2024-01-22 Nr. AB-1357-3-61-3-02315-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-345-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02315-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 29.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įstaiga, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija) prašydama panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. SD(19.1)-6536 „Dėl darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo paraiškos atmetimo“ (toliau – ir Tarnybos sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde Komisijai nurodė, kad pateikė paraišką Tarnybai subsidijuoti darbo vietų steigimą (pritaikymą), tačiau Tarnyba Sprendimu atmetė paraišką, konstatavusi, jog ji neatitinka Užimtumo tarnybos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-388 „Dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 21 priedo 1 punkte ir 1.4 papunktyje bei 5 punkte įtvirtintų kritinių vertinimo kriterijų. Sprendime nurodyta, kad paraiškos teikėjas neatitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo paraiškų atrankos komisija (toliau – ir Atrankos komisija), vadovaudamasi viešais draudėjų duomenimis, nustatė, kad nei paraiškos sudarymo dieną (gegužės 6 d.), tuo pačiu ir paraiškos pateikimo dieną (gegužės 7 d.) įstaigoje nedirbo nei vienas darbuotojas, todėl V. V., kuris nurodo save vadovu, nebūdamas tinkamu juridinio asmens atstovu, pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją. Nesant duomenų, kad Įstaigoje paraiškos sudarymo ir pateikimo dienai dirbo bent vienas darbuotojas, su kuriuo sudaryta darbo sutartis, nėra teisinio pagrindo teigti, kad V. V. gali patvirtinti pažymoje apie atitiktį Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 ir 5 punkte nurodytiems reikalavimams (toliau – ir Pažyma) išvardintų aplinkybių nebuvimą.

3. Pareiškėjas teigė, kad nesutinka su Tarnybos Sprendimu ir pažymėjo, jog V. V. neturi galiojančios nuobaudos už Užimtumo įstatyme ar Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK) nustatytus pažeidimus vertinant pagal Aprašo 21 priedo 1.4 papunktį.

4. Nurodė, kad Tarnyba teigė, jog pateikta paraiška neatitinka Tarnybos direktoriaus patvirtintos formos dėl to, kad neatitinka 5 punkto kritinio kriterijaus, nes V. V. nėra tinkamas įstaigos atstovas. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo galiojančios redakcijos 9 straipsnio 5 dalyje numatytos viešosios įstaigos vadovo atsakomybės. Minėto įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje numatyta, kada viešosios įstaigos vadovas pradeda eiti pareigas ir jo paskyrimo tvarka. V. V. paskyrimo (išrinkimo) data yra 2021 m. gegužės 3 d. Teigė, kad V. V. nuo 2021 m. gegužės 3 d. yra teisėtas įstaigos atstovas ir turėjo teisę pateikti paraišką bei ją pasirašyti, o pati forma atitinka Tarnybos patvirtintą paraiškos formą.

5. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 10 d. pateikė paraišką. Atrankos komisija, atlikusi paraiškos ir jos priedų vertinimą, nustatė, kad paraiška neatitinka kritinių vertinimo kriterijų ir pasiūlė paraišką atmesti bei jos toliau nenagrinėti. Tarnyba priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo informavo pareiškėją, kad paraiška atmesta ir toliau nenagrinėjama.

7. Atsakovas nurodė, kad Atrankos komisija, vertindama pareiškėjo paraišką, nustatė, jog ji neatitiko Aprašo 19 priedo 1 punkte, 1.4 papunktyje ir 5 punkte nurodytų kritinių vertinimo kriterijų. Atrankos komisija šią išvadą padarė įvertinusi, ar darbo vietų steigimo (toliau – ir DVS) paraiškos teikėjas, šiuo atveju Įstaiga, siekdama gauti valstybės paramą ir teikdama paraišką, atitiko Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas, Užimtumo rėmimo priemonių aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 „Dėl Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Užimtumo rėmimo priemonių aprašas) 54 punkte nustatytą taisyklę, kad paraiška, neatitinkanti šiame punkte nustatytų reikalavimų ar pateikta ne pagal Tarnybos direktoriaus patvirtintą formą, nenagrinėjama.

8. Atsakovas akcentavo, kad paraiškos teikėjas pagal Aprašo 3.3 papunktį, darbdavys, pateikęs paraišką dėl darbo vietų steigimo subsidijavimo. Pareiškėjas prie paraiškos pateikė užpildytą Pažymą apie atitiktį Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 ir 5 punkte nurodytiems reikalavimams (toliau – ir Pažyma), iš kurios matyti, jog ją pasirašė Įstaigos direktorius V. V.. Tarnybos vertinimu, svarbu nustatyti, kad DVS paraiškos teikėjas atitinka Pažymoje nurodytas sąlygas, bet ir tą aplinkybę, ar apskritai asmuo, kuris deklaruoja Pažymoje esančių aplinkybių tikrumą, turi teisę tokius veiksmus atlikti, t. y., ar jis yra teisėtas darbdavio atstovas. Atsakovas teigė, kad DVS paraiškas gali teikti tik darbdaviai, todėl akivaizdu, jog paraiškos priedus (Aprašo 19 priedo 8.1-8.8 papunkčiai), taip pat ir pažymas apie atitiktį Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje nurodytoms sąlygoms, privalo teikti darbdaviai.

9. Nors Apraše nėra „darbdavio“ sąvokos apibrėžimo, tačiau šio Aprašo 3.10 papunktyje nurodyta, kad kitos Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme ir šio Aprašo 2 punkte nurodytuose teisės aktuose vartojamas sąvokas, o Aprašo 2 punkte nurodyta, kad Aprašas parengtas vadovaujantis Užimtumo įstatymu, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu (toliau – ir DK) <...>. DK 21 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbdavys – asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, <...>. Darbdavio – juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsisteigimo momentą. Darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo. Darbdavio – fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Tarnyba vertino, kad viešosios įstaigos vadovui pradėjus eiti direktoriaus pareigas, yra privaloma pasirašyti darbo sutartį, tačiau šiuo atveju su V. V. darbo sutartis nesudaryta.

10. Atsakovas nurodė, kad prie paraiškos pateikta Pažyma sudaryta ir pasirašyta 2021 m. gegužės 6 d., t. y. tuo metu įstaigos vadovas - direktorius V. V. patvirtino, jog būdamas įstaigos vadovu (direktoriumi), atitinka Pažymoje nurodytus reikalavimus, tačiau, vadovaujantis viešais draudėjų duomenimis, kurie prieinami internetinėje svetainėje www.sodra.lt., Tarnyba nustatė, jog nei Pažymos pasirašymo dieną, nei paraiškos sudarymo dieną (gegužės 6 d.), nei paraiškos pateikimo dieną (gegužės 10 d.), nei paraiškos vertinimo dieną (gegužės 21 d.), Įstaigoje nedirbo nei vienas darbuotojas, o tai reiškia, kad su V. V. nebuvo ir nėra sudaryta darbo sutarties, dėl to nėra teisinio pagrindo teigti, jog Pažymoje nurodytas darbdavys Įstaiga bei V. V., kuris nėra teisėtas darbdavio atstovas, atitiko Pažymos 1–2 punktuose nurodytus reikalavimus.

11. Atsakovas, įvertinęs tai, kad DVS paraiškos teikėjas yra darbdavys, pateikęs paraišką dėl darbo vietų steigimo subsidijavimo, o paraišką su projekto teikėjo pasižadėjimu ir kitus paraiškos priedus pasirašęs Įstaigos direktorius V. V. nėra tinkamas darbdavio atstovas, kaip numato DK, todėl pateikta paraiška ne tik neišpildo Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 51 punkte nurodyto reikalavimo (vadovo parašas), bet ir neatitinka nustatytos paraiškos formos ir kritinio vertinimo kriterijaus (54 p.). Pagal Aprašo 59.2.1 papunktį, jeigu DVS paraiškos neatitiktis patenka į Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 4 punkto apimtį – ji turi būti atmetama ir toliau nenagrinėjama.

12. Tarnyba vertino, kad nustatyti imperatyvūs reikalavimai DVS paraiškos formai ir turiniui. Atitinkamai DVS paraiškos forma nustatyta Aprašo 19 priede, todėl pareiškėjas pateikdamas paraišką turėjo užpildyti ne tik tinkamą jos formą, bet ir paraišką užpildyti taip, kad jos turinys atitiktų visus teisės aktų reikalavimus, kurie reglamentuoja DVS subsidijavimo įgyvendinimo tvarką, o esant nustatytiems paraiškos trūkumams (vertinant neatitiktį kritiniams vertinimo kriterijams) numatyta teisinė pasekmė - paraiška atmetama ir toliau nebenagrinėjama.

13. Be to, DVS rėmimas yra susijęs su valstybės lėšų, skiriamų darbo užimtumui remti ir darbo užimtumo rėmimo priemonėms įgyvendinti, todėl nėra ir negali būti vertinamas kaip neišsenkantis ir gaunamas nepaisant nustatytų sąlygų ir teisės aktų reikalavimų. Šių lėšų skirstymas bei panaudojimas nulemtas ne tik ekonominio pagrįstumo, naudingumo, bet tuo pačiu ir skaidrumo principų. Todėl kiekvienas projekto teikėjas, siekiantis įgyti teisę pasinaudoti valstybės teikiama socialine ir ekonomine pagalba steigiant darbo vietas, privalo itin atidžiai vykdyti kandidato gauti subsidiją pareigas, įskaitant ir pareigą pateikti paraišką, atitinkančią turiniui ir formai keliamus reikalavimus.

14. Atsakovas neginčijo fakto, kad Įstaigos vadovu teisėtai paskirtas V. V., tačiau nesutiko su pareiškėjo interpretacija dėl teisės aktų, kurie reguliuoja jo, kaip darbdavio, paraiškos pateikimo sąlygas ir tvarką. DVS paraiškų teikimas yra konkursas, todėl turi būti išpildytos visos konkurso sąlygos. Nors Užimtumo įstatymas nenurodo ir nenumato, kad darbdavys turi būti sudaręs darbo sutartį su vadovu (tai nėra Užimtumo įstatymo paskirties ir taikymo sritis), tačiau, atsakovo vertinimu, darbdavys, norintis gauti valstybės paramą, turi turėti teisėtą atstovą, su kuriuo turi būti sudaroma darbo sutartis. Be to, toks paraiškos priėmimas ją vertinti pažeistų principą, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, tuo pačiu tokios paraiškos priėmimas ir vertinimas kaip tinkamos, būtų nesąžiningas kitų DVS paraiškų teikėjų atžvilgiu.

15. Tarnyba teigė, kad skundžiamas Sprendimas yra aiškus, tikslus ir išsamus: nurodytas paraiškos atmetimo teisinis pagrindas, be to, nurodė, kad vietoje nurodytos Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalies, turi būti 6 dalis (techninė klaida), kuriais rėmėsi Tarnyba, aiškiai išdėstytos paraiškos atmetimo faktinės aplinkybės, nurodyta apskundimo tvarka ir terminai. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas ne toks sprendimas, kurio tikėjosi, nesudaro pagrindo teigti, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Vertino, kad nėra teisinio pagrindo jį naikinti, taip pat įpareigoti Tarnybą paraišką išnagrinėti iš naujo.

II. 16. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2021 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 21R-453 AG-453/04-2021 (toliau – ir Komisijos sprendimas) pareiškėjo VšĮ (duomenys neskelbtini) skundą tenkino, panaikino Tarnybos sprendimą ir įpareigojo Tarnybą paraišką išnagrinėti iš naujo.

17. Komisija nustatė, kad pareiškėjas Tarnybai 2021 m. gegužės 10 d. pateikė paraišką ir priedus gauti subsidiją (steigiama darbo vieta neįgaliam asmeniui), planuojamos įsteigti dvi darbo vietos, prašoma subsidija pramogų ir poilsio organizavimo veiklai.

18. Nurodė, kad Atrankos komisija 2021 m. gegužės 21 d. posėdžio protokole Nr. VD(19.1)-9043, apsvarsčiusi pareiškėjo paraiškos vertinimą dėl darbo vietų steigimo subsidijavimo, užpildant Aprašo 21 priedą, vadovaudamasi Aprašo 59 punktu, Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 63 punktu ir 63.1 papunkčiu, nustatė, jog pareiškėjo paraiška neatitiko Aprašo 19 priedo 1 punkte, 1.4 papunktyje ir 5 punkte nurodytų kritinių vertinimo kriterijų. Atrankos komisija, vadovaudamasi viešais draudėjų duomenimis, kurie prieinami internetinėje svetainėje www.sodra.lt, nustatė, kad nei Pažymos pasirašymo dieną, nei paraiškos sudarymo dieną (gegužės 6 d.), nei paraiškos pateikimo dieną (gegužės 7 d.) įstaigoje nedirbo nei vienas darbuotojas, todėl V. V., kuris nurodo save vadovu, nebūdamas tinkamu juridinio asmens atstovu, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Įstaigos paraiška pasirašyta darbdavio atstovo – V. V., kuris nurodo save atstovu, tačiau jis nėra darbuotojas ir vadovas (direktorius), kaip numato Viešųjų įmonių įstatymas ir DK. Protokoliniu nutarimu nutarta siūlyti Tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktoriui atmesti ir toliau nenagrinėti pareiškėjo paraiškos, kadangi paraiška neatitiko Aprašo 19 priedo 1 punkte, 1.4 papunktyje ir 5 punkte nurodytų kritinių vertinimo kriterijų.

19. Atrankos komisija Paraiškų dėl darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo atitikties Užimtumo rėmimo priemonių apraše numatytiems reikalavimams 2021 m. gegužės 19 d. vertinime (toliau – vertinimas) prie kritinių vertinimo kriterijų (1.4 papunktis) „paraiškos teikėjas atitinka Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas: „kurių vadovas ar kitas atsakingas asmuo neturi galiojančios baudos, paskirtos už Užimtumo įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose nustatytus pažeidimus, ir (ar) administracinės nuobaudos, skirtos pagal ANK už nelegalų darbą, arba turi ne daugiau negu vieną galiojančią administracinę nuobaudą pagal šį kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus“ pažymėjo „Ne“ (įmonėje nedirba nei vienas darbuotojas); prie 5 kriterijaus „Pateikia paraišką pagal Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą formą (Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 54 punktas) pažymėjo „Ne“ (įmonėje neįdarbintas vadovas).

20. Sprendime Tarnybos Vilniaus Klientų aptarnavimo departamentas informavo, kad Atrankos komisija įvertino paraiškos ir jos priedų atitiktį Užimtumo įstatymo, Užimtumo rėmimo priemonių apraše bei Apraše nustatytiems reikalavimams, vadovaudamasi Aprašo 59 punktu, Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 63 punktu ir 63.1 papunkčiu, vertindama paraišką pagal Aprašo 21 priedą, nustatė, kad paraiška neatitinka 1 punkte ir 1.4 papunktyje bei 5 punkte nurodytų kritinių vertinimo kriterijų. Atrankos komisija nustatė, kad paraiškos teikėjas neatitinka Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Tarnyba, įvertinusi Pažymą, nustatė, kad Pažyma sudaryta 2021 m. gegužės 6 d., t. y. tuo metu juridinio asmens vadovas V. V. patvirtino, jog būdamas įstaigos vadovu, atitinka Pažymoje nurodytus reikalavimus. Tarnyba, remdamasi Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi, DK 101 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu, dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis. Atrankos komisija, vadovaudamasi viešais draudėjų duomenimis, kurie prieinami internetinėje svetainėje www.sodra.lt, nustatė, kad nei paraiškos sudarymo dieną (gegužės 6 d.), tuo pačiu ir paraiškos pateikimo dieną (gegužės 7 d.) įstaigoje nedirbo nei vienas darbuotojas, todėl V. V., kuris nurodo save vadovu, nebūdamas tinkamu juridinio asmens atstovu, pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją. Nesant duomenų, kad įstaigoje paraiškos sudarymo ir pateikimo dieną dirbo bent vienas darbuotojas, su kuriuo sudaryta darbo sutartis, nėra teisinio pagrindo teigti, kad V. V. gali patvirtinti Pažymoje išvardintų aplinkybių nebuvimą. Pagal Tarnybos direktoriaus patvirtintą formą paraišką pasirašo paraiškos teikėjo vadovas. Paraiška pasirašyta darbdavio atstovo, t. y. V. V., kuris nurodo save vadovu, tačiau dėl minėtų aplinkybių, Atrankos komisijos vertinimu, jis nėra tinkamas vadovas (direktorius), darbdavio atstovavimo prasme, kaip numato Viešųjų įmonių įstatymas ir DK. Įvertinus nustatytus trūkumus, vadovaujantis Aprašo 59.2.1 papunkčiu, Atrankos komisija siūlė Tarnybos Klientų aptarnavimo departamento direktoriui atmesti DVS paraišką, todėl buvo priimtas sprendimas atmesti Įstaigos paraišką ir jos toliau nenagrinėti.

21. Komisija rėmėsi Užimtumo įstatymo, Užimtumo rėmimo priemonių aprašo, Aprašo nuostatomis.

22. Komisija vertino, kad Paraiškos forma patvirtinta pagal Aprašo reikalavimus ir nustatytą formą. Komisija nesutiko su atsakovu, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Nurodė, kad byloje ginčo, jog remiantis JAR išrašu, V. V. nuo 2021 m. gegužės 4 d. (įregistruota) yra įstaigos vadovas, nėra. Jis 2021 m. gegužės 3 d. paskirtas (išrinktas) vadovu ir juridinio asmens vardu veikia kaip vadovas. JAR duomenys turi prima facie galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.71 straipsnio 3 dalis). Taigi patvirtintų dokumentų galia gali būti paneigta, įrodžius, kad duomenys yra neteisingi. JAR įregistruotas Įstaigos vadovas veikė Įstaigos vardu. Šiuo atveju darbo santykių klausimo vertinimas ir aiškinimas, nesant jokio teisinio pagrindo įtvirtinto ginčui taikytinuose teisės aktuose, vertinant paraišką, negali būti laikomas Atrankos komisijos, kurios vertinimu ir grindžiamas Tarnybos Sprendimas, protokolinio sprendimo teisėtu pagrindimu. Atrankos komisija turėjo atlikti tik tokį paraiškos vertinimą ir jį užpildyti, kaip numatyta formoje, tačiau papildomų pastabų, kurių nėra nurodyta Aprašo 21 priede, bei daryti išvadų dėl paraiškos neatitikties kritiniams vertinimo kriterijams, pateikdama kitokį nei pačiame vertinime pateiktoje formoje klausimai, neturėjo teisės.

23. Komisija sprendė, kad Įstaigos vadovas, kuris įregistruotas JAR registre, kaip vienasmenis Įstaigos atstovas, turėjo teisę pateikti paraišką bei ją pasirašyti. Be to, Įstaiga yra įgijusi ir paramos gavėjo statusą. Komisijos vertinimu, Atrankos komisijos atliktas paraiškos vertinimas neatitinka ginčui taikytino teisinio reglamentavimo, individualaus, visapusiško ir objektyvaus aplinkybių ištyrimo. Atrankos komisija netinkamai vertino ir aiškino DVS paraiškos ir priedų atitiktį Užimtumo įstatymui, Užimtumo rėmimo priemonių aprašo ir Aprašo nuostatas bei padarė nepagrįstą išvadą, kad paraiška neatitinka kritinių vertinimo kriterijų, įtvirtintų Aprašo 21 priedo 1 punkte ir 1.4 papunktyje bei 5 punkte, plečiamai aiškindama nurodytus kriterijus, viršydama jai suteiktą kompetenciją. Komisija nekvestionavo Atrankos komisijos teisės remtis surinktais papildomais duomenimis, tačiau priimami sprendimai turi būti grindžiami tinkamu teisiniu vertinimu tokia apimtimi, kaip įtvirtinta teisiniame reglamentavime pagal suteiktą kompetenciją. Plečiamasis ginčo santykį reglamentuojančių nuostatų aiškinimas yra negalimas.

24. Komisija, įvertinusi nustatytas aplinkybes konstatavo, kad Tarnybos Sprendimas, kuris grindžiamas Atrankos komisijos išvada, negali būti laikomas teisėtu, todėl jį panaikino ir įpareigojo Tarnybą iš naujo įgyvendinti DVS paraiškos vertinimo procedūrą, tiksliai taikyti ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus.

III. 25. Atsakovas Tarnyba su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Komisijos sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

26. Atsakovas nurodė, kad Komisijos sprendimu panaikintas Tarnybos sprendimas ir Tarnyba įpareigota paraišką išnagrinėti iš naujo. Komisija sprendimą grindė pagrindiniu argumentu, kad pareiškėjo vadovas, kuris įregistruotas Juridinių asmenų registre (toliau – JAR), kaip vienasmenis įstaigos atstovas, turėjo teisę pateikti paraišką bei ją pasirašyti. Be to, įstaiga yra įgijusi ir paramos gavėjo statusą.

27. Atsakovas teigė, kad nesutinka su minėtu Komisijos argumentu ir jį vertina kritiškai, jis prieštarauja teisiniam reglamentavimui, nurodytam teisės aktuose, reglamentuojančiuose darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo įgyvendinimo tvarką. Darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo (DVS) įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Užimtumo įstatymas, Užimtumo rėmimo priemonių aprašas ir Aprašas. Komisijos sprendime nevertintos aplinkybės, kad DVS paraiškos teikėjas pagal Aprašo 3.3 papunktį – darbdavys, pateikęs paraišką dėl darbo vietų steigimo subsidijavimo. Atitinkamai DK 21 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbdavys − asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, <...>. Atitinkamai DK 101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu (toliau – juridinio asmens vadovas), dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų (sudaroma civilinė paslaugų teikimo sutartis) ir individualiųjų įmonių vadovus (sudaroma civilinė sutartis arba nesudaroma civilinė sutartis, jeigu vadovas yra pats įmonės savininkas), o DK 42 straipsnio 2 dalis nustato, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Taigi pagal nurodytą teisinį reglamentavimą su juridinio asmens (darbdavio) vadovu privalo būti sudaryta darbo sutartis. Šiuo konkrečiu atveju, Komisijos sprendime nurodytas argumentas, kad įstaigos vadovas, kuris įregistruotas JAR, kaip vienasmenis Įstaigos atstovas, turėjo teisę pateikti paraišką bei ją pasirašyti, neatitinka aukščiau paminėto teisinio reglamentavimo. Tuo labiau, kad Komisija sprendime nevertinta, jog Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo viešosios įstaigos vardu sudaro darbo sutartį su viešosios įstaigos vadovu ir ją nutraukia.

28. Pažymėjo, jog Tarnyba negali neatsižvelgti į valstybėje pripažintą principą, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, t. y. į tai, kad DVS paraišką pasirašė ir pateikė tokios teisės neturintis asmuo - netinkamas darbdavio atstovas. Tarnyba neginčija fakto ir sutinka, kad šiuo atveju faktas apie pareiškėjo Įstaigos vadovą įregistruota JAR, tačiau tai nesuteikia teisės išrinktam vadovui (direktoriui) atlikti neteisėtus veiksmus, t. y. neturint tinkamai įformintos ir sudarytos darbo sutarties atlikti darbines funkcijas ir atstovauti darbdavį VšĮ (duomenys neskelbtini), pateikiant paraišką Tarnybai. Be to, tų darbdavių, kurių paraiškos yra įtrauktos į finansuojamų paraiškų sąrašą, atstovai yra kviečiamos pasirašyti DVS sutartį (Aprašo 64.2 papunktis), todėl toks juridinio asmens vadovas, kuris įregistruotas JAR, kaip vienasmenis įstaigos atstovas, tačiau nesudaręs darbo sutarties, taip kaip numato DK ir kiti įstatymai, negalėtų pasirašyti DVS sutarties.

29. Atsakovas teigė, kad tiek paraiškos pateikimas ir pasirašymas, tiek sutarties sudarymas yra juridinių asmenų (darbdavių) vadovų darbinių funkcijų vykdymas – tokiems veiksmams atlikti būtina sudaryta darbo sutartis. Be to, Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo paraiškų atrankos komisija (toliau – DVS atrankos komisija), vertindama pareiškėjo paraiškos atitiktį Aprašo 21 priedo 1 punkte, 1.4 papunktyje ir 5 punkte nurodytiems kritiniams vertinimo kriterijams, teisingai nustatė, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) paraiška neatitinka paminėtų kriterijų dėl aukščiau paminėto teisinio reglamentavimo. Tai, kad DVS atrankos komisija prie 21 priedo 1.4 papunkčio pažymėjo, jog įmonėje nedirba nei vienas darbuotojas, o prie 5 punkto pažymėjo, kad įmonėje neįdarbintas vadovas, Tarnybos vertinimu negali būti traktuojama, kad DVS atrankos komisija viršijo savo įgaliojimus ir netinkamai taikė teisės aktus, tai tiesiog pastabos nurodytos skliaustuose, nes pagrindinis žymėjimas yra „Ne“. Pastabos tokios nurodytos todėl, kad pareiškėjo vadovas, t. y. direktorius V. V., nebūdamas tinkamu darbdavio atstovu, negali deklaruoti, jog atitiko Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 ir 5 punkte nurodytus reikalavimus, tuo pačiu negalima teigti, kad DVS paraišką pateikta pagal Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą formą, nes ten kur turėjo pasirašyti darbdavio atstovas „pareigų pavadinimas“ , pasirašė direktorius V. V., kuris nesudaręs darbo sutarties, taip kaip numato teisės aktai, negalėjo atlikti darbinių funkcijų. Taigi, juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus, o šiuo atveju pareiškėjo vadovas, t. y. direktorius V. V., kuris atstovavo darbdavį (VšĮ (duomenys neskelbtini)) nors buvo paskirtas ir išrinktas teisėtai, tačiau neveikė pagal įstatymus, t. y. veikė ir atliko darbines funkcijas nesudaręs darbo sutarties.

30. Atsakovas nurodė, kad visiškai nesupranta Komisijos argumento, jog įstaiga yra įgijusi paramos gavėjo statusą. Pažymėjo, kad ši aplinkybė visiškai neturi jokios teisinės reikšmės tiek ginčo kontekste, tiek DVS paraiškų teikimo kontekste, nes DVS subsidijavimas taikomas tiems darbdaviams, kurie konkurso būdu atrenkami ir yra tinkami finansuoti, nepriklausomai ar jie įgiję paramos gavėjo statusą, o juridinių asmenų paramos gavėjo statusas svarbus vertinant tik Labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka gautą ir teiktą paramą bei labdarą. Dėl nurodytų aplinkybių Tarnybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir išsamiai išnagrinėjus visas jo priėmimui reikšmingas aplinkybes.

31. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

32. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybos skundas yra nepagrįstas, jame remiamasi teisės aktų interpretacijomis ir galimais ateities sandoriais, kurie nagrinėjant bylą nėra aktualūs. Iš Tarnybos sprendimo atmesti paraišką ir skundo matyti, kad Tarnyba kelia abejones dėl pareiškėjo vadovo einamų pareigų teisėtumo. Atsakovas abejones grindžia teisės aktų interpretacijomis, kurios, nagrinėjant paraišką, nėra taikytinos. Atsakovas taiko DK 101 straipsnio 1 dalį, kuri numato prievolę sudaryti darbo sutartį, jeigu vadovas dirba atlygintinai. Šiuo atveju direktoriui atlygis nebuvo mokamas, veikla buvo tik planuojama. Tarnyba skunde nurodo prievolę sudaryti darbo sutartį direktoriui su įstaiga, tačiau nesudarius darbo sutarties vadovas netampa neteisėtu juridinio asmens atstovu ir jam nėra draudžiama atstovauti įstaigą. Iš esmės Tarnyba šiuo atveju nagrinėja darbo santykius, o ne įstaigos vadovo paskyrimo ir atstovavimo teisėtumą. Tarnyba dėsto apie ateities sandorius, kuriuos reiks pasirašyti vadovui, jeigu DVS paraiška bus patvirtinta, kurie apskritai nėra aktualūs nagrinėjant šią bylą. Akcentuoja, kad paraiškos atmetimo pagrindas yra Aprašo 21 priedo 1.4 punktas, kuris visiškai nesusijęs su įstaigos vadovo atstovavimo teisėtumu.

33. Pažymėjo, kad Aprašo 21 priedo 5 punkte numatyta, jog paraiška turi būti pateikta pagal Tarnybos direktoriaus patvirtintą formą, tačiau nenurodo, kuri paraiškos dalis neatitinka nustatytos formos. Tarnybos pagrindinis argumentas - vadovas nėra tinkamas VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovas. Aprašo 21 priedo 5 punktas taip pat nesusijęs su įstaigos vadovo atstovavimo teisėtumu. Tarnyba skunde nurodo, kad sutinka, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovas buvo paskirtas ir išrinktas teisėtai, tačiau teigia, jog neveikė pagal įstatymus, t. y. veikė ir atliko darbines funkcijas nesudaręs darbo sutarties. Tarnybos nurodomas neveikimas pagal įstatymus galbūt galėtų užtraukti administracinę atsakomybę, jeigu tai būtų galima priskirti prie darbinių funkcijų, tačiau nepanaikina vadovo, kaip teisėto įstaigos atstovo, statuso.

IV. 34. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 21 d. sprendimu atsakovo skundą atmetė.

35. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 10 d. pateikė paraišką ir priedus gauti subsidiją (steigiama darbo vieta neįgaliam asmeniui), planuojama įsteigti dvi darbo vietas, prašoma subsidija pramogų ir poilsio organizavimo veiklai. Tarnyba sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.

36. Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos sprendimu, su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti Tarnybos sprendimą ir įpareigoti Tarnybą paraišką išnagrinėti iš naujo. Komisija sprendimu panaikino Tarnybos sprendimą ir įpareigojo Tarnybą pareiškėjo paraišką išnagrinėti iš naujo.

37. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Užimtumo įstatymo, Viešųjų įstaigų įstatymo, Civilinio kodekso nuostatomis.

38. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad su juridinio asmens (darbdavio) vadovu privalo būti sudaryta darbo sutartis. Šiuo konkrečiu atveju, Komisijos sprendime nurodytas argumentas „Įstaigos vadovas, kuris įregistruotas JAR, kaip vienasmenis Įstaigos atstovas, turėjo teisę pateikti paraišką bei ją pasirašyti“ neatitinka teisinio reglamentavimo. Tuo labiau, kad Komisijos sprendime nevertinta, jog Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo viešosios įstaigos vardu sudaro darbo sutartį su viešosios įstaigos vadovu ir ją nutraukia.

39. Teismas pažymėjo, kad remiantis Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, viešoji įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą − viešosios įstaigos vadovą (3 dalis). Viešosios įstaigos vadovas organizuoja viešosios įstaigos veiklą ir veikia viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su viešosios įstaigos darbuotojais. Viešosios įstaigos vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo paskyrimo dienos, jeigu jį paskyrusio visuotinio dalininkų susirinkimo sprendime nenustatyta kitaip, o kai viešoji įstaiga steigiama, – nuo viešosios įstaigos įregistravimo dienos (4 dalis).

40. Pagal Civilinio kodekso 2.81 straipsnio 1 dalį juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai (2.82 straipsnio 1 dalis). Kai sandorį juridinio asmens vardu sudaro jo valdymo organas – vadovas, laikoma, kad sandorį sudarė pats juridinis asmuo. Nagrinėjamu atveju teismas sutiko su Komisijos vertinimu, kad JAR įregistruotas įstaigos vadovas veikė įstaigos vardu. Šiuo atveju darbo santykių klausimo vertinimas ir aiškinimas, nesant jokio teisinio pagrindo, įtvirtinto ginčui taikytinuose teisės aktuose, vertinant paraišką, negali būti laikomas Atrankos komisijos, kurios vertinimu ir grindžiamas Tarnybos sprendimas, protokolinio sprendimo teisėtu pagrindimu. Atrankos komisija turėjo atlikti tik tokį paraiškos vertinimą ir jį užpildyti, kaip numatyta formoje, tačiau papildomų pastabų, kurių nėra nurodyta Aprašo 21 priede, bei daryti išvadų dėl paraiškos neatitikties kritiniams vertinimo kriterijams, pateikdama kitokį nei pačiame vertinime pateiktoje formoje klausimai, neturėjo teisės. Šiuo atveju pareiškėjo vadovas, kuris įregistruotas JAR, kaip vienasmenis įstaigos atstovas, turėjo teisę pateikti paraišką bei ją pasirašyti.

41. Teismas nurodė, kad Tarnyba teigia, jog tiek paraiškos pateikimas ir pasirašymas, tiek sutarties sudarymas yra juridinių asmenų (darbdavių) vadovų darbinių funkcijų vykdymas – tokiems veiksmams atlikti būtina sudaryta darbo sutartis. Tai, kad DVS atrankos komisija prie 21 priedo 1.4 papunkčio pažymėjo, jog įmonėje nedirba nei vienas darbuotojas, prie 5 punkto pažymėjo įmonėje neįdarbintas vadovas, Tarnybos vertinimu negali būti traktuojama, kad DVS atrankos komisija viršijo savo įgaliojimus ir netinkamai taikė teisės aktus, tai tiesiog pastabos nurodytos skliaustuose, nes pagrindinis žymėjimas yra „Ne“. Pastabos tokios nurodytos todėl, kad pareiškėjo vadovas, t. y. direktorius V. V., nebūdamas tinkamu darbdavio atstovu, negali deklaruoti, kad atitiko Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 ir 5 punkte nurodytus reikalavimus, tuo pačiu negalima teigti, kad DVS paraiška pateikta pagal Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą formą, nes ten kur turėjo pasirašyti darbdavio atstovas „pareigų pavadinimas“, pasirašė direktorius V. V., kuris nesudaręs darbo sutarties, taip kaip numato teisės aktai, negalėjo atlikti darbinių funkcijų. Taigi, juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus, o šiuo atveju pareiškėjo vadovas, t. y. direktorius V. V., kuris atstovavo darbdavį (VšĮ (duomenys neskelbtini)) nors buvo paskirtas ir išrinktas teisėtai, tačiau neveikė pagal įstatymus, t. y. veikė ir atliko darbines funkcijas nesudaręs darbo sutarties.

42. Teismas nesutiko su nurodytais Tarnybos teiginiais. Pažymėjo, kad Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje numatytos viešosios įstaigos vadovo atsakomybės. Šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kada viešosios įstaigos vadovas pradeda eiti pareigas ir jo paskyrimo tvarka. V. V. paskyrimo (išrinkimo) data yra 2021 m. gegužės 3 d. Pagal JAR išrašą, V. V. nuo 2021 m. gegužės 3 d. yra teisėtas įstaigos atstovas ir turėjo teisę pateikti paraišką bei ją pasirašyti, o pati forma atitinka Tarnybos patvirtintą paraiškos formą, todėl atsakovo teiginiai yra nepagrįsti ir atmestini.

43. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas sprendė, kad Tarnyba ir Komisija iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl pareiškėjo skundas atmetė.

44. Teismas dėl kitų atsakovo skunde ir pareiškėjo atsiliepime nurodytų argumentų nepasisakė, kadangi, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados.

V. 45. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

46. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, t. y. netinkamai taikė Užimtumo įstatymo, Užimtumo rėmimo priemonių aprašo ir Aprašo nuostatas, neįvertindamas paminėtų teisės normų sistemiškai, dėl to buvo priimtas nepagrįstas ir neteisingas sprendimas.

47. Šiuo konkrečiu atveju teismas, nagrinėdamas ginčą, vadovavosi tik Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis, kurios reglamentuoja viešosios įstaigos vadovo paskyrimo tvarką, tačiau visiškai nevertino svarbiausios aplinkybės, kad pagal Aprašo 3.3 papunktį – paraiškos teikėjas – darbdavys, pateikęs paraišką dėl darbo vietų steigimo subsidijavimo, atitinkamai Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 51 papunktyje nustatyta, kad darbdavys, siekiantis dalyvauti darbo vietų steigimo subsidijavimo priemonėje (toliau – DVS paraiškos teikėjas), paraišką dėl darbo vietų steigimo subsidijavimo (toliau – DVS paraiška), kurios formą tvirtina Užimtumo tarnybos direktorius, pateikia Užimtumo tarnybos administracijos padaliniui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo DVS paraiškų atrankos Užimtumo tarnybos interneto svetainėje paskelbimo dienos ir prideda šių dokumentų kopijas, patvirtintas juridinio asmens antspaudu, jei jis privalo turėti antspaudą, ir vadovo parašu <...>. Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pasiūlymus dėl šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose ir šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų priemonių įgyvendinimo gali teikti darbdaviai.

48. Teigia, kad nors Apraše nėra „Darbdavio“ sąvokos apibrėžimo, tačiau Aprašo 3.10 papunktyje nurodyta, jog kitos Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme ir šio Aprašo 2 punkte nurodytuose teisės aktuose vartojamas sąvokas, tuo pačiu Aprašo 2 punkte nurodyta, kad Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymu, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu <...>.

49. Taigi iš paminėtų nuostatų akivaizdu, kad sprendžiant klausimą, ar Tarnyba priėmė tinkamą sprendimą, reikalinga ginčą nagrinėti vertinant ir DK nuostatas, kurios aiškiai, tiksliai ir imperatyviai nurodo, jog su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu (toliau – juridinio asmens vadovas), dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis <...>.

50. Atsakovas remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3511-983/2021, kuris aktualus šio ginčo nagrinėjimui.

51. Teigia, kad Tarnyba sprendime pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas, teikdamas Paraišką, neatitiko Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, t. y. Paraišką pateikė asmuo, kuris neturėjo tokios teisės, jis nebuvo laikomas darbdaviu, todėl Paraiška turėjo būti atmesta.

52. Šioje byloje buvo nagrinėjamas tapatus ginčas, tik skyrėsi paramos darbo vietos steigti rūšis – paminėtu atveju darbdavys teikė vietinių užimtumo iniciatyvų (toliau – VUI) paraišką (Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o šio ginčo nagrinėjimo atveju – DVS paraišką, t. y. nors paramos darbo vietoms steigti rūšis skyrėsi, tačiau reikalavimai paraiškoms dėl atitikimo Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje nurodytoms sąlygoms yra vienodi, kitaip tariant tiek VUI projekto teikėjai, tiek DVS paraiškų teikėjai turi atitikti Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas.

53. Atsakovas pažymėjo, kad paminėtos išnagrinėtos bylos kontekste, su darbdavį atstovaujančiu asmeniu, t. y. su UAB vadovu – direktoriumi, taip pat nebuvo sudaryta darbo sutartis, dėl to teismas atitinkamai padarė aukščiau nurodytas išvadas ir nurodė, kad direktorius, kuris nėra sudaręs darbo sutarties, negali būti laikomas tinkamu darbdavio atstovu, kuris turėtų teisę teikti VUI paraišką. Teismas minėtoje byloje sprendė, kad Tarnybos sprendimas buvo teisėtas ir pagrįstas.

54. Nagrinėjamo ginčo atveju, darbdavį atstovaujantis asmuo yra VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovas (direktorius), tačiau su juo taip pat nėra sudaryta darbo sutartis, dėl to teismas tai pat turėjo įvertinti DK nuostatas, tačiau to nepadarė. Nors teismas sprendime kaip pagrindinį argumentą nurodė, kad viešosios įstaigos vadovas pareigas pradeda eiti nuo jo paskyrimo dienos (Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 dalis), todėl gali veikti įstaigos vardu, tačiau UAB vadovas taip pat pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalis), t. y. reglamentavimas šiuo atveju iš esmės nesiskiria, tačiau ši aplinkybė (paskyrimas/išrinkimas) negali eliminuoti pareigos su darbdavį atstovaujančiais asmenimis sudaryti darbo sutartis, kadangi tiek UAB, tiek VšĮ atveju, su šių juridinių asmenų vadovais privaloma sudaryti darbo sutartis, kaip nurodyta Akcinių bendrovių ir Viešųjų įstaigų įstatymų bei DK nuostatose. Galbūt VšĮ vadovas kitur gali veikti įstaigos vardu nuo jo paskyrimo dienos nesudaręs darbo sutarties, tačiau paraiškos pateikimo ir jos atitikimo DVS reglamentuojantiems teisės aktams prasme – pristatydamas save direktoriumi, kas net neatitinka tikrovės – negali.

55. Tarnyba vertindama Paraišką negalėjo ir neturėjo teisės neįvertinti tos aplinkybės, kad darbdavį atstovaujantis V. V. nėra teisėtas atstovas Užimtumo įstatymo 35 straipsnio prasme, kuris deklaravo ir patvirtino pažymoje apie atitikimą Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 ir 5 punkte nurodytiems reikalavimams (Aprašo 5 priedas) nurodytų aplinkybių nebuvimą, tuo pačiu nebūdamas tinkamu darbdavio atstovu teikė Paraišką. Neįvertinus šių aplinkybių, galbūt susidarytų tokia situacija, kad tiek VšĮ vadovai, tiek akcinių bendrovių, tiek UAB vadovai, laikydami save darbdaviais ir būdami šių juridinių asmenų teisėtai išrinktais/paskirtais vadovais, tačiau neįforminę darbo santykių, taip kaip numato DK kodeksas ir aukščiau paminėti teisės aktai, galėtų būti laikomi tinkami darbdavių atstovai, kurie galėtų ne tik pateikti paraiškas, bet ir patvirtinti Pažymoje nurodytas aplinkybes, o tai, įvertinus teisinį reglamentavimą bei Pažymos turinį, prieštarauja aptartam reglamentavimui.

56. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, neteisingai aiškino teisės normas, dėl to buvo priimtas nepagrįstas ir neteisingas teismo sprendimas.

57. Pareiškėjas atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 58. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Užimtumo tarnybos 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta atmesti pareiškėjo paraišką dėl darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

59. Pirmosios instancijos teismas atsakovo skundą atmetė nustatęs, kad pareiškėjo vadovas, kuris 2021 m. gegužės 3 d. įregistruotas JAR, kaip vienasmenis įstaigos atstovas, yra teisėtas Įstaigos atstovas ir turėjo teisę pateikti Paraišką bei ją pasirašyti, pati forma atitinka Tarnybos patvirtintą paraiškos formą. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju darbo santykių klausimo vertinimas ir aiškinimas, nesant jokio teisinio pagrindo, įtvirtinto ginčui taikytinuose teisės aktuose, vertinant Paraišką, negali būti laikomas Atrankos komisijos, kurios vertinimu ir grindžiamas Tarnybos sprendimas, protokolinio sprendimo teisėtu pagrindimu. Atrankos komisija turėjo atlikti tik tokį Paraiškos vertinimą ir jį užpildyti, kaip numatyta formoje, tačiau papildomų pastabų, kurių nėra nurodyta Aprašo 21 priede, bei daryti išvadų dėl Paraiškos neatitikties kritiniams vertinimo kriterijams, pateikdama kitokį nei pačiame vertinime pateiktoje formoje klausimai, neturėjo teisės.

60. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nepagrįstai sprendė, kad Įstaigos vadovas yra tinkamas darbdavio atstovas, dėl to buvo priimtas nepagrįstas ir neteisingas teismo sprendimas, kuris naikintinas.

61. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

62. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

63. Užimtumo įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi Tarnybos Sprendimo priėmimo metu) 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad šiame įstatyme nustatytos darbo rinkos paslaugos teikiamos darbdaviams. Šio įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pasiūlymus dėl šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose ir šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų priemonių įgyvendinimo gali teikti darbdaviai: kuriems nėra iškelta bankroto byla, kurie nėra likviduojami, dėl kurių nėra priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, kuriems, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymu, nėra pritaikytos tarptautinės finansinės sankcijos (toliau – tarptautinės finansinės sankcijos) (1 punktas); kurie nėra įsiskolinę savo darbuotojams, neturi neatidėtų įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (2 punktas); neturi neįvykdytų sutartinių ar šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytų įsipareigojimų Užimtumo tarnybai (3 punktas); kurių vadovas ar kitas atsakingas asmuo per paskutinius vienus metus iki šio straipsnio 4 dalyje nurodytų pasiūlymų pateikimo dienos neturėjo baudos, paskirtos už šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose nurodytus pažeidimus, ir (ar) administracinės nuobaudos, skirtos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, arba turi ne daugiau negu vieną per paskutinius vienus metus iki šio straipsnio 4 dalyje nurodytų pasiūlymų pateikimo dienos paskirtą administracinę nuobaudą pagal šį kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus (4 punktas) ir kurių teisinė forma nėra biudžetinė įstaiga (5 punktas).

64. Aprašo nustatančio darbdavių, pageidaujančių įgyvendinti aktyvios darbo rinkos politikos priemones (toliau – Priemonės), atrankos kriterijus, dalies patirtų išlaidų kompensavimo darbdaviams, įdarbinusiems Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) siųstus asmenis pagal pameistrystės darbo sutartį, pasiūlymų dėl remiamojo įdarbinimo priemonių, paraiškų dėl paramos darbo vietoms steigti priemonių teikimo ir nagrinėjimo bei kelionės išlaidų kompensavimo darbdaviui, įdarbinusiam Užimtumo tarnybos siunčiamą bedarbį ir patiriančiam bedarbio vežimo į darbo vietą ir atgal išlaidas, tvarką. Šio Aprašo 2 punkte, be kita ko, nurodyta, kad jis parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymu, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymu ir Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 „Dėl Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Užimtumo rėmimo priemonių aprašas). Aprašo 3.1 punkte numatyta, kad paraiška – nustatytos formos darbdavio, siekiančio gauti paramą naujoms darbo vietoms steigti, užpildytas dokumentas. Paraiškos teikėjas – darbdavys, pateikęs paraišką dėl darbo vietų steigimo subsidijavimo (Aprašo 3.3 punktas). Subsidijos gavėjas – darbdavys, kuriam skiriama subsidija darbo vietai įsteigti (Aprašo 3.6 punktas).

65. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš Užimtumo įstatymo, Aprašo nuostatų, pasiūlymus dėl DVS subsidijavimo, teikti paraiškas ir gauti subsidijas turi teisę tik darbdaviai. Nors nurodytuose darbo vietų steigimo subsidijavimo priemones reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra atskirai pateikta darbdavio sąvoka, tačiau, kaip minėta, Aprašo 2 punkte nurodyta, kad jis parengtas vadovaujantis, be kita ko, ir Lietuvos Respublikos darbo kodeksu. Aprašo 3.10 punkte nurodyta, kad kitos Apraše vartojamos sąvokos atitinka Aprašo 2 punkte nurodytuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

66. Pagal DK 21 straipsnio 3 dalį, darbdavys − asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Darbdavio – juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsisteigimo momentą. Darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo. Darbdavio – fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.

67. Pagal CK 2.81 straipsnio 1 dalį juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. CK 2.82 straipsnio 1 dalimi, juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai.

68. DK 101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu, dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus.

69. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad esminis darbdavio požymis yra tai, jog jam pavaldūs pagal darbo sutartį fiziniai asmenys (asmuo) jo naudai atlieka darbo funkciją. Kitaip tariant, darbdaviu yra tik toks ūkio subjektas, kuris yra sukūręs bent vieną darbo vietą pagal darbo sutartį.

70. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčo dėl šios aplinkybės nėra, kad Paraišką dėl darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo pateikė VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovas V. V., kuris, kaip patvirtina byloje esantis JAR išrašas, vadovu yra išrinktas 2021 m. gegužės 3 d.

71. Teisėjų kolegija pažymi, kad Užimtumo įstatymas nenumato, jog darbdavys turi būti sudaręs darbo sutartį su įstaigos vadovu, tačiau atsižvelgiant į ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, vertinant, ar pareiškėjas, kaip DVS projekto teikėjas, atitiko Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 4 punkto sąlygą, svarbu nustatyti ne tik aplinkybę, ar DVS projekto teikėjas atitinka Pažymoje nurodytas sąlygas, bet ir aplinkybę, ar apskritai Įstaiga yra darbdavys jos vadovui V. V. ir ar jis, būdamas pavaldžiu Įstaigai, jos naudai atlieka (atliko) darbo funkciją atlygintinai.

72. Kaip minėta, pagal DK 21 straipsnio 3 dalį, darbdavys – asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo.

73. Byloje nėra įrodymų, kad Įstaigos vadovas V. V., būdamas pavaldus Įstaigai darbo sutartimi, atliko darbo funkciją atlyginai darbdaviu esančios Įstaigos naudai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad su Įstaigos vadovu V. V. nėra sudaryta darbo sutartis, o ginčui aktualiu laikotarpiu Įstaigoje nedirbo nei vienas darbuotojas. Atitinkamai Užimtumo tarnyba skundžiamu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo Paraišką atmetė dėl jos neatitikimo Užimtumo įstatymo 35 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.

74. Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

75. Apibendrindama aptartas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl atsakovo Užimtumo tarnybos apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo VšĮ (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis