fd4061a4-df80-4f72-97d4-17a882e8d88c · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla Nr                                                                               Administracinė byla Nr. ATP-51-354/2015                                                                   Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00431-2014-5                                                                    Procesinio sprendimo kategorija:                                                                                         (S)                                                                            48.1; 52.5; 79.1.                       . ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 19 d.Å iauliai             Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla E. M. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 str., nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudė­ties, ir n u s t a t ė:

E. M. buvo iÅ¡kelta administracinio teisės pažeidimo byla už tai, kad jis 2013 m. lapkri­Äio 23 d. 03.30 val. ties kavine, esančia (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje, gatvėje, kitų žmonių akivaizdoje, atliko veiksmus, pažeidžiančius vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį – įžūliai kibo prie M. U., kÅ«nu M. U. stumdydamas bei vadindamas M. U. įžeidžiančiais žodžiais, tuo galėdamas pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , žmonių rimtį ir galė­damas padaryti administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 174 str.Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras praÅ¡o panaikinti 2014 m. gruodžio 4 d.

Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimÄ administracinėje byloje, iÅ¡keltoje E. M. atžvilgiu pagal ATPK 174 str., bei administracinę bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti Mažeikių rajono apylinkės teismui.Skunde teigiama, kad teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ , netinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis bei priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ .Visų pirma, apelianto manymu, liudytojai E. D., V.

B., R. K. ir M. T. negali bÅ«ti laikomi neÅ¡aliÅ¡kais liudytojais. Apelianto teigimu, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad liudytoja E. D. yra buvusi (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) poskyrio tyrėjo A. B. draugė, turinti asmeninių pažinčių policijoje, o V. B., R. K. ir M. T. yra draugai, tÄ vakarÄ vienoje kompanijoje buvę kavinėje. Pasak apelianto, nors Å¡ie liudytojai nurodo, kad bare tÄ vakarÄ buvę policijos pareigÅ«nai (gal bÅ«t turėtų bÅ«ti – jaunuoliai) policijos pareigÅ«nus įžeidinėjo, dainavo apie juos negražiÄ dainÄ , tačiau dėl tokių tariamų bare buvusių jaunuolių veiksmų nei kavinės darbuotojai, nei kavinėje buvę policijos pareigÅ«nai nustatyta tvarka nereagavo, budinčių policijos pareigÅ«nų nekvietė, o tai kelia pagrįstų abejonių, kad tokie įvykiai iÅ¡ viso buvo ir nėra sugalvoti tik tam, kad neigiamai charakterizuotų nukentėjusiuosius – M.

U. ir E. S. (jis yra nukentėjusysis baudžiamojoje byloje) bei su jais kartu kavinėje buvusius asmenis. Apelianto nuomone, bÅ«tent M. U. ir E. S. duotais parodymais netikėti nėra jokio pagrindo, nes jie dėl galbÅ«t netinkamų ir neteisėtų policijos pareigÅ«nų (M. T., E. M.) veiksmų iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, bÅ«tent jie davė nuoseklius parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tuos parodymus M. U. patvirtino ir nagrinėjant administracinę bylÄ teisme.Apelianto teigimu, teismas padarė visiÅ¡kai niekuo nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad M.

U. neva galimai buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, remdamasis tuo, kad neva taip pasirodė V. B. ir kad M. U. baudžiamojoje byloje buvo pateikti kaltinimai pagal BK 260 str. l d., M. U. buvo nuteistas. Apeliantas pažymi, kad teismas kažkodėl netyrė ir nieko nepasisakė dėl kitų aplinkybių, kurios kelia rimtų abejonių bÅ«tent paties E. M. bei liudytojo M. T. parodymais. Skunde teigiama, kad E. M., kaip (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) virÅ¡ininkas, iÅ¡ karto po įvykių 2013 m. lapkričio 23 d. naktį prie kavinės (duomenys neskelbtini) kaip ikiteisminio tyrimo institucijos vadovas nenusiÅ¡alino nuo įvykio tyrimo bei priėmė sprendimÄ operatyviai Å¡io įvykio netirti, už tai jis 2014 m. rugpjūčio 19 d. (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) virÅ¡ininko įsakymu buvo nubaustas drausmine tvarka.

Nurodoma, kad baudžiamoji byla E. M. pavaldinio, (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjo, M. T. atžvilgiu dėl viešosios tvarkos pažeidimo nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje bei E. S. sužalojimo, kaltinant M. T. pagal BK 284 str. l d., buvo perduota Mažeikių rajono apylinkės teismui. Todėl, apelianto manymu, būtent šios aplinkybės, tiesiogiai susijusios su nagrinėjamu įvykiu, kelia abejonių E. M., M. T. duotų parodymų objektyvumu, nes tokiais parodymais galimai siekiama išvengti gresiančios atsakomybės. Teismas, abejodamas M.

U. parodymais, nurodė, kad įvykio metu M. U. buvo neblaivus ir galėjo neteisingai suprasti jam sakomus žodžius, o vėliau juos neteisingai interpretuoti, tačiau apeliantas pastebėti, kad E. M., M. T. taip pat buvo kavinėje ir galbÅ«t vartojo alkoholį, vienok jų neblaivumas nebuvo nustatytas dėl tos priežasties, kad M. U. praneÅ¡imas nebuvo operatyviai tiriamas, ir į įvykio vietÄ atvažiavę policijos pareigÅ«nai nesiėmė priemonių, kad bÅ«tų patikrintas jų kolegos M. T. ir virÅ¡ininko E. M. neblaivumas.Skunde teigiama, kad iÅ¡ M.

U. parodymų matyti, jog bÅ«tent E. M. vieÅ¡oje vietoje, paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje, kibo prie jo. Taip pat skunde pastebima, kad ir pats E. M. iÅ¡ dalies patvirtina M. U. parodymus, teigdamas, jog pasakė: „Baikite elgtis kaip Å¡iukÅ¡lės“. Tačiau, prokuroro manymu, liudytojai E. S., E. K., A. P. patvirtina bÅ«tent M. U. parodymus, kad tokiais žodžiais buvo vertinamas ne vaikinų elgesys, o taip buvo vadinamas M. U., ir netikėti M. U. bei nurodytų liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo.Be to, skunde pažymima, kad, remiantis ATPK 255 str., administracinio teisės pažeidimo bylose, iÅ¡keltose pagal prokuroro nutarimÄ , yra numatyta prokuroro teisė dalyvauti teisme jas nagrinėjant.

Pasak apelianto, Å¡iuo atveju Å¡i teisė nebuvo užtikrinama, nes apie Å¡ios administracinės bylos nagrinėjimo datÄ ir laikÄ prokuratÅ«rai nebuvo praneÅ¡ta.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ E. M. praÅ¡o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti ir Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Atsiliepime nurodoma, kad iki teismui priimant sprendimÄ , Å¡ioje administracinėje byloje įvyko du žodinio proceso tvarka vykę teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo ir buvo apklaustas nukentėjusysis M.

U., taip pat buvo apklausta ir daug kitų liudytojų, todėl M. U. (kuris nėra nepilnametis ar neįgalus asmuo, kai įstatymas numato atstovų dalyvavimo procese galimybę) pats turėjo galimybę pilnai realizuoti visas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 53 str. numatytas savo teises.E. M. teigimu, iÅ¡ ABTÄ® 48 str. 3 d. ir 56 str. 2 d. darytina iÅ¡vada, kad prokuroras administracinio proceso Å¡alimi tampa tuomet, kai jis kreipiasi į teismÄ , gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , tačiau Å¡iuo atveju jis, priimdamas nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ jo (E. M.) atžvilgiu, inicijavo administracinės teisenos, kurios procese dalyvavo pilnai savo teises realizuoti ir apginti galintis veiksnus ir teisnus nukentėjusysis M.

U., pradėjimÄ . Atsiliepime taip pat pastebima, kad teismų praktikoje, vertinant asmenų galimybę realizuoti ar apginti savo teises ar privalomumo atlikti kokias tai pareigas, kaip vienas iÅ¡ asmens galimybių tinkamai atlikti tokius veiksmus aspektų, neretai yra minimas jo teisinis iÅ¡prusimas ir teisės suvokimas, todėl, E. M. manymu, keistai atrodo apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, kuris pagal savo kompetencijÄ dalyvauja posėdžiuose apygardos teisme, pasakymas, kad jam nebuvo žinoma apie administracinės bylos nagrinėjimo datÄ ir laikÄ , nes jau daugybę metų teismai informacijÄ apie teismo posėdžių datÄ ir laikÄ talpina vieÅ¡ame internetiniame tinklalapyje, kuriame reikalingÄ informacijÄ gali susirasti bet kuris asmuo, taip pat ir prokuroras, kuris, neabejotina, ta sistema naudojasi, nes yra kategorija bylų, kai teismo Å¡aukimai visiÅ¡kai nesiunčiami, o apie posėdžių laikÄ informacija talpinama tik internetinėje erdvėje.

Atsiliepime E. M. pažymi, kad jis apie administracinės bylos nagrinėjimo datÄ taip pat sužinojo iÅ¡ internetinėje erdvėje talpinamų viešų teismo posėdžių tvarkaraščių, tai patvirtina administracinėje byloje esantis neįteiktas Å¡aukimas jam atvykti į teismo posėdį ir tas faktas, kad jis į teismo posėdį atvyko, remdamasis aukščiau minėtu tvarkaraščiu internetinėje erdvėje. E. M. nuomone, prokurorui buvo žinoma apie administracinės bylos nagrinėjimo vietÄ , jam taip pat buvo žinoma ir apie numatomÄ administracinės bylos nagrinėjimo datÄ , nes teismas kreipėsi į prokurorÄ su praÅ¡ymu pateikti baudžiamosios bylos medžiagÄ , todėl, jei prokuroras bÅ«tų manęs, jog Å¡ioje administracinėje  byloje teisnus ir veiksmus nukentėjusysis M.

U. dėl kokių nors priežasčių nebÅ«tų buvęs įgalus apginti savo teises, prokuroras turėjo realiÄ galimybę bÅ«ti teisiÅ¡kai aktyvus ir iniciatyvus, koks tapo, raÅ¡ydamas apeliacinį skundÄ Ä¯ jo netenkinusį nutarimÄ , ir dalyvauti administracinės bylos procese, tačiau jokių veiksmų tuo tikslu neatliko.E. M. nurodo, kad, jo nuomone, ikiteisminio tyrimo metu atlikti veiksmai liudija apie prokuroro suinteresuotumÄ atitinkama Å¡ios administracinės bylos baigtimi, kadangi ir jo motyvas, jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie administracinės bylos nagrinėjimo laikÄ , yra tik bandymas bet kokiais bÅ«dais siekti nors kiek reabilituotis dėl jam nepagrįstai pareikÅ¡tų įtarimų, pažeidžiant BPK nuostatas, jog praneÅ¡imas apie įtarimÄ Ä¯teikiamas, kai surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ , ir net nesvarstant galimybės realizuoti kitas įstatymuose nurodytas galimybes sužinoti jo pozicijÄ apie įvykio aplinkybes, pvz., jį apklausiant specialiuoju liudytoju.Be to, E. M. abejonių kelia prokuroro vienpusiÅ¡kumas ir net Å¡aliÅ¡kumas administracinėje byloje apklaustų liudytojų atžvilgiu, nes prokuroras perėmė iÅ¡skirtinai teismui įstatymo deleguotÄ funkcijÄ vertinti įrodymus priimant sprendimÄ byloje ir pats nusprendė, kurių liudytojų parodymai yra objektyvus ir teisingi, o kurių – ne.

E. M. teigimu, prokuroro teiginys, jog liudytojos E. D., dirbančios kavinėje barmene, parodymai negali būti objektyvūs, nes anksčiau ji yra gyvenusi su (duomenys neskelbtini) r. policijos komisariato pareigūnu, niekuo nepagrįstas. Toks prokuroro motyvas suponuoja tai, kad jis nuodugniai įsigilino į šių asmenų tarpusavio santykius ir nustatė, jog jie, nors ir išsiskyrė, tačiau juos sieja stiprus emocinis ar koks kitoks tarpusavio ryšys, dėl kurio E. D., kaip seka iš prokuroro nuomonės, net ryžosi duoti melagingus parodymus teisme dėl buvusio sugyventinio bendradarbių.

Be to, atsiliepime pažymima, kad skirtingais keliais pasukusios poros dažniausiai ne tik kad nepalaiko draugiÅ¡kų santykių, o visokiais bÅ«dais stengiasi vieni kitiems pakenkti. Todėl, E. M. nuomone, prokuroro teiginys apie E. D. parodymų nepatikimumÄ yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir nesuteikia jokio pagrindo daryti prielaidÄ , jog E. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek administracinės bylos nagrinėjimo metu davė melagingus parodymus.Atsiliepime E. M. taip pat teigia, jog nesuprantama, kokį ryšį patraukimas drausminėn atsakomybėn dėl pareigų atlikimo ar neatlikimo po įvykio turi su paties įvykio metu jo atliktais veiksmais ir kokiÄ Ä¯takÄ jo patraukimas drausminėn atsakomybėn už netiriamo įvykio metu atliktus veiksmus turi su jo parodymais apie paties įvykio aplinkybes.

E. M. atkreipia dėmesį ir į tai, kad patraukiant jį drausminėn atsakomybėn jam nebuvo inkriminuojama, kaip kad nurodo prokuroras, kad „priėmė sprendimÄ Å¡io įvykio operatyviai netirti“, kas suponuotų, jog jis tyčia neatliko bÅ«tinų veiksmų, nors jam (E. M.) buvo inkriminuojama kaip tik prieÅ¡ingai, t. y. kad jis iki pirmos darbo dienos po įvykio nuo tyrimo nenusiÅ¡alino ir kad, kai pareigÅ«nai jau buvo atlikę visus bÅ«tinus pirminius veiksmus įvykio vietoje ir po beveik paros laiko jis sužinojo apie tai, jog dėl įvykio asmenys, tarp jų ir M.

U., kreipėsi su pareiÅ¡kimais, jam apie tai praneÅ¡usiems pareigÅ«nams, siekdamas iÅ¡vengti įvairių interpretacijų, jis (E. M.) nurodė daugiau jokių veiksmų tiriant įvykį nebeatlikti ir pirmÄ darbo dienÄ po savaitgalio visÄ medžiagÄ persiųsti į prokuratÅ«rÄ sprendimui priimti, kas ir buvo padaryta. E. M. mano, kad jo patraukimas drausminėn atsakomybėn (pažymėtina, kad drausminė nuobauda buvo panaikinta) su administracine byla neturi nieko bendro, ir prokuroro teiginiai, jog dėl to, kad jis (E. M.) buvo patrauktas drausminėn atsakomybėn, jis davė melagingus parodymus administracinėje byloje, yra niekuo nepagrįsti, iÅ¡vestiniai, akivaizdžiai, Å¡aliÅ¡kai ir neobjektyviai jo paties įvertinti padarant jam naudingas iÅ¡vadas, ir negali bÅ«ti vertinamas kaip teiginys, jog dėl to, kad buvo patrauktas drausminėn atsakomybėn, jis (E. M.) davė melagingus parodymus apie patį įvykį.E. M. manymu, keistai atrodo ir prokuroro teiginys, jog jo patraukimas drausminėn atsakomybėn kelia pagrįstų abejonių jo duotų parodymų patikimumu ir traktuojama, kad teismas Å¡ios (visiÅ¡kai su jo parodymų objektyvumu nesusijusios) aplinkybės neįvertino, tačiau tuo pačiu metu teismo įvertintos M.

U. charakterizuojančios medžiagos – pastarojo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., panaudojimÄ prokuroras traktuoja kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ , nors bÅ«tent dėl to, kad M. U. galimai buvo vartojęs narkotines medžiagas, parodymai buvo duoti ir ikiteisminio tyrimo metu, ir nagrinėjant administracinę bylÄ , t. y. prokuroras akivaizdžiai taiko dvigubus standartus, nepagrįstai teigdamas, kad į vienas aplinkybes, t. y. drausminę bylÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, o kiti įrodymai, t. y.

M. U. atžvilgiu priimtas apkaltinamas nuosprendis turi bÅ«ti ignoruojamas.E. M. manymu, prokuroras nutyli faktÄ , kad, remdamasis liudytojų R. K. ir V. B. parodymais, pats savo nutarimu iÅ¡ baudžiamosios bylos iÅ¡skyrė medžiagÄ Ä¯ atskirÄ ikiteisminį tyrimÄ dėl R. K. ir V. B. tiriamo įvykio metu padarytų sužalojimų. Atsiliepime nurodoma, kad atsižvelgiant į BPK 166 str. l d. 2 p., darytina iÅ¡vada, kad prokuroras, priimdamas sprendimÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl Å¡iems asmenims padarytų sveikatos sutrikdymų pradėjimo, ikiteisminio tyrimo metu duotais Å¡ių asmenų parodymais neabejojo ir jais remdamasis nustatė, jog jų atžvilgiu padaryta nusikalstama veika, o administracinės bylos nagrinėjimo metu tuos pačius parodymus laiko neobjektyviais ir praÅ¡o juos vertinti kritiÅ¡kai.

Nagrinėdamas administracinę bylÄ teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir konstatavo, jog konflikto kilimo priežastis buvo bÅ«tent M. U. ir jo draugų įžeidžiantis ir provokuojantis elgesys dar iki konflikto ir pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio bei sudėties ir administracinę bylÄ nutraukė.Atsiliepime pažymima, kad prokuroras savo apeliaciniame skunde nepateikė nė vienos naujos, administracinės bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvusios žinomos tyrimui reikÅ¡mingos aplinkybės, kuriai esant, teismas galimai bÅ«tų priėmęs kitokį sprendimÄ , o delegavęsis sau teismo funkcijas užsiima įrodymų vertinimu, teigdamas, kad teismas neteisingai vertino liudytojų parodymus, tačiau ABTÄ® 57 str. suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė, kaip kad nurodoma Vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje, yra ta, kad bylos įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais ir proceso Å¡alies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma.Apeliacinis skundas atmetamas.ATPK 257 str. numato, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 str. taip pat iÅ¡plaukia, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.ATPK 174 str. numatyta atsakomybė tam, kas necenzÅ«riniais žodžiais ar gestais vieÅ¡osiose vietose, įžeidžiamai kimba prie žmonių ar atlieka kitus panaÅ¡ius veiksmus, pažeidžiančius vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį.

Pažymėtina, kad sprendimÄ apie vieÅ¡osios tvarkos ir žmonių rimties trikdymÄ lemia konkrečios bylos duomenų ir faktinių aplinkybių vertinimo kriterijai. Ginčydamas apylinkės teismo nutarimÄ , prokuroras siÅ«lo nesiremti liudytojų E. D., V. B., R. K. ir M. T. parodymais dėl Å¡ių liudytojų Å¡aliÅ¡kumo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Å¡is apeliacinio skundo argumentas laikytinas nepagrįstu. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad liudytoja E. D. dirba kavinėje barmene ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog kavinėje buvęs jaunimas pradėjo pravardžiuotis, buvo sudainuota negraži dainelė apie policininkus.

Tai, kad jaunuoliai sakė įžeidžiančius žodžius pareigūnų atžvilgiu, patvirtino ir liudytojai V. B., R. K. bei M. T. (95–97 b. l.). Apeliacinio skundo argumentas, kad E. D. yra buvusi (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) poskyrio tyrėjo draugė, neduoda pagrindo manyti, kad E. D. davė melagingus parodymus. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad E. D. su buvusiu draugu ar jo bendradarbiais sieja kokie nors tarpusavio ryšiai. Pažymėtina, kad V. B., R.

K. ir M. T. parodymai yra nuoseklÅ«s, atitinka liudytojos E. D. parodymus, todėl apylinkės teismas taip pat neturėjo pagrindo netikėti ir V. B., R. K. bei M. T. duotais parodymais. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ pagrįstai atkreipiamas dėmesys, kad prokuroras, remdamasis liudytojų R. K. ir V. B. parodymais, pats savo nutarimu iÅ¡ baudžiamosios bylos iÅ¡skyrė medžiagÄ Ä¯ atskirÄ ikiteisminį tyrimÄ dėl R. K. ir V. B. tiriamo įvykio metu padarytų sužalojimų (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 40-9-628-13, 49 b. l.).

Tai, kaip teisingai pastebi E. M., reiÅ¡kia, kad prokuroras, priimdamas sprendimÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl fizinio smurto pavartojimo R. K. ir V. B. atžvilgiu, ikiteisminio tyrimo metu duotais Å¡ių asmenų parodymais neabejojo. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybės, darytina iÅ¡vada, kad E. D., V. B., R. K. ir M. T. parodymus laikyti Å¡aliÅ¡kais ir jais netikėti nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde prokuroras pastebi, kad nei kavinės darbuotojai, nei kavinėje buvę policijos pareigÅ«nai dėl bare buvusių jaunuolių veiksmų budinčių policijos pareigÅ«nų nekvietė, todėl, apelianto nuomone, tai kelia pagrįstų abejonių, kad tokie įvykiai iÅ¡ tiesų buvo.

Atsakant į šį skundo argumentÄ , pažymėtina, kad E. M. teismo posėdžio metu (91–92 b. l.) paaiÅ¡kino, kad nesikreipė į policijÄ , nes nenorėjo, kad apie Å¡iÄ konfliktinę situacijÄ sužinotų jo pavaldiniai, ir paprašė barmenės iÅ¡praÅ¡yti vaikinų kompanijÄ lauk. Kavinės darbuotoja E. D. teismo posėdžio metu (90 b. l.) paaiÅ¡kino, kad tas jaunimas ateina į kavinę kiekvienÄ savaitgalį ir nuolat taip elgiasi. IÅ¡ liudytojos parodymų matyti, kad jaunuoliams dėl jų netinkamo elgesio buvo iÅ¡sakytos pastabos, o pastariesiems į tai nereaguojant, jie iÅ¡ kavinės buvo iÅ¡praÅ¡yti lauk.

Taigi, darytina iÅ¡vada, kad, įvertinusi jaunuolių veiksmų pobÅ«dį, tai, kad jie taip elgiasi ne pirmÄ kartÄ , kavinės darbuotoja nusprendė, jog konfliktas gali bÅ«ti iÅ¡spręstas be policijos pareigÅ«nų pagalbos, ir, kaip jau minėta, iÅ¡prašė jaunuolius lauk. Todėl prokuroro argumentas, kad įvykio apskritai galėjo nebÅ«ti, nes nebuvo iÅ¡kviesta policija, atmetamas kaip nepagrįstas.Skunde pažymima, jog liudytojai E. S., E. K., A. P. patvirtino bÅ«tent M. U. parodymus, kad E. M. pasakytais žodžiais:

„Baikite elgtis kaip šiukšlės“, buvo vertinamas ne vaikinų elgesys, o taip buvo vadinamas M. U.. Apelianto manymu, netikėti M. U. bei nurodytų liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys, kad M. T. ir E. M. galbūt vartojo alkoholį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pats M. U. teismo posėdžio metu (73 b. l.) pripažino, kad jis buvo neblaivus. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. U. dėl alkoholio vartojimo galėjo neteisingai išgirsti ir interpretuoti E. M. pasakytus žodžius, laikytina pagrįsta.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtinančių, kad E. M. tÄ vakarÄ buvo neblaivus. Be to, net pats M. U. teismo posėdžio metu (73 b. l.) negalėjo patvirtinti, kad E. M. iÅ¡ tiesų buvo neblaivus. Taigi sprendžiama, jog bylos duomenys nepatvirtina kaltinimo, kad E. M. įžeidžiančiais žodžiais vadino M. U..Prokuroras skunde taip pat nurodo, kad E. M. skirta drausminė nuobauda dėl nenusiÅ¡alinimo nuo įvykių tyrimo ir priimto sprendimo operatyviai Å¡io įvykio netirti.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad E. M. buvo patrauktas drausminėn atsakomybėn, nesuteikia pagrindo manyti, kad jis davė neteisingus parodymus administracinėje byloje apie patį įvykį. Atkreiptinas dėmesys, jog iÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, kad nagrinėjamu atveju teismas įvertino kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, o taip pat ir jų visumÄ . E. M. pateikta įvykio versija buvo tiriama teismo posėdyje, jo parodymai lyginami su kitų asmenų duotais parodymais. Todėl abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl įrodymų vertinimo nėra pagrindo.Be to, skunde nurodoma, kad, remiantis ATPK 255 str., administracinio teisės pažeidimo bylose, iÅ¡keltose pagal prokuroro nutarimÄ , yra numatyta prokuroro teisė dalyvauti teisme jas nagrinėjant.

Pasak apelianto, Å¡i teisė nebuvo užtikrinama, nes apie Å¡ios administracinės bylos nagrinėjimo datÄ ir laikÄ prokuratÅ«rai nebuvo praneÅ¡ta. Å iuo atveju pažymėtina, kad ATPK 255 str. numato bÅ«tent teisę prokurorui dalyvauti administracinio teisės pažeidimo bylose, iÅ¡keltose pagal prokuroro nutarimÄ . Tai reiÅ¡kia, kad prokuroro dalyvavimas tokiose bylose nėra bÅ«tinas. Pažymėtina, kad visa informacija apie teismo posėdžių datas ir laikÄ talpinama vieÅ¡ame internetiniame tinklalapyje.

Taigi prokuroras turėjo realiÄ galimybę sužinoti apie posėdžio datÄ ir laikÄ , dalyvauti administracinės bylos procese, tačiau nebuvo pakankamai aktyvus ir jokių veiksmų dėl to neatliko.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai, iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kino reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas, kad byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, kad E. M.

įžūliai kibo prie M. U., tuo pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį, t. y. kad padarė jam inkriminuojamÄ administracinį teisės pažeidimÄ , todėl, apygardos teismo manymu, apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pagrįstai nutraukė administracinę bylÄ E. M. atžvilgiu pagal ATPK 174 str., nesant pažeidimo įvykio ir sudėties. Taigi tenkinti prokuroro apeliacinį skundÄ ir administracinę bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti Mažeikių rajono apylinkės teismui, kaip praÅ¡oma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a :

           Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėja                                                                                              Nijolė Matuzevičienė  Â