Court dismissed appeal against unpaid state service tax, ruling it is a service dispute not a civil liability case.
Legislator summary
AI generatedThe court dismissed the police station's appeal, upholding the lower court's order for the state to pay unpaid service tax. The plaintiff argued the tax calculation violated constitutional rights, while the defendant claimed the law remained valid until a Constitutional Court ruling. The court determined this was a service dispute governed by internal regulations, not a civil liability case, and rejected the request for payment deferral due to lack of evidence of financial hardship.
Legislator headnote
AI generatedAdministracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas; Ginčas dÄl neiÅ¡mokÄtos darbo užmokesÄio dalies priteisimo tarnybinis ginÄas, o ne civiliojoje atsakomybÄje, nes susijęs su viduriosios institucijos pareiga tinkamai atlyginti pareigÅ«nÄ už atliktÄ darbÄ .
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
AdministracinÄ byla NrAdministracinÄ byla Nr. A822-608/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00482-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 9 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Romano KliÅ¡ausko, RiÄardo PiliÄiausko (kolegijos pirmininkas) ir SkirgailÄs ŽalimienÄs (praneÅ¡Äja),sekretoriaujant Gitanai AleliÅ«naitei,teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužÄs 21 d. sprendimo administracinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjo S. B. skundÄ atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei dÄl neiÅ¡mokÄtos darbo užmokesÄio dalies priteisimo (treÄiasis suinteresuotas asmuo â Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).
TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. PareiÅ¡kÄjas S. B. (toliau â ir pareiÅ¡kÄjas) skundu kreipÄsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos valstybÄs solidariai priteisti jam iÅ¡ viso 909,37 Lt darbo užmokesÄio nepriemokÄ , susidariusiÄ už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2008 m. lapkriÄio 1 d. PareiÅ¡kÄjas paaiÅ¡kino, kad neiÅ¡mokÄta darbo užmokesÄio dalis susidarÄ dÄl to, kad jo darbdavys nepagrįstai apskaiÄiavo priedus bei priemokas pagal Lietuvos Respublikos valstybÄs tarnybos įstatymo (toliau â ir VTÄ®) 23 straipsnio 2 dalį, kuri 2009 m. gruodžio 11 d.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau â ir Konstitucinis Teismas) nutarimu pripažinta prieÅ¡taravusia Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau â ir Konstitucija) 48 straipsnio 1 dalies nuostatai âKiekvienas žmogus <...> turi teisÄ <...> gauti teisingÄ apmokÄjimÄ už darbÄ <...>â, konstituciniam teisinÄs valstybÄs principui. DÄl Å¡ios priežasties atsakovams kilo pareiga iÅ¡mokÄti nepagrįstai neiÅ¡mokÄtÄ darbo užmokesÄio dalį. NurodÄ, jog nagrinÄjamoje byloje yra galimas civilinÄs atsakomybÄs valstybei taikymas, todÄl tinkamu atsakovu gali bÅ«ti pripažįstama ir Lietuvos valstybÄ.
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau â ir atsakovas Vilniaus apskrities VPK) atsiliepimu su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutiko ir praÅ¡Ä skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad, apskaiÄiuodamas priedų ir priemokų dydžius, pagrįstai taikÄ VTÄ® 23 straipsnio 2 dalį, nes įstatymas ar kitas teisÄs aktas yra laikomas teisÄtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Kol nÄra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisÄs atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisÄs aktÄ , motyvuodamos Å¡io teisÄs akto nekonstitucingumu.
NurodÄ, kad teisÄs aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieÅ¡taraujanÄiais Konstitucijai, negali bÅ«ti taikomi tik santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dÄl Å¡ių aktų prieÅ¡taravimo Konstitucijai, oficialaus paskelbimo. Vilniaus apskrities VPK, apskaiÄiuodamas ir mokÄdamas darbo užmokestį, veikÄ teisÄtai, t. y. taip, kaip privalÄjo veikti pagal įstatymus. Vilniaus apskrities VPK veiksmuose nebuvo nei neteisÄtų veiksmų, nei kaltÄs. PažymÄjo, kad biudžeto formavimas, iÅ¡ kurio yra mokamas darbo užmokestis statutiniams valstybÄs tarnautojams, yra ne atsakovo Vilniaus apskrities VPK, bet Lietuvos Respublikos VyriausybÄs kompetencija, todÄl vienintelis tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje turÄtų bÅ«ti Lietuvos valstybÄ, atstovaujama Lietuvos Respublikos VyriausybÄs. NurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjo reikalavimų atžvilgiu turi bÅ«ti taikytinas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau â ir DK) 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas trejų metų senaties terminas.TreÄiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutiko ir praÅ¡Ä skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužÄs 21 d. sprendimu pareiÅ¡kÄjo skundÄ tenkino iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kÄjui iÅ¡ atsakovo Vilniaus apskrities VPK priteisÄ 909,37 Lt neiÅ¡mokÄtÄ darbo užmokesÄio dalį. KitÄ skundo dalį atmetÄ kaip nepagrįstÄ .Pirmosios instancijos teismas rÄmÄsi Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu, kuriame konstatuojama, kad ValstybÄs tarnybos įstatymo skyrius âDarbo užmokestisâ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvÄ galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venÄių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmÄ, kai jiems iÅ¡mokÄtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai.
PažymÄjo, kad privalÄjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turÄjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venÄiu dienomis ir nakties metu, papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytas darbo trukmÄ, tais atvejais, kai apskaiÄiuotas ir iÅ¡mokÄtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ . Kadangi tai nebuvo padaryta, laikytina, kad atsakovas nÄra tinkamai atsiskaitÄs su pareiÅ¡kÄju. Teismas nustatÄ, kad nagrinÄjamu atveju yra taikytinas DK 27 straipsnio 2 dalies nustatytas bendrasis trejų metų senaties terminas, kurį pareiÅ¡kÄjas dÄl dalies reikalavimų yra praleidÄs. TaÄiau nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu taikytas darbo užmokesÄio ribojimas buvo pripažintas prieÅ¡taraujanÄiu konstitucinÄms nuostatoms bei nagrinÄjamai bylai aktualiu laikotarpiu Å¡is reglamentavimas nebuvo keiÄiamas taip, kad neprieÅ¡tarautų Konstitucijos nuostatoms.
Remdamas tuo, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinio senaties terminas yra atnaujintinas. Be to, pažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄjo praÅ¡oma priteisti nepriemokų suma susidarÄ už laikotarpį, kuris nevirÅ¡ija DK 298 straipsnyje nustatyto trejų metų apribojimo. NurodÄ, kad tinkamu atsakovu laikytinas tiesioginis pareiÅ¡kÄjo darbdavys, o ne Lietuvos valstybÄ. III. Atsakovas Vilniaus apskrities VPK pateikÄ apeliacinį skundÄ (b. l. 46â49), kuriuo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti.
Tuo atveju, jeigu teismas nusprÄstų, kad pareiÅ¡kÄjui priteistina darbo užmokesÄio nepriemoka, praÅ¡o sprendimo vykdymÄ atidÄti vieneriems metams.Apeliacinis skundas grindžiamas iÅ¡ esmÄs tais paÄiais argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui. Papildomai pabrÄžia, kad Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime nurodyta, kad nepalankių padarinių, kilusių dÄl teisÄs akto pripažinimo prieÅ¡taraujanÄiu Konstitucijai, pasekmių likvidavimas yra įstatymo leidÄjo konstitucinÄ priedermÄ.
Mano, kad pareiÅ¡kÄjo negautos piniginÄs lÄÅ¡os turÄtų bÅ«ti traktuojamos kaip nuostoliai, kuriems atlyginti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.271 straipsnis, numatantis valstybÄs atsakomybÄ už žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų. Be to, biudžeto formavimas, iÅ¡ kurio yra mokamas darbo užmokestis statutiniams valstybÄs tarnautojams, yra ne atsakovo Vilniaus apskrities VPK, bet Lietuvos Respublikos VyriausybÄs kompetencija, todÄl vienintelis tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje turÄtų bÅ«ti Lietuvos valstybÄ, atstovaujama Lietuvos Respublikos VyriausybÄs.PareiÅ¡kÄjas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 53-54) su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.
Teigia, kad apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstyti reikalavimai yra nepagrįsti, mano, kad pirmosios instancijos teismas nagrinÄjamu atveju bylÄ iÅ¡nagrinÄjo iÅ¡samiai ir priÄmÄ pagrįstÄ sprendimÄ . TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas. NagrinÄjamoje byloje ginÄas teisme kilo dÄl už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2008 m. lapkriÄio 1 d. pareiÅ¡kÄjui neiÅ¡mokÄtos darbo užmokesÄio dalies, kuri susidarÄ dÄl minÄtu laikotarpiu galiojusioje ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytos priedų ir priemokų ribos. 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, jog ValstybÄs tarnybos įstatymo VI skyrius âDarbo užmokestisâ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvÄ galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venÄių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmÄ, kai jiems iÅ¡mokÄtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d.
įstatymo Nr. IX-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai âKiekvienas žmogus <...> turi teisÄ <...> gauti teisingÄ apmokÄjimÄ už darbÄ <...>â, konstituciniam teisinÄs valstybÄs principui.Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus dÄl jurisprudencijos tÄstinumo principo, taikytino ir administraciniams teismams (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimÄ ), taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo paÄių sukurtų teisÄs aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmÄs panaÅ¡iose bylose), teisÄjų kolegija pažymi, kad nagrinÄjamoje byloje turi bÅ«ti vadovaujamasi jau suformuota praktika panaÅ¡iose bylose.
Tokios praktikos netaikymas galÄtų bÅ«ti pagrįstas tik tais atvejais, kai tai yra neiÅ¡vengiama ar objektyviai bÅ«tina. TeisÄjų kolegijos vertinimu, nagrinÄjamoje byloje nÄra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžianÄio daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje yra sÄ lygos kurti naujÄ precedentÄ ar nukrypti nuo ankstesnÄs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.TeisÄjų kolegija pabrÄžia, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A662‑1735/2011), vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nai, manantys, jog jų teisÄs dÄl minÄto Konstitucijai prieÅ¡taraujanÄio teisinio reguliavimo nebuvimo buvo pažeistos, turÄjo (turi) teisÄ dÄl tokių pažeidimų kreiptis į teismÄ , kuris savo ruožtu privalo, jeigu nustato, kad asmens teisÄs iÅ¡ tikrųjų yra pažeistos dÄl nurodytos priežasties, užtikrinti pažeistų teisių teisminÄ gynybÄ , taikydamas ne tik įstatymÄ (plaÄiÄ ja prasme), bet ir inter alia bendruosius teisÄs principus, taip pat aukÅ¡tesnÄs galios teisÄs aktus, pirmiausia aukÅ¡ÄiausiÄ jÄ teisÄ â KonstitucijÄ .
Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis garantuoja asmens, kurio konstitucinÄs teisÄs ar laisvÄs pažeidžiamos, teisÄ kreiptis į teismÄ . Asmens teisÄ kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti apribota ar paneigta, nes kiltų grÄsmÄ vienai svarbiausių teisinÄs valstybÄs vertybių. Asmens teisÄs turi bÅ«ti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privaÄių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjÅ«Äio 17 d. nutarimas).
PabrÄžtina, kad pažeistÄ pareiÅ¡kÄjo teisÄ teismas Å¡iuo atveju privalo ginti, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos minÄtos Konstitucijos normos ir principai, garantuojantys asmens teisÄ Ä¯ teisingÄ darbo apmokÄjimÄ , o pati asmens teisÄ Ä¯ teisminÄ pažeistų teisių gynybÄ bÅ«tų fiktyvi. Be to, nagrinÄjamoje byloje teismui nevykdant iÅ¡ Konstitucijos kylanÄios ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjÅ«Äio 8 d. sprendimas) pripažįstamos teismo pareigos ad hoc Å¡alinti Konstitucijai prieÅ¡taraujanÄio teisinio reguliavimo spragas ir Å¡iuo atveju nepriteisiant pareiÅ¡kÄjui teisingo atlyginimo už faktiÅ¡kai atliktÄ darbÄ , įstatyminis reguliavimas, kuris buvo pripažintas prieÅ¡taraujanÄiu Konstitucijai, ir toliau bÅ«tų realiai taikomas.
TaÄiau tai nebÅ«tų suderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad teisÄjas negali taikyti įstatymo, kuris prieÅ¡tarauja Konstitucijai.TeisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinÄjamoje administracinÄje byloje yra nustatytas teisÄs į teisingÄ apmokÄjimÄ už darbÄ pažeidimas, o reikalavimas apginti Å¡iÄ iÅ¡ Konstitucijos kylanÄiÄ teisÄ yra pareikÅ¡tas nepraleidus termino tai padaryti, todÄl, nustaÄius minÄtos teisÄs pažeidimÄ , teismas privalo jÄ veiksmingai ginti, įveikiant Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu nustatytus ir KonstitucijÄ pažeidžianÄius teisinio reguliavimo trÅ«kumus ad hoc.
Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarime pateiktas oficialios konstitucinÄs doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plÄstinÄ teisÄjų kolegija 2011 m. lapkriÄio 14 d. nutartyje administracinÄje byloje Nr. A575-1831/2011 iÅ¡aiÅ¡kino, kad aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstyti argumentai nuosekliai vysto ir plÄtoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ .PastebÄtina, kad atsakovas apeliaciniu skundu nekelia ginÄo dÄl priteistos sumos dydžio, iÅ¡ byloje esanÄios medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kÄjui neiÅ¡mokÄta darbo užmokesÄio nepriemokos dalis buvo apskaiÄiuota, remiantis atsakovo pateiktais suvestiniais atsiskaitymo lapeliais, tad darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai apskaiÄiavo pareiÅ¡kÄjui priteistinÄ sumÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog ginÄas dÄl nesumokÄtos darbo užmokesÄio dalies priteisimo yra tarnybinis ginÄas, o darbdavio teises ir pareigas, inter alia pareigÄ tinkamai atlyginti pareigÅ«nui už jo atliktÄ darbÄ , įgyvendina (vidaus reikalų statutinÄ) įstaiga, kurioje pareigÅ«nas tarnavo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos nutartį administracinÄje byloje Nr. A662‑1735/2010).
NagrinÄjamu atveju nÄra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, galinÄių sÄ lygoti kitokį nei nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje įtvirtintÄ ginÄo teisinių santykių bei Å¡ių santykių dalyvių teisinį vertinimÄ . TodÄl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo teisinius santykius, pagrįstai atsakovu Å¡ioje byloje laikÄ atsakovÄ Vilniaus apskrities VPK.TeisÄjų kolegija, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A1-638/2005), taip pat konstatuoja, kad reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nÄra reikalavimas dÄl žalos atlyginimo ir nÄra siejamas su darbo užmokesÄio nesumokÄjusio subjekto (institucijos) kalte. TodÄl civilinÄ atsakomybÄ reglamentuojanÄios teisÄs normos neturi esminÄs reikÅ¡mÄs ir nagrinÄjamu atveju nÄra taikytinos.Ä®vertinusi atsakovo Vilniaus apskrities VPK praÅ¡ymÄ atidÄti sprendimo vykdymÄ vieneriems metams dÄl sunkios jo turtinÄs padÄties, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad byloje nÄra pateiktų įrodymų, pagrindžianÄių, kad pareiÅ¡kÄjo skundo tenkinimas, priteisiant nurodytÄ darbo užmokesÄio dalies dydį, reikÅ¡mingai paveiks atsakovo Vilniaus apskrities VPK turtinÄ padÄtį.
Esant Å¡ioms aplinkybÄms bei vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsÄjo 15 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A261-3291/2011; 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A62-508/2011), praÅ¡ymas dÄl sprendimo vykdymo atidÄjimo netenkintinas.Remdamasi iÅ¡dÄstytomis aplinkybÄmis ir argumentais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikÄ teisÄs normas, priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todÄl pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundÄ nÄra.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisÄjų kolegija n u t a r i a : Atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužÄs 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama. TeisÄjaiRomanas KliÅ¡auskas RiÄardas PiliÄiauskas SkirgailÄ Å½alimienÄ