2022-05-18 Nr. AB-13173-3-62-3-00108-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2526-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00108-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Artūro Driuko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. M. M. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 21S41364 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2022 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 6K-42 (toliau – ir Komisijos Sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. (duomenys neskelbtini). Jis yra paieškomas ir norima jį likviduoti, nes yra (duomenys neskelbtini). Kadangi (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojas jautėsi nesaugus, nusprendė išvykti.

2.2. Atsakovas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu, skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka. Atsakovo skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija (toliau – ir Komisija) pareiškėjo skundą atmetė, laikė, kad ginčijamame sprendime padaryta teisinga ir pagrįsta išvada, jog pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą nėra pagrindo, o ginčytas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

2.3. Pareiškėjas buvo nurodęs Komisijai, kad turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, prašyta atsakovo sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija

2.4. Pareiškėjas nurodė konkrečias individualias aplinkybes, nurodė priežastį – politines represijas, gavo grasinimų, kilo pavojus jo sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios seka, kad (duomenys neskelbtini) yra grasinimų ir agresijos dėl politinių motyvų ir pareiškėjui kilo grėsmė sveikatai ir (ar) gyvybei. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Paminėtos aplinkybės patvirtina realią grėsmę pareiškėjo gyvybei ir sveikatai, todėl jam turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Atsakovas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą. Atsakovas neįvertino individualios pareiškėjo ekonominės būklės ir jo padėties kilmės valstybėje, tinkamai neatliko atskyrimo nuo ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo.

2.5. Pareiškėjas savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jo pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo nulemtas patiriamos baimės dėl nužudymo, pareiškėjas visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Pareiškėjui prieglobstis nesuteiktas nepagrįstai, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos, todėl sprendimai turi būti panaikinti.

2.6. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pažymėjo, jog jis pateikė pagrindžiančius įrodymus, kuriuos turėjo įvertinti atsakovas. Jis teigė, kad įrodymus pateikė iš karto po apklausos. Be to, pareiškėjas pažymėjo, jog kilmės šalyje išrinkus naują prezidentą, politinė situacija nepasikeitė ir jam šiuo metu taip pat gresia pavojus.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti ir nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) informavo, kad neturi duomenų, jog pareiškėjo buvimas (gyvenimas) keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

3.2. Pareiškėjui pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje nesuteiktas, kadangi jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, kad dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tyrimo metu atsakovas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsakovas tyrimo metu nustatė, jog pareiškėjo kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Todėl Migracijos departamentas konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.3. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini) jis yra paieškomas ir jaučiasi nesaugus, nes yra (duomenys neskelbtini).

3.4. Remiantis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), 222 punktu, skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Migracijos departamento komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Šiuo atveju pareiškėjo skundą nagrinėjusi Migracijos departamento sudaryta komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pats pareiškėjas.

3.5. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, jog pagrindinė priežastis dėl kurios jis prašo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje yra tai, jog (duomenys neskelbtini) jis yra paieškomas ir jaučiasi nesaugus, nes yra (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo istorija apie galimą persekiojimą buvo ganėtinai nuosekli, tačiau pasakojimui trūko konkretumo ir detalumo (pvz. minėjo, kad buvo (duomenys neskelbtini), bet jokių detalių apie tai nepateikė). Pareiškėjas pasakojimą daugiausiai grindė abstrakčiomis frazėmis (pvz. nepažįstami asmenys su kaukėmis, prezidento K. žmonės, nužudyta daug žmonių ir t. t.). Iki ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė dokumentų (ar jų kopijų) bei kitų įrodymų, galinčių pagrįsti jo pasakojimą. Pareiškėjas iš savo kilmės valstybės išvyko skrisdamas lėktuvu, t. y. legaliu būdu, todėl išvykos metu turėjo būti tikrinami jo dokumentai, o jeigu jis būtų paieškomas valstybės pajėgų, jam nebūtų pavykę išvykti iš šalies. Svarbu pažymėti, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas prisistatė nepilnamečiu, nurodė, kad yra gimęs (duomenys neskelbtini) (t. y. 17 metų), tačiau, kilus abejonių dėl jo tikro amžiaus, buvo kreiptasi į kvalifikuotus specialistus, kurie pateikė išvadą, kad pareiškėjo amžius yra 25 +/- 3 metai, t. y. 22-28 metų intervale. Nustatyta faktinė aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas bando klaidinti tyrimą ir leido daryti pagrįstas abejones bendru pareiškėjo patikimumu.

3.6. Po ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė papildomus dokumentus, kurie dėl objektyvių priežasčių Migracijos departamento nebuvo įvertinti. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė: (duomenys neskelbtini) išduoto gimimo liudijimo, (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo, (duomenys neskelbtini) medicininės pažymos, (duomenys neskelbtini) pranešimo apie ieškomą asmenį, (duomenys neskelbtini) skundo prieš nežinomą asmenį nuotraukas. Atsakovas pažymėjo tai, kad objektyvus šių dokumentų ištyrimas negalimas, kadangi tai yra neoriginalūs dokumentai, tačiau jų nuotraukas. Pareiškėjo pateiktas gimimo liudijimas yra sudarytas (duomenys neskelbtini), t. y. po pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką ir po prieglobsčio prašymo pateikimo. Be to, minėtas dokumentas yra surašytas iš asmens, prisistačiusio pareiškėjo motina, žodžių, minėtame dokumente nėra jokios pareiškėjo nuotraukos, todėl šio dokumento patikimumas yra abejotinas. Pareiškėjas Migracijos departamentui nepateikė jokio dokumento, iš kurio galima būtų nustatyti jo tapatybę (nei paso, nei asmens tapatybės kortelės, nei (duomenys neskelbtini) išduoto studento pažymėjimo ar kito dokumento, kuriame būtų pareiškėjo nuotrauka ir nurodyta gimimo data). Pagal atliktą ekspertizę, pareiškėjo amžius yra nuo 22 iki 28 metų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokio oficialaus asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, pareiškėjo pateiktas gimimo liudijimas, surašytas iš asmens, prisistačiusio pareiškėjo motina, žodžių, nepatvirtina pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis yra nepilnametis, gimęs (duomenys neskelbtini). Šią pareiškėjo nurodytą aplinkybę paneigia ir kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis 2,5 metų gyveno (duomenys neskelbtini) ir joje studijavo. Migracijos departamento vertinimu, abejotina, kad pareiškėjas, būdamas nepilnametis, galėtų studijuoti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigia turįs nepilnametį brolį, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), todėl visai tikėtina, kad pareiškėjas, nepateikęs jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, galėjo prisistatyti savo broliu.

3.7. Kiti pareiškėjo pateikti dokumentai ((duomenys neskelbtini)medicininė pažyma, (duomenys neskelbtini) pranešimas apie ieškomą asmenį, (duomenys neskelbtini) skundas prieš nežinomą asmenį) iš esmės pagrindžia pareiškėjo apklausos metu pateiktą istoriją. Tačiau objektyvus minėtų dokumentų ištyrimas nėra įmanomas, kadangi pareiškėjas pateikė tik nuotraukas. Migracijos departamentui, įvertinus pareiškėjo pateiktų dokumentų turinį, kilo abejonių dėl jų autentiškumo. Pareiškėjo pateiktuose dokumentuose yra skirtingai nurodyti pareiškėjo tėvo vardai: mirties liudijime – B. M., skunde prieš nežinomą asmenį ir gimimo liudijime – B. M. S.. Be to, pateiktame mirties liudijime įrašai yra padaryti ranka, atlikti įrašų taisymai. Migracijos departamento vertinimu, abejotina, kad oficialus mirties liudijimas galėtų būti surašytas ranka. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo pateiktoje medicininėje pažymoje yra perteklinės informacijos. Pažymoje nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini)“. Pagal pateiktą dokumentą, pareiškėjas ligoninėje buvo (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo tėvas tariamai buvo (duomenys neskelbtini), t. y. minėti (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento nuomone, medicininiuose išrašuose negali būti nurodoma tokia informacija, kaip „(duomenys neskelbtini)“, kadangi gydymo įstaigos nėra kompetentingos nustatyti nei aplinkybių, nei asmenų, kurie (duomenys neskelbtini) pareiškėją. Pareiškėjo pateikti dokumentai yra parengti tam, kad pagrįstų jo prieglobsčio prašymą. Visi pareiškėjo nurodyti epizodai įvyko pakankamai trumpame laikotarpyje: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tačiau, nors paskelbta pareiškėjo paieška, jis netrukdomai išvyksta iš kilmės valstybės, gavo (duomenys neskelbtini) vizą. Įvertinus šiuos nesutapimus, Migracijos departamento vertinimu, šie dokumentai patvirtina pareiškėjo apklausos metu pateiktą istoriją, tačiau ji buvo pramanyta, siekiant gauti prieglobstį (pareiškėjas apklausos metu teigė, kad bandė kreiptis prieglobsčio (duomenys neskelbtini), bet jam atsakė, kad nesuteikiama). Tai patvirtina ir aplinkybės, kad pareiškėjo pasakojimas yra grindžiamas abstrakčiomis frazėmis, jam trūksta konkretumo ir detalumo, kas būdinga iš anksto parengtoms istorijoms.

3.8. Migracijos departamentas surinko aktualią kilmės valstybės informaciją, kuri patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) yra pasikeitusi politinė padėtis: 2018 m. pabaigoje išrinktas naujas (duomenys neskelbtini) prezidentas – F. T. ir (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus teiginius, Migracijos departamentas patikrino (duomenys neskelbtini) oficialią interneto svetainę, tačiau duomenų, apie (duomenys neskelbtini) narį vardu M., su kuriuo tariamai dirbo pareiškėjo tėvas, rasta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, tyrimo metu pagrįstai nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju jam kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Kaip nurodė pareiškėjas, jo motina ir brolis tebegyvena (duomenys neskelbtini), tačiau jokių grėsmių, kylančių dėl (duomenys neskelbtini) veiklos, pareiškėjas apklausos metu nenurodė. Atsižvelgiant į nustatytus pareiškėjo pasakojimo trūkumus bei surinktą kilmės valstybės informaciją, Migracijos departamento vertinimu, ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą nėra visiškai pagrįsta, todėl jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir jam pagrįstai nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

3.9. Visiškai su pareiškėjo individualia situacija nesusiję pareiškėjo skundo teiginiai, kad jis yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Kadangi pareiškėjas nėra įtrauktas į šį sąrašą, pareiškėjas skunde nepaaiškina, kokią įtaką tai turi ginčijamo Sprendimo teisėtumui ar pagrįstumui, todėl plačiau dėl šio teiginio nepasisakė.

3.10. Ekonominio pobūdžio priežastys savaime neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Pareiškėjas negrindė savo prieglobsčio prašymo, kad kilmės valstybė prieš jį naudoja ekonominio poveikio priemones dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o vertinama pareiškėjo individuali situacija jo nurodytų prieglobsčio prašymo motyvų kontekste.

3.11. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo į kilmės šalį, pareiškėjas gali pasislėpti. Vadovaujantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjui nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, todėl buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgus į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, prieš neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną, atsikratė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, tuo siekdamas, tikėtina, apsunkinti jo identifikavimą ir grąžinimą, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje nustatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Nors pareiškėjas iš savo kilmės šalies legaliai atvyko į (duomenys neskelbtini), joje gyveno 2,5 metų, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, neteisėtai kirto sieną, neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Pareiškėjas nesiekė kuo greičiau gauti prieglobstį, tai taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „3. Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.“, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimą, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas raštu pareiškė prašymą suteikti prieglobstį. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 12 d. apklausos metu nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojo teigimu, jo (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojo teigimu, jis yra paieškomas ir norima jį likviduoti, nes yra (duomenys neskelbtini). Kadangi (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojas jautėsi nesaugus, nusprendė išvykti į (duomenys neskelbtini), kurioje studijuodamas praleido 2,5 metų, vėliau atvyko į Lietuvos Respubliką.

5.2. Pareiškėjas nurodė, jog jis yra nepilnametis, gimęs (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos išvada Nr. MK-O 228/2021(01) patvirtino, jog biologinis pareiškėjo amžius yra apie 25 metus +/- 3 metai, t. y. 22–28 metų intervale.

5.3. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

5.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka. Komisija pareiškėjo skundą Komisijos sprendimu atmetė, laikė, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

6. Teismas, nagrinėdamas bylą, aptarė aktualias Įstatymo nuostatas, Konvencijos 1 straipsnio A dalies nuostatas, Tvarkos aprašas nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teigė, jog prieglobstis jam turi būti suteiktas, nes į savo kilmės valstybę negali grįžti dėl jo gyvybei gresiančio pavojaus, kadangi jis yra paieškomas už (duomenys neskelbtini).

8. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo istorija apie (duomenys neskelbtini), jo sužalojimą savaime nelemia pabėgėlio statuso jam suteikimo, nes pareiškėjo nurodytas galimas persekiotojas nėra valstybinis subjektas. Pareiškėjas teigė, jog bėgo iš kilmės valstybės ir dėl (duomenys neskelbtini). Todėl grėsmę jautė ir iš savo giminaičių. Teismas nurodė, jog šiuo atveju persekiotojai (giminaičiai) taipogi nėra valstybinis subjektas. Pareiškėjas nesugebėjo įvardinti kas jį persekioja, sumušė, nenurodė kada buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė jokių duomenų, kad kreipėsi į kilmės valstybės institucijas dėl nurodyto smurto, (duomenys neskelbtini) ir kad kilmės valstybės institucijos atsisakė suteikti jam pagalbą. Teismas nurodė, jog pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybė jos nevykdo. Duomenų pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo užpuolimo, grasinimų bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų nulemtas Konvencijoje įtvirtintomis prieglobsčio suteikimo priežastimis, dėl ko asmeniui grėstų valstybės institucijų persekiojimas (dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų), pareiškėjas taip pat nenurodė ir nepateikė. Teismas nurodė, kad ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių.

9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog prieš atvykdamas į Lietuvą prieglobsčio prašytojas nepateikė savo asmens pilietybę ir tapatybę pagrindžiančių dokumentų, keliavo su grupe asmenų. Be to, pareiškėjas, kaip pats nurodė, jau 2,5 metų gyveno ir studijavo (duomenys neskelbtini).

10. Teismas pažymėjo, kad bylos rašytiniai įrodymai nepatvirtina faktinių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo persekiojimo grėsmę, o tai yra būtina sąlyga norint gauti prieglobstį Lietuvoje. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, pagrindžiančius tariamą grėsmę būti persekiojamam jo kilmės valstybėje. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu. Jo baimės patirti persekiojimą kilmės valstybėje teismas nelaikė visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostatą laikė neįvykdyta, pripažindamas, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

11. Teismas taip pat pažymėjo, kad bendras pareiškėjo pasakojimo patikimumas yra abejotinas, kadangi Migracijos departamentas tyrimo metu nustatė, jog pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo amžių. Pareiškėjo amžiaus nustatymo tyrimą atliko ir išvadą pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos teismo ekspertas, turintis aukštąjį medicininį išsilavinimą, teismo medicinos gydytojo specialybę, medicinos mokslų daktaro laipsnį, kvalifikaciją atlikti medicinos kriminalistikos ir osteologijos tyrimus, 17 metų darbo stažą, todėl teismui nekilo abejonių dėl atlikto tyrimo objektyvumo, gebėjimo tinkamai įvertinti medicininius duomenis bei pateikti teisingą išvadą, todėl pareiškėjo teiginius, jog galbūt jo kilmės valstybėje asmenys fizinę brandą pasiekia anksčiau sunkiai dirbdami, laikė deklaratyviais ir nepagrįstais jokiais objektyviais duomenimis.

12. Įvertinęs pareiškėjo Migracijos departamentui pateiktus dokumentus, teismas padarė išvadą, kad jie vertinami kritiškai ir negali būti laikomi patikimais. Teismas pažymėjo, jog pateikti dokumentai kelia abejonių dėl jų autentiškumo, kurio negalima nustatyti, kadangi pateikti dokumentų ne originalai, o jų nuotraukos. Teismas pabrėžė tai, kad pareiškėjas apklausos metu nurodė, jog turi jaunesnįjį brolį, kas tikėtina, jog pareiškėjas nepateikdamas jokių savo asmens dokumentų, (duomenys neskelbtini) vizos, galėjo galimai prisistatyti ir savo brolio vardu. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjui nepateikus jokių oficialių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, pateiktas gimimo liudijimas, kuris surašytas remiantis moters žodžiu, nepatvirtina pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis yra nepilnametis. Šią aplinkybę paneigia ir tai, kad pareiškėjas nuo 2018 m. gyveno ir mokėsi (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) medicininė pažyma, (duomenys neskelbtini) pranešimas apie ieškomą asmenį, mirties liudijimas ir (duomenys neskelbtini) skundas iš esmės pagrindžia tik pareiškėjo nurodytas pasakojimo aplinkybes. Todėl negalėjo daryti prielaidos, kad pateikti dokumentai būtų siejami su persekiojamu dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Teismui nepateikta jokių oficialių teisėsaugos dokumentų, kokie veiksmai buvo atliekami gavus (duomenys neskelbtini) skundą. Pareiškėjas nenurodė kaip kilmės šalies institucija, išduodama pranešimą apie paieškomą asmenį, išduoda jam tuo pačiu ir vizą į (duomenys neskelbtini) ir leidžia legaliai išvykti iš šalies. Teismas padarė išvadą, kad pateikti papildomi dokumentai nepaneigia Sprendime padarytų išvadų, todėl jie neturi jokios įtakos Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

13. Teismo vertinimu, Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jo visi nurodyti argumentai. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį. Tyrimo metu rinkta informacija apie (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo nurodytas sritis, kur jis minėjo gyvenęs. Atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjo paskutinėje gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) nevyksta karinis konfliktas, teismas sprendė, kad nėra pagrindo vertinti pareiškėjui kylančios grėsmės pagal „slankiojančią skalę“. Sprendime surinkta informacija patvirtina, jog 2018 m. pabaigoje išrinktas naujas (duomenys neskelbtini) prezidentas ir (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija gauta iš keleto įvairių šaltinių, priešingos informacijos pareiškėjas nepateikė, todėl nėra jokio pagrindo jos vertinti kritiškai aktualumo, išsamumo ar patikimumo aspektais.

14. Teismo vertinimu, pagal byloje surinktus duomenis, nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojai turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo argumentai neleido suabejoti Migracijos departamento sprendimuose padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjui papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

15. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėjas savo skunde nenurodė ir atsakovas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Teismas pabrėžė, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

16. Pasisakydamas dėl atsakovo Sprendimo dalies, kuria pareiškėjas išsiųstas į (duomenys neskelbtini), teismas apžvelgė 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) nuostatas. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju pagrįstai taikyta Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalies taikymo būtinybė. Be to, nei iki ginčijamo Sprendimo priėmimo, nei po jo, iki bylos išnagrinėjimo, pareiškėjas nepateikė prašymo leisti jam savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl teismas konstatavo, jog Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė jį išsiųsti būtent į šią šalį.

17. Teismas, įvertinęs Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų tvarka) nuostatas, konstatavo, kad šiuo atveju 5 metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas. Teismas sprendė, kad Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. 5 metus. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Teismas byloje taip pat nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos maksimalaus draudimo atvykti termino taikymui. Teismas sprendė, jog pareiškėjo atveju buvo išpildytos dvi Tvarkos dešimto skirsnio nuostatos, t. y. pateiktas prašymas suteikti prieglobstį išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka (Tvarkos 44.3.1. p.), užsienietis savo veiksmais ar neveikimu tikslingai vilkino ar klaidino tyrimą, kuriuo buvo siekiama nustatyti, ar jis atitinka prieglobsčio suteikimo kriterijus (Tvarkos 44.3.6. p.). Teismas pakeitė šią Sprendimo dalį, nustatydamas, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismo vertinimu, Sprendimo dalis kuria nuspręsta įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos yra proporcinga ir teisėta bei priimta individualaus įvertinimo pagrindu.

18. Teismas atmetė išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

III. 19. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (skunde nurodytas neteisingas teismo pavadinimas – Vilniaus apygardos administracinis teismas, laikytinas rašymo apsirikimu) 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

20. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Pareiškėjas nurodė, kad pagrindinė išvykimo iš kilmės šalies priežastis yra baimė, kad bus nužudytas. Pakartodamas savo pasakojimo aplinkybes, pareiškėjas teigia, jog nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

20.2. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

20.3. Nebuvo objektyviai įvertinta nustatytų faktinių aplinkybių visuma. Pareiškėjas mano, kad jo pasakojimas neturi formos ir turinio trūkumų, o atsižvelgiant į surinktą kilmės valstybės informaciją, yra nustatytos individualios aplinkybės, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti į kilmės šalį yra ne hipotetinio pobūdžio, o laikytina visiškai pagrįsta. Taigi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata yra įvykdyta ir pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus, o Migracijos departamentas jam nepagrįstai nesuteikė pabėgėlio statuso.

20.4. Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo atitikties Įstatymo 86 straipsnio nuostatoms buvo neteisingai įvertinti visi aspektai ir aplinkybės. Nebuvo tinkamai įvertinta Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostatų atitiktis su pareiškėjo individualiu santykiu. Pareiškėjo vertinimu, jis atitinka esmines nuostatas ir jam turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga.

20.5. Vertinant pareiškėjo individualią situaciją ir nurodytus aspektus bei aplinkybes, galimai buvo pažeistas Tvarkos aprašo 99 punktas.

20.6. Pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, nes atsakovo surinkta ribota informacija, kuria rėmėsi teismas yra neobjektyvi ir prieštarauja pareiškėjo kilmės šalies realybei. Todėl bylą nagrinėjantis teismas buvo suklaidintas, o esminiai faktinių aplinkybių vertinimo trūkumai nebuvo pašalinti, kas taip pat sudaro pagrindą teismo sprendimą naikinti.

21. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą vadovaudamasis iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 21S41364 ir Komisijos 2022 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. 6K-42 teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso, vadovavosi Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1–3 dalimis, 88 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Šių teisės normų teisėjų kolegija nekartoja.

24. Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat yra pateikta aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškintos visiškai pagrįstos baimės sąlygos vertinimo aspektai, taip pat EŽTT aktuali praktika, kuria formuluojamos svarbios Konvencijos aiškinimo taisyklės, kad siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, jog įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Teisėjų kolegija nemato reikalo šią praktiką pildyti kitais pavyzdžiais.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas bei turėtų galimybę teikti paaiškinimus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

26. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, ar nurodyti pasakojimo neatitikimus. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

27. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

28. Byloje nustatyta, kad užsienietis, (duomenys neskelbtini) pilietis, baimę būti persekiojamas grindžia tuo, kad jis yra paieškomas už (duomenys neskelbtini).

29. Byloje taikytina teisė šalims yra žinoma. Ji ne kartą buvo minima pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo bei ginčo nagrinėjimo stadijose, todėl teisėjų kolegija šioje teismo nutartyje taikytinos teisės nekartoja, o imasi teisės taikymui reikšmingų aplinkybių vertinimo atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus.

30. Kilmės šalies situacijos, aktualios šios bylos aplinkybių kontekste, vertinimui atsakovas surinko informaciją, pagrįstai ja rėmėsi priimdamas ginčijamą Sprendimą ir padarė teisingas išvadas.

31. Pareiškėjas kaip pagrindinę priežastį, dėl kurios išvyko iš (duomenys neskelbtini), nurodė baimę, kad jis bus nužudytas.

32. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pasakojimą, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina faktinių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo persekiojimo grėsmę – o tai yra būtina sąlyga norint gauti prieglobstį Lietuvoje. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kritiškai vertinami pareiškėjo argumentai, pagrindžiantys tariamą grėsmę būti persekiojamam jo kilmės valstybėje. Pareiškėjas nesugebėjo įvardinti kas jį persekioja, sumušė, nenurodė kada buvo (duomenys neskelbtini). Nors jo istorija apie galimą persekiojimą buvo pakankamai nuosekli, tačiau pasakojimui trūko detalumo ir konkretumo, o pasakojimą jis grindė abstrakčiomis frazėmis. Vertinant pareiškėjo pateiktą informaciją apie įvykius, paskatinusius, jo teigimu, išvykti iš kilmės šalies, pastebėtina, kad pareiškėjas prieš atvykdamas į Lietuvą jau 2,5 metų gyveno (duomenys neskelbtini) kaip studentas. Pareiškėjo teigimu, gyvenant (duomenys neskelbtini) jį taip pat gali surasti, todėl nusprendė patekti į Lietuvos Respubliką, kad joje būtų apsaugotas.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pasakojimas pagrįstai Migracijos departamento buvo atmestas dėl patikimumo stokos, o jo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nėra visiškai pagrįsta, nes pareiškėjas siekė manipuliuoti prieglobsčio suteikimo sistema – kompetentingoms institucijoms melavo apie savo amžių (nurodė esąs nepilnametis, nors Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos išvada Nr. MK-O 228/2021(01) nustatyta, kad jo amžius yra 22–28 metų intervale).

Be to, pareiškėjo pasakojimas prieštarauja iš patikimų šaltinių surinktai informacijai apie kilmės valstybę – (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepatvirtina kilmės valstybėje pareiškėjui realiai gresiančio individualaus pobūdžio persekiojimo dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atlikęs pareiškėjo situacijos tyrimą, įvertinęs kilmės valstybės informaciją apie padėtį šalyje, atsakovas pagrįstai konstatavo, jog aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, nesudaro pagrindo suteikti pareiškėjui prieglobstį.

Pareiškėjo Migracijos departamentui pateikti dokumentai – (duomenys neskelbtini) medicininė pažyma, (duomenys neskelbtini) pranešimas apie ieškomą asmenį, mirties liudijimas ir (duomenys neskelbtini) skundas, iš esmės pagrindžia tik pareiškėjo nurodytas pasakojimo aplinkybes. Tačiau negalima daryti išvados, kad pateikti dokumentai būtų siejami su persekiojamu dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Teismui nepateikta jokių oficialių teisėsaugos dokumentų, kokie veiksmai buvo atliekami gavus (duomenys neskelbtini) skundą.

Taip pat pareiškėjas nenurodė kaip kilmės šalies institucija išduodama pranešimą apie paieškomą asmenį, išdavė jam tuo pačiu ir vizą į (duomenys neskelbtini) bei leido legaliai išvykti iš šalies. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo pateikti papildomi dokumentai nepaneigia Sprendime padarytų išvadų, todėl jie neturi jokios įtakos Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, padarytos pagrįstos išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės šios bylos kontekste nepagrindžia tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjui būtinybės.

34. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad duomenų, pagrindžiančių, jog kilmės valstybė negalėtų suteikti prieglobsčio prašytojui apsaugos nuo tariamo persekiojimo, taip pat faktų, kad apsaugos nesuteikimas kilmės valstybėje būtų grindžiamas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų priežastimis, atsakovas faktų tyrimo metu nenustatė. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, taigi pareiškėjo baimė patirti persekiojimą dėl jo nurodytų aplinkybių grįžimo į kilmės valstybę atveju yra tik hipotetinė, grindžiama išimtinai pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis. Pareiškėjas nenurodė ir jokių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad jis gali patirti padidintą persekiojimo grėsmę.

35. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovas surinko aktualią kilmės valstybės informaciją, jog galėtų vertinti, ar pareiškėjui gali kilti reali smurto grėsmė. Nagrinėjamu atveju atsakovas pagal surinktus duomenis nenustatė, kad pareiškėjo kilmės valstybėje (pareiškėjo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), iš kurios jis išvyko) šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), galintys kelti grėsmę asmens gyvybei. Taigi tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

36. Taigi byloje nenustatyta nei galimo persekiotojo, nei jo motyvų persekioti pareiškėją dėl jo individualių savybių. Pareiškėjas taip pat nenurodė argumentų, pagrindžiančių nesaugią situaciją jo kilmės šalyje, t. y. situaciją, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus Sprendimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į Tvarkos aprašo nuostatas. Iš Sprendimo matyti, kad atsakovas rėmėsi iš įvairių šaltinių surinkta informacija. Iš Sprendimo taip pat matyti, jog pareiškėjo situacija buvo įvertinta individualiai, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes. Migracijos departamentas atliko visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje (jo gyvenamojoje vietoje) tyrimą.

38. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė