžio.

4. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (5 t., b. l. 158-167). Atsiliepimo argumentai, reikÅ¡mingi byloje nagrinėjamiems klausimams: 8.1. Atsakovė yra vežėjas, kuris priėmė krovinį iÅ¡ gamintojo Lietuvoje su CMR važtaraščiu be numerio ir įsipareigojo su Å¡iuo važtaraščiu pristatyti krovinį į važtaraščio 3 grafoje nurodytÄ paskirties vietÄ Vokietijoje bei perduoti važtaraÅ¡tyje nurodytam gavėjui Alfa Laval Mid Europe GmbH.

Priimdama krovinį vežimui, atsakovės veikė savo vardu, patvirtindama krovinio priėmimÄ . Nors atsakovė teigia, kad važtaraÅ¡tis patvirtina, jog krovinys buvo pervežtas ir pristatytas į atsakovės sandėlį trečiojo asmens UAB „Fedalona“, tačiau važtaraÅ¡tyje nėra jokių duomenų apie UAB „Fedalona“. Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių CMR važtaraÅ¡tis patvirtina, kad bÅ«tent atsakovė yra pirmasis faktinis vežėjas, kuris iÅ¡ siuntėjo priėmė krovinį savo vardu ir savo vardu įsipareigojo jį pristatyti gavėjui Vokietijoje, t. y. vežti visu marÅ¡rutu; 8.2.

Su trečiuoju asmeniu UAB „KD Jupiter“ sudaryta vežimo Sutartimi – užsakymu Nr. IR/180807/32722 atsakovė buvo įsipareigojusi neperduoti sutarties vykdymo kitiems asmenims, o atlikusi tokį pažeidimÄ , sumokėti 1 000,00 Eur baudÄ . Ä®sipareigojusi neperduoti sutarties vykdymo tretiesiems asmenims, atsakovė sutarties vykdymÄ perdavė net ne vienam trečiajam asmeniui, o trims, ir tai darė ne dėl objektyvių, bÅ«tinų priežasčių (pvz., sugedus vieno vežėjo transporto priemonei), tačiau tiesiog sÄ moningai, savo nuožiÅ«ra pasirinkdamas tokį sutarties vykdymo bÅ«dÄ .

To pasėkoje, krovinys buvo kraunamas mažiausiai tris kartus. SprendimÄ dėl tokio krovinio vežimo organizavimo atsakovė priėmė vienaÅ¡aliÅ¡kai, todėl visa atsakomybė dėl tinkamų perkrovimų ir tokios vežimo schemos pasirinkimo tenka tik pačiai atsakovei; 8.3. Nors atsakovė su UAB „KD Jupiter“ sudarytÄ sutartį vertina pagal sutarčių uždarumo principÄ , t. y. kaip nesuteikiančiÄ teisės ieÅ¡kovei, nebuvusiai sutarties Å¡alimi, remtis Å¡ios sutarties sÄ lygomis, tačiau neginčytina, kad Å¡i sutartis sudaryta ieÅ¡kovės naudai, o Å¡ios sutarties pažeidimų skaičius charakterizuoja atsakovę kaip nelinkusiÄ vadovautis sutarties vykdymo ir krovinio iÅ¡saugojimo prioritetais; 8.4.

Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , teismas nekonstatavo jokių faktinių aplinkybių ar trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, kuriuos atsakovė apeliaciniu skundu ginčytų. Atsakovė apeliaciniame skunde laikosi nuomonės, kad jei krovinys ir bÅ«tų buvęs sugadintas vežimo metu, jis galėjo bÅ«ti sugadintas bÅ«damas atsakovės pasitelkto trečiojo asmens VTL dispozicijoje, tačiau neteigia, kad kažkuri teismo sprendimo nuostata prieÅ¡tarautų tokiai atsakovės pozicijai ir dėl to skundžiamÄ sprendimÄ reiktų panaikinti.

Be to, skundžiamas sprendimas neužkerta kelio atsakovei regresinėje byloje įrodinėti tiek trečiojo asmens VTL atsakomybę pagal CMR Konvencijos 37 straipsnio 1 punktÄ , tiek kitų trečiųjų asmenų atsakomybę pagal 37 straipsnio 2 ar 3 punktus. Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių atsakovės pozicija, kad priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , teismas turėjo pareigÄ pasisakyti dėl kažkurio iÅ¡ trečiųjų asmenų kaltės, yra visiÅ¡kai nepagrįsta; 8.5. Skunde atsakovė klaidingai teigia, kad pareiga įrodyti, kad vežėjo veiksmai buvo tyčiai prilyginamas didelis neatsargumas, tenka ieÅ¡kovei.

Nors iÅ¡ tiesų tokia kaltės forma nėra preziumuojama ir byloje ji turi bÅ«ti įrodyta, kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad įrodinėjimo pareiga CMR Konvencijos 29 straipsnio taikymo bylose yra abipusė; 8.6. Atsakovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis krovinys buvo sugadintas ir pati darė tik prielaidas, kad krovinys turėjo bÅ«ti sugadintas jam esant trečiojo asmens VTL dispozicijoje, nes UAB „SR Transport“ perdavė krovinį trečiajam asmeniui VTL be apgadinimų, t. y. važtaraÅ¡tyje nesant pastabų dėl krovinio bÅ«klės. Pažymėtina, jog žyma važtaraÅ¡tyje tėra tinkamos krovinio bÅ«klės prezumpcijos pagrindas pagal CMR Konvencijos 30 straipsnio 1 dalį, kuriÄ suinteresuotas asmuo gali ginčyti.

Bet kuriuo atveju, nei atsakovė, nei tretieji asmenys neginčijo, kad krovinys pristatytas gavėjui Alfa Laval Mid Europe GmbH su ženkliais apgadinimais ir perpakuotas; 8.7. Atsakovė turėjo įrodinėti buvusi maksimaliai atsargi ir rÅ«pestinga, bei tai, kad ėmėsi visų įmanomų saugumo priemonių. Tik vežėjui yra žinomos krovinio vežimo, praradimo, sugadinimo aplinkybės, Å¡ios aplinkybės nėra ir negali bÅ«ti žinomos krovinio savininkui, kuris nedalyvavo vežimo metu. Atsižvelgiant į tai, nebÅ«tų pagrįsta sutikti, kad ieÅ¡kovė, kuri fiziÅ¡kai nedalyvavo vežimo metu ir apie visÄ faktinę vežėjų grandinę sužinojo tik atsakovei pateikus atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, galėtų vienasmeniÅ¡kai įrodyti, kokie atsakovės ar trečiųjų asmenų veiksmai sÄ lygojo krovinio sugadinimÄ , o atsakovei, savo rizika pasitelkusiai krovinį sugadinusius asmenis, leisti iÅ¡vengti atsakomybės tiesiog neteikiant duomenų apie krovinio sugadinimo aplinkybes; 8.8.

Sutarties nuostatos dėl draudimo iÅ¡krauti krovinio nesutartoje vietoje negalima aiÅ¡kinti atsietai nuo sutarties sÄ lygų visumos, o tos pačios sutarties 2.10 punktas draudė atsakovei pasitelkti trečiuosius asmenis – jei atsakovė bÅ«tų vykdžiusi sutartį kaip sÄ lygų visumÄ ir nepasitelkusi tokio skaičiaus trečiųjų asmenų, perkrovimo klausimas bÅ«tų neaktualus. Be to, atsakovės pateiktuose važtaraščiuose esančios datos patvirtina, kad krovinys buvo ne tiesiog perkrautas į kito vežėjo transporto priemonę, bet iÅ¡krautas į sandėlius ir pakrautas iÅ¡ naujo, todėl krovinys galėjo bÅ«ti pažeistas tiek perkrovimo, tiek sandėliavimo metu; 8.9.

Krovinio likutinės vertės nustatymo principas pagrįstas tuo, kad krovinį apgadinus ir esant galimybei apgadintÄ krovinį realizuoti arba panaudoti nesugadintas jo dalis, reiktų nustatyti, kokia bÅ«tų apgadinto krovinio vertė arba pajamos, gaunamos realizavus nesugadintas krovinio dalis. Å iuo konkrečiu atveju, nebuvo galimybės nei realizuoti apgadintÄ krovinį rinkoje, nei realizuoti gamyboje jau panaudotas dalis, todėl sugadintas krovinys likutinės vertės neturėjo Be to, jei ieÅ¡kovė nebÅ«tų priėmusi sprendimo elgtis ekonomiÅ¡kai ir sumažinti nuostolius, skydÄ buvo galima laikyti visiÅ¡kai sugadintu ir utilizuoti, tokiu atveju reikalaujant kompensuoti visÄ skydo vertę, t. y. 18 724,85 Eur.

Atlikdama sugadinto skydo atkÅ«rimÄ , ieÅ¡kovė panaudojo dalį sugadinto skydo detalių, todėl nepagrįstai nepraturtėjo ir pareikalavo tik minimalių nuostolių atlyginimo, neprieÅ¡taraujant CMR Konvencijos 25 straipsniui. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

6. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieÅ¡kovės JE-Elkas A/S ieÅ¡kinys atsakovei UAB „Delamode Baltics“ dėl vežimo metu sugadintos krovinio dalies ir nuostolių atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliacinis skundas atmestinas. Dėl vežėjo atsakomybės už krovinio sugadinimÄ 7. Vežimo sutartiniai teisiniai santykiai bendriausia prasme yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) Å¡eÅ¡tosios knygos IV dalies XL skyriaus normomis (6.807–6.823 straipsniai). Krovinio vežimo sutarties samprata yra atskleista CK 6.808 straipsnio 1 dalyje. Å i materialiosios teisės norma nurodo, jog pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotÄ krovinį nugabenti į paskirties punktÄ ir iÅ¡duoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimÄ sumokėti nustatytÄ užmokestį.

8. Tais atvejais, jeigu krovinio vežimo teisiniams santykiams būdingi tokie požymiai, kad, pirma, krovinys vežamas kelių transporto priemone už užmokestį, antra, krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose, trečia, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų, be to, ir atsakomybės, klausimams spręsti taikytinas specialusis tarptautinės teisės aktas – CMR konvencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019; 2019-07-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2019).

9. CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimÄ ar jo sugadinimÄ nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotÄ pristatymÄ . Vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai Å¡ie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus (CMR konvencijos 3 straipsnis).

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog:

1) bendroji krovinio vežėjo atsakomybė sureguliuota CMR konvencijos 17 straipsnyje;

2) CMR konvencijos 17 straipsnyje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nurodytų CMR konvencijos 17 straipsnio 2 ir 4 punkte;

3) jeigu vežėjo atsakomybei taikomas CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punktas, tai jo civilinės atsakomybės prievolei atsirasti pakanka dviejų reikšmingų aplinkybių – byloje turi būti nustatytas žalos faktas ir nuostolių dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2019, 2016-03-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016).

11. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ginčo krovinio pervežimo grandinės, taip pat atsakovės pateikto rašytinio įrodymo – 2019-08-20 VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH draudiko atstovo elektroninio laiško, kuris netiesiogiai patvirtina, kad krovinys galimai apvirto būdamas vežėjo trečiojo asmens VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH dispozicijoje. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

12. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2018-08-07 sutarties – užsakymo Nr. IR/180807/32722, sudaryto tarp trečiojo asmens UAB „KD Jupiter“ (užsakovas) ir atsakovės UAB „Delamode Baltics“ (vežėjas), 2.3 punktu atsakovė įsipareigojo saugiai bei laiku pristatyti krovinį turinčiam teisę gauti asmeniui, o 2.10 punktu – neperduoti sutarties vykdymo kitiems asmenims, nesilaikant Å¡ios sÄ lygos – bauda 1000,00 Eur (1 t., b. l. 34). 2018-08-10 CMR važtaraÅ¡tis patvirtina, jog atsakovė, kaip vežėja, priėmė krovinį iÅ¡ gamintojo Lietuvoje (trečiojo asmens UAB „JE-elkas Baltic“) ir įsipareigojo minėtu važtaraščiu pristatyti bei perduoti krovinį gavėjui Vokietijoje – Alfa Laval Mid Europe GmbH. (1 t., b. l. 38).

Atsižvelgiant į minėto važtaraščio turinį, nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog minėtas dokumentas patvirtina, jog krovinys buvo pervežtas ir pristatytas į atsakovės sandėlį trečiojo asmens UAB „Fedalona“, kadangi važtaraÅ¡tyje nenurodyti duomenys apie UAB „Fedalona“ ar jos atliekamÄ pervežimÄ iki atsakovės sandėlio. PrieÅ¡ingai, 2018-08-10 CMR važtaraÅ¡tis patvirtina, jog bÅ«tent atsakovė yra ginčo krovinio vežėja, kuri priėmė krovinį iÅ¡ gamintojo Lietuvoje (trečiojo asmens UAB „JE-elkas Baltic“), įsipareigojo jį vežti visu marÅ¡rutu ir pristatyti krovinį nurodytam gavėjui Vokietijoje – Alfa Laval Mid Europe GmbH.

13. Pažymėtina, jog savo atsakomybę už krovinio sugadinimÄ apeliantė ginčija remdamasi CMR konvencijos 37 straipsniu. Apeliantės vertinimu, remiantis CMR konvencijos 37 straipsniu, vežėjas, atlyginęs nuostolius, turi regreso teise? ne tiesiog i? sekanti? vežėjÄ ?, bet, atsižvelgiant i? kaltės laipsni?, atsako bÅ«tent tas vežėjas, kuris yra kaltas de?l atsiradusiu? nuostoliu?, o jei kalti du ar daugiau vežėjų?, kiekvienas turi prisiimti jam tenkančia? atsakomybės dali?, o atskirų viename vežime dalyvavusių vežėjų kaltę ir kaltės laipsnį nustatyti tenka bylÄ nagrinėjančiam teismui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pateiktu CMR konvencijos 37 straipsnio aiÅ¡kinimu.

14. CMR konvencijos 37 straipsnyje nustatyta, kad vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal šios Konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu, laikantis šių nuostatų:

a) vežėjas, dėl kurio kaltės buvo padaryta žala, yra asmeniÅ¡kai atsakingas dėl nuostolių atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar kompensacijÄ sumokėjo jis pats, ar kitas vežėjas;

b) jeigu žala atsirado dėl dviejų ar daugiau vežėjų kaltės, kiekvienas jų turi sumokėti jo atsakomybės dalį atitinkančiÄ sumÄ ; jeigu atsakomybės dalies nustatyti neįmanoma, kiekvienas vežėjas atsako proporcingai nuo jam priklausančio atlygio už vežimÄ ;

c) jeigu neįmanoma nustatyti, kuris iÅ¡ vežėjų yra atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ , nuostolių kompensacinė suma paskirstoma visiems vežėjams proporcingai, taip kaip nurodyta „b“ papunktyje.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, CMR konvencijos 37 straipsnis gali bÅ«ti taikomas tik tais atvejais, kai vežimÄ vykdo keli vežėjai. Kad CMR konvencijos 37 straipsnis gali bÅ«ti taikomas tik esant bÅ«tinajai sÄ lygai – vienai visus vežėjus jungiančiai sutarčiai (bendram įsipareigojimui siuntėjo atžvilgiu) (CMR konvencijos 34 straipsnis), nurodoma ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018; 2014-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2014).

Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, tiek 2018-08-07 sutartyje – užsakyme Nr. IR/180807/32722, tiek 2018-08-10 CMR važtaraÅ¡tyje vieninteliu krovinio vežėju nurodyta atsakovė UAB „Delamode Baltics“, kuri 2018-08-07 sutarties – užsakymo Nr. IR/180807/32722, 2.10 punktu įsipareigojo neperduoti sutarties vykdymo kitiems asmenims. Kadangi duomenys apie kitus galimus krovinio vežėjus nenurodyti nei 2018-08-07 sutartyje – užsakyme, nei 2018-08-10 CMR važtaraÅ¡tyje, konstatuotina, kad sprendimÄ dėl krovinio vežimo organizavimo pasitelkiant kitus vežėjus, atsakovė priėmė vienaÅ¡aliÅ¡kai, todėl bÅ«tent ji yra atsakingai ieÅ¡kovei už dalies krovinio sugadinimÄ (CMR konvencijos 3 straipsnis).

16. Byloje taip pat nėra duomenų, kad apie faktiÅ¡kai vežime dalyvavusius asmenis, kuriuos pasitelkė atsakovė (vežėjus UAB „Fedalona“, UAB „SR Transport“ ir VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH), buvo žinoma ieÅ¡kovei, todėl laikytina, kad minėti asmenys nebuvo įsipareigoję ieÅ¡kovei vežti krovinio, todėl ir negali bÅ«ti laikomi atsakingais už krovinio sugadinimÄ . Atitinkamai nesant vienos visus vežėjus jungiančios sutarties, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos spręsti dėl trečiųjų asmenų, faktiÅ¡kai vežusių krovinį tam tikrais krovinio vežimo etapais, atsakomybės ar konstatuoti jų kaltę dėl krovinio sugadinimo. Tokia teismo pareiga taip pat nenumatyta ir CMR konvencijos 37 straipsnyje, kuriuo nagrinėjamu atveju remiasi apeliantė.

17. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas tariamai tyčinius atsakovės veiksmus dėl krovinio perkrovimo, nepagrįstai rėmėsi atsakovės UAB „Delamode Baltics“ ir trečiojo asmens UAB „KD Jupiter“ sudaryta sutartimi – užsakymu Nr. IR/180807/32722. Sutiktina, kad 2018-08-07 sutartis – užsakymas buvo sudaryta tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „KD Jupiter“, tačiau byloje nėra ginčo dėl to, kad minėta sutartis buvo sudaryta ieškovės naudai, kadangi ja susitarta dėl trečiojo asmens UAB „JE-elkas Baltic“ pagaminto, bet ieškovei nuosavybės teise priklausančio (1 t., b. l.

61) krovinio vežimo. Be to, 2018-08-07 sutartyje – užsakyme nurodyta krovinio pakrovimo vieta – elektros skydų gamintojo UAB „JE-elkas Baltic“ adresas, o 2018-08-10 CMR važtaraštyje, kuriuo atsakovė priėmė krovinį vežimui, UAB „JE-elkas Baltic“ nurodytas kaip siuntėjas (1 t., b. l. 38), t. y., nors atsakovę šio vežimo vykdymui pasitelkė UAB „KD Jupiter“, su kuriuo ji ir sudarė sutartį, tačiau nagrinėjamu atveju UAB „KD Jupiter“ veikė kaip tarpininkė, kadangi ginčo vežimu atsakovė gabeno ieškovei priklausantį krovinį.

Pažymėtina ir tai, jog bylos nagrinėjimo metu apeliantė taip pat neginčijo, kad sugadintas krovinys priklauso ieškovei, taip pat ieškovės, kaip krovinio savininkės, teisės pareikšti ieškinį dėl patirtų nuostolių atlyginimo. Todėl apeliantės skunde nurodyti argumentai, kad ji nebuvo prisiėmusi jokių sutartinių įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu, nepaneigia teisės ieškovei remtis UAB „KD Jupiter“ ir atsakovės 2018-08-07 sudarytos sutarties – užsakymo nuostatomis.

Dėl CMR konvencijos 29 straipsnio taikymo 18. CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas negali vadovautis Å¡ios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar jÄ ribotų arba kurios įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sÄ moningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus Å¡iÄ bylÄ nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Tas pats galioja ir tuo atveju, jei sÄ moningus, tyčinius veiksmus įvykdė vežėjo agentai arba kiti asmenys, kurių paslaugomis naudojosi vežėjas vežimo metu, kai agentai ar kiti asmenys vykdė jiems pavestas užduotis (CMR konvencijos 29 straipsnio 2 dalis).

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiÅ¡kinant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį pažymėta, jog vežėjo didelis neatsargumas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali bÅ«ti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visiÅ¡kÄ atsakomybę už krovinio praradimÄ . Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rÅ«pestingumo taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020; 2009-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009).

20. Pagal Lietuvos teismų praktikÄ ir teisės doktrinÄ tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių Å¡is, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimų, nebÅ«tų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo rizikÄ arba padėti jos iÅ¡vengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020; 2011-07-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).

21. Plėtodamas CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad siekiant konstatuoti sÄ moningÄ netinkamÄ vežėjo elgesį turi bÅ«ti atsižvelgiama tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius kriterijus. Objektyviaisiais kriterijais gali bÅ«ti laikomas nustatytų taisyklių nepaisymas ar pažeidimas (kelių eismo taisyklių, krovinio apsaugos taisyklių, darbo ir poilsio režimo taisyklių, krovinio pristatymo nurodymų). Subjektyviuoju kriterijumi – sÄ moningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020; 2015-03-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vertinant vežėjui tenkančias pareigas yra pažymėta, jog vežėjui patikimas gabenti turtas, kurį jis privalo įteikti gavėjui, todėl jo įsipareigojimai verčia bÅ«ti jį ypač pareigingÄ , t. y. labai atsargų ir atidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020; 2009-07-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2009).

22. Įrodinėjimo našta CMR konvencijos 29 straipsnio taikymo bylose yra abipusė, kadangi reikalavimus reiškiantis asmuo (ieškovas) privalo įrodinėti, kokie vežėjo veiksmai laikytini tyčiniais ar neatsargiais, o atsakovas gali neigti ieškovės teiginius, įrodinėdamas, kad ėmėsi visų jam prieinamų priemonių, jog krovinys būtų pristatytas tinkamos būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2014; 2012-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012; Klaipėdos apygardos teismo 2019-02-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-49-524/2019; Vilniaus apygardos teismo 2016-04-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-55-619/2016).

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime nurodė, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog pervežimo metu krovinys buvo ne kartÄ perkrautas, pervežimÄ vykdė ne atsakovė, o jos pasitelkti vežėjai, be to, vežimo metu elektros skydas buvo ne tik sugadintas, bet ir perpakuotas. Aukščiau nurodytus atsakovės veiksmus pirmosios instancijos teismas prilygino tyčiniams veiksmams. Apeliantės vertinimu, vien tik aplinkybė, jog krovinys buvo perkrautas, negali bÅ«ti pagrindas konstatuoti, jog vežėjas savo veiksmais pažeidė bendrÄ jÄ vežėjo rÅ«pestingumo pareigÄ , t. y. kad vežėjo elgesys galėtų bÅ«ti vertinamas kaip žinojimas, jog dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių, ir jos sÄ moningas veikimas prie tokių padarinių atsiradimo prisidėjo.

Be to, iÅ¡vadÄ dėl krovinio perpakavimo teismas apskritai priėmė nesiremdamas jokiais byloje esančiais įrodymais, o tik deklaratyviais ieÅ¡kovės pamÄ stymais. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

24. Byloje nėra paneigtos aplinkybės, kad vežimo metu ieÅ¡kovei priklausantis krovinys buvo ne kartÄ perkrautas. Minėtas aplinkybes patvirtina CMR važtaraščiuose nurodyti skirtingi krovinį vežusių automobilių numeriai: 2018-08-10 CMR važtaraÅ¡tyje nurodytas transporto priemonės numeris – (duomenys neskelbtini), 2018-08-10 CMR važtaraÅ¡tyje CMR4728440, nurodytas transporto priemonės numeris – (duomenys neskelbtini); 2018-08-14 CMR važtaraÅ¡tyje S088-224827 nurodytas transporto priemonės numeris – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 38, 2 t., b. l. 2-3, 50-51). Krovinio perkrovimo fakto neginčijo ir pati apeliantė.

25. Pažymėtina, kad vežėjui, o ne krovinio savininkui, kuris paprastai nedalyvauja vežimo metu, turi bÅ«ti žinomos krovinio vežimo, praradimo, sugadinimo aplinkybės. Todėl atsakovei tenka procesinė naÅ¡ta įrodyti, kad ji elgėsi maksimaliai atidžiai ir rÅ«pestingai, siekė nepadaryti žalos pristatomam kroviniui. Teismų praktikoje pažymima, jog ieÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovas (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-12 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 bei joje cituojamÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad priėmusi pervežimui ieÅ¡kovei priklausantį krovinį ir pati nedalyvavusi jo vežime, atsakovė domėjosi ir/ar siekė užtikrinti saugų krovinio pristatymÄ jo gavėjui. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad į pasitelktus vežėjus atsakovė kreipėsi iÅ¡ esmės tik tada, kai jai buvo praneÅ¡ta apie dalies krovinio sugadinimÄ , t. y. po 2018-08-20 (2 t., b. l. 54-57, 59-72, 74-87).

26. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas įrodė, jog atsakovė buvo nerÅ«pestinga ne tik vykdydama 2018-08-07 sutartį, kuria įsipareigojo neperduoti sutarties vykdymo kitiems asmenims, bet ir vežimo, kurio nevykdė pati, metu, kadangi faktinių vežėjų atliekamo vežimo nekontroliavo ir nesiėmė jokių priemonių užtikrinti saugų ieÅ¡kovei priklausančio krovinio pristatymÄ . Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių taip pat atmestini apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad kokie nors konkretÅ«s atsakovės ar trečiųjų asmenų darbuotojų – vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalai kilti, kadangi, kaip minėta, bÅ«tent apeliantė turėjo pateikti įrodymus, kad jos ar pasitelktų trečiųjų asmenų darbuotojų veiksmai buvo maksimaliai atidÅ«s ir rÅ«pestingi ir negalėjo sukelti žalos ieÅ¡kovei priklausančiam kroviniui.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles. Priešingai, teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, o objektyvių duomenų, kurie paneigtų nurodytas aplinkybes, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).

27. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad krovinys buvo perpakuotas, nėra pagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais, o tik deklaratyviais ieÅ¡kovės pamÄ stymais. Pažymėtina, jog ginčo sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad krovinio perpakavimÄ patvirtina byloje esančios nuotraukos, ataskaita užsakovui Je-elkas AS, taip pat ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens UAB „tic elkas Baltic“ atstovų paaiÅ¡kinimai apie elektros skydų pakavimÄ ir tam naudojamas medžiagas, kurie nėra paneigti atsakovės. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada.

28. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė pateikė nepriklausomų ekspertų UAB „Klaipėdos Netas“ RaportÄ Nr. V336.19 su priedais, parengtÄ apžiÅ«rėjus sugadintÄ elektros skydÄ UAB „JE-elkas Baltic“ buveinėje („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į Å¡alies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (4 t., b. l. 110, DOK-17689). Minėtame dokumente nurodyti skydo gamintojo UAB „tic elkas Baltic“ vadovas paaiÅ¡kinimai dėl ginčo krovinio supakavimo, t.. y. kad sumontuota spinta ir kondicionierius buvo dengti kartonu ir padėti ant paletės Å¡alia vienas kito, spinta prie paletės pritvirtinta baltos spalvos tvirtinimo juostelėmis, kondicionierius pritvirtintas prie spintos pakavimo plėvele, abu gaminiai ant paletės supakuoti į permatomos spalvos plėvelę, originali pakuotė buvo paženklinta siuntėjo ir gavėjo rekvizitais, nurodant užsakymų numerius.

Tuo tarpu iš byloje esančių nuotraukų, atliktų krovinio pristatymo vietoje, nustatyta, jog pakeistos tvirtinimo juostelės (žalios vietoj gamintojo uždėtų baltų), krovinys uždengtas kartono lakštais iš priekio ir galo, nėra užsakymų numerių (1 t., b. l. 166-167, 173, 182, 195-196). Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, jog vežimo metu ieškovei priklausantis krovinys buvo perpakuotas, todėl byloje nesant minėtus įrodymus paneigiančių duomenų, pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime pagrįstai konstatavo, jog krovinys buvo perpakuotas.

29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje; krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Jis taip pat privalo motyvuotai pagrįsti visas pastabas apie krovinio ir pakuotės būklę (CMR konvencijos 8 straipsnio 2 dalis). Akcentuotina, jog byloje nėra duomenų, kad priimdama krovinį, atsakovė būtų padarius pastabas dėl krovinio ar jo pakuotės būklės netinkamumo, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad žala kroviniui buvo padaryta dėl netinkamo jo supakavimo (CPK 178 straipsnis).

Dėl vežėjo atsakomybės ribojimo ir nuostolių dydžio 30. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, jog ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama nuostolių dėl sugadinto krovinio dalies atlyginimo, neįrodinėja ginčo krovinio nuvertėjimo sumos, nors toks vežėjo atsakomybės ribojimas nustatytas CMR konvencijos 23 ir 25 straipsnyje, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ konstatuoti, kad ieÅ¡kovė nepateikė objektyvių duomenų apie krovinio – įrenginio – nuvertėjimo dydį, kaip tai reglamentuoja CMR konvencija.

Apeliantės vertinimu, atkūrimo kaštų apskaičiavimas negali būti vertinamas kaip krovinio nuvertėjimas CMR konvencijos prasme.

31. Teisėjų kolegija pažymi, jog CMR konvencijos 25 straipsnyje nustatyta, kad krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumÄ , lygiÄ krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai sutinkamai su 23 straipsnio 1, 2, 4 punktų nuostatomis, tačiau kompensacija negali bÅ«ti didesnė kaip:

a) suma, kuriÄ reikėtų sumokėti visiÅ¡kai praradus krovinį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinamas visas krovinys;

b) suma, kuriÄ reikėtų sumokėti praradus sugadintÄ krovinio dalį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinama tik dalis krovinio (CMR konvencijos 25 straipsnio 2 dalis). CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad vežėjas, praradęs dalį arba visÄ krovinį, privalo atlyginti žalÄ , kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę (CMR konvencijos 23 straipsnio 2 dalis).

Tačiau kompensacija negali bÅ«ti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvienÄ trÅ«kstamÄ kilogramÄ bruto svorio (CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad Å¡ia Konvencijos nuostata ribojama vežėjo civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020; 2017-03-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-219/2017).

32. Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime nurodė, kad nuvertėjimo suma gali bÅ«ti laikomos ir daikto atstatymo iÅ¡laidos, todėl ieÅ¡kovė pagrįstai nuostolius paskaičiavo vadovaudamasi sÄ naudomis, patirtomis atstatant sugadintÄ daiktÄ . Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje esančius raÅ¡ytinius duomenis ir teismų praktikÄ ginčo klausimu, neturi pagrindo nesutikti su aukščiau nurodyta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada.

33. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad krovinio sugadinimas – tai krovinio savybių pablogėjimas, nulemiantis jo vertės sumažėjimÄ , arba tai, kad jis tampa nebetinkamas naudoti. Krovinio visiÅ¡ko sugadinimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertę pagal CMR konvencijos 23 straipsnį. Krovinio vertės sumažėjimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumÄ (CMR konvencijos 25 straipsnis) bei kitas su krovinio vertės sumažėjimu susijusias iÅ¡laidas (pvz., mokestis ekspertams už vertės nustatymÄ ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-219/2017; 2012-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2012).

Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog sprendžiant klausimÄ dėl kompensacijos už krovinio sugadinimÄ nustatymo, negalima apsiriboti pažodiniu CMR konvencijos 25 straipsnio 1 punkto aiÅ¡kinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2019; 2013-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2013).

34. Teismų praktikoje nurodoma, kad atstatymo iÅ¡laidos turto vertinimo prasme gali bÅ«ti laikomos atitinkančiomis turto nusidėvėjimo sumÄ , t. y. žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas pagal remonto kainas (daikto atkÅ«rimo kaÅ¡tus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-219/2017; Vilniaus apygardos teismo 2019-12-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1662-565/2019; Kauno apygardos teismo 2018-01-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-55-264/2018).

35. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovės patirtus nuostolius pagrindžia pateiktos PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros ir mokėjimo nurodymai, taip pat remontui sunaudotų detalių sÄ raÅ¡as ir remonto darbų kalkuliacija (1 t., b. l. 66-71). Pažymėtina, jog apeliantė nepateikė įrodymų, pagal kuriuos apeliacinės instancijos teismas galėtų daryti iÅ¡vadÄ , jog apskaičiuota nuostolių suma yra nepagrįsta, neteisinga ar prieÅ¡tarauja CMR konvencijos 23 straipsnio reikalavimams, nenurodė, kokia nuostolių suma bÅ«tų teisinga.

36. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog apeliantė taip pat nepateikė įrodymų, jog krovinys, toks, koks jis buvo pristatytas gavėjui, galėjo bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį, taip pat, kad buvo galimybė realizuoti sugadintas skydo dalis ar patį sugadintÄ skydÄ , todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė sugadinto krovinio remontÄ atliko netikslingai ar nepagrįstai. Apeliantė taip pat neginčijo fakto, jog pataisytas krovinys buvo pristatytas gavėjui. Be to, byloje esantis pirkimo užsakymas patvirtina, jog sugadinto krovinio vertė sudarė 18 724,85 Eur (1 t., b. l. 39-40), o krovinio atstatymas, panaudojant nesugadintas detales, kainavo 11 035,00 Eur, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovės praÅ¡omi priteisti nuostoliai prieÅ¡tarauja CMR konvencijos 25 straipsnio 2 dalyje numatytiems kompensacijos ribojimams ar kad ieÅ¡kovė siekia pasipelnyti atsakovės sÄ skaita.

37. Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, jog apeliacinės instancijos teismui pritarus pirmosios instancijos teismo motyvams dėl galimai tyčinių atsakovės, kaip vežėjos, veiksmų ir rÅ«pestingumo pareigos nesilaikymo (žr., 30 punktÄ ), apeliantė prarado galimybę remtis CMR konvencijoje įtvirtintais atsakomybės ribojimo ar atleidimo nuo atsakomybės pagrindais (CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020), todėl plačiau nepasisakytina dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakovės, kaip vežėjos, atsakomybės ribojimu.

38. Atsižvelgęs į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes bei aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis).

Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismo sprendimas bÅ«tų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimÄ , visumos. Dėl procesinės bylos baigties 39. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl vežimo metu sugadintos krovinio dalies ir nuostolių atlyginimo, iÅ¡ esmės tinkamai taikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias vežimo teisinius santykius, CMR konvencijos nuostatas, įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 41. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, Å¡i taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį Å¡alis sumoka paduodama apeliacinį skundÄ (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Teismui netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.

42. MaksimalÅ«s advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę paslaugÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

43. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip patvirtintų Rekomendacijoje. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji patyrė 600,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , kurias prašė priteisti iÅ¡ atsakovės, pateikė praÅ¡ymÄ pagrindžiančius įrodymus. Teismas, įvertinęs pateikto procesinio dokumento turinį ir apimtį, konstatuoja, kad ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos, protingos bei nevirÅ¡ija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , jos priteistinos iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-10 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Delamode Baltics“, juridinio asmens kodas 300614485, ieÅ¡kovės Tic Elkas A/S (ankstesnis pavadinimas – Je-Elkas A/S), juridinio asmens kodas DK16610178, naudai 600,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Irmantas Šulcas Žilvinas Terebeiza Tomas Venckus