fd42128c-e1b0-4d34-82af-bccb7ca0c09b · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėja Giedrė SeselskytėCivilinė byla Nr. e2A-1848-613/2015Teisėjas Darius Kurpavičius(Proceso Nr. 2-06-3-12650-2014-2) Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.8.7.; 2.5.29.1; 3.3.1.14.KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2015 m. gruodžio 9 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo E. L. apeliacinį skundÄ civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo E. L. ieÅ¡kinį atsakovei N. J. dėl skolos priteisimo, ir nustatė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei dėl 8000,00 Eur (27622,40 Lt) skolos, 90,03 Eur (310,85 Lt) palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2012-11-14 iki 2014-12-29, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Nurodo, jog 2012 m. rugpjūčio mėn. ieÅ¡kovui bÅ«nant Lietuvoje, atsakovė paprašė ieÅ¡kovo paskolinti jai pinigų asmeniniams poreikiams. Paskolinti pinigų atsakovė prašė jau ne pirmÄ kartÄ : 2010-11-15 atsakovei buvo paskolinęs 108728,67 Lt, 2011-02-10 - 52869,27 Lt, 2011-06-02 - 32801,60 Lt. Teigia, jog pinigus atsakovė paprastai skolindavosi vienerių metų terminui ir dėl paskolų gražinimo jokių problemų su atsakove nebuvo, kadangi Å¡alis siejo tarpusavio pasitikėjimas. Todėl atsakovei eilinį kartÄ papraÅ¡ius paskolinti pinigų, ieÅ¡kovas 2012-11-13 į atsakovės sÄ skaitÄ pervedė 8000 Eur.

Praėjus vieneriems metams po pinigų paskolinimo atsakovė pažadėjo pasiskolintÄ pinigų sumÄ grÄ Å¾inti artimiausiu metu, tačiau to nepadarė. 2014 m. liepos mėnesį telefoninio pokalbio metu prašė atsakovės grÄ Å¾inti paskolintÄ pinigų sumÄ , atsakovė paprašė dar duoti Å¡iek tiek laiko, nes, anot atsakovės, ji dar nėra sukaupusi visos grÄ Å¾intinos sumos. Buvo sutarta, jog pinigus atsakovė grÄ Å¾ins 2014 m. rugsėjo mėnesį, tačiau pasiskolintų pinigų atsakovė negrÄ Å¾ino.

Todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl pažeistų savo teisių gynimo.Atsakovė atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, jog niekada iÅ¡ ieÅ¡kovo jokių pinigų nesiskolino, nes tokios lėšos jai nebuvo reikalingos, jokio turto nepirko, kreditų neturėjo. Nurodė, jog dirbo UAB „Business Bank“ direktoriaus pavaduotoja. Direktore minėtoje bendrovėje buvo ieÅ¡kovo motina F. D.. Santykiai su direktore F. D. buvo geri ir pastaroji 2010 metais paprašė leisti jos sÅ«nui E. L. pervesti į atsakovės sÄ skaitÄ banke tam tikrÄ sumÄ pinigų.

PaaiÅ¡kino, kad yra ne Lietuvos pilietė ir nenori, kad pinigai bÅ«tų pervedami j jos sÄ skaitÄ , be to, jos turtas ir banko sÄ skaitos areÅ¡tuotos, todėl jai gali kilti tam tikrų problemų su Rusijos ar Lietuvos mokesčių inspekcijomis. Atsakovė sutiko su minėtu pasiÅ«lymu ir E. L. kartas nuo karto pervesdavo į jos sÄ skaitÄ banke tam tikras sumas pinigų, o ji jas nuėmusi atiduodavo F. D. arba jos nurodymu pervesdavo į jos dukters O. J. sÄ skaitÄ , kartais, nurodžius F. D., pinigus grÄ Å¾indavo į E. L. sÄ skaitÄ .

Be to, iÅ¡ pervestų pinigų direktorė nurodydavo jai apmokėti įmonės mokesčius ar sumokėti už kosmetines priemones. Taip pat jos nurodymu pervedė 65 000 Lt dydžio avansÄ automobilių įmonei už jos dukters O. J. perkamÄ automobilį. Teigė, jog tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovas, susitaręs su savo motina F. D., per jos sÄ skaitÄ vykdė įvairius atsiskaitymus, o ne skolino jai pinigus. Kartu pažymėjo, jog ieÅ¡kovas jokių pinigų iÅ¡ jos nereikalavo tol, kol ji nesikreipė į teismÄ dėl jos atleidimo iÅ¡ darbo UAB „Business Bank“ pripažinimo neteisėtu.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas įvertino, jog ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, kuriais bÅ«tų užfiksuotas bÅ«tent paskolos sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui faktas ar iÅ¡reikÅ¡ta suderinta paskolos sutarties Å¡alių valia, konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė esminių paskolos sutarties sÄ lygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn (atsakovei) ir paskolos gavėjo (atsakovės) įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus.IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimÄ .

IeÅ¡kovo nuomone, jis įrodė, jog tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės yra susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai, todėl praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai bei priteisti ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė nesutinka su apeliaciniu skundu, praÅ¡o palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimÄ nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis).Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmos instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , tai, jog Å¡alys dalyvavo pirmos instancijos teismo posėdyje, sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .Dėl paskolos teisinių santykių ir įsipareigojimo grÄ Å¾inti paskolos sumÄ IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta ir tarp Å¡alių nėra ginčo, kad ieÅ¡kovas pervedė 8000 Eur į atsakovės asmeninę sÄ skaitÄ .

Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl minėtos sumos kvalifikavimo.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad raÅ¡ytinės formos paskolos sutarties Å¡alys nebuvo sudariusios; 2012-11-13 banko mokėjimo nurodymu ieÅ¡kovas pervedė atsakovei 8000 Eur, nurodant mokėjimo paskirtį – paskola. IeÅ¡kovas, remdamasis Å¡iuo banko mokėjimo nurodymu, įrodinėjo tarp Å¡alių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius reikalaudamas grÄ Å¾inti 8000 Eur skolÄ . Atsakovė ginčijo Å¡alių paskolinius teisinius santykius, nurodydama, kad jai pervesti pinigai buvo skirti ieÅ¡kovo, jo artimųjų asmeniniams bei įmonės, kurios akcininkas yra ieÅ¡kovas, o atsakovė dirbo įmonėje direktorės pavaduotoja, poreikiams tenkinti.

IeÅ¡kovas mano, kad įrodžius paskolos dalyko (8000 Eur) perdavimo atsakovei faktÄ bei pinigų perdavimo tikslÄ (paskola), tiek vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu (CK 6.870 str. 2 d.), tiek ir LAT praktika pagrįstai galima teigti, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės yra susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad mokėjimo pavedimas, kuriame bÅ«tų įraÅ¡as apie paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui faktÄ , leistų pripažinti paskolos sutarties sudarymÄ CK 6.871 straipsnio 3 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015).

Protingas ir apdairus asmuo, mokėjimo pavedimu į savo sÄ skaitÄ gavęs lėšas, kurių paskirtis nurodyta kaip paskola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013).Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu iÅ¡reiÅ¡kia įsipareigojimÄ jas grÄ Å¾inti paskolos davėjui (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), nebent lėšų gavėjas įrodytų kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013).Teismas pažymi, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo.

Kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad neÅ¡aliÅ¡kas teismas nagrinėja privačių Å¡alių privatų ginÄÄ , todėl bÅ«tent Å¡alims tenka įrodinėjimo pareiga. Ä®rodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis.

Å ių proceso teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir iÅ¡plėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Å iuo aspektu kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas nuostata, jog visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog ieÅ¡kovas mokėjimo pavedimuose: 2010-11-15 - 31490,00 Eur sumai, 2011-02-10 - 15312,00 Eur sumai, 2011-06-02 – 9500,00 Eur sumai taip pat nurodė paskirtį „paskola“ (b. l. 22-24).

Atsižvelgiant į pervestų sumų dydį, pavedimo atlikimo laikotarpius (trys mokėjimo pavedimai bendrai 56302,00 Eur sumai atlikti per mažiau nei 8 mėnesius), į tai, kad dalis iÅ¡ ieÅ¡kovo į atsakovės asmenines sÄ skaitas pervestų lėšų buvo skirta UAB „Business Bank“ mokesčių, draudimo įmokų, sÄ skaitų apmokėjimui, kad ieÅ¡kovas neginčijo atsakovės nurodytų aplinkybių, kad didelė į atsakovės asmenines sÄ skaitas pervestų pinigų suma buvo iÅ¡gryninta ir atiduota ieÅ¡kovo artimiesiems, kas patvirtina faktÄ , kad atsakovė nenaudojo iÅ¡ ieÅ¡kovo gautų lėšų, kaip nurodė ieÅ¡kovas, savo asmeninėms reikmėms, teismas, įvertinęs įrodymų visetÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nors formaliai tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės susiklosčiusius santykius bÅ«tų galima kvalifikuoti kaip paskolos teisinius santykius, tačiau faktiÅ¡kai atsakovė įrodė kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindÄ , t. y. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės susiklostė ne paskoliniai teisiniai santykiai.

Be to, įvertinant tai, kad ieÅ¡kovo mamÄ F. D. ir atsakovę siejo darbo santykiai UAB „Business Bank“, minėtų asmenų santykiai pinigų pervedimo metu buvo geri, mokėjimo pavedimu pervestos lėšos gali bÅ«ti kvalifikuojamos ir vertinamos kaip patvirtinančios atsiskaitymo ar kitus atlygintinus ar neatlygintinus teisinius santykius. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti ir byloje esantis UAB „Kemperių servisas“ 2015-06-18 raÅ¡tas, kuriame nurodyta, jog 2010m. liepos 7 d. N. J. į UAB „Kemperių servisas“ sÄ skaitÄ pervedė 65000,00 Lt avansinį mokėjimÄ už transporto priemonę, kuri 2011 m. balandžio 7 d. parduota O.

L.. Tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija neprieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymÄ liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendri verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, pateiktas prekes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2015; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011 ir kt.).Lietuvos Aukščiausias Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad prejudicinius faktus sukuria tik įsiteisėjusiais teismo sprendimais bei nuosprendžiais baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597-421/2015), todėl atmestinas ieÅ¡kovo argumentas, kad atsakovei neskundus nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , ieÅ¡kovas yra atleidžiamas nuo pareigos įrodinėti nutarime nurodytus faktus (CPK 182 str.).IÅ¡vadÄ apie fakto buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/213).

Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovo atsakovei pervesta pinigų suma, banko mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodant „paskola“, faktiÅ¡kai nėra atsakovei suteikta paskola. Be to, byloje nėra duomenų apie atsakovės įpareigojimÄ grÄ Å¾inti pinigus. Visuma surinktų įrodymų leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo E. L. ieÅ¡kinys nepagrįstas.Atsižvelgiantį iÅ¡dėstytus argumentus, sutiktina ir su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinio reikalavimai neįrodyti.

Jeigu ieÅ¡kovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimÄ , tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo. Asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimÄ â€“ ieÅ¡kinio/prieÅ¡ieÅ¡kinio patenkinimÄ - asmuo įgyja įrodęs ieÅ¡kinio/prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias aplinkybes (CPK 5 str. 1 d.).Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl atsakovei iš ieškovo priteistini 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Atsakovei N. J. iÅ¡ ieÅ¡kovo E. L. priteisti 500,00 Eur (penkis Å¡imtus eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kolegijos pirmininkėGiedrė Seselskytė Teisėjos Jolanta Gailevičienė AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė                                                           Â