2023-05-24 Nr. AB-10651-3-64-3-01848-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-290-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01848-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. N. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. N. skundą atsakovui Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamentui dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas N. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Šiaulių miesto 1-ojo skyriaus (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. SSI(19.5)-960 nutraukti išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimą N. N. nuo 2021 m. birželio 30 d.; 2) įpareigoti Tarnybą priimti naują sprendimą nutraukti N. N. paskirtos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimą nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d., vadovaujantis Užimtumo įstatymo redakcija nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas skunde ir pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) jam buvo atsiųstas pranešimas iš el. pašto (duomenys neskelbtini), kuriame buvo pranešta, jog „buvo priimtas Šiaulių KAD Šiaulių miesto 1-ojo skyriaus vedėjo 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas Nr. SSI(19.5)-960 išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimą Jums nutraukti nuo 2021 m. birželio 30 d. (2021 m. birželio 30 d. yra paskutinė diena, už kurią gausite išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui)“. 2021 m. rugpjūčio 12 d. iš el. pašto (duomenys neskelbtini) buvo gautas 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas Nr. SSI(19.5)-960.

Išanalizavus šį sprendimą matyti, jog jis priimtas pažeidžiant teisės normas, dėl ko negali būti laikomas nei pagrįstu, nei teisėtu. 2021 m. rugpjūčio 12 d. pranešime paaiškintas 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas Nr. SSI(19.5)-960 ir nurodyta, jog sprendimas nutraukti išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui priimtas, nes „Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 51 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas nutraukiamas, kai „asmuo nebeatitinka bent vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos išmokai savarankiškai dirbančiam asmeniui skirti ir mokėti“.

Viena iš sąlygų išmokai savarankiškai dirbančiam asmeniui skirti ir mokėti yra „kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, kurio metu nustato ūkinės veiklos apribojimus, savarankiškai dirbantis asmuo, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, turi teisę gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui“ (Užimtumo įstatymo 51 straipsnio 1 dalis)“. Sprendimo 1 priede, kuris yra neatsiejama sprendimo dalis, skiltyje „Teisinis mokėjimo nutraukimo pagrindas ir faktinės aplinkybės“ yra nurodyta, kad „asmuo nebeatitinka sąlygų išmokai skirti ir mokėti – teisė į išmoką įgyjama, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, kurio metu nustato ūkinės veiklos apribojimus, o suėjus karantino paskelbimo terminui, teisės į išmoką netenkama (Užimtumo įstatymo 51 straipsnio 4 dalies 2 punktas; 51 straipsnio 1 dalis).

Išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui buvo paskirta ir pradėta mokėti remiantis 2021 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. SS(19.5)-1130, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 51 straipsniu, nuo 2020 m. lapkričio 7 d., t. y. nuo datos, kada atsirado minėto straipsnio 1 dalyje nurodytas konkretus juridinis faktas, kuriam atsiradus, tam tikri asmenys įgyja teisę gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui „kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, kurio metu nustato ūkinės veiklos apribojimus“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus karantiną, įmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui skyrimas ir mokėjimas pradėjo realizuotis, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 51 redakcija, galiojusia karantino paskelbimo dieną, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Priimdamas tokias Užimtumo įstatymo nuostatas, įstatymo leidėjas prisiėmė, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė, paskelbus karantiną, sutiko su tam tikrais įsipareigojimais (asmenų teisė gauti, valstybės pareiga išmokėti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui), kurių privalu laikytis.

Tai įtakoja išmokos mokėjimo nutraukimo reglamentavimą, numatytą Užimtumo įstatymo 51 straipsnio 4 dalyje „šiame straipsnyje nustatytos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas nutraukiamas, kai:

1) po Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo arba bent vieno iš jų paskelbimo termino suėjimo praėjo 2 mėnesiai;

2) asmuo nebeatitinka bent vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos išmokai savarankiškai dirbančiam asmeniui skirti ir mokėti“. Minėto straipsnio 1 dalyje išvardintas baigtinis sąrašas konkrečių sąlygų, kuriems esant, pripažįstama, jog asmuo tokią išmoką tikrai gali gauti „1. Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, savarankiškai dirbantis asmuo, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, turi teisę gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jeigu jis atitinka šias sąlygas:

1) savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos;

2) jeigu dirba, jam priskaičiuotas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintus teisinius santykius yra ne didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą“. Analizuodamas pranešimą bei sprendimą pareiškėjas suprato, jog atsakovas, priimdamas sprendimą, neteisingai vadovavosi Užimtumo įstatymo redakcija nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., nors privalėjo vadovautis Užimtumo įstatymo redakcija nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., pagal kurią išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas nutraukiamas tik nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d., tuo pažeisdamas konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą, todėl sprendimas naikintinas.

3. Atsakovas atsiliepime ir pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjas yra registruotas Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Šiaulių m. 1-ajame skyriuje nuo 2021 m. kovo 4 d. Pareiškėjui suteiktas užimto asmens statusas. Pareiškėjas registravosi internetu bei kartu internetu pateikė prašymą skirti savarankiškai dirbančio asmens išmoką, kuri buvo paskirta nuo 2020 m. lapkričio 7 d., t. y. nuo karantino paskelbimo Šiaulių mieste dienos. Užimtumo įstatymo 51 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas nutraukiamas, kai „asmuo nebeatitinka bent vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos išmokai savarankiškai dirbančiam asmeniui skirti ir mokėti“.

Viena iš sąlygų išmokai savarankiškai dirbančiam asmeniui skirti ir mokėti yra „Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, kurio metu nustato ūkinės veiklos apribojimus, savarankiškai dirbantis asmuo, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, turi teisę gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui <...>“ (Užimtumo įstatymo 51 straipsnio 1 dalis). Todėl 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. birželio 28 d. nutarimui Nr. 499 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pripažinimo netekusiu galios“, nuo 2021 m. liepos 1 d. visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nebetaikomas karantino režimas.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas neteko teisės į išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, todėl vadovaujantis Užimtumo įstatymo 51 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 1 dalimi, buvo priimtas atsakovo 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas Nr. SSI(19.5)-960 „Dėl išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims skyrimo, neskyrimo ir mokėjimo nutraukimo“, kuriuo išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas nutrauktas nuo 2021 m. birželio 30 d. Tarnyboje N. N. sprendimas buvo priimtas vadovaujantis aktualia Užimtumo įstatymo suvestine redakcija.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 51, 25, 35, 41, 42, 43 ir 481 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-351 įsigaliojo nuo 2021 m. liepos 1 d. Atsakovo priimtas sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės normomis, kaip tai yra apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje. Atsakovas prašė pareiškėjo skundą atmesti.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimu atmetė pareiškėjo N. N. skundą.

5. Teismas nustatė, kad Tarnybos 2021 m. rugpjūčio 9 d. skundžiamo sprendimo Nr. SSI(19.5)-960 priedu „Asmenų, kuriems nutrauktas išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims, sąrašas“ pareiškėjui N. N. nutraukta išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui (Eil. Nr. 220), nurodytas teisinis pagrindas ir faktinės aplinkybės – asmuo nebeatitinka sąlygų išmokai skirti ir mokėti – teisė į išmoką įgyjama, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, kurio metu nustato ūkinės veiklos apribojimus, o suėjus karantino paskelbimo terminui, teisės į išmoką netenkama (Užimtumo įstatymo 51 straipsnio 4 dalies 2 punktas; 51 straipsnio 1 dalis). Mokėjimo nutraukimo data – 2021 m. birželio 30. Sprendimą pareiškėjas gavo kartu su 2021 m. rugpjūčio 12 d. lydraščiu „Informacija apie SDA išmokos nutraukimą“, kuriame nurodyta, kad 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 499 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pripažinimo netekusiu galios“, taigi nuo 2021 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje nebetaikomas karantino režimas. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 51 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 1 dalimi, buvo priimtas Tarnybos 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas Nr. SSI(19.5)-960, kuriuo išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas nutraukiamas nuo 2021 m. birželio 30 d.

6. Teismas nurodė, kad Užimtumo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., t. y. išmokos pareiškėjui skyrimo metu galiojusi įstatymo redakcija) 51 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, savarankiškai dirbantis asmuo, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, turi teisę gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jeigu jis atitinka šias sąlygas: 1) savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos; 2) jeigu dirba, jam priskaičiuotas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintus teisinius santykius yra ne didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą; 3) juridinio asmens atveju neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso. Užimtumo įstatymo 51 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad šiame straipsnyje nustatytos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas nutraukiamas, kai: 1) po Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo arba bent vieno iš jų paskelbimo termino suėjimo praėjo 2 mėnesiai; 2) asmuo nebeatitinka bent vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos išmokai savarankiškai dirbančiam asmeniui skirti ir mokėti.

7. Teismas pažymėjo, kad 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 499 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pripažinimo netekusiu galios“, ir nuo 2021 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikoje buvo atšauktas karantinas.

8. Teismas vertino, kad pareiškėjas nepagrįstai įsitikinęs, jog atsakovas priimdamas skundžiamą sprendimą privalėjo vadovautis Užimtumo įstatymo 51 straipsnio redakcija nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

9. Teismas nustatė, kad skundžiamas 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Užimtumo įstatymo straipsnio 51 straipsnio 4 dalies 2 punkto 2021 m. gegužės 27 d. įstatymo Nr. XIV-351 redakcija, įsigaliojusia nuo 2021 m. liepos 1 d., kurioje buvo numatyta, kad šiame straipsnyje nustatytos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas nutraukiamas: 1) pasibaigus išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimo terminui, nurodytam šio straipsnio 2 dalyje; 2) jeigu asmuo nebeatitinka bent vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų išmokai savarankiškai dirbančiam asmeniui skirti ir mokėti.

10. Teismas nurodė, kad įstatymo leidėjas Užimtumo įstatymo 51 straipsniu ir jo pakeitimais nustatė konkrečias išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims skyrimo, mokėjimo ir nutraukimo sąlygas Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną, kurių pareiškėjas dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių nebeatitiko. Todėl teismas, nenustatęs įstatymų pažeidimų atsakovui priimant sprendimą, taip pat įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą ir ginčo šalių paaiškinimus, darė išvadą, kad Tarnyba, nagrinėjamoje byloje skundžiamu sprendimu nutraukusi išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimą nuo 2021 m. birželio 30 d., teisės normų nepažeidė, priešingai – vadovavosi tuo metu aktualiomis Užimtumo įstatymo nuostatomis.

11. Teismas akcentavo, kad Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-129 patvirtinti išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims nuostatai (toliau ir – Nuostatai) (skundžiamo sprendimo priėmimo metu aktuali redakcija nuo 2021 m. liepos 1 d.) 10 punkte numatyta, kad apie priimtus sprendimus dėl išmokos skyrimo, neskyrimo ar mokėjimo nutraukimo Užimtumo tarnyba informuoja prašymus pateikusius savarankiškai dirbančius asmenis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo atitinkamų sprendimų priėmimo dienos, jų registracijos Užimtumo tarnyboje metu nurodyta nuotolinio aptarnavimo priemone. Priėmus sprendimą neskirti išmokos arba nutraukti išmokos mokėjimą, atsiradus Įstatymo 51 straipsnio 4 dalyje numatytiems pagrindams, sprendime turi būti nurodyta sprendimo neskirti Išmokos arba nutraukti išmokos mokėjimą priežastis, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.

12. Teismas iš skundžiamo sprendimo turinio nustatė, kad atsakovas nurodė, jog šį sprendimą priėmė vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 51 straipsnio atitinkamomis dalimis, nurodytomis šio sprendimo 1 priede, bei skundžiamo sprendimo 1 priede nurodyta, kad „Asmenų, kuriems nutrauktas išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims mokėjimas, sąrašas pareiškėjui nurodė teisinį mokėjimo nutraukimo pagrindą – Užimtumo įstatymo 51 straipsnio 4 dalies 2 punktas; 51 straipsnio 1 dalis, ir faktines aplinkybes – asmuo nebeatitinka sąlygų išmokai skirti ir mokėti – teisė į išmoką įgyjama, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, kurio metu nustato ūkinės veiklos apribojimus, o suėjus karantino paskelbimo terminui, teisės į išmoką netenkama.“

13. Teismas konstatavo, kad skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

14. Teismas, atmetęs skundo reikalavimą dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo, atmetė ir išvestinį reikalavimą įpareigoti Tarnybą priimti naują sprendimą nutraukti N. N. paskirtos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimą nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d., vadovaujantis Užimtumo įstatymo redakcija nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

III. 15. Pareiškėjas N. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir skundo reikalavimus tenkinti.

16. Pareiškėjas pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes ir teigia, kad teismas neatsižvelgė į skunde nurodytus argumentus, jog atsakovas privalėjo taikyti kitą teisės aktą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovas nepagrįstai vadovavosi Užimtumo įstatymo redakcija nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., nors privalėjo vadovautis Užimtumo įstatymo redakcija nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., pagal kurią išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas nutraukiamas tik nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. Tokia apelianto nuomonė grindžiama konstituciniu teisėtų lūkesčių apsaugos principu. Skundžiamas atsakovo sprendimas priimtas nepagrįstai nutraukiant išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimą nuo 2021 m. birželio 30 d., vadovaujantis Užimtumo įstatymo redakcija nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

17. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18. Atsakovas laikosi pozicijos, kad priimdamas sprendimą vadovavosi aktualiomis Užimtumo įstatymo nuostatomis. Akcentuoja, kad pareiškėjui savarankiškai dirbančio asmens išmoka buvo paskirta nuo 2020 m. lapkričio 7 d., t. y. nuo karantino paskelbimo Šiaulių mieste dienos. Nuo 2021 m. liepos 1 d. visoje Lietuvoje nebetaikomas karantino režimas, todėl atsižvelgiant į tai, pareiškėjas neteko teisės į išmoką bei vadovaujantis Užimtumo įstatymo 51 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 1 dalimi, buvo priimtas skundžiamas sprendimas išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimą nutraukti nuo 2021 m. birželio 30 d., apie kurį pareiškėjas buvo informuotas 2021 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 51, 25, 35, 41, 42, 43 ir 481 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-351 įsigaliojo nuo 2021 m. liepos 1 d. Įstatymų leidėjo diskrecijoje yra pasirinkti ir įstatymu įtvirtinti socialinės paramos rūšis, jų skyrimo bei mokėjimo tvarką, kurių laikydamasis atsakovas ir priėmė sprendimą pareiškėjo atžvilgiu. Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės normomis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Šiaulių miesto 1-ojo skyriaus 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. SSI(19.5)-960 nutraukti išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimą N. N. nuo 2021 m. birželio 30 d. teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo priimti naują sprendimą nutraukti N. N. paskirtos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimą nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. pagrįstumo.

20. Nustatyta, kad Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Šiaulių miesto 1-ojo skyriaus 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. SSI(19.5)-960 „Dėl išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims mokėjimo nutraukimo“ 1 priedo „Asmenų, kuriems nutrauktas išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims mokėjimas sąrašas“ 220 eilės numeriu pareiškėjui N. N. nutrauktas išmokos mokėjimas nuo 2021 m. birželio 30 d., nurodant teisinį mokėjimo nutraukimo pagrindą ir faktines aplinkybes – „Asmuo nebeatitinka sąlygų išmokai skirti ir mokėti – teisė į išmoką įgyjama, kai LRV paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, kurio metu nustato ūkinės veiklos apribojimus, o suėjus karantino paskelbimo terminui, teisės į išmoką netenkama (Užimtumo įstatymo 5¹ str. 4 d. 2 p.; 5¹ str. 1 d.)“. Sprendimas priimtas vadovaujantis Užimtumo įstatymo redakcija, įsigaliojusia nuo 2021 m. liepos 1 d.

21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas, nutraukdamas išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui – pareiškėjui – mokėjimą nuo 2021 m. birželio 30 d., teisės normų nepažeidė, vadovavosi aktualia Užimtumo įstatymo redakcija, galiojusia nuo 2021 m. liepos 1 d. Skundžiamas sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir laikosi pozicijos, kad atsakovas nepagrįstai vadovavosi Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio redakcija nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., privalėjo vadovautis Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio redakcija nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., pagal kurią išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas nutraukiamas nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Sprendžiant dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui nutraukimo yra aktualus Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 51 straipsnyje „Išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims skyrimo ir mokėjimo ypatumai Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną“ įtvirtintas teisinis reglamentavimas.

25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas buvo pateiktas ir sprendimas dėl išmokos pareiškėjui skyrimo buvo priimtas, kaip nurodo šalys pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, 2021 m. kovo 4 d. Pareiškėjo prašymo pateikimo ir išmokos pareiškėjui skyrimo metu nuo 2021 m. sausio 20 d. iki 2021 m. birželio 15 d. galiojusi Užimtumo įstatymo 51 straipsnio redakcija nustatė, kad kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, kurio metu nustato ūkinės veiklos apribojimus, savarankiškai dirbantis asmuo, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, kuris yra įtrauktas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) Savarankiškai dirbančių asmenų, pripažintų nukentėjusiais nuo ekstremaliosios situacijos ir karantino, kurio metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato ūkinės veiklos apribojimus, sąrašą, turi teisę gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jeigu jis atitinka šias sąlygas:

1) savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino, kurio metu nustatyti ūkinės veiklos apribojimai, paskelbimo dienos;

2) jeigu dirba, jam priskaičiuotas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintus teisinius santykius yra ne didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą;

3) juridinio asmens atveju neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso (1 d.); Šiame straipsnyje nustatyta išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį ir yra lygi vienam einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžiui, apskaičiuotam Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka. Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino, kurio metu nustatyti ūkinės veiklos apribojimai, terminas trumpesnis negu kalendorinis mėnuo, už tą mėnesį mokamos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui dydis proporcingai mažinamas (2 d.);

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančiam asmeniui išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui skiriama ne anksčiau kaip nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino, kurio metu nustatyti ūkinės veiklos apribojimai, paskelbimo dienos. Vienam savarankiškai dirbančiam asmeniui skiriama ir mokama viena išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui, nepriklausomai nuo jo vykdomų savarankiškų veiklų skaičiaus (3 d.); Šiame straipsnyje nustatytos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas nutraukiamas, kai:

1) po Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo, kurio metu nustatyti ūkinės veiklos apribojimai, arba bent vieno iš jų paskelbimo termino suėjimo praėjo vienas mėnuo;

2) asmuo nebeatitinka bent vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos išmokai savarankiškai dirbančiam asmeniui skirti ir mokėti;

3) savarankiškai dirbantis asmuo išbraukiamas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos Savarankiškai dirbančių asmenų, pripažintų nukentėjusiais nuo ekstremaliosios situacijos ir karantino, kurio metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato ūkinės veiklos apribojimus, sąrašo (4 d.).

26. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 51, 25, 35, 41, 42, 43 ir 481 straipsnių 2021 m. gegužės 27 d. pakeitimo įstatymu Nr. XIV-351, įsigaliojusiu nuo 2021 m. liepos 1 d., keitėsi Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio redakcija (aktuali skundžiamo sprendimo priėmimui), kuri nustatė, kad kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, kurio metu nustato ūkinės veiklos apribojimus, savarankiškai dirbantis asmuo, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, turi teisę gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jeigu jis atitinka šias sąlygas:

1) yra įtrauktas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) sudaromą Savarankiškai dirbančių asmenų, pripažintų nukentėjusiais nuo ekstremaliosios situacijos ir karantino, kurio metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato ūkinės veiklos apribojimus, sąrašą. Į šį sąrašą įtraukiamas savarankiškai dirbantis asmuo, kurio:

a) vykdoma ūkinė veikla apribota Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu ir kurio paskutinio mokestinio ataskaitinio laikotarpio pajamos, palyginti su priešpaskutinio mokestinio ataskaitinio laikotarpio pajamomis, sumažėjo ne mažiau kaip 30 procentų (paskutiniu ir priešpaskutiniu mokestiniu ataskaitiniu laikotarpiu pateiktų metinių pajamų mokesčio deklaracijų duomenys);

b) priešpaskutinio mokestinio ataskaitinio laikotarpio pajamos, gautos iš savarankiškos veiklos, buvo ne mažesnės negu 12 einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžių, apskaičiuotų ataskaitiniais metais Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka. Į savarankiškai dirbančio asmens pajamas neįskaitomos pagal šį straipsnį jam mokėtos išmokos;

2) savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino, kurio metu nustatyti ūkinės veiklos apribojimai, paskelbimo dienos;

3) jeigu dirba, jam priskaičiuotas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintus teisinius santykius yra ne didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą;

4) juridinio asmens atveju neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso (1 d.); Šiame straipsnyje nustatyta išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., ir yra lygi vienam einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžiui, apskaičiuotam Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino, kurio metu nustatyti ūkinės veiklos apribojimai, terminas trumpesnis negu kalendorinis mėnuo, už tą mėnesį mokamos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui dydis proporcingai mažinamas (2 d.);

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančiam asmeniui išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui skiriama ne anksčiau kaip nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino, kurio metu nustatyti ūkinės veiklos apribojimai, paskelbimo dienos. Vienam savarankiškai dirbančiam asmeniui skiriama ir mokama viena išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui, nepriklausomai nuo jo vykdomų savarankiškų veiklų skaičiaus (3 d.); Šiame straipsnyje nustatytos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas nutraukiamas:

1) pasibaigus išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimo terminui, nurodytam šio straipsnio 2 dalyje;

2) jeigu asmuo nebeatitinka bent vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų išmokai savarankiškai dirbančiam asmeniui skirti ir mokėti (4 d.).

27. Išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimo nutraukimo pagrindai nustatyti Užimtumo įstatymo 51 straipsnio 4 dalies 1–2 punktuose, o Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-129 patvirtintų išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims nuostatų (skundžiamo sprendimo priėmimo metu aktuali redakcija nuo 2021 m. liepos 1 d.) 10 punkte nurodyta, kad Užimtumo tarnyba priėmusi sprendimą nutraukti išmokos mokėjimą, atsiradus Užimtumo įstatymo 51 straipsnio 4 dalyje numatytiems pagrindams, sprendime turi nurodyti, be kita ko, sprendimo nutraukti išmokos mokėjimą teisinį pagrindą.

28. Nagrinėjamu atveju atsakovas skundžiamame sprendime kaip teisinį mokėjimo nutraukimo pagrindą nurodė, kad „asmuo nebeatitinka sąlygų išmokai skirti ir mokėti – teisė į išmoką įgyjama, kai LRV paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, kurio metu nustato ūkinės veiklos apribojimus, o suėjus karantino paskelbimo terminui, teisės į išmoką netenkama (Užimtumo įstatymo 5¹ str. 4 d. 2 p.; 5¹ str. 1 d.)“.

29. Akcentuotina, kad Tarnybos nurodytame Užimtumo įstatymo 51 straipsnio 4 dalies 2 punkte daroma nuoroda į 51 straipsnio 1 dalies punktuose nurodytas sąlygas, kurias atitikus įgyjama teisė gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui. Atsakovas nenurodė nei vienos iš minėto straipsnio konkrečiuose punktuose nustatytos sąlygos, kurios neatitiko pareiškėjas ir kuri būtų pagrindas nutraukti išmokos pareiškėjui mokėjimą. Be to, aktualu tai, kad atsakovas išmokos mokėjimo nutraukimą grindžia karantino pabaiga, tačiau tokiam atvejui taikytinas Užimtumo įstatymo 51 straipsnio 4 dalies 1 punktas, pagal kurį, kai Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimo terminas negali būti ilgesnis kaip iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Šia nuostata Pakeitimo įstatymu įstatymo leidėjas iš esmės sušvelnino savarankiškai dirbančių asmenų ekonominius padarinius po karantino rėžimo nutraukimo, nustatydamas, kad savarankiškai dirbantys asmenys galėjo gauti išmokas dar du mėnesius po karantino pabaigos.

30. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui įtvirtinti Viešojo administravimo įstatyme, kuriame nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktai).

31. Administracinių teismų praktikoje aiškinant VAĮ yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio (šiuo metu VAĮ 10 straipsnis) taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Tarnybos sprendimo, priimto pareiškėjo atžvilgiu, turinį, daro išvadą, kad šis sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus motyvavimo ir pagrįstumo reikalavimus. Sprendimas nėra teisiškai pagrįstas, nes jame nurodytas netinkamas teisinis pagrindas.

33. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Šiaulių miesto 1-ojo skyriaus 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. SSI(19.5)-960 nutraukti išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimą N. N. nuo 2021 m. birželio 30 d.

34. Teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o įpareigoja tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Todėl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Šiaulių miesto 1-asis skyrius įpareigojamas pagal ginčui aktualios redakcijos Užimtumo įstatymo nuostatas priimti naują sprendimą nutraukti N. N. paskirtos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimą, kuris atitiktų VAĮ nustatytus administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo N. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Šiaulių miesto 1-ojo skyriaus 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. SSI(19.5)-960 nutraukti išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimą N. N. nuo 2021 m. birželio 30 d. (Nr. 220).

Įpareigoti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Šiaulių miesto 1-asis skyrių priimti naują sprendimą dėl N. N. paskirtos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimo nutraukimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis