fd461b0b-6d16-4e93-95d5-7e50c0ef0d8a · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-1246-852/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14013-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.1.1. 1.3.6.3.1. 1.4.1.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Onos Gasiulytės, Eglės Surgailienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ ir trečiojo asmens P. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos geležinkeliai ieÅ¡kinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinei sÄ jungai „Solidarumas“ ir trečiajam asmeniui P. J. dėl atsisakymo duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ . n u s t a t ė:

Ginčo esmė IeÅ¡kovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė teismui ieÅ¡kinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinei sÄ jungai „Solidarumas“, kuriame prašė panaikinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ 2015-04-14 atsisakymÄ duoti sutikimÄ skirti P. J. drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ . Nurodo, jog P. J. dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties Vagonų Å«kio Jungtinės komercinės ir techninės apžiÅ«ros punkto (toliau- JKTAP) VI kategorijos vagonų tikrintoju remontininku. 2015-03-05 15 val. 34 min.

į Kenos geležinkelio stoties 13-Ä jį keliÄ atvykstant traukiniui Nr. 2314 JKTAP I kat. operatorė V. K. radijo ryÅ¡io priemonėmis pranešė, jog traukinio apžiÅ«rÄ turi atlikti VI kat. Vagonų tikrintojai remontininkai T. P., P. J. ir J. B., sutikti traukinį turi P. J. ir T. P.. Tuo metu JKTAP virÅ¡ininkas S. P. buvo operatorinėje ir per langÄ pastebėjo, kad sutikti traukinio iÅ¡ JKTAP pastato išėjo tik T. P.. Nuėjęs patikrinti antrÄ pastato aukÅ¡tÄ , valgykloje JKTAP virÅ¡ininkas S. P. rado P. J. besikalbantį su vagonų tikrintojais remontininkais E. R. ir M.

K., o paklaustas, kodėl nenuėjo sutikti atvykstančio traukinio Nr. 2314, P. J. nieko konkretaus atsakyti negalėjo. 2015-03-06 Kenos geležinkelio stoties virÅ¡ininkas S. G. raÅ¡tu Nr. LS(KnGS)-183 paprašė P. J. pasiaiÅ¡kinti dėl darbo drausmės pažeidimo. 2015-03-10 P. J. pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, jog operatorės duoto nurodymo sutikti atvykstančio traukinio Nr. 2314 negirdėjo, apie tai, kad jis neatsiliepė radijo ryÅ¡io priemonėmis girdėjo JKTAP virÅ¡ininkas S. P., o darbdavys siekia nubausti jį todėl, jog jis yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ pirmininko pavaduotojas. 2015-03-17 Operatyvinio pasitarimo metu buvo iÅ¡nagrinėtas darbo drausmės pažeidimas.

P. J. buvo papraÅ¡ytas paaiÅ¡kinti, kodėl nereagavo į operatorės nurodymÄ pasitikti atvykstantį traukinį Nr. 2314. P. J. nurodė, kad bÅ«damas JKTAP valgykloje bendravo su ten esančiais kolegomis ir teigė negirdėjęs operatorės praneÅ¡imo apie tai, jog jam reikia eiti pasitikti atvykstantį traukinį. Tai, jog operatorė atvykstantį traukinį nurodė pasitikti P. J. ir T. P. patvirtino ir operatyviniame pasitarime dalyvavę JKTAP vagonų tikrintojai remontininkai G. O., M. K., T. P., E. R..

Nustačius, kad P. J. operatorės duoto nurodymo neįvykdė dėl aplaidumo, operatyvinio pasitarimo metu buvo nustatytas Kenos geležinkelio stoties viršininko 2015-02-10 įsakymu Nr. Į(KnGS)-19 patvirtintų JKTAP VI kategorijos vagonų tikrintojo-remontininko pareiginių nuostatų 6.1 p., Kenos geležinkelio stoties viršininko 2014-08-12 įsakymu Nr. Į(KnGS)-104 patvirtintų JKTAP nuostatų 9.1 p. ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojo-Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus 2014-06-03 įsakymu Nr. Į(DK)-175 patvirtintos Kenos geležinkelio stoties veiklos technologijos 85 p. pažeidimas.

Atsižvelgiant į tai, buvo nutarta už darbo drausmės pažeidimÄ vagonų tikrintojui remontininkui P. J. skirti drausminę nuobaudÄ - pastabÄ . IeÅ¡kovas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog vagonų tikrintojas remontininkas P. J. yra atsakovo pirmininko pavaduotojas, jis 2015-03-18 raÅ¡tu Nr.2(KnGS)-140 kreipėsi į atsakovÄ praÅ¡ydamas suteikti raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ P. J. skirti drausmine nuobaudÄ - pastabÄ . 2015-04-01 ieÅ¡kovas gavo atsakovo 2015-04-01 raÅ¡tÄ Nr.10-152, kuriame praÅ¡oma pateikti papildomus dokumentus, susijusius su paminėtu darbo drausmės pažeidimu.

IeÅ¡kovas kartu su 2015-04-02 raÅ¡tu Nr.2(KnGS)17 pateikė papildomus dokumentus. 2015-04-14 gavo atsakymÄ , kuriuo atsakovas atsisakė leisti skirti drausminę nuobaudÄ , nurodydamas, kad pažeidimus padarė ne P. J., tačiau kiti darbuotojai, kurie pagal savo pareiginius nuostatus turėjo imtis prevencinių priemonių, kad Å¡io netyčinio pažeidimo iÅ¡vengti, o Å¡is įvykis dar kartÄ patvirtina pagrindinę nuostatÄ nuolat engti AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinę sÄ jungÄ â€žSolidarumas“ ir jos narius, siekiant palaužti ir sunaikinti esamÄ profesinę sÄ jungÄ .

IeÅ¡kovas pažymi, kad jo veikla yra susijusi su padidinto pavojaus Å¡altinio valdymu, tokiai veiklai keliami aukÅ¡ti saugos reikalavimai, todėl jis turi užtikrinti aukÅ¡tus saugos standartus ir atitinkamai reikalauti darbuotojų drausmės. Pasak ieÅ¡kovo, darbdavio veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti darbo drausmę ir lokalių teisės aktų vykdymÄ , saugos reikalavimus, sÄ lygoti įstatymu (DK 228 str. 229 str.), todėl pripažintini įstatymo saugomu darbdavio interesu, o Å¡ių interesų pažeidimas - esminiu darbdavio interesų pažeidimo faktu.

Atsakovui atsisakius duoti sutikimÄ skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudÄ , konstatuotinas teisėtų darbdavio interesų ir ginčijamo profesinės sÄ jungos sprendimo priežastinis ryÅ¡ys (DK 227 str. 2 d., 240 str. 2 d.). Atsakovo nepagrįstas atsisakymas skirti darbuotojui drausminę nuobaudÄ pažeidžia esminius darbdavio interesus, t.y. užtikrinti, jog visi darbuotojai laikytųsi darbo drausmės, tinkamai vykdytų teisės aktais įtvirtintas prievoles, kurios turi tiesioginę įtakÄ geležinkelių transporto eismo saugai užtikrinti.

Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinė sÄ junga „Solidarumas“ ir trečiasis asmuo P. J. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad trečiasis asmuo dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo 2015-03-05 15:34 val., nesutikus į 13-Ä jį keliÄ atvykstančio traukinio Nr. 2314 nėra kaltas. Atsakovas ir trečiasis asmuo vadovaujasi DK 234 ir DK 238 str. ir pažymi, kad tam, kad trečiajam asmeniui bÅ«tų paskirta drausminė nuobauda, turi bÅ«ti įrodyta trečiojo asmens kaltė ir tariamo darbo drausmės pažeidimo sunkumas ir sukeltos pasekmės. 2015-03-10 paaiÅ¡kinime P. J. nurodė, kad apie tai, kad jis privalo 2015-03-05 15:34 val. sutikti į 13-Ä jį keliÄ atvykstantį traukinį Nr. 2314 jam nebuvo praneÅ¡ta, jis JKTAP operatorės V.

K. praneÅ¡imo negirdėjo ir tai žinodamas JKTAP virÅ¡ininkas S. P. nesiėmė priemonių, kad JKTAP operatorės V. K. nurodymas P. J. bÅ«tų tinkamai praneÅ¡tas. P. J. nebuvo pasiÅ¡alinęs iÅ¡ savo darbo vietos ir dėl to, kad jam tinkamai nebuvo praneÅ¡ta apie užduotį sutikti į 13-Ä jį keliÄ atvykstantį traukinį Nr. 2314, jis yra nekaltas. Atsakovas ir trečiasis asmuo pažymi, kad tariamas darbo drausmės pažeidimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Pažymi, kad 2015-03-17 paaiÅ¡kinime G.

O. nurodė, kad jis kartu su T. P. sutiko traukinį. Tai, kad galimai specialiai P. J. nebuvo tinkamai praneÅ¡ta apie užduotį, galima suprasti kaip norÄ atkerÅ¡yti AB „Lietuvos geležinkeliai“ profesinei sÄ jungai „Solidarumas“, kurios pirmininko pavaduotojas yra trečiasis asmuo P. J.. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-27 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Teismas nurodė, kad susipažinęs su atsisakymo turiniu, iÅ¡klausęs ieÅ¡kovo atstovo, atsakovo atstovo, trečiojo asmens ir jo atstovo paaiÅ¡kinimus, liudytojų S. P., V.

K., T. P. parodymus, bei įvertinęs visus į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius, garso įraÅ¡us, vertina, jog atsisakymas duoti sutikimÄ skirti nuobaudÄ trečiajam asmeniui yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Teismas konstatavo, kad Profesinės sÄ jungos tarybos atsisakymas skirti drausminę nuobaudÄ Profesinės sÄ jungos pirmininko pavaduotojui P. J. pažeidžia darbdavio interesus. Trečiojo asmens P. J. pasiaiÅ¡kinimus, kad jis 2015-03-05 negirdėjo nurodymo sutikti traukinį Nr. 2314, paneigia byloje surinkti įrodymai.

Teisme apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, kad nurodymas P. J. sutikti atvykstantį traukinį buvo duotas. Liudytoju apklaustas Jungtinės komercinės ir techninės apžiūros punkto viršininkas ir ieškovo tiesioginis vadovas S. P. teisme nurodė, kad 2015-03-05 stoties budėtojas per garso ryšį pranešė, kad atvažiuoja traukinys Nr. 2314. Operatorė V. K. pranešė traukinį pasitikti P. J. ir T. P.. Būdamas operatorinėje jis pamatė, kad T. P. nuėjo pasitikti atvykstančio traukinio viena, P. J. pasitikti traukinio neišėjo.

Tuomet sutikti atvykstantį traukinį jis nurodė G. O.. P. J. rado antrame pastato aukÅ¡te, valgomajame. Jo papraÅ¡ius paaiÅ¡kinti, kodėl jis operatorės nurodymu neišėjo pasitikti atvykusio traukinio, P. J. negalėjo nieko paaiÅ¡kinti. IÅ¡ Jungtinės komercinės ir techninės apžiÅ«ros punkto I kat. operatorės V. K. parodymų nustatyta, kad ji per racijÄ paskelbė, jog traukinį Nr. 2314 turi pasitikti T. P. ir P. J., ir jos nurodymas buvo suprastas, nes ji iÅ¡girdo atsakymÄ â€žsupratau“.

Liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtina 2015-03-05 V-14 formos žurnalo iÅ¡raÅ¡as (el. b.l.126). Liudytoja vagonų tikrintoja-remontininkė T. P. teisme paaiÅ¡kino, kad 2015-03-05 jai ir P. J. operatorė davė nurodymÄ sutikti atvažiuojantį traukinį, o, gavus nurodymÄ , ji operatorei pranešė, kad nurodymÄ suprato. IeÅ¡kovo nurodytÄ aplinkybę, kad V. K. turėjo pakartoti jam duotÄ nurodymÄ ir iÅ¡girsti atsakymÄ , kad nurodymas yra suprastas, teismas nagrinėjamu atveju atmeta kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingÄ , nes aiÅ¡kinantis trečiojo asmens nurodymo nevykdymo priežastis, trečiasis asmuo P. J. teismo posėdžio metu pripažino, kad operatorės nurodymÄ pasitikti traukinį girdėjo, tačiau savo pavardės negirdėjo.

Nurodymas vientisas, nenutrÅ«kstantis, todėl nepagrįsti argumentai dėl prasto ryÅ¡io. Byloje nėra jokių duomenų apie galimas garso įraÅ¡o koreguotes. IeÅ¡kovas neprašė skirti ekspertizės pateikto garso įraÅ¡o autentiÅ¡kumui nustatyti. Liudytoja T. P. teisme nurodė, kad tuo metu, kai buvo duotas nurodymas jai ir P. J. pasitikti atvykstantį traukinį, ji buvo toje pačioje patalpoje su P. J.. Ji aiÅ¡kiai iÅ¡girdo P. J. ir savo pavardę. Išėjo pasitikti traukinio, nepraneÅ¡us apie nurodymÄ P. J., nes buvo įsitikinusi, kad jis šį nurodymÄ girdėjo.

Nustačius, kad nurodymas sutikti atvykstantį traukinį P. J. buvo duotas, bei nenustačius svarbių priežasčių, dėl ko P. J. duoto nurodymo nesiėmė vykdyti, sutiktina su 2015-03-17 operatyvinio pasitarimo metu ieÅ¡kovo atsakingų asmenų padaryta iÅ¡vada, kad P. J. savo neveikimu pažeidė: Vagonų tikrintojo-remontininko pareiginių nuostatų 6.1 p. (vagonų tikrintojas-remontininkas pagal I kat. operatoriaus nurodymÄ sutinka atvykstantį ir iÅ¡lydi iÅ¡vykstantį traukinį); Jungtinės komercinės ir techninės apžiÅ«ros punkto nuostatų 9.1. (sutinkami atvykstantys ir iÅ¡lydimi iÅ¡vykstantys traukiniai);

Kenos geležinkelio stoties veiklos technologijos 85 p. (pasitikdami traukinį priėmimo kelio pradžioje, du vagonų tikrintojai remontininkai iÅ¡ abiejų pusių vizualiai stebi atvykstančio traukinio techninę ir komercinę bÅ«klę, stebėdami aÅ¡iračių, aÅ¡idėžių, vežimėlių, automatinių sankabų, stabdžių įrenginių ir kėbulų gedimus arba jų požymius, pakrautų vagonų iÅ¡krovimo angų, durų, stogų bÅ«klę, atviruose vagonuose sukrautų krovinių iÅ¡dėstymÄ ir įtvirtinimÄ ), reikalavimus (el. bylos 25, 29, 33 pusl.).

Vagonų tikrintojo-remontininko pareiginiai nuostatai ir Jungtinės komercinės ir techninės apžiÅ«ros nuostatai numato atsakomybę už minėtuose nuostatuose įvardintų pareigų netinkamÄ vykdymÄ . Su nurodytais vagonų tikrintojo-remontininko darbÄ reglamentuojančiais teisės aktais P. J. buvo supažindintas, kÄ jis patvirtino teismo posėdžio metu. Nors trečiasis asmuo P. J. ir atsakovo - profesinės sÄ jungos - pirmininkas S. F. tvirtina, kad drausminės nuobaudos inicijavimas Å¡iuo atveju sietinas su trečiojo asmens dalyvavimu profsÄ junginėje veikloje, tačiau Å¡is argumentas grįstas tik prielaidomis ir subjektyviu atsakovo pirmininko S. F. vertinimu Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas, ginčydamas atsakovo atsisakymÄ skirti drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ trečiajam asmeniui, įrodė, jog atsakovo atsisakymas duoti sutikimÄ skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudÄ iÅ¡ esmės pažeidžia jo interesus.

Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo vykdomÄ geležinkelio transporto veiklÄ ir jai keliamus itin aukÅ¡tus saugos reikalavimus, darbdavio interesų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu ir yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su ginčijamu atsakovo atsisakymu, teismo pripažintu nepagrįstu ir nemotyvuotu. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinė sÄ junga „Solidarumas“ ir trečiasis asmuo P. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo, kad trečiasis asmuo P. J. dirbo vienas, o ne poroje su T. P., todėl operatorė privalėjo įsitikinti, kad informacija pasiekė P. J. ir turėjo gauti jo atsakymÄ , kad jis nurodymÄ suprato, tačiau to nepadarė. Teismas nepagrįstai taikė DK 227 str., kadangi, apelianto teigimu, bÅ«tų pakakę svarstymo dėl nuobaudos skyrimo ir ir patikslinti darbo proceso instrukcijas bei nustatyti, kad operatorė turi gauti iÅ¡ darbuotojo informacijÄ , kad jis suprato nurodymÄ . Skundžiamame sprendime teismas pažeidė DK 234 str.

įtvirtintÄ trečiojo asmens nekaltumo prezumpcijÄ . DK 238 str. reikalauja, kad skiriant drausminę nuobaudÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į sukeltas pasekmes. Nagrinėjamu atveju jokių neigiamų pasekmių nekilo. Byloje nėra įrodymų, kad už panaÅ¡ius pažeidimus bÅ«tų bausti kiti darbuotojai. Teismas sprendime nepasisakė dėl darbo ginčo žinybingumo darbo ginčo komisijai. PraÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė prijungti įrodymus.IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad teismas padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas ginčydamas apelianto atsisakymÄ skirti drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ trečiajam asmeniui įrodė, kad apelianto atsisakymas duoti sutikimÄ skirti Å¡iÄ nuobaudÄ iÅ¡ esmės pažeidžia jo interesus.

Teismas spręsdamas ginÄÄ Ä¯vertino konkretaus darbo drausmės pažeidimo turinį ir nustatė, kad savo neveikimu trečiasis asmuo pažeidė lokalius teisės aktus. Tokiu savo elgesiu jis neteko darbdavio pasitikėjimo, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo vykdomÄ geležinkelio transporto veiklÄ ir jai keliamus itin aukÅ¡tus saugos reikalavimus, ir tai turi bÅ«ti suprantama, kaip žalinga pasekmė. Apelianto argumentas dėl bylos žinybingumo prieÅ¡tarauja kasacinio teismo praktikai, kuria pirmosios instancijos teismas grindė ginčijamÄ sprendimÄ .

Profesinės sÄ jungos atsisakymo leisti skirti drausminę nuobaudÄ apskundimo sÄ lygos nustatytos taikant LR DK 134 str. 3 d. analogijÄ . Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.Byloje nustatyta, kad tretysis asmuo P. J. dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“ VI kategorijos vagonų tikrintoju – remontininku. Taip pat P. J. yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ pirmininko pavaduotojas.Pagal Profesinių sÄ jungų įstatymo 21 str. 2 d., darbdavys norėdamas skirti P. J., kaip profesinės sÄ jungos pirmininko pavaduotojui, drausminę nuobaudÄ turi gauti iÅ¡ankstinį įmonėje veikiančios profesinės sÄ jungos renkamo organo sutikimÄ .Byloje taip pat nustatyta, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinė sÄ junga „Solidarumas“ 2015 m. balandžio 14 d. raÅ¡tu netenkino darbdavio praÅ¡ymo duoti sutikimÄ skirti P. J. drausminę nuobaudÄ už 2015 m. kovo 5 d. galimai padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ , susijusį su tuo, kad P. J. pagal operatorės V.

K. nurodymÄ , perduotÄ radijo ryÅ¡io priemonėmis, neišėjo pasitikti 15.34 val. į Kenos geležinkelio stoties 13-Ä jį keliÄ atvykstančio traukinio.Bylos nagrinėjimo dalyku yra profesinės sÄ jungos 2015 m. balandžio 14 d. atsisakymo duoti sutikimÄ drausminei nuobaudai skirti teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikinti profesinės sÄ jungos 2015 m. balandžio 14 d. atsisakymÄ duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ P. J., visų pirmÄ apeliuoja į tai, kad P. J. nepadarė darbo drausmės pažeidimo, t.y. kad jis negirdėjo V.

K. nurodymo (nėra kaltės), be to, kad tokie veiksmai nesukėlė jokių pasekmių ir kad paprastai darbdavio yra toleruojami. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais argumentais. Pažymėtina, kad tokio pobÅ«džio bylose teismas nesprendžia dėl drausminės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo, nes darbuotojui jokia drausminė nuobauda kol kas nėra paskirta. Taigi teismas tik preliminariai įsitikina, ar veika, kurios padarymu yra kaltinamas profesinės sÄ jungos renkamo organo narys, realiai galėjo bÅ«ti padaryta, ar ji nėra fiktyvi, tariama, imituota tik dėl akių.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apklausė liudytojus V. K., T. P. ir tiesiogiai įvykį stebėjusį virÅ¡ininkÄ S. P.. Å ių liudytojų parodymai yra pakankami konstatuoti, kad P. J. tikėtinai padarė darbo drausmės pažeidimÄ , dėl kurio darbdavys kreipėsi norėdamas gauti profesinės sÄ jungos sutikimÄ .Teismų praktikoje taip pat ne sykį yra konstatuota, kad profesinės sÄ jungos dalyvavimas drausminės nuobaudos skyrimo procedÅ«roje duodant arba neduodant sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ , yra įtvirtintas tarptautiniuose darbo standartuose (TDO konvencija Nr. 135 „Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje) ir reiÅ¡kia siekį apriboti darbdavio neleistinÄ Ä¯takÄ profesinėms sÄ jungoms persekiojant ir diskriminuojant profesinių sÄ jungų narius dėl jų profsÄ junginės veiklos (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-01-14 nutarimas).

Tarptautinės darbo organizacijos 135 konvencijos, kuriÄ 1994-06-23 ratifikavo ir Lietuvos Respublika, 1 straipsnyje yra pažymėta, kad darbuotojų atstovai įmonėje naudojasi efektyviu gynimu nuo bet kokių veiksmų, kurie gali padaryti jiems žalÄ , įskaitant atleidimÄ iÅ¡ darbo dėl jų statuso arba jų, kaip darbuotojų atstovų, veiklos, arba dėl jų narystės profesinėse sÄ jungose, arba veiklos profesinėse sÄ jungose tokiu mastu, kokiu jie veikia pagal galiojančius įstatymus ar kolektyvinius susitarimus, arba pagal kitas bendrai suderintas sÄ lygas.

Taigi Profesinių sÄ jungų įstatymo 21 straipsnyje įtvirtinta garantija profesinių sÄ jungų renkamo organo nariams yra siekiama apsaugoti jų interesus tikslu, kad su jais nebÅ«tų susidorota už jų veiklÄ profesinėje sÄ jungoje, tačiau tai neturi sukurti teisės profesinių sÄ jungų atstovams nevykdyti įstatymų ar galiojančių teisės aktų nuostatų bei tapti priemone užkirsti darbdaviui keliÄ Ä¯gyvendinti jam teisės aktais suteiktas teises.Nagrinėjamu atveju, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra pateikta prima facie įrodymų, kad P. J. galėtų bÅ«ti persekiojamas dėl kokios nors konkrečios profsÄ junginės veiklos.

Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad teismas atsisakė prijungti įrodymus apie P. J. aktyviÄ profsÄ junginę veiklÄ , dėl kurios darbdavys buvo priverstas pagerinti darbuotojų darbo sÄ lygas. Tokie įrodymai nebuvo teikiami pirmosios instancijos teismui (neprijungti dokumentai, t.y. P. J. pareiÅ¡kimas darbo ginčų komisijai dėl individualių jo darbo santykių (darbo užmokesčio), pareiÅ¡kimas dėl dalinio studijų iÅ¡laidų padengimo, dokumentai dėl 2012 m. neeilinio žinių patikrinimo, 2014-04-14 ir 2014-07-30 tarnybiniai praneÅ¡imai dėl įvykio darbe, skundas, yra susiję su P. J. individualiais darbo santykiais, o ne su jo kaip darbuotojų atstovo veikla, 2015-08-18 teismo posėdžio garso įraÅ¡as ir posėdžio pažyma b.l. 82).

Ä®rodymų apie P. J. veiklÄ atstovaujant darbuotojus apeliantai nepateikė ir kartu su apeliaciniu skundu. Apeliantų teiginiai, kad kitas profesinės sÄ jungos narys S. F. galimai buvo persekiojamas dėl profsÄ junginės veiklos, yra nesusiję su Å¡ioje byloje nustatinėtinais faktais ir savaime neįrodo, kad lygiai taip pat galimai yra persekiojamas ir P. J..Taip pat teismas atmeta apeliantų argumentus, kad darbdavys neįrodė, kad profesinės sÄ jungos atsisakymas duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ iÅ¡ esmės pažeidžia darbdavio interesus.

Å iuo atveju yra nustatyta, kad darbdavys organizuoja ir paskirsto darbÄ naudodamas elektronines radijo ryÅ¡io priemones, todėl yra aiÅ¡ku, kad darbo procesų efektyvumas yra užtikrinamas tik tada, kai darbuotojai tikslai vykdo tokiomis priemonėmis perduotus nurodymus. Taigi darbdavys siekdamas nubausti darbuotojÄ , vengiantį vykdyti radijo ryÅ¡iu perduodamus nurodymus, siekia teisėto ir reikÅ¡mingo tikslo.Apeliantų argumentai, kad ginčui turėjo bÅ«ti taikoma privaloma darbo ginčams nagrinėti ikiteisminė tvarka, yra nepagrįsti, nes ikiteisminė tvarka taikoma tik individualiems darbo ginčams, t.y. ginčams kilusiems tarp darbuotojo ir darbdavio (DK 285 str.), o ne tarp darbdavio ir profesinės sÄ jungos.Apeliantai yra pareiÅ¡kę praÅ¡ymÄ bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintÄ bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kuriÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra bÅ«tinas žodinis ieÅ¡kovų apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytÄ iÅ¡imtį ir skirti bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka. Å iai bylai reikÅ¡mingos aplinkybės yra nustatinėjamos pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių įrodymų, kad bÅ«tų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).Teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pakeisti jį ar panaikinti nėra įstatyme numatytų pagrindų, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas ieÅ¡kovo naudai todėl atsakovo ir trečiojo asmens praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ ) netenkinamas (CPK 93 str. 1 d.).

Apeliacinį skundÄ atmetus, ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, tačiau ieÅ¡kovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teismui nepateikė.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ ir trečiojo asmens P. J. apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                               Ona Gasiulytė Eglė Surgailienė Andrius Verikas